Vadybos praktika

VADYBOS PRAKTIKA

Studijų programos tikslai:

4.1.3. Planuoti darbuotojų poreikį.

Praktikos tikslai:

4.1.3.1. Aprašyti darbuotojų pareiginius nuostatus. (trijų darbuotojų, direktoriaus, pavaduotojo, operatorių, laiškininkų).

4.1.3.2. Išanalizuoti darbuotojų ugdymą, motyvacijos, vertinimo, darbinimo, adaptavimo ir atleidimo potencialų panaudojimą.

Studijų programos tikslai:

7.2.2. Išnagrinėti Pašto įstatymą, Europos Sąjungos dokumentus, LR įstatymus ir nutarimus.

Praktikos tikslai:

7.2.2.1. Aprašyti pašto veiklą reglamentuojančius įstatymus ir normatyvinius aktus paslaugų teikimui.

7.2.2.2. Padaryti apybraižą pašto įmonės padalinio strategijos formavimo, išsiaiškinus šalies ir tarptautinio ūkio plėtros tendencijas.

Studijų programos tikslai:

7.3.3. Parengti, įforminti ir pristatyti verslo planą taisyklinga kalba.

Praktikos tikslai:

7.3.3.1.Panaudoti įmonės duomenis naujų paslaugų kūūrimui panaudoti.

7.3.3.2. Pritaikyti pašto reformos užduotis.

7.3.3.3. Panaudoti pašto įmonės darbo kokybės rodiklių sistemą ir analizę.

4.1.3.1. Aprašyti darbuotojų pareiginius nuostatus.

KAUNO ACP CENTRO PAŠTO SKYRIAUS VIRŠININKO PAREIGINIAI
NUOSTATAI

I. BENDROJI DALIS

1. Pareiginiai nuostatai nustato Centro pašto skyriaus viršininko teises, pareigas,(funkcijas) ir atsakomybę.
2. Viršininkas tiesiogiai pavaldus direktoriaus pavaduotojai eksploatacijai.
3. Viršininką į darbą priima ir atleidžia Kauno apskrities centrinio pašto direktorius.
4. Kvalifikaciniai reikalavimai: aukštasis arba aukštesnysis pašto veiklos išsilavinimas, valstybinės kalbos mokėjimas, ne mažesnis 3-jų metų darbo stažas pašto veiklos srityje, geri kasos aparatu bei kompiuteriu įgūdžiai.
4.1. Šiam darbui attlikti reikalingas komunikabilumas, iniciatyvumas, savarankiškumas, atsakingumas, pareigingumas, sugebėjimas analizuoti, visapusiškai žinoti Pašto taisykles, įstatymus, instrukcijas, nurodymus darbo organizavimo ir eksploatavimo, apskaitos ir atskaitomybės, prenumeratos, pensijų (pašalpų) išmokėjimo ir kitų paslaugų teikimo tvarką., vertybių apsaugos, pašto kasos ir eksploatacinės veiklos patikrinimo kl

lausimais.
5. Viršininkas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais VĮ “Lietuvos paštas“ bei Kauno ACP įsakymais, kolektyvine sutartimi, Pašto taisyklėmis, kitais pašto teisės aktais, jo darbą reglamentuojančiais dokumentais ir šiais pareiginiais nuostatais.

II. PAREIGOS (FUNKCIJOS)

6. Viršininkas privalo:
6.1. konsultuoti Centro pašto skyriaus darbuotojus įvairiais eksploatacinės veiklos klausimais, teikti praktinę pagalbą, organizuoti klientūros aptarnavimą, užtikrinti tikslų taisyklių, įsakymų, instrukcijų vykdymą;
6.2. informuoti Skyriaus darbuotojus apie Pašto taisyklių, instrukcijų pasikeitimus ir papildymus, kontroliuoti jų taikymą;
6.3. organizuoti ir užtikrinti ritmingą Skyriaus darbą, užtikrinti materialinių vertybių apsaugą, pašto paslaugų teikimą;
6.4. vadovauti, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti pašto Skyriaus gamybinę veiklą, organizuoti pašto paslaugų pardavimą klientams;
6.5. kontroliuoti Skyriaus darbuotojų darbą, potvarkių ir nurodymų vykdymą;
6.6.
kontroliuoti paprastos ir registruotosios korespondencijos priimamos su nuolaida arba ženklinamos apmokėjimo spaudų apmokėjimą laiku;
6.7.analizuoti juridinių ir fizinių asmenų skundus dėl paavėluoto ar nekokybiško siuntų priėmimo;
6.8. teikti informaciją pašto klientams įvairiais eksploatacijos klausimais;
6.9. organizuoti pavaldžių darbuotojų eksploatacinės veiklos patikrinimus;
6.10. informuoti filialo administraciją apie padėtį Skyriuje paštuose, nustatytus darbo kokybės bei vertybių apsaugos trūkumus;
6.11. esant reikalingumui priimti iš paštų telefonogramas;
6.12 parengti darbo laiko apskaitos grafikus, atostogų grafikus-projektus;
6.13 pildyti pavaldžių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius;
6.14.laiku ir tinkamai paruošti įvairias ataskaitas ir jas pateikti atsakingiems asmenims;
6.15. paskirstyti pajamų planus darbo vietoms, vykdyti jų kontrolę, pateikti pažymas apie planų vykdymą Ekonomikos skyriui pagal paslaugų rūšis;
6.16. pagal pažymas išduoti darbuotojams pašto mokos ženklus, periodiškai ti

ikrinti darbuotojams išduotus avansus;
6.17. teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą reklamą bei informaciją klientams apie teikiamas universaliąsias paslaugas ir kitas pašto paslaugas, jų tarifus, pašto siuntų priėmimo, adresavimo, išdavimo tvarką, aprūpinti darbuotojus eksploatacinėmis medžiagomis ir darbui reikalingomis priemonėmis;
6.18. užtikrinti ilgalaikio turto ir prekinių medžiaginių vertybių teisingą apskaitą ir apsaugą;
6.19. užtikrinti pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą, mokyti, instruktuoti pavaldžius darbuotojus priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą darbo vietoje pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus, supažindinti darbuotojus su aplinkoje esančiais pavojingais kenksmingais veiksniais;
6.20. kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbo priemonių naudojimą pagal paskirtį bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų vykdymą, kontroliuoti ar tvarkingos darbo priemonės, ar darbuotojai nustatyta tvarka pasitikrina sveikatą, asmeninių apsaugos priemonių naudojimą pagal paskirtį, priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą, gesintuvų tinkamumą naudojimui;
6.21. vykdyti LR civilinės saugos įstatymą, nutarimus ir potvarkius civilinės saugos klausimais:
6.21.1 aprūpinti darbuotojus turimomis apsaugos priemonėmis;
6.21.2. prireikus organizuoti darbuotojų evakuaciją, pirminius gelbėjimo darbus ir jiems vadovauti;
6.21.3. perspėti ir informuoti darbuotojus apie pavojus, supažindinti darbuotojus su signalais ir civilinės saugos atmintine;
6.22. supažindinti pavaldžius darbuotojus pasirašytinai su kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais bei kitais lokaliniais aktais reglamentuojančiais jų darbą, pravesti darbų saugos instruktažą darbo vietoje;
6.23. suderinti pasirašytinai pavaldžių darbuotojų prašymus dėl pr
riėmimo, atleidimo iš darbo, atostogų (nemokamų, kasmetinių, tikslinių) suteikimo, paskirstymo į kitą darbą ir laiku pateikti teisės ir personalo skyriui;
6.24. parengti reikiamų dokumentų komplektą dėl pavaldžių darbuotojų įdarbinimo pagal papildomas terminuotas darbo sutartis ir laiku pateikti teisės ir personalo skyriui;
6.25. užtikrinti darbuotojų darbo ir poilsio rėžimą;
6.26. užtikrinti pinigų ir pašto vertybių saugumą, nedelsiant pranešti apskrities centrinio pašto direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui apie gręsiantį pavojų materialinėms vertybėms, apiplėšimus, darbuotojų užpuolimus;
6.26.esant būtinumui dirbti Skyriaus viršininko pavaduotojo, operatorių, kasininkų darbo vietose, vykdyti kitus teisėtus administracijos nurodymus bei pavedimus;

III. TEISĖS

6.27. Viršininkas turi teisę:
6.27.1. reikalauti iš darbuotojų kultūringumo, greito klientų aptarnavimo bei reikalingos informacijos suteikimo;
6.27.2. perorganizuoti darbo vietas, perkeliant darbuotojus į kitą darbo vietą tame pačiame Skyriuje;
6.27.3. teikti pasiūlymus apskrities centrinio pašto administracijai, įvertinant darbuotojus už ypatingų užduočių atlikimą;
6.27.4. teikti pasiūlymus apskrities centrinio pašto administracijai dėl geresnio darbo organizavimo;
6.27.5. teikti administracijai pasiūlymus dėl nuobaudų taikymo kaltiems darbuotojams už eksploatacinės veiklos pažeidimus, materialinių vertybių saugojimo, darbo tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. kartu pateikiant jų pasiaiškinimus. Tai yra kartu ir viršininko pareiga.
6.27.6. savo žinias ir darbo įgūdžius tobulinti savarankiškai ir organizuojamuose kursuose.

IV. ATSAKOMYBĖ

6.28. Viršininkas atsako:
6.28.1. už tinkamą ir teisingą Skyriaus nuostatų bei pareiginių nuostatų vykdymą;
6.28.2. už ritmingą skyriaus darbą, skyriaus pareiginių instrukcijų (nuostatų) vykdymą;
6.28.3. už tikslų pareigų, pavestų užduočių vykdymą, teisingą savo teisių taikymą, pavestų darbų atlikimą;
6.28.4. už informacijos, pasiūlymų ir išvadų teisingumą, instruktažų be

ei kontrolės veiksmingumą;
6.28.5. už šiuose nuostatuose numatytų pareigų atlikimą, netinkamą atlikimą, įmonės paslapčių pagarsinimą, darbo drausmės pažeidimus atsako LR įstatymų nustatyta tvarka.

