Obligacijos įsigijimas ir pardavimas

Turinys:Įvadas 3Obligacijų išleidimas akcinėse bendrovėse Įstatyme 3Bendrovių obligacijos 5Obligacijų rūšys 5Euroobligacijos 6Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai 6VP apyvarta 7Pirminė VP apyvarta 7Pirminės viešosios VP apyvartos ypatybės 7Tarpininko vykdoma pirminė viešoji VP apyvarta 8Antrinė VP apyvarta 8VP viešosios apyvartos tarpininkai 8Viešosios apyvartos tarpininko pasirinkimo kriterijai 8Tarpininkavimas platinant vertybinius popierius 8Tarpininkų sindikatų struktūra ir tikslai 9IŠVADOS 10LITERATŪRA: 11ĮvadasObligacija – serijomis leidžiamas vertybiniai popieriai , teikiantis jo savininkui pajamas dažniausiai obligacijos galiojimo metu periodiškai mokamų palūkanų forma, taip pat suteikiantis ir kitas kreditoriaus teises, nurodomas obligacijoje. Pasibaigus terminui skolininkas turi grąžinti kreditą, išpirkdamas obligaciją už joje nurodyta nominaliąją vertę. Paprastai obligacijos – vidutinialaikiai (1-10 metų) arba ilgalaikiai (dažniausiai 10-20 metų) vertybiniai popieriai. Akcinės bendrovės gali leisti ir ilgalaikio termino viešosios apyvartos vertybinius popierius – obligacijas. Tačiau daugelyje valstybių reikalavimai AB, norinčių leisti obligacijas, dydžiui, būklei ir viešumui yra griežtesni negu kitoms AB. UAB obligacijų emituoti negali, nes šios bendrovės yra nepakankamai viešos. Obligacijų laikytojai, kaip ir kiti AB kreditoriai, neturi sprendžiamojo balso valdant AB, tačiau jų investicijos apsuagotos geriau negu akcininkų.Kadangi obligacijoms mokamos palūkanos įskaitomos į AB savikainą (taigi jos turi pirmenybę prieš visų rūšių akcijų dividendus, mokamus iš pelno), AB, pritraukdamos kapitalo santykinai daugiau obligacijomis, o ne akcijomis, moka mažesnį pelno mokestį. Tačiau tokia AB yra labiau prasiskolinusi ir todėl – rizikingesnė. Įstatymai saugantys obligacijų laikytojų interesus, draudžia AB leisti obligacijas, kurių bendra nominali vertė būtų didesnė už įstatinį kapitalą ir patikimos įmonės, banko ar valstybės bendrovei teikiamas garantijas.Obligacijų emisija oficialiai griežtai kontroliuojama. Tai sudėtinga procedūra, nors moderniose finansų rinkose patyrę finansų tarpininkai sugeba išplatinti dideles žinomų bendrovių obligacijų emisijas labai greitai.

Nors obligacijų emisijai reikia didelio bendrovės viešumo ir nemažų sąnaudų, leisdama šios vertybinius popierius AB gali sukoncentruoti žymiai didesnį ilgalaikį kapitalą, negu galėtų gauti bankuose tradicinių kreditų forma. Tokių lėšų bankai suteikti negali, nes įstatymai , ribodami bankų riziką, riboja kreditų, kuriuos bankas gali suteikti vienam skolininkui, apimtis.Obligacijos pagal kreditoriams mokamų pajamų formas gali būti: 1)Fiksuotosios palūkanų normos obligacijos pagal kurias emitentas įsipareigoja mokėti fiksuotąsias palūkanas kaip tam tikrą obligacijų nominalo procentą. 2)Kintamosios palūkanos normos obligacijos pagal kurias emitentas įsipareigoja mokėti palūkanas, apsklaičiuojamas kiekvieną kartą, kai jos būna mokamos. Paprastai fiksuotųjų arba kintamųjų normų palūkanos mokamos 1-2 kartus per metus. 3)Pelno obligacijos leidžia pretenduoti į dalį AB pelno, jeigu toks būna. Dažniausiai palūkanos iš AB savikainos už tokias obligacijas nemokamos. Investuojant į šes obligacijas rizika negauti pajamų panaši į akcininkų rizika.4)Neatkarpinės obligacijos neteikia akivaizdžių periodiškų palūkanų, tačiau iki jų išpirkimo termino jos parduodamos kaip vekseliai- diskontuojant nominalą.Obligacijų išleidimas akcinėse bendrovėse Įstatyme55 straipsnis. Obligacijos1. Bendrovės obligacijos yra terminuotos skolos vertybinis popierius, pagal kurį bendrovė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Šie įsipareigojimai turi būti nurodyti sprendime išleisti obligacijas ir obligacijų pasirašymo sutartyje.2. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti obligacijas ir obligacijų pasirašymo sutartyje turi būti nurodyta obligacijos nominali vertė, metinių palūkanų dydis, fiksuota obligacijos išpirkimo data, nuo kurios obligacijos savininkas įgyja teisę gauti iš bendrovės pinigų suma, kuria sudaro obligacijos nominali vertė ir metinės palūkanos.3. Tos pačios emisijos obligacijos jų savininkams suteikia vienodas teises.4. Sprendimą išleisti obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas paprasta balsų dauguma. Įstatuose gali būti numatyta, kad sprendimą išleisti obligacijos priima valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas). Sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas priimamas šio Įstatymo 56 straipsnyje (Konvertuojamosios obligacijos) nustatyta tvarka.

