VERSLO APLINKA LIETUVOJE

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. ĮMONĖS APLINKA..............................4
1.1. Išorinė aplinka..............................4
1.2. Vidinė aplinka..............................9
2. KONKURENCINIS PRANAŠUMAS..........................11
3. VERSLO APLINKA LIETUVOJE.............................12
4. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ POKYTIS LIETUVOJE...............14
IŠVADOS..............................17
NAUDOTA LITERATŪRA..............................18ĮVADAS
Verslas yra įdomus žaidimas,
Pats įdomiausias žaidimas pasaulyje, jei tik moki jį žaisti.
Tomas Vatsonas, vyresnysis IBM prezidentas

Įmonės aplinka siaurąja prasme reikėtų laikyti tą vietovę, kur yra pati įmonė. Įmonė palaiko ryšius su keletu, keliolika, keliasdešimt ar net keliais šimtais asmenų, įmonių bei organizacijų. Tų grupių interesai yra skirtingi, kartais sutampantys, kartais prieštaringi. Įmonė gali veikti sėkmingai tik tada, kai pasiekiama interesų pusiausvyra tarp įmonės ir jos partnerių.
Taigi šiame darbe paasirinkau nagrinėti verslo aplinką. Darbo tikslas: suprasti kas ir kaip įtakoja verslo aplinką, koks verslo aplinkos poveikis įmonės veiklai, jos gyvavimui Lietuvoje. Suprasti kokios tendencijos, kas vyksta rinkoje. Verslas kaip suprantame neatsiejamas nuo aplinkos. Visa verslo veikla, sėkmė ar nesėkmė, vienoki ar kitokie veiksmai priklauso nuo aplinkos.
Šiame darbe bus pateikta 1 lentelė, 8 paveikslai, naudota 10 literatūros šaltinių.
Darbas susidės iš 4 sudedamųjų dalių.1. ĮMONĖS APLINKA
Plačiąja prasme įmonės aplinka yra visas šalies ūkis. Ir nenuostabu, nes, pavyzdžiui, valstybė nustato įvairiausių mokesčių dydžius, minimalius atlyginimų dydžius darbuotojams, attostogų trukmę, saugos darbo taisykles, higienos reikalavimus, išduoda licenzijas naudoti gamtos išteklius. Šalies aukštosios mokyklos ruošia specialistus, vykdo mokslinius tyrinėjimus, kuriuos įdiegus pakyla produkcijos kokybė ar darbo našumas. Savivaldybės irgi daro įtaką įmonių veiklai, pavyzdžiui, organizuoja viešojo transporto eismą, rūpinasi vi

iešosios tvarkos palaikymu, išduoda leidimus žemės sklypams ir sprendžia kitas vietines problemas. Įmonių veiklą taip pat veikia ir užsienio valstybių įmonių veikla, nes turbūt pasaulyje nerasime valstybės, kuri neprekiautų su kitomis šalimis, o tik tenka konkuruoti su tų šalių prekėmis tiek savo šalyje tiek užsienyje. Tarp šalių vyksta ne tik prekyba. Turtingesnės ar daugiau technikos srityje pažengusios šalys skolina pinigus kitoms šalims naujiems įrengimams ar technologijoms pirkti, įmonėms statyti. Bet koks verslas veikia tiek, kiek leidžia visuomenė. T.y. verslas veikia tam tikroje aplinkoje, kurią bendru atveju galima suskirstyti taip:
1. tarptautinė;
2. nacionalinė;
3. vietinė.
Verslo aplinką sudaro vidinė ir išorinė aplinkos.

1.1. IŠORINĖ APLINKA

1 pav. Išorinė verslo įmonės aplinka

Išorinę verslo aplinką galima apibrėžti kaip įvykius, aplinkybes ir veiksnius, esančius už verslo įmonės veiklos ribų, tačiau darančius jai poveikį. Prie iššorinės aplinkos priskiriami visi veiksniai, turintys verslo įmonei įtakos. Įmonės vadovų uždavinys – panaudoti išorinės aplinkos privalumus ir sumažinti jos neigiamą poveikį įmonei.
Išorinė aplinka daro didelį poveikį konkrečiam verslui, bet verslas jos pakeisti negali, o gali tik prie jos prisiderinti. Ir jei anksčiau išorinei aplinkai reikėjo skirti tik mažą dalį dėmesio, kadangi ji buvo stabili ir prognozuojama, tai šiandien, kuomet vyksta spartūs pokyčiai, turintys didelės įtakos organizacijoms ir jų valdymui, reikia daug dėmesio skirti šiam aspektui.
Išorinės aplinkos elementus galima klasifikuoti pagal jų

ų poveikio įmonei dydį ir dažnumą. Šiuo atveju išskiriama artimoji ir tolimoji aplinka.

