verslo organizavimas -verslo liudijimai, individuali veikla.

ĮVADAS
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad fiziniai asmenys turi teisę verstis ūkine komercine veikla ir neįsteigę įmonės. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas tokią veiklą apibrėžia kaip individualią, kuria versdamasis fizinis asmuo (gyventojas) siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1797 “Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos”. Šiuo nutarimu taip pat patvirtintas individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas.

Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį (kkalendorinius metus) gavęs pajamų iš veiklos, uria vertėsi turėdamas verslo liudujimą, privalo iki kitų metų gegužės 1 dienos pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Deklaruojant pajamas iš minėtos veiklos, jokios išlaidos susijusios su ta individualia veikla, neatimamos,kadangi išlaidų suma fiksuoto pajamų mokesčio, sumokėto už verslo liudijimą, dydžiui įtakos neturi.

Gyventojams, kurie individualia veikla verčiasi turėdami verslo liudijimus, taip pat netaikomi nei pagrindinis, nei individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai.

I dalis. VERSLO LIUDIJIMAI
1. VERSLO LIUDIJIMO ĮSIGIJIMAS

Dėl verslo liudijimo įsigijimo reikia kreiptis į vietos VMI, kurios veiklos teritorijoje yra nuuolatinė gyvenamoji vieta. Nuo 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus GPMĮ, nuolatinė gyvenamoji vieta apibūdinama kaip bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi. Vadinasi, verslo liudijimą išduos nuolatinės gyvenamosios vietos VMI, nesvarbu, kad ve

eiklos objektas yra kitos vietos VMI teritorijoje.

Pavyzdys. Tarkime, kad asmuo gyvena Vilniuje ir asmeninės nuosavybės teise turi gyvenamąsias patalpas Palangoje, kurias nori išnuomoti. Patalpų nuomos verslo liudijimą jis turi įsigyti Vilniaus VMI.

1.1. Dokumentai,kuriuos reikia pateikti, norint įsigyti verslo liudijimą

Verslo liudijimus išduoda apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, kurio teritorijoje gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau veikla gali būti vykdoma kitos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorijoje. Gyventojų prašymu išduotame verslo liudijime gali būti įrašomi šie fiziniai asmenys: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas), tačiau iš veiklos, kuriai buvo išduotas verslo liudijimas, gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Verslo liudijime nurodyti asmenys turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas.
Norint įsigyti verslo liudijimą, appskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui pateikiami šie dokumentai:
• prašymas (jame nurodoma: vardas, pavardė; gyvenamoji vieta; kurios veiklos rūšies verslo liudijimą norima įsigyti; laikotarpis, kuriam norima įsigyti verslo liudijimą; verslo liudijimo galiojimo dienos (tik prekybinei veiklai, kai verslo liudijimas galioja ne visą laikotarpį); duomenys, kuriais remiantis gali būti taikomas savivaldybių tarybų nustatyta mažesnis pajamų mokestis (nurodote, kad esate I, II arba III grupės invalidas, senatvės pensininkas, arba asmuo, kuris vienas auginate bent vieną vaiką iki 18 metų, taip pat sutuoktiniai, au

uginantys tris ir daugiau vaikų iki 18 metų arba vaiką invalidą, bedarbis, įregistruotas teritorinėje darbo biržoje); duomenys apie kompiuterinių žaidimų komplektų skaičių, duomenys apie nuomojamas patalpas (kompiuterinių žaidimų bei patalpų nuomos verslo liudijimams įsigyti).
Apie nuomojamas patalpas pateikiami duomenys, tapatūs duomenims, pagal kuriuos savivaldybė nustatė pajamų mokesčio dydį. Jeigu įmanoma – nurodoma veiklos vieta, kuri įrašoma į verslo liudijimą. Prašymas gali būti laisvos formos arba vietos VMI parengtos tipinės formos.
• asmens pasas arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
• nuotrauka (3×4 cm formato);
• giminystę, santuoką, globą (rūpybą) patvirtinantys dokumentai (kai verslo liudijime įrašomi kiti fiziniai asmenys);
• dokumentai, kuriais remiantis gali būti taikomas savivaldybių tarybos nustatytas mažesnis pajamų mokestis (jeigu savivaldybės taryba yra priėmusi atitinkamą sprendimą);
• sudaryta su audiovizualinių kūrinių prodiuseriais ir fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais autorinė licencinė sutartis, suteikianti teisę platinti Lietuvos Respublikos teritorijoje audiovizualinius kūrinius ir (arba) fonogramas bet kokiose laikmenose (prekiauti jais ir (arba) juos nuomoti);
• leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje (jeigu verslo liudijimą įsigyja užsienietis).
Šie dokumentai apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui turi būti pateikti iki laikotarpio, kuriam išduodamas verslo liudijimas, pradžios. Verslo liudijimas išduodamas ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų pateikimo dienos.
Verslo liudijimas neišduodamas, jeigu:
• apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui nepateikiami nurodyti dokumentai;
• gyventojas, norintis įs
sigyti verslo liudijimą, yra skolingas už praėjusį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Kiekvienos veiklos rūšies verslo liudijimai išduodami atskirai. Jeigu prašyme gyventojas nurodo veiklos vietą, ji įrašoma verslo liudijime. Verslo liudijimą pasirašo ir antspaudu patvirtina apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriaus viršininkas arba jo įgaliotas asmuo.
1.2. Laikotarpis, kuriam išduodamas verslo liudijimas
Verslo liudijimai išduodami pageidaujamam mėnesių skaičiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams ir ne trumpiau kaip mėnesiui (jeigu mėnuo, kuriam išduodamas verslo liudijimas, nesutampa su kalendoriniu mėnesiu, – ne trumpiau kaip 30 dienų), išskyrus prekybos verslo liudijimus.
Pavyzdys. Gyventojas gali įsigyti siuvinėtų dirbinių gamybos verslo liudijimą 2003m. spalio mėnesiui ir nuo lapkričio 13d. iki gruodžio 12d. (t.y. – 30d.).
Prekybos verslo liudijimai gali būti išduodami bet kuriam pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, tačiau šis laikotarpis negali nusitęsti į kitus kalendorinius metus, tai yra gyventojas gali įsigyti prekybos verslo liudijimą vienai arba kelioms dienoms, arba ilgesniam laikotarpiui. Prašyme turi būti įrašyta, kurio mėnesio kuriomis dienomis pageidaujama prekiauti, ir šios dienos nurodomos verslo liudijime.
Pavyzdys. Gyventojas gali įsigyti prekybos kioske verslo liudijimą 2003m. spalio 11 – 17 dienomis, spalio 20 ir 23 dienomis bei spalio 28 – lapkričio 12 dienomis.
Paskutinį kalendorinių metų mėnesį verslo liudijimas gali būti išduotas arba pratęstas laikotarpiui iki kalendorinių metų pabaigos, o mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojamas proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui.
Pavyzdys. La
aikotarpiui iki 2003m. gruodžio 12d. įsigyti avalynės taisymo verslo liudijimą gyventojas gali pratęsti iki 2003m. gruodžio 31d., t.y. 19 dienų.
1.3. Verslo liudijimo galiojimo pratęsimas ir jo dublikato išdavimas.
Trumpesniam kaip kalendorinių metų laikotarpiui išduotas verslo liudijimas Jūsų pageidavimu gali būti pratęstas, kai sumokamas papildomas pajamų mokestis ir įmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Prašymą pratęsti verslo liudijimo galiojimo laiką reikia pateikti, kol verslo liudijimas dar galioja. Verslo liudijimo galiojimo laikas pratęsiamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo jį pratęsti pateikimo dienos. Laiku nepateikus prašymo, verslo liudijimo galiojimo laikas nepratęsiamas. Tokiu atveju gali būti išduotas naujas verslo liudijimas.
Jeigu verslo liudijimas prarandamas, vietos VMI galima pateikti prašymą išduoti verslo liudijimo dublikatą. Prašyme turi būti nurodytos verslo liudijimo praradimo priežastys. Kartu su prašymu reikia pateikti pasą ir nuotrauką.

1.4. Į verslo liudijimą įrašomi asmenys.
Gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai vykdyti išduotas verslo liudijimas, turi teisę dalyvauti ir šeimos nariai: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas). Tereikia, pateikiant vietos VMI prašymą dėl verslo liudijimo išdavimo, šiuos šeimos narius įrašyti į verslo liudijimą. Tačiau iš veiklos, kuriai vykdyti buvo išduotas verslo liudijimas, gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas.
Visi verslo liudijime nurodyti asmenys turi teisę (taip pat ir vienu metu) dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje kartu su verslo liudijimą įsigijusiu asmeniu ar jam nesant, tačiau tik vienoje veiklos vietoje, kadangi Tvarkoje nurodyta, kad veiklos vietoje privalu turėti verslo liudijimą (minėtoji Tvarka nenumato veikloje naudoti verslo liudijimų kopijų).
Užsienio valstybių piliečiai gali į verslo liudijimą įrašyti tik tuos individualioje veikloje dalyvausiančius šeimos narius, kurie turi leidimus nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. FIKSUOTO DYDŽIO PAJAMŲ MOKESTIS, JO APSKAIČIAVIMAS BEI SUMOKĖJIMAS
2.1. Pajamų mokesčio dydžiai

Vyriausybė rekomendavo savivaldybių taryboms nustatyti (patvirtinti) individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, kitų metų fiksuotus pajamų mokesčio dydžius.
Vyriausybė taip pat rekomendavo savivaldybių taryboms nustatyti mažesnį pajamų mokestį gyventojams:
– I, II arba III grupės invalidams,
– senatvės pensininkams,
– gyventojams, kurie vieni augina bent vieną vaiką iki 18 metų,
– sutuoktiniams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų arba vaiką invalidą,
– bedarbiams, kurie nustatytąja tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose.
Informacija apie nustatytus (patvirtintus) fiksuotus pajamų mokesčio dydžius pateikiama vietos VMI, todėl į jas gali kreiptis gyventojas, norėdamas sužinoti kurios nors veiklos rūšies pajamų mokesčio dydžius.

