Verslo įmonės steigimas ir likvidavimas

ALYTAUS KOLEGIJA

Neakyvaizdinių studijų skyriaus
II kurso BA21 grupės studento
Artūro Židžiūno

VERSLO ĮMONĖS. JŲ VALDYMO ORGANAI IR FUNKCIJOS. ĮMONĖS STEIGIMAS IR LIKVIDAVIMAS
Savarankiškas darbas

Daugai
2003
TURINYS

ĮVADAS 3
VERSLO ĮMONĖS 4
INDIVIDUALI ĮMONĖ 4
ŪKINĖ BENDRIJA 4
Tikroji ūkinė bendrija 5
Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija 5
AKCINĖ BENDROVĖ, UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ IR INVESTICINĖ BENDROVĖ 5
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONĖS 10
ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS 10
KOOPERATINĖS BENDROVĖS (KOOPERATYVAI) 12
ĮMONĖS STEIGIMAS 13
ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS 14
IŠVADOS 15
LITERATŪROS SĄRAŠAS 16
PRIEDAI 17

ĮVADAS

Versle pasirodo įgimtas žmogaus noras pasireikšti, save įtvirtinti. Siekdamas sau naudos, verslo žmogus veikia ir visuomenės labui. Vakarų šalių verslo istorijoje yra daug pavyzdžių, kai pagrindinis motyvas organizuoti verslą buvo materialinis ir moralinis nepasitenkinimas saavo padėtimi. Tai privertė dalį žmonių galvoti ir veikti, ieškoti naujų gamybos būdų ir sprendimų. Todėl galima teigti, kad svarbiausia rinkos ekonomikos varomoji jėga yra verslininkai.
Steigiant įvairias įmones gali būti realizuotos rinkos ekonomikos suteiktos nemažos laisvės ūkinei veiklai, palankios sąlygos privačiai iniciatyvai.
Šiandien dažnas pamąsto apie savo verslą. Ir ko gero ne visuomet teisingai išsivaizduoja su kokiais sunkumais teks susidurti. Ne kiekvienas gali ateiti ir valdyti įmonę. Tam reikia verslo valdymo pagrindų. Be to, reikia žinoti, kuo rizikuoji, nes rizika versle viisame pasaulyje yra labai didelė. Pradedantieji verslininkai patys turėtų įvertinti savo realias galimybes.
Verslo kūrimas turi būti gerai apgalvotas žingsnis, nes pirmiausia reikia suprasti kas yra įmonė ir teks pasirinkti verslo įmonės rūšį.

VERSLO ĮMONĖS

Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įs

steigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei-ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.

Įmonės valdymo organų sistemą, jų sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato atitinkamos rūšies įmonių veiklą reglamentuojantis įstatymas, įmonės įstatai ir kiti įmonės steigimo dokumentai.

Lietuvos Respublikoje gali veikti šios įmonės:
1) individualios (personalinės) įmonės;

2) tikrosios ūkinės bendrijos;

3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės;

5) valstybės įmonės;

6) savivaldybės įmonės;

7) žemės ūkio bendrovės (veikla reglamentuojama atskirame įstatyme);
8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Jų veikla reglamentuojama atskirame įstatyme.

Įmonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius.

INDIVIDUALI ĮMONĖ

Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juuridinio asmens teises. Individuali (personalinė) įmonė turi juridinio asmens teises, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo.

Individuali (personalinė) įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas jos savininkas.
ŪKINĖ BENDRIJA

Bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę.
Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne

e daugiau kaip 20 narių. Bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. Tikruoju ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės.
Tikroji ūkinė bendrija

Tikroji ūkinė bendrija (toliau TŪB) yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei-ūkinei veiklai su bendru firmos vardu. TŪB turi juridinio asmens teises, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. TŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

TŪB turi firmos vardą, kuriame turi būti įvardytas bent vienas jos savininkų.
Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija

Komanditinę (pasitikėjimo) ūkinę bendriją (toliau KŪB)sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. KŪB yra juridinis asmuo, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Pagal KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai KŪB veiklai. KŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

KŪB nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys. KŪB turi būti bent vienas tikrasis na

arys ir bent vienas narys komanditorius.

