VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2003-2012 METŲNUOSTATOS
Labai svarbus mūsų šaliai dokumentas – Valstybės ilgalaikės raidos strategija, priimta 2002 m., išskiria Lietuvos, kaip Europos Sąjungos valstybės, tris raidos prioritetus: žinių visuomenę; saugią visuomenę; konkurencingą ekonomiką. Šioje raidoje ypač svarbus švietimo vaidmuo. Švietimas turi būti plėtojamas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias naujas galimybes: demokratijos ir rinkos ūkio plėtrą, globalizaciją, informacijos gausą, sparčią kaitą, visuomenės išsiskaidymą. XXI amžius nacionaliniam švietimui iškėlė šiuos iššūkius: švietimo vertės, efektyvumo; švietimo prieinamumo; išteklių; žinių, tęstinio mokymosi visą gyvenimą racionalumo ir atvirumo dermės; kokybės, atitinkančios visuomenės poreikius ir europinius standartus.Siekiant to, mūsų šalyje pastaruoju laiku priimama vis daugiau šiuos iššūkius padedančių įgyvendinti dokumentų.2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos seimas nutarimu Nr. IX-1700 patvirtino Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatas, kurios papildo minėtą valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir nusako Lietuvos švietimo plėtotės vertybes, principus, siekius, tikslus, priemones bei siekinius.Prieš analizuojant Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatas, svarbu trumpai apžvelgti iki šiol vykdytos švietimo reformos rezultatus. Švietimo reformos pradžią Lietuvoje galime laikyti 1988 metus kai pasirodė Tautinės mokyklos koncepcija. Apžvelgus iki šiol vykdytos švietimo reformos analizę, galima padaryti išvadas apie pagrindines reformos stiprybes ir silpnybes:
S t i p r y b ė s S i l p n y b ė sKonceptualių ir juridinių dokumentų atsiradimas. (pagrindiniai iš jų: Lietuvos švietimo koncepcija, Lietuvos švietimo įstatymas), kuri padėjo susiklostyti švietimo strateginio planavimo tradicijoms ir sustiprinti viešojo valdymo pertvarką Vyriausybių kaita lėmė tam tikrą reformos netolygumą ir nekoordinuotumą: beveik nepakito mokytojų rengimas, neišplėtotos suaugusiųjų mokymosi galimybės, smarkiai vėlavo finansavimo ir mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo reforma, silpnos švietimo sistemos grandžių tarpusavio jungtys, neįvyko didesnių švietimo valdymo permainų.
Švietimo sistemos struktūrų kaita: švietimo sistema tapo lankstesnė ir atviresnė: atsirado naujų mokyklų tipų, reformuotas pagrindinis ir profesinis mokymas, įvestas profilinis mokymasis, universitetinės studijos, pradėta plėtoti mokyklų savivalda ir t.t. Reforma tapo tik sąlyginai atviresnė: per mažai buvo įtraukiama visuomenė, neišplėtota mokyklų savivalda, regioninė švietimo politika, universitetai nutolo nuo realių visuomenės poreikių tenkinimo, menkos sąsajos su kitomis krašto reformomisAtsirado švietimo vertinimo nauja politika, metodai, instrumentai: švietimo posistemių ir atskirų sričių būklės stebėsena, dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose, naujos struktūros, nuosekli švietimo vertinimo sistema Vidaus auditas vis daugiau kritikuojamas dėl to, kad jo didelės sąnaudos neatliepia gaunamo rezultato.Vidaus ir išorės auditas per silpnai dera tarpusavyje.Padidėjo mokymosi galimybės ir prieinamumas: prasidėjo mokyklų tinklo pertvarkymas, mokyklų renovacija ir modernizavimas; atsirado kitas finansavimo principas „pinigai paskui mokinį“, aktualizuotas informacinės visuomenės ugdymas. Visa tai įtakojo mokinių išstojimo ir iškritimo iš mokyklos skaičiaus mažėjimą, mokslus einančio jaunimo didėjimą, integraciją. Per mažai rūpintasi lygių galimybių puoselėjimu: vis dar nelygios privalomojo mokymosi starto, pasirengimo mokytis mokykloje galimybės, nemažai vaikų praranda mokymosi motyvaciją, nes ugdymas nepakankamai individualizuojamas, neišplėtota parama vaikui ir mokyklai, esama saugaus gyvenimo mokykloje spragų.Atskirais aspektais pagerėjo teikiamo išsilavinimo kokybė: atsirado bendrųjų gebėjimų ugdymo samprata, atnaujintas ugdymo turinys, įvesti nauji arba išplėtoti modernūs mokymo dalykai, numatytos ugdymo individualizavimo, diferencijavimo galimybės, įvykdyta egzaminų reforma, mokytojų atestacijos sistema davė impulsą tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir t.t. Ugdymosi turinio kaita atsiliko