2.2. Pajamų mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas

Pajamų mokesčio, kurį gyventojas turi sumokėti įsigydamas verslo liudijimą, dydį apskaičiuoja vietos VMI, atsižvelgdama į prašyme išduoti verslo liudijimą nurodytus duomenis ir dokumentus, patvirtinančius teisę į savivaldybių tarybų nustatytus mažesnius pajamų mokesčio dydžius. Mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojamas proporcingai išduodamo verslo liudijimo galiojimo laikui. Jeigu prekybos verslo liudijimas išduodamas kelioms dienoms, nustatytas metų pajamų mokestis dalijamas iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus ir gauta suma dauginama iš prekiauti pageidaujamų dienų skaičiaus. Pajamų mokestis apvalinamas iki litų: 49 centai ir mažiau atmetami, 50 centų ir daugiau – laikomi litu. Pajamų mokestį gyventojas sumoka į vietos VMI biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodžius įmokos kodą. Pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjimo kvitų originalai turi būti pateikti vietos VMI iki verslo liudijimo išdavimo arba pratęsimo dienos.

2.3. Papildomo pajamų mokesčio sumokėjimas ar grąžinimas jau sumokėto

Jeigu verslo liudijimas išduotas ilgesniam negu vieno mėnesio laikotarpiui ir pasikeitė duomenys, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas pajamų mokestis, per 10 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos gyventojas privalo apie tai pranešti vietos VMI. Jeigu dėl duomenų pasikeitimo susidaro mokesčio permoka, ji gyventojui bus grąžinta arba įskaityta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) nustatyta tvarka. Papildomai mokėtina arba grąžintina pajamų mokesčio suma skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyko pasikeitimas, pirmosios dienos.

Pavyzdys
Gyventojas yra III grupės invalidas, teikia elektrinių buities reikmenų taisymo paslaugas ir yra 4 mėnesiams (kovo – birželio) įsigijęs verslo liudijimą.
Šiai veiklos rūšiai savivaldybė yra nustačiusi metinį 1200 Lt pajamų mokestį arba mėnesinį 100 Lt mokestį. I, II ir III grupės invalidams savivaldybė pajamų mokestį per pusę sumažino: nustatė 600 Lt metinį arba 50 Lt mėnesinį pajamų mokestį.
Įsigydamas verslo liudijimą gyventojas sumokėjo 200 Lt pajamų mokesčio (50 x 4).
Medicininė komisija balandžio 12 d. gyventojo invalidumą panaikino, todėl iki balandžio 22 d.jis privalo apie tai pranešti vietos VMI ir iki verslo liudijimo galiojimo pabaigos (skaičiuojant nuo gegužės 1 dienos) sumokėti papildomą pajamų mokestį:
(100 – 50) x 2 = 100 Lt.
Tokia pat tvarka apskaičiuojama ir grąžintina pajamų mokesčio suma.

Pajamų mokestis taip pat grąžinamas arba įskaitomas, kai verslo liudijime įrašytos rūšies veikla nutrūksta ir ja nesiverčiama iki išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos gyventojui:
– susirgus,
– išvykus nuolat gyventi į užsienį,
– mirus,
– kitais išimtinais atvejais vietos VMI vedėjo sprendimu.
Mirties atveju pajamų mokestis grąžinamas paveldėtojams arba įskaitomas palikėjo mokestinei nepriemokai padengti. Šiuo atveju grąžinama arba įskaitoma pajamų mokesčio suma skaičiuojama laikotarpio nuo palikimo atsiradimo momento iki išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos.
Ligos atveju,pateikus ligos faktą pagrindžiančius dokumentus, grąžintina pajamų mokesčio suma skaičiuojama nuo ligos pradžios iki verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos.
Kitais atvejais grąžinama arba įskaitoma pajamų mokesčio suma skaičiuojama už laikotarpį nuo rašytinio prašymo grąžinti arba įskaityti pajamų mokestį vietos VMI gavimo dienos iki išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos.

Pavyzdys
Gyventojas buvo įsigijęs kurios nors veiklos verslo liudijimą sausio – kovo mėnesiams ir sumokėjo 300 Lt pajamų mokestį.
(1200 : 12) x 3 = 300 Lt, kur:
1200 – metinis pajamų mokestis,
12 – metų mėnesių skaičius,
3 – verslo liudijimo galiojimo laikas (mėnesiais).
Vasario 20 d. nusprendė išvykti į užsienį ir veiklą nutraukė. Vasario 25 d. apie veiklos nutraukimą raštiškai pranešė vietos VMI.
Grąžintina pajamų mokesčio suma apskaičiuojama taip:
(1200 : 365) x 35 = 115 Lt, kur:
365 – metų dienų skaičius,
35 – dienų skaičius nuo prašymo grąžinti pajamų mokestį įteikimo dienos iki verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos.

Jeigu verslo liudijime yra įrašyti šeimos nariai, tai grąžintina arba įskaitytina pajamų mokesčio suma skaičiuojama nuo to verslo liudijimo grąžinimo vietos VMI dienos iki verslo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos.

3. PAJAMŲ MOKESČIO UŽ VERSLO LIUDIJIMĄ MOKĖJIMAS BEI KITOS MOKESTINĖS PRIEVOLĖS
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nustato, kad už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1797 “Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos” nustato, kad mokėtiną pajamų mokestį apskaičiuoja apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, atsižvelgdamas į prašyme nurodytus duomenis ir pateiktus dokumentus. Pajamų mokestis turi būti sumokėtas prieš išduodant verslo liudijimą.
Mokėtinas už verslo liudijimą pajamų mokestis apskaičiuojamas proporcingai išduodamo verslo liudijimo galiojimo laikui. Jeigu prekybos verslo liudijimas išduodamas kelioms dienoms, nustatytas metinis pajamų mokestis dalijamas iš metų kalendorinių dienų skaičiaus ir gauta suma dauginama iš prekiauti pageidaujamų dienų skaičiaus. Jeigu verslo liudijimas išduotas ilgesniam negu vieno mėnesio laikotarpiui ir pasikeitė duomenys, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas pajamų mokestis, gyventojas per 10 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos privalo pranešti apie tai apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui. Jeigu dėl duomenų, pagal kuriuos skaičiuojamas pajamų mokestis, pasikeitimų susidaro pajamų mokesčio permoka, ji grąžinama arba įskaitoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybių tarybos gali nustatyti mažesnį pajamų mokestį gyventojams – I, II arba III grupės invalidams, senatvės pensininkams, gyventojams, kurie vieni augina bent vieną vaiką iki 18 metų, sutuoktiniams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų arba vaiką invalidą, taip pat bedarbiams, kurie nustatytąja tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Be to, verslo liudijimus įsigiję gyventojai:
• privalo registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais (PVM) ir šį mokestį mokėti pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, jeigu jų pajamos per metus ne mažesnės nei 100 tūkst. litų, o tuo atveju, kai jų pajamos per metus mažesnės nei 100 tūkst. litų, turi teisę registruotis PVM ir mokėti PVM, jei jie to pageidauja;
• neatleidžiami nuo prekyvietę eksploatuojančios įmonės rinkliavų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių.

4. VERSLO LIUDIJIMUS ĮSIGYJUSIŲ GYVENTOJŲ TEISĖS

Išduotas kurios nors veiklos rūšies verslo liudijimas suteikia teisę:
– verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla (neribojant veiklos teritorijos), jeigu kitaip nenustato individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas,
– parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, jeigu kitaip nenustatyta individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše. Minėtajame sąraše kai kurios veiklos rūšys pažymėtos ženklais:

(x). Šis ženklas reiškia, kad verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ar teikti paslaugų įmonei, jeigu veiklos rūšis, kuria verstis yra įsigytas verslo liudijimas, yra viena iš veiklos rūšių, kuria verčiasi įmonė;
Jeigu ši veiklos rūšis tik įrašyta į įmonės registravimo pažymėjimą, tačiau įmonė ja faktiškai nesiverčia, tai, turint verslo liudijimą, galima tokiai įmonei parduoti savo gamybos prekes ar teikti paslaugas.

Pavyzdys
Gyventojas įsigijo baldų gamybos verslo liudijimą, pažymėtą ženklu (x). Savo gamybos dirbinius jis gali parduoti prekybos įmonei ar įmonei, kuri verčiasi avalynės gamyba, tačiau minėtųjų dirbinių jis negali parduoti įmonei, kuri taip pat gamina baldus.

(xx). Šis ženklas reiškia, kad verslo liudijimas suteikia teisę savo gamybos prekes ir paslaugas parduoti tik gyventojams;

Pavyzdys
Gyventojas įsigijo projektinių – konstruktorinių darbų verslo liudijimą, pažymėtą ženklu (xx). Gyvenamųjų namų projektuoti jis negali jokios rūšies įmonei, įstaigai ar organizacijai, o tik gyventojams.

– prekybos verslo liudijimas suteikia teisę parduoti prekes gyventojams, taip pat parduoti prekes ir verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams. Parduodant prekes įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, gyventojų pajamos apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka.
Tais atvejais, kai gamybos ir paslaugų, pažymėtų ženklu (xx), verslo liudijimus įsigiję gyventojai parduoda prekes ar savo gamybos gaminius bei teikia paslaugas įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms (taip pat užsienio įmonėms ir organizacijoms), taip pat, kai gamybos ir paslaugų, pažymėtų ženklu (x), verslo liudijimus įsigiję gyventojai parduoda savo gamybos prekes ar teikia paslaugas įmonėms, kurių viena iš veiklos rūšių atitinka veiklos rūšį, kuria verstis yra įsigytas verslo liudijimas, tai jų gautos pajamos apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka.
*. Šis ženklas reiškia, kad verslo liudijimas suteikia teisę prekiauti nurodytomis savo gamybos prekėmis be prekybos verslo liudijimo.

Išduotas verslo liudijimas verstis kuria nors veiklos rūšimi nesuteikia teisę:
• prekiauti automobiliais, cukrumi;
• prekiauti nuo laikinųjų prekybos įrenginių, pastatytų patalpose (išskyrus prekybą gėlėmis, knygomis, spaudos leidiniais ir prekybą patalpose, turinčiose prekyvietės statusą), taip pat iš kioskų, pastatytų patalpose;
• prekiauti prekyvietėse gyventojams, įsigijusiems išnešiojamosios ir išvežiojamosios prekybos verslo liudijimus;
• Verstis licenzijuojama veikla.

