Verslas – veikla, kuria užsidirbama pragyvenimui gaminant prekes ar teikiant paslaugas, reikalingas kitiems visuomenės nariams. Tai veikla, orientuota į pelną. Verslininkas – tai asmuo savo ar skolintomis lėšomis kuriantis verslo įmonę, kuri gamins prekes ar teiks paslg ir siekiantis gauti pelną. Verslininkui reikalinga idėja siekti savo tikslams. Sukuriama strategija planui pasiekti. Tam sukuriami reikalingi veiksmai. Tuomet galima įkurti įm, bet tam reikia finansų. Kai viskas ko reikia yra, tada seka įmonės veiklos organizavimas. 3 Verslininkystės rūšys: 1.gamybinė – verslo rūšis, apimanti prekių gamybą bei paslaugų teikimą. Pajamų šaltinis – pelnas, gautas pardavus pagamintas prekes arba suteikus paslg. Pvz: įmonės, viešbučiai, kavinės ir pan. 2.komercinė – pagrindas – pirkimo ir pardavimo sandoriai, t.y. prekių ir paslgų perpardavimas. Pajamų šaltinis – tai pelnas, gautas perpardavus prekes. Pvz: įvairios parduotuvės, bazės, nekilnojamo turto agentūros ir pan. 3.finansinė – objektas yra specifinės prekės – pinigai, valiuta, vert.pop. Finansinė v. apima piniginių lėšų apyvartą ir mainus. Pagr. pajamų šaltinis yra palūkanos, gaunamos už paskolas. Pvz yra bankai. LT verslininko nauda visuomenei. Sąlygos verslininkystei plėtoti? Ar jos yra LT-je? dėl verslininkų veiklos visuomenė gali tenkinti įv. savo poreikius, konkurencija skatina mokslo ir technikos pažangą, naujų verslų atsiradimas suteikia darbą bedarbiams.Verslininkystės plėtojimo sąlygos: privačioji nuosavybė, ūkininkavimo laisvė, konkurencija, teisinė verslininkų apsauga, verslininkystės skatinimas. Verslininkus vienijančios organizacijos? Apibūdinti. Aktyviausios verslininkus vienijančios organizacijos: ~LT verslo darbdavių konfederacija; ~LT pramonininkų konf., ~Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konf; ~LT verslininkių ir vadybininkių draugija; ~Kauno regiono SVV asociacija; ~LT prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija; ~Vilniaus pramonės ir verslo asociacija ~Vilniaus regiono smulkiausiųjų verslininkų asociacija; ~Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija; ~Pakruojo rajono verslininkų ir darbdavių asociacija; ~LT verslo darbdavių konfederacija.|| Šiuo metu LT verslo darbdavių konfederacija vienija 1324 įmones ir 49 asociacijas. LT verslo darbdavių konfederacijos nariais g.b.visų rūšių įm., t.p. LT ir užsienio valstybių įm. asociacijos. LT verslo darbdavių konfederacija savo veikla siekia sukurti demokratišką ir palankią verslui plėtotis aplinką šalyje, kuri skatintų naujų darbo vietų kūrimą, iniciatyvą ir kūrybiškumą versle, investicijas į LT ūkį bei garantuotų jų saugumą. LT verslo darbdavių konfederacijos pagrindiniai tikslai: ~ sutelkti LT verslininkus jų teisėtiems interesams išreikšti, atstovauti ir užtikrinti; ~ analizuoti ir vertinti verslo padėtį LT-je, siekti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos steigti bei plėtoti verslą; ~ dalyvauti pertvarkant mokesčių, investicijų bei muitų politikas; ~ inicijuoti verslo savivaldos plėtrą; ~ teikti įvairiapusę pagalbą verslininkams (teikti metodinę – info pagalbą bei konsultacijas teisės, valdymo, finansų, standartizacijos ir sertifikavimo, patentų, audito, investicijų ir kt verslo organizavimo klausimais); SVV subjektų klasifikacija (pagal LR SVV įstatymą)? Vidutinės įm. – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne > kaip 49. Tai savarankiška įm Mažos įm. – čia vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų sk.ne > kaip 9; . Mikro įm. – ind.