VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJA EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS IR EKONOMIKOS KATEDRA
I kurso VV 3/1 grupės dieninio skyriaus Studentė: Rasa Tamošiūnaitė
VERSLO ĮMONĖS ORGANIZAVIMO FORMOS Kursinis darbas
Vadovė: dėst. Aneta Šeibokienė
VILNIUS 2004
TURINYSĮVADAS 31. PAGRINDINĖS TEMOS SĄVOKOS 4 1.1.Smulkaus ir vidutinio verslo formų apibrėžimai 4 1.2. Stambaus verslo įmonių sąvokos 4 1.3. Kitų verslo organizavimo formų apibrėžimai 52. VERSLO ĮMONIŲ ORGANIZAVIMO FORMŲ APŽVALGA 6 2.1. Smulkių ir vidutinių verslo įmonių padėtis pasaulinėje ekonomikoje 6 2.2. Stambusis verslas 83. VERSLO ĮMONĖS. JŲ STEIGIMAS. 12 3.1. Individuali įmonė 12 3.2. Ūkinių bendrijų rūšys, jų steigimas ir veikla 14 3.3. Akcinių bendrovių pranašumai ir trūkumai, bei AB steigimas 15 [pic]3.4 Žemės ūkio ir kooperatyvinių bendrovių apžvalga 17 3.5 Valstybės (savivaldybės) įmonės ir ne pelno organizacijos 17IŠVADOS 19LITERATŪROS SĄRAŠAS 20
ĮVADAS
Šiandieniniame versle kiekvienas, norėdamas įsteigti įmonę, pirmiausiaturėtų nuspręsti, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausiapasirinktiems tikslams įgyvendinti. Reikia įvertinti, kokia ūkine komercineveikla verstis, kiek įmonėje dirbs darbuotojų, kiek pradinio kapitaloreikės verslui pradėti ir pan. Verslui kurti būtinas lėšas ir gamybospriemones verslininkas gali turėti pats, pasiskolinti, išsinuomoti. Įmonėstipo pasirinkimą lemia verslo rūšis, finansinės galimybės, rinka, į kuriąorentuojamasi, investicijų poreikis ir kt. Pasirinkdami įmonės tipą, pirmiausia turėtume įvertinti teisiniusaspektus, kuriuos reglamamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Jienumato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: • individualias įmones, • tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, • akcines, uždarąsias akcines bendroves, • žemės ūkio bendroves, • kooperatines bendroves, • valstybės ir savivaldybės įmones, • ne pelno organizacijos. Pagal veikiančius mūsų šalies įstatymus kiekviena verslo organizacijaturi būti įregistruojama, tik tada įmonei išduodamas nustatytos formospažymėjimas, kuris suteikia teisę pradėti ūkinę komercinę veiklą.
Taigi mano kursinio darbo tikslas yra susipažinti ir išanalizuotiįmonių veiklos organizavimo formas. Uždaviniai: 1. apibrėžti įmonių tipų sąvokas; 2. paaiškinti valdymo struktūrą; 3. atskleisti organizavimo formų privalumus ir trūkumus; 4. analizuojant turimą statistiką, išskirti efektyviausiai dirbančias ir populiariausias įmonių rūšis. Apibendrinant galima būtų teigti, kad įmonės rūšies pasirinkimas yravienas aktualiausių žingsnių pradedant verslą, todėl kalbėti šia tema ir jąnagrinėti yra ypač svarbu kiekvienam pradedančiam verslininkui. Priimant šįsprendimą reikia įvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką beidetaliai išnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonėsrūšies veiklą.1. PAGRINDINĖS TEMOS SĄVOKOS
Įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tamtikra gamybine, komercine ir ūkine veikla. Ribotos turtinės atsakomybės organizacijos nariai atsako už josįsipareigojimus tik perduotu šiai organizacijai turtu arba pajumi.Vadinasi, bankroto atveju jie neteks tik savo įnašo. Neribotos turtinės atsakomybės organizacijos nariai atsako už josįsipareigojimus visu savo turtu. Bankroto atveju visi šios organizacijosnariai privalo savo asmeniniu turtu atlyginti nuostolius.
