verslo pagrindu namu darbas

Verslininkystė yra labai įvairialypė. Kiekvienas verslas susijęs su pagrindinėmis reprodukcijos ciklo fazėmis – prekių ir paslaugų, prekių mainais ir paskirstymu, jų vartojimu. Atitinkamai galima išskirti gamybinę, komercinę, finansinę verslininkystės rūšį. Be to, šiuo metu, visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse atskirai išskiriama konsultacinės verslininkystės rūšis. Verslininkystės klasifikavimas pateiktas 2 pav.

2 pav. Verslininkystės rūšys

Gamybinė verslininkystė – prekių bei paslaugų gamyba ir vartojimas. Čia taip pat sukuriamos dvasinės vertybės. Rentabilumas siekia 10-12 %.
Komercinė verslininkystė – prekių ir paslaugų mainai, paskirstymas ir vartojimas. Komercinės verslininkystės rentabilumas siekia – 20-30 %.
Finansinė verslininkystė – specifinė verslininkystės rūūšis, apimanti piniginių lėšų, valiutos ir vertybinių popierių pirkimą, pardavimą bei saugojimą. Finansinė verslininkystė gali būti savarankiška arba įeiti į kitų labai verslininkystės rūšių sudėtį.
Finansinės verslininkystės rentabilumas siekia 5-10 %.
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau vystėsi tokia perspektyvi verslininkystės rūšis kaip konsultavimas. Jis turi labai daug krypčių (žr. 2 pav.).

Gamybinė verslininkystė

Gamybinė verslininkystė yra pagrindinė verslininkystės rūšis. Gamybinei verslininkystei priskiriama prekių ir paslaugų gamyba, taip pat inovacinė, mokslinė teorinė veikla, tiesioginis prekių ir paslaugų pardavimas bei jų gamybinis vartojimas ir informacinė veikla (tiek, kiek jos yrra susijusios su gamyba).
Kiekvienas gamybine verslininkyste norintis užsiimti verslininkas pirmiausia turi nusiręsti, kokias prekes jis ketina gaminti ar kokias paslaugas teikti. Verslininkas turi įkurti įmonę, įsigyti gamybos veiksnius.
Yra trys gamybos veiksnių grupės: žemė, darbas ir kapitalas.
Žemė – natūralus, gamtos duotas gamybos ve

eiksnys, pats savaime jis nėra žmogaus veiklos rezultatas.
Darbas – žmogaus fiziniai ar protiniai sugebėjimai, panaudoti prekių ir paslaugų gamyboje.
Kapitalas – pastatai, įrenginiai, kitos anksčiau pagamintos prekės, vartojamos kitų prekių gamyboje.
Verslininkas turi nuspręsti kokį gamybos veiksnių derinį jis pasirinks, kokius gamybos veiksnius naudos. Toliau verslininkas turi sueiti į kontaktą su potencialiais vartotojais, prekių ir paslaugų pirkėjais. Verslininkas gali sudaryti produkcijos pardavimo kontraktą. Toks kontraktas sumažina verslo riziką. Įsigydamas gamybos veiksnius, verslininkas patiria piniginių išlaidų. Jeigu verslininkas neturi pradinio kapitalo, jis priverstas kreiptis į kreditiniais ištekliais disponuojančius valdytojus (dažniausiai tai būna bankai) ir gauna kreditą. Kreditas grąžinamas, realizavus pagamintas prekes ir gavus piniginių pajamų. Samdydamas darbo jėgą verslininkas susiduria su daugikliu institucinių; tai gali būti darbo birža, įvairios įdarbinimo agentūros. Be to darbuotojus, gali rekomenduoti draugai, paažįstami, giminės. Parenkant personalą, būtina įvertinti darbuotojų kvalifikaciją, profesinius jų įgūdžius, patirtį, asmenines savybes. Toliau verslininkas įgyja visą jam reikalingą informaciją apie išteklių pritraukimo galimybę.
Verslininkas susiduria ir su netiesioginiais verslininkystės dalyviais; tai įvairios verslo priežiūros institucijos, tokios kaip valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra ir kitos.
Ieškodamas optimalaus gamybos metodo verslininkas, nagrinėja įvairius gamybos variantus. Gamybos metodo optimalumas yra nusakomas gamybos funkcija. Gamybos funkcija parodo, kiek ir kokiomis proporcijomis sunaudojama darbo ir kapitalo norint pagaminti maksimalų produkcijos kiekį. Gamybos funkcija gali būti išreikšta ši
ia formule:

Q = f (L,K);

čia:
Q – maksimali produkcijos apimtis, pasiekiama esant atitinkamam technologijos lygiui;
L – darbo sąnaudos, matuojamos fiziniais vienetais;
K – kapitalo sąnaudos, matuojamos fiziniais vienetais.
Įvairiems atvejams gamybos funkcijos yra skirtingos.

3 pav. Gamybinės verslininkystės schema

Verslininko veikla susijusi su piniginiais sąnaudomis. Galima apskaičiuoti bendrą pinigų poreikį (Pb).

Pb = P1 + P2 + P3 + P4 + P5 + P6;

čia:

P1 – pinigų kiekis, reikalingas steigti įmonę;

P2 – pinigų kiekis, reikalingas samdomų darbuotojų darbo užmokesčiui;
P3 – pinigų kiekis, reikalingas medžiagoms, žaliavoms, pusfabrikačiams, komplektuojantiems gaminiams, energijai, kurui įsigyti;

P4 – piniginės išlaidos, susijusios su kapitalo įsigijimu;

P5 – piniginis apmokėjimas ir asmenų teikiamų paslaugų apmokėjimą;

P6 – kitų organizacijų ir asmenų teikiamų paslaugų apmokėjimas.

Kiekvienu konkrečiu atveju verslininkas turėtų sudaryti verslo planą, kuriame ir būtų atliekami pagrindiniai apskaičiavimai, numatomi pinigų kiekiai, reikalingi verslui plėtoti.

Gamybinės verslininkystės galutinis tikslas – parduoti pagamintą produkciją, paslaugas ir gauti tam tikrą pinigų kiekį.

Verslininko gamybininko veiklą galima pateikti schematiškai (žr. 3 pav.).