5. DOKUMENTAI, NAUDOJAMI VEIKLOJE
Įsigijęs verslo liudijimą, jį gyventojas privalo turėti individualios veiklos vietoje.
Jeigu kartu veikloje dalyvauja ir į verslo liudijimą įrašytas vienas šeimos narių, tai jis veiklos vietoje privalo turėti notariškai patvirtintą giminystės ryšį su verslo liudijimą turinčiu gyventoju pagrindžiantį dokumentą.
5.1. Prekių, medžiagų ir žaliavų įsigyjimo dokumentai
Gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus, – prekybos vietoje, o gamybos verslo liudijimus, – gamybos vietoje privalo turėti verslo liudijimus ir šiuos prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus:
1. Sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą – kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos iš Lietuvos juridinių asmenų arba užsienio valstybės juridinių asmenų, vykdančių veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje. Kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos iš gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla – prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą. Tuomet, kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos ES valstybėse, prekybos (gamybos) vietoje būtina turėti dokumentą, kuriuo įformintas prekių, medžiagų arba žaliavų tiekimas ir iš kurio galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
2. Importo deklaraciją, kuria įformintas prekių, medžiagų arba žaliavų importas į ES muitų teritoriją – kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos ne ES muitų teritorijoje.
3. Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvito pirmąjį egzempliorių arba PVM sąskaitą faktūrą – kai prekės perkamos iš gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą verstis prekyba, kai iš verslo liudijimą įsigijusio gyventojo perkama jo pagaminta produkcija, kai žemės ūkio produkcija perkama iš gyventojo (ne PVM mokėtojo), kuris pats ją išaugino, arba kai iš gyventojo (ne PVM mokėtojo ir neįsigijusio verslo liudijimo) perkami asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai.
Gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, suteikiančius teisę prekiauti savo pagaminta produkcija, prekybos vietoje privalo turėti krovinio važtaraštį.
Prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentai, kurie yra specialūs apskaitos dokumentai, turi būti saugomi 5 metus, kiti dokumentai – 2 metus. Gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, šiuos dokumentus saugo patys arba Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka perduoda juos saugoti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui. Sutuoktiniai, įsigiję atskirus verslo liudijimus, toje pačioje prekyvietėje gali prekiauti prekėmis turėdami vieno iš jų vardu išrašytus prekių įsigijimo dokumentus ir notariškai patvirtintą santuokos liudijimo nuorašą.
Gyventojai, įsigiję verslo liudijimus platinti audiovizualinius kūrinius ir (arba) fonogramas bet kokiose laikmenose (prekiauti jais ir (arba) juos nuomoti), platinimo (prekybos ir (arba) nuomos) vietoje privalo turėti sudarytą su audiovizualinių kūrinių prodiuseriais ir fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais autorinę licencinę sutartį, suteikiančią teisę platinti Lietuvos Respublikos teritorijoje audiovizualinius kūrinius ir (arba) fonogramas bet kokiose laikmenose (prekiauti jais ir (arba) juos nuomoti).
Verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams rekomenduojama turėti laisvos formos žurnalus, kuriuose būtų registruojami valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekami tikrinimai.
5.2. Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo dokumentai
Įsigydamas verslo liudijimą gyventojas privalo įsigyti ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygeles bei turėti jas prekių pardavimo ar paslaugų teikimo vietoje. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų galima įsigyti vietos VMI. Jų forma ir pildymo tvarka patvirtinta VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 379 ,,Dėl prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklių patvirtinimo”.
Gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus, parduodami prekes gyventojams, įsigijusiems prekybos verslo liudijimus, privalo išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, o kitiems pirkėjams šie kvitai išrašomi jų pageidavimu. Kvitą išrašo prekių pardavėjas. Pirmasis kvito egzempliorius duodamas prekių pirkėjui, o antrasis – lieka pardavėjui.
Gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus ir esantys PVM mokėtojais, parduodami prekes privalo pirkėjui pageidaujant išrašyti ir PVM sąskaitą faktūrą.
Gyventojai, įsigiję kitos nei prekybos veiklos verslo liudijimus, parduodami savo gamybos prekes (išskyrus atvejus, kai savo gamybos prekės parduodamos gyventojams, įsigijusiems verslo liudijimus) arba suteikdami paslaugas, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus privalo išrašyti pirkėjams arba paslaugų gavėjams jų pageidavimu. Kvitą išrašo prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas. Pirmasis kvito egzempliorius duodamas prekių pirkėjui, paslaugų gavėjui, o antrasis – lieka pardavėjui, paslaugų teikėjui.
Gyventojai, įsigiję kitos nei prekybos veiklos verslo liudijimus ir esantys PVM mokėtojais, parduodami savo gamybos prekes arba suteikdami paslaugas, pirkėjo arba paslaugos gavėjo pageidavimu privalo išrašyti ir PVM sąskaitą faktūrą.
Gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą ir perkantis iš verslo liudijimą įsigijusio gyventojo (ne PVM mokėtojo) jo pagamintą produkciją arba perkantis žemės ūkio produkciją iš gyventojo (ne PVM mokėtojo), kuris pats ją išaugino, arba perkantis iš gyventojo (ne PVM mokėtojo ir neįsigijusio verslo liudijimo) asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, privalo išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus. Šiuo atveju kvitą išrašo prekių pirkėjas. Antrasis kvito egzempliorius duodamas prekių pardavėjui, o pirmasis-lieka prekių pirkėjui.
6. PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ APSKAITOS ŽURNALAS
Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1976 patvirtintos Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarkos 2 punkte nustatyta, kad gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, privalo pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą.
Žurnalo forma ir jo pildymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 ,,Dėl Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo formos ir jo pildymo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 127-5760). Jį galima pamatyti VMI prie FM interneto puslapyje www.vmi.lt. Žurnalais nemokamai aprūpina vietos VMI.

Pateikiami šio žurnalo pildymo pavyzdžiai.
1. Titulinio lapo užpildymas.
Žurnalo pildymas pradedamas nuo titulinio lapo. Visi duomenys, kuriuos reikia įrašyti į titulinį lapą, yra verslo liudijime.
Titulinio lapo pildymo pavyzdys
GYVENTOJO,
ĮSIGIJUSIO VERSLO LIUDIJIMĄ,
PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ APSKAITOS
ŽURNALAS

a. k. 36503150255, Jonas Šimkūnas
(Gyventojo asmens kodas, vardas, pavardė)

Nr. V 357001, 2003 m. rugsėjo 2 d.
(Verslo liudijimo Nr., išdavimo data)

Prekyba kioskuose, 04. 01
(Veiklos pavadinimas ir kodas)

Veiklos laikotarpio užrašymas.

Žurnalo pirmojo puslapio viršuje, tam skirtoje vietoje įrašomi veiklos metai ir mėnuo.

Pavyzdys
2003 metai, rugsėjo mėnuo

Žurnalo formos sudėtis.

Žurnalo forma susideda iš 2-jų dalių: pajamų ir išlaidų
PAJAMOS IŠLAIDOS

Pajamų dalies pildymas.

1 skiltyje nurodomas dienos, kurią buvo gautos pajamos už parduotas prekes, savo gamybos produkciją ar atliktas paslaugas, eilės numeris. Ta diena, kurią gyventojas pradėjo veiklą ir gavo pirmąsias pajamas, eilės numeris bus ,,1“, toliau ,,2“ ir taip toliau.
2 skiltyje įrašoma mėnesio diena, kurią buvo gautos pajamos. Pvz., 03, 05 ir taip toliau. Jeigu kurią mėnesio dieną veikla nevykdoma ir pajamos negaunamos – tos dienos į Žurnalą įrašyti nereikia.
3 skiltyje įrašoma per veiklos dieną gautų pajamų suma.
Įrašai apie gautas pajamas daromi kiekvieną dieną, kurią jos gautos.

Pavyzdys
PAJAMOS
Eilės numeris Mėnesio dienos,kurių duomenys įrašomi Suma
(litais)
1 2 3
1 05 200,-

Jei kurią dieną pajamų negauta – įrašo daryti nereikia. Šioje skiltyje taip pat nerašomos pajamos, nesusietos su individualia veikla, pvz. pajamos už parduotą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Pasitaiko, kad parduodamos nekokybiškos prekės ar atliekamos nekokybiškos paslaugos, todėl prekės pirkėjas ar paslaugos gavėjas reikalauja grąžinti už jas sumokėtus pinigus. Jeigu pirkėjas arba paslaugos gavėjas teisus ir pinigai jam grąžinami, tai grąžinimo dieną 3 skiltyje įrašoma ,,išmokėti pinigai už grąžintas prekes“ arba ,,išmokėti pinigai už nekokybiškas paslaugas“ ir su minuso ženklu (-) įrašoma išmokėta pinigų suma, (pvz., -100 Lt).
Pavyzdys
PAJAMOS
Eilės numeris Mėnesio dienos, kurių duomenys įrašomi Suma (litais)
1 2 3
2 07 Išmokėti pinigai už grąžintas prekes – 100,-

Pasibaigus mėnesiui suskaičiuojama kiek pajamų per šį mėnesį gauta, todėl reikia susumuoti visų dirbtų dienų pajamas, iš gautos sumos atimti grąžintus pinigus už nekokybiškas prekes ar paslaugas ir gautą mėnesio pajamų sumą reikia pažymėti žurnalo puslapio apačioje.

Žurnalo pajamų dalies pildymo pavyzdys
PAJAMOS
Eilės
numeris Mėnesio dienos, kurių duomenys įrašomi Suma (litais)
1 2 3
1 05 200,-
2 07 250,-
Išmokėti pinigai už grąžintas prekes – 100,-
.n .31 3050,-

IŠ VISO: 3400,-
Parašas Jonas Šimkūnas

Mėnesio pajamų suma bus reikalinga, kai pasibaigus metams reikės pildyti ir pateikti Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją.

Išlaidų dalies pildymas.