1 Smulkaus ir vidutinio verslo formų apibrėžimai
Personalinė (individuali) įmonė – tai privatus neribotos civilinėsatsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės tesie galipriklausyti vienam fiziniam( asmeniui. Tikroji ūkinė bendrija (TŪB) – yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė,įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi, sujungus kelių fizinių arjuridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei ūkineiveiklai su bendru įmonės turtu. TŪB sudaro tikrieji nariai, kurių turtasnėra atskirtas nuo bendrijois turto. Jos nariai atsako solidariai visu savoturtu pagal bendrovės prievoles. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija (KŪB) – sudaro bendrosiosfirmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriemsįmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. KŪB turtas
atskirtas nuo komanditorių turto, o tikrųjų narių neatskirtas. KŪB–neribotos atsakomybės juridinis asmuo. Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) – įmonė yra ribotos turtinėsatsakomybės juridinis asmuo. Jos akcijos negali būti platinamos ir jomisprekiaujama viešai.1.2. Stambaus verslo įmonių sąvokos
Akcinė bendrovė (AB) – įmonė, kurios įstatinis( kapitalas padalytasįdalis, vadinamas akcijomis. AB yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė,turinti juridinio asmens teises. Jos akcijos gali būti
platinamos bei prekiaujama viešai. Akcininkas už bendrovės veiklą atsakotik ta pinigų suma, už kurią jis įsigijo akcijų.
Koncernas – tai akcinių bendrivių (AB) susivienijimas, įgyvendinantisvieningą gamybinę, techninę ie ekonominę politiką, centralizuojantisfinansinius išteklius. Koncernai susidaro vienai AB supirkus kitų bendroviųkontrolinius akcijų paketus. Koncernui dažniausiai vadovauja didžiausia AB,kuri paprastai vadinama motinine bendrove, o jai pavaldžios – dukterinėmis.
1.3. Kitų verslo organizavimo formų apibrėžimai
Žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) – tai privatus ribotos atsakomybės juridinisasmuo, kuriame pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją irsuteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50% visų pajamų. ŽŪBsudaro bendrovės nariai ir pajininkai, kurie nuo bendrovės narių skiriasituo, kad neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime. Visųdalyvių turtas yra atskirtas nuo bendrovės turto. Valstybės ir savivaldybės įmonė – yra iš valstybės (savivaldybės)lėšųįsteigta arba nustatyta tvarka valstybės (savivaldybės) nuosavybėn perduotaįmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai(savivaldybei), o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turtopasitikėjimo teisėmis. Valstybės (savivaldybės) –įmonė juridinis asmuo. Kooperatinė bendrovė (KB) – tai grupės fizinių arba juridiniųsavanoriškai įsteigtas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo,kurio kapitalas ir narių sudėtis yra kintama, ir kuris yra skirtas nariųūkiniams, ekonominiams ir socialioniams poreikiams tenkinti bei veikiantis
narių iniciatyva ir rizika.KB nariais gali būti tiek juridiniai, tiekfiziniai asmenys. Ne pelno organizacija – toks ūkio subjektas, kuris užsiima labdara,valstybės ekonominiu ir socialiniu plėtojimu ar kita visuomenei naudingaveikla, kuria nesiekiama pelno. Ne pelno organizaciją gali steigti vienasarba keli fiziniai, ar juridiniai asmenys, priėmę jos įstatus ir perdavęmaterialinių ir finansinių lėšų įstatiniam kapitalui suformuoti. Šiorganizacija ne mažiau kaip 50% grynųjų pajamų (pelno) turi panaudotipagrindiniams tikslams siekti ir uždaviniams finansuoti bei labdarai.2. VERSLO ĮMONIŲ ORGANIZAVIMO FORMŲ APŽVALGA
2.1. Smulkių ir vidutinių verslo įmonių padėtis pasaulinėje ekonomikoje