2 pav. Tolimoji ir artimoji aplinka
Artimoji aplinka daro poveikį įsigyjant įvairių gamybos išteklių (ypač darbo, kapitalo, žaliavų ir žemės) bei paskirstant pagamintą produkciją vartotojams. Taigi artimąją aplinką sudaro veiksniai, kurių poveikis dažnas ir tiesioginis, t.y. vartotojai, tiekėjai, darbo jėga, finansinės institucijos, akcininkai ir konkurentai.
Tolimąją aplinką sudaro veiksniai, kurie verslo įmonę veikia nereguliariai ir netiesiogiai. Pavyzdžiui, verslo įmonė gali ir nepatirti stiprėjančios religinės bendruomenės tiesioginės įtakos. Tačiau jei priklausymas tokiai bendruomenei daro poveikį vartojimo pajamų daliai, verslo įmonė tai pajus.

Išorinę aplinką priimta skirstyti į bendrąją ir užduoties aplinką.
 Bendroji aplinka yra vienoda tam tikro laikotarpio ir tam tikros teritorijos. Šiuo atveju skiriama:
1. Socialinė aplinka. Svarbiausias socialinės aplinkos rodiklis – šalies gyventojų skaičius. Verslo įmonei naudinga, kad gyventojų skaičius didėja, nes, pirma, daugėja potencialių jos prekių vartotojų, antra, didėja darbo jėgos pasiūla. Jei gyventojų daugėja labai lėtai, mažėja potenciali vartotojų rinka ir darbo jėgos pasiūla.
Verslo įmonei didelę reikšmę turi ne tik bendras gyventojų skaičius, bet ir kiek kurio amžiaus žmonių šalyje gyvena. Gimstamumo rodiklis labai aktualus įmonėms, kurios siūlo kūdikių priežiūros priemones ar mokymo paslaugas. Svarbus ir pensinio amžiaus gyventojų skaičius, nes būtent pensininkams galima pasiūlyti konkrečių prekių ir paslaugų.
Visuomenės pokyčiai – tai ne ti