CENTRO PAŠTO SKYRIAUS VIRŠININKO PAVADUOTOJO PAREIGINIAI
NUOSTATAI

I. BENDROJI DALIS

1. Pareiginiai nuostatai nustato Centro pašto skyriaus viršininko pavaduotojo teises, pareigas,(funkcijas) ir atsakomybę.
2. Pavaduotojas tiesiogiai pavaldus Pašto vežimo skyriaus viršininkui.
3. Pavaduotoją į darbą priima ir atleidžia Kauno apskrities centrinio pašto direktorius.
4. Kvalifikaciniai reikalavimai: aukštasis arba aukštesnysis pašto veiklos išsilavinimas, valstybinės kalbos mokėjimas, ne mažesnis 3-jų metų darbo stažas pašto veiklos srityje, geri kasos aparatu bei kompiuteriu įgūdžiai.
4.1. Šiam darbui atlikti reikalingas komunikabilumas, iniciatyvumas, savarankiškumas, atsakingumas, pareigingumas, sugebėjimas analizuoti, visapusiškai žinoti Pašto taisykles, įstatymus, instrukcijas, nurodymus darbo organizavimo ir eksploatavimo, apskaitos ir atskaitomybės ,pašto pervežimo, paruošimo, pristatymo, vertybių apsaugos klausimais.
5. Pavaduotojas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ,valstybės įmonės Lietuvos pašto Kauno apskrities centrinio pašto direktoriaus įsakymais, kolektyvine sutartimi, Pašto taisyklėmis, kitais pašto teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbą ir šiais pareiginiais nuostatais.

II. PAREIGOS (FUNKCIJOS)

6. Pavaduotojas privalo:
6.1. užtikrinti LR Pašto įstatymo, pašto taisyklių, technologinių instrukcijų, kitų norminių aktų reglamentuojančių Skyriaus veiklą, reikalavimų vykdymą;
6.2. supažindinti pavaldžius darbuotojus pasirašytinai su kolektyvine sutartimi, pareiginiais nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jų darbą, pravesti darbų saugos instruktažą darbo vietoje (kai centro pašto skyriaus viršininkui suteiktos poilsio dienos, atostogos, ligos metu ir esant kitoms svarbioms priežastims);
6.3. užtikrinti Skyriaus eksploatacinę veiklą;
6.4. suderinti pasirašytinai pašto vežimo skyriaus darbuotojų prašymus dėl priėmimo, atleidimo iš darbo, atostogų suteikimo, paskyrimo į darbą ir laiku pateikti Teisės ir personalo skyriui (kai centro pašto skyriaus viršininkui suteiktos poilsio dienos, atostogos, ligos metu ir esant kitoms svarbioms priežastims);
6.5. laiku ir teisingai atlikti visų gaunamųjų piniginių lėšų, prekių ir kitų materialinių vertybių užpajamavimą, dienyno f. 130 suvedimą;
6.6. parengti statistines ataskaitas ir perduoti Ekonomikos skyriui;
6.7. atlikti paskesnę kontrolę, tikrinti siuntų tarifikaciją, užpajamavimo teisingumą pagal kasos aparatų ataskaitas, mokestį už saugojimą, išperkamojo mokesčio teisingumą;
6.8. kontroliuoti ar laiku apmokėtos piniginės perlaidos, išduoti siuntiniai, įvertintoji korespondencija, tarptautiniai smulkieji paketai, ar laiku grąžinamos ir persiunčiamos siuntos;
6.9. teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą reklamą bei informaciją klientams apie teikiamas universaliąsias paslaugas ir kitas pašto paslaugas, jų tarifus, pašto siuntų priėmimo, adresavimo, išdavimo tvarką;
6.10. teikti atsakingiems darbuotojams ataskaitas apie gamybinę ir eksploatacinę veiklą;
6.11. esant reikalingumui dirbti centro pašto skyriaus viršininko darbo vietoje;
6.12. vykdyti Centro pašto skyriaus viršininko ir kitus administracijos nurodymus ir pavedimus.

III. TEISĖS

7. Pavaduotojas turi teisę:
7.1. laiku gauti informaciją, būtina savo pareigoms atlikti iš Skyriaus darbuotojų;
7.2. laiku gauti reikalingus norminius aktus, kitą informaciją;
7.3. teikti pasiūlymus Centro pašto skyriaus viršininkui, įvertinant darbuotojus už ypatingų užduočių įvykdymą ir skiriant drausmines nuobaudas;
7.4. reikalauti, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos sąlygos;
7.5. teikti pasiūlymus Centro pašto skyriaus viršininkui dėl darbo tobulinimo, vertybių apsaugos ir eksploatacinės veiklos gerinimo Skyriuje.
7.6. savo žinias ir darbo įgūdžius tobulinti savarankiškai ir organizuojamuose kursuose.

IV. ATSAKOMYBĖ

8. Pavaduotojas atsako:
8.1. už ritmingą Skyriaus darbą ir eksploatacinę veiklą;
8.2. už tikslų pareigų vykdymą, teisingą savo teisių taikymą, pavestų darbų atlikimą;
8.3. už informacijos, pasiūlymų ir išvadų teisingumą, instruktažų bei kontrolės veiksmingumą;
8.4. už sudaromų ataskaitinių duomenų tikslumą ir savalaikį pateikimą;
8.5. už įmonei padarytą žalą dėl savo padarytos kaltės ar neatsargumo;
8.6. už šiuose nuostatuose numatytų pareigų neatlikimą, netinkamą atlikimą, įmonės paslapčių pagarsinimą, darbo drausmės pažeidimus atsako LR įstatymų nustatyta tvarka.
8.7. kompetencijos ribose asmeniškai už priimtus sprendimus, jų vykdymą ir pasekmes.

CENTRO PAŠTO SKYRIAUS PAMAINOS VIRŠININKO PAREIGINIAI
NUOSTATAI

I. BENDROJI DALIS

1. Pareiginiai nuostatai nustato Centro pašto skyriaus pamainos viršininko teises, pareigas,(funkcijas) ir atsakomybę.
2. Pamainos viršininkas tiesiogiai pavaldus Centro pašto skyriaus viršininkui.
3. Pamainos viršininką į darbą priima ir atleidžia Kauno apskrities centrinio pašto direktorius.
4. Kvalifikaciniai reikalavimai: aukštasis arba aukštesnysis pašto veiklos išsilavinimas, ne mažesnis 2-jų metų darbo stažas pašto veiklos srityje, geri darbo kasos aparatu bei kompiuteriu įgūdžiai.
4.1. Šiam darbui atlikti reikalingas komunikabilumas, iniciatyvumas, savarankiškumas, atsakingumas, pareigingumas, sugebėjimas analizuoti, visapusiškai žinoti Pašto taisykles, įstatymus, instrukcijas, nurodymus darbo organizavimo ir eksploatavimo, apskaitos ir atskaitomybės ,pašto pervežimo, paruošimo, pristatymo, vertybių apsaugos klausimais.
5. Pamainos viršininkas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Valstybės įmonės Lietuvos pašto bei Kauno apskrities centrinio pašto direktoriaus įsakymais, kolektyvine sutartimi, Pašto taisyklėmis, kitais pašto teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbą ir šiais pareiginiais nuostatais.

II. PAREIGOS (FUNKCIJOS)

6. Pamainos viršininkas privalo:
6.1. užtikrinti LR Pašto įstatymo, pašto taisyklių, technologinių instrukcijų, kitų norminių aktų reglamentuojančių jo veiklą, reikalavimų vykdymą;
6.2. atidaryti ir uždaryti su darbuotojais pagrindinę kasą;
6.3. darbo pradžioje atidaryti operacijų salę, pasibaigus darbui ją uždaryti;
6.4. darbo dienos pradžioje patikrinti ar operacijų salėje yra atnaujinta reklama bei klientams reikalinga informacija;
6.5. išduoti darbuotojams ir priimti iš jų vardinius daiktus, kabinų raktus;
6.5. kontroliuoti pamainoje dirbančių operatorių darbą, Pašto taisyklių, technologinių instrukcijų, kitų norminių bei lokalinių pašto teisės aktų reikalavimų vykdymą;
6.6. išduoti operatoriams į darbo vietas pašto mokos ženklus, eksploatacinius blankus;
6.7. priimti iš operatorių darbo dienos pabaigoje atsiskaitymus už pašto mokos ženklus, neženklintą produkciją, siuntų tarą;
6.8. priimti iš klientų korespondenciją, siunčiamą su nuolaida;
6.9. priimtą su nuolaida ir be jos korespondenciją antspauduoja apmokėjimo spaudu ir datos antspaudu;
6.10. klientams išrašyti sąskaitas-faktūras;
6.11. parengia griežtos apskaitos blankų apskaitą;
6.12. parengia darbo dienos pajamų –išlaidų apskaitą pagal kasos pažymas;
6.13. parengti pašto siuntų ir paslaugų statistinę apskaitą;
6.14. kontroliuoti ar darbo vietose užtikrintas pašto siuntų, piniginių ir kitų materialinių vertybių saugumas;
6.15. kontroliuoti ar darbo vietose yra pakankamai eksploatacinių medžiagų, pašto ženklų bei neženklintos produkcijos;
6.16. teikti klientams informaciją apie teikiamas pašto paslaugas bei tarifus;
6.17. dalyvauti pagrindinėje kasoje siunčiant pinigų papildymus miestų paštams, paruošti maišus su ženklinta ir neženklinta produkcija kartu su ženklų kasos kasininku miesto paštams;
6.18. tikrinti operatorių kasas;
6.19. nedelsiant pranešti apskrities centrinio pašto direktorei ar jos pavaduotojams apie gręsiantį pavojų materialinėms vertybėms, piniginių sumų pametimus, apiplėšimus, darbuotojų užpuolimus, aiškintis įvykio aplinkybes;
6.20. esant reikalingumui dirbti Centro pašto skyriaus viršininko ar jo pavaduotojo pareigose;
6.21. vykdyti teisėtus Centro pašto skyriaus viršininko ar pavaduotojo bei administracijos nurodymus ir pavedimus.

III. TEISĖS

7. Pamainos viršininkas turi teisę:
7.1. laiku gauti informaciją, būtiną savo pareigoms atlikti iš Skyriaus darbuotojų;
7.2. laiku gauti reikalingus norminius aktus, kitą informaciją;
7.3. reikalauti, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos sąlygos;
7.4. teikti pasiūlymus Centro pašto skyriaus viršininkui dėl darbo tobulinimo, vertybių apsaugos ir eksploatacinės veiklos gerinimo Skyriuje.
7.5. perorganizuoti darbo vietas perkeliant operatorius iš vienos darbo vietos į kitą, esant nevienodam darbo krūviui;
7.6 savo žinias ir darbo įgūdžius tobulinti savarankiškai ir organizuojamuose kursuose.