Smulkiojo verslo įmonių steigimas, jų veiklos skatinimas – tai vienasšalies ekonomikos stiprinimo bei stabilumo pagrindas. Tai ir vienas išsvarbiausių veiksnių, stiprinant verslininkų sluoksnį. Be to, smulkiojoverslo įmonės yra vienos iš svarbiausių darbo vietų steigėjų. Smulkusis verslas būdingas daugeliui šalių. Statistiniai duomenys rodo,kad išsivysčiusiose šalyse 80% – 85% bendro įmonių skaičiaus sudarosmulkios ir vidutinės firmos. Smulkiojo verslo įmonių produkcijos dalisbendrojoje gamyboje yra gana didelė, pvz. Japonijoje sudaro daugiau kaip60%, JAV – apie 40%. Beveik 98,2% visų ES įmonių sudaro įmonės, kuriosedirba iki 50 darbuotojų. Šios įmonės yra įdarbinusios 49,7% visų ESdirbančiųjų. Lietuvai pereinant į rinkos ekonomiką, taip pat pradėjovystytis smulkusis verslas. Jei 1989 m. šiai kategorijai buvo galimapriskirti apie 18%, 1995 m. apie 36%, o 2002 metų duomenimis net apie 95,6%(kuriose dirba iki 50 darbuotojų) visų Lietuvoje veikiančių įmonių, tačiaušios įmonės įdarbinusios tik 31,6% visų šalies dirbančiųjų. Tokia didelė smulkių įmonių dalis bendrame įmonių skačiuje yra dėl to,kad[1] : • Smulkiam verslui būdingas greitas reagavimas į rinkos pokyčius, sugebėjimas operatyviai užpildyti mažas rinkos nišas; • Smulkaus verslo plėtotei reikia mažai kapitalo; • Smulkus verslas yra palanki forma spręsti užimtumo problemas; • Smulkiam verslui būdinga lanksti naujų produktų, paslaugų,
pažangių gamybos technologijų paieška ir pritaikymas; • Smulkiam verslui būdinga mažesnis valdymo darbuotojų skaičius, daugelį klausimų spręsti padeda samdomi konsultantai. • Kadangi yra mažesnis valdymo darbuotojų skaičius, tai sprendimai priimami greitai, paprastai ir lanksčiai.Ilgą laiką Europos Sąjungos valstybėse nebuvo vieningo standarto,kuris griežtai nustatytų, kokia įmonė yra maža, kokia yra vidutinė ardidelė. Europos komisija apibrėžia šias įmones keliais kriterijais[2]: ✓ darbuotojų skaičiumi; ✓ nepriklausomumu; ✓ apyvarta; ✓ įmonės balansu. Smulki ir vidutinė (SVV) įmonė yra ta, kurioje dirba ne daugiau kaip200 žmonių, metinė apyvarta neviršija 40 mln. ekiu(, o įmonės balansinisturtas neviršija 27 mln. ekiu. Be to, smulki ir vidutinė įmonė neturipriklausyti vienai ar kelioms didelėms įmonėms, kurios nepriklauso smulkiųir vidutinių įmonių kategorijai. Didžiausią Lietuvoje veikiančių mažųjų įmonių dalį sudaro individualios(personalinės) įmonės ir UAB. Naujasis SVV įstatymas nustatyto smulkaus irvidutinio verslo subjektus ir jiems taikomas valstybės pagalbos formas[3].Taigi smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra: • vidutinės įmonės; • mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės); • fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Vidutinė įmonė – tai įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas:
1) įmonėje dirba mažiau kaip 250 darebuotojų;
2) įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų ar įmonėsturto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. litų.
3) įmonė pagal šio straipsnio 5 dalį yra savarankiška. Maža įmonė – tai įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas: 1. įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų; 2. įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. litų;
3. įmonė pagal šio straipsnio 5 dalį yra savarankiška.
Mikroįmonė – tai maža įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas: 1. įmonėje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų; 1. įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ar įmonės 3. turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų; 4. įmonė pagal šio straipsnio 5 dalį yrasavarankiška Pagal SVV įstatymą savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės,išskyrus tas, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisiųpriklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios pagal pateiktus apibrėžimusnėra mažos ar vidutinės įmonės[4] (įstatymo 5 dalis). Ši riba gali būtiviršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiemsjuridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į smulkų arvidutinį verslą. Įmonė tiesiogiai kontroliuoja kitą įmonę, jei turi 1/4 ardaugiau šios įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių, o netiesiogiaikontroliuoja kitą įmonę, jei 1/4 ar daugiau šios įmonės kapitalo arbalsavimo teisių turi įmonės kontroliuojama įmonė ar kelios kontroliuojamosįmonės kartu arba įmonė ir jos kontroliuojama įmonė kartu. Įmonė tampa vidutine įmone, maža įmone ar mikroįmone, jei įmonėsmetinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilėsfiksuojami duomenys atitinka anksčiau minėtąsias vidutinės, mažos irmikroįmonės sąlygas. Tačiau, įmonės praranda tokį statusą, jei jų metinėjefinansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojamiduomenys neatitinka joms būdingų sąlygų Nurodytą darbuotojų skaičių atitinka vidutinis sąrašinis metinisdarbuotojų skaičius. Vidutinio sąrašinio metinio darbuotojų skaičiausapskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taigi smulkioms ir vidutinėms įmonėms priklauso tokias teisines formasturinčios organizacijos kaip IĮ, UAB, KŪB, TŪB ir kt.2.2. Stambusis verslas