ik bendro ar tam tikrų amžiaus grupių gyventojų skaičiaus kitimas. Kinta gyvenimo būdas, pagrindinės vertybės, etninių ir religinių vertybių siste.mos, socialinės-ekonominės gyventojų klasės. Šie pokyčiai verslo įmonei labai svarbūs, nes nuo jų priklauso darbo jėgos pasiūla ir visuomenės pirkimo įpročiai. Gyvenimo būdo pokyčiai verslo įmonei taip pat svarbūs. Pavyzdžiui, sveikos gyvensenos populiarėjimas buvo naudingas sportinę įrangą ir laisvalaikio drabužius siūlančioms įmonėms, bet nuostolingas prekiaujančioms tabako gaminiais.
2. Teisinė aplinka. Verslo įmonės veiklą riboja teisine aplinka, kuri sprendžia ginčytinus klausimus ir reguliuoja įmonės veiklą taip, kad ji būtų naudinga visuomenei. Visų verslo santykių pagrindas – vieno ūkio subjekto pasižadėjimas už jas sumokėti. Labai svarbu, kad abi šalys gerai suvoktų savo teises ir pareigas. Šią sritį reguliuoja sutarčių teisė, kuri, be to, nustato šalių įsipareigojimus ištikus nelaimei. Šiandieninėje modernioje ekonominėje aplinkoje teisiškai nereguliuojama ūkinė veikla jau nebeįmanoma.
Sutartis tarp verslo įmonių ir jų klientų bei darbuotojų reguliuoja kitos teisės šakos, nes šiuo atveju ir vartotojų, ir darbuotojų interesus labai lengva pažeisti, todėl būtina juos apsaugoti ypatingomis teisinėmis priemonėmis. Atskiros teisės šakos reguliuoja verslo įmonės ir jos kreditorių, bei verslo įmonės ir jos savininkų santykius. Pavyzdžiui, įmonės teisė gina kreditorių ir savininkų interesus.
Dar viena teisės šaka, paliečianti įmonės interesus, kontroliuoja verslo įmonės ir visuomenės santykius. Verslo įmonės ve
eiklą, kad ji nebūtų žalinga visuomenei ar nepažeistų viešosios tvarkos, reguliuoja teisės aktai (pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų pardavimas arba pasilinksminimų vietos parinkimas). Didėjantis dėmesys aplinkos apsaugai verčia griežčiau reguliuoti tam tikras verslo sritis.. Pavyzdžiui, už plėtrą atsakingos atitinkamos valdymo institucijos kontroliuoja naujų prekybos centrų statybą, nes iškilus didelei parduotuvei ar prekybos centrui, aplink suintensyvėja transporto srautas. Todėl statyti prekybos centrą dažnai leidžiama tik tuo atveju, jei statytojas įsipareigoja finansuoti aplinkinių kelių remonto darbus. Tokia praktika didina įmonės plėtimo kaštus, bet sykiu tenkina visuomenės poreikius.
3. Ekonominė aplinka. Verslo įmonės veiklos sėkmę lemia ne tik konkurencijos lygis. Jos veiklai turi įtakos ir bendri ekonomikos rodikliai, nes nuo jų priklauso žaliavų pasiūla ir paklausos lygis. Prie tokių rodiklių priskiriami pajamų augimo, nedarbo ir infliacijos lygis, valiutų kursas, įmokų ir išmokų balanso deficitas. Be natūraliai vykstančių pokyčių, verslo įmonės veiklai turi įtakos ir vyriausybės, kuri savo priemonėmis siekia paveikti bendruosius ekonomikos rodiklius, politika. Valstybės ekonominė politika gali suteikti verslo įmonei papildomų galimybių, tačiau gali jos veiklą ir riboti.
4. Politinė aplinka. Politinę aplinką sukuria valstybės valdymo organų veikla ir bendros politikos kryptys. Be to, įmonei turi įtakos ne tik valstybės, kurioje ji veikia, politinis gyvenimas, bet ir tarpvalstybinių institucijų (tokių kaip Europos Sąjunga) darbas.
Valstybė daro didžiulę įtaką ekonomikai, taikydama šias priemones:
• mokesčių sistemą (tiesioginius mokesčius, t.y. tokius, kurių dydis priklauso nuo asmens ar įmonės gaunamų pajamų arba valdomo turto dydžio, ir netiesioginius, t.y. tokius, kuriais apmokestinamos asmens arba įmonės išlaidos);
• valstybės išlaidas;
• privatizaciją (valstybės valdomo sektoriaus mažinimą) ir su ja susijusius procesus;
• konkurencijos skatinimo priemones;
• regioninę politiką (t.y. tam tikrų valstybės regionų ekonominės plėtros skatinimą);
• pagalbą smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Daugelyje valstybių ekonomika yra mišri, t.y. egzistuoja privatusis ir valstybinis sektoriai. Privačios įmonės siūlo rinkoje prekes ir paslaugas, siekdamos gauti pelno. Valstybinį sektorių, kurį sudaro keletas smulkesnių sudedamųjų dalių, valdo valstybė. Šalies vyriausybė siūlo gynybos, o vietinės valdžios institucijos – švietimo ir komunalinės gyvenamųjų namų statybos paslaugos. Valstybiniam sektoriui dažnai prisk.iriamos sveikatos apsaugos paslaugos ir kitos valstybei priklausančios ūkio šakos. Tam tikra valstybinio sektoriaus dalis veikia panašiai kaip privačios įmonės, t.y. savo paslaugas parduoda ir siekia, kad veikla būtų pelninga. Tuo tarpu, kai kurios centrinės vyriausybės ir vietinės valdžios institucijų paslaugos siūlomos nemokamai , tačiau jos finansuojamos iš surenkamų mokesčių. Kad ir kaip būtų atsiskaitoma už valstybinio sektoriaus paslaugas, bei kokiu būdu jos būtų siūlomos, valstybė išlieka svarbi prekių ir paslaugų tiekėja.