nuo krašto ir globalių permainų spartos. Pedagogų požiūris į ugdymo turinio šaltinius vis dar formalizuotas, mokymas vis dar per daug akademizuotas; per mažai dėmesio technologiniams, darbiniam ir ikiprofesiniam ugdymui; profilinis mokymas negarantuoja mokymosi tęstinumo; neišugdoma moksleivių pasirinkimo kompetencijaRemiantis atlikta analize, 2003-2012 metais keliami šie bendrieji strateginiai švietimo plėtotės tikslai: 1. sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą; 2. išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą; 3. užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius.Atsižvelgiant į aukščiau aprašytus mūsų šalyje vykdomos švietimo reformos stiprybes ir silpnybes, visuomenei tenkančius dabarties iššūkius, Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje apibrėžtus prioritetus, švietimui tenka ši misija:1) padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą;2) padėti asmeniui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį technologijų, kultūros bei asmeninių gebėjimų lygį, ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų jo profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui;3) užtikrinti darnią, žiniomis grįstą krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą ir taip stiprinti visuomenės kūrybines galias;4) laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, nuolatinį kūrimą, tapatybės išsaugojimą, puoselėti šios kultūros atvirumą ir dialogiškumą.Nuostatose įtvirtinama, kad Lietuvos švietimas yra grindžiamas pagrindinėmis tautos, Europos ir pasaulio kultūros vertybėmis: asmens nelygstamos vertės ir orumo, artimo meilės, prigimtinės žmonių lygybės, žmogaus laisvių ir teisių, tolerancijos, demokratinių visuomenės santykių teigimu. Švietimas ugdo asmens nusistatymą ir gebėjimą remtis šiomis vertybėmis savo gyvenime ir veikloje.Švietimas taip pat remiasi bendraisiais humaniškumo, demokratiškumo ir atsinaujinimo principais.
Pagrindiniai švietimo plėtotės siekiai: 1) sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu pagrįstą švietimo sistemą;2) išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą švietimo sistemą;3) užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.Švietimo plėtotės efektyvumui ir darnai užtikrinti Nuostatose numatomos šios įgyvendinimo priemonės:1) įdiegti atsakingo valdymo sistemą, pagrįstą periodiška visų švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu; 2) švietimo finansavimą ir išteklių naudojimą reformuoti taip, kad padėtų švietimo sistemai geriau prisitaikyti prie laisvos rinkos ir užtikrintų geresnį švietimo prieinamumą bei kokybę;3) sukurti lanksčią ir atvirą švietimo struktūrą, sujungiančią bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijas, formalaus, neformalaus mokymosi ir savišvietos formas į bendrą švietimo erdvę;4) sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą;5) užtikrinti mokyklų, reorganizuotų pertvarkant švietimo tinklą, optimalų mokinių pavėžėjimą;6) pasirūpinti naujomis mokytojų darbo vietomis ir galimybėmis įgyti naujų kvalifikacijų;7) mokyklas atverti darbo rinkai, išplėtoti socialines ir kultūrines mokyklų funkcijas ir taip stiprinti švietimo ir gyvenimo praktikos ryšį:Švietimo plėtotės prieinamumui, tęstinumui ir socialiniam teisingumui užtikrinti Nuostatose numatomos šios įgyvendinimo priemonės:1) laiduoti lygias mokymosi starto galimybes;2) sukurti šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistemą; 3) išplėsti ikimokyklinio ugdymo paslaugas (pirmiausia socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams);4) sukurti ir išplėtoti visuotinio priešmokyklinio ugdymo sistemą; 5) pradėti teikti kryptingą pedagoginę, kultūrinę paramą visoms vaikus auginančioms socialinės rizikos šeimoms;6) užtikrinti socialiai teisingas mokymosi ir studijų sąlygas;7) sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą.Švietimo plėtotės kokybei užtikrinti Nuostatose numatomos šios įgyvendinimo priemonės:1) atnaujinti ir su naujomis asmens kompetencijomis susieti švietimo turinį:2) atnaujinti mokytojų rengimą ir darbą;3) modernizuoti švietimo tyrimus ir vertinimą;4) modernizuoti bendrąjį lavinimą, atnaujinti mokyklas ir pagerinti švietimo aprūpinimą:Pagrindiniai 2003-2012 metų švietimo plėtotės siekiniai:1. 2.