Komercinė verslininkystė

Komercinei verslininkystei būdingos pirkimo – pardavimo operacijos. Komercinės verslininkystės schema analogiška gamybinei verslininkystei. Tačiau jos daug kuo ir skiriasi: vietoj materialinių išteklių perkamos gatavos prekės, kurios vėliau parduodamos vartotojui. Norint sudaryti komercinį sandorį, pirmiausia reikėtų atlikti rinkos marketinginį tyrimą. Marketingo reikia visai komercinei įmonės veiklai: prekių judėjimą paskirstyti kanalais iki galutinio vartotojo, finansiniam aprūpinimui ir pelnui gauti. Prekybinei įmonei iškyla du susiję reikalavimai: kuo geriau adaptuotis prie nuolat besikeičiančio vartotojo elgesio ir

r išgyventi atkaklios konkurencijos sąlygomis. Jeigu rinkos tyrimas ir prognozė rodo, kad komercinis sandoris naudingas, verslininkui vėl rekomenduojama sudaryti verslo planą, kuriame atsispindėtų laukiami rezultatai ir įmonės veiksmų programa.

Komercinio sandorio programa apima:
• Darbuotojų, atliekančių pirkimo ir pardavimo operacijas samdymą;
• Patalpų, sandėlių, bazių, prekybos salių įsigijimą ar nuomą;
• Prekių pirkimą ir tolesnių jų realizavimą;
• Kreditinių piniginių lėšų pritraukimą;
• Tarpininkų paslaugų apmokėjimą;
• Reikalingos informacijos pirkimą;
• Prekių pardavimą vartotojui ir pelno gavimą;
• Veiklos registravimą (jei to reikalauja įstatymai), mokesčių mokėjimą finansinėms verslo priežiūros institucijoms.
Visi komercinio sandorio veiksmai labai glaudžiai susiję laiko atžvilgiu. Jeigu

komercinis sandoris labai stambus ir ilgalaikis, tada, be verslo plano, dar rekomenduojama sudaryti atlikimo grafiką, kuriame būtų nurodyta vykdytojai ir darbų atlikimo terminai.

Komercinės verslininkystės schema pateikta 4 pav.

4 pav. Komercinės verslininkystės schema

Finansinė verslininkystė

Finansinė verslininkystė yra ypatinga verslininkystės rūšis, nes pirkimo ir pardavimo objektas yra specifiškos, ypatingos prekės – vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kt.), valiuta, pinigai. Finansinės verslininkystės pagrindiniai vykdytojai yra bankai, fondų ir valiutų biržos, finansinės kreditinės firmos ir kitos specializuotos kompanijos.

Šiuo atveju verslininkas tarpininkauja finansiškai, jo verslas tampa kanalu, kuriuo indėlininkų pinigai pasiekia investuotojus, tiltu, jungiančiu tuos, kurie nori susitaupyti ateičiai, su tais, kurie nori pinigus išleisti dabar, bet jų neturi.

Pagrindinis verslininko – finansininko pajamų šaltinis yra palūkanos, gaunamos už paskolas, t.y. skirtas jo paties mokamų palūkanų indėlininkams ir pa

alūkanų, numatomų asmenims ar organizacijoms, kurios skolingi iš jo pinigų.

Vadinasi, ši verslininkystės rūšis, kaip ir anksčiau aptartos rūšys, sėkmingai gyvuoja, jeigu piniginės įplaukos viršija pinigines išlaidas, t.y. jeigu ji pelninga. Specialistai tvirtina, kad įskaitant rizikos veiksnį ir galimus nuostolius, pelnas turi siekti 5-15 procentų.

Visų finansinių institucijų veikla reguliuojama tiek bendrais Lietuvos Respublikos įstatymais, tiek ir specialiais įstatymais bei nutarimais.

Finansinė verslininkystė apima visumą šių rinkų:
• Vertybinių popierių,
• Bankų paslaugų,
• Draudimo paslaugų,
• Kitų finansinių paslaugų.

Finansinės verslininkystės schema pateikta 5 pav.

5 pav. Finansinės verslininkystės schema

Konsultacinė verslininkystė

Žodis „konsultantas“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „atitinkamas“. Tai suprantamas atitinkamos srities specialistas, patariantis savo specialybėje iškilusiais klausimais. Užsienio praktikoje komercinė, mokama konsultacija valdymo klausimais buvo pavadinta „consulting“. Europos ekonomikos ir valdymo konsultantų asociacijų federacijos požiūriu, konsultavimas apima nepriklausomų patarimų ir pagalbos teikiama, įskaitant problemų ir (ar) galimybių įvertinimą, rekomendacijų realizavimą. Išsivysčiusiose valstybėse, lėšos įdėtos į intelektualųjį kapitalą konsultacinių paslaugų forma, yra ne mažiau efektyvios, negu lėšos, įdėtos į pažangiausias technologijas ar naujausius pasiekimus. Lietuvoje šiuo metu to nepastebima; maža to, esamas intelektualios ekonomikos ir valdymo potencialas išnaudojamas ne visas. Pastebima paradoksali situacija: daugiklio Lietuvos įmonių sunki ekonominė būklė daugiausiai susiklosto dėl organizacinių, valdymo priežasčių, nesugebėjimo prisitaikyti prie rinkos sąlygų, tačiau turimas intelektualus potencialas nenaudojamas. Pastebėta, kad vadovai, laiku pasinaudoję konsultantų pagalba, jau gavo apčiuopiamą naudą ir ekonominį efektą.

Konsultavimo paslaugos gali būti teikiamos ir kaip vienkartiniai žodiniai patarimai, ir kaip konsultaciniai projektai. Išskiriami tokie konsultacinio projekto etapai:

• Problemos nustatymas;
• Projekto sprendimų parengimas;
• Projekto sprendimų įgyvendinimas.

Priklausomai nuo projekto apimties baigiamasis etapas gali užrukti nuo keleto dienų iki keleto mėnesių. Kartais kontaktai su klientais būna ir daugiamečiai.

Konsultavimo metodai gali būti įvairūs. Žinomiausios ir plačiausiai praktikuojamos trys konsultavimo rūšys:
• Ekspertinis;
• Procesinis;
• Mokomasis konsultavimas.

Ekspertinis konsultavimas – pasyviausia konsultavimo forma. Čia konsultantas savarankiškai diagnozuoja, priima bei įgyvendina sprendimus ir rekomendacijas. Klientas šiuo atveju suteikia tik reikiama informaciją.

Konsultacinės firmos procesinio konsultavimo specialistai visuose projekto parengimo etapuose aktyviai bendradarbiauja su klientu – skatina jį reikšti savo idėjas. Pasiūlymus. Konsultantai kartu su klientu analizuoja problemas i parengia rekomendacijas.

Pagrindinis mokomojo konsultavimo specialistų uždavinys – paruošti dirvą idėjoms atsirasti, sprendimus parengti. Tuo tikslų klientui skaitomas paskaitų, seminarų ciklas, parengiamos mokomosios priemonės, suteikiama visa būtina teorinė ir praktinė informacija.