Valstybė kontroliuoja, skatina ir valdo privačiojo sektoriaus veiklą. Skatindama tam tikras tendencijas, ji taiko subsidijas ar mokesčių lengvatas arba keičia palūkanų normą, siekdama išspręsti makroekonomikos klausimus. Svarbu suvokti, kad dažniau valstybė verslo įmonių veiklą riboja, o ne padeda plėtoti.
Sudedamoji politinės aplinkos dalis yra ir šalies gyventojų politinė nuomonė. Jos įtaka ypač sustiprėja prieš rinkimus. Galimybė, kad vyriausybė pasikeis, kuria neapibrėžtumą, ypač jei opozicinė partija žada pokyčius, kurie verslo įmonėms gali turėti tiesioginį (teigiamą arba neigiamą) poveikį.
5. Technologinė aplinka taip pat nepaliaujamai kinta. Šis kitimas, viena vertus, atveria verslo klientams naujų galimybių, kita vertus, gali turėti neigiamų padarinių. Verslo įmonės veikla būna sėkminga, jeigu ji sugeba prie šių pokyčių prisitaikyti.
Labiausiai technologijų pokyčiai veikia įmonės siūlomų prekių paklausą. Pavyzdžiui, sukūrus kompaktinius diskus, kai kurioms įmonėms atsivėrė naujos galimybės, bet toms, kurios gamino kitokios formos įrašus, tai buvo nuostolinga.
Technologijų pokyčiai gali verslo įmonę veikti ir kitaip. Jie skatina gamybos proceso pokyčius ir keičia reikalingų darbuotojų skaičių ar jų kvalifikacijas reikalavimus. Kai kurias atvejais (pavyzdžiui, darbą kompiuterizavus), kad įmonė sėkmingai veiktų, reikia mažiau, bet aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Kitais atvejais (pavyzdžiui, automatizavus gamybą), kvalifikuotos darbo jėgos reikšmė sumažėja.
Dažnai manoma, kad technologijų pokyčių priežastis – išradimai ir atradimai. Tačiau neretai išradimas yra ilgo tyrimų proceso, kurį atlieka viena ar kelios ekspertų grupės, aukščiausiasis taškas. Galima sakyti, kad išradimas ne toks reikšmingas, kaip inovacija. Išradimas – tai techninis procesas, kurio metu sukuriama kas nors naujo, ko anksčiau nebuvo; tuo tarpu inovacija – tai išradimo pritaikymas praktikoje. Kaip žinome išradimams įdiegti reikia laiko, ir ne visada jie išvis pritaikomi. Anot ekonomistų, technologijų inovacijas skatina konkurencija. Yra daugybė pavyzdžių, kai monopolinės įmonės arba oligopolinių įmonių grupės išradimus stabdo. Technologijų plėtra kelia grėsmę įprastiniam šių įmonių prekių asortimentui bei tradiciniam veiklos organizavimo būdui. Žvelgiant iš priešingos pusės, konkurencija rinkoje skatina technologijų pokyčius. Kiekviena įmonė konkurencinėje rinkoje suvokia, kad jeigu technologijų plėtroje nepirmaus, tai užleis vietą konkurentams. Taigi technologinių pokyčių šaltinis – idėjų protrūkis ir „žinių pramonė“.
Taigi norint suvokti technologinių pokyčių poveikį verslo įmonėms panaudosime Philip Kotler, JAV marketingo eksperto, nuomone penkis būdus, kaip verslo įmones veikia naujos technologijos:
• spartūs technologijų pokyčiai lemia esminius darbo proceso pasikeitimus ir trumpina prekės gyvavimo ciklą;
• kūrybinės galimybės yra beribės, todėl kasdien sukuriama naujų prekių, procesų ar naujų darbo organizavimo būdų;
• kad moderni verslo įmonė sėkmingai dirbtų, tiesiog būtina daugiau lėšų skirti tyrimams ir plėtrai;
• naujas technologijas reikia vis labiau kontroliuoti, nes jų poveikis gali būti ne tik naudingas, bet ir žalingas (ypač jeigu jis sietinas su šylančiu pasaulio klimatu, plonėjančiu ozono sluoksniu, atominės energijos naudojimu ar toksinėmis atliekomis);
• nenutrūkstamas prekės tobulinimo procesas yra neišvengiamas, tačiau dažnai įmonės pirmenybę teikia smulkesniems ir mažiau rizikingiems., o ne esminiams ir rizikingiems prekės pokyčiams.
 Užduoties aplinką nulemia organizacijos siekiami tikslai ir vykdomos užduotys. Čia organizacijos aplinka traktuojama daug siauriau, tik tiek kiek ji siejasi su organizacijos veikla. Užduoties aplinka dar skirstoma į smulkesnius sektorius:
1. Įtaka tiekėjams. Organizacija turi siekti turėti daug tiekėjų, galbūt net importuoti ir iš užsienio, sudaryti kontraktus fiksuotomis kainomis, įdėti savo kapitalą į tiekėjų verslą ir padaryti juos priklausomais, patiems užsiimti tiekimu.
2. Įtaka konkurentams. Stengtis geriau pažinti savo konkurentus, bandyti rasti spragų jų įmonėje. Tai pat pabandyti daryti susitarimus su konkurentais, gal pavyktų pasidalinti rinkomis. Taip pat stengtis pateikti kuo platesnį prekių asortimentą, kad konkurentai negalėtų prilygti.
3. Įtaka vartotojams. Jiems daryti tinkamą įtaką labai svarbu ir sunku, reikia tinkamai tirti rinką, vartotojų poreikius ir stengtis įtikti jiems kiekvieną kartą. Prekių asortimentas turi įtikti kiekvieno kliento skoniui ir norui. Taip pat panaudoti tinkamą reklamą, kad vartotojas sužinotų apie veiklą. Prekių kokybė negali nuvilti kliento. Labai svarbu kad klientas liktų patenkintas preke ar paslaugomis. Privalu išsaugoti klientus ir pasistengti kad jie nebūtų nuvilti, kad ir kaip sunku tai padaryti.
4. Įtaka kontrolieriams ir valdžios atstovams.