Rinkos efektyvumui, be kitų veiksnių, įtakos turi joje veikiančių
gamintojų ir pardavėjų skaičius. Jeigu šis skaičius pernelyg didelispasireiškia rinkos efektyvumo mažėjimo tendencija. Turi egzistuotistambaus, vidutinio ir smulkaus verslo balansas, kitaip šalies ekonomikasusidurtų su tam tikromis problemomis, iš kurių pagrindinė – nedarbolygis. Lietuvoje galimybės kurtis stambioms įmonėms ribotos, nors kai kuriosepramonės šakose tai visiškai įmanoma, pvz.: naftos perdirbimo pramonėje,trąšų pramonėje, mašinų gamybos pramonėje ir kt. Pagrindinis ribojimas –tai Lietuvos rinkos talpumas. Vykstant koncentracijos procesams formuojasi įvairios stambaus versloorganizavimo formos. Dabartinėje ekonomikoje labiausiai paplitusi stambiAB. Šiame darbe jau anksčiau buvo minėta, tačiau dar kartą norėčiaupriminti, kad akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė,kurios įstatinis kapitalas yra padalytas į dalis, vadinamas akcijomis.Akcija yra dokumentas, kuris liudija, jog į įmonę investuota tam tikrapinigų suma, ir suteikiantis teisę jo savininkui gauti dividendą*. Akcinėsbendrovės yra paplitusios tiek mūsų šalyse, tiek ir užsienyje. Mano manymuvienas iš AB pagrindinių trūkumų yra tai, kad jos turi savo duomenis(finansines ataskaitas) skelbti viešai. Tai ne labai patinka verslininkams,todėl yra dažnų atvejų, kai AB yra reorganizuojama į UAB, ir ypač popaskutinių įstatymo pataisų, kurios padidino UAB galimų akcininkų skaičiųnuo 50 iki 100. Iš vienos pusės, duomenų viešas skelbimas yra neigiamastuo, kad visi, kas tik nori gali matyti įmonės duomenis. Kadangi įmoniųtarpusavio konkurencija yra didelė, tai nėra itin paranku. Tačiau viešumasturi kitą privalumą tuo, kad AB turi didesnes galimybes panaudoti išoriniusfinansavimo šaltinius, nes savo akcijas ji platina viešai nacionalinėjevertybinių popierių biržoje, ko UAB negali daryti.Smulkių ir vidutinių įmonių skaičių galime matyti 1 lentelėje:1.lentelė[5] Veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal ūkio subjektų rūšis
ir darbuotojų skaičiaus grupes 2004 m.Metų pradžioje
|Ūkio |Darbuotojų skaičiaus grupės ||subjekto| ||rūšis | || |įregis|veikia|veikia|įregis|veikia|veikia|| |truotų|nčių |nčių, |truotų|nčių |nčių, || | | |% | | |% ||(registr| | | | | | ||uojama | | | | | | ||miestų | | | | | | ||ir | | | | | | ||rajonų | | | | | | ||valdybos| | | | | | ||e) | | | | | | ||Kooperat|509 |236 |46 |531 |258 |49 ||inė | | | | | | ||bendrovė| | | | | | ||Individu|83017 |31860 |38 |76090 |27898 |37 ||ali | | | | | | ||(persona| | | | | | ||linė) | | | | | | ||įmonė | | | | | | |
Taigi pagal pateiktus duomenis matome, jog individualios įmonės yravyraujantis įmonių tipas, antrosios pagal populiarumą yra UAB (žiūr. 2lentelė). Taigi kaip matome smulkios ir vidutinės įmonės Lietuvoje yravyraujančios ir populiariausios, todėl valstybė iš tiesų turėtų skirtinamažą dėmesi SVV rėmimui. Kaip jau buvo minėta, individualiosios įmonės nuosavybės teisė galipriklausyti tik vienam fiziniam asmeniui. Iki 2004 m. sausio 1 dienos[7]personalinės įmonės savininku galėjo būti ir keli fiziniai asmenys, kuriemsši teisė priklausė bendra jungtine nuosavybe. Individuali įmonė turi juridinio asmens statusą, bet jos turtasneatskirtas nuo verslininko turto, kuris už įmonės prievoles atsako visusavo turtu, t.y. turi visišką turtinę atsakomybę. Nors iš vienos pusės –neribota atsakomybė didina savininko veiklos riziką bei yra ribotosgalimybės pasiskolinti kapitalą, tačiau savininkas gali laisvai darytisprendimus, pats spręsti, kaip paskirstyti pelną, jam nereikia tartis supartneriais, todėl nesugaištama papildomo laiko ir jėgų. Jis džiaugiasisėkme ir
pripažinimu, pasiektu vien savo pastangomis, todėl įmonės valdytojui svarbugerinti darbo sąlygas, rūpintis dirbančiu personalu, kad jie geriau irefektyviau dirbtų.