KŪB privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos narys.
AKCINĖ BENDROVĖ, UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ IR INVESTICINĖ BENDROVĖ

Akcinė bendrovė (toliau AB), uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB)ir investicinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises, kurių įstatinis (nuosavas) kapitalas yra padalytas į dalis – akcijas.Jos gali būti įsteigtos Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai.
Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už reglamentuojančiais teisės aktais.akcijas.
AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą
UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai „akcinė bendrovė“ arba „uždaroji akcinė bendrovė“, arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – „AB“, „UAB“.
Bendrovė privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir savo antspaudą.
Akcininkai yra akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ar investicinės bendrovės nariai, kuriais tampama įstatymų nustatyta tvarka įsigijus šių bendrovių akcijų. Akcininkais gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar valstybė (vietos sa

avivaldybė), kuriai atstovauja atitinkama valstybės institucija.

Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas (žr.1 ir 2 priedus).
1. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jiems nuosavybės teise priklauso, jei akcinės bendrovės įstatai nenumato, kad visuotiniame akcininkų susirinkime (taip pat ir pakartotiniame susirinkime) turi teisę dalyvauti asmenys, buvę akcinės bendrovės akcininkais visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje.

Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:

1) keisti ir papildyti bendrovės įstatus;

2) rinkti audito įmonę, stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, o jeigu nesudaroma valdyba, – administracijos vadovą;

3) atšaukti audito įmonę, stebėtojų tarybos narius, visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybos narius, administracijos vadovą. Jei bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti, ar stebėtojų tarybos, valdybos nariai arba administracijos vadovas tinka eiti pareigas;

4) nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas, metines išmokas (tantjemas) iš grynojo pelno valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;

5) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, valdybos (jei ji nėra sudaryta, – administracijos vadovo) pateiktą bendrovės veiklos ataskaitą;

6) priimti nutarimą padidinti įstatinį kapitalą;

7) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų rūšį, klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą;
8) priimti nutarimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų konkrečios akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų emisijos;
9) priimti nutarimą sumažinti įstatinį kapitalą;
10) priimti nutarimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

11) priimti nutarimą keisti vienos rūšies ar klasės bendrovės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų keitimo tvarką;
12) priimti nutarimą akcinei bendrovei įsigyti savo akcijų;

13) priimti nutarimą likviduoti bendrovę ar atšaukti bendrovės likvidavimą;

14) rinkti bei atšaukti bendrovės likvidatorių;

15) priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę ir tvirtinti reorganizavimo projektą;

16) dvejus metus nuo akcinės bendrovės įregistravimo tvirtinti bendrovės sandorius dėl turto įsigijimo iš bendrovės steigėjo, kai atskiro sandorio arba bendra sandorių suma yra ne mažesnė kaip 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo;

17) priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo;

18) priimti nutarimą sudaryti rezervus, išskyrus perkainojimo rezervą;

19) priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo.

2. Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas.Jos narių skaičių nustato bendrovės įstatai; narių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
Stebėtojų taryba:

1) renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma, – administracijos vadovą) ir atšaukia juos iš pareigų. Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma, – administracijos vadovas) tinka eiti pareigas;

2) analizuoja valdybos ir administracijos vadovo veiklą, finansinių išteklių naudojimą, gamybos ir valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, amortizacinių atskaitymų teisingumą, bendrovės finansinės būklės perspektyvą;

3) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus apie bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą ir valdybos (administracijos vadovo) parengtą bendrovės veiklos ataskaitą;

4) atstovauja bendrovei teisme nagrinėjant ginčus tarp bendrovės ir jos valdybos nario, administracijos vadovo arba jo pavaduotojo;

5) teikia siūlymus valdybai ir administracijos vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams;

6) sprendžia kitus įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus.

3. Valdyba yra kolegialus organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip 3, nustato bendrovės įstatai. Valdybos narius ne daugiau kaip 4 metams renka stebėtojų taryba, o kai jos nėra, valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Specialiąsias akcijas valdanti institucija į valdybą turi teisę skirti vieną valdybos narį. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
Valdybos funkcijos:

1.Valdyba svarsto ir tvirtina:

1) bendrovės valdymo struktūrą ir pareigybes;

2) pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

3) administracijos vadovo ir jo pavaduotojų atlyginimus;
4) administracijos vadovo ir jo pavaduotojų pareiginius nuostatus, bendrovės filialų nuostatus.