5. Obligacijų savininkas turi tokias pat teises kaip ir kiti bendrovės kreditoriai.6. AB prieš išleisdama viešai platinamas obligacijas turi sudaryti sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų (apie tai pažymima obligacijų prospekte). Šia sutartimi vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas įsipareigoja ginti tam tikros emisijos obligacijų savininkų interesus santykiuose su akcine bendrove, o akcinė bendrovė įsipareigoja jam už tai atlyginti. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas privalo taip ginti obligacijų savininkų teises ir teisėtus interesus,kaip jis gintų savo teises ir teisėtus interesus, būdamas visų šios emisijos obligacijų savininkas. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos obligacijų savininkų teisės.7. Daugiau kaip ½ vienos konkrečios emisijos obligacijų turintys obligacijų savininkai turi teisę: a) nušalinti jų interesus ginantį VP viešosios apyvartos tarpininką ir reikalauti, kad AB sudarytų sutartį su jų siūlomu viešosios apyvartos tarpininku; b) nurodyti jų interesus ginančiam VP viešosios apyvartos tarpininkui, kad AB padarytas pažeidimas, susijęs su viešai platinama konkrečia obligacijų emisija, yra neesminis it todėl nereikia tam tikrų veiksmų jų interesams ginti (ši nuostata netaikoma AB padarytiems pažeidimams, susijusiems su obligacijų išpirkimu ir palūkanų mokėjimu.)8. tais atvejais, kai AB išleidžiamos obligacijos yra užtikrintos turto įkeitimu, įkaito turėtojo teisės visų obligacijų savininkų naudai įgyvendina vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas. Tretieji asmenys obligacijų savininkui tiesiogiai ar per VP viešosios apyvartos tarpininką gali laiduoti ar garantuoti už AB prievolių, atsirandančių dėl obligacijos išleidimo, įvykdymą. Šių prievolių ar jų dalies neįvykdžius, gautas iš trečiųjų asmenų lėšas VP viešosios apyvartos tarpininkas privalo perduoti obligacijų savininkams.9. Jeigu obligacijos savininkas ar jo VP sąskaitas tvarkantis VP viešosios apyvartos tarpininkas per 3 metus nuo obligacijų pasirašymo sutartyje nurodytos obligacijų išpirkimo datos nepateikia reikalavimo išpirkti obligacijas, obligacijos savininkas praranda šio reikalavimo teisę.

10. Obligacijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais jų savininkų asmeninėse VP sąskaitose. Obligacijų ir jų apyvartos apskaitai taikomi nematerialioms akcijoms nustatyti reikalavimai.11. UAB draudžiama obligacijas platinti viešai.56 straipsnis. Konvertuojamos obligacijos1. Bendrovės gali išleisti konvertuojamąsias obligacija, kurios, pasibaigus jų išpirkimo terminui, gali būti pakeistos į šios bendrovės akcijas.2. Sprendimą išleisti Konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas išleisti konvertuojamąsias obl…igacijas priimamas jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcininkai. Jei sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nurodoma , kad išleidžiamos konvertuojamosios obligacijos gali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas, šiam sprendimui priimti būtinas ir nesuteikiančių balsavimo teisės privilegijuotųjų akcininkų savininkų sutikimas, priimtas balsuojant atskirai šių akcijų savininkams.3. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą suma, lygia akcijų, į kurias gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, nominalių verčių sumai. 4. Sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas iš šių obligacijų pasirašymo sutartyje, be kita ko , turi būti nurodyta: a) konvertuojamų obligacijų nominali vertė, jų suteikiamos teisės; b) akcijų, į kurias keičiamos konvertuojamos obligacijos, klasė, skaičius,nominali vertė ir suteikiamos teisės; c) santykis, kuriuo konvertuojamos obligacijos keičiamos į akcijas. Šis santykis turi būti toks, kad konvertuojamų obligacijų emisijos kaina būtų nemažesnė už akcijų, į kurias jos keičiamos, nominalia vertę. d) laikotarpis, per kurį konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas; e) palūkanos ir jų mokėjimo tvarka; f) obligacijų išpirkimo data;5. Bendrovė, kurios įstatinis kapitalas nevisiškai apmokėtas, neturi teisės leisti konvertuojamųjų obligacijų.6. Pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų konvertuojamųjų obligacijų, gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų kurios jiems nuosavybes teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas dieną, išskyrus šio Įstaymo 57 straipsnyje (bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų įsigijimas pasinaudojant pirmumo teise) nustatytas išimtis

7. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.Bendrovių obligacijosBendrovių obligacijos – tai įmonių išleisti skolos vertybiniai popieriai, už kurių išpirkimą įmonės atsako visu savo turtu. Šie vertybiniai popieriai išleidžiami iki 30 metų laikotarpiui, rekomenduojama minimali investicijų suma – 10 000 Lt. Antrinėje rinkoje galima įsigyti Lietuvos ir užsienio įmonių skolos vertybinių popierių.Kompanijų obligacijos dažniausiai būna rizikingiausios. Kadangi netgi didelės ir stabilios kompanijos yra kur kas jautresnės ekonominės problemoms, vadybos klaidoms ir konkurencijai nei vyriausybės. Valstybės bankroto tikimybė nedidelė. Kur kas dažniau bankrutuoja, net ir garsios, kompanijos.Tai paaiškina, kodėl už kompanijų obligacijas pageidaujama didesnės pelno normos. Kuo didesnė kredito rizika, tuo didesnės palūkanos yra mokamos. Kompanijų obligacijos pagal trukmę skirstomos į: • trumpalaikes (iki vienerių metų);• vidutinio laikotarpio (nuo 5 iki 15 metų);• ilgalaikės (ilgesnės nei 15 metų).Galimybės ir privalumai: Palūkanos už bendrovių obligacijas paprastai yra didesnės už Vyriausybės vertybinius popierius.Pagrindinės sąlygos: atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą banke;

Kaip atskira kompanijų obligacijų rūšis yra didelio pelningumo obligacijas Jos dar vadinamos “šiukšlinėmis” obligacijomis, kadangi paprastai yra išleidžiamos mažiau žinomų ar susidūrusių su finansiniais sunkumais kompanijų. Tokių bendrovių nemokumo rizika yra didesnė. Mokamos didesnės palūkanos kompensuoja šią riziką, todėl šios rūšies obligacijos gana patrauklios mėgstantiems riziką investuotojams.Obligacijų rūšysJei reikia pritraukti žymias pinigines lėšas, vyriausybė, municipalitetai, bankai ir kiti finansiniai institutai, o taip pat atskiros firmos ar jų susivienijimai dažnai imasi obligacijų išleidimo ir pardavimo. Obligacija laikomas vertybinis popierius, liudijantis apie tai, kad jos savininkas suteikė paskolą šio popieriaus emitentui. Obligacija aprūpina jos savininką reguliariu fiksuotų pajamų gavimu ir termino pabaigoj tam tikra išpirkos kaina (paprastai lygia nominalui).

Pagrindiniai obligacijos parametrai:

• nominalinė kaina (nominalas), • išpirkos kaina arba jos nustatymo taisyklė, jei ji skiriasi nuo nominalo, • apmokėjimo data, • kupono procentas (kuponas) • palūkanų (procentų) mokėjimo terminai. Palūkanų mokėjimas vyksta vieną kartą metuose, kas pusmetį arba kas ketvirtį.

Kadangi egzistuoja daug obligacijų rūšių, klasifikuojame jas pagal kelis požymius. Atitinkamų įstatymų ir pakankamos patirties išleidžiant obligacijas šalyje nebuvimas neleidžia duoti tėvyninių obligacijų išplėtotos klasifikacijos. Kas liečia obligacijas, tai jas galima suklasifikuoti taip:a) pagal apdraudimo metodą skiriamos:• valstybinės obligacijos jos apdraustos šalies vyriausybės garantija;• privačių korporacijų obligacijos – įsipareigojimai, apdrausti korporacijos turto ipotekos pavidalo užstatu, nekilnojamo turto teisių perdavimu, pajamomis iš įvairių programų ir projektų; • privačių korporacijų obligacijos be specialaus apdraudimo korporacijos turtu;b) pagal terminą: obligacijos su tam tikra nustatyta apmokėjimo data arba grąžinimo terminu ir obligacijos be fiksuoto termino – ji gali būti išpirkta bet kokiu momentu.c) pagal nominalo apmokėjimo metodą:• terminuotos obligacijos – nominalo arba išpirkimo kaina apmokama vienkartiniu mokėjimu; • obligacijos su paskirstytu laike apmokėjimu, t.y. nurodytoj laiko atkarpoj apmokama tam tikra nominalo dalis; • obligacijos su nuosekliu fiksuotos dalies apmokėjimu nuo bendro obligacijų kiekio.

