“verslo planas”

Siūlomo projekto esmė

Siūlomo projekto esmė būtų tokia:
1. Steigs uždarąją akcinę bendrovę, kur bus
vienintelis akcininkas.
2. Įkurti (2000 metais) nedidelę kepyklą, kuri aptarnaus
aplinkinius miestelius, čia bus kepami batonai.
3. Ūkinį pastatą pritaikyti gamybai.
4. Įsigys visą reikalingą kepimo įrangą.

5. Įgyvendinti savo projektą per pusę metų.

Rašydamas verslo projektas, siekti tokių tikslų:

• patikrinti idėją;
• apskaičiuoti reikalingų lėšų poreikį;
• surasti partnerius arba gauti paskolą;
• įvertinti riziką, jei teks skolintis pinigų.

Marketingo planas
Tikslinės rinkos parinkimas. Stulgiai yra strategiškai geroje vietoje. Puikus susisiekimas su aplinkiniais miesteliais (Pakražantis, Kryžkalnis, Žalpiai, Kražiai, Nemakščiai) bei respublikinės svarbos kelių artumas padidina verslo galimybes.
Tolimiausias miestelis Krražiai nutolęs nuo Stulgių per 30 km, o Žalpiai ir Kryžkalnis yra beveik pakeliui, Pakražantis yra už 15 km. Kasdien teks nuvažiuoti apie 100 km, vežiojant produkciją į visus aplinkinius miestelius bei užeigas šalia respublikinio kelio.
Geografinė padėtis labai svarbi projekto įgyvendinimui, jos analizė leidžia įvertinti gyventojų skaičių, prekybos taškų padėtį, apskaičiuoti transportavimo sąnaudas.
Potenciali rinka, pagal rinkimų surašymo duomenis miesteliuose bei transporto intensyvumą šiame rajone, sudaro apie 12000 žmonių. Tikiuosi, kad per parduotuves bei maitinimo įmones pasiekiama rinka bus 9000 žm,, o realiai pasiekiama 6000 žm.
12000 žm. PPotenciali

rinka
9000 žm.

Pasiekiama

rinka
6000 žiu Realiai

pasiekiama rinka
1 pav. Tikslinės rinkos parinkimas
Pagal realiai pasiekiamą (6000 žm.) rinką planuoju labiausiai tikėtinas pardavimų apimtis. Riziką sumažinti, be labiausiai tikėtino varianto, verslininkas numato remdamasis optimistinėmis bei pesimistinėmis pardavimų prognozėmis, kurios išnagrinėtos marketingo dalyje.
Rinkos ga

alimybių analizė. Reikės išsikovoti vietą jau užimtoje rinkoje, siekdamas išanalizuoti savo galimybes, jis nagrinėja tokius klausimus:
1. Potencialūs vartotojai. Jo gaminių potencialūs vartotojai – visi asmenys nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, pajamų, išsilavinimo, užsiėmimo, gyvenamosios vietos, būdo. Pyrago gaminių pasirinkimą riboja tik asmeniniai žmonių poreikiai, pomėgiai, sveikatos būklė ir, žinoma, pasiūla. Smaližiaus gaminiai perkami kasdien, švieži, jų atsargos nekaupiamos, nes prastėja skonis, jie greitai sensta. Kita grupė potencialių vartotojų yra maitinimo įmonės (užeigos, kavinės, valgyklos ir kt.), jos perka didesniais kiekiais, savo klientams maitinti. Šiame rinkos segmente aktualu nuolaidų sistema, savalaikis tiekimas ir, aišku, kokybė.
2. Potencialūs konkurentai. Svarbiausi būtų didelės duonos įmonės, esančios mieste ir aprūpinančios aplinkines gyvenvietes savo produkcija. Jų gaminiai paprastai į rajono parduotuves tiekiami kas antrą dieną, vartotojus pasiekia
jau nešvieži, taigi nėra laabai kokybiški. Antra konkurentų grupė smulkios privačios kepyklos, sumaniusios steigtis Bebrūnuose ar aplinkiniuose miesteliuose. Prieš abi konkurentų grupes turiu tokius pranašumus:
• gali lengviau persiorientuoti į vartotojų poreikius ir pakeisti asortimentą,
• geresnė produktų kokybė,
• mažesnė kaina,
• galimybė operatyviai tiekti šviežią (dar šiltą) produkciją.

Marketingo rinkinio elementai

1. Produkto aprašymas. Kepti “Prancūziški” batonus, kurie yra kasdieninio vartojimo, pagrindinis maisto produktas. Iškeptas gaminys bus siauras ir apie 0,5 ilgio. Manau, kad tokia forma patrauks klientų dėmesį ir. išskirs jį
iš analogiškųgaminių srauto. Vieno batono svoris – 0,25 kg. Reikalingos medžiagos ir žaliavos pateikiamos 2,1lentelėje. Verslininkas te