1.2. VIDINĖ APLINKA

Vidinę aplinką formuoja:
• Tikslai. Modeliuojant ekonominę bei finansinę veiklą, prognozuojant pelną ir pardavimus, reikia įdėti daugybę pastangų tiriant rinką. Mano nuomone, jei nebus tiksliai suformuluoti įmonės artimesni bei tolimesni tikslai ir jos pagrindinis tikslas, o taip pat sistema kaip visa tai įgyvendinti , tai gali ir nepavykti sėkmingai įgyvendinti savo siekiamų tikslų. Jei nežinosime, kokiu būdu, per kiek laiko ir kaip tai padaryti, tai svarbiausia vadovautis remiantis sudarytais numatytų tikslų planais ir jei reikia juos atitinkamai koreguojant kintant rinkos ir aplinkybių sąlygoms. Dar vienas svarbus dalykas, kurio negalima pamiršti, kad įmonės tikslus ir ketinimus žinotų ne tik savininkas, bet ir kiekvienas įmonės darbuotojas. Darbuotojai turi žinoti savo pareigas, teises, sritį už kurią jis atsakingas. Taip pat svarbu, kad įmonėje nuolatos ir nenutrūkstamai būtų kontroliuojama tiksli informacija, kuri padėtų kontroliuoti ir gerinti veiklą. Darbuotojai privalo suprasti, kad įmonės vadovas yra dėkingas už jų pastangas darbe ir stengiasi tas pastangas tinkamai įvertinti, nors jei darbuotojai neatsakingai atlieka savo pareigas arba nesilaiko nustatytų reikalavimų, tai vadovas turi teisę juos kritikuoti ir bausti.
Įmonių pagrindiniai tikslai yra įsitvirtinti rinkoje, gauti pelną, kaupti kapitalą verslo plėtotei.
• Struktūra. Tai yra atskirų padalinių tarpusavio ryšys ir priklausomybė.

Siekiant efektyviai dirbti organizacijoje svarbu ne tik optimalus darbo pasidalijimas bet ir užduočių paskirstymas, kuris laikomas dar viena darbo pasidalijimo forma.
• Užduotys. Jas skirstysiu į tokias kategorijas:
– Darbas su žmonėmis.
– Darbas su objektais.
– Darbas su informacija.
• Technologija. Įmonėje yra įrengimų, įrankių ir atitinkamų techninių žinių derinys, kurį turi žinoti žmonės, dirbantys savo darbo vietose. Įmonės darbuotojai privalo puikiai išmanyti įrengimų atitinkančias technines žinias su kuriais jie dirba. Žinoma darbuotojus reikia tinkamai apmokyti ir paruošti tokiam darbui.
• Dirbantys žmonės. Jie yra svarbiausias elementas organizacijoje. Dirbantys žmonės – tai svarbiausias įmonės veiksnys, siekiant tikslo. Darbo jėgos prigimtis iš esmės keičiasi daugumoje organizacijų. Iš dalies tai lemia demografiniai veiksniai. Vadinamoji demografinio sprogimo karta sensta, o dėl mažėjančio gimstamumo Jungtinės valstijos greitai pajsu darbo jėgos trūkumą. Kartu keičiasi įgūdžiai, kurių reikalaujama iš darbuotojų. Kompanijos jaučia būtinybę eksperimentuoti. Tai jos daro kurdamos kokybės programas, formuodamos komandos nuosta.tą, savivaldžias darbo grupes, – o tam reikia geriau išsilavinusių ir lankstesnių darbuotojų. Taigi žmonės organizacijose vertinami pagal 3 požymius:
– Pagal asmeninį žmogaus elgesį;
– Pagal žmogaus grupės elgesį;
– Pagal vadovo elgesį su pavaldiniais ir vadovo įtaką.
• Akcininkai ir direktorių valdybos. Didelių atvirų korporacijų valdymo struktūra leidžia akcininkams pasinaudoti balsavimo teise ir daryti įtaką kompanijai. Tradiciškai akcininkus domina investicijų pelnas, tačiau jie vis labiau stengiasi rodyti iniciatyvą į organizacijos valdymą. Taigi akcininkai tampa vis svarbesni organizacijose, todėl jiems reikėtų skirti nemažai dėmesio.2. KONKURENCINIS PRANAŠUMAS
Tiriant aplinką ir įmonės galimybes mano nuomone svarbu įvertinti jos konkurencinį pranašumą. Konkurencinis pranašumas formuojasi pradedant gaminio projektavimu, gamyba, marketingu, įmonės valdymu ir kita pagalbine verslo veikla. Analizuojant konkurencinį pranašumą, būtina orientuotis į vartotojo poreikius. Svarbiausia, kad gaminys ar paslauga išsiskirtų iš konkurentų ir turėtų keletą pranašumų. Pagrindinės konkurencinių pranašumų siekimo strategijos: produktų diferenciacija, mažesnės išlaidos ir lyderystė rinkoje.