Prieš pradedant šią dalį pildyti reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 patvirtintoje Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo tvarkoje prie žodžio ,,išlaidos“ visur prirašomas žodis ,,apmokėtos“. Todėl Žurnale reikia išlaidas įrašyti tik tuomet, kai už prekes ar paslaugas yra apmokėta.
Pavyzdys
2003 m. rugsėjo mėnesį gyventojas pirko prekių už 5 tūkst. litų ir jas apmokėjo, o pardavė tą mėnesį tų prekių už 2 tūkst. litų. Žurnalo 6 skiltyje jis turės nurodyti visą už pirktas prekes sumokėtą išlaidų sumą, t.y. 5 tūkst. litų, nesvarbu, kiek šių prekių parduota. Arba: 2003 m. rugsėjo mėnesį gyventojas pirko prekių už 5 tūkst. litų, tačiau tą mėnesį už prekes sumokėjo tik 3 tūkst. litų, likusių 2 tūkst. litų sumos sumokėjimą atidedant spalio mėnesiui. Šiuo atveju Žurnalo 6 skiltyje jis nurodo 3 tūkst. litų už prekes sumokėtą sumą, o likusioji 2 tūkst. litų suma turės būti parodyta spalio mėnesį, kai ji bus sumokėta

4 skiltyje nurodomas išlaidų rūšies eilės numeris. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad galima pasirinkti:
– pateikti tik bendrą mėnesio išlaidų sumą. Šiuo atveju 4 skilties pildyti nereikės,
– skaidyti išlaidas pagal jų rūšis ir nurodyti kiekvienos iš jų sumas. Šiuo atveju 4 skiltyje reikia įrašyti išlaidų rūšies eilės numerį.
5 skiltyje įrašomos per mėnesį patirtų (apmokėtų) veiklos išlaidų rūšys. Tačiau savo nuožiūra veiklos išlaidas galima įrašyti:
– neskaidant jų pagal rūšis,
– pagal jų rūšis, taip pat įrašyti jas, kai jos patiriamos, t.y. nelaukiant mėnesio pabaigos.
6 skiltyje įrašomos nurodytų 5 skiltyje mėnesio apmokėtų išlaidų sumos. Ir vėl galima pasirinkti kaip šias išlaidų sumas įrašyti į Žurnalą:
– neskaidant sumų pagal išlaidų rūšis,
– pagal išlaidų rūšis, taip pat įrašyti jas, kai jos patiriamos, t. y. nelaukiant mėnesio pabaigos.
Tad pasirinkime, kaip pildysime 5 ir 6 skiltis:

A. Jeigu gyventojas nusprendžia į Žurnalo 5 ir 6 skiltis įrašyti bendras viso mėnesio apmokėtas veiklos išlaidas ir jų sumas neskaidant pagal rūšis, tai žurnalo puslapio apačioje pažymima:
– 5 skiltyje – ,,Bendros išlaidos“ ir 5 skiltis jau užpildyta.
– 6 skiltyje – Bendra išlaidų suma ir 6 skiltis jau užpildyta.
Pateikiamas Žurnalo išlaidų dalies pildymo pavyzdys, kai priimtas sprendimas neskaidyti išlaidų pagal jų rūšis. Pavadinkime jį 1 Žurnalo išlaidų dalies pildymo pavyzdžiu.

1. Žurnalo išlaidų dalies pildymo pavyzdys.
IŠLAIDOS
Eilės numeris Prekių įsigijimo ir kitos išlaidos (žaliavoms, el. energijai, nuomai, socialinio ir sveikatos draudimo įmokos ir kt.) Suma (litais)
4 5 6

Bendros išlaidos

Iš viso: 2817,-
Parašas ___________Jonas Šimkūnas
Pabrėžiame, kad tik prekių, medžiagų ar žaliavų įsigijimo išlaidos turi būti pagrįstos įsigijimo dokumentais.
B. Plačiau nagrinėjamas atvejis, kai gyventojas į Žurnalą pageidauja įrašyti išlaidų rūšis ir jų sumas, nelaukiant mėnesio pabaigos.
Tarkime, kad gyventojas verčiasi baldų gamyba ir pagamintą produkciją realizuoja prekyvietėje. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintą pajamų ir išlaidų žurnalo pildymo tvarką visas išlaidas galime suskirstyti į 3 grupes:
Pirmoji, tai prekių, medžiagų bei žaliavų įsigijimo išlaidos. Tai pagrindinė išlaidų rūšis, todėl šių prekių, medžiagų ar žaliavų įsigijimas turi būti pagrįstas įsigijimo dokumentais.

Pavyzdys
Rugsėjo 5 d. gyventojas pirko medienos už 1200 Lt. Žurnalo 4 skiltyje pažymimas išlaidų rūšies eil. Nr. ,,1“, 5 skiltyje įrašoma ,,pirkta medienos“, o 6 skiltyje – 1200.

Antroji, tai kitos su vykdoma veikla susijusios išlaidos – pastatų ir kitų statinių, transporto priemonių ir kito turto, naudojamo tik veikloje, eksploatavimo (remonto, degalų, tepalų ir kt.) išlaidos, įrenginių, įrengimų, įrankių įsigijimo išlaidos, patalpų nuomos mokestis, prekyvietės rinkliava, fiksuotas pajamų mokestis, sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, sveikatos ir socialinio draudimo įmokos, vietinė rinkliava ir kt.

Pavyzdys
Rugsėjo 12 d. gyventojas už gamybinių patalpų nuomą sumokėjo 400 Lt. Įrašyti šias išlaidas į veiklos išlaidas, ar ne, sprendžia jis pats (išlaidas pagrindžiančių dokumentų turėti neprivaloma). Jeigu nusprendė įrašyti, tai Žurnalo 4 skiltyje pažymimas išlaidų eil. Nr. ,,2“, 5 skiltyje įrašoma ,,patalpų nuoma“, o 6 skiltyje-400.

Šios rūšies išlaidų pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais neprivaloma.
Trečioji, tai išlaidos, susijusios tiek su vykdoma veikla, tiek su asmeninėmis reikmėmis.

Pavyzdys
Nuosavu automobiliu gyventojas veža į prekyvietę pagamintus baldus ir tuo pačiu automobiliu važiuoja į kaimą pas gimines. Degalinėje už 72 Lt užsipila degalų. Pagal jo paties skaičiavimus baldams vežti į prekyvietę sunaudojo trečdalį degalų. Vadinasi, Žurnalo 4 skiltyje reikia pažymėti eil. Nr. ,,3“, 5 skiltyje įrašyti ,,pirkta degalų“, o 6 skiltyje-24 (72 : 3).

Šios rūšies išlaidų pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais taip pat neprivaloma.
Pateikiamas Žurnalo pildymo pavyzdį, kai gyventojas nusprendė išlaidas skaidyti pagal jų rūšis ir į Žurnalą įrašyti, kai jos patiriamos, nelaukiant mėnesio pabaigos. Pavadinkime jį 2 Žurnalo išlaidų dalies pildymo pavyzdžiu.
2 Žurnalo išlaidų dalies pildymo pavyzdys.
IŠLAIDOS
Eilės numeris Prekių įsigijimo ir kitos išlaidos (žaliavoms, el. energijai, socialinio ir sveikatos draudimo įmokos ir kt.) Suma (litais)
4 5 6
1 Pirkta medienos 1200,-
2 Gamybinių patalpų nuoma 400,-
3 Pirkta degalų 24,-
.n Sumokėta pajamų mokesčio, sveikatos ir socialinio
draudimo įmokos, pirkta dažų, išlaidos el. energijai ir kt.
1193,-

Iš viso: 2817,-
Parašas Jonas Šimkūnas
Kitos bendros pastabos dėl Žurnalo pildymo:
– jeigu gyventojas verčiasi keliomis veiklos rūšimis ir turi įsigijęs kelis verslo liudijimus, šių veiklos rūšių pajamas ir išlaidas jis turi apskaityti atskiruose Žurnaluose.
– jeigu skirtingoms veiklos rūšims gyventojas yra įsigijęs prekių, medžiagų ar žaliavų pagal vieną įsigijimo dokumentą, tai išlaidas joms įsigyti tarp atskirų veiklos rūšių jis paskirsto pats ir įrašo į atitinkamus Žurnalus.
– jeigu veikla verčiamasi su pertraukomis, tai, atnaujinus tą pačią veiklą, galima toliau pildyti jau pradėtą Žurnalą.

7. VERSLO LIUDIJIMUS ĮSIGIJUSIŲ GYVENTOJŲ VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS
7.1. Valstybinio socialinio draudimo tvarka

Verslo liudijimus įsigiję asmenys Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiasi valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Įmokos valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis nustatomas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. (2003, 2004 metais patvirtintas įmokos valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis – 50 proc. bazinės pensijos).
Privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami verslo liudijime įrašyti šie fiziniai asmenys: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas).
Valstybinio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduodamam ar pratęsiamam verslo liudijimo galiojimo laikui, taikant kalendorinių dienų skaičių.
Kai verslo liudijimo galiojimo pradžios diena ir galiojimo pabaigos diena sutampa su kalendorinio mėnesio pradžia ir pabaiga, mokama pilna valstybinio socialinio draudimo įmoka bazinei pensijai gauti.

Pavyzdys
Verslo liudijimo galiojimo laikotarpis nuo 2004-04-01 iki 2004-04-28. Valstybinio socialinio draudimo įmoka turi būti 86 Lt.

Jei verslo liudijimo galiojimo laikotarpis trumpesnis nei kalendorinis mėnuo arba verslo liudijimas įsigytas, nurodant atskiras verslo liudijimo galiojimo dienas, valstybinio socialinio draudimo įmokos už kalendorinį mėnesį apskaičiuojamos proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui.

1 pavyzdys
Verslo liudijimo galiojimo laikotarpis: 2004-04-01 iki 2004-04-27 – 86 Lt dalijami iš balandžio mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus, gauta suma dauginama iš 27 dienų – gauta suma yra balandžio mėnesio valstybinio socialinio draudimo įmoka.

2 pavyzdys
Verslo liudijimo galiojimo laikotarpis: nuo 2004-04-15 iki 2004-04-20 – 86 Lt dalijami iš kovo mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir gauta suma dauginama iš 17 dienų – gauta suma yra kovo mėnesio valstybinio socialinio draudimo įmoka. 86 Lt dalijami iš balandžio mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir gauta suma dauginama iš 20 dienų – gauta suma yra balandžio mėnesio valstybinio socialinio draudimo įmoka.

3 pavyzdys
Verslo liudijimas išduotas, nurodant atskiras verslo liudijimo galiojimo dienas (sausio mėnesį verslo liudijimas galioja 2, 9, 16, 23, 30 dienomis) – 86 Lt dalijami iš sausio mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir gauta suma dauginama iš 5 dienų – gauta suma yra sausio mėnesio valstybinio socialinio draudimo įmoka.

2003 metų sausio, kovo, mėnesių vienos dienos valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 2,37 Lt.
2003 metų vasario mėnesio vienos dienos valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 2,63 Lt.
2003 metų balandžio, mėnesio vienos dienos valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 2,45 Lt.
2003 m. gegužės, liepos, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėnesių vienos dienos valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 2,45 Lt.
2003 m. birželio, rugsėjo, lapkričio mėnesių vienos dienos valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 2,53 Lt.
Atkreipiame dėmesį:
2004 m. sausio, kovo mėn. vienos dienos valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 2,45 Lt.
2004 m. vasario mėn. vienos dienos valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 2,71 Lt.
2004 m. balandžio, birželio, rugsėjo, lapkričio mėn. vienos dienos valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 2,87 Lt.
2004 m. gegužės, liepos, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėn. vienos dienos valstybinio socialinio draudimo įmoka yra 2,77 Lt.