eigia, kad jo gaminių skonis, prekinė išvaizda ir kaina atitiks vartotojų reikalavimus. Pyragai bus švieži, maistingi, firminiai receptai bei specialūs priedai suteiks jiems malonų ir subtilų skonį. Pasiruošti keisti bei papildyti savo produkcijos asortimentą, pasikeitus paklausai.
2. Paskirstymas. Savo gaminius realizuosiu per mažmenines aplinkinių miestelių prekybos įmones, be to, pirkėjai galės nusipirkti gaminius tiesiog iš epyklos. Prekybos įmonėms pageidaujant, produkcija bus pristatyta tiesiai į nurodytą vietą, klientui patogiu laiku.
Paveikslas rodo, kaip pagaminti produktai pateks galutiniam vartotojui. Kiekviename miestelyje yra 1-2 parduotuvės ir maždaug tiek kavinių ar restoranų.Žalpiuse, bei Pakražantyje yra valgyklos, kuriose maitinasi vietinės žemės ūkio bendrovės darbininkai.
3. Rėmimas. Siekiant paskatinti potencialius klientus, bus pasitelkta nuolaidų sistema, ypač maitinimo įmonėms, perkančioms didesniais kiekiais suteiks tokias nuolaidas:
• perkantiems 2000 ir daugiau vienetų;
• klientams perkantiems pusę metų ir ilgiau;
• atsiskaitantiems grynaisiais iškart gavus prekes;
• nemokamai reklamuojantiems “Prancūziškus” batonus prekybos vietose (reklaminiai plakatai, lipdukai ir kt.).
Reklamai skirti lėšų nenumatau, nes tai maža įmonė, dirbanti su pastoviais klientais – su jais ryšiai jau užmegzti.
4. Kainos, jų nustatymas. Kainą nustatė, atsižvelgdamas į vieneto savikainą bei konkurentų kainas (kurios svyruoja nuo 1,10 Lt iki 1,20 Lt); ją numatė apie 10% emesnę. Tikėtina didmeninė gaminio kaina – l Lt.
Pardavimų prognozė

Kaip matysime iš gamybos plano, numatoma įsigyti technologinė įranga leis iškepti iki l tonos, arba 4000 batonų per pamainą. Tarkime, kad visa produkcija bus re
ealizuota prekybinėse įmonėse, kurios aptarnauja apie 12000 žm. (2pav.). Numatomos pardavimų prognozės (realizavimo įplaukos), atsižvelgiant į pasiekiamą rinką bei turimus gamybinius pajėgumus, pateikiamos 1lentelėje.
1lentelė
Relizavimo įplaukų apskaičiavimas

Variantai Laikotarpis 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 2005 metai

Kaina.Lt/vnt Pardavimaitūkst. Vnt. Suma,tūkst.Lt Pardavimaitūkst. vnt. Suma,tūkst.Lt Pardavimaitūkst. vnt. Suma,tūkst.Lt Pardavimaitūkst. vnt. Suma,tūkst.Lt Pardavimaitūkst. vnt. Suma,tūkst. Lt
Optimistinis 1,10 288 316,8 432 475,2 432 475,2 576 633,6 2304 2534,4
Tikėtinas 1,00 216 216,0 288 288,0 432 432,0 432 432,0 1728 1728,0
Kaip matote iš lentelės, realizavimo įplaukos, ištyrus rinką, pateiktos trimis variantais.
Pesimistinis pardavimų prognozės variantas numato lėtą pragyvenimo lygio kilimą, ribojantį batonų vartojimą, šių produktų svarbos mažėjimą maitinimosi racione, agresyvią konkurentų veiklą bei tiekimo bei gamybos organizavimo sunkumus.
Šiuo atveju būtų gaminama ir parduodama:
1 – ąjį ketvirtį – 0,5 pamainos, t.y 2000 vnt. per dieną;
2 – ąjį ketvirtį – 0,75 pamainos, t.y 3000 vnt. per dieną;
3 – ąjį ir 4 – jį ketvirtį bei ateinančiais metais – l pamainą,
t.y. 4000 vnt. per dieną.
Optimistinis variantas, atvirkščiai, numato spartų gyvenimo lygio kilimą, didelį vartotojų prisirišimą prie šio produkto, silpną konkurentų veiklą bei sėkmę sprendžiant įvairias
problemas, susijusias su projekto įgyvendinimu. Šiuo atveju būtų pagaminta ir realizuota:
1 – ąjį ketvirtį – l pamaina t.y. 4000 vnt. per dieną;
2 – ąjį ir 3 -jį ketvirčiais 1,5 pamainos t.y 6000 vnt. per
dieną;
4 – ąjį ketvirtį ir ateinančiais metais – 2 pamainomis, t.y.
8000 vnt. per dieną.
Labiausiai tikėtinas variantas – tarpinis tarp optimistinio ir pesimistinio, numatantis vidutiniškas įmonės veiklos sąlygas. Šiuo atveju įmonė gamintų ir realizuotų:
1 -ąjį ketvirtį – 0,75 pamainos t.y. 3000 vnt. per dieną;
2 -ąjį ketvirtį – l pamaina t.y. 4000 vnt. per dieną;
3 -ąjį ir 4 -ąjį ketvirtį be

ei ateinančiais metais – 1,5 pamainos,
t.y. 6000 vnt. per dieną.
Gamybos planas
Kadangi kepykla yra gamybinė įmonė, p. Jonui teko pasirūpinti gamybos procesu, reikiama technologine įranga ir kitais ne mažiau svarbiais reikalais; tam jis parengė gamybos planą.
Gamybos procesas
1. Įmaišo ruošimas iš miltų, vandens ir mielių, užmaišiuspaliekama 3-3,5 vai;
2. Tešlos užmaišymas; į įmaišą sudedami visi kiti komponentai, paliekama dar 1-1,5 vai;
3. Tešlos ruošinių gamyba; tešla dalijama ir formuojami ruošiniai, kurie dar 40-45 min palaikomi nusistovėjimo pintose;
4. Kepimas: 15-20 min. kepami krosnyje.
Reikalinga technologinė įranga. Susipažinus su gamybos procesu, 7.10 lentelėje matyti, kokios technologinės įrangos prireiks p. Jonui ir kiek ji kainuoja.