(personalinė) įm., kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai; Fiziniai asmenys – įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu, Kokias valstybės pagalbos SVV subjektams formas apibrėžia LR SVV įstatymas. SVV subjektams g.b.taikomos šios LTR SVV įst-e nustatytos valstybės pagalbos formos: ~mokesčių lengvatos (jei jos nustatytos įst-se), rinkliavų lengvatos; ~finansinė parama: lengvatiniai kreditai, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos kapitalo investavimas į mažas ir vidutines įmones, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, kokybės sertifikatų įsigijimo ir kitų išlaidų) kompensavimas, subsidijos darbo vietoms kurti; ~įm.savininkų, įm. organų narių bei darbuotojų konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis; ~verslo inkubatorių, verslo centrų, technologinių parkų teikiamos paslaugos; ~Vyr-ės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytos kitos pagalbos formos. LT SVV būklė ES kontekste?LRV 2004-2008 m. programoje pabrėžta, jog SVV yra valstybės ekonomikos pagrindas ir būtina visuomenės vidurinės klasės formavimosi sąlyga, todėl reikia sudaryti kuo palankesnę aplinką šio verslo įmonių plėtrai. LT įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių buvo panaši į kt EU šalių įmonių struktūrą. 99,4% visų LT įmonių sudarė MVĮ, kurios buvo įdarbinusios 69,7% visų šalies darbuotojų, jose sukurta 68,2% bendrosios vidutinės vertės. ES paramos SVV-ui finansiniai instrumentai? `1.kreditų draudimas (garantas). Tai skirta SVV prioritetinėms programoms įgyvendinti, technikai atnaujinti arba naujoms produkcijos rūšims kurti. T.p.SVV įmonėms remti kurios pateko į sunkią fin.padėtį. šios paramos tikslas keisti SVV įmonėms palankiomis sąlygomis naudotis komercinių sistemų kreditais net neturint reikiamo užstato. Valstybė suteikianti garantijų finansuoja ir didelę dalį išmokos kredito negrąžinimo atv. ES teisė nenustato specialių sąlygų valstybės remiamai SVV paskolų garantijų veiklai, institucijoms, garantuojamų paskolų terminui ir pan. ES vykdydama SVV paramos politiką biudžeto lėšomis remia paskolų garantijų teikimą. 2.Lengvatinės paskolos. Valstybė gali tiesiogiai skolinti SVV pavesdama tai veikiančioms kredito įstaigoms arba pati įsteigti specializuotą kredito įstaigą skirtą SVV plėtrai. T.y.mikrokreditavimo programos. Kreditai tiesiogiai steigiami arba per tarpininkus. Tarpininkai dažniausiai yra privatūs komerciniai bankai. Mikro kreditavimo programos g.b.bendro pobūdžio skirtos tam tikrai soc.gyventojų grupei. Dažniausia teikiamos pirmenybės moterims, jaunesniems žmonėms, kaimiečiams, ilgalaikiams bedarbiams ir pan. 3.val-ės lėšų investicijos į ribotos civ. atsakomybės SVV. Suteikia SVV įmonėms lėšų kap. suformuoti ar veiklai plėsti. Veiksniai įtakoję IĮ mažėjimą Lt-je 2000-2003m. 1)mokesčių naštos padidėjimas 2)ribotos galimybės pasinaudoti lengvatiniu 13% pelno m.tarifu 3)apyvartos ribos sumažinimas (nuo 1mln iki 500tūkst Lt) įmonėms (kurių darbuot sk iki 10), norinčioms pasinaudoti lengvatiniu 13% pelno m.tarifu. 