Priklausomai nuo pajamų išmokėjimo metodo ir paskolos apmokėjimo būdų išskiriamos keturios obligacijų rūšys:• obligacijos, pagal kurias atliekamas tik palūkanų išmokėjimas, kapitalas negrąžinamas, tiksliau, emitentas nurodo jų išpirkimo galimybę, nesuvaržydamas savęs konkrečiu terminu. Tokios obligacijos – tai paskolos be nustatyto termino. • obligacijos, pagal kurias neišmokamos palūkanos, tai taip vadinamos obligacijos su nuliniu kuponu.• obligacijos, pagal kurias savininkams palūkanos neišmokamos iki obligacijos apmokėjimo momento. • obligacijos, suteikiančios jų savininkui teisę į periodiškai išmokamų fiksuotų pajamų (palūkanų) ir išpirkimo sumos gavimą ateityje. Ši rūšis obligacijų, išleidžiamų valstybinių finansinių įstaigų ir privačių korporacijų, labiausiai paplitusi šiuolaikinėj praktikoj.

Obligacijos yra svarbus finansinių investicijų objektas. Nuo jų emisijos momento ir iki apmokėjimo jos parduodamos ir perkamos už rinkoje nusistovėjusias kainas. Rinkos kaina emisijos momentu gali būti žemesnė už nominalą, lygi nominalui ir didesnė už nominalą.EuroobligacijosEuroobligacijos – tai skolos vertybiniai popieriai, kuriuos vyriausybės bei įmonės išleidžia užsienio valiuta tarptautinėse rinkose. Išpirkimo terminas svyruoja nuo 1 iki 30 metų, mažiausia investuojama suma – 10 000 litų arba atitinkama suma užsienio valiutaPrivalumai ir galimybės: • palūkanos už euroobligacijas yra didesnės negu už indėlius užsienio valiuta; • euroobligacijas galima parduoti antrinėje rinkoje, nelaukiant jų išpirkimo termino; • šie vertybiniai popieriai likvidesni, nes kotiruojami tarptautinėse rinkose; • įkeitus vertybinius popierius, iš banko galima gauti trumpalaikes paskolas. Kaip gaunamas pelnas prekiaujant euroobligacijomis? • Iki išpirkimo euroobligacijų kainos svyruoja, tačiau emitentas šį skolos vertybinį popierių yra įsipareigojęs išpirkti už kainą, lygią 100 proc. nominaliosios vertės, t.y. sugrąžins visą nominalią sumą. • Išleidimo momentu euroobligacijoms nustatoma metinė palūkanų norma, išreikšta nominaliosios vertės procentais. Atkarpos mokėjimo data nustatoma obligacijų išleidimo momentu ir yra mokama du arba vieną kartą per metus. Atskirais atvejais gali būti numatytas ir dažnesnis palūkanų mokėjimas. • Euroobligacijos termino pabaigoje savininkui išmokamas iš anksto nustatyto dydžio obligacijos nominalas ir paskutinė atkarpa.Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriaiLietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai – tai skolos vertybiniai popieriai, kurie garantuojami valstybės turtu. VVP parduodami aukcionuose, kurie vyksta kartą per savaitę. Po išleidimo VVP aktyviai prekiaujama antrinėje rinkoje. Vertybinius popierius Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu pirminę apyvartą išleidžia ir išperka Finansų ministerija. Finansų ministerija išperka vertybinius popierius tiesiogiai, per jos įgaliotus asmenis arba investuotojų įgaliotus tarpininkus.Vertybiniai popieriai išleidžiami nematerialia forma. Nuosavybės teisė į vertybinius popierius tiesiogiai įrodoma įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Vertybiniai popieriai įtraukiami į vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus pagal Finansų ministerijos arba jos įgaliotos institucijos prašymą, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