2. Valdyba renka ir atšaukia administracijos vadovą. Valdyba pritaria administracijos vadovo pasiūlytoms jo pavaduotojų kandidatūroms bei kandidatūroms į pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka.

3. Valdyba analizuoja ir vertina administracijos vadovo pateiktą medžiagą apie:

1) gamybinės, techninės, mokslinių tyrimų, konstravimo ir eksperimentinių darbų bei kitos ūkinės veiklos strategiją;

2) gamybos ir valdymo organizavimą;

3) finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus;

4) bendrovės sandorius;

5) bendrovės finansinę padėtį;

6) ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis.

4. Valdyba analizuoja, vertina administracijos vadovo pateiktus bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą ir pelno paskirstymo projektą ir, šiems projektams pritarusi, teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba nustato bendrovėje taikomą turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą ir normatyvus.

5. Valdyba privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, užtikrinti vardinių akcijų savininkų sąrašų parengimą, sudaryti visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkes, pateikti akcininkams bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą, bendrovės veiklos ataskaitą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.

6. Valdyba priima:

1) sprendimus bendrovei tapti kitų įmonių steigėja, nare;

2) sprendimus perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių, didesnių kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymą;

3) sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;

4) kitus bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

4. Bendrovėje turi būti administracijos vadovas (prezidentas, generalinis direktorius, direktorius). Administracijos vadovas vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą. Administracijos vadovas tvirtina administracijos darbo reglamentą, priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis. Bendrovės administracijos vadovas atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže. Administracijos vadovas įgyja teisę atstovauti bendrovei nuo dienos, nustatytos darbo sutartyje.Administracijos vadovas turi teikti valdybai medžiagą.
Bendrovės administracijos vadovas savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, valdybos sprendimais ir administracijos darbo reglamentu.

Administracijos vadovą renka ir atšaukia bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas).

Bendrovės įstatuose gali būti numatyta, kad bendrovės finansinę veiklą kontroliuoja bendrovės revizorius.

Revizorių renka visuotinis akcininkų susirinkimas bendrovės įstatuose nustatytam laikui.

Revizoriaus darbo tvarką nustato jo darbo reglamentas, kurį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas.

Bendrovės administracija ir valdyba privalo pateikti revizoriui jo reikalaujamus buhalterinius-finansinius dokumentus.

Revizorius privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis, kurias sužino kontroliuodamas bendrovės finansinę veiklą.
AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba.

UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba uždarojoje akcinėje bendrovėje gali būti nesudaromos.
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONĖS

Valstybės įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.Savivaldybės įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei.Valstybės ir savivaldybės įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis. Valstybės ir savivaldybės įmonės pagal savo prievoles atsako tik tuo įmonės turtu, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Įmonės neatsako už valstybės ar savivaldybės prievoles.
Įmonei steigėjas turi teisę nustatyti:
1) privalomus darbus (užduotis);
2) prekių (paslaugų) kainas ir tarifus bei jų apskaičiavimo taisykles;
3) administracijos,kurios darbuotojus skiria steigėjas, pareigybes.

Įmonė privalo užtikrinti jai patikėto valstybės (savivaldybės) kapitalo išsaugojimą ir efektyvų naudojimą. Valstybės (savivaldybės) kapitalą įmonė naudoja už palūkanas, mokamas iš įmonės pelno.
ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS

Žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai. Maksimalus narių skaičius neribojamas.Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį ją būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.

Bendrovės valdymo organai yra valdyba arba administracija.

Bendrovės veiklai vadovauja valdyba. Ją sudaro neporinis bendrovės narių skaičius. Valdybos narius ir jos pirmininką ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui renka ir prireikus atšaukia narių susirinkimas šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta tvarka.