4)UAB, kaip įmonės teisinės formos, patrauklumo didėjimas 5)LR 2004m IĮ įst-e numatytas apribojimas jog IĮ savininkas neg.b. kitos IĮ savininku 5)ūkinės komercinės veiklos vykdymo formų įvairovės padidėjimas 6)veiklos pagal VL patrauklumo didėjimas dėl kai kurių šios veiklos apribojimų sumažinimo 7)didesni reikalavimai registruojant IĮ 8) IĮ dažnai sudėtingiau gauti kreditus banke, todėl sumažėja plėtros ir konkurencijos galimybės 9) konkurencija su didž. besiplečiančiais prekybos centrais lėmė ne mažo skaičiaus prekybos IĮ likvidavimą 10)rizika asmeniniam turtui dėl neribotos civ. atsakomybės, kuri didėja kartu su konkurencija 11)verslo, į kurį investuotas mažas ar neinvestuotas pradinis kap., plėtros intensyvumas gerokai mažesnis nei verslo, į kurį investuotas kapitalas. Veiksniai įtakoję MVĮ mažėjimą LT-je 2000-2003m. 1)patentų išdavimo ir veiklos pagal patentą tvarkos pakeitimai 2)IĮ ir ŪAB išregistravimo iš Rejestro tvarkos supaprastinimas 3)darbo jėgos kainos kilimas 4)papildomų mokesčių įvedimas 5)mokesčių naštos padidėjimas 6)papildomų biurokratinių barjerų sukūrimas darbo santykių srityje 7)prekybos tinklų atsiradimas. Artimiausi prioritetiniai uždaviniai, vykdant vyr-bės paramos SVV politiką. Užtikrinti prioritetinę SVV sektoriaus plėtrą; Skatinti SVV sektoriaus integraciją į ES ekonominę erdvę; Didinti SVĮ konkurencingumą, sudarant sąlygas diegti inovacijas ir panaudoti naujas technologijas;
Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, SVĮ produkcijos ir paslgų eksporto didinimą; Baigti kurti SVV sektoriaus plėtros sistemos svarbiausias grandis — institucinę, informacinę ir finansinės paramos infrastruktūrą, įgyvendinant SVV plėtros strategiją. teisės aktai: Patobulintas verslo teisinis reglamentavimas: LRS priėmė SVV plėtros įstatymo naują redakciją, kuri atitinka EU Komisijos rekomendacijas dėl SVĮ sampratos. Atnaujintos ir papildytos SVV plėtros iki 2004 m. strateginės kryptys bei SVV plėtros 2002-2004 m. priemonės. Patvirtinta naujos sudėties Verslo plėtojimo taryba prie LR ūkio ministerijos bei sudaryti 3 nauji jos komitetai, vienas iš kurių yra — SVV skatinimo komitetas. Pastarasis skatina viešą verslininkų, valstybės institucijų ir įstaigų dialogą įvairiais programiniais bei SVV subjektams aktualiais Vyr-bės politikos klausimais. .Pagrindines įmonės sėkmingos veiklos prielaidas: ~Palanki proga ir geras pasirengimas verslo pradžiai.~ Verslininko asmeninės savybės. ~Pakankamas kapitalas. ~Modernūs verslo organizavimo bei įmonių valdymo metodai. Prielaidos sėkmingai įmonės veiklai? ~Vadovaujasi klientų interesais, poreikiais. ~Nuolat ieško naujų galimybių, pasinaudoja jomis. ~Taiko tiesioginio poveikio (reagavimo) reklamą. ~Užtikrina sąžiningą verslą, neapgaudinėdami savo klientų. ~ Veda operatyvią apskaitą. ~Atlygina savo darbuotojams už jų darbą bei pasiūlymus. ~Organizuoja verslą funkciniu, o ne personaliniu (pagal pažintis) požiūriu. ~Pripažįsta kompetenciją. ~Atskiria firmos finansinę sėkmę nuo asmeninių pasiekimų KONKURENCIJA. Ekonominėje sistemoje konkurencija – tai ūkinių subjektų kova dėl palankesnių ūkininkavimo sąlygų, siekiant kuo didesnio pelno. Konkurencinis pranašumas – tai įmonės sugebėjimas gauti aukštesnį rentabilumą nei rinkos šakos