Lietuvos Respublikos arba užsienio fiziniai, juridiniai asmenys arba asmenys, neturintys juridinio asmens teisių, turi teisę investuoti į vertybinius popierius, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.Vertybiniams popieriams išpirkti bei atkarpos išmokoms (jeigu jos numatytos) sumokėti naudojami Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme nurodyti galimi valstybės pajamų šaltiniai.Privalumai ir galimybės: • saugu – Vyriausybės vertybiniai popieriai yra viena iš saugiausių investicijų, nes garantuojama valstybės turtu; • likvidi investicija – juos galima bet kada pirkti ir parduoti rinkoje nesulaukus išpirkimo termino, o įkeitus VVP, iš banko galima gauti trumpalaikes paskolas; • lankstu – galite pasirinkti pageidaujamą investavimo laikotarpį. Kaip gaunamas pelnas prekiaujant VVP? • Trumpalaikiai VVP parduodami už mažesnę negu nominalią kainą (su diskontu), o termino pabaigoje savininkui išmokama iš anksto nustatyta nominalioji vertė. Trumpalaikiai VVP – tai iki vienerių metų trukmės vertybiniai popieriai (iždo vekseliai). • Ilgalaikių VVP savininkams mokama metinė palūkanų norma, išreikšta procentais nuo vertybinių popierių nominalios vertės. Jų mokėjimo dažnis numatytas obligacijų išleidimo sąlygose (dažniausiai vieną kartą per metus). Pasibaigus terminui, VVP išperkami už nominalią vertę. Ilgalaikiai VVP – tai 2-10 metų trukmės vertybiniai popieriai (Vyriausybės obligacijos). • VVP termino pabaigoje jo savininkui išmokama obligacijos nominali vertė. Pagrindinės sąlygos:• atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą banke; • vertybinių popierių sąskaitai atidaryti bus reikalinga banko sąskaita. Jei dar neturite, banko sąskaitą atidarysime nemokamai; • minimali investuojama suma – 1000 Lt.VP apyvartaPirminė VP apyvarta Pirminė VP apyvarta gali vykti, kai emitentas platina vertybinius popierius savo jėgomis ar pagal sutartis su tarpininkais. Platinimas gali vykti per VP birža pagal VP komisijos patvirtintas taisykles.Pirminės apyvartos metu visiems asmenims, turintiems teisę įsigyti VP, turi būti užtikrintos vienodos įsigijimo sąlygos. Kiekvienam investuotojui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su prospektu (memorandumu) ir kitais dokumentais, kurių pagrindu VP buvo įregistruoti.

Prospekte (memorandume) nurodyta platinimo tvarka ir terminai gali būti pakeisti tik VPK leidimu. Dažniausiai keisti VP emisijos kainą, nominalią vertę, klasę ar rūšį. VP platinant per vertybinių popierių biržą ir kitais VPK nustatytais atvejais prospekte gali būti nurodomos mažiausios ir didžiausios VP kainos ribos.Jeigu iki pradedant pirminę apyvartą arba pirminės apyvartos metu pasikeičia prospekte (memorandume) pateikti duomenys ar įvyksta esminis įvykis, emitentas turi apie tai paskelbti esminiams įvykiams nustatyta tvarka ir atitinkamai pataisyti prospektą (memorandumą). Tokiais atvejais asmenys, jau pasirašęs emitento vertybinių popierių, per 5 dienas nuo naujos informacijos atskleidimo turi teisę jų atsisakyti, o emitentas privalo be jokių atsisakymų per 10 dienų gražinti jų įnašus.VPK turi teise sustabdyti VP platinimą, jeigu: a) emitentas arba tarpininkas nesilaiko nustatytos platinimo tvarkos; b) paaiškėja, kad registruojant VP buvo pateikti nevisi ar neteisingi duomenys;Pirminės viešosios VP apyvartos ypatybėsDraudžiama reklamuoti VP ir skelbti apie jų pasirašymą, jeigu jie nėra įregistruoti VPK. Emitentas arba jam atstovaujantis tarpininkas turi teisę iki VP įregistravimo atlikti rinkos tyrimus, sudarydamas sąlygas investuotojams susipažinti su VPK pateikto prospekto projektu.Emitentas privalo bent viename iš šalies dienraščių paskelbti visą prospekto tekstą arba skelbimą, nurodantį, kur prospektą galima gauti. Jei paskelbiamas tik skelbimas, emitentas privalo sudaryti sąlygas gauti nemokamą prospekto kopiją emitento buveinėje ir VP platinimo vietose kiekvienam pageidaujančiam.VP reklamos projektai tiri būti iš anksto pateikti VPK. Reklamoje gali būti tik prospekte ar periodinėse ataskaitose esanti informacija. Kiekvienoje reklamoje turi būti nurodyta, kur ir kada galima susipažinti su prospektu ir emitento ataskaitomis.Tarpininko vykdoma pirminė viešoji VP apyvartaVisi pirminės viešosios VP apyvartos reikalavimai yra taikomi ir tuo atveju, kai tarpininkas vykdo viešąją jam priklausančią VP, kuriuos įsigijo iš emitento įsipareigodamas juos platinti, apyvartą.Antrinė VP apyvarta