Pastaba: jei pagal verslo liudijimą gyventojas dirbo nepilną kalendorinį mėnesį ir pateikė Fondo valdybos teritoriniam skyriui prašymą raštu bei sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinio mėnesio laikotarpį, jam bus įskaitytas draudimo stažas už visą mėnesį.

Jeigu verslo liudijimas įsigyjamas trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privaloma sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmoką už visą verslo liudijimo galiojimo laiką per 5 darbo dienas nuo verslo liudijimo įsigaliojimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Jeigu verslo liudijimas įsigijamas ketvirčiui ar ilgesniam laikui, valstybinio socialinio draudimo įmoka mokama kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną.
1 pavyzdys
Gyventojas įsigijo verslo liudijimą , kurio galiojimo laikas nuo 2003-01-01 iki 2003-03-31 dienos. Valstybinio socialinio draudimo įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2003-03-14 dienos imtinai.

2 pavyzdys
Gyventojas įsigijo verslo liudijimą 2003-06-01, jo galiojimo laikotarpis iki 2003-08-31. Valstybinio socialinio draudimo įmoka turi būti sumokėta už birželio mėnesį iki birželio 13 d., likusi įmokos suma už liepos, rugpjūčio mėnesius turi būti sumokėta iki rugsėjo 15 d.

Pasikeitus bazinės pensijos dydžiui per verslo liudijimo galiojimo laiką, įmokos perskaičiuojamos ir sumokamos per mėnesį nuo bazinės pensijos dydžio pasikeitimo dienos.
Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmoka sumokama pavedimu arba pašto perlaida į Fondo valdybos teritorinio skyriaus nurodytą banko sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bankiniame pavedime turi būti nurodytas draudžiamojo asmens kodas arba draudėjo (mokesčių mokėtojo) kodas (tais atvejais, kai asmuo neturi asmens kodo, jis turi kreiptis į Fondo valdybos teritorinį skyrių dėl draudėjo kodo suteikimo), o taip pat įmokos pavadinimas ir kodas.

Valstybinio socialinio draudimo įmokų kodų sąrašas

Įmokų pavadinimas Įmokos (kodas) Delspinigiai (kodas) Baudos (kodas) Kitos įplaukos
Asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus, valstybinio socialinio draudimo įmokos 261 262 263
Atidėtų valstybinio socialinio draudimo fondui mokėtinų sumų įmokos 273 274 275
Įplaukos už socialinio draudimo pažymėjimus 278

Atkreipiame dėmesį, jog skirtingi įmokų kodai turi būti nurodyti mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas, delspinigius ar baudas.
Asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus ir sudarę įmokų įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjimo atidėjimo ir delspinigių mokėjimo atidėjimo sutartis, mokėjimo pavedimuose turi nurodyti atidėtų valstybinio socialinio draudimo fondui mokėtinų sumų įmokų kodus.
Verslo liudijimus įsigyjantys asmenys gali įmokų nemokėti (tas laikotarpis nebus įskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tuo atveju, kai jie yra:
1) Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai;
2) I ar II grupių invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją;
3) sukakę senatvės pensijos amžių ir gauna šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą;
4) gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją iš tos šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, ir ta sutartis įsigaliojusi;
5) laisvės atėmimo vietose;
6) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, t.y. kai asmuo dirba ir jam skaičiuojamas darbo užmokestis;
7) turi būtinąjį stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
8) sukakę senatvės pensijos amžių pagal Lietuvos Respublikos pensijų įstatymus.

Įsigyto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu praradus teisę nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų (asmuo atleidžiamas iš darbo, jam pasibaigia invalidumo terminas), asmuo privalo apie tai pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui ir sumokėti įsiskolinimą už likusį verslo liudijimo galiojimo laiką per 5 darbo dienas. Vietos VMI įregistruoja draudėjais (mokesčių mokėtojais) asmenis, įsigijusius verslo liudijimus.
Vietos mokesčio administratorius, išduodamas naują ar pratęsdamas anksčiau įsigytą verslo liudijimą asmeniui, patikrina Fondo valdybos teritorinio skyriaus pateiktą asmenų, įsiskolinusių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, sąrašą. Jeigu asmuo, įsigyjantis verslo liudijimą, skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, vietos mokesčio administratorius verslo liudijimo neišduoda ar nepratęsia, kol nesumokėtas įsiskolinimas ir vietos mokesčio administratoriui nepateikiamas tai patvirtinantis dokumentas.
Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjimo atidėjimo ir delspinigių mokėjimo tvarką nustato LRV 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo” patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
Asmenys, įsigiję verslo liudijimą ir neturintys valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo, turi atvykti į Fondo valdybos teritorinį skyrių. Atvykstant su savimi reikia turėti pasą arba leidimą gyventi Lietuvoje. Asmenys, jaunesni kaip 16 metų, privalo pateikti gimimo liudijimą.
Duomenis apie asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus, draudimo laikotarpius ir sumokėtas per kalendorinius metus valstybinio socialinio draudimo įmokas jų valstybinio socialinio draudimo pažymėjimuose įrašo Fondo valdybos teritorinių skyrių darbuotojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki vasario1 d.
Asmuo, įsigijęs verslo liudijimą, išregistruojamas iš draudėjų (mokesčių mokėtojų) teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje pagal asmens prašymą arba pasibaigus verslo liudijimo galiojimo laikui, jeigu nėra įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Ginčai tarp draudėjų (mokesčių mokėtojų) ir valstybinio socialinio draudimo įstaigų sprendžiami Įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 530 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo” verslo liudijimus įsigiję asmenys privalomai draudžiami valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami verslo liudijime įrašyti šeimos nariai.
Asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, įgytus trumpiau kaip 3 mėnesiams, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka už visą verslo liudijimo galiojimo laiką per 5 darbo dienas nuo verslo liudijimo įsigijimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo.
Asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, įsigytus ketvirčiui ar ilgesniam laikui, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Pasikeitus bazinės pensijos dydžiui per verslo liudijimo galiojimo laiką, įmokos perskaičiuojamos ir sumokamos per mėnesį nuo bazinės pensijos dydžio pasikeitimo dienos.
Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmoka sumokama pavedimu arba pašto perlaida į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau vadinama – Fondo valdybos teritorinis skyrius) nurodytą banko sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bankiniame dokumente arba pašto perlaidoje turi būti nurodytas draudžiamojo asmens kodas arba draudėjo – mokesčių mokėtojo kodas, įmokos pavadinimas ir įmokos kodas.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai už ne visą mėnesį apskaičiuojamos proporcingai išduodamo ar pratęsiamo verslo liudijimo galiojimo laikui, taikant kalendorinių dienų skaičių.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai dydis nepriklauso nuo įsigyjamų verslo liudijimų skaičiaus tuo atveju, kai įsigyjamų verslo liudijimų galiojimo laikas sutampa. Jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, bet savo noru sumoka valstybinio socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį (50 proc. bazinės pensijos dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą), jam įskaitomas draudimo stažas už visą mėnesį.
Verslo liudijimus įsigyjantys asmenys gali įmokų nemokėti (tas laikotarpis nebus įskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą), jeigu jie yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai, I ar II grupės invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją, yra sukakę senatvės pensijos amžių ir gauna šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymą, gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją iš tos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, ir ta sutartis yra įsigaliojusi, yra laisvės atėmimo vietose, yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba turi būtinąjį stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti ar sukakę senatvės pensijos amžių pagal Lietuvos Respublikos pensijų įstatymus. Asmenims, įsigijusiems verslo liudijimą ir neturintiems Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo, jis išduodamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje.

8. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKOS, KURIAS MOKA VERSLO LIUDIJIMUS ĮSIGIJĘ GYVENTOJAI
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato, kad gyventojai, kurie verčiasi veikla turėdami verslo liudijimą, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, sudarančias 30 proc. apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar įstatymų nustatyta tvarka yra sumažintas pajamų (verslo liudijimo) mokestis, ar konkretus gyventojas nuo šio mokesčio atleistas.
Kai gyventojų, kurie verčiasi veikla turėdami verslo liudijimus, 30 proc. apskaičiuoto gyventojų pajamų (verslo liudijimo tam tikrai veiklos rūšiai) mokesčio sumos per mėnesį sudaro mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais, skirtumą tarp faktiškai įmokėtos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos gyventojai perveda į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodydami tikslinę paskirtį.
9. VERSLO LIUDIJIMUS ĮSIGIJUSIŲ GYVENTOJŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMAS
Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarkymo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1976 “Dėl gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarkos”.
Gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, privalo pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą.
Žurnalo forma ir pildymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 “Dėl gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo formos ir jo pildymo tvarkos patvirtinimo”. Gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus, parduodami prekes gyventojams, įsigijusiems prekybos verslo liudijimus, privalo išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, o kitiems pirkėjams šie kvitai išrašomi jų pageidavimu. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito pirmasis egzempliorius duodamas prekių pirkėjui, o antrasis lieka pardavėjui.
Gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus ir esantys pridėtinės vertės mokesčio (toliau vadinama – PVM) mokėtojai, parduodami prekes, pirkėjo pageidavimu privalo išrašyti ir PVM sąskaitas faktūras.
Gyventojai, įsigiję ne prekybos, o kitos veiklos verslo liudijimus, parduodami savos gamybos prekes (išskyrus atvejus, kai savos gamybos prekės parduodamos gyventojams, įsigijusiems verslo liudijimus) arba suteikdami paslaugas, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus privalo išrašyti pirkėjams arba paslaugų gavėjams jų pageidavimu. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito pirmasis egzempliorius duodamas prekių pirkėjui arba paslaugų gavėjui, o antrasis lieka pardavėjui arba paslaugų teikėjui.
Gyventojai, įsigiję ne prekybos, o kitos veiklos verslo liudijimus ir esantys PVM mokėtojai, parduodami savos gamybos prekes arba suteikdami paslaugas, pirkėjo arba paslaugos gavėjo pageidavimu privalo išrašyti ir PVM sąskaitas faktūras.
Gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, pirkdami iš verslo liudijimą įsigijusio gyventojo (ne PVM mokėtojo) jo pagamintą produkciją arba pirkdami žemės ūkio produkciją iš gyventojo (ne PVM mokėtojo), kuris pats ją išaugino, arba pirkdami iš gyventojo (ne PVM mokėtojo ir neįsigijusio verslo liudijimo) asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, privalo išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus. Antrasis prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito egzempliorius duodamas prekių pardavėjui, o pirmasis lieka prekių pirkėjui.
Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito formą, įsigijimo, pildymo bei naudojimo tvarką nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 128 “Dėl prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito formos, šių kvitų pildymo taisyklių ir prekių inventorizavimo akto formos patvirtinimo”. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus platina apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų miestų (rajonų) skyriai.

