Verslo planas

1. SANTRAUKA

Kooperatyvas „PADEGSNYS“ savo veiklą pradėjo dar 1995 metais. Tai buvo tik trys ūkininkų
šeimos. Vėliau 2000 metais kooperatyvas pasipildė dar 17 narių. Kooperatyvas buvo sukurtas tam, kas padėtų ekologiškai beūkininkaujantiems Molėtų rajone auginti ir realizuoti savo produkciją. 2002 metais kooperatyvas pasirašė pirmąją tiekimo sutartį su „VP – Market“ prekybos tinklu ir tapo pilnateisiu ekologiškos produkcijos tiekėju. Dabar mūsų jau per 30 narių.

Kooperatyvo „PADEGSNYS“ identifikavimo kodas: 6757769. Adresas: Sodo al.11, Naujasodžio k., Alantos sen., Molėtų r. Kooperatyvas – tai kooperatinė bendrovė, kuri veikia pagal savo sukurtus įstatus ir kooperacijos įsstatymą. Visi nariai yra vienodai lygūs ir turi vieno balsą visuotiniame susirinkime. Einamuosius klausimus tvarko visuotinio susirinkimo išrinkta valdyba pirmininkui vadovaujant.

Iki šiol kooperatyvas tik augino ekologiškus produktus kurie tampa vis paklausesni. Dabar yra poreikis plėsti ekologiškų produktų asortimentą ir juos pradėti perdirbti. Norime neužleisti pelningos pozicijos tarpininkams. Be jų neapsieisime. Esame per smulkūs, kad įeiti į rinką. Bet norime kuo daugiau pasidaryti patys, kuo mažiau pelno atiduoti tarpininkams.

Kooperatyvo „PADEGSNYS“ finansinė būklė yra gera. Visa kooperatyvo turtas yra nuosavas ir neįkeistas. Skolų neeturime. Nesame skolingi nei bankams nei tiekėjams (savo nariams). Perdirbimui pradėti kooperatyvui reikia 111,600 Lt. Šios lėšos reikalingos gamybiniam pastatui įsigyti. Taip pat visiems įrenginiams įsigyti ir sumontuoti. Visuotinio susirinkimo metu kooperatyvo nariai nutarė šių trūkstamų lėšų nesiskolinti iš banko. Kiekvienas na

arys sutinka padidinti savo pajinį įnašą. Tokiu būdu atsiras trūkstamos lėšos ir kooperatyvas galės pradėti savo investiciją į ekologiškų produktų perdirbimą.

Atlikus finansinę analizę paaiškėjo, kad ši investicija yra pelninga. Jau pirmais metais nei vieną mėnesį negauta nuostolio. Turtas ir grynasis pelnas auga. Na žinoma, kad jis truputį svyruoja įtakojamas sezoniškumo. Bet visumoje pelnas augantis. Pelningumo ir turto grąžos rodikliai yra aukšti. Grynasis pelningumas siekia 9,5. Tai prognozuoja greitą investicijos atsipirkimą. Pagal prognozę ji atsipirks po 3,9 metų. O tai pakankamai trumpas laiko tarpas. Taip tik dar kartą patvirtinamas teiginys, kad kiekvieną produktą perdirbant (paruošiant, apdorojant.) daug labiau apsimoka nei parduoti tarpininkams.

I.VERSLO SRITIES APRAŠYMAS

Kooperatyvas „PADEGSNYS“ dirba ekologiškų produktų auginimo ir realizavimo srityje. Dabar jau atsiranda poreikis išaugintą produkciją perdirti ir tokiu būdu padidinti savo paajamas. Mūsų kooperatyvas ekologišką produkciją augina jau nuo 1995 metų. Bet ta produkcija pradėjome prekiauti tik 2001 metais, kai prie mūsų prisijungė daugiau narių. Ekologinis ūkininkavimas paskelbtas prioritetinė Lietuvos ž. ū. šaka. Taigi tai yra naujas dalykas Lietuvoje ir ši rinkos niša tikrai nėra išnaudota.

Šiuo metu kooperatyvas turi du tarpininkus savo produktų kelį į galutinį vartotoją. Taip yra todėl, kad kooperatyvas užsiima tik pirmine produkto gamyba. Tokios produkcijos rinkai nepateiksi. Todėl ir yra du tarpininkai. Vienas supakuoja produkciją, o kitas pardavinėja. Tokiu būdų mūsų ko

ooperatyvas praranda dideles pajamas, kurios nusėda pas tarpininkus. Jie turi didelę įtaką kooperatyvui. Jie reguliuoja mums apimtis. Mes negalime tiekti produkcijos kada ir kiek galime poreikiui esant. Jie savo nuožiūra užsakinėja produkcija O kooperatyvas prekybos tarpininkui formuoja asortimentą. Todėl kooperatyvas ir nori pradėti produkcijos perdirbimą, kad pats galėtų tinkamiausiai perdirbti produkciją ir ją patiekti ten, kur labiausiai jos reikia.

Šiame, ekologiškų produktų versle, svyravimas yra kaip ir visame žemės ūkyje. Tai yra smukimas vasarą ir kilimas žiemą.

1.1. KOOPERATYVO ISTORIJA

Kooperatyvo „PADEGSNYS ” veiklos pobūdis:
– ekologiškai švarių daržovių, vaisių, grūdų, vaistažolių auginimas, perdirbimas ir realizavimas,
– pieno produktų gaminimas ir realizavimas,
– mėsos produktų gaminimas ir realizavimas,
– paslaugos įdirbant žemę,
– mažmeninė prekyba.

Įmonės kodas 6757769
Registracijos vieta: Molėtų raj. savivaldybė,
Registracijos data 1995 m. birželio 7 d.,
Registracijos pažymėjimo Nr. KB95-1,
Adresas Sodo alėja 11, Naujasodžio k, Alantos sen.,, 4171 Molėtų r.
Tel. 58390, 868219567
El. paštas: padegsnys@is.lt,
Banko pavadinimas AB Nord/LB, Molėtų sk.,
Sąskaitos Nr. 45500070206.

„Padegsnio” kooperatyvą sudaro 30 ūkių. Didžioji dalis ūkių turi ekologinės gamybos ūkio statusą, kuris suteikia teisę jų gaminamus produktus ženklinti ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu.

Kooperatyvą „Padegsnys” 1995 m. įsteigė 3 ekologiškai ūkininkaujančios šeimos. Jos viena kitai padėjo auginant, realizuojant produkciją pagal tarpusavio susitarimus. Todėl faktiškai gamyba vyko ir atsiskaitymai buvo vykdomi per asmenines ūkininkų sąskaitas. 2000 m. kovo mėnesį kooperatyvas pasipildė naujais nariais. Norint gauti ekologinės gamybos ūkio statusą reikia pereiti eilę įvertinimų, todėl daugelis ko

ooperatyvo narių ūkių šį statusą gavo tik 2001 m. II-III ketv.. Gavus teisę realizuoti produkciją kaip ekologiškai švarią, iškilo būtinybė sudaryti naują produkcijos realizavimo struktūrą. 2002 m. gegužės mėn. kooperatyvo narių susirinkime nuspręsta produkcijos pardavimą organizuoti per kooperatyvo centrą ir už administracines paslaugas imti pirmus tris metus 10 proc. mokestį nuo apyvartos, vėliau sumažinti 5 procentų, tai atliekama, norint, kad ūkiai nemažintų savo ekologinės produkcijos gamybos ir plėstų gamybos apimtis diegdami numatytas investicijas. Tikimasi, jog tokiu būdu kooperatyvas sukaups ūkininkams reikiamas lėšas, nes pelno didžioji dalis bus skirstoma priklausomai nuo apyvartos. Transportavimo paslaugas apmokant kooperatyvui pagal nustatytus tarifus.
Padidėjus kooperatyvo narių skaičiui produkcijos kiekis ir pardavimai didėjo lėtai, keitėsi kooperatyvo vadovybė. 2001 metais pasikeitus kooperatyvo vadovui buvo papildyti įstatai, suaktyvinta veikla, sudarytos sutartys su prekybos tinklu ,,VP – Market“.
Patikrinus kooperatyvo veiklą Valstybinei socialinio draudimo ir Mokesčių inspekcijai nustatyta, kad kooperatyvas skolų neturi, nėra ir likvidumo problemų.

1.2. KOOPERATYVO TIKSLAI

Kooperatyvo misija – padėti savo nariams auginti ir realizuoti ekologišką produkciją.

Šio laikotarpio pagrindinis tikslas – pradėti ekologiškų produktų perdirbimą ir to pasėkoje uždirbti didesnes pajamas.

Šis tikslas yra pagrindinis todėl, kad kooperatyvui būtina pradėti ekologiškų produktų perdirbimą. Taip pat būtina pritraukti kuo daugiau naujų pajėgių narių. Tik tokiu būdų galima uždirbti daugiau pelno kooperatyvui. Šiuo verslo planu norime tai siekti. Šį tikslą pasieksime tada, kai bu

us pradėtas perdirbimas ir kooperatyvo narių registre bus ne 30, o 40 narių.

Norint pasiekti pagrindinio tikslo reikia:
• įsirengti ekologiškos produkcijos sandėliavimo ir perdirbimo patalpas,
• įsigyti daržovių ir bulvių fasavimo įrenginį,
• įsigyti reikiamą įrangą perdirbimui (džiovykla, kepimo krosnis, rauginimo statinės.).

Savo lėšų visai minėtai įrangai įsigyti kol kas neturime, todėl ir rengiame šį verslo planą. Šie uždaviniai bus pasiekti tada, kai patalpose bus sumontuota visa perdirbimui reikalinga įranga.

Kai pradėsime perdirbimą, tada numatome plėsti savo veiklą. Tai yra sudarinėti prekybos- tiekimo sutartis su kitais prekybos tinklais (IKI ir RIMI). Siekiant parduoti kuo daugiau produkcijos reikės pritraukti kuo daugiau naujų narių. Numatoma agitacijos Balninkų miestelyje ir Utenos rajone, nes ten jau yra potencialių narių.

