Verslo aplinka

Na prieš pradedant kalbėti apie pačią verslo aplinką ir su ja susijusiais aspektais, pakalbėkime aplamai kas tai yra – verslas bei vadyba ir su kuo jie susiję. Aptarkime visus svarbius aspektus, bruožus kurie lemia verslo vystymąsi, tobulinimą bei sąlygas palankas ar nepalankias jam plėtotis. Sužinosime Lietuvos verslo galimybes lyginant su ES šalim taip nagrinėdami vien tik jos viduje esančias problemas ar trūkumus.

Vadyba

Vadyba – valdymas, vadovavimas socialinėms grupėms, žmonėms, įvairaus tipo organizacijoms, įmonėms, įstaigoms, mokykloms ir t.t. Vadybos mokslo praktika labai sena. Rašytiniai dookumentai egzistuoja apie 6 tūkstančius metų, o mokyklos – jaunos, susiformavusios šio amžiaus pradžioje. Studijų objektas yra socialinės sistemos žmonės. Vieningo apibrėžimo nėra. Įvairūs autoriai vadybą apibūdina skirtingai. Labiausiai paplitęs ir pripažintas apibūdinimas – vadyba yra mokslas apie planavimo organizavimo, motyvavimo ir kontrolės funkcijas socialinėse organizacijose.

Organizacija – tai grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama stengiantis pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir kurią sudaro 2 ar daugiau žmonių. Organizacija turi bendrą tikslą; visi organizacijos nariai drauge dirba siekiant šio tikslo. Vadybos tikslas yra organizuoti darbą taip, kad numatytus įggyvendinus ir iškilusius uždavinius išsprendus taikiai, per trumpą laiką su mažiausiomis sąnaudomis.

Pagrindinės vadybos kategorijos yra jos funkcijos, metodai ir gamybos arba paslaugų valdymo operacijų sistema, sistemos sudarymas ir funkcionavimas. Svarbi veiklos kryptis funkcionuojant rinkos sąlygomis yra visuotinės kokybės problema. Visuotinės ko

okybės kategorija reiškia, kad visose srityse darbas atliekamas laiku ir kokybiškai. Pagrindiniai vadybos metodai yra palyginimas, analizė, sintezė, matematiniai metodai ir kt.

Organizacija, vadovas ir sėkmingas valdymas

Ø Organizacijos, valdymo ir vadovų darbo apibūdinimas – pagrindinių koncepcijų samprata
Ø Formalios, neformalios ir sudėtingos organizacijos, jų tipai. Organizacijų priklausomybė nuo aplinkos.
Ø Horizontalus ir vertikalus darbo pasidalijimas. Valdymo būtinybė, esmė, vaidmuo ir funkcijos. Žemutinės, vidutinės ir aukščiausios grandies vadovai. Menedžeris ir verslininkas. Verslininkas vadovo vaidmenyje.
Ø Organizacijos sėkmės komponentai: efektyvumas, ekonomiškumas ir našumas. Nėra “vienintelių teisingų” atsakymų vadyboje. Situacinis, integralinis vadybos pobūdis. Nesėkmingos vadovų karjeros priežastys.

VERSLO APLINKA

Verslo aplinką apsprendžią daugybė veiksnių: konkrečių įmonių ir produktų padėtis rinkoje, kaimynai, infrastruktūra, verslo tradicijos ir kita. Didžiulę įtaką daro ir valdžia (visų lygių – vietos, regioninė, centrinė, Europos Sąjunga).
Valdžia įtakoja verslo aplinką šiais pagrindiniais būdais: nuustatydama (įtvirtindama) “žaidimo taisykles”, ribojimų būdu (licencijos, sertifikavimai ir t.t.), rinkdama mokesčius, įtakodama tarptautinę prekybą, vykdydama monetarinę politiką, pati dalyvaudama versle, “skatindama” verslą.

Verslo aplinkos analizė rodo, kad:
1) Didėjant politiniam, teisiniam ir ekonominiam verslo aplinkos stabilumui atsiranda galimybė gana tiksliai prognozuoti ne tik artimą, bet ir tolimesnię verslo ateitį;
2) Didėjančios Lietuvos gyventojų relios pajamos sukuria prielaidas paslaugų verslui išvystyti;
3) Keičiasi žmonių požiuris į laisvalaikio praleidimo būdus. Daugelis ieško ramaus, romantiško ir be abejonės prestižinio kampelio.