IV. ATSAKOMYBĖ

8. Pamainos viršininkas atsako:
8.1. už gautų materialinių vertybių bei piniginių sumų saugumo užtikrinimą;
8.2. už tikslų pareigų vykdymą, teisingą savo teisių taikymą, pavestų darbų atlikimą;
8.3. už tikslų taisyklių, instrukcijų, apskrities centrinio pašto direktoriaus įsakymų bei Centro pašto viršininko, jo pavaduotojo, administracijos nurodymų vykdymą ir statistinių ataskaitų teisingumą;
8.4. už sudaromų ataskaitinių duomenų tikslumą ir savalaikį pateikimą;
8.5. už įmonei padarytą žalą dėl savo padarytos kaltės ar neatsargumo;
8.6. už šiuose nuostatuose numatytų pareigų neatlikimą, netinkamą atlikimą, įmonės paslapčių pagarsinimą, darbo drausmės pažeidimus atsako LR įstatymų nustatyta tvarka.
8.7. kompetencijos ribose asmeniškai už priimtus sprendimus, jų vykdymą ir pasekmes.

4.1.3.2. Išanalizuoti darbuotojų ugdymą, motyvacijos, vertinimo,
įdarbinimo, adaptavimo ir atleidimo potencialų panaudojimą.

Pašto įmonėje apibūdinant darbuotojų ugdymą, reikėtų skirti personalo ugdymo turinį – kryptis ir personalo ugdymo priemones – instrumentarijų. Reikia atsakyti į klausimą, kada prasideda personalo ugdymas?
Atskiriant personalo formavimą ir ugdymą. Šiuo atveju personalo ugdymas suprantamas kaip rezervo formavimas, karjeros planavimas, kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas; darbuotojų priėmimas, atleidimas priklauso personalo formavimo sričiai.
Sujungiant personalo formavimą ir ugdymą. Personalo priėmimas yra pradinis personalo ugdymo momentas, jis dažnai lemia ir tolesnio ugdymo poreikį.
Ugdymo išskyrimas yra labiau organizacinė, o ne esminės problemos. Personalo ugdymas yra nenutrūkstamas procesas. Šis procesas prasideda nuo darbuotojų priėmimo į darbą ir baigiasi jo atleidimu. Todėl personalo ugdymas yra traktuojamas siaurąja prasme kaip rezervo, karjeros, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo planavimas ir organizavimas. Personalo ugdymo sistemai yra būdingos visos sudėtingų sistemų charakteristikos. Visų pirma jai būdinga sudėtinga organizacinė struktūra. Galima skirti posistemius pagal objektus (valdymo personalas, darbininkai), lygius (visas ūkis, šaka, įmonė), planavimo terminus (ilgalaikis – strateginis, vidutinių terminų ir trumpalaikis – operatyvinis planavimas), posistemių funkcionavimo turinį (personalo parinkimas, paskirstymas, kvalifikacijos kėlimo organizavimas ir pan.). sistema turi bendrų tikslų , nustatytų vadovaujantis bendrais įmonės ir personalo politikos tikslais. Įgyvendinant sisteminį požiūrį, personalo ugdyme derėtų skirti atskirus posistemius pagal personalo kategorijas ir toliau jas diferencijuoti pagal ugdymo lygius ir terminus. Tokio požiūrio privalumai : išskaidžius į posisteminius personalo ugdymo procesą galima išreikšti paprastais modeliais, nedideliu kintamųjų skaičiumi, advekačiai atsispindinčiu tikruosius procesus. Galima įvertinti kiekvieno posistemio, jo funkcionavimo mechanizmo ypatumus, susijusius su personalo ugdymo objektu, lygiu ir terminais, nepažeidžiant personalo ugdymo sistemos vientisumo. Išskyrus kiekvieną personalo kategoriją, galima geriau įvertinti atskirų personalo kategorijų darbą, formavimo ypatumus ir padidinti personalo ugdymo efektyvumą.

Kvalifikacijos kėlimas:

Kiekvienoje įmonėje atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, įmonės vidinius veiksnius, suformuoja individualią kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo strategiją. Žmogaus išteklių – intensyvi strategija, kuria vadovaudamasi įmonė apsirūpina tinkamo išsilavinimo darbuotojais ir toliau rūpinasi jų intensyviu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu darbo vietose, kurios taip pat nuolat keičiamos, siekiant geriau panaudoti teikiamas darbo vietų kvalifikacijos kėlimo galimybes. Dualinė, dažnai vadinama poliarizacijos, strategija teigia, kad darbo jėgos potencialas turi būti didinamas geriau panaudojant darbuotojų gabumus ir siekius. Mobilumo strategija leidžia įmonei akcentuoti aukštojo išsilavinimo svarbą, nesvarbu, kiek tokių žmonių iš tikrųjų reikia. Mokymasis ir uždarbis yra tarpusavyje susiję parametrai. Daug dėmesio mokymuisi skiriama ir pačioje įmonėje. Investicijos į ūkį – tai ne tik investicijos į modernius įrenginius ir statybas – tai ir investicijos į žmogų. Žmonės turi būti pasirengę aptarnauti naujas technologijas, teikti modernius patarnavimus, priimti ekonomiškus, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius sprendimus. Sėkmingai pertvarkyti įmones įmanoma tik tuo atveju, jei įmonėje dirba deramai motyvuoti, susipažinę su naujais laimėjimais, smalsūs, energingi, atsakingi darbuotojai. Visa tai pasiekiama ugdant įmonės darbuotojus, sukūrus mokymo ir kvalifikacijos kėlimų stimulų sistemą. Diegiant mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, galima skirti du aspektus: dalykinį ir auklėjamąjį. Tam tikri asmenybės bruožai, būtini profesiniame darbe, tampa profesinio mokymo dalimi.

Siekiamas tikslas:

Pereinant į rinką, įmonėms reikia prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Todėl privalome ekonomiškai mąstyti ir veikti, formuluoti pasikeitimų scenarijus, įdiegti ir valdyti kompleksinius pokyčių projektus, aktyvinti bendradarbiavimą grupėse.

Įdarbinimo būdai:

Įdarbinimo būdus galima suskirstyti į tris grupes: 1) įdarbinimas per darbo biržą; 2) personalo verbavimas per darbo vietų pasiūlą; 3) savarankiška darbo vietų paieška. Įdarbinimo procese aktyviai dalyvauja ne tik įmonės, bet ir ieškantysis darbo. Santykis tarp pasiūlos ir paieškos priklauso nuo situacijos darbo rinkoje. Kai paklausa didesnė nei pasiūla, iniciatyvą rodo įmonė. Jei atvirkščiai – aktyvesni yra ieškantieji darbo. Šių abiejų įdarbinimo būdų santykį lemia reali situacija. Darbuotojo atėjimas į naują darbovietę yra svarbus ir naujam darbuotojui ir įmonei. Darbuotojui tai naujas veiklos etapas ir įmonės uždavinys padaryti, kad jis būtų malonus, sudaryti sąlygas greitai adaptuotis. Adaptuotis dažnai yra nelengva, kartais tai priklauso ne tik nuo kurios nors pusės gerų norų, bet reikalauja laikytis ir tam tikrų organizacinių taisyklių. Prieš įsidarbinant žmogus turi užpildyti specialią anketą, kurią reikia užpildyti prieš paskirtą susitikimą. Šioje anketoje pateikiami klausimai – asmeniniai duomenys (fotografija, vardas ir pavardė, gimimo data, vieta, asmens kodas, pilietybė, profesija, šeimyninė padėtis, draudimo forma, tikėjimas). Asmeniniai santykiai – pagrindinės ir antraeilės pareigos, baudos, darbo ir sveikatos pažymėjimai, ypatingi susirgimai, nėštumas, sveikatos draudimas). Išsilavinimas – (vidurinis, profesinis, aukštesnysis, aukštasis). Praktinė veikla – (darboviečių pavadinimai, eitos pareigos, atleidimo datos ir priežastys). Bendrieji duomenys – (verbavimosi priežastis, pageidautina veikla ir atlyginimas). Pirmasis formalus susitikimas gali būti personalo skyriuje, tačiau vėliau kalbasi būsimasis tiesioginis vadovas. Priėmus sprendimą priimti žmogų į darbą, personalo skyrius tvarko įdarbinimo formalumus. Išsiaiškinama ar reikės bandomojo laikotarpio ir tada sudaroma sutartis. Sutartis gali būti terminuota ir nuolatinė. Priėmimas į darbą reglamentuojamas darbo įstatymais. Priimant darbuotoją būtina supažindinti su kolektyvine darbo sutartimi. Naujai priimtam darbuotojui įteikiamas dokumentų paketas turi sudaryti palankiausias sąlygas dirbti.

Adaptavimas:

Priimtas į darbą darbuotojas turi prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų. Jei sunkiai sekasi prisitaikyti, veikiama darbuotojo psichika, jis negali pasiekti įprasto darbo našumo. Todėl įmonė suinteresuota trumpinti prisiderinimo – adaptavimosi laikotarpį. Adaptavimu siekiama: nurodyti kada ir kaip turi būti įvykdyti uždaviniai, kontroliuoti, kad nustatyti darbo terminai ir reikalavimai nebūtų pažeisti; užtikrinti, kad darbuotojas sparčiai prisitaikytų prie kolektyvo; užtikrinti, kad būtų pašalinti nereikalingi, neekonomiški nukrypimai nuo terminų ir reikalavimų. Naujojo personalo operatyvinis reguliavimas apima daug priemonių, tai susipažinimą su nauja darbo vieta, darboviete; informaciją apie naujus uždavinius ir keliamus reikalavimus. Specializuotos ekonomikos sąlygomis labai svarbu bendradarbį paruošti būsimam darbui. Šio uždavinio svarbą lemia, didelės kvalifikuotos darbo jėgos sąnaudos, pirmaisiais mėnesiais naujieji darbuotojai dažnai nepatenkinti darbu, dėl to didėja darbuotojų kaita. Dažnai socialinė darbuotojo integracija naujajame kolektyve yra sunkesnė nei profesinė; visi naujieji darbuotojai turi būti supažindinami su įmonės tradicijomis, vidaus tvarka, galimais pavojais.

Atleidimas iš darbo:

Darbo sutarties nutraukimo priežastys būna įvairios. Tai gali būti sutarties laiko pabaiga, tikslo pasiekimas, abipusis susitarimas, atleidžiama darbuotojui mirus, dėl nelaimingo atsitikimo, kai kurių ligų, atleidimas vienos šalies pageidavimu. Jei darbuotojas pageidauja išeiti iš darbo, jis rašo pareiškimą, šis užregistruojamas ir jo pagrindu priimamas sprendimas apie atleidimą. Atleidimas ypatingas tuo, kad darbuotojo pageidavimas atleisti jį savo noru (pačiam prašant), visada turi būti įvykdytas. Galimi tik skirtingi atleidimo terminai: tuoj pat arba praėjus tam tikram laikui nuo pareiškimo padavimo datos. Jei pareiškėjas nurodo vėlesnį terminą, tai darbdavys anksčiau nurodyto termino jo atleisti negalima. Atleidimo darbdavio iniciatyva priežastys labai įvairios. Jei nėra darbuotojo kaltės, neterminuota sutartis gali būti nutraukta prieš du mėnesius įspėjus darbuotoją raštu, prieš keturis mėnesius įspėjami priešpensijinio amžiaus darbuotojai, nepilnamečiai, moterys, turinčios vaikų iki 14 metų.