Jau išleistų į apyvartą VP viešoji apyvarta ar viešas siūlymas juos perleisti gali būti atliekamas tik per tarpininkus. Šis reikalavimas netaikomas vykdant valstybei ar savivaldybėms priklausančių VP privatizavimą.Jei VP yra įtraukti į LR įregistruotos VP biržos oficialųjį ar einamąjį prekybos sąrašą, jų antrinės apyvartos pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti sudaromi tik toje VP biržoje.VPK nustatytais atvejais ir tvarka sąskaitų tvarkytojai turi pranešti apie sandorius, sudarytus už VP biržos ribų.VP viešosios apyvartos tarpininkaiViešosios apyvartos tarpininko pasirinkimo kriterijai Reputacija. Aukštą reputaciją turintys tarpininkai lengviau randa investuotojus, ypač ne taip žinomiems rinkoje emitentams. Emitentas išnaudoja tarpininko reputaciją kompensuodamas informacijos apie jį rinkoje trūkumą bei minimizuodamas neišplatinimo riziką.Patirtis. Geras rinkos išmanymas tarpininkui, o tuo pačiu ir emitentui, leidžia optimaliai išplatinti vertybinius popierius – greitai, palankia emisijos kaina ir norimai investuotojų grupei.Kapitalo ištekliai. Jie ypač svarbūs platinant emisiją tvirto įsipareigojimo būdu. Nepakankami tarpininko kapitalo ištekliai gresia emitentui didele technine rizika, ypač jei tarpininkas dar aktyviai veikia kaip vertybinių popierių dileris spekuliuodamas antrinėje rinkoje. Taip pat tik pakankamus kapitalo išteklius turinti tarpininkaujanti įstaiga gali sau leisti atlikti kurso palaikymą antrinėje rinkoje.Ryšiai su kitomis finansinėmis institucijomis. Sugebėjimas bendradarbiauti su kitomis finansinėmis įstaigomis, suburti tiek vietinio, tiek tarptautinio masto sindikatus vertybinių popierių platinimui, padidina emisijos platinimo efektyvumą, ypač jei kalba eina apie tarptautines vertybinių popierių emisijas.Galimybė tiekti kompleksiškas paslaugas. Glaudūs ryšiai su tarpininku tuo atveju, jei jis ne tik platina vertybinių popierių emisiją, bet ir konsultuoja kitais, su kapitalo struktūra susijusiais klausimais, veda vertybinių popierių apskaitą, leidžia emitentui pasiekti kaštų ekonomiją. “Etatinis” viešosios apyvartos tarpininkas labiau suinteresuotas emitento sėkme leidžiant vertybinius popierius į apyvartą.

Orientaciniai tarpininkavimo komisiniai. Kaip minima aukščiau, komisiniai už emisijos platinimą – didžiausia emisijos kaštų dalis, todėl jie yra vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis vertybinių popierių emisijos platinimo tarpininką.Tarpininkavimo pirminėje kapitalo rinkoje patirtis rodo, kad 1-4 kriterijai tiesiogiai konfrontuoja su 6 kriterijumi. Galioja taisyklė – kuo solidesnis tarpininkas, kuo didesnės jo galimybės, tuo brangesnės jo paslaugos. Šią tendenciją galima apibūdinti kaip kainos – rizikos (kokybės) dilemą. Emitentas sėkmingai išplatins vertybinius popierius tik tuo atveju, jei bus priimtas optimalus sprendimas, suderinantis potencialią riziką, su realiomis išlaidomis.Tarpininkavimas platinant vertybinius popieriusTradiciškai išvystytos rinkos ekonomikos šalyse viešos vertybinių popierių emisijos organizuojamos pasitelkiant finansinius tarpininkus. Tarpininkai – tai vertybinių popierių emisijos pagrindas, o dažnai ir sėkmingo emisijos išplatinimo garantas. Galima skirti tokias pagrindines tarpininkų funkcijas:Konsultavimas;Rinkos formavimas;Išplatinimo užtikrinimas (jei vertybiniai popieriai platinami tvirto įsipareigojimo būdu).Finansinio tarpininkavimo institucijos – maklerių įstaigos, komercinių bankų padaliniai (kontinentinės bankininkystės modelio šalyse), investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės, konsultacinės bendrovės, juridinės ir audito kontoros bei kitos įmonės ar įstaigos veikdamos kapitalo rinkoje yra sukaupusios daug daugiau patirties, negu kiti rinkos dalyviai, nes vienas iš pagrindinių jų veiklos sričių yra būtent emisijų organizavimas. Dažnai jų paslaugomis pradedama naudotis ne tada, kai imamasi platinti emisiją, bet gerokai anksčiau – formuojant naują vertybinių popierių emisiją, nustatant jos parametrus. Žinodami kapitalo rinkos potencialą, teisinius vertybinių popierių emisijos ir kapitalo formavimo aspektus, finansiniai tarpininkai padeda bendrovių valdymo organams priimti optimalius sprendimus esant vienokiai ar kitokiai situacijai finansų rinkoje.Bene svarbiausia tarpininkų funkcija – rinkos naujai vertybinių popierių emisijai nustatymas ir jos skatinimas. Paruošiami vertybinių popierių paklausos tyrimai, kuriuose pateikiama bendrovės veiklos bei finansinių rodiklių analizės, perspektyvos. Atliekama vertybinių popierių emisijos reklama. Rengiami bendrovės pristatymai potencialiems investuotojams, vedamos preliminarios derybos dėl vertybinių popierių įsigijimo – ieškoma investuotojų. Priklausomai nuo to, į kurį kapitalo rinkos segmentą orientuojama emisija ar orientuojamasi į stambius institucinius investuotojus, ar į smulkius investuotojus, parenkama reklamos strategija ir rinkos segmentavimo būdai. Prie rinkos formavimo funkcijos priskiriamos ir tokios tarpininko paslaugos, kaip kainos palaikymas antrinėje rinkoje prieš ir po vertybinių popierių emisijos išleidimo, siekiant išlaikyti kurso stabilumą ir sumažinti neišplatinimo riziką.