Praktiškai ne vienas iš išvardytų metodų tiesiogiai nenaudojamas, dažniausiai derinami visi trys metodai.

Dabar Lietuvoje konsultacines paslaugas teikia ne tik privačios firmos, bet ir valstybinės, mokymo bei tyrimo įstaigos. Lietuvos konsultantai gerai išmano dabartinę Lietuvos ekonominę padėtį, turi intelektualų potencialą, plačiai mąsto ir yra susipažinę su vakarietiško tipo rinkos ekonomika. Be to, Lietuvos konsultacinių įmonių teikiamos paslaugos yra 3 – 4 kartu pigesnės. Tuo tarpu užsienio konsultacinių firmų privalumas yra konsultavimo metodų geras įvaldymas, detalios žinios apie vakarietišką rinkos ekonomiką.

Konsultacinės paslaugos gali būti labai įvairios. Europos žinynas-rodyklė išskiria 84 vadybos konsultavimo paslaugų rūšis; jų apimamos aštuonios grupės:
• Bendrasis valdymas;
• Administravimas;
• Finansinis valdymas;
• Kadrų valdymas;
• Marketingas;
• Gamyba;
• Informacinės technologijos;
• Specializuotos paslaugos.

Konsultacinių paslaugų rinkos specifinė ypatybė tai, kad šias paslaugas teikiančios firmos, negali pateikti savų prekių (paslaugų) pavyzdžio.

Konsultacinės verslininkystės schema nubraižyta 6 pav.

6 pav. Konsultacinės verslininkystės schema

Sudarykime sandėrį!

Ką reikėtų žinoti prieš derybas, pvz. su ispanais.

 Asmeniniai kontaktai vaidina pagrindinį vaidmenį lemiant verslo sėkmę Ispanijoje. Savo atstovus Ispanijoje rinkitės ypač kruopščiai ir atidžia: viena karta pasirinkus, gali būti nepaprastai sunku pakeisti žmogų.
 Paruoškite vizitines korteles vieną puse atspausdintas savo klaba, o kita Ispaniškai. Įteikiant, reikia būti atsukus tą pusę, kurioje yra atspausdinta Ispaniškai.
 Jūs turėtumėte būti susipažinęs su Jūsų verslo partneriu firmos hierarchija ir nepažeisti jos. Pavyzdžiui Jūs neturėtumėte bendrauti ir skirti daug dėmesio asmeniui, kurio padėtis yra žemesnė nei Jūsų. Jūsų pačių labui stenkitės bendrauti, tik su Jūsų padėtį atitinkančiais žmonėmis.
 Ispanų verslo kultūra yra ypatingai hierarchizuota ir tik viršininkai, paprastai žinomi kaip “el jefe” arba “el padre”, turi teisę priimti sprendimus. Paprastai kalbant, pavaldiniai privalo vykdyti įsakymus, paklusti valdžiai ir šalinti visus nesklandumus.
 Verslo susitikimuose būtina turėti daug literatūros apie Jūsų kompaniją, kurią galėtumėte palikti savo partneriams. Taip pat būtų gerai turėti savo gaminių pavyzdžių arba savo paslaugų demonstraciją.
 Dauguma ispanų pirma pasiklaus patarimų pas savo šeimą, draugus ar kolegas, prieš ką nors nuspręsdami. Ispanijoje labai svarbu priklausyti kokiai nors grupei ir individas labiau suvokia save kaip grupės dalį, o ne atskirą individą. Iš atvykėlių tikimasi to paties, kad jie pristatys save kaip kokios nors grupės dalį, o ne individualybę.
 Nelaukite kol ispanai prisitaikys prie Jūsų reikalų atlikimo tvarkos, geriau patys pasistenkite prisitaikyti prie Jų, tai yra vienas iš būdų kaip įgauti ispaninų partnerių palankumą. Kai Jūs bandote prisitaikyti prie jų reikalų sprendimo būdų, tai yra suprantama kaip pagarba jų kultūrai ir be to parodo kitiems, jog jūs esate lankstus.
 Nesitikėkite verslo reikalų aptarinėjimo susitikimo pradžioje.
 Pirmojo susitikimo metu, prieš pradėdami verslo reikalus, ispanai norės su jumis geriau susipažinti, taip pat atsakys į visus jūsų klausimus susijusius su šeima ir gyvenimu.
 Išlikite šilti ir asmeniški susitikimo metu, taip parodysite savo orumą, garbę ir diplomatiškumą. Ispanai per pirmą susitikima dažniausiai būna santūrūs ir netiesūs, tačiau tai yra laikoma normaliu bendravimu iki santykiai bus sutvirtėję.
 Nors ispanai yra laikomi pagauliais naujoms idėjoms, tačiau savo požiūrio jie nelinkę keisti lengvai.
 Ispanų verslo kultūroje jausmai yra laikomi tiesos šaltiniu. Labai svarbu, kad jūs stengtumėtės, kuriant savitarpio pasitikėjimą su jūsų ispanų partneriais. Jei jie susidarys gerą nuomonę apie jus ir jaus, kad gali jumis pasitikėti, tai žymiai padidins sekmės galimybę.
 Ispanai retai naudoja objektyvius faktus ir empyrinius įrodymus savo požiūrio įrodymui.
 Tikėjimas Bažnyčios ir nacionalizmo ideologijomis taip pat gali lemti sėkmę.
 Dažniausiai ispanai tikisi, jog asmuo su kuriuo jie derasi gali daryti galutinius sprendimus.
 Netgi jei jūsų ispanų partneriai atrodo draugiški ir padrąsinantys, jie nebūtinai dalinsis informacija, kurią laiko naudinga.
 Jeigu jus nutraukia jums kalbant, nesupraskite to kaip įžeidimo, tai labiau reiškia artistišką susidomėjimą diskusija.
 Garbė ir orumas šioje kultūroje reiškia viską, todėl stenkitės nebūti įžeisti.
 Ispanai dažnai duoda patarimus vieni kitiems ir netgi svečiams, todėl neturėtumėte įsižeisti, jei jums patars.
 Kaip daugelyje Azijos šalių, Ispanijoje reikia daryti viską ką tik įmanoma, kad “neprarastumėt veido”, t.y. negalima prarasti savitvardos pašalinių akyse, bei negalima leistis kritikuojamam ir įžeidinėjamam pašalinių akivaizdoje.
 Pasistenkite, kad jūsų prezentacija būtų suprantama ir suprasta. Susitikimo ar prezentacijos metu jūs turėtumėte imtis iniciatyvos, tam kad išsiaiškintumėte ar auditorija jus supranta, nes dėl “ veido praradimo” grėsmės žmonės neparodys, kad turi sunkumų stengiantis jus suprasti.
 Ispanai dažnai jaučia reikalingumą rūpintis ką jie sako ir kaip jie tai sako.Visose situacijose, išskyrus pokalbius su pačiais artimiausiais žmonėmis, kalbant “tiesą” – jei ji nemaloni – jie tai daro ypač atsargiai.
 Derėdamiesi, ypač su užsieniečiais, ispanai reikalauja griežtos tvarkos, net jei ji nėra labai svarbi. Tai viena is “ veido išsaugojimo” priemonių, kuri padeda išlaikyti kontrolę ir kompetenciją. Jums dažnai reikės didelio atidumo, kad atskirti tikrąjį nuoširdumą.
 Dėl ispanų nemėgimo atskleisti blogas naujienas, dažnai yra gerai turėtui kelis nesuinteresuotus partnerius, kurie galėtų patvirtinti ar išversti tikrąją reikšmę to kas buvo jums pasakyti. Geriausiai tam tinka ispanai, kurie įgijo išsilavinimą ne savo šalyje.
 Labai svarbu yra pagalba jūsų ispanų partneriams įgyvendinti tai kas buvo suderėta, jei jiems tai nesiseka. Tai turi būti padaryta nesukeliant ispanams jausmo, kad jie negali to padaryti nepriklausomai. Todėl natapkite įkyriu, geriau tapkite pasiekiamu. Išreikškite norą išmokti apie jų verslo reikalų tvarkymo tvarką, tuo pačiu teikdami jiems resursus ir informaciją reikalingus jų tikslų pasiekimui.
 Nors labai nedaug ispanių moterų užima vadauvaujančias pozicijas, užsienietė moteris vadovė bus traktuojama rimtai. Darbinis stilius ir apranga yra esminiai visada.
 Labai svarbu užsienietei moterei vadovei suprastiti ispanų vyrų machizmą ( nuo žodžio macho ), jie dažnai jaučia būtinybę kontroliuoti situaciją.
 Ispanų vyrai dažniausiai priima moters vadovės kvietimus papietauti ar papriešpiečiauti. Kaip ir daugelyje šalių, moka tas kas kviečia.
 Sprendimų priėmimas gali būti nuobodus ir varginantis: jūsų pasiūlymas turės preiti daugybę hierarchijos lygių ir bus išanalizuotas iki smulkmenų.
 Valdžia yra labai sudėtingas dalukas ispanų verslo kultūroje; tik aukščiausias pareigas užimantis žmogus gali priimti galutinį sprendimą, tačiau supraskite, kad dažniausiai teks derėtis su vidutinio lygio vadovais, ir labai svarbu su jais palaikyti palankų ryšį.