7.2.2.1. Aprašyti pašto veiklą reglamentuojančius įstatymus ir
normatyvinius aktus paslaugų teikimui.

LR Pašto Įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, taikymas ir tikslai

1. Šis Įstatymas nustato pašto bei pasiuntinių paslaugų teikimo teisinius pagrindus, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas, pašto veiklos reguliavimo institucijas, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą.
2. Įstatymas taikomas pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams ir naudotojams.
3. Įstatymas nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.
4. Šiuo Įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos pašto bei pasiuntinių veiklos reglamentavimą ir reguliavimą suderinti su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio Įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Galutiniai atsiskaitymai – atlygis universaliųjų pašto paslaugų teikėjui už gaunamo tarptautinio pašto siuntų pristatymą.
2. Išpirktinė pašto siunta – pašto siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų teikėjui siuntėjo nurodytą bei už pašto paslaugas priskaičiuotą pinigų sumą.
3. Įvertintoji pašto siunta – pašto siunta, kurios sugadinimo ar dingimo atveju siuntėjui atlyginama jo nurodyta pašto siuntos vertė.
4. Keitimasis dokumentais – susitarusių asmenų savo pačių jėgomis keitimasis tarpusavyje pašto siuntomis.
5. Korespondencijos siunta – rašytinis pranešimas (laiškas (pašto siunta voke), atvirukas (atvirlaiškis), aerograma), užrašytas ant bet kokios fizinės medžiagos, siųstinas ir pristatytinas ant siuntos ar pakuotės siuntėjo nurodytu adresu.
6. Leidimas – tai Ryšių reguliavimo tarnybos išduodamas nustatytos formos dokumentas, suteikiantis teisę teikti pašto paslaugas.
7. Naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris asmeniniams ar verslo tikslams naudojasi pašto ar pasiuntinių paslaugomis.
8. Pasiuntinių paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas paslaugas.
9. Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas – pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas teikiantis asmuo.
10. Pašto korespondencijos siunta – korespondencijos siunta, sekograma, taip pat spaudiniai, smulkūs paketai, siųstini ir pristatytini ant siuntos ar pakuotės siuntėjo nurodytu adresu. Pašto siuntos, priskirtos pašto korespondencijos siuntoms, yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamente.
11. Pašto mokos ženklai – galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir specialūs patvirtinti mokėjimo spaudai.
12. Pašto paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas.
13. Pašto paslaugų teikimo vietos – pašto infrastruktūros dalis, įskaitant viešam naudojimui skirtas pašto dėžutes, esančias šalia viešųjų kelių arba universaliųjų pašto paslaugų teikėjo patalpose. Per šias vietas naudotojai gali pateikti pašto siuntas viešajam pašto tinklui.
14. Pašto siunta – adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, kurią turi pristatyti pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjai. Tai pašto korespondencijos, reklaminė pašto siunta, taip pat siunta, kurioje siunčiami spaudiniai ir pašto siuntiniai.
15. Pašto siuntinys – paštu siunčiami daiktai (prekės), tarp jų ir neturintys komercinės vertės.
16. Pašto siuntų paskirstymas – visuma veiksmų, kurie atliekami su pašto siuntomis nuo jų patekimo į rūšiavimo vietą iki pristatymo adresatams.
17. Pašto siuntų surinkimas – visuma veiksmų, kurių metu pašto siuntos surenkamos iš pašto paslaugų naudotojų.
18. Registruotoji pašto siunta – pašto siunta, kuriai suteikta pastovaus dydžio garantija pašto siuntos dingimo, vagystės ar sugadinimo atveju. Siuntėjo prašymu pateikiami įrodymai, kad ši pašto siunta buvo pristatyta ar įteikta gavėjui.
19. Reklaminė pašto siunta – adresuota pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo paštu siunčiamas reklaminio, komercinio ar viešai skelbiamo pobūdžio vienodo turinio pranešimas (išskyrus sąskaitas, mokėjimo pranešimus, finansines ataskaitas ir kitokius nevienodo turinio pranešimus). Jei reklaminėje pašto siuntoje siunčiami kitokio pobūdžio pranešimai, ji nelaikoma reklamine pašto siunta.
20. Rezervuotosios pašto paslaugos – pašto paslaugų dalis, kurių teikimas apribojamas laikantis nustatytų svorio ir kainų ribų, kad būtų užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų teikimas.
21. Tarptautinė pašto siunta – pašto siunta, siunčiama iš vienos valstybės į kitą.
22. Universaliosios pašto paslaugos – nenutrūkstamai visoje šalies teritorijoje teikiamos pašto paslaugos.
23. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas – valstybės įmonė Lietuvos paštas ir (ar) kiti pašto paslaugų teikėjai, Vyriausybės įgalioti teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies teritorijoje.
24. Viešasis pašto tinklas – pašto infrastruktūra, kuria naudojasi universaliųjų pašto paslaugų teikėjas teikdamas pašto paslaugas: surinkdamas pašto siuntas, priskiriamas universaliosioms pašto paslaugoms, iš visoje teritorijoje esančių pašto paslaugų teikimo vietų; apdorodamas ir veždamas tokias pašto siuntas nuo paėmimo iš pašto paslaugų teikimo vietų iki rūšiavimo vietų; pristatydamas siuntas pagal adresus, nurodytus ant pašto siuntų.

3 straipsnis. Pašto veiklos reguliavimo institucijos

1. Pašto veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:
1) formuoja ir įgyvendina valstybės strategiją ir politiką pašto srityje;
2) tvirtina universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles;
3) nustato universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimus;
4) užtikrina, kad universaliųjų pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą, ekonomines ir socialines aplinkybes bei naudotojų poreikius;
5) įgalioja pašto paslaugų teikėją (teikėjus) teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies teritorijoje ir apie jį (juos) praneša Europos Komisijai;
6) pagal pašto siuntų svorio pakopas tvirtina universaliųjų pašto paslaugų didžiausius tarifus;
7) tvirtina nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisykles;
8) nustato pašto mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos bei apskaitos taisykles;
9) tvirtina universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikas;
10) nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;
11) bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
12) atlieka kitas funkcijas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri, kaip laikomasi šio Įstatymo nuostatų ir kaip jos yra įgyvendinamos. Ryšių reguliavimo tarnybos statusą, veiklas, apibrėžtas šiame Įstatyme, finansavimo šaltinius, sąlygas ir tvarką bei kitus veiklos aspektus nustato Elektroninių ryšių įstatymas.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) rengia ir tvirtina bendrąsias pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygas ir prižiūri, kaip jų laikomasi;
2) vadovaudamasi Civilinio kodekso 2.78 ir 2.79 straipsniais, rengia ir tvirtina leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisykles ir išduoda leidimus, taip pat prižiūri, kaip laikomasi leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisyklių reikalavimų;
3) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisykles;
4) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų didžiausių tarifų;
5) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikų;
6) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles;
7) prižiūri, kaip universaliųjų pašto paslaugų teikėjas laikosi nustatytų viešojo pašto tinklo charakteristikų ir teikiamų universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimų;
8) nustato universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą;
9) organizuoja nepriklausomą universaliųjų pašto paslaugų kokybės patikrinimą ir kartą per metus viešai skelbia šio patikrinimo rezultatus;
10) rengia ir tvirtina pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų ginčų nagrinėjimo taisykles bei nagrinėja ginčus tarp pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų;
11) rengia ir tvirtina pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų;
12) atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymo priežiūrą;
13) pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja šio Įstatymo pažeidimus bei pažeidėjams taiko sankcijas kitų teisės aktų nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;
14) bendradarbiauja su užsienio šalių pašto veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių veikloje;
15) įstatymų nustatyta tvarka teikia turimą informaciją kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal jų prašymus. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos, kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos apsaugą;
16) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama šio Įstatymo jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) kontroliuoti, kaip laikomasi šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių pašto veiklą, nuostatų;
2) gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų, taip pat kitų asmenų visą jai reikalingą su pavestų uždavinių įgyvendinimu ir funkcijų vykdymu susijusią informaciją, taip pat ir finansinę, užtikrindama konfidencialios informacijos apsaugą;
3) atlikti kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytus veiksmus.

4 straipsnis. Pašto ir pasiuntinių veiklos reguliavimo principai

Pašto ir pasiuntinių veikla reguliuojama vadovaujantis sąžiningos konkurencijos, laisvės teikti pašto paslaugas, laipsniško ir kontroliuojamo pašto rinkos liberalizavimo principais.