10. VERSLO LIUDIJIMUS ĮSIGIJUSIŲ GYVENTOJŲ PAJAMŲ DEKLARAVIMAS
Verslo liudijimus įsigiję gyventojai apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui, kuriame buvo įsigytas verslo liudijimas, privalo pateikti pajamų, gautų iš veiklos, kuria verstis įsigytas verslo liudijimas, deklaraciją. Jos formą ir pildymo tvarką galite rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2000 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. 243 “Dėl patento formos ir kitų formų bei dokumentų, reguliuojančių patentus įsigijusių fizinių asmenų veiklą, patvirtinimo”.
11. TEISĖS AKTUOSE NUSTATYTOS VEIKLOS TAISYKLĖS
Įsigijęs kurios nors veiklos rūšies verslo liudijimą, gyventojas privalo laikytis teisės aktuose nustatytų tos veiklos taisyklių.

Pavyzdys
Įsigijęs žuvų, mėsos bei jų gaminių rūkymo paslaugos verslo liudijimą, veiklą gyventojas turi vykdyti patalpose, įrengtose pagal nustatytus veterinarinius, higieninius ir kitų maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Patalpų atitikimą nustatytiems reikalavimams tikrina teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nustatytų reikalavimų atitikimas patvirtinamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymu, suteikiančiu valstybinės veterinarinės priežiūros numerį bei nustatančiu maisto tvarkymo kontrolės dažnumą. Verslo liudijimus įsigiję gyventojai neatleidžiami nuo prekyvietę eksploatuojančios įmonės rinkliavų ir kitų LR įstatymuose nustatytų mokesčių
12. VERSLO LIUDIJIMUS ĮSIGIJUSIŲ GYVENTOJŲ VEIKLOS TIKRINIMAS
Reikia nepamiršti, kad gyventojo pagal verslo liudijimą vykdoma veikla bet kuriuo metu gali būti patikrinta, todėl reikia būti tam pasiruošusiam. Gyventojų ūkinės – finansinės veiklos patikrinimus atlieka apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (toliau-AVMI) bei VMI prie FM pareigūnai, kuriems atitinkamos inspekcijos viršininkas arba jo įgaliotas pareigūnas paveda atlikti patikrinimą. Mokesčių mokėtojo veiklos patikrinimas atliekamas turint inspekcijos viršininko ar jo įgalioto pareigūno pasirašytą ir numeruotą patikrinimo pavedimą. Pradėdami patikrinimą, pareigūnai mokesčių mokėtojui turi prisistatyti, parodyti tarnybinius pažymėjimus, supažindinti su pavedimu tikrinti. Patikrinimai atliekami dalyvaujant verslo liudijimą įsigijusiam gyventojui. Jeigu tuo metu, nesant verslo liudijimą įsigijusio asmens, veiklą vykdo į verslo liudijimą įrašytas šeimos narys, tai patikrinimas atliekamas dalyvaujant šiam šeimos nariui. Pareigūnas turi teisę pagal dokumentų paėmimo aktą iš mokesčių mokėtojo laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus, daryti jų kopijas arba išrašus, tuos dokumentus sužymėti, kad būtų išvengta jų klastojimo. Jeigu mokesčių mokėtojas teigia, kad jo dokumentai pavogti ar kitaip prarasti, pareigūnas turi pareikalauti minėtą faktą patvirtinančio dokumento. Jeigu patikrinimo metu įtariama, kad verslo liudijimą įsigijęs gyventojas turi prekių be jų įsigijimo dokumentų, verčiasi neteisėta ūkine – komercine veikla ar kitaip pažeidžia teisės aktų reikalavimus, atliekamas pilnas prekių grupių, blankų, žaliavų ar kitokių materialinių vertybių inventorizavimas ir surašomas inventorizavimo apyrašas. Kai patikrinimo metu nustatomas teisės aktų pažeidimo faktas ir konkretus asmuo – pažeidėjas, surašomas ATP protokolas.
Verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams rekomenduojama turėti laisvos formos žurnalus, kuriuose būtų registruojami valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekami patikrinimai.
Valstybės kontrolės institucijos pareigūnai šiame laisvos formos žurnale (jeigu jį tikrinimo metu pateikia verslo liudijimą įsigijęs gyventojas) privalo įrašyti valstybinės kontrolės institucijos pavadinimą, savo vardus ir pavardes, pareigas, tikrinimo tikslus, datą, trumpą tikrinimo išvadą ir pasirašyti.

Veiklos patikrinimo žurnalo pavyzdys
Eil.
Nr. Kontrolės
institucija Tikrintojo vardas, pavardė Tikrintojo pareigos Patikrinimo tikslas Tikrinimo data, laikas Patikrinimo išvada Tikrintojo parašas

13. VERSLO LIUDIJIMUS ĮSIGIJUSIŲ GYVENTOJŲ ATSAKOMYBĖ
Verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams, nesilaikantiems Verslo liudijimų išdavimo tvarkoje nustatytų reikalavimų (prekybos, gamybos ar paslaugų teikimo vietoje neturintiems prekių, medžiagų ar žaliavų įsigijimo dokumentų, neišrašantiems prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų, sąskaitų faktūrų, PVM sąskaitų faktūrų, kai tai numatyta Verslo liudijimų išdavimo tvarkoje, neteisingai tvarkantiems piniginių įplaukų ir išlaidų žurnalus), taikoma atsakomybė, numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse, Mokesčių administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.
14. VERSLO LIUDIJIMUS ĮSIGIJUSIŲ GYVENTOJŲ TEISĖ UŽGINČYTI PAREIGŪNŲ VEIKSMUS

Verslo liudijimą įsigijęs gyventojas gali užginčyti kiekvieną mokesčių administratoriaus ar jo pareigūno veikimą dėl jo ir šio veiksmo pasekmes. Mokestinius ginčus nagrinėja AVMI, VMI prie FM, Mokestinių ginčų komisija ir teismas. AVMI nagrinėja mokestinius ginčus, kurie tiesiogiai iškyla tarp verslo liudijimus įsigijusių gyventojų ir mokesčio administratoriaus pareigūno, atliekančio patikrinimą. VMI prie FM nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčio mokėtojo ir AVMI ar jo pareigūno. Mokestinių ginčų komisija nagrinėja tuos mokestinius ginčus, kuriuos išnagrinėjo VMI prie FM. Mokesčio mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę Mokestinių ginčų komisijos sprendimą apskųsti teismui. Kiekviename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape mokesčio mokėtojas turi teisę būti išklausytas. Kiti ginčai tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

II dalis. INDIVIDUALI VEIKLA

Fiziniai asmenys, norėdami verstis ūkine komercine veikla neįregistravęs įmonės, gali užsiimti individualia veikla ir tokiu būdu gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Tokią teisę numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas tai apibrėžia kaip individualią veiklą.

Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia
gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

Individualiai veiklai būdingi požymiai pateikti 1 schemoje
1 schema

Tęstinumas

Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas dažniausiai nebus laikomas vykdančiu individualią veiklą (pvz., išvykstantis į užsienį gyventojas parduoda keletą tapačių daiktų). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais ir nesant tęstinumui, iš tam tikrų aplinkybių darytina išvada, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: naudos dydis ir tai, kokią visų gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda; taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos. Tarkime, gyventojas asmeninės nuosavybės teise turi 2 butus, kuriuos nuomoja kitiems gyventojams. Kitų pajamų šaltinių jis neturi. Vadinasi, butų nuoma sudaro pagrindinę jo visų gaunamų pajamų dalį, todėl galima laikyti, kad šis gyventojas verčiasi individualia butų nuomos veikla.
Jeigu gyventojas įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn turtą, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą. Individualia veikla paprastai laikomi tokie atvejai, kai gyventojas, siekdamas ekonominės naudos, įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn:
 pastatus, butus;
 žemės sklypus (pakeitęs arba nepakeitęs žemės paskirties);
 automobilius ir kt.
1 pavyzdys
2001- 2003 metais gyventojas pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 25 arų ne žemės ūkio paskirties sklypą, skirtą gyvenamųjų namų statybai.

2003 metais 1 ha žemės sklypą padalino į 5 sklypus, pakeitė žemės paskirtį į komercinę ir pardavė už 200000 Lt kitiems gyventojams, taip pat 2004 metais pardavė 25 arų sklypą juridiniam vienetui už 100000 Lt.
Laikoma, kad gyventojas 2003 ir 2004 metais vykdė individualią turto pardavimo veiklą.

2 pavyzdys

Gyventojas 2000 m. nusipirko 3 butus. Šiuose butuose atliko remontą ir 2004 metais juos (po 150000 Lt) pardavė. Laikoma, kad 2004 m. gyventojas vykdė individualią turto pardavimo veiklą.

Gyventojui vykdant individualią veiklą, t.y. parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą (pavyzdžiui, butus, žemės sklypus, automobilius), į tokio turto įsigijimo datą neatsižvelgiama, kadangi „trejų metų“ lengvata numatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau – GPMĮ) taikoma parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn tik ne individualios veiklos nekilnojamąjį daiktą ir/ar teisiškai įregistruotą (registruotiną) kilnojamąjį daiktą.

Savarankiškumas

3 pavyzdys

Gyventojas sudarė su įmone kompiuterinės programos sukūrimo sutartį, kurioje numatė atliekamos paslaugos tęstinumą (tarkime, per 5 mėnesius sukurti programinę įrangą įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti), civilinę atsakomybę už atliktą darbą, nustatė tarpusavio teises ir pareigas. Gyventojui buvo sudarytos sąlygos dirbti įmonės patalpose, naudoti įmonės kompiuterį. Tačiau šiam gyventojui neskaičiuojamas darbo stažas šioje įmonėje, nenumatytas kvalifikacijos kėlimas, darbo laiko ir poilsio reikalavimai, jis turi pats pasirūpinti darbo priemonėmis (išskyrus kompiuterį), nenumatytos garantijos ligos atveju, jis nepavaldus įmonės vadovui ir pan. Tokia gyventojo veikla yra savarankiška individuali veikla.
4 pavyzdys
Gyventojas pradėjo dirbti įmonėje kompiuterių programų kūrimo specialistu. Susitarime su darbdaviu numatytos darbo funkcijos, darbo laiko, poilsio, drausmės sąlygos, pavaldumas atitinkamo padalinio ar įmonės vadovams, darbo apmokėjimo sąlygos, materialinė atsakomybė ir pan. Šiuo atveju gyventojo veikla nėra savarankiška, o atitinka darbo santykiams būdingus požymius.
Individualios veiklos sąvoka apima ir savarankišką veiklą, kurią Lietuvoje per nuolatinę bazę vykdo nenuolatinis Lietuvos gyventojas.