vidurkis. Pagr. konkurencinio pranašumo siekimo strategijos: -produkcijos diferenciacija; -mažesnės išlaidos (savikaina); -lyderystė (išėjimas į rinką). Diferenciacija reiškia, kad įmonė siekia unikalumo kuriais nors aspektais. Tai g.b.:-aukšta prekės kokybė; -įmonės vardo pripažinimas; -orientacija į vartotojo perkamąją galią; -serviso garantija; -marketingo priemonių intensyvumas ir pan. Diferenciacijos pvz automobilių pramonės šakoje būtų: VOLVO – patikimumas, MERSEDES-BENZ – prestižas, VOLKSWAGEN – ekonomiškumas. Pranašumas savikainoje atsiranda dėl patirties ir efektyvios išlaidų struktūros. Savik. mažinimo veiksniai: -ekonomija dėl gamybos mąsto; -darbuotojų mokymas ir geresnis darbo organizavimas; -prekės konstrukcijos tobulinimas; -vyriausybės subsidijos, lengvatos (transportas, žemės ūkis); -pigios žaliavos, darbo ištekliai; -mažos realizavimo išlaidos ir pan. 2 Rizikos rūšys: ekonominė ir tikroji. Ekonominė r. – tai galimų nuostolių tikimybė arba pajamų praradimas. Kitaip tariant – pavojus, kad verslininkas patirs nuostolius dėl papildomų plane nenumatytų sąnaudų arba gaus mažesnes nei numatyta pajamas. Siekiant apsaugoti, reikia stengtis kuo daugiau sumažinti rizikos laipsnį. Pagr. priemonė tam pasiekti – kuo tikslesnis planavimas, o t.y. tiesiogiai susiję su verslininko kvalifikacija, žiniomis, patyrimu, intuicija. Esant didelei rizikai yra sudaromos rizikos valdymo programos, rezervuojamos lėšos nenumatytoms išlaidoms. Tikroji r. – tai tikimybė patirti nuostolius ne dėl ūkinės veiklos, bet dėl nelaimingų atsitikimų darbe, gaisro, stichinių nelaimių, kt. asmenų nusikalstamos veiklos ir pan. Matematinės formulės rizikai apskaičiuoti. LR= tp Pel + tn (-N); LR – laukiamas rezultatas (jis g.b.ir teigiamas, ir neigiamas); tp – sėkmės tikimybė; Pel – pelno dydis sėkmės atv; tn – nesėkmės tikimybė; N – nuostolių dydis nesėkmės atv. 3 pagr verslo rizikos mažinimo būdai: 1.paskirstyti rizika taip, kad už darbą būtų atsakinga ne tik pagr. firma, bet ir kt. (tiekimo, subrangovinės, konsultacijų, kurios geriausiai nusimano savo srityje). 2.Draudimas, tai yra turto ir nelaimingų atsitikimų draudimas. 3. Lėšų rezervavimas, skirtas nenumatytų išlaidų dengimui. Verslo sauga. verslo saugos strategijos princypai? Verslo sauga – tai priemonių visuma sumažinanti tikimybę prarasti materialųjį ir nemat.turtą dėl nusikalstamos kitų asmenų veiklos. Strategijos principai: 1)sauga t.b. įkomponuota į bendrą įmonės strategiją; 2)sauga turi neviršyti vidinių galimybių; 3)sauga t.b. adekvati išorinės aplinkos veiksniams. VMI teikiama info apie verslo partnerius. Verslininkas gali patikrinti ar jo partneris neturi problemų su m.inspekcija ir nėra jis kam nors įsiskolinęs. Pagrindiniai verslo organizavimo formų privalumai ir trūkumai. IĮ P: paprasta įsteigti, sprendimus priima savininkas, paprasta apskaita ir fin atskaitomybė T: neribota civilinė atsakomybė, ribotos galimybės skolintis kapitalą firmai plėsti, nelankstumas TŪB, KŪB P: susijungę savininkai sutelkia didesnes lėšas, paprasta apskaita ir fin ats T: neribota civilinė atsakomybė, bendra atsakomybė- kvn atsakingas ir už kitą, nelankstumas AB ir UAB P: ribotos civ atsakomybės, lankstumas, lėšų pritraukimas. Individuali veikla – Fiz. asmenys, norėdami verstis ūkine komercine veikla