euroobligacijos

Kauno kolegija
Ekonomikos ir Teisės fakultetas
Apskaitos ir Finansų katedra

EUROOBLIGACIJOS

REFERATAS

Darbą atliko: Rasa Malinauskaitė
Vitalija Goroško
BA3/3 grupės studentė
Darbą priėmė: Maskvytis

Kaunas, 2005

TURINYS

1. ĮVADAS
2. EURORINKA
3. EUROOBLIGACIJŲ RINKOS PANAUDOJIMAS
4. FINANSAVIMAS, ESANT KINTAMAI EUROOBLIGACIJŲ NORMAI
5. LIETUVOS RESPUBLIKOS IR ĮMONIŲ EUROOBLIGACIJOS
6. STRAIPSNIS – Sėkmingai išplatintos euroobligacijos trumpam kilstelėjo valstybės skolą
7. IŠVADOS
8. LITERATŪRA

ĮVADAS

Užsienio ekonomistai įvairiai apibūdina vertybinių popierių rinkos sąvoką: iš dalies kaip potencialių mainų sferą, kaip instituciją ar mechanizmą, suvedantį atskirų prekių ir paslaugų pirkėjus ( paklausos atstovus) ir pardavėjus (tiekėjus). Ši rinka skiriasi nuo visų kitų rinkų pirmiausia savo preke, kuria prekiauja. Ta prekė – vertybiniai popieriai (VP). Taaigi, VP cirkuliacija lemia rinkos dalyvių sudėtį, jos vietos padėtį, funkcionavimo tvarką, reguliavimo taisykles ir t.t. VP rinka yra tiek pinigų rinkos, tiek kapitalo rinkos segmentas, apimantis bankų kreditų visumą, piniginių išteklių paskirstymą per draudimo sferą, firmų vidaus kreditus ir t.t. VP rinka yra būtent tas mechanizmas, kuris ekonomikoje paskirsto pinigines santaupas. VP rinkoje priimta apibrėžti objektą pagal tas funkcijas, kurias jis atlieka ir pagal atskirus, jį sudarančius elementus.
Obligacija – tai vertybinis popierius, pažymintis, kad jo savininkas suteikė kreditą fiziniam arr juridiniam asmeniui, ir patvirtinantis fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą grąžinti vertybiniame popieriuje nurodytu laiku jo savininkui šio vertybinio popieriaus nominalią kainą ir savininko teisę gauti iš anksto numatytas palūkanas už suteiktą kreditą. Obligacijos yra geras kreditavimo šaltinis.
Euroobligacijos – obligacijos, kurios iš

šleidžiamos tam tikra užsienio valiuta ir kuriomis prekiaujama ne toje šalyje, kurios valiuta jos yra denominuotos. Tai yra skolos vertybiniai popieriai, kuriuos vyriausybės bei įmonės išleidžia užsienio valiuta tarptautinėse rinkose. Jų išleidimo terminas gali svyruoti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Išpirkimo terminas svyruoja nuo 1 iki 30 metų, mažiausia investuojama suma – 10 000 litų arba atitinkama suma užsienio valiuta. Skolos VP gali būti išleisti ir kaip paprastos obligacijos, ir kaip euroobligacijos, nominuoti litais ar kitomis valiutomis. Skolos vertybiniai popieriai – tai leidėjo (emitento) įsipareigojimas skolintojui (investuotojui), pasibaigus skolos vertybinio popieriaus terminui, sumokėti skolos vertybinių popierių nominaliajai vertei lygią sumą ir metų palūkanas. Prekyba skolos vertybiniais popieriais vyksta Lietuvoje Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje bei tarptautinėse rinkose.