5 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai

1. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio Įstatymo priežiūrą, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, Ryšių reguliavimo tarnybos vardu įgyvendina šias teises:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras iš pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų gauna jiems reikalingą informaciją;
2) gauna žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų veikla, reikalauja, kad jie atvyktų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas duoti paaiškinimus;
3) gauna duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjo ūkines operacijas iš kitų asmenų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės valdymo ir savivaldos institucijų;
4) siekdami nustatyti, ar pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjai nepažeidžia šiame Įstatyme bei leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisyklėse ar bendrosiose pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygose nustatytų reikalavimų, tikrina pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ūkinę veiklą; išsamiai patikrina universaliųjų pašto paslaugų teikėjo (teikėjų) sąnaudas ir (ar) pajamų sistemą (sistemas);
5) laikinai – iki 30 dienų – paima dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir(ar) daiktų paėmimo bei paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašą; išreikalauja padaryti nurodytų dokumentų kopijas;
6) tyrimui pasitelkia specialistų ir ekspertų;
7) atlieka kitus šiame ir kituose įstatymuose nurodytus veiksmus.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir užpildymo tvarką įsakymu patvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių šiame straipsnyje nurodytas teises, reikalavimai yra privalomi asmenims ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Už Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Teisė teikti pašto ir pasiuntinių paslaugas

1. Asmenys turi teisę teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas laikydamiesi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kokią informaciją ir dokumentus asmuo privalo pateikti norėdamas teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas.
2. Pasiuntinių paslaugas asmenys turi teisę teikti be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi asmens pranešimą apie numatomą pasiuntinių paslaugų teikimo pradžią, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų informuoja šį asmenį, kad pranešimą gavo, ir nurodo, ar pranešimo turinys ir forma atitinka bendrąsias pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygas.
3. Teikti pašto paslaugas asmenys turi teisę tik turėdami leidimą. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi asmens prašymą išduoti leidimą teikti pašto paslaugas, vadovaudamasi leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisyklėmis, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos išduoda leidimą. Leidimas įsigalioja paskelbus informaciją apie jo išdavimą “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”. Leidimas neišduodamas, jeigu pateikiami ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui gauti, dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų ar pateikiami klaidingi duomenys. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsisakiusi asmeniui išduoti leidimą, nurodo tokio atsisakymo motyvus bei apskundimo tvarką. Pašalinus priežastis, dėl kurių leidimas neišduotas, asmuo gali pateikti prašymą jį išduoti.
4. Leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu asmuo pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo galiojimą, asmuo yra likviduotas, reorganizuotas (išskyrus jungimo būdu), leidimą gavo pateikęs klaidingus duomenis, suklastotus dokumentus, jeigu nuslėpė faktus, dėl kurių leidimas negalėjo būti išduotas, arba vienerius metus nuo leidimo įsigaliojimo dienos nepradėjo teikti pašto paslaugų. Leidimo galiojimas panaikinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu. Apie leidimo galiojimo panaikinimą asmeniui per 5 darbo dienas pranešama raštu. Panaikinus leidimo galiojimą, asmuo leidimą per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi grąžinti Ryšių reguliavimo tarnybai.
5. Asmenys, prieš nutraukdami pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimą, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

7 straipsnis. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimas

1. Pašto siuntų, siunčiamų viešuoju pašto tinklu, rūšys bei didžiausi ir mažiausi matmenys turi atitikti Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinėje pašto konvencijoje, Pašto korespondencijos ir Pašto siuntinių reglamentuose nustatytus reikalavimus.
2. Jei nustatoma, kad priimtoje pašto siuntoje yra teisės aktais draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jie grąžinami siuntėjui arba konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
3. Jei įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka konfiskuojama pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais (prekėmis), apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui. Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai (prekės).
4. Pašto siuntos vežamos pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo sutartys, transporto priemonėmis. Vežėjo atsakomybė už pašto siuntos neišsaugojimą (praradimą, apgadinimą, daiktų trūkumą jose) nustatoma vežimo sutartyje, vadovaujantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.
5. Pašto siuntas vežančioms transporto priemonėms, vežančioms tik pašto siuntas, ir jas lydintiems asmenims per pasienio kontrolės punktus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.
6. Registruotoji pašto siunta įteikiama siuntėjo nurodytam gavėjui arba šio gavėjo įgaliotam asmeniui.
7. Pašto paslaugų teikėjai įdeda pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jei to padaryti negalima, apie tai praneša gavėjui. Pašto siunta, adresuota asmeniui į jo darbo, mokymosi vietą, bendrabutį, į karinės tarnybos vietą, ligoninę, sanatoriją, stovyklą ar įkalinimo vietą, pristatoma (įteikiama) administracijai arba jos įgaliotiems asmenims.
8. Gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti įrengtos lengvai prieinamoje vietoje daugiabučių namų kiekvienoje laiptinėje ne aukščiau kaip antrame aukšte; įmonėse, įstaigose, organizacijose – prie pagrindinių įėjimų; sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įėjimų (įvažiavimų) į sodą. Individualių namų savininkai įrengia gaunamųjų laiškų dėžutes prie įėjimo į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių. Gaunamųjų laiškų dėžutes įrengia pašto siuntos gavėjas.
9. Pasiuntinių paslaugų teikėjai siuntėjo pageidavimu gali teikti tokias papildomas paslaugas: surinkti pašto siuntas iš siuntėjų, garantuoti pašto siuntų pristatymą siuntėjo nustatytu laiku, suteikti galimybę pristatymo metu keisti gavėją, patvirtinti apie pašto siuntos įteikimą, sudaryti galimybę stebėti pašto siuntos pristatymą.
10. Pašto siunta, kurios neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas) negyvena, saugoma Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą laiką. Jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos neatsiėmė, nors jam buvo išsiųstas rašytinis perspėjimas, pašto paslaugų teikėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. Prie pranešimo pridedama pašto paslaugų teikėjo žyma, kad siuntėjas (gavėjas) kviečiamas pašto siuntą atsiimti neatvyko arba pašto siuntos atsisakė.
11. Keitimasis dokumentais vyksta tarp susitarimą dėl keitimosi dokumentais sudariusių asmenų. Šie asmenys patys pristato ir pasiima pašto siuntas, naudodamiesi savo ar trečiųjų asmenų patalpomis, transportu.

8 straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos

1. Kiekvienas naudotojas turi teisę į universaliąsias pašto paslaugas, prieinama kaina teikiamas visoje šalies teritorijoje. Pasiuntinių paslaugos nėra laikomos universaliosiomis pašto paslaugomis.
2. Universaliosios pašto paslaugos:
1) iki 2 kilogramų pašto korespondencijos siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;
2) iki 10 kilogramų pašto siuntinių surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;
3) registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;
4) iki 20 kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų Europos Sąjungos šalių narių, pristatymas ar įteikimas.
3. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas privalo:
1) visiems naudotojams vienodomis sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force majeure), taip pat užtikrinti vienkartinį pašto siuntų surinkimą ir vienkartinį pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą, išskyrus tam tikras aplinkybes, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti kaip išskirtines;
2) reguliariai teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją universaliųjų pašto paslaugų naudotojams apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų kainas ir kokybės reikalavimus ar standartus;
3) pagal viešojo pašto tinklo charakteristikas įrengti naudotojų poreikius atitinkantį pašto paslaugų teikimo vietų skaičių;
4) išleisti ir išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
5) kompensuoti sekogramų, karo belaisvių ir internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntų siuntimo išlaidas;
6) skelbti metinę ataskaitą, įskaitant išnagrinėtų skundų skaičių bei informaciją apie tai, kaip jie buvo išspręsti;
7) tvarkyti apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus bei sąnaudų apskaitos sistemos reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą; sąnaudų apskaitos sistemoje atskirti kiekvieną universaliąją pašto paslaugą bei rezervuotąsias pašto paslaugas;
8) nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka taikyti Europos Sąjungos standartus;
9) skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis sudaryti sutartis su kitais pašto paslaugų teikėjais dėl galimybės naudotis viešuoju pašto tinklu;
10) atliekant tarpvalstybinius galutinius atsiskaitymus už tarptautinio pašto paslaugas, laikytis tokių principų: nustatyti galutinių atsiskaitymų dydį atsižvelgiant į gaunamo tarptautinio pašto apdorojimo ir pristatymo sąnaudas; atsiskaitymus susieti su paslaugų kokybe; galutiniai atsiskaitymai turi būti skaidrūs ir nediskriminuojantys.
4. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi teisę:
1) sudaryti su klientais individualias sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų;
2) bendradarbiauti su kitų šalių universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių pašto organizacijų veikloje.
5. Universaliųjų pašto paslaugų tarifai privalo būti pagrįsti teikiamų universaliųjų pašto paslaugų sąnaudomis, tačiau prieinami visiems pašto paslaugų naudotojams, skaidrūs ir nediskriminuojantys. Jeigu Vyriausybė universaliųjų pašto paslaugų teikėjui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų tarifus nustato mažesnius už pašto paslaugų sąnaudas, šių sąnaudų ir tarifų skirtumas padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžete numatytų lėšų.
6. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nustatant tokius tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai teikiamomis pašto paslaugomis. Tarifai turi būti vienodi visiems panašiomis sąlygomis siunčiantiems naudotojams.
7. Valstybės įmonė Lietuvos paštas gali turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės herbą taip pat gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

9 straipsnis. Rezervuotosios pašto paslaugos

Kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas, universaliųjų pašto paslaugų teikėjui rezervuojamos vidaus korespondencijos siuntų, reklaminio pašto, gaunamų tarptautinių korespondencijos siuntų surinkimo, paskirstymo, vežimo, pristatymo bei įteikimo paslaugos, laikantis svorio ir kainų limitų. Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos taikoma 100 gramų, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 50 gramų rezervuotųjų pašto siuntų svorio riba. Pašto paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas nuo 2004 m. gegužės 1 d. privalo teikti taikydami ne mažiau kaip 3 kartus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį tarifą, negu yra nustatytas universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos tarifas.

10 straipsnis. Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga

1. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai naudotojams privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą.
2. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto siuntą, gali patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų randa, siuntos nepriimti.
3. Operatyvinės veiklos subjektai, ikiteisminio tyrimo institucijos gali gauti informaciją apie pašto ar pasiuntinių paslaugų naudotojus, apžiūrėti pašto siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip kontroliuoti siunčiamus daiktus ir daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
4. Pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams draudžiama teikti informaciją apie kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas gauti šią informaciją, jeigu šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip.