Individualios (personalinės) įmonės steigimo tvarka Lietuvoje Individualių įmonių steigimas yra nesudėtingas, nebrangus, neilgaiužtrunka. Steigimo trukmė bei išlaidos priklauso nuo to kokia veikla įmonėnori užsiimti. Yra LR įstatymų nustatyta individualios įmonės steigimožingsniai: 1. Firmos vardo registravimas (Jei įmonės pavadinimas susidės iš asmens pavardės ir įmonės rūšies apibūdinimo, firmos vardo
atskirai registruoti nereikia); 2. Savivaldybės leidimo verstis ūkine komercine veikla gavimas; 3. Personalinės įmonės registravimas įmonių rejestre; 4. Įmonės registravimas Socialinio draudimo skyriuje.Tai yra pagrindiniai individualios firmos steigimo Lietuvoje etapai,tačiau dar yra ir kitų, pvz.: suderinimas su darbo inspekcija, Visuomenėssveikatos centro leidimo gavimas, antspaudo gaminimas, registravimomokestis; papildomi reikalavimai prekybos, gamybos įmonėms.
3.2.Ūkinių bendrijų rūšys, jų steigimas ir veikla
Kelių partnerių įsteigta įmonė, neturinti juridinio asmens statusovadinama ūkine bendrija. Gali būti tikroji ir komandinė ūkinė bendrija.Tikrąją ūkinę bendriją valdo ir pelną dalijasi visi nariai, bei už ūkinėsbendrijos veiklą jie atsako asmeniniu turtu. Komandinėje ūkinėje bendrijojeturi būti nors vienas tikrasis narys, kuris turi visas savininko teises irasmeniniu turtu atsako už bendrijos veiklą. Nariai komanditoriai pelnądalijasi proporcingai įnešto turto daliai, prie įmonės veiklos prisidedatik tikrajam nariui leidus ir asmeniniu turtu neatsako už bendrijos veiklą.Ūkinių bendrijų privalumai yra tai, kad nebūtina įdarbinti darbuotojuspagal darbo sutartis, gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą,tačiau reikia įvertinti ūkinę riziką ir atsižvelgti į tai, kad taineribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo,todel jo turtas nėraatskirtas nuo įmonės turto. Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20narių. KŪB turi būtinai būti nors vienas komanditorius ir vienas tikrasisnarys. Komanditoriaus turtas atskirtas nuo įmonės turto, o tikrojo nario-neatskirtas.
ŪB steigimo ir veiklos pagrindas yra bendroji jungtinė veiklossutartis, kurioje numatoma ŪB pavadinimas, jos tikslai, tikrieji nariai irkomanditoriai, jų teisės ir pareigos, jų dalys bendroje nuosavybėje irkitos nuostatos neprieštaraujančios įstatymams. Komanditoriai nedalyvaujapriimant nutarimus, nebent tai nurodyta sutartyje, o tikrieji nariai turiteisę dalyvauti įmonės valdyme. Norint verstis komercine ir ūkine veikla,
kuri labiau rizikinga, geriau pasirinkti ribotos civilines atsakomybėsjuridinį asmenį, kurio turtas yra atskirtas nuo bendrovės turto. Bendrovėsakcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik turtu, kurį įnešėį bendrovę.3.3. Akcinių bendrovių pranašumai ir trūkumai, bei AB steigimas
Efektyviausia įmonių organizavimo forma yra akcinės bendrovės.Pasaulyje daug žymių firmų yra organizuotos kaip akcinės bendrovės (pvz.:IBM, „Ford Motor Company“, „Kraisler“ ir kitos). Pagrindiniai akcinėsbendrovės pranašumai prieš kitas ūkinių organizacijų formas yra šie: 1. galimybė koncentruoti didelį kapitalą. Nedidelių kapitalų savininkams įnešant savo pajų į akcinės bendrovės turtą, gali būti sukauptas didžiulis kapitalas; 1. ribota akcininkų turtinė atsakomybė; 2. galimybė perduoti teises. Savininko teisė nėra fiksuota akcininkui visiems laikams. Kiekvienas akcininkas gali perduoti arba parduoti savo akcijas, kartu perduodamas visas jų suteikiamas teises; 3. profesionalus valdymas. Akcininkai tiesiogiai nedalyvauja akcinės bendrovės valdyme, o samdo valdymo funkcijoms atlikti profesionalius vadybininkus. Tai nulemia akcinės bendrovės veiklos efektyvumą. Pagrindiniai akcinės bendrovės trūkumai yra tokie: ✓ didesni mokesčiai. Akcinės bendrovės, būdamos juridiniais asmenimis, apmokestinamos paprastai didesniais mokesčiais negu individualios įmonės ar ūkinės bendrijos; ✓ įstatyminiai apribojimai. Akcinių bendrovių veiklą griežčiau reglamentuoja įstatymai bei įvairūs juridiniai aktai negu ūkinių bendrijų veiklą. Pavyzdžiui, norint padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, turi būti sušauktas akcininkų susirinkimas. Susirinkimui sušaukti atitinkami įstatymai numato tam tikrą tvarką. Lietuvoje 1994 m. liepos 5d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Akciniųbendrovių įstatymas, kuris „Reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjųakcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą, ir likvidavimą, valdymą irveiklą, akcininkų teises ir pareigas“ [8].