EURORINKA
Eurorinkos operacijos fiksuojamos abiejuose – turto ir įsipareigojimų balanso pusėse. Fiinansinės institucijos savo eurovaliutinius įsipareigojimus fiksuoja įsipareigojimų pusėje. O eurovaliutų turtas apskaitomas balanse turto pusėje. Taigi, tas turtas yra sindikuotos europaskolos ir euroobligacijos. Euroobligacijos sudaro apie 36 – 50 proc.eurorinkos. euroobligacijų emisijos siekė 50mlrd. USD 1998/99 metais ir 80mlrd. USD 1996/97 metais. Didžiausia salis tenka paprastoms obligacijoms. 1999 metais daugiau kaip pusė euroobligacijų buvo išleistos nauja valiuta EUR – 58mlrd.EUR. paprastai kuponas mokamas kas metai. Taip yra dėl to, kad tarptautiniu mastu pusmetiniai kupono mokėjimai reikštų didesnius paskirstymo kaštus. Todėl norint palyginti tokią obligacijų su kas pusmetį mo

okančia kuponą obligaciją, reikia taikyti formulę:

kur: E – metinis obligacijas atitinkantis pelningumas.
Pavyzdžiui: eurodolerinės obligacijos YTM yra 10proc. Tada jos E yra:

Norint palyginti kas pusmetį mokančią kuponą obligaciją, galima konvertuoti jos pelningumą į euroobligacijos pelningumą atitinkantį pelningumą (arba metinio kupono pelningumo ekvivalentą):

Pavyzdžiui: jeigu JAV obligacija moka 10proc.euroobligacijos pelningumą:

Kad euroobligacija atitiktų 10proc.pusmetinės obligacijos pelningumą, ji turi uždirbti 10,25proc., ir atvirkščiai.
Euroobligacijos išleidžiamos privataus paskirstymo forma arba jas perka tarptautinės finansinės institucijos, todėl jos nėra registruojamos kurioje nors atskiroje šalyje ir listinguojamos biržoje, o tuo pačiu jų kupono palūkanos neapmokestinamos. Pradžioje euroobligacijos daugiausia buvo euro dolerių obligacijos, turinčios fiksuotas palūkanas, kurias mokėjo kas metai, o nominalią gražindavo terminui suėjus. Bet po kiek laiko euroobligacijų rinkoje pasirodė ne JAV dolerių euroobligacijos, ir 1995 metais eurodolerių obligacijų dalis jau tesiekė 38proc.
Nors euroobligacijų rinka neturi materialios prekybos vietos, bet dėl teisinių reguliavimų tradiciškai euroobligacijos registruojamos Liuksemburgo biržoje vien tam, kad bent kartą per ketvirtį oficialiai gautų viešą kainos kotiruotę. Didelis paskatinimas euroobligacijų rinkai buvo elektroninės obligacijų kliringo sistemos, Euroclear, sukūrimas 1968 metais. Iki tol euroobligacijų sandoriai dėl tarptautinio pobūdžio buvo itin rizikingi ir labai brangūs. Be to, kadangi euroobligacijos buvo leidžiamos pareikštinę forma be savininko identifikacijos, ta jas pavogęs asmuo galėjo drąsiai teigti, kad obligacija priklausanti jam. Euroclear padėjo spręsti mi

inėtas problemas euroobligacijų rinkoje, atlikdamas sąskaitų tvarkymą, elektroninį kliringą ir obligacijų saugojimą.
Didžiausia euroobligacijų emitentų grupė yra privačios bendrovės, tačiau pastaruoju metu daugiausiai aktyvumo rodo nacionalinės valstybinės institucijos ir tarptautinės finansinės institucijos. Euroobligacijų rinka emitentams siūlo tam tikrų privalumų:
• Euroobligacijų rinka yra tokia didelė, gali susiurbti dažnas ir dideles euroobligacijų emisijas;
• Euroobligacijų rinkos lankstumas leidžia apeiti nacionalinius ataskaitų, informacijos teikimo ir listingo reikalavimus;
• Emisijos kaštai yra maži, iki2,5proc.nominalios vertės, be to palūkanos euroobligacijų rinkoje dažniausiai irgi yra žemesnės.
Euroobligacijų kredito kokybę lemia emitento kredito rizikos charakteristika. Apie 60proc.naujų euroobligacijų emisijų turi kredito agentūrų suteiktus kredito reitingus, kurie savo esme ir žymėjimu panašūs į paprastų obligacijų kredito reitingus.
Euroobligacijos gali būti ir mišrios, jeigu jos turi leidimą būti platinamos ir JAV rinkoje. Tokios obligacijos dažniausiai būna denominuotos JAV doleriais. Eurobilietai yra trumpo ir vidutinio termino eurovaliuta denominuoti skolos instrumentai. Atskiras eurobilietų atvejis yra komercinis vekcelis – t.y.stambios bendrovės išleistas trumpalaikis pareikštinis bilietas.