11 straipsnis. Ginčų sprendimas

1. Iškilus ginčui tarp pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų arba tarp pašto paslaugų teikėjų ir pasiuntinių paslaugų teikėjų, naudotojas arba pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne teismo tvarka išspręstų ginčą su pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėju. Naudotojas, pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiai į teismą.
2. Ginčams pagal pašto, pasiuntinių paslaugų teikėjų ar naudotojų skundus nagrinėti taikomos Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintos Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų arba pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklės.
3. Jeigu pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas arba naudotojas kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą prieš tai nesikreipęs į pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėją, Ryšių reguliavimo tarnyba imasi priemonių šalis sutaikyti.
4. Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų bei pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės.
5. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybė ir žalos atlyginimas

1. Siuntėjas dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus pretenziją gali pareikšti pašto paslaugų teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.
2. Pretenzijos, pareikštos pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.
3. Pašto paslaugų teikėjai turi nustatyti bei patvirtinti paprastą bei sąnaudomis pagrįstą pašto paslaugų naudotojų skundų nagrinėjimo tvarką.
4. Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki įteikimo gavėjui) atlyginama vadovaujantis šiuo Įstatymu. Žala dėl prarastų, sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos bei Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis. Patirti netiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi.
5. Pašto paslaugų teikėjai neatsako už:
1) pašto siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų nustatyta tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn arba konfiskuojamos;
2) prarastus draudžiamus pašto siuntose siųsti daiktus (prekes).
6. Jeigu dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės dingsta ar buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės) apgadinti, jis atlygina:
1) už dingusią registruotąją pašto korespondencijos siuntą, kurios siuntėjas neįvertino, taip pat už joje sugadintus visus daiktus (prekes) – suma, lygia siuntimo išlaidoms. Registruotosios pašto siuntos dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į žalos atlyginimą, lygų realiam padarytos žalos dydžiui, tačiau jis negali viršyti pašto siuntos vertės;
2) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) registruotojoje pašto korespondencijoje ar dingusiame pašto siuntinyje – suma, lygia pašto siuntoje dingusių (apgadintų) daiktų (prekių) vertei, tačiau neviršijančia šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytos sumos;
3) už dingusią įvertintąją pašto siuntą – suma, lygia siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;
4) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, lygia siuntimo išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto (prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu įvertinta visa pašto siunta.
7. Tais atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos mokesčio dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės, pašto paslaugų teikėjas sumoka siuntėjui jo nurodytą išpirktinę sumą.
8. Jeigu pašto paslaugų teikėjas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotąją pašto korespondenciją ar pašto siuntinį, už tai jis siuntėjui atlygina siuntimo išlaidas.
9. Pašto paslaugų teikėjas, gavęs per šio Įstatymo nustatytus terminus pateiktą pretenziją, žalą atlygina:
1) dėl pašto siuntos, siųstos šalyje, – per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo dienos;
2) dėl tarptautinės pašto siuntos – per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos.
10. Pašto paslaugų teikėjas žalos neatlygina, jeigu:
1) siunčiant pašto siuntas atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių dingo pašto siunta, jeigu siuntoje trūksta daiktų ar jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto paslaugų teikėjų kaltė kitaip neįrodoma;
2) žala padaryta dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė pašto paslaugų teikėjo reikalavimus dėl pakuotės, daiktų įpakavimo ar dėl ypatingų siunčiamojo daikto (prekės) savybių;
3) pašto siunta, joje siunčiami daiktai (prekės) ar jų dalis išsiuntimo ar gavimo šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka konfiskuoti;
4) įteikiant gavėjui registruotąją pašto korespondenciją ar pašto siuntinį, pakuotė ir ant jos esantis išsiuntimo pašto antspaudas, lipdukas su specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto korespondencijos ar siuntinio svoris atitinka nurodytąjį;
5) gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo;
6) pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;
7) pašto siunta dingo ar buvo sugadinta šalyje, kurioje už tai nenumatyta atlyginti žalą;
8) siunčiamos sekogramos, karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų pašto korespondencijos siuntos.
11. Pasiuntinių paslaugų teikėjams šio straipsnio nuostatos taikomos, jeigu sutartyse su naudotojais nenustatyta kitaip. Jei sutartis pablogina naudotojų padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos.

Universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisyklės

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) nustato universaliųjų pašto paslaugų teikimo reikalavimus ir sąlygas, universaliųjų pašto paslaugų teikėjų ir universaliųjų pašto paslaugų naudotojų teises bei pašto siuntų adresavimo tvarką.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu (Žin., 1999, Nr.36-1070; 2004, Nr.60-2125).
Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:
Gavėjas – asmuo, kuriam universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi pristatyti ar įteikti siuntėjo pateiktą pašto siuntą.
Sekograma – atvirlaiškis, parašytas akliesiems iškiliuoju raštu, klišė su aklųjų rašto ženklais, garso įrašai ir specialus popierius, skirti tik akliesiems, jeigu juos siunčia oficialiai pripažinta aklųjų mokymo įstaiga arba jie yra jai adresuoti, bei garso įrašai, kuriuos siunčia aklasis arba kurie siunčiami aklajam.
Siuntėjas – asmuo, kuris universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pateikia (paveda) pristatyti (įteikti) nurodytam gavėjui pašto siuntą ir kuris yra atsakingas už jos turinį.
Pašto kodų sąrašas – universaliųjų pašto paslaugų teikėjo parengtas ir išleistas gyvenamųjų vietų pašto kodų sąrašas, kuriame taip pat nurodytos universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietos, išskyrus viešam naudojimui skirtas pašto dėžutes, ir jų kodai.
4. Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme.

II. UNIVERSALIŲJŲ PAŠTO PASLAUGŲ TEIKIMO
REIKALAVIMAI IR SĄLYGOS

5. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas privalo teikti šias universaliąsias pašto paslaugas (toliau vadinama – pašto paslaugos):
5.1. surinkti, paskirstyti, vežti ir pristatyti ar įteikti iki 2 kilogramų pašto korespondencijos siuntas;
5.2. surinkti, paskirstyti, vežti ir pristatyti ar įteikti iki 10 kilogramų pašto siuntinius;
5.3. surinkti, paskirstyti, vežti ir pristatyti ar įteikti registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas;
5.4. pristatyti ar įteikti iki 20 kilogramų pašto siuntinius, gautus iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių.
6. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas, teikdamas pašto paslaugas:
6.1. visiems naudotojams vienodomis sąlygomis užtikrina universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force majeure), taip pat užtikrina vienkartinį pašto siuntų surinkimą ir vienkartinį pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą, išskyrus tam tikras aplinkybes, kurias Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti kaip išskirtines;
6.2. pagal universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikas įrengia naudotojų poreikius atitinkantį pašto paslaugų teikimo vietų skaičių;
6.3. rengia ir leidžia universaliųjų pašto paslaugų teikėjo pašto kodų sąrašą;
6.4. viešai universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietose, išskyrus viešam naudojimui skirtas pašto dėžutes, ir savo interneto tinklalapyje skelbia pašto kodų sąrašą bei išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją naudotojams apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų tarifus ir kokybės reikalavimus (standartus);
6.5. viešai universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietose, išskyrus viešam naudojimui skirtas pašto dėžutes, laiko Lietuvos Respublikos pašto įstatymą, šias taisykles, pašto siuntų dokumentų (blankų ir pan.) pildymo ir adreso ant pašto siuntos užrašymo pavyzdžius;
6.6. kasmet iki kovo 1 dienos savo interneto tinklalapyje skelbia metinę ataskaitą, įskaitant išnagrinėtų skundų skaičių bei informaciją apie tai, kaip jie buvo išspręsti;
6.7. taiko tarifus, pagrįstus teikiamų universaliųjų pašto paslaugų sąnaudomis, prieinamus visiems naudotojams, bet ne didesnius nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal pašto siuntų svorio pakopas patvirtinti didžiausi universaliųjų pašto paslaugų teikimo tarifai;
6.8. kompensuoja sekogramų, karo belaisvių ir internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntų siuntimo išlaidas;
6.9. skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis sudaro sutartis su kitais pašto paslaugų teikėjais dėl galimybės naudotis viešuoju pašto tinklu;
6.10. atlygina žalą dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų ar siųstų daiktų (prekių) (padarytą nuo jų priėmimo iš siuntėjo iki įteikimo gavėjui) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka;
6.11. taiko Europos Sąjungos standartus Standartizacijos darbų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1997 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 355 „Dėl Standartizacijos darbų tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 1-37), nustatyta tvarka.
7. Už pašto siuntų, siunčiamų Lietuvos Respublikoje ar į užsienio valstybę, siuntimą mokama pagal šių taisyklių 6.7 punkto reikalavimus nustatytus tarifus pašto mokos ženklais, grynaisiais pinigais arba atsiskaitant per banką.

III. UNIVERSALIŲJŲ PAŠTO PASLAUGŲ TEIKĖJO VIEŠUOJU PAŠTO TINKLU SIUNČIAMŲ PAŠTO SIUNTŲ ADRESAVIMO TVARKA

8. Adresuojant pašto siuntą turi būti laikomasi šių bendrųjų reikalavimų:
8.1. pirmiausia rašoma gavėjo vardas (vardo raidė) ir pavardė, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos, kito subjekto (toliau – įstaiga) pavadinimas, paskui adresas; ta pačia tvarka rašomas ir siuntėjo adresas;
8.2. pareigos ir pagarbos žodis ar jo sutrumpinimas rašomi prieš fizinio asmens vardą (vardo raidę) ir pavardę;
8.3. draudžiama adresą rašyti nusitrinančiomis rašymo priemonėmis, nurodyti dokumentų numerius ir serijas;
8.4. Gavėjo adresas rašomas priekinėje pašto siuntos pusėje, apatiniame dešiniajame kampe arba langelyje po permatoma plėvele, jei laiškas siunčiamas voke su permatomu langeliu;
8.5. siuntėjo adresas rašomas priekinėje pašto siuntos pusėje, viršutiniame kairiajame kampe, o jei nėra vietos viršutiniame kairiajame kampe, siuntėjo adresas rašomas kitoje pašto siuntos pusėje, viršuje, centre;
8.6. siuntėjo vardas ir pavardė arba įstaigos pavadinimas rašomi vardininko linksniu.
9. Lietuvos Respublikoje siunčiamos pašto siuntos turi būti adresuojamos laikantis šių reikalavimų:
9.1. visi adreso duomenys ant pašto siuntos rašomi aiškiai ir įskaitomai valstybine kalba;
9.2. gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas turi būti rašomi:

9.2.1. naudininko linksniu;

9.2.2. jei pašto siunta adresuojama įstaigos padaliniui, pirma rašomas įstaigos pavadinimas kilmininko linksniu, toliau – padalinio pavadinimas naudininko linksniu;

9.2.3. jei pašto siunta adresuojama konkrečiam tarnautojui, rašomas visas tarnautojo pareigų pavadinimas, vardas (vardo raidė) ir pavardė naudininko linksniu;

9.2.4. jei pašto siunta siunčiama įstaigos adresu konkrečiam tarnautojui, bet nežinomos jo pareigos, įstaigos pavadinimas rašomas vardininko linksniu po tarnautojo vardo (vardo raidės) ir pavardės;