Gyventojas turi galimybę pasirinkti:
• užsiimti individualia veikla, neįsigijus verslo liudijimo, ir apie tai informuoti mokesčių administratorių
• arba vykdyti individualią veiklą, kuria verčiamasi įsigijus verslo liudijimą.
Tačiau ne kiekviena individualia veikla galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Vienas esminių skirtumų tarp šių dviejų individualios veiklos rūšių – įsigijus verslo liudijimą yra iš anksto sumokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, tuo tarpu užsiimant individualia veikla, neįsigijus verslo liudijimo, pajamų mokestis mokamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos gyventojui pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaravus visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.
GPMĮ apibrėžia kelias pagal savo pobūdį skirtingas individualios veiklos rūšis, kurios pateiktos 2 schemoje.

2 schema

2.1. Savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą
Individualiai veiklai priskiriama bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus tas komercines arba gamybines veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis – tai reikia pasitikslinti atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, o taip pat atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį.
1 pavyzdys
Gyventojas nutaria užsiimti individualia komercine veikla ir prekiauti alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais. Pasiteiravęs Ūkio ministerijoje, jis sužino kad, didmeninė prekyba ir mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais (LRV 2004 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 618, Žin., 2004, Nr. 84-3050) bei didmeninė (LRV 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 384, Žin., 2004, Nr. 53-1800) ir mažmeninė prekyba (LRV 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 383, Žin., 2004, Nr. 53-1799) tabako gaminiais yra licencijuojamos veiklos, o licencijos šioms veikloms išduodamos tik įmonėms, todėl jis negalės verstis šia individualia veikla.
2 pavyzdys
Gyventojas nori verstis draudimo veikla. Susipažinęs su nuo 2004-01-01 įsigaliojusiu 2003 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu (Žin., 2003, Nr. 94-4246), jis sužino, kad ši veikla licencijuojama ir tokia veikla gali verstis tik juridiniai asmenys. Vadinasi, jis negalės verstis šia individualia veikla.
Tačiau minėtame įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys gali verstis draudimo tarpininkavimu. Vadinasi, gyventojas gali verstis draudimo tarpininkavimo (draudimo agento) individualia veikla.

Už licencijų išdavimą ir perregistravimą imama valstybės rinkliava. Todėl gyventojas, pageidaujantis verstis kurios nors rūšies veikla, sužinoti ar ji licencijuojama, ar ne, taip pat gali iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 (Žin., 2000, Nr. 108-3463) patvirtinto Valstybės rinkliavos objektų sąrašo. Šio sąrašo 3 punkte pateiktas sąrašas veiklos rūšių, kuriomis verstis išduodamos licencijos ir nustatyti valstybės rinkliavos dydžiai už jų išdavimą.
Yra komercinių ar gamybinių veiklos rūšių, kurios nelicencijuojamos, tačiau valstybės institucijos leidimus verstis tokia veikla išduoda tik juridiniams asmenims. Pateikiame tokį pavyzdį.

3 pavyzdys

Gyventojas nori verstis dujinių viryklių remontu, aptarnavimu, vandens skaitiklių patikra. Šios veiklos rūšies nėra licencijuojamų veiklos rūšių sąraše, tačiau šiai veiklai vykdyti reikia Energetikos inspekcijos leidimo, kuris išduodamas tik juridiniams asmenims. Vadinasi, gyventojas tokios rūšies individualia veikla verstis negali.

Tokiais kaip 3 pavyzdyje pateiktais atvejais gyventojas turi pats žinoti teisės aktuose nustatytas tos veiklos taisykles ir jų laikytis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) nuostatomis, valstybinė mokesčių inspekcija tik administruoja mokesčius, todėl neprivalo reikalauti, kad gyventojas jai pateiktų leidimus, privalomus turėti vykdant vienos ar kitos rūšies veiklą. Gyventojas, nesilaikantis vienai ar kitai veiklos rūšiai nustatytų tos veiklos taisyklių, tų taisyklių laikymąsi kontroliuojančių institucijų gali būti baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Savarankiška bet kokio pobūdžio komercine ir gamybine veikla taip pat laikoma ūkininko ir jo partnerių vykdoma žemės ūkio veikla, kurios sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009) 2 straipsnyje, t. y. žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimas; savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas, maisto produktų gamyba ir šių produktų realizavimas, paslaugų žemės ūkiui teikimas. Žemės ūkio veikla nelaikoma maisto produktų gamyba iš ne savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų realizavimas.
Atskirų rūšių komercinė ar gamybinė veikla gali būti vykdoma ir turint verslo liudijimą – tokių rūšių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 112-4992).
2.2. Savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą

Individualiai kūrybos veiklai priskiriama savarankiška kūrybos veikla (veikla, kurios rezultatas yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, nepaisant jų meninės vertės, išraiškos būdo ir formos), profesinė (advokatų, notarų, antstolių ir pan.) ir kita panašaus pobūdžio veikla, išskyrus tas veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis – tai reikia pasitikslinti atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, o taip pat atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį.
1 pavyzdys
Gydytojas odontologas nori verstis individualia veikla. Pasitikslinęs Sveikatos apsaugos ministerijoje jis sužino, kad ši veiklos sritis yra licencijuojama (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. V-364 (Žin., 2004, Nr. 86-3152). Kadangi licencijuojama veikla gali verstis tik juridiniai asmenys, šis gyventojas negalės verstis individualia odontologo veikla.

2 pavyzdys

Gyventojas, pagal darbo sutartį dirbantis universitete dėstytoju, dar sukūrė ir savo paskaitų ciklą, kurį skaito plačiajai visuomenei ir iš kurių gauna pajamų. Kadangi ši jo veikla nesusijusi su darbu universitete ir yra savarankiška, tai ji priskiriama individualiai veiklai. Tuo atveju, jeigu toks dėstytojas skaito universiteto studentams paskaitas, dėl kurių nebuvo susitarta jo darbo sutartyje, tai gali būti laikoma individualia veikla, tačiau tik tais atvejais, jeigu galima įrodyti, kad tokios paskaitos yra visiškai nesusijusios su jo darbo santykiais – t. y. dėstytojas nesivadovauja universiteto programa, dėl paskaitų vietos ir laiko susitaria su universiteto administracija kaip privatus asmuo, studentams šios jo paskaitos nėra privalomos.

Atskirų rūšių profesinė ir kita panašaus pobūdžio veikla gali būti vykdoma ir turint verslo liudijimą – tokių veiklos rūšių sąrašas nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d.nutarime Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“ (Žin., 2002, Nr.112-4992).
2.3. Savarankiška sporto veikla

Gyventojai gali verstis savarankiška sporto veikla. Tai sportininkai – šachmatininkai, atletai, golfo žaidėjai ir pan., komandinių sporto šakų atstovai – krepšininkai, rankininkai, ledo ritulininkai ir pan. Tarkim, sportininkas sudaro sutartį su sporto varžybų organizatoriais, kad jis dalyvauja šiose varžybose ir gauna dalį pajamų nuo į šias varžybas parduotų bilietų.
Tokia sportininko veikla – savarankiška sporto veikla. Nardytojai, alpinistai (išskyrus dalyvaujančius kopimo varžybose) ir kitais panašiais užsiėmimais pramogai užsiimantys gyventojai sportininkais nelaikomi.
Pajamų gavimo požiūriu prie individualios sporto veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose prekių ar paslaugų pristatymuose), rėmėjo simbolikos vaizdavimas ant sportininko naudojamų sporto reikmenų. Tačiau ši vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais sporto renginiais (jeigu sportininkas yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas – renginiais Lietuvoje).
Prie individualios sporto veiklos nepriskiriama veikla, kuri nėra susieta su konkrečiu sporto renginiu, tarkim, reklama, susijusi tik su sportininko vardu ar jo sportiniais pasiekimais. Tokia veikla gali būti priskirta individualiai reklamos veiklai.
Daugelis sportininkų verčiasi sporto veikla, sudarę sporto veiklos sutartis (kontraktus). Todėl svarbu nustatyti ar sporto veiklos sutartis (kontraktas) gali būti prilyginta darbo sutarčiai. T.y. ar galima teigti, kad sportininkas, sudaręs sporto veiklos sutartį (kontraktą), verčiasi individualia sporto veikla ar dirba pagal darbo sutartį ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 30 straipsnyje nustatyta sporto veiklos sutarties (kontrakto) sąvoka. Sporto veiklos sutartyje (kontrakte) numatytos sąlygos, kurios GPMĮ požiūriu atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius – sportininko funkcijos, sportininko įsipareigojimai laikytis sporto klubo nustatytų taisyklių, sportininko atlyginimas, sveikatos draudimo sąlygos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir kt. Todėl pagal GPMĮ tokioje sutartyje nustatyti darbdavio (sporto klubo) ir darbuotojo (sportininko) santykiai prilygintini darbo santykiams arba jų esmę atitinkantiems santykiams, nesvarbu, kad ši sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 str. 2 dalyje nustatytų darbo sutarties sudarymo aspektų, t. y. jos pavyzdinės formos.
Individualiai sporto veiklai priskiriama tik savarankiška tokia veikla. Savarankiškumas, t.y. toks gyventojo santykis su kita sandorių (nesvarbu, kokios formos), sudaromų vykdant veiklą, šalimi, kuris iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Nuolatinio Lietuvos gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt.
Pagal GPMĮ 6 straipsnio nuostatas, sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojai sporto veiklos pajamas gauna vykdydami individualią sporto veiklą ar sporto veiklos pajamas gauna pagal darbo sutartis, taip pat kitokias sutartis, kurios iš esmės (susitarimu dėl apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius.
Tačiau atsižvelgiant į tai, ar pajamos gaunamos iš individualios sporto veiklos, ar šios pajamos susijusios su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, yra skirtingas sportininkui išmokas išmokėjusio asmens šių išmokų deklaravimo, taip pat paties sportininko pajamų mokesčio deklaravimo būdas, privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų sumokėjimo būdas, registravimasis PVM mokėtoju bei kitų mokesčių mokėjimas (žr. kitus šių rekomendacijų skyrius).
2.4. Savarankiška atlikėjo veikla
Tai atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio skaitančio, deklamuojančio ar kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo, taip pat orkestro, ansamblio ar choro vadovo ir dirigento) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. Tarkime, skaitovas savarankiškai parengė poezijos vakaro spektaklį, kurį važinėdamas po šalį viešai atlieka gaudamas už tai su spektaklio organizatoriais sutartą atlygį. Tokia atlikėjo veikla – savarankiška atlikėjo veikla.
Svarbi sąlyga nustatyti ar nuolatinis Lietuvos gyventojas verčiasi individualia atlikėjo veikla yra jo dalyvavimas viešame pasirodyme. Viešas atlikimas ar pasirodymas – tai viešas kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiesiogiai (gyvas atlikimas) ar pasitelkiant bet kokias priemones ar įrangą. Viešu pasirodymu taip pat laikomas dalyvavimas atlygintinai politiniuose, religiniuose, labdaringuose ar kituose panašiuose renginiuose.
Vadinasi, gyventojas, besiverčiantis atlikėjo veikla, turi atitikti tokias sąlygas: jo veikla turi atitikti atlikėjo sąvoką ir jis turi dalyvauti viešame pasirodyme ar atlikime.
Atlikėjais nelaikomi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį viešai atliekant ar pasirodant, taip pat kūrybiniai darbuotojai, dalyvaujantys kino kūrime, konferencijų dalyviai, televizijos programų svečiai, dalyvaujantys diskusijose spec. laidose, ir pan. Kūrinio sukūrimas, atlikėjų veiklos kontekste, neapima dailininko, skulptoriaus, kompozitoriaus ar rašytojo veiklos.
Pajamų gavimo požiūriu prie individualios atlikėjo veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla, už kurią atlikėjas gauna pajamų. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose produkto (prekių ar paslaugų) pristatymuose). Tačiau ši vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais vienkartiniais ar pasikartojančiais veiksmais, t. y. viešais pasirodymais.
Prie atlikėjo veiklos nepriskiriama veikla, kuri nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su konkrečiu pasirodymu, pavyzdžiui, reklama, susijusi tik su atlikėjo vardu ar jo kaip atlikėjo pasiekimais. Tokios veiklos pajamos apmokestinamos pagal GPMĮ normas kaip individualios (ne atlikėjo) veiklos pajamos.
Gyventojų, teikiančių muzikantų paslaugas (išskyrus viešus pasirodymus) tik gyventojams, pavyzdžiui, vestuvių, pobūvių, laidotuvių, jubiliejų ir pan., atvejais, veikla nepriskiriama atlikėjų veiklai ir gali būti vykdoma kaip individuali (ne atlikėjo) veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Atlikėjų pajamos, gautos iš atlikėjų veiklos, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojas gauna atlikėjo pajamas darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, ar kitokiu pagrindu.