EUROOBLIGACIJŲ RINKOS PANAUDOJIMAS
Daugelis JAV DNK, tame tarpe ir Johnson & Johnson, Monsanto, RCA Corporation, Burroughs Corporation, General Electric, Procter & Gamble, Westinghouse ir IBM, naudoja Euroobligacijų rinką kaip finansavimo šaltinį. Kai kurios JAV DNK naudoja Euroobligacijų rinką išleisti obligacijas, denominuotas kita valiuta nei doleriai. Tuo tarpu vienos obligacijų yra susijusios su valiutos kurso rizika, ki

itos padengiamos pajamomis ta pačia valiuta. Pavyzdžiui, Sperry Corporation išleido 10 metų obligacijas Šveicarijoje. Kuponų mokėjimai buvo atliekami Šveicarijos frankais. Šveicarijos palūkanų normos buvo žemesnės nei JAV normos, todėl Sperry sumažino savo palūkanų mokėjimus. Tuo tarpu kartais tokia strategija atsisuka prieš obligacijų išleidėjus, kai valiuta, kuria denominuota skola, stiprėja, tačiau Sperry apsisaugojo nuo tokios tikimybės. Jos Šveicariškas filialas panaudojo dalį savo dividendų, kurie paprastai buvo pervedami į motininę kompaniją, apmokėti obligacijų palūkanas.
Kai kurios DNK panaudoja įvairias valiutas denominuoti savo obligacijas. Pavyzdžiui, CPC International Inc. neseniai išleido vieną denominuotų Vokietijos markėmis obligacijų emisiją ir kitą – denominuotą Šveicarijos frankais. Dow Chemical turi obligacijų, kurios denominuotų jenomis, markėmis, svarais ir net Kuveito dinarais. Valiutų diversifikavimo tikslas gali būti tiek valiutos kurso rizikos sumažinimas (palyginus su viena užsienio valiuta denominuotų obligacijų rizika), tiek įvairių pajamų skirtingomis valiutomis suderinimas.

FINANSAVIMAS, ESANT KINTAMAI EUROOBLIGACIJŲ NORMAI
Dažnai Euroobligacijos išleidžiamos ne su pastovia, o su kintama kupono norma. Tai reiškia, kad kupono norma svyruoja laike priklausomai nuo palūkanų normų. Pavyzdžiui, kuponų norma gali būti tam tikru būdu susieta su Londono tarpbankine palūkanų norma (LIBOR), t.y. norma už kurią Europos bankai skolina lėšas vieni kitiems. Jei LIBOR išauga, pakyla ir kintamų normų obligacijų kuponų norma. Svyruojanti kuponų norma gali būti naudinga obligacijų emitentams krentančių palūkanų normų laikotarpiu, kai kitu atveju firmos būtų “surakintos” aukštesnės kuponų normos per visą obligacijų galiojimo trukmę. Iš kitos pusės, svyruojanti kuponų norma nėra naudinga kylančių palūkanų normų laikotarpiu.
Kai kuponų normos yra pastovios, vienintelis neapibrėžtas kintamasis, kurį reikia įvertinti, svarstant obligacijų denominavimą užsienio valiuta, yra valiutų kursas. Jei kuponų norma yra svyruojanti, tuomet prognozuoti reikia ne tik valiutų kursus, bet ir palūkanų normas. Prisiminkime, kad modeliavimas gali būti naudojamas įvertinti finansavimo, išleidžiant obligacijas, galimas išlaidas, remiantis įvairiais galimais valiutos kurso scenarijais. Modeliavimas gali būti kartu naudojamas ir vertinti galimas kuponų normos išlaidas per visą paskolos laikotarpį bei sudaryti metinės finansavimo kainos tikimybinį pasiskirstymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR ĮMONIŲ EUROOBLIGACIJOS
Lietuvos Respublika turi nemažai patirties skolinantis tarptautinėse rinkos obligacijų forma.
LR Euroobligacijų kainų kotiruotės
Emisija Išpirkimo data Valiuta Dienos iki išpirkimo PIRKIMAS kaina/palūkanų norma PARDAVIMAS kaina/palūkanų norma Atkarpos dydis
Lithuania 02 7,125% 2002 07 22 USD 199 101,90 / 3,61% 102,80 / 2,00% 7125%
Lithuania 03 7,875% 2003 04 14 EUR 465 103,50 / 4,95% 104,50 / 4,16% 7875%
Lithuania 04 8,000% 2004 03 29 EUR 815 105,40 / 3,35% 106,40 / 4,89% 8000%
Lithuania 05 7,750% 2005 02 22 EUR 1145 106,50 / 5,43% 107,50 / 5,10% 7750%
Lithuania 08 6,625% 2008 02 20 EUR 2238 103,20 / 5,98% 104,2 / 5,79% 6625%
Šaltinis: LŽŪB.