3 paveikslas. Konkurencinio pranašumo nustatymas

Net 65 % iš 1010 apklaustų įmonių vadovų Lietuvos verslo aplinką apibūdino kaip nepalankią.

1 Lentelė
Pagrindinės verslo kliūtys ir problemos, %
Menka vartotojų perkamoji galia 86,1 Pradinio kapitalo stoka 52,7
Dideli mokesčiai 63,4 Valstybės institucijų biurokratizmas 50,6
Apyvartinių lėšų trūkumas 60,4 Per mažai institucijų, teikiančių paramą SVV 51,7
Sudėtingos kredito gavimo sąlygos 55,4 Didelė konkurencija 47,9
Šaltinis: Juozaitienė L., Steponkienė J. Verslo ir vadybos įvadas. 2003

Kaip matome iš lentelės pagrindinė ir svarbiausia verslo kliūtis – menka vartotojų perkamoji galia. Taigi, įmonėms norint įtikti šiandieniniam vartotojui reikėtų pasistengti, kad kainos būtų kuo mažesnės, žinoma nepamirštant gaminio kokybės. Taip pat didelį dėmesį kompanijos turėtų skirti ir kitoms kylančioms kliūtims ir problemoms. Norint sėkmingos veiklos ir žinoma vis gerėjančių rezultatų, kompanija turėtų suformuluoti savo tikslus, siekius ir atsižvelgiant į rinkos situaciją ir vartotojų poreikius, pasistengti siekti tų tikslų, nuolat prisitaikant prie rinkos pokyčių.3. VERSLO APLINKA LIETUVOJE
Užsienio šalyse vykdoma mažų ir vidutinių įmonių rėmimo politika įgyvendinama įvairiomis programomis, specialiomis teisinėmis normomis, nevyriausybinėmis ir kitomis priemonėmis. Verslininkystę skatinti ir remti galima šiomis formomis:
• smulkaus ir vidutinio verslo propaganda;
• finansine tiesiogine ir netiesiogine parama;
• administracine parama;
• mokesčių politika;
• antimonopoline politika.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, į verslo rėmimą žiūrima dvejopai. Vieni teigia, kad verslo visai nereikia remti. Derėtų tik sudaryti sąlygas jam normaliai vystytis, sumažinti įvairių apribojimų, nurodymų, tikrintojų skaičių. Kiti mano, kad verslą remti būtina. Taip pat priduria, kad remti reikia tik smulkų ir vidutinį verslą (tokių įmonių Lietuvoje yra daugiausia), o stambus pajėgus pats prasiskinti kelią.
Valstybės parama SVV reglamentuojama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 m. įstatymo NR. 1104 (2005 10 19). SVV skatinimo fondo tikslas – sukurti aplinką, palankią verslumui ir mažų ir vidutinių įmonių steigimui; taip pat pagerinti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybes; padidinti verslumą ir verslo kompetentingumą; padidinti verslo konkurencingumą.
SVV subjektai gali naudotis šiomis paramos formomis:
• siekti, kad švietimo sistema apimtų verslumo ir ekonominio raštingumo ugdymą, t.y. būtų parengti ir į vidurinio ugdymo, kolegijų ir universitetų mokymo programas įtraukti žinių apie verslą ir verslininkystę moduliai;
• siekti užtikrinti, kad smulkaus ir vidutinio verslo subjektai visuose Lietuvos regionuose laiku gautų išsamią ir nebrangią verslo informaciją. Verslumui ugdyti skirtos tęstinių studijų, nuotolinio švietimo sistemos, mokymo ir konsultavimo paslaugos turėtų būti teikiamos ir tiems, kurie ketina imtis verslo, ir tiems, kurie jį pradėję ir tęsia;
• siekti, kad priežiūros, fiskalinės, valdymo, informavimo struktūros būtų palankios verslininkystei ir pagerintų verslininkų būklę, plėtoti į verslą orientuotus elektroninės vyriausybės veiksmus;
• stiprinti smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumą;
• sudaryti palankias mokslo ir gamybos integracijos, naujų technologijų ir naujų veiklos metodų kūrimo sąlygas ir taip skatinti veiksmingos inovacijų smulkiam ir vidutiniam verslui sistemos plėtrą; remti kūrybinę industriją;
• stiprinti korporacinio valdymo principus, skatinančius įmonių ir įvairių interesų grupių bendradarbiavimą;
• didinti įmonių finansinio aprūpinimo galimybes visą jų gyvavimo laiką;
• siekti užtikrinti tolygią smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą regionuose, įtraukti į verslą moteris, jaunimą, neįgaliuosius;
• aktyviau bendradarbiauti su verslininkų organizacijomis ir institucijomis;
• plėtoti priimamų ar galiojančių teisės aktų poveikio verslui vertinimo sistemą.