1.3. PRODUKCIJOS APRAŠYMAS

,,PADEGSNIO“ kooperatyvas augina ekologiškai švarią produkciją: daržoves, vaisius, uogas, vaistažoles, žalumynines daržoves, grūdus, pieną, mėsą, gamina miltus, kruopas, dribsnius, medų. Daugelis kooperatyvų narių turi ekologinės gamybos ūkio sertifikatus, suteikiančius teisę gaminamą produkciją ženklinti ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu arba turi pereinamojo laikotarpio į ekologinės gamybos ūkį statusą.
Daržovių ir bulvių fasavimas. Fasavimo įrenginiu fasuosime bulves, raudonuosius burokėlius, obuolius, morkas ir kitas daržoves. Daržoves pirksime iš savo kooperatyvo narių. Fasuosime į tinkliuką. Galus uždarysime specialia kabe ir ja kartu prisegsime etikete – juostelę su visa informaciją apie produkto kilmę ir vertę.

Džiovinti obuoliai ir gudobėlės vaisiai. Kadangi džiovinta produkcija laikosi ilgiau, kartais ir gražinamos visai neblogos kokybės gudobelės ar obuoliai, tai juos sudžiovinsime. Taip jų vertė pakils ir vartojimas prailgės. Pakuosime specialius popierinius maišelius.

Rauginti kopūstai, agurkai ir raudonieji burokėliai. Kadangi rauginimas yra pats paprasčiausias būdas perdirbti, tai jo mes ir imsimės. Paruoštoje patalpoje, statinėse vyks rauginimo procesas. Produkcijos perteklių galime rauginti it taip pratęsti jo stovėjimo laiką. Tai pats primityviausias daržovių perdirbimas.

Duonos ir pyrago gaminiai. Duonos ir pyrago gaminiai visais laikais buvo paklausūs. Trūksta ekologiškų pyrago ir duonos gaminių. Grūdų nariai priaugina pakankamai. Nors kepimas keliauja su didele savikaina, bet vis tiek duoną ekologiška verta kepti. Miltus naudosime savo kooperatyvo narių. Vienas iš narių turi malūną, kuriame mala ekologišku miltus duonai.

II. MARKETINGAS
2.1. RINKOS APŽVALGA

Šiuo metu kooperatyvo rinka nėra labai plati. Ekologišką produkciją tiekiame tik į ,,VP – Market“ prekybos tinklą. Nors „VP – Market“ užima didžiąją Lietuvos maisto produktų rinkos dalį. Iki 2003 metų „PADEGSNYS“ ekologiškus produktus tiekdavo tik į kelias didžiąsias Vilniaus parduotuves. Tik šiemet pasirašyta tiekimo sutartis su „VP – Market“ centralizuoto tiekimo ekologiškoms daržovėms. Dabar jau mūsų produkcijos gauna ne tik Vilniaus gyventojai, bet ir kitų Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai. Taigi galima teigti, kad kooperatyvo „PADEGSNYS“ rinka pradeda plėstis. Šiuo metu vyksta derybos su „RIMI“ prekybos tinklu dėl tiekimo sutarties pasirašymo. Bet čia jau iškyla fasavimo problema. Todėl mums yra būtinas daržovių ir bulvių fasavimo įrenginys. Kooperatyvas planuoja pasirašyti ekologiškų daržovių tiekimo sutartis su „IKI“, ir „Norfos mažmena“ prekybiniais tinklais. Faktiškai turėsime apėmę visą pagrindinę Lietuvos rinką.

Planuojant verslą būtina atsižvelgti į išorinės aplinkos veiksnius, kurie stipriai gali nulemti verslo sėkmę. Išorinės aplinkos veiksniai yra šie: ekonominiai, demografiniai, technologiniai, politiniai ir kt.
Ekonominiai turi didelę įtaką. Visa šalies ekonomika yra tarsi terpė, kurioje egzistuoja verslas. Taigi verslas tarsi tiesiogiai susijęs su šalies ekonomikos lygiu ir stabilumu. Kadangi Lietuvos ekonomika dabar jau pakankamai stabili ir auga. Su šiuo augimu gerėja verslo sąlygos Lietuvoje.
Technologiniai veiksniai taip pat turės teigiamą įtaką. Technologijos kiekvieną diena tobulėja. Tobulėja įpakavimas, etiketės, keičiasi prekių išvaizda. Šiuolaikinė reklama gali daug daugiau. Jos įkata labai didelė.
Demografinis veiksnys ateityje gali būti ir neigiamas. Kadangi Lietuvoje reguliariai trumpėja gyvenimo trukmė. Lietuva praranda ekonomiškai pajėgius gyventojus. Tai yra, didelė dalis jaunimo ir darbingo amžiaus žmonių išvažiuoja dirbti ir gyventi į užsienio valstybes. Didelę Lietuvos gyventojų dalis yra pensijinio amžiaus, o jų perkamoji galia ne tokia ir didelė. Ir ši tendencija vis progresuoja. Tai yra potencialių vartotojų praradimo pavojus.

Kai jau buvo paminėta, ekologinis ūkininkavimas paskelbtas prioritetine žemės ūkio šaka. Šiuo metu stipriai progresuojant genų inžinerija. Tam, kas rūpinasi savo ir savo artimųjų sveikata, išsigelbėjimas yra ekologiški produktai. Kai Lietuvoje ekonomika dar tiktai kylanti, tai yra neigiamas veiksnys ekologiškų produktų vartotojų skaičiaus atžvilgiu. Ekologiška produkcija apie 30 % brangesnė, nei įprastinė. Žinoma, kad jos pagaminimo savikaina yra aukštesnė. Jau dabar yra nemažas pastovių pirkėjų ratas, kurie pageidauja ekologiškos produkcijos. Tai sveikai besimaitinančios šeimos. Visuomenė vis daugiau informuojami ir pradeda suprasti ir vertinti ekologiškus produktus. Taigi pirkėjų poreikiai vis auga. Didėja priekis ne vien ekologiškoms daržovėms, bulvėms, grūdams. Didelis poreikis yra ekologiškiems perdirbtiems produktams. Tai duonos ir pyrago gaminiams, raugintoms ir džiovintoms daržovėms ir vaisiams. Čia didelė perspektyva. Kadangi Lietuvos ekonomika kyla kasdien, tai ir pirkėjų galimybės – perkamoji galia vis auga. Kuo pirkėjų perkamoji galia didesnė – tuo didesnė tikimybė, kad jis rinksis sveiką – ekologišką ir Lietuvoje pagamintą produktą.

2.2. RINKOS DALIES IŠSKYRIMAS

Kas vartoja ekologiškus produktus? Kas yra tie pirkėjai, kuriems ir siekiama šiuo verslo planu pradėti ekologiškos produkcijos gamybą.

Mes esame šiek tiek bendravę su ekologiškų produktų esamais ir potencialiais vartotojais . Juos galima apibūdinti taip: Tai šeimos, kurios turi mažamečius vaikus, nors nebūtinai. Jų amžius vyrauja nuo 28 iki 60 metų. Ekologiškus produktus savo šeimai dažniausiai perka moterys. Šeimų pajamos vyrauja nuo 1000 Lt. iki 7000 Lt. Tarp pirkėjų vyrauja aukštasis išsilavinimas. Nors negalima taip griežtai teigti. Bet tai faktas, kad išsilavinę žmonės suvokia savo sveikatos kainą ir ekologiškų produktų vertę. Pirkėjų šeimų pomėgius ir darbo pobūdį sunku apibrėžti, bet dažniausiai tai verslininkų ir kitos pasiturinčios šeimos, kurios gali sau leisti pakeliauti ir netaupyti savo sveikatos sąskaita.

Pirkėjus perkančius ekologiškas prekes labiausiai skatina jų savybės. Pirmiausiai ekologiška produkcija perkama dėl jos aukštos kokybės. Kadangi visi produktai išauginami Lietuvoje nenaudojant jokių mineralinių trąšų ar pesticidų. Jų kaina šiek tiek yra aukštesnė palyginus su įprastiniais, bet vartotojai supranta, kad kaina atitinka kokybę. Kaina įtakos pirkėjų sprendimui nedaro. Mokėdami didesnę kainą pirkėjai nori matyti ir ją atitinkančią prekės išvaizda ir tinkamą pakuotė. Prekės išvaizdai didelę reikšmę turi jo įpakavimas. Žinoma, kad svarbu ir ką pakuoji, bet pirmas akcentas vis tie tenka įpakavimui. Daržovės ir bulvės bus pakuojamos į joms skirtus tinkliukus. Pakuojama bus fasavimo mašina. Ant tinkliuko bus dedama informacinė juostelė kurioje: matyti sertifikuojančios organizacijos ženklas liudijantis, kad ekologiška produkcija tikrai sertifikuota, kooperatyvo (gamintojo) ženklas ir t.t.. Džiovinta produkcija bus dedama į popierinius maišelius su langeliu, kad pirkėjas galėtų matyti ką perka. Rauginta produkcija bus pakuojama stikliniuose ar polipropileniniuose indeliuose. Duonos ir pyrago gaminiai popieriniuose maišeliuose su langeliu. Kiekvienoje etiketėje ar kitoje jos pusėje bus pateiktas bent vienas vartojimo receptas. Viskas bus daroma tam, kad tik būtų patogu pirkėjui. Pirkėjai ekologiškų produktų galės nusipirkti visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Pastoviems ir didesnius kiekius imantiems klientams ekologišką produkciją jiems užsisakius pristatome į namus. Tokių dabar turime apie 8. Tikimės, kad jų bus daugiau. Šiame versle itin ryškus pirkimo sezoniškumas. Didesnis pirkimas vyksta žiemą ir pavasarį. Nuolat vartojantys produktus perka visus metus.

