Verslo ištekliai ir jų struktūra

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. VERSLO IŠTEKLIAI IR JŲ STRUKTŪRA.....................4
2. FIZINIAI (MATERIALŪS) IŠTEKLIAI.....................4
3.FINANSINIAI IŠTEKLIAI..............................5
4. ŽMONIŲ IŠTEKLIAI..............................7
5. NEAPČIUOPIAMI (NEMATERIALŪS) IŠTEKLIAI................9
IŠVADOS..............................12
NAUDOTA LITERATŪRA.........................13

ĮVADAS

Dažniausiai organizacijos veikia nuolatinio pasikartojimo režimu: diena iš dienos turi kartoti tuos pačius procesus, pateikti vartotojams tuos pačius produktus. Nuolat pasikartojančioje veikloje reikia kartoti ne tik produkto darymo operacijas, bet ir jas laiduojančius aprūpinimui reikalingais ištekliais , įrengimų priežiūros, darbuotojų žinių, įgūdžių, darbingumo ir noro dirbti palaikymo, gamtosaugos veiksmus. Visų šių procesų valdymas ir sudaro kasdieninę verslo įmonės veiklą.

Verslo įmonėms, siekiant išlikti ir plėstis dinamiškoje aplinkoje, svarbu įvertinti savo galimybes irr pirkėjų poreikius, išlaikyti konkurencinį pranašumą jos pasirinktose prekių ar paslaugų rinkose. Verslininkai, žinodami ateities tikslus, privalo išsiaiškinti ir apibrėžti, ko reikia tikslams pasiekti. Todėl dera nustatyti ir nagrinėti išteklius, kuriuos galima naudoti produktams, prekėms ar paslaugoms kurti ir visuomenės poreikiams geriausiai tenkinti.

1. VERSLO IŠTEKLIAI IR JŲ STRUKTŪRA

Ištekliai – visa tai, ko reikia prekių ir paslaugų gamybai.

Verslo įmonėje išteklius priimta skirstyti į keturias grupės:
– fiziniai (materialūs);
– finansiniai;
– žmonių;
– neapčiuopiamieji (nematerialūs).

2. FIZINIAI (MATERIALŪS) IŠTEKLIAI

Smulkiau skirstant fizinius išteklius, prieinama prie ilgalaikių ir trumpalaikių materialinių išteklių sudėties, struktūros, dinamikos, būklės tyyrimo.
Ilgalaikis materialus turtas – verslo įmonės pastatai, statiniai, ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrengimai, įranga ir įrankiai, kitas materialus turtas.
Įmonės veiklos rezultatams svarbūs visi ilgalaikio materialiojo turto elementai, tačiau didžiausią įtaką turi ta turto dalis, kuri aktyviai veikdama įgalina garantuoti pa