Garantuodamas vertybinių popierių emisijos išplatinamą tarpininkas visiškai prisiima vertybinių popierių neišplatinimo riziką. Be to, dauguma bendrovių vertybinių popierių emisijas rengia nedažnai, o tarpininkaujančios institucijos finansų rinkoje veikia reguliariai. Solidžios, besirūpinančios savo reputacija tarpininkavimo įstaigos nesiima platinti vertybinių popierių, jei jų manymu bendrovės nėra patikimos, neatskleidžia visos reikiamos informacijos apie savo veiklą, jos veiklos perspektyvos miglotos. Todėl tarpininko sutikimas platinti vertybinius popierius yra savotiška emitento (kartais jam gana brangiai kainuojanti) rekomendacija kitiems rinkos dalyviams.Tarpininkų sindikatų struktūra ir tikslaiPlatinimo sindikatas – tai grupė viešosios apyvartos tarpininkų, tarpusavio susitarimu platinanti emitento vertybinius popierius. Tarpininkų sindikatai sudaromi platinant vertybinius popierius tiek tvirto įsipareigojimo, tiek agentinio platinimo būdais. Jų kūrimą skatina šie veiksniai:Didelių emisijų organizavimas;Noras diversifikuoti galimą neišplatinimo riziką;Spartesnis išplatinimas.Stambūs vertybinių popierių projektai reikalauja milžiniškų lėšų tuo atveju, jei tarpininkas garantuoja emisijos pasirašymą. Sindikato sudarymas leidžia panaudoti žymiai didesnius kapitalo išteklius platinant emisiją. Drąsiai galima teigti, kad didelė dalis stambiausių projektų liktų neįgyvendinta, jei tektų naudotis tik vieno tarpininko paslaugomis.Kita vertus, vietoj vienos didelės emisijos finansavimo tarpininkas gali dalyvauti keliuose emisijų platinimo sindikatuose, panaudodamas tas pačias lėšas, bet gerokai sumažindamas savo prisiimamą riziką.Sindikato dalyviai užtikrina efektyvų ir spartų vertybinių popierių išplatinimą, nes aprėpia didesnę rinkos dalį. Ne vieno, o keleto, ar kelių dešimčių tarpininkų ryšiai kapitalo rinkoje, pastovūs klientai bei patirtis leidžia emitentui sutrumpinti išplatinimo laiką.Klasikinę vertybinių popierių emisijos platinimo struktūrą sudaro keleto lygių tarpininkai, priklausomai nuo prisiimamų funkcijų ir atsakomybės. Šią hierarchiją sudaro:Tarpininkai, organizuojantys emisiją. Ši tarpininkų grandis, kurią sudaro paprastai viena, rečiau kelios įstaigos, turinčios nepriekaištingą reputaciją, yra emisijos “siela”. Jie konsultuoja emitentus prieš ir po vertybinių popierių įregistravimo, ruošia emisijos prospektą, suburia sindikatą, paskirsto funkcijas jo dalyviams, rūpinasi tyrimais, reklama ir visais kitais įmanomais organizaciniais klausimais. Emisijos organizatoriai taip pat derasi su dideliais potencialiais instituciniais investuotojais, ypatingai domėdamiesi investuotojų norimais įsigyti akcijų kiekiais ir galima jų pardavimo kaina. Paprastai tarpininkui organizatoriui atitenka apie 20% viso tarpininko atlygio, kuris yra skirtumas tarp emisijos ir didmeninės vertybinių popierių kainos.