Turtingos pramogos

Pramogos vardan verslo sėkmės

 Priešpiečiai prasideda apie 13.00 arba 14.00 ir priklausomai nuo aplinkybių gali trukti nuo keliolikos minučių iki keletos valandų ir gali vykti ir paprastuose baruose ir prabangiuose restoranuose. Grįžę į darbą po priešpiečių darbuotojai būna darbe tiek kiek reikės, dažniausiai iki 19.00 ar 20.00 valandos. Tada jie grįžta namo arba eina į barą susitikti su draugais.
 Priešpiečiai geras laikas aptarti verslo reikalams, tačiau laikykitės ispanų verslo protokolo ir nepradėkite aptarinėti verslo klausimų iki po valgio bus nepatiekta kava.
 Verslas gali būti apsvarstomas valgio metu, tačiau daugelis ispanų vyksta priešpiečiauti į namus, todėl nenustebkite jei jūsų kvietimas eiti papriešpiečiauti tokiu metu bus atmestas
 Jei jūs buvote kada pakviestas pavalgyti, būtinai kitą kartą atsilyginkite jam tuo pačiu, bet jam neminėkite, kad norite atsilyginti.
 Darydami kvietimus pavalgyti, būtinai parinkite gerą restoraną, nes geras maistas ir vynas čia yra ypač vertinamas.
 Jei jums pirmą kartą pakviečia į namus, geriau atsisakykite, nes tokie pirmieji pakvietimai dažniausiai daromi tik iš pagarbos. Jie pasiūlo antrą kartą, galite laisvai sutikti.
 Verslo pasilinksminimai dažniau vyksta restoranuose nei namuose, tačiau jeigu jus pakvietė į namus, būkite pasiruošę, jog tai greičiausiai bus tik grietas apšilimas prieš persikraustant į restoraną tolimesniam vakarui.
 Siesta yra ilga pertrauka tarp 13.30 ir 16.30. jos metu žmonės eina į namus, kad pabūtų kartu su savo šeima, susitinka su žmonėmis restoranuose arba paprasčiausiai eina pogulio.
 Tarp 17.00 ir 18.00 daugelis ispanų eina pavalgyti. Šis laikas populiariai vadinamas tapas. Jis trunka nuo 1 iki 2 valandų. Šiuo laikotarpiu ispanai mėgsta susitikti su savo draugais nedidelėse užkandinėse ar baruose.
 Kad kompensuotų siestos ir tapos metu prarastą laiką ispanai dirba ligi vėlyvo vakaro. Todėl įprasta, kad vakarienė nebūna patiekiama iki 21.00 ar net 22.00, o kartais ir dar vėliau. Netgi paprasta darbo dieną dažnas madridietis nebūna lovoje net ir 1 valandą.
 Vakarienės dažnai būna oficialios ir visuomeniškos tačiau, kadangi vakarienė būna vėlai dažnai tai būna tik lengvas maistas. Vakarienės metu verslo reikalų aptarinėti nevalia, nebent jūsų verslo partneris pirmas pradėtų apie tai pokalbį.
 Savaitgaliais linksminimasis dažnai tęsiasi iki saulėtekio.
 Jeigu jūs rengiate oficialų priėmimą savo namuose ir norite, kad dalyvautų jūsų sutuoktinis, pirmiausia turite pakviesti ir savo verslo partnerio sutuoktinį. Jei sutikimas duotas, tada gali dalyvauti ir jūsų sutuoktinis.
 Turite žinoti, kad daugelis restoranų užsidaro mėnesio atostogoms.
 Ispanijoje laikomasi vakarietiškos sėdėjimo prie stalo tvarkos. Namų šeimininkas ir šeimininkė turi sėdėti priešinguose stalo galuose. Garbės svečias turi sėdėti namų šeimininkei iš dešinės, o garbės viešnia turi sėdėti iš dešinės šeimininkui.
 Rankos turi būti laikomos virš stalo.
 Tipiškas tokių vakarėlių tostas bus šeimininko ar šeimininkės taurės pakėlimas ir žodžio Salud ištarimas.
 Valgant šakutė yra laikoma kairėje rankoje, o peilis – dešinėje. Jų sukeisti vietomis negalima. Maistas užstumiamas ant šakutės peiliu.
 Ispanų virtuvėje labai paplitę česnakai ir alyvų aliejus.
 Populiarus ispanų patiekalas yra paella, kuris ruošiamas iš ryžių su kroku bei gausybe juros gėrybių, dešrelių ir daržovių.
 Ispanų restoranuose lėkštutės su duona nėra stalo dalis. Taip prie duonos nėra patiekiamas sviestas.
 Pasistenkit suvalgyti viską, kas yra jūsų lėkštėje, kadangi Ispanijoje nėra įprasta veltui švaistyti maisto. Užsisakykite pakartotinai, jei esate įsitikinęs, jog pajėgsite viską suvalgyti.
 Jei stalo įrankius lėkštėje paliksite sukryžiuotus, jums bus pasiūlyta daugiau maisto.
 Išsakykite komplimentus vaišintojui ir restorano padavėjai.
 Ispanų restoranuose arbatpinigiai paprastai būna įskaičiuoti į sąskaitą, tačiau jei to nėra, yra įprasta palikti mažiausiai 15% arbatpinigių. Jei aptarnavimas buvo išskirtinis, palikite papildomai dar 5%.
 Viešbučių nešikams turėtų būti mokama po 50 pesetų už krepšį, kambarinės turėtų gauti nuo 15 iki 20 pesetų per dieną, o taksistams su metronometru turėtų būti duodama 10% nuo sąskaitos.