2lentelė
reikalinga techologinė įranga
Pavadinimas Kiekis, vnt. Kaina, Lt Suma , Lt
Kepimo krosnis 1 90000 90000
Nusistovėjimo spinta 1 50000 50000
Skardos 40 42,50 1700
Vežimėliai 4 2500 10000
Kubilai 8 2250 18000
Tešlos maišymo ir formavimo aparatas 2 5000 10000
Miltų sijotuvas 1 4000 4000

Iš viso 183700

Gamybiniai pajėgumai

Su šia įranga kepykla gali iškepti l toną, arba 4000 vnt./pamainą. Gamybinę programą p.Jonas sudarė remdamasis prognozuojamomis pardavimų apimtimis bei turimais gamybiniais pajėgumais. Vertindamas savo galimybes, lentelėje verslininkas pateikia gamybos programą optimistiniu, pesimistiniu ir labiausiai tikėtinu variantu. Įdomu, kaip keisis jo prognozuojamas pelnas, priklausomai nuo pagamintų ir parduotų gaminių skaičiaus. Lentelės 3duomenys bus panaudoti apskaičiuojant šių variantų sąnaudas.
3lentelė
Gamybos programa, “Prancūziški” batonai

Laikotarpis 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 200X+1 metai
Variantai
Optimistinis 288000 432000 432000 576000 2304000
Tikėtinas 216000 288000 432000 432000 1728000
Pesimistinis 144000 216000 288000 288000 1152000

Žaliavos, reikalingos gamybai, bei jų kainos nurodytos 4lentelėje ir apskaičiuotos 120 kg, arba 480 vnt. gaminių. Susumavus visas išlaidas žaliavoms ir padalijus jas iš pagaminamų vienetų skaičiaus gauname, kad vienam gaminiui žaliavų sunaudota už 40 centų (194,90 Lt / 480 vnt). Vanduo tešlai nekainuoja, nes jį siurbia iš savo šulinio.
Pagal technologiją miltai, kurie yra pagrindinė žaliava, turi bent savaitę pastovėti, todėl miltų atsargos bus pastoviai kaupiamos 7 dienoms.
4 lentelė
žaliavų sąnaudų apskaičiavimas

Pavadinimas Kiekis.kg Kaina, Lt/kg Iš viso, Lt
Kvietiniai miltai 100,00 1,60 160,00
Mielinių gaminių pagerintojas 1,00 10,00 10,00
Druska 2,00 0,50 1,00
Mielės 3,00 7,00 21,00
Cukrus 1,00 2,90 2,90
Vanduo 54,00 – –

Iš viso: 194,90
Organizacinis planas
Įsteigtoje uždarojoje akcinėje bendrovėje “Smaližius”, bus vienintelis akcininkas ir įmonės direktorius. 100000 Lt įstatinį kapitalą sudaro 1000 paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė 100 Lt. Kad sukauptų reikalingą kapitalą, įnešė į kaupiamąją bankosąskaitą 80000 Lt, kuriuos gavo palikimo, bei 20000 Lt savo santaupų. yra vienintelis akcininkas, nėra stebėtojų tarybos bei valdybos, ir visas uždirbtas įmonėje pelnas, lieka jam. Personalo poreikį būsimasis nustati, atsižvelgdamas į įmonės poreikius. Visi priimti darbuotojai yra aukštos kvalifikacijos, patyrę. Gamybos vadovas J.Povilaitis bei jo pavaduotojas K.Gulbys, kuris labiausiai tikėtinu variantu dirbs puse etato, yra patyrę savo darbo meistrai. Buhalterė S.Ramoškaitė turi aukštąjį finansinį išsilavinimą bei dviejų metų darbo patirtį gamybos įmonėje. Darbininkų, kurie bus tiesiogiai pavaldūs gamybos vadovams, skaičius nustatytas atsižvelgiant į planuojamas gamybos apimtis. Savininkas rūpinsis tiekimu, produktų išvežiojimu ir koordinuos personalo darbą. Darbo užmokesčio apskaičiavimas pateiktas 7.13 7.15 lentelėse. Pateikiamos trys lentelės, kadangi p. Jonui įdomu, kaip keisis darbuotojų poreikis bei darbo užmokesčio sąnaudos, priklausomai nuo gamybos programos labiausiai tikėtinu, optimistiniu, bei pesimistiniu variantu. Atlyginimų dydis visais atvejais yra toks:
• Gamybos vadovui – 1000 Lt/mėn.
• Buhalterei – 800 Lt/mėn.
• Darbininkams – 800 Lt/mėn.

5lentelė
Darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimas(labiausai tikėtinas)
Laikotarpis 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 2005 metai
Tarnautojai Etatai Suma Etatai Suma Etatai Suma Etatai Suma Etatai Suma
Vadovaujantysis (gamybos vadovas) 1 3000 1 3000 1,5 4500 1,5 4500 1,5 18000
Specialistai (buhalteris ) 0,5 1200 0,5 1200 0,5 1200 0,5 1200 0,5 4800
Iš viso tarnautojų 1,5 4200 1,5 4200 2 5700 2 5700 2 22800
Darbininkai
Iš viso darbininkų 3 7200 4 9600 6 14400 6 14400 6 57600