neįregistravę įm., gali užsiimti ind. veikla ir tokiu būdu gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Ind.veikla paprastai laikomi tokie atv., kai gyventojas, siekdamas ekonominės naudos, įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn: pastatus, butus; žemės sklypus; automobilius ir t.t. Tačiau verčiantis šia veikla galima turėti ir verslo liudijimus. Gyventojas besiverčiantis ind.veikla turi teisę pasirinkti kokį pajamų mokesčio tarifą taikyti. Tai g.b. 15proc arba 33proc. mokestis. Verčiantis ind.veikla draudžiama užsiimti Licencijuojama veikla. Individuali sporto veikla.– tai sportininko savarankiška sporto veikla, vykdoma sutarčių pagrindu. Išlaidos nėra laikomos leidžiamais atskaitymais ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas n.b. atskaitomos iš pajamų. Bet kuriuo atv s.veiklos pajamos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu.t.y.atletai, golfo žaidėjai, jojikai, biliardo, bridžo žaidėjai, šachmatininkai, šaškininkai, t.p.komandinių sporto šakų atstovai – krepšininkai, ledo ritulininkai ir pan.). Nardytojai, alpinistai (išskyrus dalyvaujančius kopimo varžybose) ir kitais panašiais užsiėmimais pramogai užsiimantys gyventojai sportininkais nelaikomi. Pajamų gavimo požiūriu prie sporto veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla, už kurią sportininkas gauna pajamų. Prie sporto veiklos nepriskiriama veikla, kuri nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su konkrečiu sporto renginiu, pavyzdžiui, reklama, susijusi tik su sportininko vardu ar jo sportiniais pasiekimais. Tokios veiklos pajamos apmokestinamos pagal GPMĮ normas kaip individualios (ne sporto) veiklos pajamos, arba su darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, o mokėjimai gyventojui, atitinkantys honorarų sąvoką, apmokestinami t.p.atitinkamai. VL teisės, kur išduodama, mokestinės prievolės, pajamų deklaravimo pagr.aspektai. VL – LR GPM įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dok, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis ind. veikla, įtraukta į LR Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą. VL išduodami pageidaujamam mėnesių skaičiui, bet ne ilgesniam kaip kalendorinių metų ir ne trumpesniam kaip mėn.laikotarpiui. Dėl VL įsigijimo reikia kreiptis į vietos VMI, kurios veiklos teritorijoje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Frančizė– tai viena iš galimybių pradėti savą verslą. F.pirkėjas įgyja teisę naudotis frančizės pardavėjo sukurtu verslo modeliu, įmonės vardu, prekiniu ženklu, gamybos technologijomis, teikti tokias pat paslaugas ir pan. Čia yra mažesnė verslo rizika. F.Pirk..yra labai priklausomas nuo F.Pard.F.sutarties šalimis g.b.tik įmonės. EU bendrovės ir EU ekonominių interesų grupės. Ekonominių interesų grupė – jur asmuo, kurio tikslas padėti savo nariams vykdyti ar plėsti ekonominę veiklą, pasiekti geresnių rezultatų. Grupės nariais g.b. bendrovės ir kt jur asmenys, kurių buveinė ir centrinė administracija yra ES teritorijoje. Bet t.p. g.b. fiz asmenys, užsiimantys pramonine, komercine ar žemės ūkio veikla arba teikiantis ES profesines ar kt paslaugas. Min. UAB, AB Įst. Kap., Apribojimai akcininkų skaičiui ir akcijų apyvartai? AB įst.kap. n.b.mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos g.b. platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. UAB įst.kap.n.b.mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos n.b.platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Bendrovės steigėjais g.b. LR ir kitų valstybių fiz. bei jur.asm. Verslo finansavimo šaltiniai? 