UNIVERSITETAS
FAKULTETAS
katedra
Kursinis darbas
Vadybos ir verslo administravimo studiju programosLietuvoje
Tikrino: Dėst.
Darbą atliko: gr. studentas
Kaunas 2004
TURINYS
TURINYS 2ĮVADAS 31. VADYBA IR VERSLO ADMINISTRAVIMAS. DISCIPLINOS VIETA HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SISTEMOJE 41.1 Istorinis ekskursas 41.2 Veiklos sektoriai 52. VADYBA IR VERSLO ADMINISTRAVIMAS LIETUVOJE 102.1 Aplinkos tendencijos 102.2 SSGG matrica 13IŠVADOS 15LITERATŪRA 16PRIEDAI 18
ĮVADAS
Ši trumpa situacijos analizė nepretenduoja į išsamų vadybos ir verslo administravimo krypties Lietuvoje vertinimą visoje mokslo bei studijų procesų apibrėžiamoje erdvėje. Šiame darbe aptariamos Lietuvos vadybos ir verslo administravimo, kaip akademinės disciplinos, formavimasis Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Rengiant darbą stengtasi pabrežti pagrindinių pastebėtų problemų sąrašą, kurį sudarant stengtasi neliesti reiškinių, šiandien būdingų visai Lietuvos mokslo ir studijų sistemai. Aptarta situacija vadybos ir verslo administravimo kryptyje glaustai pateikiama (SSGG) matricos pavidalu (SWOT analizė).Lietuvai tapus Europos Sjungos nare kyla noras padiskutuoti, kaip svarbios vadybos ir verslo administravimo mokslo ir studijų programos galėtų būti finansuojamos iš struktūrinių ES fondų.
1. VADYBA IR VERSLO ADMINISTRAVIMAS. DISCIPLINOS VIETA HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SISTEMOJE
Vadyba ir verslo administravimas Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje kartu apibrėžia atskirą studijų kryptį. Istoriškai verslo administravimo (business administration) studijos kildinamos iš ekonomikos studijų ir buvo suprantamos kaip pagrindinis pelno siekiančių organizacijų vadovų rengimo edukacinis šaltinis. Besiformuojant vadybos (management) mokslui pradėta laikytis požiūrio, kad vadyba nebūtinai visada susijusi su verslu, kuris dažniausia apibrėžiamas kaip kryptinga veikla, siekiant pelno. Vadyba – tai veikla, kuria siekiama, kad organizacijos materialieji ir žmogiškieji ištekliai būtų efektyviai panaudoti siekiant užsibrėžtų tikslų (Drucker, 1985). Įsigalioja požiūris, kad vadybos mokslas apibrėžia platesnį kontekstą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas organizacijų vadovų racionalaus, sisteminio požiūrio į problemų sprendimą formavimui (Dennis, 1998). Tuo tarpu verslo administravimas labiau orientuojamas į atskiras organizacijos funkcijas, pvz., finansus, personalą, rinkodarą ir pan.
1.1 Istorinis ekskursasVadybos ir verslo administravimo universitetinių studijų formavimosi pradžia siejama su 19-tojo amžiaus antrąja puse, kai įsikūrė tokios aukštosios mokyklos, kaip Wharton Business School Pensilvanijos universitete (JAV) bei Ecole des Hautes Etudes Commerciales Paryžiuje. Prasidėjęs spartus pramonės vystymasis įtakojo ir verslo studijų vystymąsi. Bene didžiausią įtaką Europoje 20-tojo amžiaus pradžioje turėjo vokiškasis studijų modelis, pagal kurį buvo įkurtos specializuotos verslo aukštosios mokyklos ir kitose šalyse, ypač Skandinavijoje. Pagrindiniai tuo metu dėstomi dalykai: ekonomika, teisė, apskaita. Techniškieji Vokietijos universitetai į mokymo programas pirmieji įtraukė dalykus, suformavusius šiuolaikinės vadybos pagrindus: darbo organizavimą, darbo psichologiją, personalo valdymą. Didžiulis vadybos ir verslo administravimo studijų populiarumo augimas septintajame 20-tojo amžiaus dešimtmetyje siejamas su amerikietiškojo studijų modelio įsigalėjimu. Šio modelio