Bendravimui su potencialiais pirkėjai (stengiantis juos patraukti) rengiamos mugės-parodos, lauko dienos ir kiti renginiai. Bus rengiamos prezentacijos didžiausiuose prekybos centruose. Po tokių renginių vis daugiau atsiranda ekologiškų produktų pirkėjų. Didžioji dauguma pirkėjų supranta ekologiškų produktų vertę ir kokybę, bet ne visi gali sau leisti pirkti vien ekologiškus produktus ir jais maitintis. Ateityje, kai pakils Lietuvos ekonomika, tikimės, kad dauguma vartotojų maitinsis sveikai. Asmeninis kontaktas su pirkėju yra pati geriausia reklama. Bendraujant su pirkėju jam nelieka jokių neaiškumų, įgyjamas pasitikėjimas ir t.t.

2.3. KONKURENCIJOS ANALIZĖ

Pagrindiniai kooperatyvo tiesioginiai konkurentai tai Biržų krašto ekologiniai ūkiai ir importuota ekologinė produkcija. Biržų krašte yra tik keli stambūs ekologiniai ūkiai kurie tiekia savo produkcija „VP – Marketui“. Kiti smulkesnieji ekologiniai ūkiai nėra pavojingi konkurentai, nes jie savo produkcija parduoda turguose ir parodose – mugėse. Didelė problema yra su pigiais importuotais ekologiškais ir neekologiškais produktais. Netiesioginiai konkurentai – vis populiarėjančios greito maisto užkandinės. Žmonės vis dažniau taupydami laiką maitinasi jose vietoje to, kad nusipirktų ekologiškų produktų.

Negalima teigti, kad konkurencija yra vien blogas reiškinys. Jeigu ji sąžininga ir nepiktybiška, tai netgi būtinas reiškinys laisvojoje rinkoje. Blogosios konkurentų savybės yra tos, kad stambieji ūkininkai neturėdami sandėlių stengiasi kuo greičiau parduoti savo produkciją net pigesne kaina. Tada numušama ekologiškų produktų kaina. Greito maisto užkandinės nėra labai geras maitinimosi būdas. Ten maistas paruošiamas kuo pigiau. Tas klientų laikas taupomas jų pačių sveikata. Žinoma, kad kartais apie tai net nesusimąstome. Patogu pirkėjams, kai nereikia gaminti patiems maisto. Tai labai nuvilioja pirkėjus nuo produktų pirkimo. Pigūs produktai dažnai būna genetiškai modifikuoti. Jie gražiau atrodo ir jų išauginimo savikaina mažesnė, bet jų vartojimo pasekmės neaiškios. Gerosios konkurencijos savybės tos, kad konkurentų veiklos analizė leidžia nedaryti tų pačių klaidų. Taip pat skatina imtis naujovių ir nuolatos gerinti savo produkcijos kokybę.

Ekologiškų produktų verslas gali konkuruoti su kitais verslais, nes žmonės suvokia ekologiškų produktų naudą ir kooperatyvas tusi savo klientūrą, turi sudaręs sutartis su prekybos tinklais. Taipogi vienas iš privalumų, tai ilgametė darbo patirtis ir žinomas firmos autoritetas. Turėdami daržovių ir vaisių sandėliavimo patalpas, taip pat ir produkcijos perdirbimą, kooperatyvas galės pateikti rinkai didelį produkcijos asortimentą ir tiekti ištisus metus. To konkurentai kol kas negali padaryti.

Visada reikia stebėti pirkėjų poreikius tam, kad pirmiems spėti juos patenkinti uždirbant sau pajamas ir pelnant pasitikėjimą. Taip pat reikia mokytis iš konkurentų klaidų. Nebijoti naujovių ir visada eiti pirmam, būti pavyzdžiu konkurentams.

2.4. MARKETINGO PLANAS

Verslo planas rengiamas tam, kad būtų pritraukiama kuo daugiau potencialių pirkėjų. Tuo uždirbti pelną ir kad greičiau atsipirktų investicija. Ekologiškos prekės turi tokias savybes:
1. Ekologiškas produktas,
2. kokybiškas produktas,
3. Užaugintas Lietuvoje,
4. Maistingesnis nei įprastas,
5. Kvapnesnis,
6. Patraukliai įpakuotas,
7. Supakuota nedideliais kiekiais,
8. Brangesni nei įprasti produktai,
9. Likusią pakuotę galima panaudoti kitiems tikslams,
10. teikia gerą savijautą.

Ekologiškų produktų teikiama nauda pirkėjams:
1. Išaugintas be mineralinių trąšų ir pesticidų.
2. Nesukaupęs nitratų ir sunkiųjų metalų,
3. Gali būti pristatoma produkcija į namus.
4. Kokybiškai sufasuota,
5. Visada švieži.

Pirkėjui nusipirkus ekologišką produktą pirmiausiai patenkinimams fiziologinis sveikos mitybos
poreikis. Maitindamasis ekologiškais produktais jis jausis saugus dėl savo sveikatos. Ekologiškų produktų pirkimas pirkėjui turėtų suteikti pasitenkinimo jausmą. Kadangi ekologiškų produktų asortimentas dar nėra gilus, tai pirkėjas turėtų džiaugtis radęs naujų produktų. Tas, kas neieško, tai net ir dėmesio nekreips. Jei paklius nekokybiška prekė, tai ji gali suteikti ir negatyvius jausmus. Pirkėjai gali būti nepatenkinti dėl:
1. Prastos kokybės,
2. Prastos pakuotės,
3. Aukštos kainos,
4. Prastos prekinės išvaizdos,
5. Produktų nesilaikymo (juos reikia greičiau nei įprastus suvartoti).

Kad pirkėjai visada būtų patenkinti reikia stengtis:
1. Produktus pristatyti tik šviežius,
2. Produktai turi būti tik kokybiški,
3. Turi būti graži prekinė išvaizda,
4. Neturi būti per brangūs,
5. Supakuoti tinkamais kiekiais.

Kainų politika. Kooperatyvo „PADEGSNYS“ ekologiškų produktų sąnaudos bus tokios: Dyzelinas, sėklos, traktorininkų darbas, technikos amortizacija, fasavimo medžiagos, fasavimo įrenginio prižiūrėtojo atlyginimas, elektros energija, mikroautobuso amortizacija ir t.t. Taigi sąnaudos gana didelės. Konkurentai kiti ekologiniai ūkiai už savo ekologišką produkciją kol kas gauna tokią pačią kainą. Importuota ekologinė produkcija yra brangesnė. Ekologiška duona jau kepama. Jos 1 kilogramo kaina svyruoja nuo 4 iki 2,6 lito. Raugintų produktų dar nėra, o džiovintos yra tik vaistažolės. Jų kaina apie 2 Lt už vienetą.
Visai naujai ir jau esamai produkcijai taikoma nugriebimo kainų strategija. Tai yra todėl, kad ekologiškų prekių pirkėjai dažnai nėra jautrūs kainos pokyčiams. Jiems svarbiausia, kad tai būtų ekologiškas produktas. Plečiant rinkos apimtį kaina bus mažinama. Taip bus siekiama užimti kuo daugiau rinkos. Kadangi konkurencija nėra didelė, tai kainos nustatinėjamos remiantis kaštais. Svarbiausias tikslas – padengti visus su produkcija susijusius kaštus, o likusi dalis turi būti pelnas. Kuo jo daugiau – tuo kooperatyvui geriau. Nuolaidų taikymas visada pakelia pardavimų apimtis. Taikysime tik pastovią kiekio nuolaidą. Kadangi turėti vietoje dviejų tarpininkų planuojame turėti vieną. Išskirtiniams ilgamečiams klientams taikysime nuolaidas. Kuo ilgiau bendrausime tuo didesnė bus kiekio nuolaida. Taip pat jiems (išskirtiniams klientams) taikysime šventines nuolaidas. Valdžia kainų nereguliuos, nes tai nėra akcizinės prekės. Kaina reguliuos patys pirkėjai – rinka. Mes pasiūlysime ne pačias žemiausias, bet ir ne pačias aukščiausias kainas, todėl tikimės, kad konkurentai paseks mūsų pavyzdžiu.
Pardavimo strategija. Pardavimo strategijoje bus pasirinktas pardavimas per tarpininkus. Nes taip prekiavome iki šiol ir kitokios išeities kol kas nėra. Nes šalia mūsų nėra koncentruotos rinkos. O jos visos aprėpti mes visai nepajėgūs. Kol kas pardavimo apimtys mūsų netenkina. Todėl bandome paskleisti savo ekologišką produkciją kuo plačiau. Tai yra bandome prekiauti per visus didžiuosius prekybos centrus. Kai prekiausime su visais keturiais Lietuvos prekybos centrais, tada pardavimo apimtys pilnai patenkins mūsų kooperatyvą. Konkurentai šiuo metu taip pat taiko pardavimą per tarpininkus. Bet naudoja ir tiesioginį pardavimą. Tai mugių metu, turguose. Didieji ūkininkai savo produkciją veža į prekybos centrus. Jie bando sudarinėti sutartis. Už prekybą atsakingi prekybos centrai. Juose yra daržovių vadybininkės, kurios derina likučius ir duoda mums užsakymus. Kooperatyvas įpareigotas pristatyti sutartyje ir užsakyme numatytą produkcijos kiekį. Pačiuose didžiausiuose prekybos centruose jau dabar yra ekologiškų prekių skyreliai. Ateityje planuojama visose parduotuvėse, kurios prekiaus ekologiškais produktais įkurti ekologiškus skyrelius. Kai jie bus įkurti, tai pirkėjai žinos kur ieškoti ekologiškų produktų. Ekologiškų produktų rinka kol kas nėra labai didelė, todėl reikia ją plėsti pasitelkiant šviečiamuosius seminarus, reklamą. Reikia įtikinti potencialius pirkėjus ekologiškų produktų nauda ir taip plėsti rinką.
Reklama ir rėmimas. Reklamos kampanija bus siekiama supažindinti potencialius vartotojus su ekologiškais produktais, jų teikiama nauda. Žodžiu bus siekiama patrukti juos savo pusėn ir taip praplėsti ekologiškų produktų rinką. Pinigų reklamos biudžetui skirsime tiek kiek galėsime. Pradžioje pagrindinis akcentas bus skiriamas produkcijos reklamai. Kai rinka prasiplės išlaidos reklamai bus mažinamos. Skaičiuojant reklamos biudžetą remsimės pelnu. Reklaminės kampanijos metu pirkėjų dėmesį stengsimės atkreipti reklamuodami ekologiškos produkcijos savybes ir teikiamą naudą. Stengsimės įtikinti pirkėjus, kad ekologiški produktai tai yra tas, ko jiems reikia kiekvieną dieną. Naudosime lauko ir radijo reklamas. Jos daug pigesnės nei televizijos. Žinoma, kad televizijos reklama pati efektyviausia, bet mes negalėsime tiek pinigų skirti jai. Kooperatyvo mikroautobusas, kuriuo vežiojame produkciją bus išklijuotas kooperatyvo simboliais ir rekvizitais. Tai bus reklama ant ratų.
III. GAMYBA
3.1. GAMYBOS APRAŠYMAS