1.verslininko asmeninės lėšos 2.verslininko partnerių lėšos 3.privačios paskolos 4.banko paskolos (kreditas). Aišku geriausiai apsieiti be banko paskolų. Todėl pradžiai reikėtų sukaupti nuosavų lėšų. Už banko paskolas privalu mokėti m.p., kurių normą nulemia rinka. Be to, norint gauti paskolą, reikia užstatyti nekilnojamą turtą. Banko paskolos: trumpalaikės p.(1m.,im-ių apyvartinėms lėšoms papildyti.) vidutinio laik.ir ilg.p. (>1m.investiciniams projektams finansuoti bei verslui plėtoti) kredito limitai (naudojamos atlaikyti pinigų srautų atoslūgius) Overdraftas – tokia kreditavimo forma, kai sutartimi tarp banko ir kliento nustatomas overdrafto limitas t.y. kliento teisė sutartą laikotarpį turėti savo banko sąsk-je nustatyto dydžio debetinį likutį, kurį klientas naudoja mokėjimams vykdyti, esant įplaukų į jo banko sąskaitą netolygumams. INVEGOS funkcijos ir teikiamų garantijų ypatumai? INVEGOS paslaugos: 1.teikti verslo paskolų garantijas bankams 2.teikti dalinį paskolų palūkanų dengimą. INVEGA už paskolas, skirtas apyvartinėms lėšoms papildyti bankams garantuoja iki 50% paskolos sumos, o už investicines paskolas iki 80% paskolos sumos. Ji garantijas teikia ir paskoloms, skirtoms ES struktūrinių fondų lėšoms finansuojamiems projektams. Tokioms paskoloms jos atsakomybės limitas n.b. didesnis kaip 50% paskolos sumos. Ji neteikia garantijų jei paskolą verslininkas numato panaudoti valstybės neremiamoms veiklos rūšims ir neteikiama jei paskolos planuojamos naudoti ne verslo tikslams. Parama verslui, jos funkcijos, sąlygos? ES struktūrinių fondų parama teikiama pagal LT 2004-2006m. bendrojo programavimo dokumente (BPD) numatytus prioritetus ir priemones. Finansuojamos tokios veiklos kaip produktų ir paslgų įvaizdžio kūrimas, įmonių modernizavimas ir pan. Paramos sutartis pasirašoma tik su ūkio subjektu. Projektui skirta parama gali siekti iki 65% visų projekto išlaidų. Likusias lėšas projektui finansuoti verslininkai dengia patys ar kreipiasi į banką dėl paskolos. Valstybės parama verslui: 1.Lengvatinis kreditavimas. LT komerciniai bankai teikia lengvatines paskolas SVV įmonėms iš Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, PHARE programos, įvairių užsienio investicinių bendrovių lėšų. Mažesnės palūkanos arba ilgesnis grąžinimas(iki dvejų metų). 2.SVV paskolų garantijos (SVVPG) leidžia SVV įmonėms gauti ilgalaikę arba vid. trukmės banko paskolą verslui neturint bankui patrauklaus arba pakankamo užstato. Paskolų garantija g.b.užtikrinta iki 80 proc. paskolos sumos. 3.Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). LAAIF yra Aplinkos ministerijos įsteigtas fondas, kurio paskirtis – finansuoti aplinkosauginę naudą duodančius projektus, kurių įgyvendinimas mažina neigiamą ūkinės veiklos įtaką aplinkai. LAAIF aplinkosauginius projektus finansuoja dotacijų, palūkanų subsidijų ir lengvatinių paskolų forma 4. Parama pagal specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD). LT-je veikia ES inicijuota SAPARD programa, kurios lėšomis remiami investiciniai projektai, susiję su tradiciniu ir netradiciniu žemės ūkiu, žemės ūkio produktų perdirbimu, alternatyviomis veiklomis kaime bei kitomis investicijomis kaimo vietovėje. 