Paslaugos kokybę galima nustatyti tik ja pasinaudojus, todėl klientų patirtis, paslaugų ki

iekybinės savybės, jų skiriamieji požymiai turi didesnę įtaką pardavimų saktinimui negu žodinė informacija ar rekomendacija prieš paslaugos pardavimą..

Kokia dabartinė Lietuvoje verslo aplinka?

Lietuvoje šiandien yra stabilios verslo plėtojimo ir augimo sąlygos, didžiąja dalimi jau atitinkančios ES reikalavimus. Narystė ES tik dar pagerins verslo galimybes vieningoje ES rinkoje. Užsienio investuotojai per Lietuvą gali plėsti savo verslą tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Lietuvoje sujungiant verslo tiltus tarp Rusijos, kitų NVS šalių ir Vakarų Europos.Lietuva taiko iš esmės vienodas investavimo ir verslo sąlygas užsienio ir vietos investuotojams (išskyrus laikiną apribojimą užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę).

Vienas iš svarbesnių Lietuvos investicinio klimato veiksnių – stiprus bankininkystės sektorius, galintis šiuo metu pasiūlyti investuotojams geras skolinimosi sąlygas. Lietuva laimi investicinius projektus dėl žemos darbo kainos ir sąlygiškai mažų darbo vietų kūrimo sąnaudų. Lietuvoje įmonių patiriami nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius metus 5 metų laikotarpyje. Tai ypatingai svarbu naujiems investuotojams.Ypač palankios, lengvatinės mokestinės sąlygos investuotojams yra sudarytos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
Nuo 1994 m. Lietuva turi stabilią nacionalinę valiutą ir nuo 1999 m. – mažiausią infliaciją Vidurio ir Rytų Europoje. Tai užtikrina stabilias sąlygas investuotojams ir visam verslui, didina pasitikėjimą mūsų krašto ekonomika.
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2002 m. iš viso pasiekė 13 mlrd. Lt (3,8 mlrd. Eurų), pernai jų įplaukos sudarė apie 2,3 mlrd. Lt

t (apie 670 mln. Eurų) ir išaugo 24 proc. Taigi, pernai TUI augo daug sparčiau už visą šalies ekonomiką. 2002 m. pagal tiesioginių užsienio investicijų apimtis Lietuva tapo Baltijos šalių lydere, jų pritraukė daugiau nei Latvija ir Estija kartu sudėjus. Lietuva pernai gavo daugiau užsienio investicijų už Latviją ir Estiją ne tik absoliučiai, bet ir vienam gyventojui. Todėl galima teigti, kad TUI tampa svarbiu mūsų ekonomikos augimo katalizatoriumi.

Vidinė aplinka

Vidinė aplinka labai priklauso nuo organizacijos narių dalykinio bendravimo, nuo dalykinio verslo etiketo. Būtina prisiminti 6 svarbiausius principus:

1. Viską daryti laiku.
2. Nekalbėti nereikalingų dalykų.
3. Būti maloniam, geranoriškam, nepamiršti šypsotis.
4. Galvoti apie kitus, o net tik apie save.
5. Tvarkingai apsirengti.
6. Kalbėti ir rašyti taisyklinga kalba.

Vidiniai kintamieji ir jų tarpusavio sąveikų koncepcija. Tikslai, struktūra, uždaviniai, technologija ir žmonės. Pagrindinių kintamųjų charakteristikos ir jų vaidmuo siekiant efektyvaus organizacijos funkcionavimo.Tikslų įvairovė, struktūrų tipai, uždavinių specializacija ir darbo pasidalijimas pagal specialybes.Technologinių procesų standartizavimas, klasifikavimas ir mechanizavimas bei automatizavimas.Veiksniai įtakojantys žmogaus elgesį ir veiklos sėkmę: gabumai, talentas, pojūtis, požiūris, asmeninės vertybės ir kt. Vidinės aplinkos poveikis asmenybės elgesiui: grupė, lyderis, kolektyvas. Vidinių kintamųjų tarpusavio sąveikos modelis ir sociotechninės posistemės.