6lentelė
Darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimas(optimistinis)
Laikotarpis 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 2005 metai
Tarnautojai Etatai Suma Etatai Suma Etatai Suma Etatai Suma Etatai Suma
Vadovaujantysis (gamybos vadovas) 1 3000 1,5 4500 1,5 4500 2 6000 2 24000
Specialistai (buhalteris ) 0,5 1200 0,5 1200 0,5 1200 0,5 1200 0,5 4800
Iš viso tarnautojų 1,5 4200 2 5700 2 5700 2,5 7200 2,5 28800
Darbininkai
Iš viso darbininkų 4 9600 6 14400 6 14400 8 19200 8 76800
7lentelė
Darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimas (pesimistinis), Lt

Laikotarpis 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 200X+1 metai
Tarnautojai Etatai Suma Etatai Suma Etatai Suma Etatai Suma Etatai Suma
Vadovaujantysis (gamybos vadovas) 0,5 1500 1 3000 1 3000 1 3000 1 12000
Specialistai (buhalteris ) 0,5 1200 0,5 1200 0,5 1200 0,5 1200 0,5 4800
š viso tarnautojų 1 2700 1,5 4200 1,5 4200 1,5 4200 1,5 16800
Darbininkai
š viso darbininkų ? 4800 3 7200 4 9600 4 9600 4 38400
Finansinis planas
Ruošdamas verslo projektą, analizuoja įvairias ataskaitas. Pirmiausiai jam įdomu, iš kokių šaltinių ir kiek lėšų reikės projektui finansuoti. Tam tikslui užpildoma lentelė7. Iš lentelės 8matome, kad neišsiversiu be paskolų. Trumpalaikės 7000 Lt paskolos jam reikės – miltų atsargoms sukaupti, ir ją jis gražins bankui po vienerių metų, su 10% metinėmis palūkanomis. Palūkanas 2004 metais mokamos kas ketvirtį atitinkamai po 175lt., 132,85lt., 89,65lt., 45,37lt.
8 lentelė
Projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai, tūkst Lt.

Projekto sąnaudos Suma, Finansavimo šaltiniai Suma
Ilgalaikiam turtui įsigyti: [rengimams ir mašinoms Transporto priemonėms 183,7 4,0 Vidiniai šaltiniai: Akcinis kapitalas 100,0
Trumpalaikiam turtui įsigyti: Atsargoms 7,0 Ilgalaikės paskolos 113,0
Statybos ir remonto darbams 25,3 Trumpalaikės paskolos 7,0
Iš viso 220,00 Iš viso 220,0

Sąnaudas atsargoms kaupti jis apskaičiavo taip.Jei per dieną (tikėtinu variantu) iškepama 3000 batonų, kuriems sunaudojama 625 kg miltų, tai 7 dienų atsargoms sukaupti prireiks 4375 kg miltų. Jų kaina 1,60 Lt/kg; tai sudauginus, gaunama 7000 Lt. Likusi ilgalaikė (113000 Lt) paskola padengia trūkstamas lėšas įrangai, automobiliui įsigyti bei statybos ir remonto darbams atlikti. Paskolos prašti iš banko su 12% metine palūkanų norma, ir ją grąžins per 2 metus su kartu su palūkanomis kas ketvirtį lygiomis dalimis.
9entelė
paskolos(ilgalaikės)padengimo schema,tūkst.lt
Paskolos padengimas 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 200X+1 metai
Paskolos grąžinimas 12,71 13,09 13,48 13,89 59,84
Palūkanų mokėjimai 3,39 3,01 2,62 2,21 4,55
Paskolos likutis mokėjimo periodo pabaigoje 113,00 100,29 87,20 73,72 –
Pelno (nuostolio) ataskaita
Visų laikotarpių pelnas, kaip rodo 10. 11. 12 lentelės, apskaičiuotas labiausiai tikėtinu, optimistiniu, bei pesimistiniu variantu.
Reikalingi duomenys paimti iš šių lentelių atitinkamų stulpelių:
l – ai eilutei – iš realizavimo įplaukų 1 lentelės;
2 -ai eilutei – iš atitinkamų variantų sąnaudų prognozės 15, 16, 17lentelių 9 eilutė;
3 – ia eilutė – bendrasis pelnas = l eilutė – 2 eilutė; – ai eilutei – iš atitinkamų variantų sąnaudų prognozės 15, 16, 17lentelių 16 eilutė;
4 – a eilutė – veiklos pelnas =3 eilutė – 4 eilutė; -ai eilutei- iš atitinkamų variantų sąnaudų prognozės 7.22, 7.23 7.24 lentelių 17 eilutė;
5 — a eilutė – pelnas prieš apmokestinimą =5 eilutė – 6 eilutė + 7eilutė;
7 – a eilutė – pelno mokestis = 8 eilutė x 15%;
8 – a eilutė – grynasis pelnas = 8 eilutė – 9 eilutė.
11, 12, 13lentelės rodo, kad projektas bus pelningas visais variantais per visą laikotarpį. Per pirmus įmonės veiklos metus labiausiai tikėtinu variantu numatomas pasiekti 520 tūkst. Lt grynasis pelnas, o per antrus – 705 tūkst. Lt.
Kaip matote iš 12lentelės, prognozuojami pelnai auga, tačiau labai skiriasi kiekvieno varianto jų dydis. Projekto atsipirkimo laikas labiausiai tikėtinu variantu – mažiau nei per pusę metų (kapitalas / metinio grynojo pelno = 220/705= 0,31 metų). Projekto pelningumas – jau pirmais įmonės veiklos metais labai aukštas, kiekvienas įdėtas litas duoda 2,2 Lt pelno (grynasis pelnas / kapitalo = 705/ 220= 3,2Lt).
11 lentelė
Pelno(nuostolio)apskaičiavimas tikėtinu variantu, tūkst.lt