5. Nemokamas info teikimas. 6,Informacijos teikimo, konsultavimo ir mokymo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis. SVVPA nuo 1999 m. sudaro galimybes pradedantiesiems verslininkams gauti valstybės subsidijuojamas konsultacijas ir mokymus, kurių tikslas – suteikti pagrindines žinias, reikalingas verslui pradėti, ir skatinti naujų įmonių steigimą 7.Verslo inkubatoriai. Juose ūkio subjektai gali naudotis visokeriopa parama: lengvatinėmis sąlygomis nuomotis patalpas, konsultuotis verslo plano paruošimo, verslo plėtojimo ir kt. klausimais. 8.Darbo biržos parama. skatina bedarbius kurti darbo vietas sau ir savo artimiesiems. 9.Sav-bių parama organizuojantiems savo verslą. Didelę įtaką SVV plėtrai turi miestų ir rajonų savivaldos institucijų sprendimai. LR vietos savivaldos įstatymas numato savivaldybės teisę priimti sprendimus dėl specializuotų fondų sudarymo; mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymų nustatytų lengvatų teikimo sav-bės biudžeto sąskaita; subsidijų ir kompensacijų skyrimo tvarkos naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms ir t.t. 10.Mokestinės paskolos, mokesčių ir kitos lengvatos. SVV subjektai, vykdydami savo veiklą, gali pasinaudoti mokestinėmis paskolomis, mokesčių ir kitomis lengvatomis. M.administravimo įst-as nustato, kad m.mokėtojui g.b. suteikiama mokestinė paskola atidedant mokestinės nepriemokos mokėjimą. INFO CENTRAI. Jų tikslas pateikti objektyvią info apie LT ir kt ES šalis, finansuojamas paramas.LT veikia 42 Info Centrai. Jie teikia info, konsultavimo ir mokymo pslgas lengvatinėmis sąlygomis. Tikslas prisidėti prie naujų įmonių kūrimosi, padėti plėtoti veiklą, didinti veiklos efektyvumą. 2001-2003m.įsteigta Vln, Kns ir Klp EU Verslo Info Centrai (VIC). Informuoja ir konsultuoja SVV įmones ES klausimais, padeda prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, apie ES verslą reglamentuojančias direktyvas ir t.t. Kns raj. SVV asociacija. Verslo inkubatorius – tai įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams palankiomis sąlygomis nuomoja patalpas, teikia biuro bei verslo valdymo paslgas (info, konsultacijas, mokymus ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle. Kns technologijos universiteto regioninis verslo inkubatorių. Pagrindinis tikslas – remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įm. veiklos riziką ir padėti įm., turinčioms gerų verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškai užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų tikslas, ypatumai (EURES).? tikslas yra suaktyvinti vietos bendruomenės pastangas darbo vietoms kurti, siekiant kartu spręsti su dideliu nedarbu susijusias socialines problemas. Paraiškas valstybės finansinei paramai gauti gali teikti: 1)SVV subjektai, 2)viešosios įstaigos, kurios mažiau nei pusė balsų dalininkų susirinkime turi: valstybės institucijos, sav-bės, valstybės ir sav-bių įmonės 3)valstybės parama neteikiama veikloms, nurodytoms LRV 2003 01 19 nutarime Nr. 4 „Dėl valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“.