Ekologiškų produktų perdirbimas nėra labai sudėtingas procesas. Sudėtingesnis procesas – duonos ir pyrago kepimas. Vienas kooperatyvo narys turi ekologišką (sertifikuotą) malūną. Miltus imtumėm iš jo. Šiame procese vien to nepakanka. Reikėtų nusipirkti ar užpatentuoti kepinių receptūrą. Bulvių ir daržovių fasavimui nereikės jokios receptūros, tik reiks, kad būtų sertifikuota patalpa. Taip pat su džiovykla. Daržovių rauginimui jau sudėtingiau. Kaip ir duonos ir pyrago kepimui bus reikalingas higieninis pasas-leidimas, kad patalpos tinkamos tokio pobūdžio veiklai. Norint pradėti ekologiškų produktų perdirbimą būtinai turės būti sertifikuotos patalpos ir gauti reikiami leidimai. Nes kitaip negalima prekyba.

Ekologiškų produktų kokybės kontrolė vyks dviem etapais. Pirmiausiai visi dirbantieji bus supažindinti su produkcijos esamais standartais. Kadangi prie atskirų įrenginių dirbs po vieną atsakingą žmogų, tai jis ir bus atsakingas už savo darbo rezultatus . Antruoju etapu produkcija bus tikrinama prieš pat jos išvežimą pas prekybos tarpininką. Nekokybiška produkciją liks kooperatyve. Standartai bus parengti kooperatyvo viduje remiantis ekologinio žemės ūkio taisyklėmis ir vaisių ir uogų esamais standartais.

Šiame versle, kaip ir kituose, technologiniai šuoliai turės įtakos. Nes šiandieninėje visuomenėje technologijos labai sparčiai tobulėja. Ir jeigu į jas nekreipsime dėmesio, tai produktas taps nekonkurencingas. Reikia taikytis ir naudotis visomis naujovėmis. Pavyzdžiui įpakavimo technologijomis. Keičiantis technologijoms, keičiasi ir pirkėjų poreikiai. Visos naujovės reikalauja naujų investicijų. Tai visa tai kuriama tam, kad geriau tenkinti vartotojų poreikį ir atneštų daugiau pelno įmonėms. Čia ir kooperatyvas nebus išimtis. Reiks derintis ir suspėti su naujomis technologijomis.
3.2. VIETOS ANALIZĖ

Kooperatyvas „PADEGSNYS“ įkūręs labai patogioje vietoje. Palankios privažiavimo galimybės. Tai yra tiktai 80 kilometrų iki Vilniaus. Kaip tik į jį ir vežame visą savo produkciją. Jame yra visų esamų ir potencialių prekybininkų sandėliai, iš kurių centralizuotai produkcija rieda po visą Lietuvą.

Mūsų regione labai palanki situacija susijusi su darbuotojais. Pakavimui, džiovinimui ir rauginimui specialios kvalifikacijos. Kitaip yra su duonos ir pyrago gaminių kepimu. Darbuotojas turės išklausyti specialius kursus ir pateikti kvalifikacinį pažymėjimą. Kadangi mūsų regione darbo užmokesčio lygmuo žemas, tai nebus problemos eiliniams darbuotojams pradžiai mokėti minimumą. Kai atsipirks visi įrengimai ir bus uždirbamas pelnas, tai atlyginimus galėsime pakelti. Taip jau susitarta su potencialiais darbininkais. Dėl darbo laiko ir sąlygų taip pat susitarta.

Ryšiai su tiekėjais kooperatyvui labai palankūs. Tiekėjai yra tik kooperatyvo nariai. Tarp narių bendravimas yra labai šiltas. Susitarta, kad kiekvienas narys pats domisi ko ir kada pristatyti. Tai yra kokių daržovių atvežti į kooperatyvo sandėlius. Malūną turintis narys domisi, kad reikia pristatyti ruginių ar kvietinių miltų. Produkciją nariai suveža savo transportu. Jei narys negali, ar jam kilo sunkumų, tai atsivežame patys su kooperatyvo mikroautobusu.

Kooperatyvo konkurentai yra daug nepalankesnėje vietoje nei mūsų kooperatyvas. Biržų rajonas yra už daugiau nei 200 kilometrų nuo Vilniaus. Taigi jie turi daug didesnes transporto išlaidas. Yra konkurentų ir visai arti Vilniaus, bet jie negamina analogiškos produkcijos. Netiesioginių konkurentų ekologiškiems maisto produktams yra visur.
3.3. PATALPOS

Nupirktos kooperatyvo patalpos šiuo metu yra pakankamos užsibrėžtai veiklai vykdyti. Žemės plotų kooperatyvo nariai turi pakankamai. Jie esant poreikiui gali priauginti produkcijos daugiau nei pristato mums dabar. Gamybinis pastatas šiuo metu jau baigiamas įrenginėti. Jam buvo būtina rekonstrukcija. Jame įrengta daržovių ir bulvių sandėliavimo – pakavimo patalpa. Įrengta vaisių, uogų, grybų ir daržovių džiovinimo patalpa. Jau įrengtos rauginimo ir kepimo patalpa. Tame pačiame pastate įsikūrus ir kooperatyvo administracija. Rauginimo ir kepimo patalpoms gauti higienos leidimai – pasai. Pastatas bus sertifikuotas Všį „Ekoagros“. Pastatui reikės priešgaisrinės ir gamtos apsaugos kontrolės tarnybų pažymėjimus.
3.4. ĮRENGIMAI

Ekologiškų produktų perdirbimui bus naudojami šie įrenginiai:
Daržovių ir bulvių fasavimo įrenginys. Šis įrenginys fasuos nustatytą bulvių, burokėlių, morkų, obuolių, salierų gumbų ir kitų daržovių kiekį i tinkliukus. Ant tinkliuko užgės juostelinę etiketę ir tinklelio galus uždarys metaline kabe. Šį įrenginį reikia užsisakyti UAB „Balticpac“. Įrenginys kainuoja 15,000 Lt. su PVM, bet atsivežti jį reikės patiems. Specialių montavimo darbų jam nereikės, bet reiks medžiagų jo tvirtinimui. Pastatysime ir pritvirtinsime jį patys.
Džiovykla. Ši džiovykla džiovins vaisius, uogas, grybus, vaistažoles, daržoves ir t.t. Džiovykla naudoja elektros energija. Elektros variklis pučia orą per šildymo elementą į uždarą kanalą, kurio viršus padengtas keičiamu įvairaus tankumo tinkliuku. Ant to tinkliuko pilama džiovimui skirta produkcija. Įrenginys kainuoja 12,000 Lt. su PVM. Įrenginį reikia užsisakyti UAB „Agrotiekimas“. Reiks patiems atsivežti ir įtvirtinti. Specialių montavimo darbų nereikia.
Kepimo krosnis. Šis įrenginys keps duona ir pyrago gaminius. Įrenginys – tai elektrinė krosnis su padėkliukais kepimui ir formomis kurios suformuoja duonos kepalus ir įvairaus dydžio bandeles. Krosnies kaina 2,000 Lt. su PVM. Ją kooperatyvas pirks iš Varėnos krašto ekologinio ūkio ūkininko E. Samausko. Ją ūkininkas atveš. Krosniai sumontuoti reiks techninio darbuotojo. Jį samdysime iš firmos „Molesta“.
Duonos maišytuvas. Jis bus reikalingas tešlos duonai ar pyragams minkymui. Kadangi duonos kepimą atliks pagrinde vienas darbininkas, tai jam būtinas šis maišytuvas. Maišytuvas kainuoja 500 Lt. Su PVM. Jis užsakytas bus firmoje „Modesta“. Jį firma atveš. Specialių montavimo darbų nereikia.
3.5. TRANSPORTAS, ŽALIAVOS IR TIEKĖJAI

Kooperatyvas turi savo mikroautobusą. Jis turi higienos leidimą, kad tinkamas vežioti maisto produktus. Reikiamas žaliavas pristato patys tiekėjai – kooperatyvo nariai. Kai nariai negali pristatyti savo transportu ekologiškų daržovių, vaisių, uogų, bulvių, miltų, tai pats kooperatyvas atsiveža iš jų. Pagamintą produkciją mikroautobusu vešime į prekybos tarpininkų sandėlius Vilniuje. Nariai priduodami ekologiškas daržovės (žaliavas) išrašo savo sąskaitas-faktūras. Kai kooperatyvui prekybos tarpininkai perveda pinigus, kooperatyvas atsiskaito su savo nariais.
3.6. DARBO JĖGA

Iki šiol kooperatyve „PADEGSNYS“ dirbo tik du žmonės. Tai buvo kooperatyvo pirmininkas ir buhalteris. Ekologiškus produktus išvežiodavo pats pirmininkas. Investuojant ir pradedant ekologiškų produktų perdirbimą reikės daugiau darbininkų, kurie prižiūrės įrengimus, padės pakrauti produkciją prisižiūrės tvarką savo darbo vietose ir t.t. Reikės šių darbuotojų:
Lentelė Nr.1
Pareigybės Darbuotojų skaičius Atlyginimų fondas Premijos
Pirmininkas 1 7,200 100
Buhalteris 1 6,600 100
Fasuotojas 1 6,000 70
Džiovintojas 1 6,000 70
Raugintojas 1 6,000 70
Kepėjas 1 6,000 70

Darbuotojus kooperatyvas priima tik iš savo narių tarpo. Kadangi nariai yra sudedamoji kooperatyvo nariai. Jie geriausias žino apie ekologija, supranta ekologiško produkto vertę ir daug metų pažystami. Priimant darbuotojus į darbą bus atsižvelgiama į jų sugebėjimą dirbti savarankiškai. Taip pat darbininkas bus visiškai atsakingas už tą produkciją, kurią jis paruošia. Įdarbinti bus tie nariai, kurie turi daugiausiai patirties ir žinių. Tie, kurie gyvena arčiau kooperatyvo būstinės.