Jeigu valdyba nesudaroma, narių susirinkimas renka iš bendrovės narių administracijos vadovą (pirmininką) arba įgalioja bendrovės narį sudaryti darbo sutartį su administracijos vadovu (pirmininku). Administracijos vadovas renkamas tokia pat tvarka kaip ir valdybos pirmininkas.

Valdyba vadovauja gamybinei ir komercinei veiklai, tvarko bendrovės reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka, samdo bendrovės veiklai reikalingus asmenis. Valdybos darbo tvarką, jos narių pareigas ir įgaliojimus nustato narių susirinkimo patvirtintas valdybos (administracijos) darbo reglamentas.

Bendrovės valdybos posėdžius pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius, šaukia valdybos pirmininkas. Valdybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 2/3 išrinktų valdybos narių. Nutarimai posėdyje priimami dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma. Posėdžiuose patariamojo balso teise dalyvauja bendrovės revizijos komisijos pirmininkas (revizorius).

Narių susirinkimui nutarus, bendrovės valdyba gali būti nesudaroma. Tokiu atveju valdybos funkcijas atlieka narių susirinkimas ir administracija.

Bendrovės narių susirinkimas yra aukščiausiasis bendrovės organas.

Susirinkimas turi teisę:
1) keisti ir papildyti bendrovės įstatus;
2) priimti naujus bendrovės narius, atleisti ir šalinti narius iš bendrovės;
3) svarstyti bendrovės valdybos (administracijos) darbą, tvirtinti ūkinės veiklos metinę apyskaitą, skirstyti pelną;
4) reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti bendrovę;
5) rinkti ir atleisti bendrovės valdybos narius, administracijos vadovą (pirmininką), revizijos komisijos narius (revizorių), išrinkti likvidacinės komisijos narius;
6) nustatyti bendrovės valdybos pirmininko, administracijos vadovo (pirmininko), revizijos komisijos pirmininko (revizoriaus) atlyginimus;
7) steigti ir uždaryti bendrovės filialus, atstovybes;
8) tvirtinti bendrovės turto perkainojimo rezultatus;
9) tvirtinti valdybos (administracijos), revizijos komisijos (revizoriaus) darbo reglamentą;
10) tvirtinti bendrovės vidaus tvarkos taisykles;
11) spręsti kitus su bendrovės gamybine ir komercine veikla susijusius klausimus.
KOOPERATINĖS BENDROVĖS (KOOPERATYVAI)

Kooperacija – tai įstatymu pagrįstas pastangų ir išteklių sutelkimas jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu gali būti steigiamos kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).

Kooperatinė bendrovė – tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų (toliau – narių) savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra kintama, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika.

Kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo ir gali užsiimti veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.

Pagal savo prievoles kooperatinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės ūkinis subjektas, kuris atsako tik turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kooperatinės bendrovės veikla.

Kooperatinė bendrovė turi savo pavadinimą, kuris turi skirtis nuo Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių pavadinimų. Jos pavadinime turi būti žodžiai “kooperatinė bendrovė” arba “kooperatyvas”, taip pat žodžiai, nurodantys bendrovės veiklos pobūdį. Ginčus dėl bendrovės pavadinimo sprendžia teismas.

Valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba arba valdytojas. Kooperatinės bendrovės valdybos ir revizijos komisijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 metų.

Kooperatinėje bendrovėje, kurioje yra daugiau kaip 100 narių, narių susirinkimą galima pakeisti įgaliotinių susirinkimu. Įgaliotinių rinkimo tvarka nustatoma kooperatinės bendrovės įstatuose.

Aukščiausiasis kooperatinės bendrovės valdymo organas yra jos narių (įgaliotinių) susirinkimas, kuris:
1) priima, šalina kooperatinės bendrovės narius ir įteisina išstojimą iš kooperatinės bendrovės. Susirinkimas tai gali pavesti (išskyrus nario pašalinimą) valdybai (valdytojui);
2) keičia ir papildo kooperatinės bendrovės įstatus;
3) renka ir atšaukia valdybą (valdytoją), valdybos pirmininką, revizijos komisiją (revizorių) ir jų narius;
4) įvertina valdybos (valdytojo) ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbą, tvirtina metinę atskaitomybę ir veiklos programą;
5) tvirtina pelno (nuostolių) paskirstymą;
6) nustato darbo apmokėjimo tvarką kooperatinėje bendrovėje;
7) sprendžia kooperatinės bendrovės įstojimo į sąjungas (asociacijas), išstojimo iš jų, struktūrinių padalinių ir įmonių steigimo, veiklos nutraukimo ir kitus organizacinius klausimus;
8) priima nutarimą likviduoti arba reorganizuoti kooperatinę bendrovę;
9) sprendžia kitus kooperatinės bendrovės veiklos klausimus.