9.2.5. adresuojant registruotąją, įvertintąją pašto siuntą arba pašto siuntą, siunčiamą į gyvenamąsias vietoves, kuriose nėra gatvių pavadinimų ir namų numerių, gavėjo vardas rašomas nesutrumpintas;
9.3. adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į savivaldybės centrą, turi būti nurodoma: gavėjo vardas (vardo raidė) ir pavardė arba pavadinimas, gatvės (aikštės, prospekto ar pan.) pavadinimas vartojamas su šio žodžio trumpiniu g. (a., pr. ar pan.), namo ir buto numeris (tarp jų rašomas brūkšnelis), pašto kodas (prieš pašto kodą valstybės kodo LT rašyti nebūtina), miesto pavadinimas;
9.4. adresuojant pašto siuntą, siunčiamą ne į savivaldybės centrą, turi būti nurodoma: gavėjo vardas (vardo raidė) ir pavardė arba pavadinimas, gatvės (aikštės, prospekto ar pan.) pavadinimas vartojamas su šio žodžio trumpiniu g. (a., pr. ar pan.), namo ir buto numeris (tarp jų rašomas brūkšnelis), gyvenamosios vietovės pavadinimas, gavėją aptarnaujančios universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietos, išskyrus viešam naudojimui skirtas pašto dėžutes, pavadinimas, jei pašto paslaugų teikimo vieta yra kitoje, ne gavėjo gyvenamojoje vietovėje, pašto kodas (prieš pašto kodą valstybės kodo LT rašyti nebūtina), savivaldybės pavadinimas.
10. Iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę siunčiama pašto siunta turi būti adresuojama laikantis šių reikalavimų:
10.1. adresas ant pašto siuntos turi būti užrašytas tiksliai, aiškiai ir įskaitomai lotyniškomis raidėmis ir arabiškais skaitmenimis; jei valstybėje, į kurią siunčiama pašto siunta, vartojami kitokie rašmenys ir skaitmenys, adresas gali būti rašomas valstybės, į kurią siunčiama pašto siunta, rašmenimis bei skaitmenimis;
10.2. valstybės, į kurią siunčiama pašto siunta, pavadinimas rašomas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis anglų arba prancūzų kalba;
10.3. nurodant siuntėjo adresą, prieš pašto kodą turi būti rašomas valstybės kodas LT, jungiamas su kodo skaitmenimis brūkšneliu, valstybės pavadinimas rašomas anglų arba prancūzų kalba didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.

IV. UNIVERSALIŲJŲ PAŠTO PASLAUGŲ TEIKĖJO TEISĖS

11. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi teisę:
11.1. sudaryti su naudotojais individualias sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų: nustatant specifinius tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai teikiamomis paslaugomis; tarifai turi būti vienodi visiems panašiomis sąlygomis siunčiantiems naudotojams;
11.2. grąžinti siuntėjui pašto siuntas su išimtais iš apyvartos, suteptais, sugadintais, nuvertintais, naudotais, negaliojančiais pašto mokos ženklais, jeigu už šių siuntų siuntimą nėra sumokėta kitomis mokėjimo priemonėmis;
11.3. grąžinti siuntėjui į viešąjį pašto tinklą, įskaitant viešam naudojimui skirtas pašto dėžutes, patekusias pašto siuntas, už kurių siuntimą siuntėjas sumokėjo kitam pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui.
11.4. nepriimti iš siuntėjo pagal Pasaulinę pašto konvenciją ir kitus teisės aktus draudžiamų siųsti daiktų;
11.5. reikalauti, kad siunta būtų supakuota pagal universaliųjų pašto paslaugų teikėjo nustatytus reikalavimus;
11.6. į viešam naudojimui skirtas pašto dėžutes įmestas pašto siuntas, už kurių siuntimą nesumokėta arba iš dalies sumokėta:

11.6.1. įteikti gavėjui, jei gavėjas sutinka sumokėti tokių pašto siuntų siuntimo išlaidas;

11.6.2. grąžinti siuntėjui, jei pašto siunta yra tarptautinė arba jei ji siunčiama įmonės, įstaigos ar organizacijos;

V. SIUNTĖJO IR GAVĖJO TEISĖS

12. Siuntėjas ir gavėjas turi teisę:
12.1. gauti informaciją apie teikiamas universaliąsias pašto paslaugas, apie universaliųjų pašto paslaugų teikėjo atsakomybę, savo teises bei pareigas;
12.2. savo nuožiūra naudotis visomis universaliųjų pašto paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis.
13. Kol pašto siunta nepristatyta (neįteikta) gavėjui, siuntėjas turi teisę atsiimti savo pašto siuntą.
14. Siuntėjas turi teisę universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pareikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, joje siųstų daiktų (prekių) dingimą, trūkumą ar apgadinimą per šešis mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.
15. Gavėjas turi teisę:
15.1. atsisakyti atsiimamos pašto siuntos, jos neišpakavęs;
15.2. gauti kompensaciją už prarastą ar sugadintą pašto siuntą, už trūkstamus ar apgadintus daiktus (prekes) joje tik tuo atveju, kai siuntėjas žalos atlyginimo atsisako ir raštu pasiūlo kompensaciją išmokėti gavėjui.

VI. GINČŲ SPRENDIMAS

16. Ginčai tarp universaliųjų pašto paslaugų teikėjo ir universaliųjų pašto paslaugų naudotojų bei tarp universaliųjų pašto paslaugų teikėjo ir kitų pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sprendžiami Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nustatyta tvarka.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas už šių taisyklių reikalavimų nesilaikymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

7.2.2.2 Pašto įmonės strategijos formavimas, išsiaiškinus šalies ir tarptautinio ūkio plėtros tendencijas

Atsižvelgiant į pasauliniame pašto sektoriuje vykstančius pokyčius, dalyvaujant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) ir valstybės įmonės Lietuvos pašto (toliau – valstybės paštas) atstovams buvo suformuota vientisa Lietuvos pašto sektoriaus plėtros 2004 – 2008 m. strategija, kuri nustato pagrindinius sektoriaus siektinus tikslus ir uždavinius penkeriems metams.
Strategijos kūrimo metu buvo atlikta Lietuvos pašto sektoriaus būklės analizė, taip pat buvo išanalizuoti plėtros netolygumai tarp Lietuvos Respublikos ir Europos valstybių bei įvertintas šių netolygumų laipsnis.
Rengiant Lietuvos pašto sektoriaus strategiją buvo remiamasi ne tik sektoriaus būklės analize, bet ir sektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmės analize, t.y. buvo nagrinėjama, kaip panaudoti stiprybes galimybėms įgyvendinti arba grėsmei sumažinti, kaip ištaisyti silpnybes pasinaudojant galimybėmis arba kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumažėtų grėsmė.
Remiantis sektoriaus būklės bei stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmės analize buvo suformuluoti Lietuvos pašto sektoriaus strategijos tikslai, numatytos priemonės ir uždaviniai šiems tikslams pasiekti bei numatyti vertinimo kriterijai, pagal kuriuos bus galima vertinti per tam tikrą laiką pasiektą pažangą.
Tikėtina, kad teigiamą įtaką Lietuvos pašto sektoriaus raidai turės integracijos į Europos Sąjungos struktūras bei „netradicinių” pašto paslaugų plėtra. Pašto paslaugų rinkos plėtra tiesiogiai gali būti susieta su šalies ekonomikos augimu. Prognozuojama, kad sektoriaus augimo tempai turėtų būti panašūs į BVP augimo tempus. Lietuvos pašto sektoriaus laukia iššūkis – liberalizuoti rinką kartu užtikrinant universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą.
Pažymėtina, kad Lietuvos pašto sektoriaus plėtrai daugiausia įtakos turės eurointegraciniai ir globalizacijos procesai bei informacinių technologijų plėtra, todėl siekiant sukurti ir išlaikyti ekonomiškai aktyvų ir stiprų pašto sektorių, reikia patobulinti pašto veiklą reglamentuojančią teisinę bazę (pirmiausia priimti naują LR pašto įstatymą) bei rinkos dalyvių reguliavimą, taip pat išspręsti valstybės pašto veiklai įtakos turinčius klausimus: subsidijų, teisinio statuso, infrastruktūros optimizavimo ir panaudojimo efektyvumo didinimo.
Plėtros strategijoje yra išskirtos kelios pagrindinės tendencijos:
Pašto rinka šalyje bus laipsniškai liberalizuojama, dėl to vis didės konkurencija tarp pašto paslaugų teikėjų. Jie bus priversti jungtis į stambias bendroves pagal paslaugų teikimo rūšis ar geografinę teritoriją.
Plečiantis prekybai internetu ir pagal katalogus (prekės paštu) didės poreikis pristatyti užsakytas prekes. Prognozuojama, kad 2002–2007 m. kasmet pašto siuntų skaičius augs po 7–10 proc., o 2008–2015 m. kasmet po 3–4 proc.

Strateginiai tikslai – siektini veiklos rezultatai, susiję su atitinkamais poreikiais, sąlygomis ir galimybėmis.
Uždavinys – per nustatytą laikotarpį pasiekiamas ir įvertinamas atitinkamo tikslo įgyvendinimo rezultatas.
Priemonė (projektas) – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas (sprendinys), kuriam naudojami žmonių, finansiniai ir materialiniai ištekliai.
Vertinimo kriterijus – rodiklis, suteikiantis informaciją apie strateginio veiklos plano ar ūkio šakos (sektoriaus) strategijos įgyvendinimą.