Pirma Lietuvos Respublikos euroobligacijų emisija buvo išplatinta 1995 metų gruodžio mėn. (1999 metais per du siūlymus geguže ir rugsėji pirmą kartą Latvija išleido euroobligacijas – 225mln.EUR emisija. Terminas – 2004 metų gegužė, metinis kuponas 6,25proc. Rusija leidžia euroobligacijas nuo 1996 lapkričio 21d.) antroji emisija buvo išleista 1997 metais – 5 metų 200mln.USD, palūkanos 105 punktai + 5metų JAV Iždo bilietų palūkanų norma. Tai atitinka 1997 metais iš Standard&Poor‘s gautą BBB – reitingą. Emisijos platinimo organizatorius – investicinis JAV bankas J.P.Morgan.

STRAIPSNIS
Sėkmingai išplatintos euroobligacijos trumpam kilstelėjo valstybės skolą
2004-04-28
Kovą dėl tarptautinėse rinkose itin sėkmingai išplatintos euroobligacijų emisijos daugiau nei milijardu litų padidėjusi valstybės skola, išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, balandį beveik tiek pat sumažėjo. Visa valstybės skola (kartu su valstybės garantijomis dėl paskolų) kovą padidėjo 1311,6 mln. litų. Baigiantis mėnesiui ji siekė 14352,6 mln. litų, tai sudarė 26,7 proc. prognozuojamo BVP.
„Pasinaudodama palankia padėtimi tarptautinėse finansų rinkose vasario pabaigoje valstybė už rekordiškai mažas 4,5 proc. palūkanas išplatino 10 metų 400 mln. eurų euroobligacijų emisiją. Ir buvusi didžiulė paklausa, ir palūkanų dydis rodo, jog Finansų ministerija tinkamai pasirinko skolinimosi strategiją bei taktiką“,- skolos ūgtelėjimo kovo mėnesį priežastis aiškina Finansų ministerijos Valstybės skolos valdymo departamento direktorė Daiva Kamarauskienė.
Išankstiniais duomenimis, balandį valstybės skola sumažėjo daugiau nei vienu milijardu litų, nes už euroobligacijas gautomis lėšomis buvo išpirkta 1999 m. išplatinta 250 mln. eurų euroobligacijų emisija, be to vidaus rinkoje išpirkta tikslinės paskirties VVP už 165 mln. Lt. Galutiniai duomenys apie skolos pokyčius balandžio mėnesį bus paskelbti gegužės 29 d. Kovą tiesioginė valstybės skola padidėjo 1299,7 mln. litų – iki 12658,7 mln. litų ir sudarė 88,2 proc. visos skolos. Valstybės netiesioginiai įsipareigojimai (valstybės garantijos dėl paskolų) padidėjo 11,9 mln. litų ir sudarė 1693,9 mln. Litų – 11,8 proc. visos skolos. Visa ilgalaikė skola (įskaitant valstybės suteiktas garantijas) buvo 13770,4 mln. litų, arba 95,9 proc. visos skolos; trumpalaikė skola – 582,2 mln. litų, arba 4,1 proc. visos skolos. Visa užsienio skola šių metų kovo 31 dieną sudarė 10185,6 mln. litų arba 71,0 proc. visos valstybės skolos. Lietuva buvo skolinga užsienio valiuta: tarptautinėms plėtros organizacijoms (Pasaulio bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Europos bei Šiaurės investicijų bankams ir kitoms tarptautinėms organizacijoms) – 1735,9 mln. litų, užsienio šalių valdymo institucijoms – 497,4 mln. litų, Tarptautiniam valiutos fondui – 210,8 mln. litų, kitiems kreditoriams (komerciniams bankams ir finansų institucijoms) – 7741,5 mln. litų. Visa vidaus skola kovui baigiantis sudarė 4167,0 mln. litų – 29,0 proc. visos valstybės skolos. Valstybė buvo skolinga litais: komerciniams bankams – 2247,0 mln. litų, finansų institucijoms ir privatiems asmenims – 1795,4 mln. litų, kitiems valstybės sektoriams – 124,6 mln. litų.
http://www.finmin.lt/finmin/content/naujiena.jsp?doclocator=web%2Fstotis_inf.nsf%2F0%2FEFB3BF00C8CAD5C642256CCC003C06E8