Vidinę aplinką formuoja jos tikslai, struktūra, uždaviniai, technologija ir dirbantieji žmonės. Tikslai yra norimi, užsibrėžti, geidžiami, kuriuos bendru darbu, sutelktomis pastangomis stengiamasi įgyvendinti organizacija savo veikloje. Visi tikslai rengiami, ištyrus es

samą padėtį organizacijoje, konkurentus, rinką, pasiūlos ir paklausos joje bei kitus klausimus. Visi tikslai, planai iš anksto paskelbiami organizacijos nariams. Įvairių lygių vadovams šie gali būti skirtingi. Vienus tikslus turi aukščiausio lygio vadovai. Jų pagrindinis tikslas -perspektyva, ateitis, galimybė konkuruoti kaimynus ir pan. Žemesnio rango vadovai sprendžia smulkesnius klausimus, pvz.: įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas, generalinis direktorius – kas bus po 10, 25 metų ir pan., o darbuotojus domina ši diena.
Siekiant efektyviai dirbti organizacijoje svarbu ne tik optimalus darbo pasidalijimas, bet ir užduočių paskirstymas, laikomas dar viena tikslesnė darbų pasidalijimo forma. Užduotimi vadinamas žmogui paskirtas darbas, kurį reikia atlikti iš anksto nustatytu būdu ir nurodytu laiku. Paprastai užduotys skirstomos į 3 kategorijas:

1. darbas su žmonėmis;
2. darbas su objektais;
3. darbas su informacija.
.
Svarbiausias organizacijos vidinės aplinkos elementas yra žmogus. Žmonės dirbantys organizacijoje yra reikšmingiausias veiksnys siekiant užsibrėžto tikslo. Žmogaus elgesį įtakoja aplinka (vidinė ir išorinė).Žmogaus elgesys priklauso nuo aplinkybių. Beveik visi žmonės sąžiningai elgiasi vienose situacijose ir nesąžiningai kitose.Visus tikslus įgyvendina žmonės. Vadyboje žmonės vertinami pagal 3 požymius:

1. Pagal asmeninį žmogaus elgesį.
2. Pagal žmonių grupės elgesį.
3. Pagal vadovo elgesį su pavaldiniais ir jo įtaką.

Organizacijos tikslai būna įvairūs. Juos nulemia pirmiausiai žmonių, formuojančių tikslus, savybės ir vertybės. Taip pat žmonių grupės, organizacijos struktūros tipas, iškelti uždaviniai, darbo pasidalijimas ir kiti veiksniai. Tikslams turi įtakos ir vidinė aplinka (bei išorinė), jos poveikis žmogui ir jo elgesiui.

Aplinka elgesiui daro didesnį poveikį už asmens savybes, todėl vadovui nepakanka surinkti žmonių, turinčių darbui reikalingų bruožų. Reikia sudaryti ir aplinką, kuri šiuos bruožus palaikytų ir sustiprintų. Didelį poveikį žmonės daro vieni kitiems, taip pat grupės. Žmonių grupės susiduria spontaniškai. Tuoj pat grupių nariai suformuluoja jiems priimtinus nuostatus, tikslus, ugdo atitinkamas vertybes ir viltį, visos neoficialios grupės daro įtaką elgesio normų suvokimui. Čia norma – elgesio standartas priimtinas atitinkamoje aplinkoje. Grupės nariai gali priešintis arba padėti organizacijos siekiams. Vadovo pareiga yra valdyti tuos narius ir panaudoti gėriui, užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
Vidinė aplinka labai priklauso nuo organizacijos narių dalykinio bendravimo, nuo dalykinio verslo etiketo. Būtina prisiminti 6 svarbiausius principus:

1. Viską daryti laiku.
2. Nekalbėti nereikalingų dalykų.
3. Būti maloniam, geranoriškam, nepamiršti šypsotis.
4. Galvoti apie kitus, o net tik apie save.
5. Tvarkingai apsirengti.
6. Kalbėti ir rašyti taisyklinga kalba.

Išorinė aplinka

Ø Išorinės aplinkos apibūdinimas ir jos įtaka organizacijos vadybai. Išorinės aplinkos veiksniai: sudėtingumas, dinamiškumas, neapibrėžtumas ir jų tarpusavio sąveika.

Ø Tiesioginio poveikio aplinka: tiekėjai, medžiagos, kapitalas, darbo ištekliai, įstatymai ir valstybiniai valdymo organai, vartotojai, konkurentai.

Ø Netiesioginio poveikio aplinka: technologija, ekonomikos būklė, socialiniai, kultūriniai, politiniai veiksniai, santykiai su vietos gyventojais.

Ø Tarptautinė aplinka ir jos veiksniai: tarptautinio verslo įvairovė ir jo vadybos vystymas, eksportas, licencijos, mišrios įmonės, tiesioginės investicijos, daugianacionalinės korporacijos.