Vadovaujantis asmuo, tai yra kooperatyvo valdybos pirmininkas išrenkamas visuotinio susirinkimo metu. Visuotinis narių susirinkimas yra pats aukščiausiais valdymo organas kooperatyve. Įrenkamas 5 narių valdyba ir jos pirmininkas. Pirmininkas atskiros pelno dalies negauna. Jis gauna fiksuotą atlyginimą. Ją gaunas visi kooperatyvo nariai po lygiai. Nes valdyme vienas narys yra lygus vienam balsui. Už gerus veiklos rezultatus kooperatyvo nariai – darbuotojai bus skatinami premijomis ir pagyrimais, kad jaustų moralinį pasitenkinimą savo darbu.

Kooperatyvo pirmininkas kaip įgaliotas kooperatyvo narys kuris priima sprendimus ir atsakingas už visą kooperatyvo veiklą gauna daugiau už visus. Nes jis turi organizuoti visą veiklą. Buhalteris gauna truputį daugiau už eilinius darbuotojus, bet truputį mažiau už pirmininką. Buhalteris veda visą kooperatyvo buhalteriją, rūpinasi mokesčių mokėjimu ir visais piniginiais reikalais.

Fasuotojas, džiovintojas ir raugintojas gaus tik beveik po minimumą. Nes perdirbimo veiklos pradžia reikalauja didelių investicijų. Atsiradus dideliai apyvartai ir uždirbant didesnį pelną, visuotinio susirinkimo metu jei bus pritarta, tai atlyginimai didės. Vairuotojas gaus tik patį minimumą. Nes jis dirbs tik kelias dienas per savaitę. Jie veš pagamintą produkciją į prekybos tarpininkų sandėlius ir esant reikalui surinks žaliavinę produkciją iš kooperatyvo narių. Konkurentai moka didesnius atlyginimus. Nes tuose regionuose didesnis darbo lygis. Tuo jie patiria didesnes išlaidas

Kooperatyvo darbuotojams bus apmokėtas visas su darbu susijęs socialinis draudimas. Taip pat jiems kaupsis darbo stažas. Eiliniai darbininkai dirbs tik keturias dienas per savaitę. Jiems paliekama laisvo laiko, kad spėtų susitvarkyti savo ūkyje. Ateityje plečiant kooperatyvo veiklą reikės daug daugiau darbuotojų. Jeigu neužteks savo narių darbo resursų, tada įdarbinsime darbuotojus iš šalies. Darbininkų kvalifikaciją kelsime darbo vietoje. Siūsime į ekologinės žemdirbystės kursus, atsiradus poreikiui patys organizuosime savo darbininkams apmokymus ir t.t.

Darbininkai dirbs keturias dienas per savaitė. Darbas truks nuo 8 valandos ryto iki 16. Darbo metu bus valandos privalomoji pietų pertrauka ir dar dvi papildomos pertraukėlės po penkiolika minučių, kurias darbuotojai galės panaudoti savo nuožiūra. Kooperatyve kol kas tikrai yra pakankamai darbo jėgos. Prasiplėtus kooperatyvui jos dar daugiau padaugės. Tikimės, kad nereiks samdyti darbininkų iš šalies.
IV. VADYBA
4.1. SAVININKAI IR VALDYTOJAI

Kaip jau ir buvo paminėta, kad pats aukščiausias kooperatyvo valdymo organas – kooperatyvo visuotinis narių susirinkimas. Jis šaukiamas iškilus poreikiui ką nors labai svarbaus nuspręsti arba kartą į metus. Kooperatyvo kapitalą sudaro narių įstojimo mokestis ir pajiniai įnašai, kurie neribojami. Visuotinis narių susirinkimas išrenka valdybą su valdybos pirmininku priešakyje. Valdyba susirenka kur kas dažniau. Visus eilinius klausimus sprendžia pirmininkas, kuris taip pat išrinktas visuotinio susirinkimo. Pirmininkas tvarko visus prekybos ir gamybos reikalus. Fasuotojas, raugintojas ir kepėjas taip pat kooperatyvo nariai. Jie taip pat turi teisę ir gauna jam priklausančią dividendo dalį, nes yra pilnateisi kooperatyvo narys, kaip ir pirmininkas. Taigi kooperatyvo valdyme vyrauja kolegialumo principas. Visi kooperatyvo nariai yra kvalifikuoti. Visi jie išklausė ekologinio ūkininkavimo kursus, gavę pažymėjimus ir turi ilgametę ekologiškų produktų auginimo patirtį. Bus numatytas tik vienas konkretus vadovavimo uždavinys, kad būtų pasiektas ir pristatytas numatytas sutartyse pagamintos kokybiškos produkcijos kiekis.
4.2. ORGANIZACINĖ FIRMOS STRUKTŪRA

Kooperatyvo organizacinė struktūra – funkcinė. Čia kiekvienas valdymo elementas turi savo konkrečius veiklos barus.

1 pav. Valdymo struktūra

Kaip matome iš valdymo schemos, Visuotinis narių susirinkimas atstoja pagrindinį vadovą. Valdyba yra kaip vadovo pavaduotojas. Kuri susirinkimo metu duoda ataskaita narių susirinkimui apie visus kooperatyvo veiklos rezultatus. Valdyba organizuoja darbą fasuotojui, kepėjui, raugintojui ir vairuotojui. Fasuotojas konkrečiai atsakingas už visą sufasuotą produkciją. Raugintojas už rauginamos produkcijos reikiamą kiekį ir kokybę. Kepėja už duonos ir pyrago kepinių kokybę. Vairuotojas ar kiti nariai privalo laiku pristatyti žaliavas. Taip pat vairuotojas laiku turi išvežti pagamintą produkciją ir laiku pristatyti ją į sandėlius.
Kooperatyvo valdyme visi nariai ( pirmininkas, vairuotojas, fasuotojas ir visi kiti nariai) turi vienodą lemiamą balsą, kuriuo gali nuspręsti kooperatyvo ateitį. Už kooperatyvo veiklos rezultatus atsakingi visi nariai vienodai.

4.3. RIZIKOS VERTINIMAS

Ekologiškų produktų auginime ir realizavime, kaip ir visame žemės ūkyje yra gan nemažas rizikos laipsnis. Verslo nesėkmę gali lemti daugelis faktorių ( klimatas, ištekliai, valdymo organizavimas.).

Kooperatyve valdyme gali atsirasti problemų dėl asmeninių kooperatyvo narių nesutarimų. Kad to išvengti reikia skatinti neformalų jų bendravimą. Jie turi išmokti būti parteriais ir parenti vienas kitą. Lėšų verslui pradėti turime sukaupę pakankamai. Jeigu jų pritrūks pusiaukelėje, tai vėl kooperatyvo nariai suneš savo pajinius įnašus. Taip bus suformuotas papildomas kapitalas. Šiuo metu visi kooperatyvo nariai turi pakankamą kvalifikaciją . Ateityje numatoma organizuoti kursus visiems kooperatyvo nariams. Tai bus kursai „Kooperacijos nauda ir jos stiprinimas“. Šis verslo planas gali neduoti laukimų rezultatų dėl to, kad didelė jaunų žmonių dali emigruoja. Lietuvoje pastoviai mažėja gyventojų kiekis. Bet ekonomikos lygis kyla, tai laukimas efektas turėtų būti. Rinkos pokyčiai ir nauji išradimai didelės įtakos neturės. Nes poreikis maitintis sveikai vis auga. Žmonės jau vertina savo ir savo šeimų sveikatą. Išradimai gali turėti įtakos pakuotei ir pateikimui ekologiškų produktų, bet mes tas naujas technologijas prisitaikysime sau. Esant nesėkmės atvejui įmanoma susigražinti pusę investicijų. Labai likvidaus turto nėra. Bet įrengimų nedaug. Tai parduoti nubus didelių problemų. O sutvarkytą gamybinį pastatą visada galima parduoti kad ir už nedidelę kainą.

Gamta ir valstybė turi įtakos šiam verslui. Sausra ar kitaip nepalankūs metai turi įtakos planuotam derliui. Jo galima negauti tokio, kokį planavome. Tuo atveju yra draudžiamas derlius ar turtas. Tą padaro kiekvienas kooperatyvo narys savo sąskaita. Gyvuliai nuo vagystės ar kitų nelaimių taip pat draudžiami. Valstybė gali prigalvoti papildomų mokesčių ar leidimų. Bet valstybė stojant į ES ekologiją paskelbė prioritetine žemės ūkio sritimi ir labai ją remia. Valstybė turi tikslą artimiausiu metu vietoje 3-5 % planuojama pasiekti 15 % ekologiškų naudmenų ploto.