Laikotarpis 1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. 200X+1 metai
1 Realizacijos pajamos 216 288 432 432 1728
2 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 110,93 144,72 212,29 212,29 849,16
3 Bendrasis pelnas (nuostolis) 105,07 143,29 219,71 219,71 878,84
4 Veiklos sąnaudos (pardavimų ir administracinės) 33,44 8,50 11,19 11,19 44,76
5 Veiklos pelnas (nuostolis) 71,63 134,78 208,52 208,52 834,09
6 Finansinės sąnaudos 3,57 3,14 2,71 2,26 4,55
7 Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 68,06 131,64 205,82 206,26 829,53
8 Pelno mokestis 10,21 19,75 30,87 30,94 124,43
9 Grynasis ataskaitinių metų pelnas 57,85 111,89 174,94 175,32 705,10

12 lentelė
Pelno(nuostolio)apskaičiavimas optimistiniu variantu, tūkst.lt

Laikotarpis 1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. 200X+1 metai
1 Realizacinės pajamos 316,8 475,2 475,2 633,6 2534,4
2 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 144,72 212,29 212,29 279,87 1119,46
3 Bendrasis pelnas (nuostolis) 172,09 262,91 262,91 353,73 1414,94
4 Veiklos sąnaudos (pardavimų ir administracinės) 33,95 11,41 11,41 14,16 56,65
5 Veiklos pelnas (nuostolis) 138,14 251,51 251,51 339,57 1358,30
6 Finansinės sąnaudos 3,57 3,14 2,71 2,26 4,55
7 Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 134,57 248,36 248,80 337,31 1353,74
8 Pelno mokestis 20,19 37,25 37,32 50,60 203,06
9 Grynasis ataskaitinių metų pelnas 114,39 211,11 211,48 286.72 1150,68

13 lentelė
Pelno(nuostolio)apskaičiavimas pesimistiniu variantu, tūkst.lt

Laikotarpis 1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. 200X+1 metai
1 Realizacijos pajamos 129,6 194,4 259,2 259,2 1036,8
2 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 77,14 110,93 144,72 144,72 578,86
3 Bendrasis pelnas (nuostolis) 52,46 83,47 114,48 1 14,48 457,94
4 Veiklos sąnaudos (pardavimų ir administracinės) 31,48 8,50 9,22 9,22 36,90
5 Veiklos pelnas (nuostolis) 20,98 74,97 105,26 105,26 421,04
6 Finansinės sąnaudos 3,57 3,14 2,71 2,26 4,55
7 Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 17,41 71,83 102,55 103 416,49
8 Pelno mokestis 2,61 10,77 15,38 15,45 62,47
9 Grynasis ataskaitinių metų pelnas 14,80 61,05 87,16 87,55 354.01

Pinigų srautų ataskaita
Pinigų srautų ataskaitoje pateikia pinigų judėjimą per dvejus planuojamus įmonės veiklos metus. Kaip rodo 13lentelė, labiausiai tikėtinu variantu, grynųjų pinigų srautai visais ataskaitiniais laikotarpiais bus teigiami, o antrų įmonės veiklos metų pabaigoje pasieks 1173 tūkst. Lt.
13 lentelė
Pinigų srautų ataskaita(labiausiai tikėtinu variantu,tuūkst.lt)
Straipsniai Laikotarpis Ketvirčiai 200X+1 metai

1 2 3 4
GAUTA PINIGŲ 283,20 117,24 180,29 180,67 726,49
1 . Grynasis pelnas 57,85 111,89 174,94 175,32 705,10
2. Pasiskolinus iš banko ir kitų įmonių 120,00 0,00 0,00 0,00 0,00
3. Pardavus išleistas akcijas 100,00 0,00 0,00 0,00 0,00
4. Nusidėvėjimo sąnaudos 5,35 5,35 5,35 5,35 21,39
IŠLEISTA PIMGŲ 234,40 14,82 15,25 15,71 59,84
1 . Perkant ilgalaikį turtą 187,70 0,00 0,00 0,00 0,00
2. Kitos išlaidos 7,00 0,00 0,00 0,00 0,00
3. Statybos ir remonto darbams 25,30 0,00 0,00 0,00 0,00
4. Grąžinti trumpalaikei paskolai 1,69 1,73 1,77 1,82 0,00
5 Grąžinti ilgalaikei paskolai 12,71 13,09 13,48 13,89 59,84
Pinigai laikotarpio pradžioje 25,30 74,10 176,52 341,56 506,52
Atimti: išleistus pinigus 234,40 14,82 15,25 15,71 59,84
Pridėti: gautus pinigus 283,20 117,24 180,29 180,67 726,49
Pinigai laikotarpio pabaigoje, Lt 74,10 176,52 341,56 506,52 1173,18

Kaip žinote, teks skolintis Ir pelno, ir pinigų srautų ataskaitos rodo, kad verslininkas turės pakankamai pinigų grąžinti įsipareigojimams, o jo įgyvendinamas projektas yra labai pelningas.