aklausios produkcijos gamybą. Tai statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrengimai, įranga ir įrankiai. Ši aktyvoji ilgalaikio materialiojo turto dalis dažniausiai sudaro didžiausią lyginamąją dalį. Todėl ilgalaikio materialiojo turto nagrinėjimas verslo vadovams teikia informacijos, rodančios ilgalaikio materialiojo turto potencialą (jo padidėjimą ar sumažėjimą) ir leidžia priimti verslui vertingus sprendimus.
Įmonės veiklai didžiausią įtaką daro technologiniai įrengimai. Todės apsirūpinimas techniškai pažangiais technologiniais įrengimais, protingas jų darbo laikas ir pajėgumų naudojimas gerina įmonės veiklos rezultatus.
Trumpalaikis materialus turtas – verslo įmonės ne daugiau kaip vienerius metus naudojamos atsargos (žaliavos, medžiagos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gaminti produkcija, pirktos prekės, išankstiniai apmokėjimai), grynieji pinigai sąskaitose ir kasoje.
Šie ištekliai būtini, kad įmonė galėtų plėtoti savo verslą. Todėl verslininkai nuolat rūpinasi, kad įmonė turėtų trumpalaikio turto išteklių ir galėtų normaliai veeikti.
Įmonė naudoja įvairias žaliavas ir medžiagas. Žaliavos – pirmą kartą gauta pramonės produkcija pramoniniam perdirbimui. Medžiagos – darbo objektai, kurie pramonės iš dalies jau apdoroti ir naudojami tolesniam dorojimui.
Žaliavos paprastai skirtomos į pramonines žaliavas ir žemės ūkio žaliavas. Pramoninės žaliavos, tai mineralinės ir dirbtinės, arba cheminės žaliavos. Mineralinės žaliavos sukurtos gamtos per milijonus metų. Jas galima didinti atradus naujų telkinių arba taupiai naudojant turimus. Mineralinės žaliavos pagal naudojimą skirstomos į kuro, energetines žaliavas: naftą, gamtines dujas, akmens anglį, durpes ir kt. Dirbtinės, arba cheminės, ža
aliavos žmogaus gaunamos pramoninėse įmonėse perdirbus mineralines ir organines žaliavas, panaudojus chemines reakcijas. Tai sintetinės dervos, plastikai, sintetinis kaučiukas ir kt. Toks žaliavų ir medžiagų, kaip pagrindinių traumpalaikio turto elementų, tyrimas leidžia jas susieti su įmonės gamybos ir paslaugos profiliu. Vienokios apimties ir sudėties trumpalaikio turto reikia apdirbamosios premonės įmonei ir kitokios – mašinų gamybos, lengvosios pramonės ar paslaugų įmonei.
Protingas verslo įmonės žaliavų, medžiagų, mašinų ir įrengimų, kitų maretialių išteklių naudojimas lemia jos veiklos ekonominius rodiklius. Todėl išsami fizinių išteklių analizė (tyrimas) leidžia įvertinti įmonės konkurencinę padėtį pasirinktoje produktų rinkoje ir siekti pirmaujančių pozicijų rinkoje.

3. FINANSINIAI IŠTEKLIAI

Finansiniams ištekliams priklauso piniginių lėšų šaltiniai, vertybiniai popieriai, iždo vekseliai ir pinigų rinkos fondai.

Vertybiniai popieriai – dokumentai, teikiantys jų turėtojui kokią nors turtinę veiklą, kurią galima realizuoti tik juos pateikus. Svarbiausi – akcijos, obligacijos, hipotekos lakštai.

Obligacija – vertybinis popierius, liudijantis, kad akcinė bendrovė arba valstybė obligacijos savininkui yra skolinga tam tikrą pinigų sumą, kurią įsipareigoja grąžinti sutartu laiku ir sutinka mokėti kasmetines palūkanas.

Hipoteka – nekilnojamojo turto įkeitimas už paskolą.

Iždo vekseliai – traumpalaikė Vyriausybės obligacija, išperkama po 1,3 arba 6 mėnesių.

Čia kritinis kintamasis yra pinigų srautai. Siekiant, kad ekonominiai sprendimai būtų sėkmingai įgyvendinti, reikia disponuoti pakankamu grynųjų pinigų kiekiu jiems finansuoti.

Pinigų srautas – pinigai, kuriuos įmonė gavo ir išleido.

Jis tiksliai parodo, kokios iš

š tikrųjų yra įmonės gautos grynųjų pinigų sumos ir išmokėtos per tam tikrą laikotarpį.

Žemiau pateikiama pinigų srautų klasifikacija.

Įmonės pagrindinė veikla

Pinigų gavimas Pinigų išmokėjimas (panaudojimas)
Parduotos prekės, suteiktos paslaugos.
Palūkanos už suteiktas paskolas.
Dividendai už investicijas.

Pirktos prekės ir gautos paslaugos.
Palūkanos už gautas paskolas.
Kredito grąžinimas.
Darbo apmokėjimas.
Nuomos apmokėjimas.
Mokesčiai.

Investicinė veikla

Pinigų gavimas Pinigų išmokėjimas (panaudojimas)
Parduotas ilgalaikis turtas.
Parduoti kitų įmonių vertybiniai popieriai. Ilgalaikio turto pirkimas.
Vertybinių popierių pirkimas.
Paskolų suteikimas.