Susitikimų skyrimas

Ką reikia žinoti skiriant oficialius susitikimus

 Madride verslo įstaigos paprastai dirba nuo 9.00 iki 13.00 ir vėliau nuo 3.00 iki 18.00, nuo pirmadienio iki penktadienio. Liepą ir rugpjūtį, kai dauguma žmonių išeina atostogų darbo valandos gali būti skirtingos, paprastai nuo 8.30 iki 2.30 tarp pirmadienio ir ketvirtadienio bei nuo8.30 iki 2.00 penktadieniais.
 Data rašoma taip: pirma eina diena, po to rašomas mėnuo ir tik po to metai.
 Darbo diena daugeliui prasideda tingiai, geriant kavą, susipažindinant su naujienomis ar biuro paskalomis. Tikras darbas dažniausiai neprasideda iki 9.30 ar 10.00
 Daugelis verslo įstaigų tarp 13.00 ir 16.00 kasdien būna uždarytos dėl priešpiečių.
 Visada skirkite pasimatymus labai iš anksto ir patvirtinkite juos prieš jūsų atvykimą.
 Jei šventės diena išpuola trečiadienis ar ketvirtadienis, tai daugelis ispanų pasidaro sau keturių dienų atostogas. Daugelis ispanų turi 30 dienų atostogas, kurios dažniausiai būna liepos rugpjūčio mėnesiais. Taip pat venkite susitikimų laikotarpį apie Velykas.
 Neplanuokite pusrytinių susitikimų prieš 8.30.
 Nors jūs turėtumėte būti punktualus, nenustebkite jei būsite priverstas laukti kokias 15 – 30 minučių. Nepabijokite pasiimti su savimi darbo popierių, knygos ar dar ko nors, kuo galėtumėte užpildyti laukimą.
 Yra posakis, kad vieninteliai dalykai , kurie įvyksta Ispanijoje laiku yra koridos ir teatrališki pasirodymai.
 Kai jūs atvykstate į susitikimą verslo partnerio patalpose, pats tinkamiausias būdas pranešti apie jūsų atvykimą yra įteikti savo vizitinę kortelę registratoriui, kuris perduos ją jūsų partneriui.
 Geriausias laikas verslo susitikimams yra viduryčio metas ir po 3.00
 Vakarėliai ir kiti susibūrimai dažnai prasideda numatytu laiku. Visai tinkam, jei jūs atvyksite tada, kada tikimasi, kad jūs atvyksite, t.y. apie15 – 30 minučių nuo nustatyto laiko.

Dovanų dovanojimas

Tinkamų dovanų išrinkimas ir įteikimas

Bendros nuostatos

 Ispanų verslo kultūroje dovanos paprastai yra įteikiamos sėkmingų derybų pabaigoje.
 Jei jūs gaunate dovaną, tuoj pat turite ją atidaryti, įteikėjo akyse.

Tinkamos dovanos

 Bet kokios dovanos turi būti tinkamos kokybės, turėti žinomą prekės ženklą ir turi būti puikiai įvyniotos.
 Dovana turi būti su jūsų kompanijos vardu tik tada, jei tai yra geras parkeris ar skoningas stalo reikmuo.
 Kai esate kviečiamas pietų į namus, galite atnešti šokolado, deserto ar gėlių.
 Jei jūsų dovanų sąraše yra vaikas, tinkamas pasirinkimas tokiu atveju galėtų būti sportiniai marškinėliai ar kepuraitė.

Vengtinos dovanos

 Venkite ekstravagantiškų dovanų, nes tai gali būti suprasta kaip kyšis.
 Jeigu nusprendėte įteikti gėlių, venkite jurginų ir chrizantemų, nes jos ispanams asocijuojasi su mirtimi.
 Trylikos gėlių dovanojimas visada laikomas nelaimės ženklu.