Sąnaudų prognozė
Suvestinės sąnaudos parodytos 15, 16, 17lentelėse.
1 -oji eilutė. Sąnaudos žaliavoms. Iš 4 lentelės žinoma, kad vienam batonui iškepti sunaudojama žaliavų už 0,4 Lt. Visas gaminių kiekis pateikiamas 3 lentelėje. Sudauginus gaminių skaičių ir kainą vienam gaminiui, gaunamos visos žaliavų sąnaudos. Pavyzdžiui, 1-as etvirtis optimistiniu variantu:
288 tūkst. vnt./ketv. x 0,4 Lt/vnt. = 115,2 tūkst.Lt/ketv.
2 -oji eilutė. Sąnaudos darbininkų darbo užmokesčiui perkeliamos iš 6, 8, 9 lentelių.
3-oji eilutė. Soc. draudimo sąnaudos apskaičiuojamos 31% nuo riskaičiuoto darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, l -aš ketvirtis optimistiniu variantu:
9,6 tūkst.Lt./ketv. x 31% = 2,976 tūkst. Lt/ketv.
4-oji eilutė. Įrenginių nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu būdu (žr. 4.5 skyrių). Nusidėvėjimo laikas paimtas iš amortizacijos normatyvų.
(183,7 tūkst. Lt – 18,37tūkst.Lt.) / 8 m. = 20,66 tūkst.Lt/m. / 4 ketv. = 5,166 tūkst.Lt/ketv.
5-oji eilutė. Įrengimų išlaikymui kas ketvirtį skiriama 0,5 tūkst. Lt.
6-oji eilutė. Sąnaudos elektros energijai skiriamos į dvi dalis, kadangi p. Atsiskaiti pagal dvikainį tarifą. Dvikainis tarifas susideda iš mokesčio už galios kilovatą ir sunaudotą energijos kilovatvalandę. Kadangi technologinei įrangai reikia 100kW galingumo, o mėnesio tarifas yra 10 Lt/kW, tai ketvirčiui gaunamas 3 tūkst. Lt mokestis už instaliuotą galingumą.
7-oji eilutė. Kita dalis mokesčio už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojama taip: Pavyzdžiui, l – ajam ketvirčiui optimistiniu variantu: 8 vai.(įrengimas dirba l pamaina) x 0,128 Lt/kWh x 100kW x 72 d. = ,373 tūkst. Lt/ketv.
8 -oji eilutė. Sąnaudos vandeniui. Įmonėje kasdien sunaudojama 5 m3 vandens x 2,5 Lt/m3 x 72 d.= 900Lt.
9-oji eilutė. Visos gamybos sąnaudos – tai suma atitinkamų stulpelių nuo l iki 8 eilutės.
10-oji eilutė. Tarnautojų darbo užmokestis perkeliamas iš 5, 6, 7 lentelių.
11-oji eilutė. Sąnaudos soc. draudimui apskaičiuojamos analogiškai 3 eilutei.
12-oji eilutė. Transportavimo sąnaudas sudaro išlaidos kurui. kasdien nuvažiuojant 100 km išvežiodamas produkciją ir tam sunaudoja 10 l dyzelino per dieną, kurio kaina 1,92 Lt/1. Vadinasi, ketvirčiui kuro sąnaudos sudaro 19,2 Lt x 72d.= 1,382 tūkst.Lt.
13-oji eilutė. Automobilio nusidėvėjimas apskaičiuojamas
tiesioginiu būdu, analogiškai 4 eilutei, tačiau nusidėvėjimo laikotarpis lygus 5 metamas. Pavyzdžiui, (4000Lt 400Lt)/ 5m =0,72 tūkst.Lt/m. Tai ketvirčiui susidarys 0,18 tūkst.Lt.
14-oji eilutė. Kelių mokestis apskaičiuojamas 0,5 proc. nuo realizavimo įplaukų iš 7.9 lentelės. Pavyzdžiui, 1-as ketvirtis optimistiniu variantu:
316,8 tūkst.Lt x 0,5% = 1,584 tūkst.Lt.
15 -oji eilutė. Sąnaudos remontui l ketvirtį sudaro 25,3 tūkst.Lt iš 8 lentelės.
16-oji eilutė. Visos veiklos sąnaudos – tai suma atitinkamų stulpelių nuo 10 iki 15 eilutės.
17-oji eilutė. Palūkanų eilutę sudaro trumpalaikės ir ilgalaikės skolos palūkanos (duomenys perkeliami iš 9 lentelės).
18-oji eilutė. Visos sąnaudos – tai gamybos, veiklos sąnaudų suma, pridėjus palūkanas.
19 eilutė. Vieneto visa savikaina apskaičiuojama, 18 atitinkamus stulpelius padalijus iš pagamintų gaminių skaičius pagal 3 lentelę.
14 , lentelė
Sąnaudų prognozė, tikintėtinu variantu tūkst.lt

Eil. Nr. LaikotarpisStraipsniai 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 2005 metai
1 Žaliavos 86,4 115,2 172,8 172,8 691,2
2 Darbo užmokestis 7,2 9,6 14,4 14,4 57,6
3 Soc. Draudimui 2,23 2,98 4,46 4,46 17,86
4 Įrengimų nusidėvėjimas 5,166 5,166 5,166 5,166 20,666
5 Įrengimų išlaikymas 0,5 0,5 0,5 0,5 2,00
6 Elektros energija , galia 3,0 3,0 3,0 3,0 12,0
/ Elektros energija 5,53 7,373 11,06 11,06 44,236
8 Vanduo 0,9 0,9 0,9 0,9 3,6
9 Iš viso gamybos sąnaudų 110,926 144,719 212,286 212,286 849,162
10 Tarnautojų darbo užmokestis 4,2 4,2 5,7 5,7 22,8
11 Soc. draudimui 1,30 1,30 1,77 1,77 7,07
12 Transportavimas 1,38 1,38 1,38 1,38 5,53
13 Automobilio nusidėv. 0,18 0,18 0,18 0,18 0,72
14 Kelių mokestis 1,08 1,44 2,16 2,16 8,64
15 Statybos ir remonto sąn. 5,3 0 0 0 0
16 Iš viso veiklos sąnaudų 13,44 8,5 11,19 11,19 44,76
17 Palūkanos 3,57 3,14 2,71 2,26 4,55
18 Iš viso sąnaudų 147,94 156,36 226,18 225,74 898,47
19 Vieneto savikaina 0,68 0,54 0,52 0,52 0,52