Akcinių bendrovių klasifikacija. Skiriamos atviros (viešos) AB iruždaros akcinės bendrovės UAB. Paprastai atviros akcinės bendrovėsakcininkų skaičius neribojamas. Atvirosios akcinės bendrovės akcijosplatinamos viešai, parduodamos nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.
Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius ribojamas (gali būtinedaugiau kaip 100 akcininkų), UAB akcijos negali būti platinamos irparduodamos viešai. Valstybinės valdžios ir valdymo organai taip pat gali dalyvautibendrovėje juridinio asmens teisėmis, tačiau jų nominali akcijų vertėnegali sudaryti daugiau kaip 50% šios bendrovės įstatinio kapitalo.Įstatymas numato, kad akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būtimažesnis kaip 150 tūkstančių litų, o uždarosios akcinės bendrovės kapitalas– ne mažiau kaip 10 tūkstančių litų. Akcinės bendrovės turtą sudaro akcinis kapitalas, kreditinės lėšos irkiti aktyvai. Plėtojantis ir didėjant bendrovei, jos akcinio kapitalo dydiskinta. Akcinis kapitalas yra lėšų minimumas, kurį akcinė bendrovė visadagarantuoja savo kontrahentams*, prisiimdama įsipareigojimus ir sudarydamaįvairias sutartis. Todėl akcinis kapitalas yra nekeičiamas. Jis yrapadengtas akcijomis. AB steigimą atlieka akcinės bendrovės steigėjai – tai asmenys,atliekantys visą preliminarinį akcinės bendrovės steigimo darbą: rengiantysbendrovės įstatus ir vykdantys daugybę parengiamųjų organizacinių akcinėsbendrovės steigimo priemonių, kurių rezultatas – akcinės bendrovėsregistravimas vietos savivaldybėje ar kitame valdžios organe. Pagrindiniaiuždaviniai, kuriuos sprendžia bendrovės steigėjai: 1. nustato galimas būsimos bendrovės veiklos sferas ir įvertina pelno gavimo perspektyvas; 1. atlieka organizacinį darbą, susijusį su bendrovės steigimu; 2. aprūpina bendrovę reikalinga jos veiklai baze (patalpos, žaliavos, darbo jėga ir pan.); 3. nustato įstatinio kapitalo dydį ir garantuoja jo mobilizavimą. Akcinės bendrovės steigėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys,notarine forma sudarę bendrovės steigimo sutartį. Juridiniams asmenimsbendrovės veikloje atstovauja jų įgaliotieji atstovai. Taigi pradėdami savo veiklą, steigėjai pasirašo sutartį. Joje nusakomijų tarpusavio įsipareigojimai iki steigiamojo akcininkų susirinkimo,kuriame steigėjai perduoda savo įgaliojimus bendrovės valdymo organams.Paprastai už visus veiksmus ir jų pasirašytas bendrovės vardu sutartissteigėjai solidariai atsako visu savo turtu.3.4. Žemės ūkio ir kooperatyvinių bendrovių apžvalga
Žemės ūkio bendrovės yra fizinio asmens įsteigta įmonė žemės ūkiogamybinei ir komercinei veiklai. Turi juridinio asmens teises, yra ribotosturtinės atsakomybės. Ją turi sudaryti ne mažiau kaip 2 nariai. Lietuvoježemės ūkis yra tradicinė sritis, joje ir šiuo metu oficialiais duomenimisdirba virš 20 proc. darbo jėgos (tuo tarpu pagaminama tik apie 10 proc.bendrojo vidaus produkto). Apskritai dėl kai kurių savo bruožų, pvz.sezoniškumo ar jo produktų būtinybės žmonių egzistencijai, žemės ūkisdažnai laikomas specifine ūkio šaka, kuriai būtina specifinė valstybėsparama. Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) – tai grupės fizinių arba fiziniųir juridinių asmenų savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitaloir narių sudėtis yra kintama, skirtas narių ekonominiams, socialiniams,ūkiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika.Kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo, turintis ribotą turtinęatsakomybę. Bendrovę sudaro ne mažiau kaip 5 asmenys. Juridinių asmenųskaičius kooperatinėje bendrovėje negali būti didesnis kaip ½ visų nariųskaičiaus. Kooperatinių bendrovių ( kooperatyvų), jų sąjungų steigimą,veiklos pagrindus, reorganizavimą, valdymą, kapitalo formavimą, pelnopaskirstymą bei likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperacijosįstatymas.. Rinkos sąlygomis nedidelių ūkių sėkminga veikla neįmanoma bekooperacijos. Todėl kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) kūrimasis ateityjeturėtų suaktyvėti. Tikėtina, kad kursis specializuoto pobūdžiokooperatyvai, aktyviai veikiantys paslaugų ir produktų pardavimų srityse. Prognozuojama, kad smulkūs kooperatyvai reorganizuosis į stambesnius,jungsis į kooperatyvų sąjungas, nes maži subjektai negalės daryti įtakosrinkose, taikyti modernių technologijos ir vadybosmetodų. Plėtosis tarptautiniai kooperacijos ryšiai, suaktyvės Lietuvoskooperatininkų dalyvavimas tarptautinių žemės ūkio kooperacijosorganizacijų veikloje.