IŠVADOS

Šiuo metu euro rinka yra tikrai globali rinka, kurioje prekiaujama kiaurą parą visuose pagrindiniuose pasaulio finansų centruose. Savo likvidumu ir dydžiu ši rinka gali konkuruoti su JAV Iždo finansinių instrumentų rinka. Pastaruoju metu šioje rinkoje daugiausia veikia stambūs instituciniai investuotojai, bet anksčiau nuo 40 iki 60 proc.euroobligacijų emisijų nusėsdavo Šveicarijos bankų mažmeninių klientų sąskaitose, kur jie laikydavo jas iki išpirkimo. Šiuo metu taip nėra, daugiausiai veikia instituciniai investuotojai, kurie ir sudaro sąlygas aktyviai antriniai rinkai.
1995 metais apie 30 proc.euroobligacijų buvo išleistą JAV. Pastaruoju metu auga rytų Europos ir besivystančių šalių emitentų dalis. 1995 metais didžiausi euroobligacijų emisijų organizatoriai buvo: SBC Warburg, Detsche Morgan Grenfell, Merrill Lynch, ABN AMRO, JP Morgan, Morgan Stenley ir kiti. Iš viso per tuos metus buvo išplatinta 1 840 emisijų, kurių bendra vertė siekė 280 399 mln.JAV dolerių. 1994 metais apie 45proc.eurodolerių obligacijų emisijų turėjo fiksuotą palūkanų normą, 8proc.buvo konvertuojamos ir 47 proc.turėjo kintamą palūkanų normą.
VP – tai raštinis dokumentas, kaip korporacijos dalinis popierius (akcija), arba dokumentas liudijantis apie įsiskolinimą (obligacijos, notos, sertifikatai); tai akcijos arba obligacijos formą turinti investicija, tai dokumentai, keliantys reikalavimus realiems (fiziniams) aktyvams ir t.t. Bendru atveju VP suteikia nuosavybės titulą, t. y. tokie juridiniai dokumentai, kurie liudija apie jų savininko teisę į turtą ir pelną. Įvairiausios trukmės skolos vertybiniai popieriai suteikia investuotojui galimybę tiksliai žinoti, kokios bus pajamos per pasirinktą investavimo laikotarpį.
Gilesnė, platesnė ir likvidesnė euroobligacijų rinka darys poveikį tiek pačiai euro zonai, tiek ir už jos ribų. Įvedus eurą, instituciniai investuotojai įgavo didesnę laisvę investuoti tiek euro zonos viduje, tiek ir už jos ribų, nes ta dalis jų investicijų, kuri buvo denominuota kitų ekonominės ir pinigų sąjungos šalių valiutomis, nuo šiol bus laikoma vidinėmis investicijomis.

LITERATŪRA

1. http://www.vbfin.lt/inside.php?lst=stock&sb=where&sb_i=io
2. http://www.vpk.lt/svietimas/index.php?fuseaction=dictionary.browse&mid=18&cid=124
3. http://www.finmin.lt/finmin/content/naujiena.jsp?doclocator=web%2Fstotis_inf.nsf%2F0%2FEFB3BF00C8CAD5C642256CCC003C06E8
4. G..Kancerevičius „Finansai ir investicijos“
5. Nacionalinė Vertybinių Popierių Birža – http://www.nse.lt
6. Lietuvos Centrinis Vertybinių Popierių Depozitoriumas – http://www.csdl.lt
7. S.Kropas „Kelias į pinigų sąjungą“

Leave a Comment