Valdyba yra kolegialus valdymo organas, vadovaujantis kooperatinės bendrovės veiklai tarp narių (įgaliotinių) susirinkimų. Kooperatinėse bendrovėse, kuriose yra mažiau kaip 100 narių, vietoj valdybos gali būti renkamas valdytojas.Valdyba vadovauja kooperatinės bendrovės ūkinei veiklai, tvarko jos reikalus, atstovauja kooperatinei bendrovei teisme bei kitose institucijose.

Valdybą arba valdytoją renka narių (įgaliotinių) susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams. Kol išrenkama valdyba, kooperatinės bendrovės reikalus tvarko steigėjai.

ĮMONĖS STEIGIMAS

Įmonės steigėjais gali būti Lietuvos valstybė, Lietuvos Respublikos savivaldybės, atstovaujamos savo institucijų, taip pat Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre, kuriam juridiniai asmenys privalo nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis.

Įmonės steigimo dokumentus sudaro šie dokumentai, atsižvelgiant į steigiamos įmonės rūšį:
1) Įmonių steigimo aktai (steigimo sutartis (AB,UAB), bendrosios jungtinės veiklos sutartis (TŪB, KŪB));
2) Įmonių įstatai;
3) Leidimas užsiimti licencijuojama veikla;
4) Gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą įmonės veiklai, jei įmonės steigėjas nėra šių patalpų savininkas, arba dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į patalpas, jei įmonę steigia patalpų savininkas;
5) Firmos vardo įregistravimo pažymėjimas;
6) Vietos savivaldos institucijos leidimas užsiimti ūkine veikla reikalingas tada, kai įmonė registruojama Lietuvos Respublikos valstybės institucijose. Kitais atvejais įmonės įregistravimas prilygsta leidimui užsiimti ūkine veikla.

Įmonei įregistruoti pateikiami šie dokumentai:
1) Steigėjų (steigėjo) prašymas įregistruoti įmonę, nurodant jame reikalingus registrui duomenis (Įmonės pavadinimą, įmonės rūšį, adresą, veiklos pobūdį, atstovų (įgaliotinių) vardus ir pavardes, adresus,taip pat jų įgaliojimus, numatomą veiklos laikotarpį.);
2) Tinkamai įforminti įmonės steigimo dokumentai;
3) Pažyma apie registravimo rinkliavos sumokėjimą.
Atskiroms įmonių rūšims registruoti turi būti pateikiami ir papildomi dokumentai:
• Individualioms įmonėms – jeigu įmonės pavadinime, be savininko vardo ir pavardės, yra dar ir pačios įmonės pavadinimas, tai reikalingas Valstybinio patentų biuro išduotas firmos vardo liudijimas.
• TŪB, KŪB – ūkinių bendrijų tikrųjų narių bei narių komanditorių vardai, pavardės bei adresai, ūkinių bendrijų narių įnašų suma.
• AB, UAB – steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolas, steigėjų ataskaita akcininkų susirinkimui ir revizoriaus (auditoriaus) išvados.
ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS

Įmonės likvidavimo pagrindas gali būti:

1) įmonės savininko sprendimas nutraukti įmonės veiklą;

2) teismo arba kreditorių susirinkimo sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia;
3) valstybės organų priimtas sprendimas atšaukti įmonės registravimą už teisės pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų, o laisvųjų ekonominių zonų įmonėms – ir Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme nustatytais atvejais.