Organizacijos išorinė aplinka (keliai, ryšio priemonės, energijos tiekimas, gyvenamieji namai) dažnai būna problemų šaltinis, kuriuos reikia vadovams spręsti. Vadovai turi tinkamai reaguoti į išorinius aplinkos veiksnius ir laiku spręsti iškilusias problemas, adaptuotis, prisitaikyti prie aplinkos. Pirmiausia turim omeny: vartotojus konkurentus, valstybines valdymo įstaigas, tiekėjus ir kt. Visi išoriniai aplinkos veiksniai gali būti suskirstyti į tiesioginius, poveikio, netiesioginius ir tarptautinius veiksnius. Visų veiksnių būdingi bruožai yra jų neapibrėžtumas, sudėtingumas, dinamiškumas ir tarpusavio priklausomybė. Šių veiksnių įtaka organizacijos valdymui priklauso nuo mokslo ir technikos pažangos, šalies ekonominės ir tarptautinės padėties. Didelį vaidmenį vaidina informacija, jos tikrumas, operatyvumas. Problema didėja, kai tokios informacijos trūksta arba iškyla abejonės dėl jos tikrumo bei reikalingo kiekio. Dažnai tiriamas ir nustatinėjamas pasikeitimų aplinkoje greitis, jų dinamiškumas (aplinkos paslankumo rodiklis). Aplinka stato sąlygas ir organizacijos struktūrai. Kai aplinka stabili ir paprasta, paprastesnė daroma ir organizacijos valdymo struktūra. Aplinkos sudėtingumą apibūdina veiksnio daugiavarijantiškumas, jų skaičiai, į kuriuos organizacija turi reaguoti.

Ø Tiesioginio poveikio sritį sudaro tiekėjai, medžiagos, kapitalas, darbo ištekliai, įstatymai, valstybinės įstaigos, vartotojai ir konkurentai. Medžiagų ir energijos tiekėjai labiausiai diktuoja savo sąlygas dėl kainų. Dėl to organizacijom tikslinga turėti kelis tiekėjus, tačiau alternatyvių tiekėjų ne visada galima rasti. Todėl organizacijos tiekėjus renkasi labai apgalvotai, atsižvelgiant į visas jų savybes, įvertinant rizikos laipsnį. Ta rizika didėja turint tiekėjus užsienyje. Rizikos dydis čia pasireiškia valiutų kursų svyravimu, vidaus politikos bruožais ir kitkuo. Dauguma organizacijų priklauso nuo išorinės aplinkos ir dėl aprūpinimo medžiagomis. Norėdama įsitvirtinti rinkoje bei išsilaikyti joje, organizacija planuoja augimą, o augimui reikalingas kapitalas, investitoriai, bankai, kreditai, akcininkai ir privatūs asmenys. Pinigų lengviau gauti tada, kai gerai viskas sekasi, gerai dirba visi padaliniai.

Augimo klausimą visada susieti su personalu, darbo ištekliais, naujais žmonėmis, sugebančiais spręsti naujus uždavinius. Neturint žmonių, galinčių efektyviai dirbti, nei kapitalas, nei medžiagos neduos jokios naudos. Todėl pagrindinis organizacijos rūpestis yra remti talentingus vadovus ir kitokių sričių specialistus. O šie rėmimo klausimai tampriai susieti su veikiančiais įstatymais, valstybės valdymo organais. Organizacija privalo laikytis darbo įstatymų, gamtos apsaugos įstatymų, mokėti mokesčius ir atlyginti kitokius valstybės numatytus aktus. Specialūs valstybiniai organai prižiūri, kad minėti įstatymai būtų vykdomi. Svarbiausias verslo tikslas yra klientai, vartotojai, nuo jų priklauso organizacijos sėkmė, todėl juos galima laikyti verslo dalimi. Organizacijos gyvavimas priklauso tik nuo sugebėjimo atrasti vartotojus savo produkcijai, o ieškant vartotojų visuomet greta konkurentas, kurio ignoruoti negalima ir lieka viena išeitis – pažinti konkurentą, sužinoti jo sumanymus, siekius ir dirbti geriau už konkurentus, tenkinti vartotojų reikmes geriau nei konkurentai ir stengtis išsikovoti savo tvirtas pozicijas rinkoje.