Platintojai, pasirašantys emisiją. Šie sindikato dalyviai išperka emitento vertybinių popierių emisiją tam panaudodami savo kapitalą. Tai paprastai stambesnės finansinės institucijos, disponuojančios laisvomis lėšomis. Priklausomai nuo šios grandies tarpininkų skaičiaus jie tarpusavyje pasidalina 20-30% bendro atlygio tarpininkams.Emisijos platinimo agentai. Tai gausiausia sindikato tarpininkų grandis, kurią paprastai sudaro keletas dešimčių, o ypatingais atvejais jų gali būti ir virš šimto, nedidelių brokerinių įstaigų. Jos atlieka pasirašiusiųjų emisiją platintojų agentų funkcijas, užsiima vadinamuoju “mažmeniniu platinimu”. Dėl didelio šios grandies tarpininkų skaičiaus, bendrai jie gauna net 50-60% nuo viso gaunamo tarpininkavimo atlygio.Sindikato struktūra nebūtinai turi būti tokia kaip nurodyta aukščiau. Kiekvienu konkrečiu atveju ji priklauso nuo emitento poreikių ir tarpininko organizatoriaus galimybių. Pavyzdžiui, nusprendus platinti emisiją “visų pastangų” būdu, sindikate galima neformuoti antrosios grandies. Šiuo atveju organizatorius derasi tiesiogiai su mažmeniniais tarpininkais dėl platinimo sąlygų. Gali būti, kad platintojai, pasirašantys emisiją, turi stambių klientų, suinteresuotų emitento akcijų, obligacijų įsigijimu, tokiu atveju nereikalingas mažmeninis platinimas.IŠVADOSPajamos iš obligacijų paprastai mažesnės nei iš kitų rūšių vertybinių popierių, tačiau jos mažiau priklauso nuo susidariusių aplinkybių ir periodinių svyravimų, negu pajamos iš akcijų. Pavyzdžiui, jų išmokėjimas gali būti nutrauktas tik korporacijos, išleidusios obligacijas, bankroto atveju. Kadangi obligacijų patikimumas didesnis nei kitų vertybinių popierių, į jas investuojamos laisvos pensijinių fondų, draudimo kompanijų, savitarpio fondų ir t.t. lėšos. Daugelyje šalių įstatymais numatoma dalį atitinkamų finansinių įstaigų aktyvų įdėti į valstybines obligacijas.Pasaulinėje praktikoje įprasta, jog didelę dalį vertybinių popierių emisijų padeda platinti finansiniai tarpininkai. Tuo tarpu Lietuvos emitentai viešosios apyvartos tarpininkų paslaugomis naudojasi retai, dėl pačių tarpininkų nenoro imtis aktyvios tarpininkavimo veiklos pirminėje kapitalo rinkoje. Dažniausiai tarpininkaujama ”geriausių pastangų” sąlygomis, priimtiniausiomis pačiam tarpininkui. Tai lemia nepakankamas rinkos likvidumas, ribojantis efektyvų investicijų pritraukimą, nepakankamas tarpininkaujančių institucijų kapitalas bei daugelio šių institucijų, ypač komercinių bankų padalinių, vykdoma konservatyvi investavimo strategija.

Vertybinių popierių, obligacijų galima įsigyti per tarpininkus.Tarpininkai platinantys VP: Finansų maklerio įstaigos, Finansų maklerio skyriai bankuose, Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės.AB FMĮ yra pirminis dileris ir turi teisę dalyvauti Lietuvos banke organizuojamuose aukcionuose. Investuotojai, norintys įsigyti VVP gali kreiptis į AB FMĮ “Finasta”, kuri kaip pirminis VVP dileris nupirks norimų įsigyti vyriausybės vertybinių popierių.LITERATŪRA:1)LR akcinių bendrovių Įstatymas 2003m. gruodžio 11d. Nr. IX-1889 Vilnius.2) Liongina Jozaitienė, Jurga Staponienė ,, Verslo ir vadybos įvadas“ Šiauliai 2003m. 3)S.Pečiulis, S.Šiaudinis ,,Įvadas į VP rinką,, Vilnius 1998m. 4) LR Vertybinių popierių rinkos Įstatymas 2001m. gruodžio 17d. Nr.IX-655 Vilnius 2001m 5) www. Finansai.lt www.nse.lt