Esant nesėkmės atvejui galiam alternatyvi veikla ekologiškų produktų perdirbimui yra ekologiška žuvininkystė ar alternatyvi energetika. Bet ekologiškų produktų perdirbimas yra pati alternatyviausia žemės ūkio šaka.
JĖGOS – S(J)
1) nauja ekologiška produkcija (rauginti ekologiški kopūstai.)
2) ekologiška produkcija vis populiarėjanti
3) tiekimo sutartis su visais prekybos tarpininkais
4) kvalifikuoti ir sėkme suinteresuoti darbininkai
5) geografinė vieta palanki prekybai
6) centralizuotas paskirstymas
7) ilgametė patirtis SILPNUMAS – W(S)
1) marketingo elemento – rėmimo trūkumas
2) prastas žemių derlingumas
3) reklamos trūkumas
4) Riboti kooperatyvo pajėgumai
GALIMYBĖS – O(G)
1) produkcijos asortimento didinimas,
2) naujų produktų perdirbimo ir auginimo technologijų įdiegimas
3) rinkos išplėtimas
4) Lietuvos ekonomikos augimas
5) konsultacijos kaimyninės šalyse (Lenkija, Latvija)
6) dalyvavimas parodose – mugėse PAVOJAI – T(P)
1) potencialūs konkurentai
2) produkcijos įpakavimo kokybė
3) senstanti gamybinė bazė
4) senstanti informacijos bazė
5) gyventojų mažėjimas.

V. FINANSAI
Pradinės lėšos verslui
Lentelė Nr.2
Eil. Nr. Išlaidų pavadinimas Suma Lt.
1. Ilgalaikis turtas (pagrindinės priemonės) 63,950
2. Rekonstrukcija, remontas 40,000
3. Pradinių prekių atsargų pirkimo išlaidos 1,000
4. Marketingas 500
5. Mažavertis inventorius 600
6. Juridinės paslaugos ir leidimai 1,000
7. Pinigai 3,800
8. Apranga 350
9. Ūkio reikmenys 100
10. Raštinės reikmenys 200
11. Kitos išlaidos 3,700

Iš viso: 111,600

Finansavimo poreikiai ir šaltiniai
Lentelė Nr. 3
Eil.Nr. Lėšų poreikis Suma Lt. Eil.Nr. Lėšų šaltiniai Suma Lt.
1. Žemė 1. Nuosavybė:
2. Pastatai 30,000 1.1. Nekilnojamas turtas
3. Įrengimai, baldai 33,950 1.2. Pinigai 111600
4. Kitos priemonės 600 Ir t.t.
5. Rekonstrukcija, remontas 40,000
6. Montavimo darbai
7. Pradinės prekių atsargos 1,000 2. Banko paskolos:
8. Kitos išlaidos 6,050 2.1. Ilgalaikės

2.2. Trumpalaikės

3. Kiti šaltiniai:

Iš viso: 111600 Iš viso: 111600

Balansas laikotarpio pradžiai
Lentelė Nr.4
TURTAS Lt. NUOSAVYBĖ Lt.
Ilgalaikis turtas: Savininko nuosavybė 111,600
Pastatai 30,000
Įrengimai ir įrenginiai 34,550
Transporto priemonės
Trumpalaikis turtas Skolininko nuosavybė
Atsargos 1,000
Pinigai 40,600
Kitas trumpalaikis turtas 5,450
TURTAS IŠ VISO 111,600 111,600

Ilgalaikis turtas ir jo nusidėvėjimas
Lentelė Nr. 5
Eil Nr. Turto pavadinimas Reikmė vnt. Įsigijimo kaina Lt. Likvidacinė vertė Lt. Pradinė vertė Lt. Naudojimo laikas m. Nusidė-vėjimas per. Mėn. Lt. Nusidė-vėjimas per m. Lt.
1. Pastatas 1 70,000 10,000 70,000 20 250 5,000
2. Daržovių ir bulvių fasavimo įrenginys 1 15,000 1,500 17,000 8 161,46 1937,5
3, Statinė raudinimui 1 250 25 250 8 2,34 28,13
4. Statinė raudinimui 1 250 25 250 8 2,34 28,13
5. Statinė raudinimui 1 250 25 250 8 2,34 28,13
6. Džiovykla 1 12,000 1,200 13,000 8 122,92 1475
7. Kepimo krosnis 1 2,000 20 2,500 8 25,83 310
8. Kepimo kubilas 1 200 20 200 8 1,88 22,5
9. Duonos maišytuvas 1 500 50 500 8 4,69 56,25

Viso: 9 100,450 12,865 103950 2,505 8,885,64

Mažavertis inventorius
Lentelė Nr.6
Eil. Nr. Pavadinimas Vienetai Kaina Lt. Suma Lt.
1. Kibirai 20 15 300
2. Paletės 10 30 300

Viso: 30 600

Darbuotojai ir jų darbo užmokestis
Lentelė Nr. 7
Eil. Nr. Darbuotojo pareigos Darbuotojų sk. Darbo užmokestis per mėn. Lt. Darbo užmokestis per m. Lt. Priskaityta soc. draudi-mui per mėn. Lt. (31%) Priskaityta soc. draudi-mui per m. Lt. (31%)
1. Pirmininkas 1 600 7,200 186 2,232
2. Buhalteris 1 550 6,600 170,5 2,046
3. Fasuotojas 1 500 6,000 155 1,860
4. Raugintojas 1 500 6,000 155 1,860
5. Kepėja 1 500 6,000 155 1,860
6. Džiovintoja 1 500 6,000 155 1,860
7. Valytoja 1 450 5,400 139,5 1,674

VISO: 7 3,600 43,200 1,116 13,362

Darbuotojų atlyginimas
Lentelė Nr. 8
Vardas, Pavardė Pareigos Priskai-čiuota suma Lt. per mėn. Neapmokestinamas minimumas Lt. FAPM 33% Soc. draudimas 3% Išmoka-mas atlyginimas per mėn. Išmokamas atlyginimas per mėn.
J. Grajauskas Pirmininkas 600 290 102,3 18 479,7 5756,4
J. Bačiulis Buhalteris 550 290 85,8 16,5 447,7 5373,4
P. Petraitis Fasuotojas 500 290 69,3 15 415,7 4988,4
J. Jonaitis Raugintojas 500 290 69,3 15 415,7 4988,4
M. Balus Džiovintojas 500 290 69,3 15 415,7 4988,4
B. Rastinė Kepėja 500 290 69,3 15 415,7 4988,4
V. Bučinskienė Valytoja 450 290 52,8 13,5 383,7 4604,4

VISO: 3,600 290 310,2 108 297,9 35686,8

Išlaidos medžiagoms ir žaliavoms
Lentelė Nr. 9
Produkcijos pav. Daržovės ar žaliavos Tinkliukas Kabutės Etiketė Viso
Fasavimas (8000 kg) 6400 400 30 120 6950
Džiovinti obuoliai
(20 kg) 90 Maišeliai
15 0,1 0,3 91,9
Džiovinta gudobelė (10 kg) 150 Maišeliai
0,75 0,05 0,15 150,95
Rauginti kopūstai 30 Maišeliai
10 Druska
0,4 Cukrus
0,61 1,8 42,9
Raudinti agurkai 80 Maišeliai
7,2 Druska
1 Priedai
0,5 1,2 89,9
Rauginti burokėliai 16 Maišeliai
7,2 Druska
1 Priedai
0,7 1,2 42,4
Duona Miltai
35 Mielės
9 Maišeliai
1,5 Ajerai
2 Druska
1 0,5 49,5
Bandelės Miltai
23 Mielės
4 Maišeliai
1,5 Cinamonas
4 Cukrus
6 0,5 39

Gaminamų produktų kainos nustatymas
Lentelė Nr. 10
Eil. Nr. Produkto pavadinimas Vieno vieneto savikaina Lt. Pelno priedas % Pelno priedas Lt. Vieno vieneto kaina Lt.
1. Daržovių ir bulvių fasavimas 1,35 1,35 * 0,2 0,27 1,62
2. Džiovinti obuoliai 9,06 9,06 * 0,2 1,81 10,87
3. Džiovintos gudobelės 19,53 19,53 * 0,2 3,9 23,43
4. Rauginti kopūstai 1,21 1,21 * 0,2 0,24 1,45
5. Rauginti agurkai 2,68 2,68 * 0,2 0,53 3,21
6. Rauginti burokėliai 1,49 1,49 * 0,2 0,52 1,78
7. Kepta naminė duona 2,64 2,64 * 0,2 1,92 3,16
8. Bandelės 2,94 2,94 * 0,2 0,29 4,86

2004 metų produktų savikainos prognozė
Lentelė Nr. 11

Mėn. Daržovių ir bulvių fasavimas Džiovinti obuoliai Džiovintos gudobelės Rauginti kopūstai Rauginti agurkai Rauginti burokėliai Kepta naminė duona Bandelės Viso