Ø Organizacija negali būti abejinga ekonomikos būklės kitimui. Šalies ekonominė būklė keičia paklausą, pasiūlos ir jos prioritetus. Nuo ekonomikos būklės priklauso energijos išteklių kainos, infliacijos lygis, atsargų laikymas, kreditai ir pan. Pvz.: laukiant ekonominio nuosmukio apsimoka iki minimumo sumažinti pradines atsargas. Netiesioginio poveikio aplinkai svarbūs yra socialiniai kultūriniai veiksniai. Valstybinių organizacijų veikla yra atitinkamoje kultūros aplinkoje ir jai turi įtakos tos aplinkos nuostatos, vertybės, papročiai, tradicijos. Gali būti smerkiama protekcija, konkurento šmeižimas ir tada, kai nepažeidžiami įstatymai. Visuomenės nuostatos keičiasi kylant išsilavinimui, išprūsimui, todėl ir organizacija gali vystytis tokia kryptimi. Didelį poveikį verslui daro politika, valdžios aparato nusiteikimas verslo atžvilgiu, įstatymų leidėjai, teismai. Tokios nuotaikos pasireiškia mokesčių dydžiu arba lengvatomis, didesniais arba mažesniais muitais, reikalavimais dėl darbininkų samdymo ir pan. Politinis stabilumas svarbus ir tuo, kad pritraukia iš svetur kapitalą, o stabilumui sumažėjus, investicijos mažėja, kapitalas pradeda bėgti iš šalies.

Ø Tiesiogiai ar netiesiogiai valstybinės organizacijos verslą veikia ir tarptautinė aplinka, diplomatiniai santykiai tarp valstybių ir būdingi bendradarbiavimo bruožai – eksportas ir importas. Tiek viena, tiek kita pusė tampriai susieta su verslais. Mišrių organizacijų veikla pirmiausiai. Kiekviena šalis kiekvienais metais sudarinėja eksporto importo balansus. Efektyvesnė veikla tuomet, kai eksportas viršija importą. Tokių atvejų šalis turi daugiau pajamų, valiutos, gali įsigyti naujų našesnių įrengimų, pažangių technologijų ir gaminti aukštesnės kokybės gaminius bei tiekti kokybiškesnes paslaugas. Užsienio investitoriai taip pat noriau deda savo kapitalus tokiose šalyse, kur gerai išvystytas eksportas.

Išvados

Apžvelgėme visus bruožus, pliusus bei minusus susijusius su verslo aplinka. Tad galime teigti, kad verslo plėtojimui yra daugybe veiksnių kurie gali ir maišyti ir padėti verslui plėtotis. Vidinė verslo aplinka apima visa organizacijų vidų ir santykius tarpusavyje, tarp vadovų ir darbininkų. Tai yra labai svarbu norint pasiekti šiltus ir jaukius santykius viduje,organizacijoje. Išoriniai santykiai daugiau priklausomi nuo valstybes, nuo ekonominės padėties, taip pat nuo santykių su kitom valstybėm. Verslo plėtrai padėjo Lietuvos įstojimas į Europos sąjungą. Nors be abejo į tai galime atsižvelgt kaip i tai kad tai buvo pirmas žingsnis žlugdant Lietuvos ūkį, tačiau negalime paneigti kad tai padėjo verslininkam įgyti daugiau patirties, labiau išplėtoti savo verslą, prasiskverbti i naujas šalis, i naują rinką, naujas nišas bei labai lengvai bendradarbiauti su naujomis valstybėmis ir jų verslininkais. Didėjant politiniam, teisiniam ir ekonominiam verslo aplinkos stabilumui atsiranda galimybė gana tiksliai prognozuoti ne tik artimą, bet ir tolimesnę verslo ateitį. Didėjančios Lietuvos gyventojų realios pajamos sukuria prielaidas paslaugų verslui išvystyti. Tad galima teigt kad verslo aplinka Lietuvoje keisis nuolat ir ji turi nuolat keistis, nes priklausoma yra nuo valstybės esamos tiek ekonominės tiek socialinės padėties.

Literatūra

1. Birutė Leonienė „Verslo pradmenys“ Kaunas,1998
2. Taisonas E., Šelis D. „Smulkusis verslas žaliems“ Kaunas,1999
3. Gineitienė Z., Korskaitė D. Ir kt. „Verslas“ Vilnius,2003
4. www.svv.lt
5. www.lrinka.lt
6. www.lithuanianjournal.lt

Leave a Comment