Anglų buldogas
Atgal Šios veislės šunys Anglijoje pradėti auginti XVIII šimtmečio pradžioje, daur anksčiau, nei atsirado jų pavadinimas. Anglijoje tokie šunys buvo plačiai naudojami medžioklėje ir žaidynėse. Šuo puldavo galingą jautį, dantimis įsikabindavo į snukį ir tampydavo tol, kol jautis netekdavo jėgų. Todėl juos ir pavadino buldogais (ang. bull–dogs – jaučių šunys). 1835 metais Anglijos parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantis tokias kruvinas dvikovas. Priėmus įstatymą, buldogai tapo nemadingi ir net baigė nykti. Tik XIX amžiuje jais vėl susidomėta ir atnaujinta jų selekcija. Atrankos būdu buvo išvestas naujas veislių tipas.Buldogai – šunys, su kuriais gali draugauti toli gražu ne visi. Jie reikalauja supratimo ir meilės, už kurią atsako prisirišimu ir draugyste.Tai stiprus, nedidelio ūgio, bet galingas, kresnas šuo. Galva masyvi ir didelė, palyginti su liemeniu. Snuki trumpas, labai platus, kampuotas. Liemuo trumpas, galūnės stiprios ir raumeningos. Stėnos aukštos ir stiprios. Eisena sunki, atitinka kūni konstituciją: šuo eina trumpais ir greitais žingsniais, remiasi pirštų galais, o užpakalines kojas kelia neaukštai, tarsi plaukdamas. Bėga smulkia risčia.Patinai sveria apie 24,75 kg, patelės – 22,5 kg. Patinų aukštis ties ketera – 38 – 40 cm.Buldogų kaukolė labai plati ir jos ilgis ties ausimis lygus ūgiui ties ketera. Labai išsišovę skruostai platėja į apačią tuoj nuo akių srities. Kakta plokščia. Oda ant kaktos ir galvos neištempta, raukšlėta. Perėjimas iš kaktos į snukį ryškus, tarp akių – gili vaga.Nosies veidrodėlis didelis, platus ir visada judrus. Šnervės didelės, plačios, juodos, iki viršutinės lūpos apačios jas skiria griovelis. Lūpos stambios, drėgnos, plačios. Viršutinės kabantys kraštai uždengia apatinės lūpos šonus, o iš priekio tik liečia apatinę lūpą ir visiškai uždengia dantis. Žandikauliai platūs, stambūs ir kampuoti. Apatinis žandikaulis kiek išlenktas į viršų ir išsikiša į priekį. Dantys dideli, stiprūs. Šuniui sučiaupus lūpas, jų nesimato. Dantų sukandimas žirklių principo. Akys mažos ir siauros, primenančios rožės žiedlapį. Kaklas normalaus ilgio, labai stiprus ir storas. Apatinė dalis, nuo apatinio žandikaulio iki krūtinės, raukšlėta, oda nukarusi.
Priekinė krūtinės dalis labai plati. Žiūrint iš šono, pusapvalė, iškilusi ir gili. Pilvas iškeltas. Nugara trumpa ir tvirta, ties pečiais labai plati, daug siauresnė juosmens dalyje.Pečiai labai platūs, įstriži, stiprūs ir raumeningi. Krūtinės ląsta didelė, statinės formos ir labai gili, žemėjanti į priekinių galūnių pusę. Priekinės kojos labai stiprios ir storos, plačiai išskėstos, raumeningos, vertikalios, trumpesnės už užpakalines. Priešpečiai stiprūs. Alkūnės žemai, pasuktos į šonus.Užpakalinės kojos stiprios ir raumeningos, daug ilgesnės už priekines. Slėsnos trumpos, stiprios, storos ir vertikalios. Užpakalinės letenos apvalios, pakrypusios į išorę. Kulnų sąnariai suartėję.Uodega žemai strėnų srityje, apvali, minkšta, trumpa. Prie kūno stora ir staigiai plonėjanti. Šuo ją laiko nulaidęs, ir ji neturi būti pakelta virš nugaros linijos. Vilna švelni, trumpa, tanki. Buldogų spalva – tigrinė (arba tugrinė, o snukis juodas), gali būti ir viespalviai, dėmėti, balti, įvairių spalvų, ne tik juodi ar juosi su šviesia spalva.