Kg. Sav suma Kg. Sav suma Kg. Sav suma Kg. Sav suma Kg. Sav suma Kg. Sav suma Kg. Sav suma Kg. Sav suma
1 9000 1,35 12150 25 9,06 226,5 10 19,53 195,3 65 1,21 78,65 44 2,68 117,92 42 1,5 63 31 2,64 81,84 22 2,94 64,68 12977,89
2 10000 1,3 13000 27 9,05 244,35 11 19,5 214,5 66 1,2 79,2 45 2,65 119,25 45 1,5 67,5 35 2,63 92,05 24 2,95 70,8 13887,67
3 12000 1,3 15600 27 9,05 244,35 13 19,5 253,5 70 1,2 84 45 2,65 119,25 46 1,6 73,6 40 2,65 106 27 2,95 79,65 16560,35
4 11000 1,4 15400 28 9,07 253,96 15 19,3 289,5 70 1,2 84 50 2,65 132,5 50 1,7 85 41 2,65 108,6 30 3 90 16443,61
5 12000 1,4 16800 27 9,05 244,35 15 19,2 288 69 1,2 82,8 50 2,6 130 48 1,8 86,4 42 2,65 111,3 31 3 93 17835,85
6 10000 1,35 14000 30 9,04 277,2 14 19,25 269,5 70 1,15 80,5 52 2,6 135,2 46 1,8 82,8 43 2,65 113,9 33 3,05 100,6 15059,8
7 8000 1,4 10800 31 9,03 279,93 16 19,15 306,4 71 1,15 81,65 51 2,6 132,6 45 1,8 81 45 2,7 121,5 31 3 93 11896,08
8 10000 1,45 14000 31 9,02 279,62 18 19,1 343,8 72 1,15 82,8 50 2,6 130 48 1,8 86,4 46 2,7 124,2 30 3,05 91,5 15138,32
9 12000 1,45 17400 32 9 288 18 19,1 343,8 70 1,15 80,5 51 2,6 132,6 50 1,9 95 45 2,7 121,5 31 3,05 94,65 18555,95
10 14000 1,45 20,300 30 9,01 270,3 17 19,1 324,7 71 1,1 78,1 52 2,7 140,4 51 1,8 91,8 42 2,7 113,4 35 3,05 106,7 21425,45
11 14000 1,45 20,300 32 9 288 18 19 342 72 1,1 79,2 53 2,7 143,1 52 1,8 93,6 45 2,6 117 36 3,1 111,6 21474,5
12 15000 1,4 21750 35 9 315 19 19 361 73 1,2 87,6 54 2,7 145,8 55 1,8 99 50 2,6 130 39 3,1 120,9 23009,3
Viso 137000 191500 355 3211,56 184 3532 839 979 597 1578,62 578 1005,1 501 1341,39 369 1117,08 204265,77

Savikainos prognozė 2005 – 2006 metams
Lentelė Nr. 12
M. Daržovių ir bulvių fasavimas Džiovinti obuoliai Džiovintos gudobelės Rauginti kopūstai Rauginti agurkai Rauginti burokėliai Kepta naminė duona Bandelės Viso

Kg. Sav suma Kg. Sav suma Kg. Sav suma Kg. Sav suma Kg. Sav suma Kg. Sav suma Kg. Sav suma Kg. Sav suma
2005 15300 1,45 221850 400 9,05 3620 210 19 3990 1000 1,2 1200 650 2,7 1755 610 1,8 1098 520 2,7 1404 390 3,2 1248 236165
2006 161000 1,47 236670 422 9,07 3827,54 245 19,02 4704 1270 1,22 1549,4 730 2,8 2044 780 1,9 1482 550 2,8 1540 420 3,3 1386 253202,94

2004 metų pardavimo prognozė
Lentelė Nr. 13
Mėn. Daržovių ir bulvių fasavimas Džiovinti obuoliai Džiovintos gudobelės Rauginti kopūstai Rauginti agurkai

Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma
1 9000 1,62 14580 25 10,87 271,75 10 23,43 234,3 65 1,45 94,25 44 3,21 141,24
2 10000 1,62 16200 27 10,9 294,3 11 23,43 257,73 66 1,47 97,02 45 3,22 144,9
3 12000 1,65 19800 27 10,9 294,3 13 23,45 304,85 70 1,47 102,9 45 3,25 146,25
4 11000 1,65 18150 28 10,9 305,2 15 23,45 351,75 70 1,5 105 50 3,25 162,5
5 12000 1,7 20400 27 10,9 294,3 15 23,5 352,5 69 1,5 103,5 50 3,29 164,5
6 10000 1,7 17000 30 10,95 328,5 14 23,5 329 70 1,5 105 52 3,29 171,08
7 8000 1,7 13600 31 10,95 339,45 16 23,5 376 71 1,6 113,6 51 3,3 168,3
8 10000 1,75 17500 31 10,9 337,9 18 23,55 423,9 72 1,6 115,2 50 3,3 165
9 12000 1,7 20400 32 10,85 347,2 18 23,55 423,9 70 1,7 119 51 3,35 170,85
10 14000 1,65 23100 30 10,85 325,5 17 23,55 399,5 71 1,7 120,7 52 3,35 174,2
11 14000 1,7 23800 32 10,9 348,8 18 23,55 423,9 72 1,8 129,6 53 3,35 177,55
12 15000 1,75 26250 35 10,95 383,25 19 23,6 448,4 73 1,8 131,4 54 3,4 183,6
Viso 137000 230780 355 3870,45 184 4325,73 839 1337,17 597 1969,97

Mėn. Rauginti burokėliai Kepta naminė duona Bandelės Pardavimas PVM Viso

Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma
1 42 1,78 74,76 31 3,06 97,96 22 4,86 106,92 15601,18 2808,21 18409,39
2 45 1,78 80,1 35 3,18 111,3 24 4,88 117,12 17302,47 3114,44 20416,91
3 46 1,8 82,8 40 3,18 127,2 27 4,9 132,3 20990,6 3778,3 24768,9
4 50 1,8 90 41 3,2 131,2 30 4,9 147 19442,65 3499,6 22942,25
5 48 1,9 91,2 42 3,2 134,4 31 4,9 151,9 21692,3 3904,61 25536,91
6 46 1,9 87,4 43 3,2 137,6 33 5 165 18323,58 3298,24 21621,82
7 45 1,9 85,5 45 3,4 153 31 5 155 14990,85 2698,35 17689,2
8 48 2 96 46 3,5 161 30 5 150 18949 3410,82 22359,82
9 50 2 112 45 3,5 157,5 31 5,1 158,1 21888,55 3939,93 25828,48
10 51 2 102 42 3,8 159,6 35 5,1 178,5 24560 4420,8 28980,8
11 52 2,1 109,2 45 3,9 175,5 36 5,1 183,6 25348,15 4562,66 29910,81
12 55 2,3 126,5 50 3,9 195 39 5,3 206,7 27924,85 5026,47 32951,32
Viso 578 1137,46 501 1741,26 369 1852,14 247014,18 44462,55 291476,73

Pardavimų prognozė 2005 – 2006 m.
Lentelė Nr. 14
M.. Daržovių ir bulvių fasavimas Džiovinti obuoliai Džiovintos gudobelės Rauginti kopūstai Rauginti agurkai Rauginti burokėliai Kepta naminė duona Bandelės Viso

Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma Kg. Kaina suma
2005 15300 1,8 275400 400 10,95 4380 210 23,7 4977 1000 1,85 1850 650 3,45 2242,5 610 2,4 1464 520 4 2080 390 5,4 2106 294499,5
2006 161000 1,85 297850 422 11 4642 245 23,8 5831 1270 1,9 2413 730 3,5 2555 780 2,5 1950 550 4,2 2310 420 5,5 2310 319861

Veiklos sąnaudos 2004 m.
Lentelė Nr. 15
Mėnuo
Sąnaudos 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Viso
Kelių mokestis 468,03 519,07 629,71 583,27 650,76 549,7 449,72 568,47 656,65 736,8 760,44 837,74 7410,42
Marketingas 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 500
Komunalinės 290 290 290 290 280 30 30 30 30 290 290 300 2440
Viso: 799,63 850,67 961,31 914,87 972,36 621,3 521,32 640,07 728,25 1068,4 1092,04 1179,34 10350,42

Veiklos sąnaudos 2005 – 2006 m.
Lentelė Nr. 16
Metai
Sąnaudos 2005 2006 Viso
Kelių mokestis 8834,98 9595,83 18430,81
Marketingas 1200 1500 2700
Komunalinės 2450 2550 5000
Viso: 12484,98 13645,83 26130,81

Pelno (nuostolio) ataskaita 2004 m.
Lentelė Nr. 17
Mėnuo
Rodikliai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Viso
Pardavimai Lt. 15601,18 17302,47 20990,6 19442,65 21692,3 18323,58 14990,85 18949 21888,55 24560 25348,15 27924,85 247014,18
Parduotų prekių savikaina Lt. 12977,89 13887,67 16560,35 16443,61 17835,85 15059,8 11896,08 15138,32 18555,95 21425,45 21474,5 23009,3 204265,77
Bendrasis pelnas 2623,29 3414,8 4430,25 2999,04 3856,45 3263,78 3094,77 3810,68 3332,6 3134,55 3873,65 4915,55 42748,41
Veiklos sąnaudos 799,63 850,67 961,31 914,87 972,36 621,3 521,32 640,07 728,25 1068,4 1092,04 1179,34 10350,42
Pelnas prieš apmokestinimą 1823,66 2564,13 3468,94 2084,17 2884,09 2642,47 2573,45 3170,61 2604,35 2066,15 2781,61 3736,21 32397,99
Pelno mokestis 237,07 333,33 450,96 270,94 374,93 343,52 334,54 412,17 338,56 268,59 361,6 485,7 4211,73
Grynasis pelnas 1586,59 2230,8 3017,98 1813,98 2509,16 2298,95 2238,91 2758,44 2265,79 1797,56 2420,01 3250,51 28187,95

Pelno (nuostolio) ataskaita 2005 – 2006 m
Lentelė Nr. 18
Mėnuo
Rodikliai 2005 2006
Pardavimai Lt. 117799,8 176699,7 143937,45 175923,55
Parduotų prekių savikaina Lt. 94466 141699 113941,32 139261,61
Bendrasis pelnas 23333,8 35000,7 29996,13 36661,94
Veiklos sąnaudos 4993,99 7490,98 6140,62 7505,2
Pelnas prieš apmokestinimą 18339,81 27509,72 23855,51 29156,74
Pelno mokestis 2384,17 3576,26 3101,21 3790,37
Grynasis pelnas 15955,64 23933,46 20754,39 25366,37
Viso pelno per metus: 39889,1 46120,76