pagrindą sudarė formalių, matematinių metodų taikymas vadyboje, o taip pat biheviorizmo pagrindu pradėję formuotis elgsenos mokslai, pasiūlę organizacijų ir juos sudarančių individų veiklos analizės metodus. Imta visuotinai pripažinti, kad vadybos ir verslo administravimo koncepcijos pajėgia apibrėžti teorinius sėkmingos organizacijų veiklos pagrindus (Engwall, 1994).Lietuviškoji vadybos ir verslo administravimo, kaip akademinės disciplinos, formavimosi pradžia siejama su Ekonomikos skyriaus įkūrimu 1923 metais Kauno universiteto Teisės fakultete. Tuo metu, tarp kitų dalykų, čia pradėtas dėstyti mokslas apie prekybos ir pramonės įmonių organizavimą. Vėliau (1940 m.), jau Vilniaus universitete buvo įkurtas Ekonomikos mokslų fakultetas, pradėjęs ūkio planavimo, pramonės ekonomikos, finansų ir kredito, statistikos, ūkinės apskaitos specialybių studijas. Būdinga, kad sovietiniu laikotarpiu terminai “vadyba” ir “verslo administravimas” buvo nevartojami, siejant juos su priešiškais oficialiajam mentalitetui norais susivokti žmonių valdyme (leista tik išrinktiesiems) ar siekti pelno (baudžiama pagal įstatymus).Atkūrus nepriklausomybę, tie patys terminai pirmiausia tapo ginčų objektu. “Biznis” ar “verslas”, “menedžmentas” ar “vadyba”? – tai klausimai, ilgai aptarinėti akademinėje bei bulvarinėje spaudoje, tiek ieškant geriausio lietuviško atitikmens, tiek ir aiškinantis šių terminų apibrėžiamą turinį. Pirmosios vadybos ir verslo administravimo studijos universitetuose formavosi, dažnai tik iš nuogirdų mėginant atspėti, kaip ir kodėl jos organizuojamos Vakarų Europos ar JAV aukštosiose mokyklose. Pradininkais čia reikėtų laikyti Kauno technologijos universiteto Administravimo fakultetą ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą.
Po nepriklausomybės atkūrimo pradėję aktyviai lankytis istorinėje tėvynėje JAV lietuviškosios akademinės bendruomenės atstovai įtakojo spartų amerikoniškojo studijų modelio paplitimą. Per pastarąjį dešimtmetį vadybos ir verslo administravimo studijos atsirado bene kiekvienoje aukštojoje mokykloje.1.2 Veiklos sektoriaiMoksliniai tyrimai. Palyginti didelis aukštųjų mokyklų skaičius ir pakankamai tolygus jų pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje iš pažiūros sudaro dėkingas sąlygas darniai mokslinei veiklai plėtotis. Tačiau pernelyg trumpos vadybos ir verslo administravimo mokslo tradicijos Lietuvoje sąlygoja visą eilę problemų, apsunkinančių kokybiškos, konkurencingos mokslinės produkcijos kūrimą. Daugiau kaip prieš dešimtmetį atsiradusi galimybė išsamiau susipažinti su pažangia tarptautine patirtimi nebuvo iškart tinkamai išnaudota dėl nepakankamo užsienio kalbų mokėjimo. Dar ir šiandien tai pakankamai rimta kliūtis, stabdanti Lietuvos mokslininkų integravimąsi į tarptautinę akademinę bendruomenę. Ilgesnes vietines tradicijas turinčių sričių mokslininkams nepakankamas kalbos žinojimas šiuo požiūriu mažiau kliudo, nes jie pakankamai laisvai jaučiasi “profesinio slengo” erdvėje. Čia reikia pastebėti, kad daugumą vadybos ir verslo administravimo srities mokslininkų sudaro vyresnės kartos atstovai, dažniausiai pastarąjį dešimtmetį pakeitę savo mokslinių interesų sritį. Pati tyrimo sąvoka vadybos moksle iš pradžių buvo sunkiai suvokiama posttotalitariniame, į technologinius ir tiksliuosius mokslus orientuotame kontekste. Tokie nauji tyrimo objektai, kaip organizacijos kultūra, darbuotojų motyvacija, intelektualusis kapitalas, vartotojo elgsena reikalauja ne tik kokybiškai naujų