Finansinė veikla
Pinigų gavimas Pinigų išmokėjimas (panaudojimas)
Parduotos įmonės išleistos akcijos, obligacijos.
Gautos paskolos iš kredito institucijų. Nuosavų akcijų supirkimas (savininkams už išperkamas įmonės akcijas).
Gautų paskolų grąžinimas (išmokėjimas kredito institucijoms).
Savininkams išmokėti dividendai.
Kiti išmokėjimai.

Įmonės pinigų srautai yra svarbus veiksnys, lemiantis jos sėkmę ar nesėkmę. Pasitaiko, kad pelningam verslui pritrūksta pinigų. Ir atvirkščiai, nepelningam verslui gali pakakti pinigų sąskaitoms apmokėti. Todėl reikia gerai žinoti savo pinigų srautus, kai reikia priimti finansinius sprendimus (pavyzdžiui, skolintis pinigų), sprendimus, susijusius su investiciniais projektais (pavyzdžiui įsigyti naujų įrengimų), ar išmokėti akcininkams dividendus.

Finansinių išteklių tyrimas apima pinigų srautų planavimą, t.y. grynųjų pinigų gavimą ir jų panaudojimą, kapitalo įsigyjimo būdus, ryšių su finansinių išteklių tiekėjais, kaip antai akcininkais, bankais, skolininkais ir pan., palaikymą. Įmonės finansai turi būti taip valdomi, kad reikiamos finansavimo priemonės ir finansavimo lygis būtų įmanomi (prieinami) pasirinktiems sprendimams finansuoti. Todėl šiuolaikinių visuotinių reiškinių sąlygomis, kai pasaulis tampa bendra rinka, apsirūpinimas finansiniais ištekliais ir jų vaidmuo vy

ykdant verslo funkcijas, pavyzdžiui, rinkodarą, mokslinius tyrimus ir pan., yra vienas svarbiausių bei lemiančių įmonės sėkmę.

Įmonės finansinių išteklių potencialą įvertina apskaičiuodamos rodiklius, kurie apibūdina ir turimus finansinius išteklius, ir jų panaudojimo naudingumą bei tikslingumą. Planuojant finansinių išteklių panaudojimą, būtina ypatingą dėmesį atkreipti į jų tinkamumą bei atitikimą finansinio valdymo tikslams, t.y. kaip išvengti finansinių sukrėtimų, kaip užimti tam tikrą rinkos dalį bei išstumti konkurentus, kaip pasiekti mažiausiomis išlaidomis didžiausią pelną.

4. ŽMONIŲ IŠTEKLIAI

Žmonių ištekliai – darbo išteklių sudėtis ir skaičius, įgūdžių ir patirties poreikius, naujų gebėjimų paieška ir atranka, apmokymo ir ugdymo poreikis. Svarbu, kad verslo įmonėse būtų sudarytos visos galimybės protingai naudoti darbo išteklius, siekiant geriausių darbo rezultatų. Įmonės darbuotojai (personalas) yra svarbiausias ir didžiausias jos turtas.

Darbuotojus (personalą) priimta klasifikuoti. Lietuvoje rekomenduojama vadovauti Tarpiniu profesijų klasifikatoriumi (ISCO0884COM), kuris atitinka Europos Sąjungos standartą. Žemiausio klasifikacijos lygmens vienetas – darbas – apibrėžiamas kaip užduočių arba pareigų visuma, skirta atlikti vienam asmeniui. Darbia grupuojami į profesijas pagal jų užduočių arba pareigų pranašumo laipsnį. Įmonėje pagal profesinę specializaciją priimta personala klasifikuoti taip: vadovai, specialistai, jaunesnieji specialistai, ir technikai, tarnautojai, darbininkai; pagal santykį su valdymu: valdomasis ir valdymo personalas. Savo ruožtu valdymo personalą galima klasifikuoti pagal įvairius veiklos požymius: funkcinį profesinį veiklos pobūdį, veiklos specifiką ir kt. Vadovai skirstomi į tiesinius ir funkcinius. Tiesiniai vadovai dirba vienvaldiškumo principu, atsako už padalinio veiklą. Funkciniai vadovai atsako už įmonės konkrečios veiklos sritį. Pagal valdymo lygį vadovai skirstomi į žemutinio, vidutinio ir aukščiausio lygio vadovus.