Elgesys viešumoje

 Ispanų pokalbį lydį daugiausia įvairiausių gestų. Jei nesuprantate ką jie reiškia, nesigėdinkite paklausti, nes jų reikšmė skirtinguose regionuose skiriasi.
 Ispanų identiteto jausmas labiau siejasi su regionu iš kurio jie yra kilę, o ne su visa šalimi.
 Kreipkite dėmesį į regionų skirtumus. Negalima kalbėti apie regioną iš kurio yra kilęs ispanas, jei gerai nežinote apie ką kalbate, nes tai yra laikoma mirtina nuodėme, netgi basko pavadinimas kataloniečiu.
 Rankų paspaudimas yra standartinė ispanų verslo protokolo dalis.
 Pirmas susitikimas su ispanų partneriais turi būti atliktas surengtas oficialiai. Pirmą kartą susitikus reikia trumpai, bet tvirtai paspausti ranką ir pagauti akių kontaktą. Buenos dias, Buenos tardes ir Buenas noches turi lydėti pasisveikinimą.
 Moterys sveikinasi švelniai apsikabindamos, tuo pačiu metu liesdamosis skruostais ir švelniai pabučiuodamos orą. Toks pats pasisveikinimas įprastas ir tarp vyrų bei moterų, jei jų santykiai yra gana artimi.
 Draugų kompanijoje yra įprasta sveikinantis vyrams apsikabinti ir padaužyti vienas kitam nugarą.
 Kalbėdami su kuo nors ispanai gali ne tik stovėti nemaloniai arti, bet būti paėmę už parankės ar peties. Jei stengsitės priešintis šiems veiksmams, tai gali būti suprasta kaip įžeidimas.
 “O.K” ženklas Ispanijoje suprantamas kaip vulgarus.
 Ispanija yra labai religinga šalis, todėl žmonės gali įsižeisti jei dievo vardas bus teršiamas, taip pat patartina susilaikyti nuo prisekimų dievo vardu kitų žmonių akivaizdoje.
 Kai kviečiate žmogų reikia nuleisti delną žemyn ir pirštais ar visa ranka pamoti.
 Jei esate ilgoje eilėje, nenustebkite, jei kas nors bandys užbėgti į priekį.
 Prieš įlipant į taksi susitarkite dėl vežimo kainos.
 Jei ieškote viešojo tualeto, turėtumėte ieškoti durų pažymėtų žodžiu “Caballeros”, o moterys – ženklu “Senoras”. Mažesniuose miestuose tualetai pažymėti raidėmis W.C. ir yra naudojami ir moterų ir vyrų.

Pokalbis

Tinkamos temos pokalbio pradžiai

 Gimtoji šalis
 Kelionės
 Sportas, ypač futbolas
 Politika,jei žinote apie ką kalbate

Vengtinos temos

 Nepatartina šnekėti apie korida, jeigu norite kritikuoti šią ispanų meno rūšį.
 Nediskutuokite apie karą ir religiją.
 Neklauskite asmeninių dalykų ypač per pirmąjį susitikimą.

Verslo planas – tai dokumentas, leidžiantis pagrįsti idėją, atsižvelgiant į visas vykstančias aplinkoje permainas; tai projektavimo ir pagrindimo priemonė, sauganti įmonę nuo neefektyvios veiklos.
Paruoštas planas tai darbo priemonė, padedanti valdyti veiklą ir siekti pageidaujamų rezultatų. Jis gali būti skirtas įvertinti esamos ar tik planuojamos įkurti įmonės veiklos perspektyvas, pavyzdžiui: prekės paklausą, konkurentus, finansines galimybes. Verslo planą skaitys žmonės, kurie skolins pinigus, norės būti parteriais, o gal pirks jūsų įmonės akcijas. Todėl labai svarbu tiek jo apipavidalinimas, tiek ir turinys.
Verslo struktūra nėra griežtai nustatyta, tačiau turi tam tikras, dažniausiai pasitaikančias, dalis, kurios pateiktos 2 paveiksle.

Reziumė Įmonės rekvizitai

Labai trumpa įmonės veiklos charakteristika

Vadovai, jų patirtis ir kvalifikacija

Pati verslo idėja

Reikalingų lėšų poreikis, panaudojimas, atsipirkimo laikas

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Įmonės
veiklos
analizė Įmonės istorija, svarbiausi laimėjimai

Įmonės veiklos kryptys ir tikslai

Šakos, kurioje veikia įmonė, aprašymas

Produkcijos paslaugų (aprašymas)

Turimos technologijos, reikalingos žaliavos ir medžiagos

Esama darbuotojų kvalifikacija

Teisiniai aspektai (patentai, licenzijos ir kt.)
Siūlomo projekto esmė Idėja

Pagrindiniai parametrai, reikalingi tyrimai

Marketingo planas Rinkos analizė

Marketingo rinkinys (kompleksas)

Pardavimų prognozė (optimistinis, pesimistinis ir tikėtinas
variantas)
Gamybos planas Gamybos procesas

Technologinė įranga

Gamybiniai pajėgumai

Žaliavos ir medžiagos

Atsargos ir sandėliai

Organizacinis planas Juridinė įmonės forma

Nuosavybės struktūra

Organizacinė struktūra

Personalas

Finansinis planas Lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Pelno ataskaita

Balansas

Pinigų srautų ataskaita

Lūžio srautų ataskaita

Sąnaudų prognozė (savikainos analizė)

Ekonominiai finansiniai rodikliai
Rizikos įvertinimas

2 pav. Verslo plano struktūra

Toliau apžvelgiama kiekviena verslo plano dalis, trumpai paaiškinamas jos turinys.

Reziumė

Reziumė arba apibendrinimas apima nuo 1 iki 3 puslapių ir iš esmės yra viso verslo plano santrauka. Reziumė rašomas pabaigoje, jau paruošus planą, kai yra visi reikalingi apskaičiavimai, duomenys ir išlaidos. Svarbu, kad reziumė atsispindėtų tai, kas gali patraukti potencialų investuotoją ar būsimąjį partnerį.

Apibendrinime keliais sakiniais turi būti atsakoma į klausimus:
• Kuo užsiims įmonė?
• Kokia jos dabartinė padėtis?
• Kuo prekiauja, ar gamina, ar tikia paslaugas?
• Kas vadovai, kokia jų patirtis?
• Kokia sumanymo esmė?
• Kiek tas sumanymas kainuos?

Reziumė turi sudominti, vadinasi, reikia išryškinti, kuo idėja išsiskiria, kuo ji patraukli, kokie palankūs momentai ir galima rizika.

Reziumė turinys pateiktas 2 paveiksle.

Įmonės veiklos analizė (verslo aprašymas)

Įmonės veiklos analizė turi parodyti, kokia esama įmonės padėtis. Ši dalis labai aktuali jau veikiančioje įmonėje, kai svarbu tiksliai apibūdinti įmonės veiklą, istoriją, pranašumus ir perspektyvas. Čia gali būti pateikiami faktiški duomenys apie turimą technologinę įrangą, žmones, pagamintą produkciją ar paslaugas, įsigytas licenzijas ir kt. Šioje verslo plano dalyje galima pateikti statistinius duomenys apie šaką, kurioje tolimesniuose verslo plano ruošimo etapuose.

Siūloma projekto esmė

Šioje dalyje svarbu, pristatyti sumanymą (projektą, idėją), jo teigiamas ir neigiamas savybes. Kai įmonė naujai kuriama ir jos veiklos analizę pateikti neįmanoma, tai reikia panaudoti visus duomenis apie vietą, terminus, technines sąlygas planuojamus gaminti produktus, potencialius vartotojus ir pan., reikalingus idėjai įgyvendinti (3 pav).