tyrimo metodų supratimo, bet ir jų taikymo patirties, kuri gali atsirasti tik nuolat sprendžiant konkrečias praktines problemas, t.y., užsiimant taikomaisiais (arba užsakomaisiais) tyrimais.Taikomieji tyrimai. Vadybos ir verslo administravimo kryptyje taikomieji tyrimai paprastai atliekami organizacijų konsultavimo bei praktinio mokymo projektų pavidalu. Pagrindinė kliūtis šiuo požiūriu – abipusis nepasitikėjimas, atsiradęs rinkos ekonomikos formavimosi apyaušryje, kai pirmieji savamoksliai Lietuvos verslininkai greit uždirbo palyginti didelius pinigus, o pirmieji vadybos specialistai universitetuose nevisai nuoširdžiai stengėsi nepripažinti jų sugebėjimų. Ne vienoje aukštojoje mokykloje įsikūrė verslo konsultavimu užsiimantys padaliniai, tačiau tik labai nedidelė jų dalis pelnė verslo bendruomenės pasitikėjimą ir sugeba konkuruoti su lietuviškomis bei tarptautinėmis konsultacinėmis kompanijomis. Savo ruožtu, dauguma universitetų dėstytojų vengia leistis į aktualių verslo problemų sprendimą, nenorėdami prisiimti atsakomybę už rezultatus, nuo kurių kartais priklauso organizacijų ir žmonių likimai. O tie dėstytojai, kurie nebijo konfrontacijos su realiomis verslo problemomis ir dalyvauja konsultavimo ar mokymo projektuose, dažniausiai ilgainiui palieka akademinę terpę ir išeina dirbti į konsultacines kompanijas, kurios siūlo nepalyginamai didesnius atlyginimus. Ta negausi mokslininkų, sugebančių suderinti akademinę ir konsultacinę veiklas, dalis kaip tik ir yra šiandieninių vadybos ir verslo administravimo mokslo bei studijų varomoji jėga. Būtent jie užtikrina realių situacijų analizės įtraukimą į studijų procesą, gerai jaučia aktualių tyrimo uždavinių poreikį, gali įtakoti studijų programų turinį, atsižvelgdami į naujų kompetencijų poreikio atsiradimą. Deja, lyginant su pripažintomis užsienio aukštosiomis mokyklomis, tokių individų Lietuvos akademinėje bendruomenėje yra per mažai.
Atrodytų, kad valstybės institucijos turėtų rodyti didesnį pasitikėjimą konsultantais ir patarėjais iš akademinės bendruomenės. Tuo labiau, kad pastaruoju metu stipriai padidėjęs įvairių strateginių planų (atskirų ūkio sričių, miestų bei regionų ir kt.) bei paraiškų tarptautiniams fondams rengimo poreikis sudaro palankias sąlygas bendradarbiavimui. Tačiau valstybės institucijos taip pat pakankamai skeptiškai vertina potencialią tokio bendradarbiavimo naudą ir stengiasi atlikti minėtus darbus savo darbuotojų pajėgomis, arba samdydamos profesionalius konsultantus.Pastaruoju metu, ypač – nepakankamo mokslo ir studijų finansavimo kontekste, dažnai kalbama apie tai, kad verslas turėtų aktyviau remti akademinę veiklą. Verslo įtraukimas į mokslo ir studijų plėtros procesą bus sėkmingas tik tada, kai verslas turės tam reikalingas paskatas. Iš vienos pusės tai susiję su pasitikėjimu mokslo bei studijų rezultatų kokybe ir pritaikomumu, iš kitos pusės – su aplinka, didele dalimi – su įstatymine aplinka, kuri skatina atitinkamą verslo požiūrį ir elgesį. Viena dažniausiai minimų (galbūt – ir nesunkiai įgyvendinamų) pastarosios aplinkos korekcijų galėtų būti mokesčių lengvatų taikymas organizacijoms, finansuojančioms savo darbuotojų studijas, skiriančioms ilgalaikį finansavimą tyrimams, nesusijusiems tiesiogiai su tų organizacijų veikla ar kitais būdais remiančių mokslą ir studijas.Studijos. Šiuo metu Lietuvos studijų ir mokymo programų registre įregistruotos 68 vadybos ir verslo administravimo krypties aukštojo universitetinio mokslo studijų