Vadovo darbo stilius – visuma tarpusavyje susijusių vadovavimo metodų, elgsenos normų ir taisyklių, kurias vadovas taiko savo darbe ir kurie rodo jo požiūrį į darbą ir į savo pavaldinius.

Specialistai klasifikuojami pagal specialybes ir valdymo funkcijas, lygius. Darbininkai skirstomi į pagalbinius ir pagrindinius.

Žmonių ištekliai ypač svarbūs sėkmingai įmonės veiklai. Kaip ir kitus išteklius, taip ir žmonių, reikia įsigyti ir paskirstyti taip, kad padėtų siekti įmonės tikslų. Įmonė, siekdama dirbti našiai, privalo nustatyti reikalingų darbuotojų skaičių bei kvalifikacijos ypatybes, būtinas numatomiems darbams ir užduotims. Įmonė, jeigu ji nustato, kad jai trūksta kvalifikuotų darbuotojų, turi apmokyti esamą personalą arba papildomai samdyti kvalifikuotų darbuotojų. Kai kurios įmonės net tiria „Talentus“, norėdamos įsitikinti, kad darbuotojai įgudę. Be to, įmonėje svarbu nuolat vertinti darbuotojų nuotaikas ir darbo santykius. Darbuotojų kaita, pravaikštos, vėlavimai – suprantamiausi personalo nuotaikų rodikliai. Skundai, ginčai ir dažni konfliktai rodo prastėjančias įmonės vidaus nuotaikas. Jos mažina darbuotojų atsakomybę, kelia rimtų sunkumų. Geriausi darbdaviai tie, kurie gerbia savo darbuotojus, domisi jų darbu ir nori toliau juos išlaikyti savo įmonėje. Darbdaviai, rūpindamiesi savo darbuotojų nuolatiniu kvalifikacijos kėlimu, įgūdžių tobulinimu, gali užtikrinti savo verslo sėkmę.

Ilgalaikėje LR Vyriausybė strategijoje, kuriant žinių visuomenę, svarbus vaidmuo tenka žmonių išteklių plėtros priemonėms, atrkeipiamas dėmesys į mokymosi visą gyvenimą sąlygų kūrimą. Žmoniųišteklių plėtros strategijoje numatomas užimtumo gebėjimo gebėjimų ugdymas, darbo jėgos kompetencija ir prisitaikymas prie rinkos pokyčių. Integruojantis į ES iškyla aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikis, ūkio ir verslo vadybos specialistų ir vadų rengimas bei perkvalifikavimas.
ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS PERSPEKTYVOS

UŽIMTUMAS
AKTYVIOS DARBO RINKOS
PRIEMONĖS, SOCIALINĖ INTEGRACIJA ŠVIETIMAS IR PROFESINIS RENGIMAS

Užimtumo gebėjimų ugdymas.
Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas.
Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija.

Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas.
Aukščiausios kvalifikacijos specialistų potencialo didinimas

Bedarbių (ypač jaunimo ir ilgalaikių) profesinis orentavimas, konsultavimas, profesinis mokymas.
Parama (konsultavimas, informavimas, subsidijos, kt.) bedarbiams, pradedantiesiems savo verslą.
Įmonių personalo (darbuotojų, vadovų) mokymai.
Specialistų (tarp jų ir valstybės institucijų) mokymai bei kvalifikacijos kėlimas.
Neįgaliųjų asmenų profesinis mokymas.
Pabėgelių, tautinių mažumų socialinės ir profesinės integracijos vykdymas.
Parama (subsidijos) kuriant naujas darbo vietas.
Kalinių ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų socialinė adaptacija ir profesinė reabilitacija.
Aukščiausia specialistų, orientuotų į verslo plėtrą, kvalifikacija. Mokytojų/dėstytojų rengimas ir jų kvalifikacijos kėlimas.
„Antro šanso“ mokymosi galimybių plėtra.
Profesinės karjerosprojektavimo ir profesinio informavimo informacinės medžiagos rengimas ir leidyba.
Nuotolinio mokymo ir mokymo internetu plėtra.
Žinių ir kompetencijų vertinimo sistemos plėtra.
Švietimo institucijų ir mokymo programų akreditacija.
Ūkio ir verslo poreikius atitinkančių aukščiausios kvalifikacijos specialsitų rengimas, jų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas.