Čia labai tinka atsakyti į tris klausimus:
1. Ar žinai ką gaminsi?
2. Ar sugebėsi tai sukurti?
3. Ar sugebėsi organizuoti prekių gamybą ir ją realizuoti?
Kitose verslo plano dalyse įrodoma, pabrėžiama viskas. Kas parašyta šioje. Nesitikėkite, kad išvados, susijusios su jūsų projektu, visada bus teigiamos; marketingo tyrimai gali įrodyti idėjos nerealumą, finansiniai apskaičiavimai – nuostolingumą ar per ilgus atsipirkimo terminus, ir pan.

Marketingo planas

Marketingo planas – viena svarbiausių verslo plano dalių. Jį sudaro trys dalys: rinkos analizė, marketingo rinkinys ir pardavimų prognozė.

Rinkos analizė. Čia reikia atlikti rinkos tyrimus, įvertinti vartotojus ir konkurentus, produkcijos ar prekių poveikį ateityje.

Tiriant vartotojus, aktuali rinkos segmentacija, kuri palengvina rinkos dalies pasirinkimą. Nesurinkę pakankamai informacijos ir neįvertinę konkurentų taip pat galite pralaimėti. Gali pasitaikyti, kad rinkos tyrimas ir analizė paneigs pačią idėją dar neatlikus apskaičiavimų.

Rašant marketingo planą, reikia išnagrinėti ir marketingo rinkinio elementus: produktus, paskirstymas, rėmimas, kainos.

Remiantis tyrimais, prognozėmis, statistiniais duomenimis, gautais analizuojant rinką ir marketingo rinkinio elementus, galima numatyti pardavimų apimtis ir apskaičiuoti realizavimo įplaukas.

Realizavimo įplaukas galima apskaičiuoti optimistiniu, pesimistiniu ir labiausiai tikėtinu variantu, tai leis sumažinti rizikos tikimybę. Pavyzdžiui, kas bus jei atskiras naujų varžovų, ir jūs busite priversti sumažinti kainas ir apskaičiuojamas pesimistinis realizavimo įplaukų variantas. Optimistiniame variante galite tikėtis didesnės savo prekių paklausos, konkurentų bankroto, mokesčių sumažinimo it kt. Patikimiausias – tarpinis variantas.

Gamybos planas

Gamybos plano tikslas – įrodyti, kad įmanoma pagaminti reikalingą kiekį ir reikiamos kokybės produkcijos. Aišku, kad ši verslo plano dalis reikalinga, tik ketinant užsiimti gamybine veikla.

Jums reikia susipažinti su gamybos procesu ir jame atliekamomis operacijomis, mašinomis ir įrenginiais. Gal jau žinote, kur juos įsigyti, kiek lėšų reikės jų aptarnavimui? Taip pat reikės duomenų apie naudojamas žaliavas ir medžiagas, jų kiekius, kainas, pristatymo sąlygas bei reikalingas atsargas. Pravers informacija apie pastatus, kuriuose vyks gamyba: ar jie atitinka sanitarinius – higieninius, priešgaisrinius ir kitokius reikalavimus; kokia dabartine jų būklė, ar jie tinkami eksploatuoti (gal reikia rekonstrukcijos ar remonto).

Gamybos plane turi būti įvertinti reikalingi gamybiniai pajėgumai planuojamai produkcijai pagaminti.

Priklausomai nuo pagamintos produkcijos kiekio bus apskaičiuojamos visos kintamosios išlaidos: žaliavos ir medžiagos, darbininkų vienetininkų darbo užmokestis, įrenginių nusidėvėjimas produkcijos metodu, elektros energijos poreikis ir kt.

Organizacinis planas

Šioje verslo plano dalyje nusakoma: įmonės juridinė forma, nuo jos priklauso vadovo atsakomybė, pelno dalybos; finansavimo šaltiniai. Galima informuoti, kiek, kam ir kokių akcijų priklauso. Taip pat nurodoma, kokia įmonės organizacinė struktūra: kurie padaliniai yra įmonėje (marketingo, finansų, tiekimo ir kt. skyriai), kokie jų tarpusavio ryšiai, kokias funkcijas jie atlieka. Parodomos personalo funkcijos, patyrimas, kvalifikacija, hierarchiniai ryšiai, atliginimai.

Analizuojant personalą, organizaciniame plane galima apibendrinti 3 pagrindinius momentus.
1. Įmonės veiklos pradžioje, kai sąnaudos turi būti kuo mažesnės, svarbu realus personalo poreikis. Jis gali būti nustatomas atsižvelgiant į gamybos pajėgumus, naudotinas technologijas, gamybos programą, kvalifikacinius reikalavimus, įmonės organizacinę struktūrą, vietinę darbo jėgos pasiūlą ir kt.
2. Kaip bus parenkamas reikalingas personalas. Pritraukus gabius ir energingus žmones, nuo pat įmonės veiklos pradžios, žengiamas žingsnis į sėkmę. Neefektyvios procedūros ir nerealūs parinkimo kriterijai gali sudaryti papildomų problemų, kurių šiaip jau būtų galima išvengti.
3. Atlyginimai. Verslo plane gali būti svarbu pateikti ne tik informaciją apie darbo užmokesčio struktūrą, premijas, stimuliavimo planus, darbuotojų dalyvavimo pelne galimybes, Gali būti aktualu žinoti kaip vėliau keisis atlyginimai.

Finansinis planas

Finansinis planas – tai svarbiausia verslo plano dalis, kurioje įrodoma, kad sumanymas geras. Kaip rodo 4 paveikslas, šį skyrelį sudaro 6 pagrindinės dalys, kurios toliau detalizuojamos.

Lėšų poreikis ir šaltiniai. Tai nėra griežtos formos finansinis dokumentas. Čia pateikiama, kiek ir kokių lėšų reikės sumanymui įgyvendinti. Didžiąją dalį visų projekto sąnaudų lėšos ilgalaikiam turtui įsigyti. Kitą projekto sąnaudų dalį sudaro lėšos trumpalaikiam turtui įsigyti, t.y. turėsite suskaičiuoti, kiek reikės žaliavų, medžiagų, atsargų ir kiek tai kainuos. Projekto sąnaudose dar įvertinamos statybos ir remonto darbų išlaidos.

Taip pat pateikiama iš kokių lėšų bus finansuojamas sumanymas: tik iš nuosavų lėšų, iš skolintų, ar iš nuosavų skolintų.

Pelno (nuostolio) ataskaita. Kiekvienas verslininkas realizuodamas savo sumanymą, tikisi, kad veikla bus sėkminga, ir jis gaus pelną.