Pinigų srautų ataskaita 2004 m.
Lentelė Nr. 19
Mėnuo
Rodikliai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Likutis laikotarpio pradžiai 8650 13187,02 19053,28 27651,7 24701,56 28833,33 31719,98 33164,17 36536,44 40697,34 45464,5 50867,8
Įplaukos iš pirkėjų 18409,39 20416,91 24768,9 22942,25 25596,91 21621,82 17689,2 22359,32 25828,48 28980,8 29910,81 32951,32
Viso įplaukų 18409,39 20416,91 24768,9 22942,25 25596,91 21621,82 17689,2 22359,32 25828,48 28980,8 29910,81 32951,32
Žaliavų ir medžiagų pirkimas 7499,45 8025,17 9439,39 9372,85 10166,43 8584,08 6780,76 8628,84 10576,83 12212,5 12240,46 13115,3
Komunalinės išlaidos 290 290 290 290 280 30 30 30 30 290 290 300
Atlyginimas, soc. draudimas 4716 4716 4716 4716 4716 4716 4716 4716 4716 4716 4716 4716
Transporto išlaidos 722,82 773,10 828,03 822,18 891,79 752,99 594,8 756,91 927,79 1071,27 1073,72 1150,46
Marketingas 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6 41,6
Mokamas PVM 0 0 0 0 4607,4 3891,92 3184,05 4024,76 4649,12 5216,54 5383,94 5931,23
Pelno mokestis 237,07 333,33 450,96 270,94 374,93 343,52 334,54 412,17 338,56 268,59 361,6 485,7
Fizinių asmenų pajamų mokestis 310,2 310,2 310,2 310,2 310,2 310,2 310,2 310,2 310,2 310,2 310,2 310,2
Kelių mokestis 55,23 61,25 74,3 68,82 76,79 64,86 53,06 67,07 77,48 86,94 89,73 98,85
Viso išlaidų 13872,37 14550,65 16150,48 15892,59 21465,14 18735,17 16245,01 18987,55 21667,58 24213,64 24507,51 26149,34
Grynųjų pinigų srautas 4537,02 5866,26 8618,42 7049,86 4131,17 2886,65 1444,19 3372,27 4160,9 4767,16 5403,3 6801,98
Laikotarpio pinigų balansas 13187,02 19053,28 27651,7 24701,56 28833,33 31719,98 33164,17 36536,44 40697,34 45464,5 50867,8 57669,78

Pinigų srautų ataskaita 2005 – 2006 m.
Lentelė Nr. 20
Metai
Rodikliai 2005 2006

I pusmetis II pusmetis I pusmetis II pusmetis
Likutis laikotarpio pradžiai 57669,78 67223,53 81554,15 95959,76
Įplaukos iš pirkėjų 117799,8 176699,7 143937,45 175923,55
Viso įplaukų 117799,8 176699,7 143937,45 175923,55
Žaliavų ir medžiagų pirkimas 53845,62 80768,43 64946,55 79379,11
Komunalinės išlaidos 980 1470 1147,5 1402,5
Atlyginimas, soc. draudimas 22794 34191 25938 31702
Transporto išlaidos 4723,3 7084,95 5697,06 6963,06
Marketingas 480 720 675 825
Mokamas PVM 21203,96 31805,94 25908,74 31666,23
Pelno mokestis 2384,17 3576,26 3101,21 3790,37
Fizinių asmenų pajamų mokestis 1481,61 2222,41 1685,97 2060,63
Kelių mokestis 353,39 530,09 431,81 527,77
Viso išlaidų 108246,05 162369,08 129531,84 158316,67
Grynųjų pinigų srautas 9553,75 14330,62 14405,61 17606,88
Laikotarpio pinigų balansas 67223,53 81554,15 95959,76 113566,64

Planinis balansas 2004 m.
Lentelė Nr. 21
Mėnuo
Rodikliai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Ilgalaikis turtas 113950 113318,79 112687,58 112056,37 111425,16 110793,95 110161,74 109531,53 108900,32 108267,11 107637,5 107006,69
Pastatai 70000 69750 69500 69250 68000 68750 68500 68250 68000 67750 67500 67250
Įrengimai ir įrenginiai 33950 33718,79 33487,58 33256,37 33025,16 32793,95 32561,74 32331,53 32100,32 31869,11 31637,9 31406,69
Transporto priemonės 10000 9850 9700 9550 9400 9250 9100 8950 8800 8650 8500 8350
Trumpalaikis turtas 14187,02 20053,28 28651,7 25701,56 29833,13 32719,98 34164,17 37536,44 41697,34 45464,5 51867,8 58669,78
Atsargos
Pinigai 13187,02 19053,28 27651,7 24701,56 28833,33 31719,98 33164,17 36536,44 40697,34 45464,5 50867,8 57669,78
Kitas trumpalaikis turtas 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000
VISAS TURTAS 128137,02 133372,07 141339,28 137737,93 141258,49 143513,93 144325,91 147067,97 150597,66 153731,61 159505,3 165676,47
Savininko nuosavybė 121764,1

126846,6

124928,2

131238,2

129959,7

133362,9

134861,7

136709,3

139506,9

142730,5

147238,5

152642,4

Įstatinis kapitalas 111600 111600 111600 111600 111600 111600 111600 111600 111600 111600 111600 111600
Nepask. Atask. Metų pelnas 1586,59 3817,39 6835,37 8648,6 11157,71 13456,76 15695,62 18454,06 20719,85 22517,41 24937,42 28187,93
Rezervas 8577,51 11429,2 6492,82 10989,59 7202,02 8306,13 7566,04 6655,2 7187,06 8613,06 10701,03 12854,5
Skolintojo nuosavybė 6372,92 6525,48 6711,09 6519,74 11298,71 10151,09 9464,25 10358,71 11090,75 12001,14 12266,85 13034,04
Trumpalaikės skolos 6372,92 6525,48 6711,09 6519,74 11298,71 10151,09 9464,25 10358,71 11090,75 12001,14 12266,85 13034,04
Savininko nuosavybė ir įsipareigojimai 128137,02 133372,07 141339,28 137737,93 141258,49 143513,93 144325,91 147067,97 150597,66 153731,61 159505,3 165676,47

Planinis balansas 2005 – 2006m.
Lentelė Nr. 22
Metai
Rodikliai 2005 2006

I pusmetis II pusmetis I pusmetis II pusmetis
Ilgalaikis turtas 103219,43 99432,17 95644,91 91857,65
Pastatai 65750 64250 62750 61250
Įrengimai ir įrenginiai 30019,43 28632,17 27244,91 25857,65
Transporto priemonės 7450 6550 5650 4750
Trumpalaikis turtas 78736,64 133657,58 101294,77 44800,67
Atsargos 10513,11 51103,43 4335,01 30234,03
Pinigai 67223,53 81554,15 95959,76 113566,64
Kitas trumpalaikis turtas 1000 1000 1000 1000
VISAS TURTAS 181956,07 233089,75 196939,68 236658,32
Savininko nuosavybė
Įstatinis kapitalas 111600 111600 111600 111600
Nepask. Atask. Metų pelnas 15955,64 39889,1 20754,39 46120,76
Rezervas 127555,6 151489,1 132354,4 157720,8
Skolintojo nuosavybė 54400,43 81600,65 64585,29 78937,56
Trumpalaikės skolos 54400,43 81600,65 64585,29 78937,56
Savininko nuosavybė ir įsipareigojimai 181956,07 233089,75 196939,68 236658,32

Gamybos nenuostolingumo taško analizė

Nenuostolingumo taško analizė rodo, kokios reikia pardavimo apimties, kad verslas būtų pelningas. Norint tai nustatyti reikia žinoti pastoviąsias ir kintamąsias produkto gamybos išlaidas, prognozuojamą pelną ir kainas.

Pastoviosios išlaidos: (2660 + 231,21) * 12 = 34694,52 Lt.

Kintamosios išlaidos: (7499,45 + 722,82 + 456,78) * 12 + 10350,42 = 114499,02 Lt.

Kintamosios išlaidos / visi pardavimai = 114499,02 / 247014 = 0,46

NP = 34694,52 + 28187,93 / 1 – 0,46 = 116448,98 / 12 = 9704,08 Lt.

Prognozuojami ekonominiai rodikliai

Investicinių projektų įvertinimui naudojami įvairūs pelningumo rodikliai, nes jie geriausiai atspindi ūkinės veiklos rezultatus. Pagal juos sprendžiama kokios naudos gali tikėtis verslininkai rizikuodami investuoti kapitalą. Plačiausiai naudojami šie rodikliai:

1) Bendrasis pardavimų pelningumas = Bendrasis pelnas / Pardavimų apimtis = 42748,41 / 291476,73 = 14,6
Šis rodiklis atspindi įmonės pardavimo efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo
pelningiau dirba įmonė.

2) Grynasis pelningumas = Grynasis pelnas / Pardavimai = 28187,93 / 291476,73 = 9,6
Šis rodiklis atspindi visos ūkinės veiklos efektyvumą. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo
pelningiau dirba įmonė.

3) Turto grąža = Grynasis pelnas / Viso turto * 100 = 28187,93 / 165676,47 * 100 = 17
Šis rodiklis rodo kiek grynojo pelno litų tenka turto litui.

4) Nuosavo kapitalo pelningumas = Grynasis pelnas / Nuosavo kapitalo * 100 = 28187,93 / 111600 * 100 = 25,2
Šis rodiklis rodo kiek grynojo pelno tenka vienam savininkų nuosavybės litui.

Prognozuojami ekonominiai rodikliai
Lentelė Nr. 23
Metai
Rodikliai 2004 ketvirčiai 2005 pusmečiai 2006 pusmečiai

I II III IV I II I II
Bendrasis pelningumas 19,4 17 18,3 15,3 19,8 19,8 20,8 20,8
Grynasis pelningumas 12,6 11,1 16,2 9,5 13,5 13,5 14,4 14,4
Turto grąža 4,8 4,6 4,8 4,5 8,2 11,6 8,8 10,1
Nuosavybės grąžą 6,1 5,9 6,5 6,6 14,2 21,4 18,5 22,7

Vertinant investicinį projektą svarbu nustatyti ir investicijų pelningumą bei jų atsipirkimo laiką.

1) Investicijų pelningumas = Grynasis pelnas / investicijų * 100 = 28187,93 / 111600* 100 = 25,2

2) investicijų atsipirkimo laikas = Investicijos / grynojo pelno = 111600 / 28187,93 =3,95

Leave a Comment