5. NEAPČIUOPIAMI (NEMATERIALŪS) IŠTEKLIAI

Neapčiuopiami (nematerialūs) ištekliai per tam tikrą laikotarpį įmonei padeda sukurti reikšmingus ir naudingus santykius bei ryšius su jos išorine aplinka. Vieni iš jų yra įmonės įvaizdis, prestižas, informacijos apdorojimo programos, nusimanymas, žinomas gaminio (prekės) vardas, patentai ir licencijos, ginančios autorių teises. Kiti – įmonės buvimo ir veikimo vieta (klimatas, mokesčiai, vietinės valiutos vertė, atstumas iki rinkų ir pan.). Be abejo, jie turi vertę.

Autorių teisės – išimtinė teisė naudotis savo intelektualios veiklos produktu – knyga, muzikos kūriniu ar jo įrašu, kompiuterių programine įranga; ši teisė saugo produktą, kad jis nebūtų nelegaliai naudojamas.

Autorių teiės tampa įmonės nematerialiu ištekliu, kai įsigyjama teisė panaudoti intelektualios veiklos produktą. Išradimas patentuojamas tada, kai jis atitinka Patentavimo įstatymo normas. Patentas – išradėjui valstybės suteikiamos monopolinės teisės tam tikrą laiką naudotis savo išradimu (gaminti, parduoti, nuomoti ir kitais būdais gauti iš jo pelną). Taip užtikrinama išradimų kontrolė per jų išradėjus skatina technikos pažangą, atlyginamos išlaidos jų išradėjams ir naujovių kūrėjams. Patentą Lietuvoje išduoda Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras. Jis galioja 20 metų nuo paraiškos patentui išdavimo datos.

Pagal teisę naudotis patentai skirstomi į priklausančius išradėjui arba teisių perėmėjui bei priklausančius darbdaviui, kai išradimas yra tarnybinis.

Patentus galima skirstyti ir pagal pramonės nuosavybės objektus. Tai išradimai, naudingi modeliai, pramonės dizaino pavyzdžiai, prekių ir paslaugų ženklai, prekių kilmės nuorodos, firmų vardai, nesąžiningos konkurencijos draudimas.

Glaudžiai su patentais susijusios licencijos. Licencija – leidimas panaudoti verslo tikslams apsaugotą (patentuotą) ir neapsaugotą išradimą, naudingą modelį arba pramonės dizaino pavyzdį, prekės ženklą ar gamybos paslaptį, Licencija išduodama pasirašant licencinę sutartį. Licencinė sutartis, tai susitarimas tarp išduodančiojo licenciją (licenciaro) ir gaunančio licenciją (licenciato) dėl teisių į licenciją perdavimo. Licencinė sutartis – vienintelis juridinis dokumentas, kuriame reglamentuojamos licenciaro ir licenciato teisės jų sudarytame teisių ir premonės į nuosavybės objektą (išradimą, pramoninį dizainą ir prekių ar paslaugų ženklą) arba pirkimo ir pardavimo sandoryje.Kaip matome, patentai ir licencijos tiesiogiai susiję ir turi vertę. Jei nebūtų patentų, nebūtų ir licencijų. Licencijos įgalina verslininkus palankiu būdu įteisinti patento naudojimą ir kontroliuoti santykius tarp įmonių.