programos, iš jų 23 bakalauro (pirmosios pakopos) studijų ir 45 magistrantūros (antrosios pakopos) studijų programos (IS Mokykla, 2003). Kartu su valstybiniais universitetais šios krypties studijų programas siūlo ir dvi nevalstybinės aukštosios mokyklos – Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla (Klaipėdoje) bei Tarptautinė aukštoji vadybos mokykla (Kaune ir Vilniuje).Bendrajame priėmime į pagrindines studijas, vadybos ir verslo administravimo kryptį pirmuoju prioritetu 2003 m. nurodė 3320 stojančiųjų, t.y., 10,3% bendro pateikusiųjų prašymus skaičiaus, arba maždaug tiek pat, kiek ekonomikos bei teisės studijose. Iš jų studijuoti pakviesti 1987 stojantieji, t.y., apie 60% (LAMA BPO, 2003). Taigi, nepaisant nemažėjančio studijų krypties populiarumo, norinčiųjų studijuoti poreikis tenkinamas geriau, negu vidutiniškai socialinių mokslų srityje (apie 42%).Kita vertus, iš pateiktų skaičių matyti, kad šią nemažą paklausą aukštosios mokyklos tenkina, siūlydamos neadekvačiai didelį studijų programų skaičių. Studijų programų “smulkinimas” ypač akivaizdus pagrindinėse universitetinėse studijose. Visų minėtų 23 pagrindinių studijų programų suteikiama kvalifikacija – vienoda, t.y., “Vadybos ir verslo administravimo bakalauras”, nors jų pavadinimų įvairovė verčia abejoti faktišku suteikiamos kvalifikacijos palyginamumu, pvz.: “Transporto inžinerijos vadyba”, “Namų ūkio technologija”, “Žemės ūkio buhalterinė apskaita ir finansai”, “Kultūros vadyba” ir pan. (IS Mokykla, 2003). Pasidomėjus vadybos ir verslo administravimo bakalauro studijų organizavimu tarptautiniu mastu pripažintose aukštosiose mokyklose aiškėja, kad pagrindinis šios krypties studijų turinys yra pakankamai griežtai apibrėžtas, o įvairovė pasiekiama ne studijų programų, o pasirenkamų dalykų gausa. Tokiu būdu, baziniai dalykai užtikrina studijų “akademiškumą” ar “universitetiškumą”, o pasirenkami leidžia atsižvelgti į individualius studijuojančiųjų prioritetus. Siaurai specializuotos programos labiau būdingos neuniversitetinėms studijoms. Išsamią universitetinių pirmosios pakopos vadybos ir verslo administravimo studijų analizę pateikia Kundrotas (1999).Perdėta specializacija, fragmentacija Lietuvoje pastebima ir antrosios pakopos studijose (magistrantūroje). Bet čia reikėtų atkreipti dėmesį į dar vieną, kiek svarbesnį trūkumą, atsiradusį tiek dėl nepakankamo studijuojančiųjų lūkesčių ir galimybių įvertinimo, tiek ir dėl ribotos antrosios pakopos studijų formų įvairovės. Daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų magistrantūroje nėra aiškaus skirtumo tarp dieninių ir vakarinių studijų. Dažnai užsiėmimai pradedami pavakare, pvz., 17 valandą, t.y., faktiškai atsižvelgiant į tai, kad reikšminga dalis studijuojančiųjų dirba pilną darbo dieną. Tačiau visais kitais atžvilgiais studijų procesas niekuo nesiskiria nuo įprastinių dieninių studijų, kurioms apibūdinti dažnai vartojamas terminas “full-time”, implikuojantis, kad studijuojantieji turėtų skirti visą darbingą laiką studijoms. Tačiau pradėję darbo dieną 8 valandą ir užbaigę paskaitas 21 valandą, savarankiškam darbui jie geriausiu atveju tegali skirti savaitgalius. Suprantama, kad norint užtikrinti kokybiškas studijas užsiimantiems profesine veikla žmonėms, būtina iš esmės keisti studijų procesą, derinant jį su studijuojančiųjų galimybėmis ir poreikiais. Tuo labiau, kad vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnio siekiančiųjų interesai yra pakankamai nevienalyčiai. Atsižvelgiant į