7.3.3.3 Pašto įmonės darbo kokybės rodiklių sistema ir analizė, pašto reformos užduotys

Lietuvos pašto rinkos analizė

Atsižvelgiant į šalies ekonomikos plėtros tempus galima daryti išvadą, kad BVP augimas teigiamai veiks ir pašto sektoriaus plėtrą. Tiesa, tikėtinas darbo užmokesčio augimas turėtų didinti teikiamų paslaugų įkainius arba (ir) priversti rinkos dalyvius siekti efektyvumo ir ieškoti papildomų rezervų siekiant sėkmingai konkuruoti rinkoje. Pastaraisiais laikotarpiais užfiksuojama defliacija gali neigiamai paveikti naudojimąsi pašto paslaugomis ateityje. Vartotojai, pripratę prie žemų kainų, gali jautriai reaguoti į įkainių didėjimą, to pasekmė būtų mažėjanti pašto paslaugų paklausa, kuri lemtų ir mažesnius sektoriaus plėtros tempus.
Nors Lietuvos pašto sektorius dar tik ruošiasi oficialiai liberalizacijai, rinkos dalyvių nuomone, pašto rinka jau šiandien dirba intensyvios konkurencijos sąlygomis. Nors nėra tikslių duomenų apie pašto sektorių (jų neturi nei Statistikos departamentas, nei Ryšių reguliavimo tarnyba), atskirų pašto paslaugų (pašto korespondencija, siuntiniai ir pan.) konkurencinė analizė leidžia daryti tokias išvadas. Toliau bus analizuojamos pagrindinės pašto paslaugos kaip atskiri rinkos segmentai bei įvertinta konkurencija ir segmentuose veikiantys rinkos dalyviai.
Statistikos departamento ir RRT teikiama informacija yra nepakankama norint nustatyti Lietuvos pašto rinkos dydį ir dalyvius, todėl išsami Lietuvos pašto rinkos analizė be atskiro rinkos tyrimo yra neįmanoma.
Lietuvos pašto sektoriaus strategija buvo formuojama remiantis šio dokumento skyriuje Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika. Pirmiausia buvo apibendrinti Lietuvos pašto sektoriaus plėtrai įtakos turėsiantys veiksniai bei pašto verslo raidos tendencijos (galimybės ir grėsmė). Po to, įvertinus Lietuvos nacionalinio pašto sektoriaus stiprybes ir silpnybes, buvo suformuluoti pagrindiniai strateginiai tikslai 2004 – 2008 metams, strateginiai uždaviniai bei jiems įgyvendinti pasirinktos priemonės.
Lietuvos nacionalinio pašto strategija buvo suformuluota įvertinant galimas rinkos raidos tendencijas, nubrėžiant aiškią kryptį tolesnei pašto sektoriaus plėtrai, tačiau paliekant galimybes lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius. Pagrindinis Lietuvos nacionalinio pašto sektoriaus strateginiai tikslai yra tokie:
Didinti Lietuvos pašto paslaugų rinkos patrauklumą vartotojams bei investuotojams,
Optimaliai liberalizuoti Lietuvos pašto paslaugų rinką
Užtikrinti universalių pašto paslaugų (UPP) prieinamumą,
Užtikrinti pašto paslaugų konkurencingumą.
Valstybės pašto reorganizavimas, siekiant didinti jo veiklos efektyvumą
Atsižvelgiant į ES pašto sektoriaus raidą, kur viena iš ryškiausių tendencijų yra pašto bendrovių stambėjimas, valstybės paštas, kaip ir daugelis mažų Europos šalių nacionalinių paštų, siekia su didelėmis pašto įmonėmis plėsti partnerystę, kuri užtikrintų papildomus finansinius išteklius, pašto siuntų srautus bei valstybės subsidijų poreikio mažėjimą. Strateginio partnerio ar investuotojo atėjimui į Lietuvą gali sutrukdyti valstybės pašto valstybės įmonės statusas, trukdantis greitai ir kokybiškai spręsti problemas bei neleidžiantis pilnai ir efektyviai panaudoti esamų resursų.
Kaip efektyvaus resursų panaudojimo pavyzdys galėtų būti centralizuoto valstybės pašto valdymo modelio sukūrimas. Kadangi valstybės paštas veikia visoje Lietuvoje, tam tikra regioninė decentralizacija yra neišvengiama. Tačiau tokiu atveju decentralizacija taikytina tik tiesioginėms, t.y. klientų aptarnavimo funkcijoms, kurioms būtinas tiesioginis kontaktas su pašto paslaugų naudotoju. Didžioji dalis kitų decentralizuotų funkcijų negali būti efektyvios dėl mažų atskirų apskričių centrinių paštų atliekamų operacijų apimčių. Tokio neefektyvumo pavyzdys galėtų būti esamas valstybės pašto iždo valdymas. Šiuo metu įmonėje nėra centralizuoto iždo valdymo sistemos, o tai neleidžia efektyviai panaudoti esamo pinigų likučio, kadangi kiekvienas filialas valdo jame sukuriamus pinigų srautus.
Minėto modelio sukūrimą stabdo ir integruotos verslo valdymo sistemos nebuvimas. Šiuo metu valstybės paštas planuoja pasirinkti ir įdiegti centralizuotą informacinę sistemą. Prieš pradedant jos diegimą turėtų būti atlikta verslo valdymo efektyvumo didinimo (tarp jų funkcijų centralizavimo) galimybių analizė, į kurios rezultatus / darbo eigoje priimtus sprendimus turėtų būti atsižvelgta formuluojant konkrečius reikalavimus sistemai. Jau dabar galima teigti, kad egzistuoja žymus „pagalbinių”, t.y. tiesiogiai su klientų aptarnavimu nesusijusių, funkcijų (apskaita, ekonomika, finansai, iždo valdymas, personalo valdymas ir pan.) centralizavimo potencialas.
Norint gauti vienalytę informaciją valdymo sprendimams priimti, po veiklų analizės turėtų būti suvienodintos padalinių organizacinės struktūros, taip pat turėtų būti atsižvelgta į padalinių stambinimo (dydžio, atliekamų funkcijų ir administravimo prasme) galimybes. Pavyzdžiui, skirtingų apskričių centrinių paštų aptarnaujamos teritorijos turėtų būti panašios savo plotu, paštų skaičiumi. Toks sustambinimas taip pat leistų efektyviau planuoti pašto vežimo maršrutus.
Patvirtinus standartizuotas veiklas, galėtų būti sukurta veiklos rodiklių sistema, leisianti įvertinti ne tik valstybės pašto finansinius rezultatus, bet ir vidinių procesų, žmogiškųjų išteklių, santykių su klientais valdymo efektyvumą.
Visos šios priemonės turėtų didinti valstybės pašto vertę, o kartu ir patrauklumą strateginiam partneriui, bei mažinti valstybės subsidijų poreikį.
Kaip jau buvo minėta, įgyvendinti šiuos uždavinius trukdo valstybės pašto valstybės įmonės statusas, todėl kaip viena iš pagrindinių priemonių, numatytų valstybės pašto verslo vertei didinti, yra valstybės pašto akcionavimas iki 2005 m. Atsižvelgiant į dabartinę įstatyminę bazę, per 2004 m. numatoma imtis tokių priemonių:
VĮ Lietuvos pašto ilgalaikio turto efektyvumo įvertinimas (per 2004 m.);
parengti valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę įstatymo projektą (tai numatyta Lietuvos Respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (Žin., 2002, Nr. 103-4604);
parengti valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę projektą;
įgyvendinti valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę projektą;
įregistruoti AB Lietuvos pašto akcijas Vertybinių popierių komisijoje;
parengti AB Lietuvos pašto privatizavimo galimybių analizę.
Galimas pagrindinis kriterijus, nustatytas šių priemonių įgyvendinimo priežiūrai:
laiko kriterijus (priemonių įvykdymo data – iki 2005 m. sausio 1 d.).
Reorganizavus valstybės paštą, bus imamasi priemonių, susijusių su perteklinės infrastruktūros pardavimu. Manoma, kad šis procesas truks iki 2008 m. pabaigos:
AB Lietuvos pašto perteklinio ilgalaikio turto pardavimas (per 2007 – 2008 m.).
Galimas pagrindinis kriterijus, nustatytas šių priemonių įgyvendinimo priežiūrai:
valstybės pašto pajamos vienam kvadratiniam metrui, litais.
Lygiagrečiai su šiomis priemonėmis visu šios Lietuvos pašto sektoriaus strategijos gyvavimo laikotarpiu bus skatinama ir valstybės pašto paslaugų, išnaudojančių esamą infrastruktūrą, plėtra. LR susisiekimo ministerija vertins valstybės pašto 2004 – 2005 m. parengtus pasiūlymus dėl pašto paslaugų plėtros, pagal poreikį bus inicijuojami jiems įgyvendinti reikalingi pokyčiai LR teisinėje bazėje.
Galimi pagrindiniai kriterijai, nustatyti šių priemonių įgyvendinimo priežiūrai:
valstybės pašto paslaugų apimčių pokytis per metus (pagal rūšis) litais, vienetais, procentais;
valstybės pašto paslaugų (išskyrus UPP) pelningumas, procentais.
Lygiagrečiai taip pat bus siekiama didinti valstybės pašto veiklos (vidinių) procesų efektyvumą, įvertinant šiuo metu rengiamą pasiūlymą dėl centralizuotos informacinės valdymo sistemos plėtros, vertinant kitus valstybės pašto pasiūlymus dėl efektyvumo didinimo, kurie bus atlikti 2004 – 2005 m. Pagal poreikį bus inicijuojami jiems įgyvendinti reikalingi pokyčiai LR teisinėje bazėje.
Galimi pagrindiniai kriterijai, nustatyti šių priemonių įgyvendinimo priežiūrai:
valstybės pašto paslaugų (pagal rūšis) kiekis vienam darbuotojui, vienetais;
pajamos vienam valstybės pašto darbuotojui, litais;
sąnaudos vienam valstybės pašto darbuotojui, litais;
pajamų / sąnaudų koeficientas.

Esamų pašto paslaugų plėtros bei naujų paslaugų diegimo pašto sektoriuje skatinimas, siekiant pašto sektoriaus augimo BVP lygiu ir sudarant galimybes kurti naujas darbo vietas

Esamų pašto paslaugų plėtros bei naujų paslaugų diegimo pašto sektoriuje skatinimas, siekiant pašto sektoriaus augimo BVP lygiu ir sudarant galimybes kurti naujas darbo vietas – dar vienas labai svarbus uždavinys, kuris padės įgyvendinti pagrindinį strateginį tikslą ir sukurti augančią ir patrauklią vartotojams bei investuotojams Lietuvos pašto paslaugų rinką.
Šis uždavinys bus keliamas visu Lietuvos pašto strategijos įgyvendinimo laikotarpiu (2004 – 2008 m.). Pagrindinė priemonė šiam uždaviniui pasiekti yra pokyčių teisinėje bazėje poreikio nuolatinis sekimas ir, esant reikalui, pokyčių inicijavimas.
Galimi pagrindiniai kriterijai, nustatyti šių priemonių įgyvendinimo priežiūrai:
darbo vietų skaičiaus pokytis sektoriuje, procentais;
metinis sektoriaus pajamų už paslaugas (pagal rūšis) pokytis, procentais;
pajamų už integruotas paslaugas dalis bendrose sektoriaus pajamose, procentais.
STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ
Siekiant užtikrinti tinkamą strateginių tikslų įvykdymą būtina nuolat stebėti Lietuvos pašto sektoriaus būklę.
Lietuvos pašto sektoriaus stebėsenos ataskaitos rengiamos vieną kartą per metus. Minėtas ataskaitas rengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija. Ataskaitų gavėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie Strategijoje numatytų įgyvendinimo uždavinių įvykdymo būklę bei, esant poreikiui, reikalingas papildomas priemones.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Norint sėkmingai įgyvendinti šią Strategiją, pirmiausia turėtų būti patikslintos nacionalinės programos – į jas įtrauktos šioje Strategijoje numatytos priemonės.
Be to, turi būti sukurta šios Strategijos įgyvendinimo monitoringo sistema, sudaranti galimybę reguliariai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti kliūtis ir problemas. Atsižvelgiant į monitoringo rezultatus, turi būti numatytos ir įgyvendintos papildomos priemonės, užtikrinančios strateginių tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į išorės ir vidaus pokyčius, ši Strategija reguliariai gali būti tikslinama.

Leave a Comment