Mokesčių lengvatos. 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojęs LR pelno mokesčio Įstatymas nustatė, kad visų įmonių pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu, tačiau įmonių kuriose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o metinės pajamos sudaro 500 tūkst. Lt. Per metus pelnas apmokestinamas 13 proc.
Vis dėlto verslininkai susiduria su nemaža dalimi rimtų problemų, tokios kaip:
• Įstatymų nepastovumas;
• Nepalanki mokesčių politika;
• Lėšų trūkumas;
• Nepalankios kreditavimo sąlygos;
• Finansų sistemos nepastovumas;
• Užsienio investicijų trūkumas;
• Mažas rinkos talpumas;
• Pačių verslininkų menkas pasirengimas;
• Neišsami informacija apie rinkas.4. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ POKYTIS LIETUVOJE
Keičiantis ir tobulėjant rinkos ekonomikai, įmonių vadovai, vadybininkai ir kiti specialistai įgauna vis daugiau patirties įvairiose verslo srityse. Tačiau vienoms įmonėms plečiantis, plėtojantis, kitoms nesiseka besikeičiančioje rinkoje, jie susiduria su dideliais sunkumais ar vystimosi kliūtimis, sunku jiems apibrėžti ateities vizijas, todėl dažnai dėl šių priežasčių nutraukiama veikla. Kaip kito įregistruotų ir išregistruotų įmonių dinamika, pavaizduosiu 4 paveiksle.

4pav. Įregistruotų ir išregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2001–2004 m.
Šaltinis: http://www.svv.lt/index.php/lt/33476/, Statistikos departamentas prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

* – duomenų apie 2004 m. įregistruotas įmones nėra

Kaip matome iš paveikslo duomenų 2001m. išregistruotų įmonių buvo kur kad daugiau nei priregistruotų, tačiau 2002 m. situacija atvirkščia. Ypač daug įmonių buvo išregistruota 2003 m., ekspertų nuomone tai nutiko dėl tuometinių LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų, pagal kuriuos gyventojams suteikta galimybė verstis individualia veikla neįregistravus įmonės.

5 pav. Išregistruotų mažų ir vidutinių įmonių pasiskirstymas pagal
įmonių teisines formas 2004 m., %
Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Šiame paveiksle matome kad per 2004 m. daugiausia išregistruotų indivudualių įmonių, ir visa tai daro įtakojanti aplinka ir teisinė sistema Lietuvoje.
Kitame paveiksle pateiksiu išregistruotų įmonių pasiskirstymą pagal ekonomines veiklos rūšis.

6 pav. Išregistruotų mažų ir vidutinių įmonių pasiskirstymas pagal
ekonominės veiklos rūšis 2004 m., %
Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Iš 6 paveikslo matome, kad daugiausia išsiregistravusiųjų yra prekybos verslo sektoriuje, taip pat didelę dalį išsiregistravusiųjų sudaro kitų neapibrėžtų verslo sričių sektorių.