šią interesų įvairovę, daugelio ilgesnes vadybos ir verslo administravimo studijų tradicijas turinčių šalių aukštojo mokslo sistemose priimta skirti “akademinę” ir “profesinę” magistrantūras. Tipiški šių magistrantūrų skiriamieji bruožai, apibendrinti pagal Shenton (2000), Greensted (2002) ir ABS (2002) pateikiami 1-oje lentelėje. Tikėtina, kad panašūs principai, praplečiantys magistrantūros sąvoką bei įteisinantys didesnę jos tipų įvairovę, bus atspindėti Švietimo ir mokslo ministerijos naujai ruošiamuose antrosios studijų pakopos reikalavimuose.2. VADYBA IR VERSLO ADMINISTRAVIMAS LIETUVOJE2.1 Aplinkos tendencijos
Vienas pagrindinių žinių ekonomikos ir informacinės visuomenės šūkių – “We are what we know”, kuris implikuoja ne tik žinių kūrimo, jų integracijos, bet ir paties kūrimo prasmingumo svarbą, atsižvelgiant į visuomenės gerovę (public good), reikalaujant, kad mokslininkai patys paaiškintų savo vykdomų tyrimų prasmę ir naudą. Šiame kontekste formuojasi naujas požiūris į pačius tyrimus: nuo orientuotų į publikacijas tyrimų (publication-driven research) pereinama tyrimų, aiškinančių ir (dar svarbiau!) skatinančių pokyčius (change-driven research). Suprantama, kad reikšmingus pokyčius galima įtakoti tik nukreipiant jungtines mokslininkų pastangas aktualių problemų sprendimui, taigi pereinant nuo tyrimų vienos krypties ar srities ribose prie integruotų tarpdisciplininių tyrimų. (Langenhove, 2001). Panašūs prioritetai atspindėti ir Europos mokslo politikoje, kurioje dominuoja “vieningos idėjų rinkos” kūrimo tendencijos. Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga galės konkuruoti pasaulyje tik tada, kai jos valstybės nebetraktuos žinių ir žmonių sugebėjimų kaip išimtinai nacionalinių išteklių. Kuriant Europos tyrimų erdvę, siekiama mokslui pritaikyti beįsigalinčius laisvo prekių paslaugų, darbo bei kapitalo judėjimo principus. Europos mokslo politikoje išryškinamas dar vienas svarbus visuomeninės mokslo naudos prioritetas – padėti politikams pagrįsti strateginius sprendimus (EC, 2000).Tarp strateginių krypčių, kurios svarbios vadybos ir verslo administravimo mokslo ir studijų kontekste ir kurios numatomos finansuoti iš struktūrinių ES fondų, nurodomas socialinės ir ekonominės žinių bazės stiprinimas, siekiant Europos bendruomenės pagrindinių problemų sprendimo. Ypatingas dėmesys skiriamas mokslinio potencialo vystymui, kuriant naujas darbo vietas mokslininkams bei skatinant jų mobilumą (CORDIS, 2003).Sutelkiant ir koordinuojant Europos vadybos ir verslo administravimo akademinę bendruomenę svarbų vaidmenį vaidina tarptautinės bei regioninės vadybos plėtros asociacijos. Istoriškai seniausia (ir autoritetingiausia) iš jų yra EFMD (European Foundation for Management Development) įkurta 1972, vienijanti 450 aukštųjų mokyklų, verslo bei viešojo sektoriaus organizacijų 40-tyje šalių. Savo misijoje ši organizacija deklaruoja meistriškumo siekį vadybos plėtros profesijoje (achieve excellence in the management development profession) (EFMD, 2003). Vienas svarbių EFMD veiklos rezultatų – akreditavimo sistema EQUIS (European Quality Improvement System), įdiegta 1997 m. Šios sistemos tikslas – atlikti vadybos ir verslo administravimo mokslo ir studijų institucijų išsamų visuomenei teikiamų paslaugų (įskaitant visų pakopų studijų programas, tęstinį mokymą, mokslinius bei taikomuosius tyrimus, kitas bendruomenei teikiamas paslaugas) kokybės vertinimą, tokiu būdu formuojant šios krypties Europos kokybės standartą.