Organas, priėmęs sprendimą nutraukti įmonės veiklą, paskiria įmonės likvidatorių arba įpareigoja tai padaryti įmonės steigėją. Paskyrus likvidatorių, įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą: įmonės organai netenka savo įgaliojimų, įmonės organo funkcijas atlieka įmonės likvidatorius, įmonė privalo sumokėti nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius, pervesdama jas į atitinkamus biudžetus iki likviduojamos įmonės išregistravimo įstatymų nustatyta tvarka ir gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie neprieštarauja likviduojamos įmonės veiklą reglamentuojantiems įstatymams. Likviduojama įmonė turi būti perregistruojama.

Įmonę likvidavus daromi atitinkami įrašai juridinių asmenų registre. Apie tai skelbiama vietos ir Respublikos spaudoje.

IŠVADOS

Ūkio ministerija su Statistikos departamentu atliko jau ketvirtą verslo sąlygų tyrimą, kurio rezultatai parodė , kad Lietuva nėra šalis, kur būtų galima sėkmingai plėtoti verslą. Tam yra daugybę kliūčių.

Lietuvoje įmonių kūrimosi bumas buvo 1995 m., tolesnis procesas labai netolygus. Nuo 1997 m. iki 2000 m. kasmet vis mažiau įmonių dirbo sėkmingai ir tas mažėjimas įgijo drastišką pobūdį. Sėkmingai savo verslą vertinusių įmonių skaičius per 3 metus sumažėjo 7 kartus : nuo 51,3 % 1997 m. iki 7,4 % 2000 m. Įmonių vadovų ir savininkų nuomone, biurokratizmas – svarbiausia verslo kliūtis, užprogramuota jau pačiuose įstatymuose bei kituose teisiniuose aktuose.

Taigi, Lietuvos Respublikos ūkio subjektų skaičius rejestre 2001 08 01 pateikiami tokie duomenys:
Ūkio subjekto pavadinimas Įregistruotų subjektų skaičius Iš to skaičiaus veikiančių
Valstybės įmonės 418 209
Savivaldybių įmonės 156 100
Tikrosios ūkinės bendrijos 968 424
Komanditinės ūkinės bendrijos 355 264
Uždarosios akcinės bendrovės 44800 24053
Akcinės bendrovės 1986 1342
Žemės ūkio bendrovės 2270 591
Kooperatinės bendrovės 467 252
Individualios įmonės 87942 40311

Remiantis pateiktais duomenimis, galime teikti, kad beveik pusė įregistruotų įmonių yra neveikiančios, tačiau dar nelikviduotos, nes ši procedūra kartais yra daug brangesnė nei palikti įmonę “tarp dangaus ir žemės”.
Lietuvoje įsteigti įmonę nėra labai sudėtinga, tačiau sėkmingai vystyti įmonės veiklą yra nepalankios ekonominės ir politinės sąlygos. Todėl tarp įmonių vadovų ir savininkų vyrauja euroskeptikai, nematantys jokios naudos iš integracijos į Europos Sąjungą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII – 1835
2. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas. 1990 m. spalio 16 d. Nr. I – 676
3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas. 1991 m. balandžio 16 d. Nr. I – 1222
4. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. 1990 m. gegužės 8 d. Nr. I – 196
5. Lietuvos Respublikos kooperacinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas. 1995 m. birželio 1 d. Nr. I – 164
6. Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas.
7. Kencorytė D. Akcinių bendrovių valdymo organų kompetencija // Vadovo pasaulis, 2001, Nr. 12. 6 – 11 p.
8. Purlienė B., Petkevičiūtė R., Kazickienė S. Konsultacijos individualių įmonių savininkams. Vilnius, 2000. 119 p.
9. Seilius A. Firmos kūrimas ir valdymas. Klaipėda, 1994. 341 p.
10. Sūdžius V. Smulkaus ir vidutinio verslo administravimas ir valdymas. Vilnius, 2001. 288 p.
11. Zinkevičienė V. Verslas tarp saulėtekio ir saulėlydžio // Vadovo pasaulis, 2001, Nr. 9. 78 – 81 p.
12. Žvinklys J., Vabalas E. Įmonės ekonomika. Vilnius, 2001. 376 p.

PRIEDAI

1 pav. Akcinės bendrovės valdymo organai

2 pav. Uždarosios akcinės bendrovės hierarchinė valdymo organų schema (galimi variantai)

Leave a Comment