Individuali veikla, vykdoma neįsigijus verslo liudijimo
Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių pagal savo gyvenamąją vietą. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi registruoti nuolatinę bazę, per kurią vykdo savo individualią veiklą.
Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos išduoda pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą ir vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą nuolatinę bazę Lietuvoje. Ši pažyma reikalinga tam, kad kitas asmuo, išmokėdamas jam individualios veiklos pajamas už prekes, paslaugas, neišskaičiuotų pajamų mokesčio nuo išmokamos pajamų sumos.
Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, turi teisę pasirinkti kokį pajamų mokesčio tarifą – (15 proc. ar 33 proc.) taikyti apmokestinant per kalendorinius metus gautas iš savo individualios veiklos pajamas.
Jeigu gyventojas nusprendžia iš savo individualios veiklos pajamų neatimti patirtų šiai veiklai vykdyti išlaidų, tai nuo bendros gautos pajamų sumos mokamas 15 proc. pajamų mokestis.
Kai gyventojas nusprendžia pajamų mokestį skaičiuoti iš gautų savo individualios veiklos pajamų atimdamas leidžiamus atskaitymus, jo likusi pajamų dalis (atėmus išlaidas) apmokestinama 33 proc. pajamų mokesčiu. Kas laikoma leidžiamais atskaitymais nurodyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau-GPMĮ) 18 straipsnyje. Leidžiamų atskaitymų apskaičiavimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 “Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo”. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai nustatyti 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. 304 “Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo”.
Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, sporto bei atlikėjų veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais ir apskaičiuojant apmokestinamas pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdęs individualią veiklą, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuoti pajamų mokestį.
Teikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją, gyventojas besiverčiantis individualia veikla, apskaičiuodamas apmokestinamas pajamas galės atimti:

neapmokestinamas pajamas,
• pajamas,gautas iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą,
• leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu,
• metinius neapmokestinamų ir papildomų neapmokestinamų pajamų dydžius,
• nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtas išlaidas.
Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos, vykdomos per nuolatinę bazę apmokestinamas pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų pajamų atimama:
• neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) leidžiami atskaitymai, susiję su tos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu.

INDIVIDUALIOS VEIKLOS ĮREGISTRAVIMAS IR IŠREGISTRAVIMAS (GPMĮ 34 str. 4 dalis, 35 str. 2 dalis)

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą nuolatinę bazę Lietuvoje.
Informavimo apie pradėtą vykdyti individualią veiklą tvarka pateikta 3 schemoje

3 sch

Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklės (toliau-Taisyklės) patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 ,,Dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 1-31).
Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje (toliau – AVMI) pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ir užpildyti fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčių mokėtojų registre FR0039 formą.
Ši nuostata netaikoma advokatams, advokatų padėjėjams ir notarams, kurie iki 2002 m. gruodžio 31 dienos, t. y. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo dienos, yra įregistruoti Mokesčio mokėtojų registre. Taip pat ši nuostata netaikoma gyventojams, kurie individualią veiklą vykdo pagal įsigytą verslo liudijimą.
Pagal GPMĮ 2 str. 30 dalį nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi.

GPMĮ nenumatyta prievolė gyventojui, pageidaujančiam verstis individualia veikla, vietos AVMI pateikti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl gyventojo nuolatine gyvenamąja vieta turi būti laikoma ta vieta, kurią gyventojas nurodė pateikdamas vietos AVMI prašymą įregistruoti individualią veiklą, nesvarbu, ar šią gyvenamąją vietą jis nustatyta tvarka yra deklaravęs, ar ją nuomojasi ir pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą neturi.

Gyventojas, vietos AVMI nurodęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą, pajamas iš individualios veiklos turės deklaruoti ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti šiai vietos AVMI.
Fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčių mokėtojų registre FR0039 formos užpildymo taisyklės yra patvirtintos VMI prie FM viršininko 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 255 ,,Dėl prašymų įregistruoti Mokesčių mokėtojų registre formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-64).
Pildydamas FR0039 formą, gyventojas 11 laukelyje turi nurodyti veiklos kodą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių ir veiklos pavadinimą. Tarkime, gyventojas pageidauja verstis individualia draudimo tarpininkavimo veikla. FR0039 formos 11 laukelyje jis nurodo veiklos kodą – 67.20 ir veiklos pavadinimą – draudimo agentų veikla.

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas užpildo prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą, ją pasirašo ir pateikia mokesčių administratoriui, laikoma, kad jis informavo mokesčių administratorių apie pradedamą vykdyti individualią veiklą.

Minėtose FR0039 formos užpildymo taisyklėse nustatyta, kad tuo atveju, kai pasikeičia mokesčių mokėtojų įregistravimo duomenys, tai per 5 darbo dienas nuo jų pasikeitimo mokesčių mokėtojas privalo AVMI Registro tvarkytojui pateikti naują prašymą pakeisti tuos duomenis Registre. Toks prašymas pateikiamas ir tuo atveju, kai keičiasi vykdomos veiklos rūšies kodas ir pavadinimas, arba gyventojas vykdomas veiklos rūšis nori papildyti naujomis. Tarkime, ūkininkas, be žemės ūkio veiklos pageidaujantis verstis ir kitokia individualia veikla, pavyzdžiui, medžio apdirbimo veikla, turi pateikti AVMI naują FR0039 formos prašymą įregistruoti ir šią individualią veiklą.

Mokesčių administratoriaus išduodamoje individualios veiklos vykdymo FR0468 pažymoje nurodoma, kad pažymoje įvardytas gyventojas vykdo konkrečią individualią veiklą. Veiklos pavadinimas ir tos veiklos rūšies kodas nurodomas pagal kitoje pažymos lapo pusėje nurodytus veiklos rūšių pavadinimus ir jų kodus .
Tarkime, gyventojas FR0039 formoje nurodė, kad versis draudimo tarpininkavimu – draudimo agentų veikla. Tokiu atveju, jam išduodamoje individualios veiklos vykdymo FR0468 formos pažymoje įrašomas veiklos kodas – 18 ir jos pavadinimas pagal pateiktą lentelę – finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas, nuoma, kita verslo, konsultacinė veikla. Rekomenduojama šalia veiklos pavadinimo skliausteliuose nurodyti konkrečią veiklos rūšį – draudimo agentų veikla.

Individualios veiklos vykdymo pažymą gyventojas privalo pateikti, sudarydamas paslaugų teikimo sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis arba parduodamas prekes kitiems asmenims. Tokiu atveju, kitas asmuo, išmokėdamas individualią veiklą vykdančiam gyventojui (išskyrus sporto ir atlikėjų individualią veiklą bei, kai individualia veikla besiverčiantis gyventojas gauna pajamų iš nenukirsto miško ar apvaliosios medienos pardavimo) išmokas už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, neišskaičiuoja pajamų mokesčio, o pajamų mokestį nuo tokių pajamų GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats tas išmokas gavęs gyventojas, mokestiniams metams pasibaigus, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Gyventojui praradus individualios veiklos vykdymo pažymą, išduodamas jos dublikatas, kuriam suteikiamas naujas registracijos numeris ir įrašomas žodis ,,Dublikatas“.
KUR GALIMA KREIPTIS DĖL IŠSAMESNĖS INFORMACIJOS

Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, išsamesnę informaciją gali gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniuose skyriuose.

Interneto svetainės rubrikoje ,,VMI prie FM paaiškinimai ir komentarai“ Jūs rasite išsamią informaciją visais dominančiais, su individualia veikla susietais klausimais bei šią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Leave a Comment