Šiuo metu 2003 m. (birželio 18 d. duomenimis) EFMD yra akreditavusi 64 mokslo ir studijų institucijas, kurios, be abejo, sudaro vadybos ir verslo administravimo aukštųjų mokyklų elitą. Aukšti kokybės reikalavimai lemia, kad tarp jų yra vienintelė aukštoji mokykla iš postkomunistinės Europos erdvės. Todėl, norint paskatinti laipsniško mokslo ir studijų kokybės gerinimo procesus šiame regione 1993 m. buvo įkurta Centrinės ir Rytų Europos vadybos plėtros asociacija – CEEMAN (Central and Eastern European Management Development Association), turinti taip pat ir savo akreditavimo sistemą IQA (CEEMAN, 2003). Geografiniu požiūriu Lietuvos akademinei bendruomenei artimiausia analogiška Baltijos vadybos plėtros asociacija – BMDA (Baltic Management Development Association), įkurta 2002 m. ir vienijanti 7 šalių akademines bei verslo institucijas, kurių tarpe Lietuvai atstovauja Tarptautinė aukštoji vadybos mokykla (ISM).Vertinant Lietuvos mokslo politiką ir vadybos ir verslo administravimo atžvilgiu tenka konstatuoti, kad plėtros kryptys šiuo metu nėra nei aiškiai apibrėžtos valstybės prioritetais, nei vienodai suvokiamos pačios akademinės bendruomenės. Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos ūkio plėtros strategijoje (LRŪM, 2002) reiškiama viltis, jog šalies verslumas didės pirmiausia įgyjant rinkos ekonomikos patirties, bendradarbiaujant su užsienio partneriais, plečiant verslo konsultavimo paslaugos, o taip pat dėl didesnio jaunų žmonių, baigusių ekonomikos ir vadybos mokslus Lietuvos bei užsienio universitetuose, skaičiaus. Akivaizdu, kad visi šie faktoriai pabrėžia itin pasyvią valstybės poziciją, jie nereikalauja bent kiek reikšmingesnio reguliavimo ir neartikuliuoja prioritetų, būtinų strateginių planų formulavimui bei jų vykdymo kontrolei. Tame pat dokumente deklaruojamas verslo, mokslo bei studijų integravimas konkurencingų produktų gamybos ir paslaugų teikimo srityse, tačiau tai nėra paremta jokiomis kitomis prielaidomis, kurios leistų tikėtis tokio integravimo sėkmės. Tai tik dar kartą patvirtina, kad strateginio planavimo įgūdžių vystymas (taip pat ir įvairiuose valstybės valdymo lygiuose) yra labai aktualus uždavinys, kurio nesprendžiant dauguma strateginių planų liks tik svajones bei lūkesčius išreiškiančiais dokumentais. Nuoseklus strateginio krašto raidos planavimo poreikis pabrėžiamas ir ekspertų grupės paruoštame dokumente, apibrėžiančiame Lietuvos švietimo plėtrą (ŠKF, 2003). Tačiau kitais atžvilgiais vadybos vaidmuo čia taip pat suvokiamas labai fragmentiškai, dažnai susiaurinant jį iki verslumo bei užimtumo didinimo, konkurencingumo stiprinimo, smulkaus ir vidutinio verslo išplėtojimo.Norint tiksliau apibrėžti vadybos ir verslo administravimo mokslo bei studijų plėtros tikslus, reikėtų išryškinti jau minėtus pagrindinius globalinių tendencijų bei Europos konteksto diktuojamus prioritetus:• tyrimo problemų visuomeninis aktualumas,• pokyčiai kaip pagrindinis mokslinės veiklos rezultatas,• tyrimų tarpdiscipliniškumas,• tyrėjų pastangų jungimas ir koncentravimas.Vadybos mokslas formuojasi daugelio disciplinų (filosofijos, psichologijos, sociologijos, ekonomikos, sistemų teorijos) sąveikoje, o jo rezultatai naudojami beveik visose žmogaus veiklos – taip pat ir mokslo – srityse: ir tada, kai reikia valdyti laukiamo rezultato kūrimo procesą, ir tada, kai reikia užtikrinti bet kurio mokslinio rezultato įdiegimą ar vartojimą. Šiandien daugelio problemų sprendimas vis dar svarstomas siauru “techniniu” aspektu, dalyvaujant tik konkrečios srities ekspertams. Vadybos specialistų dalyvavimas gali sprendimo procesą paversti efektyvesniu, užtikrinti “holistinį” požiūrį į problemą, ypač – įvairių visuomenės interesų suderinimo poreikio ir visuomeninės naudos kontekste. Visų pirma tas pasakytina apie valstybės politikos formavimo procesą, kurio metu vadybos specialistai turėtų būti pasitelkiami:• formuluojant svarbiausias strategines problemas,• apibrėžiant su jų sprendimu susijusius pokyčius bei šių pokyčių įtaką visuomenei,• identifikuojant būtinus išteklius ir apsirūpinimo jais mechanizmus,• ugdant žmogiškųjų išteklių socialines kompetencijas, kurios būtinos bendro tikslo siekimui,• planuojant, organizuojant ir kontroliuojant patį sprendimo procesą.