15 , lentelė
Sąnaudų prognozė, optimistiniu variantu variantu tūkst.lt
Eil. Nr. LaikotarpisStraipsniai 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 2005 metai
1 Žaliavos 115,2 172,8 172,8 230,4 92 l ,6
2 Darbo užmokestis 9,6 14,4 14,4 19,2 76,8
3 Soc. draudimui 2,98 4,46 4,46 5,95 23,81
4 Įrengimų nusidėvėjimas 5,166 5,166 5,166 5,166 20,666
5 Įrengimų išlaikymas 0,5 0,5 0,5 0,5 2,00
6 Elektros energija ,galia 3,0 3,0 3,0 3,0 12,0
7 Elektros energija 7,373 11,06 11,06 14,75 58,982
8 Vanduo 0,9 0,9 0,9 0.9 3,6
9 Iš viso gamybos sąnaudų 144,719 212,286 212,286 279,866 1119,5
10 Tarnautojų darbo užmokestis 4,2 5,7 5,7 7,2 28,8
11 Soc. draudimui 1,30 1,77 1,77 2,23 8,93
12 Transportavimas 1,38 1,38 1,38 1,38 5,53
13 Automobilio nusidėvėjimas 0,18 0. 1 8 0,18 0,18 0,72
14 Kelių mokestis 1,58 2,38 2,38 3,17 12,67
15 Statybos ir remonto sąnaudos 5,3 0 0 0 (l
16 Iš viso veiklos sąnaudų 13,94 11,41 11,41 14,16 56,65
17 Palūkanos 3,57 3,14 2,71 2.26 4,55
18 Iš viso sąnaudų 182,23 226,84 226,40 296,29 1180,7
19 Vieneto savikaina 0,63 0,53 0,52 0,51 0,51

16 , lentelė
Sąnaudų prognozė, pesimistiniu variantu variantu tūkst.lt
Eil. Nr. LaikotarpisStraipsniai 1 ketvirtis 2 ketvirtis 3 ketvirtis 4 ketvirtis 2005 metai
1 Žaliavos 57,6 86,4 115,2 115,2 460,8
2 Darbo užmokestis 4,8 7,2 9,6 9,6 38,4
3 Soc. draudimui 1,49 2,23 2,98 2,98 11,90
4 Įrengimų nusidėvėjimas 5,166 5,166 5,166 5,166 20,666
5 Įrengimų išlaikymas 0,5 0,5 0,5 0,5 2.00
6 Elektros energija ,galia 3,0 3,0 3,0 3,0 12,0
7 Elektros energija 3,686 5,53 7,373 7,373 29,492
8 Vanduo 0,9 0,9 0,9 0,9 3,6
9 Iš viso gamybos sąnaudų 77,142 110,926 144,719 144,719 578,858
10 Tarnautojų darbo užmokestis 2,7 4,2 4,2 J. 2 16,8
11 Soc. draudimui 0,84 1,30 1,30 1.30 5,21
12 Transportavimas 1,38 1,38 1,38 1,38 5,53
13 Automobilio nusidėvėjimas 0,18 0,18 0,18 0,18 0,72
14 Kelių mokestis 1,08 1,44 2,16 2,16 8,64
15 Statybos ir remonto sąnaudos 5,3 0 0 0 0
16 Iš viso veiklos sąnaudų 11,48 8,5 9,22 9,22 36,9
17 Palūkanos 3,57 3,14 2,71 2,26 4,55
18 Iš viso sąnaudų 112,18 122,57 156,64 156,20 620,31
19 Vieneto savikaina 0,78 0,57 0,54 0,54 0,54

Balansas
Kaip žinote balansas parodo tam tikros dienos įmonės finansinę padėtį.
Pirmiausia pateikiu pradinio laikotarpio balansą, kai įmonė ką tik įkurta, suformuotas jos įstatinis kapitalas, o paskolos ką tik gautos. Taip pat nupirkta technologinė įranga, automobilis bei sukauptos reikalingos atsargos.
17 lentelė
Balansas (2005m. balandžio 1 diena)
Turtas Tūkst. Lt Nuosavybė ir įsipareigojimai Tūkst. Lt
Automobilis Atsargos 4,00 7,00 Ilgalaikės paskolos 100,00 113,00
Banko sąskaitoje 25,30 Trumpalaikės paskolos 700

220,00 220,00

Kaip matyti, pradiniu laikotarpiu turui 25,30 tūkst.Lt banko sąskaitoje, kurie bus panaudoti statybos ir remonto darbams. Balansas l ketvirčio pabaigai labiausiai tikėtinu variantu keičiasi taip. Turto pusėje mažėja ilgalaikis turtas dėl jo nusidėvėjimo. Gautas pelnas parodytas nuosavybės pusėje, taip pat laikotarpio pabaigoje įmonė turi 74,1 tūkst.Lt pinigų ( pinigų srautų ataskaitą13 lentelė). Ilgalaikės ir trumpalaikės paskolų dydis balanse sumažėja, grąžinus per ketvirtį atitinkamą dalį.
19lentelė
Balansas (2005m. balandžio 1 diena)
Turtas Tūkst. Lt Nuosavybė ir įsipareigojimai Tūkst. Lt
Technologinė [ranga 183,70 įstatinis kapitalas 100,00
(Nusidėvėjimas, atimamas) 5,17 Pelnas 57,85
Automobilis 4,00
(Nusidėvėjimas, atimamas) 0,18 Ilgalaikės paskolos 100,29
Atsargos 7,00
Banko sąskaitoje 74,10 Trumpalaikės paskolos 5,31