Prekės ar paslaugų ženklu gali būtis bet koks žymuo, kurios paskirtis – atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių arba vieno asmens teikiamas paslaugas nuo kitam asmeniui teikiamų paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Žymenys, galintys būti ženklu:
1) žodžiai, asmenų pavardės, šūkiai;
2) raidės ir skaitmenys;
3) piešiniai, emblemos;
4) erdvinės formos (gaminių išorinis vaizdas, jų pakuotės ar tara);
5) spalva ar spalvų derinys, jų išdėstymas;
6) visų minėtų žymenų derinys.
Prestižas arba įmonės prestižo išraiška – skirtumas tam tikru laiku tarp įmonės rinkos vertės ir jos grynojo turto (turto balansinės vertės). Pavyzdžiui, jei kita įmonė nori įsigyti šią įmonę, įmonės prestižas yra kaip priemoka, kurią pirkėjas pasirengęs sumokėti už įmonės prekybos sutartis, reputaciją, patyrimą, kvalifikuotą personalą, valdymo privalumus, gerą strateginę padėtį. Lietuvoje prestižo dydžio nustatymas nėra tiksliai reglamentuotas, todėl teisingai įvertinti veikiančios įmonės prestižą nelengva. Toks vertinimas daug prikauso nuo asmeninės pirkėjo nuomonės.
Prestižas atspindimas tik įmonės pirkimo ir pardavimo atveju. Atskirai prestižo neįmanoma nusipirkti – jį galima įgyti tik tuo atveju, kai nusiperkama veikianti įmonė, turinti gerą vardą, kartu ir prestižinę vertę.
Organizaciniai ištekliai apima įmonės struktūrą, nurodo ataskaitų sistemą, informacijos kūrimą, sprendimų priėmimo sistemą bei formalų ir neformalų planavimą. Organizacijos struktūra yra nematerialūs ištekliai, tačiau struktūros lankstumas gali būti pagal konkurenciją pranašesnis ir tapti vertingiausiu verslo ištekliu.
Planuojant, kaip įgyvendinti naujus ekonominius sprendimus, išteklių tyrinmas ir įvertinimas padeda supresti verslo įmonės veiklos galimybes, kad poreikiai būtų geriausiai tenkinami, o ištekliai protingai naudojami.

IŠVADOS

Organizacijos veikla – jos išteklių ir medžiagų vertimas produktais vyksta technologinio proceso metu palaipsniui įgaunant vis daugiau produkto bruožų. Visą tą laiką būsimasis produktas priklauso organizacijai, yra jos nuosavybė. Kadangi organizacijos paskirtis – teikti vartotojui produktą, tenkinantį jo poreikius, padarytas produktas turi būti atiduotas vartotojo nuosavybei. Perimdamas nuosavybės teisę vartotojas sumoka už produktą, tuo kompensuodamas įvairių produktui padarytų sunaudotų išteklių vertę ir kurdamas organizacijos pelną – tolesnės jos plėtros galimybių laidą. Už gautus pinigus organizacija gali įsigyti naujų išteklių, reikalingų tolesniam jos funkcionavimui.

Pagrindinis mūsų gyvenimo tikslas yra tobulėjimas. Tobulindami savo asmeninius ir darbinius žmogiškuosius santykius mes galime augti ir tobulėti patys. Negana to, mūsų vidinio pasaulio darna ir sugebėjimas palaikyti gerus santykius su aplinkiniais nemaža dalimi nulemia ir mūsų darbinės veiklos, o kartu ir organizacijų, kuriose dirbame, sėkmę.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. V.Baršauskienė, B.Janulevičiūtė „Žmogiškieji santykiai“ 1999 KTU;
2. F.S.Butkus „Vadyba: Organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai“ 2003 Vilnius;
3. K.Lukaševičius, B.Martinkus „Verslo vadyba“ 2003 KTU;
4. E.Bagdonas, E.Kazlauskienė „Biznio įvadas“ 1997 KTU;
5. Z.Gineitienė „Verslo kūrimas ir valdymas“ 2005 Vilnius;
6. A.Sakalas ir kiti „Pramonės įmonių vadyba“ 2000 Vilnius;

Leave a Comment