Šios krypties studijų kokybės gerinimą visų pirma reikėtų sieti su aktyvesniu dalyvavimu tarptautinių vadybos plėtros asociacijų veikloje, siekiant jų vertinimo bei akreditavimo, kurio metu tarptautinės ekspertų grupės vertina institucijų, o ne atskirų studijų programų (kaip Lietuvoje) kokybę. Tarptautinis akreditavimas – tai teisė į vietą Europos mokslo ir studijų erdvėje.2.2 SSGG matricaAptarta situacija vadybos ir verslo administravimo kryptyje glaustai pateikiama “Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių” (SSGG) matricos pavidalu (SWOT analizė) 2-oje lentelėje.IŠVADOS
Vadybos mokslas apibrėžia platesnį kontekstą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas organizacijų vadovų racionalaus, sisteminio požiūrio į problemų sprendimą formavimui. Verslo administravimas labiau orientuojamas į atskiras organizacijos funkcijas, pvz., finansus, personalą, rinkodarą.
Žvelgiant į studijų perspektyvas konkurencijos tarp mokslo įstaigų terpėje, galima nesunkiai įžvelgti žymų šuolį studijų kokybės link. Studijų kokybės gerinimą visų pirma reikėtų sieti su aktyvesniu dalyvavimu tarptautinių vadybos plėtros asociacijų veikloje, siekiant jų vertinimo bei akreditavimo, kurio metu tarptautinės ekspertų grupės vertina institucijų, o ne atskirų studijų programų (kaip Lietuvoje) kokybę. Tarptautinis akreditavimas – tai teisė į vietą Europos mokslo ir studijų erdvėje. Pastebima ir auganti savotiška konkurencija tarp aukštojo mokslo įstaigų kurios turi vadybos ir verslo administravimo studijų programas. Paklausiausių profesijų ir specialybių statistiniai rodikliai taip pat rodo, jog šios studijos kiekvienais metais išlieka sąrašo viršuje.LITERATŪRA1. ABS (2002). Guidelines for the Master of Business Administration Degree (MBA). London: ABS. http://www.the-abs.org.uk/reportpage5n56.html.2. CEEMAN. (2003). Central and Eastern European Management Development Association. http://www.ceeman.org.3. CORDIS. (2003) Community Research and Development Information Service. Improving Human resource Potential and the Socio-Economic Knowledge Base. http://www.cordis.lu/improving/4. Dennis, T.L. (1998). Management Science. St. Paul: West Publ.Co.5. Drucker, P.F. (1985). Innovation and Entrepreneurship. Practice and Principles. New York: Butterworth6. EFMD. (2003). European Foundation for Management Development. http://www.efmd.be.7. Engwall, L. (1994). Management Studies in an Academic Context. Uppsala.8. Greensted, C. (2002). QAA Subject Benchmarks for Master Awards in Business and Management. London: ABS.9. IS Mokykla. (2003). Lietuvos švietimo informacinė sistema. Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos valstybės pripažintos studijų ir mokymo programos. http://www.mokykla.smm.lt.10. Kundrotas, V. (1999). Biznio administravimo bakalauro studijos Vakarų šalių ir Lietuvos universitetuose. Kaunas: KTU.11. LAMA BPO. (2003). Bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias universitetines mokyklas: 2003 m. priėmimo duomenys. http://uais.cr.ktu.lt/bp2003static/viesas_sarasas.html.12. Shenton, G. (2000). Draft Proposal for Designation of Master’s Degree Titles in Management Education in Europe. Unpublished working paper.