263,46 263,46

2, 3, ir 4-ojo ketvirčio balansų nuosavybės pusėje kaupiamas nepaskirstytas pelnas, dalimis grąžinamos skolos, dėl nusidėvėjimo mažėja ilgalaikis turtas.
20 lentelė
Balansas (2005 m. liepos 1 dieną)

Turtas Tūkst. Lt Nuosavybė ir Įsipareigojimai Tūkst. Lt
Technologinė Įranga 183,70 Įstatinis kapitalas 100,00
(Nusidėvėjimas, atimamas) 10,33 Pelnas 169,74
Automobilis 4,00
(Nusidėvėjimas, atimamas) 0,36 Ilgalaikės paskolos 87,20
Atsargos 7,00
Banko sąskaitoje 176,52 Trumpalaikės paskolos 3,59

360,53 360,53
21 lentelė
Balansas (2005 m. spalio 1 dieną)

Turtas Tūkst. Lt Nuosavybė ir įsipareigojimai Tūkst. Lt
Technologinė įranga 183,70 įstatinis kapitalas 100,00
(Nusidėvėjimas, atimamas) 15,50 Pelnas 344,68
Automobilis 4,00
(Nusidėvėjimas, atimamas) 0,54 Ilgalaikės paskolos 73,72
Atsargos 7,00
Banko sąskaitoje 341,56 Trumpalaikės paskolos 1,82

520,22 520,22
22lentelė
Balansas(2005 m. sausio 1 dieną)

Turtas Tūkst. Lt Nuosavybė ir įsipareigojimai Tūkst. Lt
Technologinė įranga 183,70 įstatinis kapitalas 100,00
(Nusidėvėjimas, atimamas) 20,66 Pelnas 520,00
Automobilis 4,00
(Nusidėvėjimas, atimamas) 0,72 Ilgalaikės paskolos 59,84
Atsargos 7,00
Banko sąskaitoje 506,52 Trumpalaikės paskolos 0,00

679,84 679,84
23 lentelė
Balansas(2006m. sausio 1 diena)
Turtas Tūkst. Lt Nuosavybė ir įsipareigojimai Tūkst. Lt
Technologinė įranga 183,70 įstatinis kapitalas 100,00
(Nusidėvėjimas, atimamas) 41,33 Pelnas 705,10
Automobilis 4,00 520,00
(Nusidėvėjimas, atimamas) 1,44 Ilgalaikės paskolos 0,00
Atsargos 7,00
Banko sąskaitoje 1173,18 Trumpalaikės paskolos

1325,11 1325,11

Po dvejų metų veiklos 2006m. sausio l dienos balansas rodo, kad įmonė pajėgi grąžinti visas skolas, yra pelninga ir turi 1173 tūkst. Lt pinigų.

Reziumė
Įmonės pavadinimas:Uždaroji akcinė bendrovė “Smaližius”
įmonės kodas: 3273232
Registravimo data: 2001 01 01
Veiklos pobūdis: maisto produktų gamyba
Adresas: Slgių miestelis, Dariaus ir Girėnų 10
Telefonas: 42561
Bankas: “NORD-LB” 260101888
Atsiskaitomoji sąskaita: 36954

Šio projekto esmė – įkurti nedidelę kepyklą, kuri aptarnautų Stulgius ir aplinkinius miestelius. Bus gaminamas kasdieninis maisto produktas “Prancūziškas” batonas, kurio išskirtinė forma bei puikus skonis patrauks vartotojų dėmesį ir leis įsitvirtinti planuojamame rinkos segmente. Produkto kaina palaikoma apie 10% žemesnė nei konkurentų, užtikrinta gaminio kokybė ir operatyvus pristatymas. Batonus numatoma kepti savininkui priklausančiame pastate Stulgių miestelyje. Direktorius ir vienintelis akcininkas savininkas, baigė KTU Lengvosios pramonės fakultetą ir turi ne vienerių metų prekybos darbo patirtį. Buhalterė S.Romoškaitrė turi aukštąjį finansinį išsilavinimą bei dvejų metų darbo patirtį gamybinėje įmonėje. Gamybos vadovai J.Povilaitia ir K.Gulbys aukštos kvalifikacijos seni savo darbo meistrai. Projekto finansavimo poreikis sudaro 220 tūkst Lt, kurių didžioji dalis bus skirta technologinei įrangai bei automobiliui įsigyti, taip pat statybos bei remonto darbams atlikti, atsargoms sukaupti. Projektas bus finansuojamas iš vidinių ir išorinių šaltinių. 100 tūkst. Lt investuoja p. Jonas ir 120 tūkst.Lt numatoma paimti paskolą iš banko”Nord-LB”. Projekto finansinė analizė parodė, kad įmonė bus pelninga ir turės pakankamai pinigų grąžinti paskolas ir sumokėti palūkanas. Projektas turėtų atsipirkti mažiau nei per pusę metų.

Leave a Comment