Bendras pelnas atskaičiuojamas iš realizacinių (gautų pardavus produkciją) ir nerealizacinių pajamų (sudaro ekonominės sankcijos, nuomos mokesčiai ir pan.), atėmus savikainą. Iš to atėmus veiklos sąnaudas (administracinės ir pardavimų), gaunamas veiklos pelnas. Pelnas prieš apmokestinimą gaunamas, jei įmonė turi finansinių pajamų, kurios pridedamos prie veiklos pelno ar finansinių sąnaudų, kurios – atimamos. Grynasis ataskaitinių metų pelnas – tai pelnas, atskaičius pelno mokesčius (10% ar 29%) pagal Juridinių asmenų pelno įstatymo nustatytą tvarką.

Balansas. Tai finansinės atsakomybės dokumentas, parodantis tam tikros dienos įmonės finansinę padėtį. Jį sudaro 2 dalys: turtas, jo sudėtis ir paskirstymas; bei nuosavybė ir įsipareigojimai, pateikiama iš kokių šaltinių sudarytas turtas.

Ruošiant verslo planą galima pateikti pradinio laikotarpio balansą, kuriame atsispindės dabartinė įmonės finansinė padėtis ir balansą, įdiegus balansai, vėlesniaisiais – metiniai.

Balanso turto pusėje yra trys pagrindinės dalys:
1. Ilgalaikis turtas – nematerialus (pvz., įsigytos teisės) ir materialus (pvz., žemė, pastatai, įrenginiai ir kt.), taip pat skolos, kurios bus grąžinamos po vienerių ir daugiau metų. Ilgalaikis turtas per kiekvieną laikotarpį mažės dėl nusidėvėjimo. Balanso nuosavybės pusėje nusidėvėjimas didins sąnaudas, t.y. mažės pelnas.
2. Trumpalaikis turtas. Jį sudaro sukauptos atsargos, grynieji pinigai banko sąskaitoje ir kasoje, terminuoti indėliai ir per vienerius metus gautinos sumos (pvz., iš klientų).
3. Ateinančio laikotarpio sąnaudos. Jos susidaro, kai įmonė jau išleido pinigus, tačiau į sąnaudas suma įtrauktos ne iškarto, o tik tada, kai tas daiktas bus panaudotas uždirbti pajamoms.

Balanso nuosavybės ir įsipareigojimų pusę sudaro:
1. Kapitalas ir rezervai (pvz., įstatinis kapitalas, nepaskirstytas pelnas, pelno rezervai ir kt.).
2. Finansavimas (valstybės dotacijos ir subsidijos).
3. Atidėti mokesčiai.
4. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, t.y. po vienerių metų ir per vienerius metus mokėtinos sumos (pvz., mokesčiams, atlyginimams, soc. draudimui ir kt.)
5. Ateinančio laikotarpio pajamos. Pinigai paimti, bet darbas dar nepadarytas.

Pinigu srautų ataskaita. Čia pateikiamas pinigų judėjimas, t.y. kiek pinigų įmonė
gavo ir kiek išleido per tam tikrą laikotarpį, koks jų likutis laikotarpio pabaigoje. Ataskaitoje galima išskirti šiuos straipsnius: gauta pinigų iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos.
Kai žinomos nustatytos realizacinės įplaukos ir kapitalo investicijos per tam tikrą
laikotarpį, grynųjų pinigų srautų prognozė išryškina lėšų trūkumą tam tikru laiko momentu ir parodo jo dydį.

Sąnaudų prognozė. Ji naudojama pelno apskaičiavimui, o svarbiausia – gaminio savikainai sužinoti.

Sąnaudų klasifikavimas įmonėje priklauso nuo jos specifikos. Visos sąnaudos skirstomos į gamybos, administracines ir pardavimų.

Sąnaudų skirstymas į kintamąsias, kurios keičiasi priklausomai nuo pagamintos produkcijos, kiekio ir sąlyginai pastovias, kurios nesikeičia, padės jums lengviau apskaičiuoti arba net rasti grafiškai lūžio (nenuostolingumo) tašką.

Lūžio taškas (rentabilumo slenkstis) – tai pardavimų apimties taškas, kuriame pajamos ir išlaidos lygios, nėra nei pelno, nei nuostolių. Ir investuotojui, ir vadovui įdomų ir svarbu žinoti, kada gautos pajamos padengs bendrąsias sąnaudas.

Rizikos įvertinimas – būtina verslo plano dalis. Lietuvoje kasmet sukuriama daug įmonių, deja, dalis jų žlunga. Pagrindinė priežastis – blogai įvertintos įmonės plėtros perspektyvos ir rizika.

Jonas Jonaitis yra individualios automobilių kėbulų taisyklos savininkas, jo turtas yra 40 000 lt. Per metus jis gauna 8 000 lt pelno. Jis norėtų plėsti verslą ir įsirengti automobilių kėbulų dažymo dirbtuvę, kuri kainotų 40 000 lt. Ją įsirengus metinis pelnas pakiltų iki 14 400 lt per metus. Tačiau ponas Jonaitis neturi tiek pinigų ir nenori skolintis iš banko, jis nori pasikviesti į partnerius savo pusbrolį, kuris gali įdėti į verslą reikiama pinigų sumą, bet už tai prašo atiduoti pusę iš dažyklos gaunamo pelno.

Patarkite kai turi pasielgti ponas Jonaitis, jeigu jis nori pasiekti maximalų nuosavybės pelningumą.

Sprendimas.

1. Nuosavo kapitalo pelningumas:

a). kėbulų taisyklos:

8000

= 0,2 koef. (pagrindinio savininko pelno ir jo nuosavo kapitalo santykis)

40000

b). kėbulų taisyklos + dažyklos:

14400 – 8000
8000 + 2

= 0,28 koef. (pagrindinio savininko pelno dalies ir jo nuosavybės

40000 kapitalo santykis)

2. Turto pelningumas:

a). kėbulų taisyklos:

8000

= 0,2 koef.

40000

b). kėbulų taisyklos + dažyklos:

14400

= 0,18 koef.

40000 + 40000

3. Investicijų pelningumas:

14400 – 8000

= 0,16 koef.

40000
Išvada: Investicijų pelningumas (0,16) mažesnis negu pradinis įmonės nuosavo kapitalo pelningumas (0,2), todėl po investavimo įmonės turto pelningumas mažėja (nuo 0,2 iki 0,18).

Tačiau nuosavo kapitalo pelningumas didėja, nes investuotojas reikalauja tik ½ pelno dalies. Taigi nuosavo kapitalo pelningumas didėja nuo 0,2 iki 0,28.

Leave a Comment