3.
4. 5. Visi specialiųjų poreikių vaikai ir jaunimas turės galimybę mokytis visų tipų mokyklose jiems palankioje ugdymo aplinkoje pagal formalaus ir neformalaus švietimo programas6.
7. 8. 9. 10.
11.
12. 13.
Visai neseniai realizuota Nuostatose numatytas pasiūlymas Vyriausybei parengti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą: ji patvirtinta Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82.Šios Programos paskirtis – išryškinti tolesnės Lietuvos švietimo reformos strategines kryptis, numatyti jų įgyvendinimo priemones ir išteklius iki 2008 metų numatomo Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų patikslinimo, apibrėžti tikėtinus reformos rezultatus konkrečiais rodikliais. Skiriami du šios Programos įgyvendinimo etapai: pirmasis etapas apima 2003–2007 metus; antrasis etapas – 2008–2012 metus.Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose numatytos bendrųjų tikslų įgyvendinimo priemonės šioje Programoje sugrupuotos pagal šias 5 prioritetines kryptis (žr. priedą). Programoje labai detaliai aprašoma priemonių įgyvendinimo stebėsena, kurią vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, bei pagrindiniai bendrieji šios stebėsenos rodikliai ir siekiai; taip pat priemonių planas.Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatomis stengtasi kartu išryškinti dabarties pasaulio ir Lietuvos patiriamus pokyčius, numatyti švietimo atsaką į iššūkius, kurių kiekvienas atveria švietimui tam tikrų galimybių:1. Siekti prisidėti prie demokratinės visuomenės kūrimo pilietiniu ugdymu, visuomenės įtraukimu į švietimo problemų nagrinėjimą ir permainų planavimą, atskaitomybe visuomenei.2. Pasirūpinti migruojančių šeimų vaikų švietimu, pasiekti, kad šalies švietimo kokybė atitiktų pasaulinį lygį, ugdyti atsakingus vieningo pasaulio (pirmiausia – Europos) piliečius, asmenybes, pajėgias kelti krašto kultūrą.3. Parengti žmogų savarankiškai mokytis, kad jis gebėtų atsirinkti vertingiausią informaciją racionaliais būdais ir naudojantis pasauliniais žinių ištekliais bei naujausiomis technologijomis.4. Didinti Lietuvos gyventojų gebėjimus prisitaikyti sparčios kaitos sąlygomis, mokėti įvertinti savo galimybes ir surasti savo nišą atviroje konkurencingoje rinkoje, sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, puoselėti savo bendrąją kompetenciją, kurios reikia kiekvienoje darbo vietoje.
5. Atverti galimybes pasirūpinti savimi, lygiagrečiai mokant solidarumo, ugdyti pareigą matyti socialiai ne tokius saugius bendrapiliečius, rūpintis lygiomis galimybėmis, socialiniu teisingumu, kad visi jaustų valstybės pastangas padėti kiekvienam atsitiesti, įsilieti į prasmingai ir savarankiškai savo gyvenimą tvarkančių, produktyviai kuriančių žmonių visuomenę.Valdymo tobulinimas infrastruktūros paramos tobulinimas turinio tobulinimas personalo tobulinimas tobulinimas
ATVIRA PILIETINĖ MOKYMASIS VISĄ GY- SOCIALINIS TEI- KOKYBĖ, KONTEKS- KOKYBĖ, VISUOMENĖ, SKAID- VENIMĄ, MOKYMOSI SINGUMAS, MOKY- TUALUMAS, SOCIA- KONTEKSTU-RUMAS, VEIKSMIN- PRIEINAMUMAS, SO- MOSI PRIEINAMU- LINIS TEISINGUMAS ALUMAS, GUMAS CIALINIS TEISINGUMAS MAS, KOKYBĖ VEIKSMINGUMAS