7 pav. Išgyvenusių mažų ir vidutinių įmonių lyginamoji dalis 1990–2002 m., %
Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

MVĮ steigimasis prasidėjo 1990 m. ir kiekvienais metais jų skaičius didėjo. Tačiau iki 2003 m. iš įregistruotų anksčiau nei iki 2000 m. savo veiklą tęsė (arba išgyveno) mažiau nei pusė MVĮ, o iš įregistruotų 1990–1991 m. išgyveno mažiau nei 10%. Galima pastebėti tendenciją, kad tarp vėliau pradėjusių veiklą išgyvenusių MVĮ lyginamoji dalis kiekvienais metais nuolat didėjo.

8 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių lyginamoji dalis bendrame
įregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičiuje 2003 m. pabaigoje, %
Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Paradoksalu, tačiau veikiančių MVĮ lyginamoji dalis bendrame įregistruotų MVĮ skaičiuje 2003 m. pabaigoje buvo nedidelė ekonomiškai stipresnėse Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.
.IŠVADOS
Taigi tiek daug veiksnių sąlygojančių verslo aplinką Lietuvoje. Visus tuos veiksnius daugiau ar mažiau reguliuoja vyriausybė, galiojantys įstatymai ir nutarimai. Taigi nėra labai lengva steigti ir plėtoti verslą Lietuvoje, nors jeigu tinkamai viską išstudijavus ir pasitarus su specialistais neturėtų kilti didelių sunkumų. Svarbu viską tinkamai atlikti besilaikant galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų ir nutarimų. Jei viskas bus laiku ir tinkamai atlikta sunkumų organizuoti verslą Lietuvoje neturėtų būti, nors reikia nepamiršti nuolat sekti besikeičiančius Įstatymus. Kadangi mūsų valstybė nėra taip senai atkovojusi savo nepriklausomybę, todėl neturi pakankamos patirties. Visai nesenai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, todėl lengviau netapo, priešingai vis kylantys didesni reikalavimai ir žinoma konkurencingumas, skatina „pasitempti“.
Iš pateiktų paveikslėlių darbe galime daryti išvadą, kad nėra labai lengva išlikti nuolat tobulėjančioje ekonomikoje, vis naujos technologijos žengiančios į rinką, naujas požiūris, verčia įmones labiau pasitemti, ir išlieka tik stipriausios, tos kurios pasiruošusios atsispirti verslo aplinkos pokyčiams. Taigi manyčiau vis dėl to didelę reikšmę įmonių veiklos gyvavime turi teisinė, taip pat ekonominė aplinka, žinoma reikia nepamiršti politinės aplinkos ir jos poveikio. Jei pasakius keliais žodžiais tai išorinė aplinka įmonei ko gero turi didesnę dalį įtakos nei vidinė, galbūt galima būtų teigti, kad darni ir tinkama vidaus aplinka, gali padėti įveikti visus išorinės aplinkos pavojus ir sunkumus. Tik tinkamas vadovavimas ir supratimas, naujienų įsisavinimas, padeda išlikti kasdien vis besikeičiančioje rinkoje. Taigi turime tikėti ir stengtis kaip įmanoma geriau ir sparčiau kelti Lietuvos ekonomikos lygį.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Bagdonas Eugenijus. Verslo pradmenys. Kaunas: Technologija, 1996. – 182p.
ISBN – 9986-13-395-5
2. Bruce R. Jewell. Integruotos verslo studijos. Vilnius: Garnelis, 2002. – 488p.
ISBN 9955-9318-1-7
3. James A.F.Stoner, R.Edward Freeman, Daniel R.Gilbert, Jr. Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005. – 662 p. ISBN 9986-850-30-4
4. Juozaitienė L., Steponkienė J. Verslo ir vadybos įvadas. Šiauliai, 2003. 176p.
ISBN 9986-38-322-6
5. Robert C Appleby. Šiuolaikinio verslo administravimas. Vilnius, 2003. 488p.
ISBN 9986-745-63-2.
6. Sūdžius V. SVV Smulkaus ir vidutinio verslo administravimas ir valdymas. Vilnius: Kronta, 2001. – 288p. ISBN 9986-879-51-5
7. V. Damašienė. Valdymo pagrindai. Šiaurės leidykla, 2002. – 161p.
ISBN 9986-705-87-8
8. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros prieiga per internetą: http://www.svv.lt
9. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės internetinė prieiga per internetą: http://www.std.lt
10. Lietuvos Respublikos seimo prieiga per interneta: http://lrs.lt

Leave a Comment