13. EC. (2000). European Commission. Community Research. It’s What We Know that Counts. Luxembourg: Office for Official Publications of the EC.14. Langenhove, L. V. (2001). Rethinking the Social Sciences: Initiatives from Multilateral Organizations. Proc. EC Conf.on Unity and Diversity, Bruges, Oct.29-30, 2001.15. LRŪM. (2002). Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija. Vilnius: LRŪM, LMA. http://www.ekm.lt/catalogs/33/strategijos/galutine020618.doc16. .ŠKF. (2003). Gairės. Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatos. http://www.president.lt/svietimo.gaires.phtml. Vilnius: Švietimo kaitos fondas.17. Kur studijuoti. Interneto svetainė: http://www.kurstudijuoti.lt18. Kauno darbo biržos tinklalapis internete: http://www.ldb.lt/kaunas19. Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos tinklalapis internete http://www.ism.lt1 priedasVadybos ir verslo administravimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose. (Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos pavyzdys)
Vadybos ir verslo administravimo studijų aktualumasVerslo sėkmę rinkoje nulemia įvairūs veiksniai. Dalis jų visiškai nepriklauso nuo mūsų valios, kiti gi – tikslingai formuojami, siekiant strateginių tikslų. Tačiau visų jų akivaizdoje matome, kad vienos įmonės sugeba veikti sėkmingiau nei kitos. Tokie gebėjimai – tai profesionalaus valdymo rezultatas. Kiekviena organizacija – tai žmonių sistema, sudaryta iš įvairių sudėtinių dalių ir veikianti dinamiškoje aplinkoje. Svarbu, kaip valdomos tiek atskiros šios sistemos dalys, tiek visa organizacija – netgi atskiri procesai, kurių rezultatų visuma leidžia pasiekti norimus tikslus. Pasiekti profesionalumo šioje veikloje – reiškia sugebėti taip valdyti organizaciją ir joje vykstančius procesus, kad ji, kaip sistema, taptų puikiai veikiančiu mechanizmu, lanksčia ir nenuspėjama konkurentams, novatoriška ir patrauklia vartotojams bei darbuotojams.Todėl šiandien sunku surasti kitą, tiek iššūkių kupiną sritį (mokslą), kaip vadyba, kurioje kuriamos ir perteikiamos žinios bei gebėjimai, reikalingi efektyviam valdymui. Specialistas, įgijęs ir įvaldęs šias žinias, gali kvalifikuotai dalyvauti organizacijos vadybinių sričių (rinkodaros, finansų, personalo, operacijų ir kt.) koordinavime, vadovauti žmonėms bei siekti profesionalumo veikloje, kurios pagrindinis uždavinys – verslo sėkmė rinkoje.
Vadybos ir verslo administravimo bakalauro studijų programos tikslas-parengti bakalaurą, įvaldžiusį vadybos mokslo žinias, gebantį valdyti organizacijos procesus ir vadovauti žmonėms, pasirengusį priimti sprendimus, lanksčiai reaguojant į organizacijos bei aplinkos pokyčius ir poreikius, brandžią bei integralią asmenybę, turinčią poziciją, aiškią vertybių bei nuostatų sistemą
Vadybos ir verslo administravimo bakalauro studijos ISM• Vadybos ir verslo administravimo programa pagrįsta profesinės, konceptualios ir socialinės kompetencijų ugdymu.• Studentai patys gali rinktis 12 studijuojamų dalykų ir formuoti studijų kryptį (finansai, rinkodara, personalas, organizacijų vadyba) atsižvelgiant į individualius poreikius.• Nuo trečiojo semestro dauguma dalykų dėstoma anglų kalba.• Glaudi studijų ir verslo integracija: ISM studentai turi galimybę endrauti (paskatose, diskusijose, seminaruose, praktikos atlikimo metu) su verslininkais iš daugelio pažangių kompanijų.Programoje dėsto dėstytojai iš JAV, Kanados, Norvegijos, Prancūzijos, Estijos, Latvijos.