3.5. Valstybės (savivaldybės) įmonės ir ne pelno organizacijos
Valstybės (savivaldybės) įmonė yra iš valstybės (savivaldybės) lėšųįsteigta arba įsatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė,kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai(savivaldyvei), o įmonė turtą valdo , naudoja bei disponuoja juo turtopatikėjimo teisėmis.
Įmonė nuo įregistravimo dienos yra juridinis asmuo. Pagal savoprievoles atsako tik tuo įmonės turtu, į kurį gali būti nukreipiamasišieškojimas. Įmonės teises valdyti, naudotis ir disponuoti jai patikėtuvalstybės turtu nustato valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas[9],įmonės įstatai ir kiti LR įstatymai. Valstybės įmonės steigėju gali būti institucija, įstaiga, priėmusisprendimą įsteigti įmonę. Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, galiįgalioti jiems atskaitingas ar pavaldžias institucijas, įstaigas vykdytivisas ar dalį įmonės steigėjos funkcijų, taip pat susigrąžinti šiasfunkcijas. Įmonės steigėjo funkcijos iš Seimo Vyriausybei ir atvirkščiaiyra perduodamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu.Įmonei steigėjas turi teisę nustatyti: privalomus darbus(užduotis); prekių(paslaugų ) kainas ir tarifus bei jų apskaičiavimo taisykles;administracijos, kurios darbuotojus skiria steigėjas, pareigybes. Valstybės įmonės pavadinime privalomi žodžiai yra „valstybės įmonė“, osavivaldybės – „savivaldybės įmonė“ arba atitinkamos šių žodžių santrupos.Įmonė turi antspaudą su savo pavadinimu.Ne pelno organizacijos Jeigu asmuo ar jų grupė pageidauja dirbti socialinėje, švietimo,mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir jei jų veiklostikslas nėra pelno siekimas, galima steigti vieną iš ne pelno organizacijų– viešąją įstaigą, asociaciją, labdaros ir paramos fondą, visuomeninęorganizaciją. Populiariausia ne pelno organizacija yra viešoji įstaiga (VŠĮ), nes jivienintelė iš ne pelno organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą.VŠĮ yra viešasis juridinis asmuo, kuris nesiekia naudos sau ir gauto pelno
negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams.IŠVADOS
Lietuvoje kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse smulkios irvidutinės įmonės, tokios kaip individuali (personalinė), uždaroji akcinėbendrovė, komanditinė ir tikroji ūkinė bendrijos, sudaro didžiąją dalį visųvyraujančių įmonės veiklos organizavimo formų (žiūr. 2 lentelė). Taipatsitinka todėl, kad šių įmonių įsteigimo tvarka yra nesudėtinga, be to,reikia ne tiek daug pradinių lėšų ( UAB įstatinis kapitalas turi būti nemažiau kaip 10 000 lt, tuo tarpu AB -100 000 lt. Taigi skirtumas yraakivaizdus). Nors smulkios ir vidutinės įmonės pagamina tik nedidelę dalį šaliesbendrojo vidaus produkto, tačiau jos yra pagrindinis darbo vietų steigėjas.
Nepaisant nesudėtingos steigimo tvarkos bei finansinių privalumų yrakitas svarbus faktorius, kuris verčia rimtai susimąstyti pradedančiusverslininkus. Personalinė įmonė, tikroji ir komanditinė ūkinė bendrijos yraneribotos turtinės atsakomybės juridiniai asmenys, todėl nepasisekusįgyvendinti verslo idėjos, įmonės savininkas ( -ai) ir tikrieji nariai(KŪB) rizikuoja ne tik tuo turtu, kuris buvo investuotas pradėti verslui,bet ir savo asmeniniu. Taigi verslo nesėkmė gali be pastogės palikti ne tikpatį verslininką, bet ir visą jo šeimą. Tai labiausiai ir gąsdina. Tačiaunepamirškime vieno svarbaus dalyko, jog verslas ir rizika yra neatsiejamiir ji yra neišvengiama. Nors yra įvairių skaičiavimo metodų, kaippavyzdžiui – prognozavimas, tačiau net ir patys tiksliausi skaičiavimainepadeda visiškai apsisaugoti nuo netikėtumų ir nesėkmių, tai yraneprognozuojama. Žinoma, reikia nepamiršti ir stambiojo verslo įmonių – AB, koncernų irkitų, kurios ne tik sukuria naujas darbo vietas, bet tai yra ir pagrindinisbendrojo vidaus produkto kūrėjas. Tokios įmonės yra patiklesnės irpatrauklesnės užsienio investitoriams, bet to, savininkai rizikuoja tik tuo
turtu, kuris yra investuotas į verslą. Tokioms įmonėms yra lengviau gautipaskolas iš bankų, tad užklupus nesėkmėms joms tik reikia parengti gerąsavo verslo planą ir bankas suteikia paskolą, kuri taip reikalinga, kadverslas ir toliau sėkmingai vystytųsi ir plėtotųsi. Taigi pradedant verslą nuspręsti kokia įmonės veiklos organizavimoforma yra geresnė yra sunku, nes kiekviena jų turi savų privalumų irtrūkumų. Žinoma, visų pirma tai priklauso nuo paties verslininko asmeniniųsavybių bei finansinių galimybių. Pinigines problemas išspręsti lengviau,pavyzdžiui susiradus verslo partnerį, tačiau, jei žmogus nemėgsta, kad jamkas vadovautų ir įsakynėtų, jis rinksis tą verslo organizavimo formą, kurgalės lemiamus sprendimus daryti savarankiškai, nieko neverčiamas. Norsrizika ir didesnė, tačiau verslas be rizikos neįmanomas.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Butkus F. S “Vadyba: organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai” /Vilnius 2003 2. “Ekonomika ir vadyba” / KTU 2002 3. “Ekonomika ir vadyba – 2003 ” / KTU 2003 4. “Ekonomika ir verslas” Lietuvos Junior Achievement / Vilnius 2001 5. Juozaitienė. L ,Staponkienė. J “verslo ir vadybos įvadas” / Šiaulių universitetas 2002 6. Leonienė. B “verslo pradmenys” / Kaunas 1998 7. Lietuvos Respublikos Seimas/Įstatymas/IX-1805/2003 11 06/Įsigalioja nuo 2004 01 01/Valstybės žinios’2003 8. Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 105-4689). 9. Lietuvos statistikos metraštis /Vilnius, 2003 m. 10. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas 11. Martinkus. B, Žilinskas. V “Ekonomikos pagrindai” / Kaunas 2001 12. Misevičius.V “Vadybos pagrindai”/ KTU 2001 13. Seilius. A “Firmos kūrimas ir valdymas”/ Klaipėda 1994 14. Seilius. A “Organizacijų tobulinimo vadyba” / Klaipėda 1998 15. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VŠĮ „Statistikos tyrimai“, 2003 16. Stoner James A.F. „Vadyba“ , Vilnius 2001 17. Stoškus. S. „Bendrieji vadybos aspektai“ VŠĮ ŠU leidykla 2002 18. Vytauto Didžiojo Universiteto leidykla “Vadybos paradigma” / Kaunas 2000 19. internetas: www.svv.lt www.std.lt verslas.banga.lt www.lrs.lt www.vz.lt
———————–( Fizinis asmuo – yra teisės sąvoka, apibrėžianti žmogaus galimybę turėti
turta, užsiiminėti ūkine komercine veikla, kurti įmones, paveldėti turtą irpalikti jį testamentu, pasirinkti užsėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą, beiturėti kitokias turtines ir neturtines teises Lietuvoje.( Įstatinis kapitalas – yra įmonės įstatuose, nurodytas ir savininkųįmokėtas kapitalas, t.y. visų akcijų nominali vertė.[1] Vadyba / James A. F. Stoner. – Vilnius, 2001[2] Verslo pradmenys/ B.Leonienė. -Kaunas ,1998( ekiu – (ecu – European Currency Unit) Europos monetarinės sąjungos šaliųatsiskaitymo ir rezervų apskaitos valiutinis vienetas.[3] Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas (Žin.,2002, Nr. 105-4689). Įsigaliojo nuo 2003 sausio 1 d.[4] Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas (Žin.,2002, Nr. 105-4689). Įsigaliojo nuo 2003 sausio 1 d.* dividendas – akcinės bendrovės pelno dalis, tenkanti asmenims, turintiemsakcijų[5] Statikos departamentas ( 2004 04 09 )
[6] Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VŠĮ„Statistikos tyrimai“, 2003[7]Lietuvos Respublikos Seimas/Įstatymas/IX-1805/2003 11 06/Įsigalioja nuo2004 01 01/Valstybės žinios’2003 Nr.112-4991[8] Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas / 1str.* asmuo, kurio atžvilgiu įsipareigojama[9] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas