Turinys
Skaičiai 2Trupmenos 3Sudėtis 4Atimtis 4Daugyba iš dviejų (dvigubinimas)…….. 4Daugyba iš 10 5Ilgio matavimas 5Kalendorius 6Mokesčiai 6Piramidės 6Cheopso piramidė 7Literatūros sąrašas 8SkaičiaiPirma senovės egiptiečių naudota skaičiavimo sistema buvo dvyliktainė. Todėl jie dieną ir naktį padalino po dvylika valandų. Kadangi dienos ilgumas keičiasi, jie kiekvienam sezonui nustatydavo dienos ir nakties valandų ilgius. Dvidešimt keturios valandos paroje išliko ir iki mūsų dienų.Laiką egiptiečiai matuodavo laikrodžiais, nors jie visiškai nebuvo panašūs į tuos, kuriuos naudojame dabar. Pavyzdžiui, vandens laikrodis, arba Clepsydra, buvo paprasčiausias vandens bakas su anga viršuje, per kuria vanduo išbėgdavo. Laiko vienetai buvo sužymeti ant bako šono.Be to, egiptiečiai naudojo ir dešimtainę skaičiavimo sistemą, šiek tiek kitokią, nei mūsų laikais. Jie turėjo septynis skirtingus skaičių simboliu:
1 – vienas pagaliukas.10 – galvijų pančiai.100 – suvyniota virvė.1,000 – lotosas.10,000 – pirštas.100,000 – buožgalvis arba varlė.1,000,000 dievo figūra iškeltomis į viršų rankomis.
Senovės egiptiečių skaičių skaitymas ir rašymas labai paprasti; didesnis skaičius visada rašomas prieš mažesnį, jie rašomi keliomis eilutėmis.TrupmenosSenovės egiptiečiai naudojo trupmenas su vardikliu vienas pvz. 1/4, 1/7, 1/15. Kitokių trupmenų jie neturėjo. Išimtis – 2/3. Kitas trupmenas užrašydavo sudėtimi pvz. 4/7 = 1/2 + 1/14.Rašydami trupmenas senovės egiptiečiai prieš vardiklį parašydavo raidės “r” hieroglifą, kuris reiškia “dalis” :SudėtisSudėtis paremta dešimties vienodų simbolių pavertimu į dešimt kartų didesnio skaičiaus simbolį:
.AtimtisAtimtis iš esmės buvo reikiamo simbolių skaičiaus pašalinimas. Tai sunkiau kai simbolių reikia nutrinti daugiau, nei jų parašyta.
Pavyzdys: 63 – 38
Iš 6 dešimčių galima atimti 3 dešimtis, bet tik 3 vienetus. Dar lieka 5 vienetai.
Reikia viena dešimtį paversti į dešimt vienetų ir iš jų atimti likusius penkis vienetus t.y. 1 dešimtis – 5 vienetai = 10 vienetų –
5 vienetai= 5 vienetaiDaugybaDaugyba iš dviejų (dvigubinimas)Dauginant skaičių iš dviejų tereikia padvigubinti visus jo simbolius ir jeigu reikia paversti juos į kitus:1342 x 2 = 2684
Daugyba iš 10Senovės egiptiečių daugyba iš dešimties tai tiesiog kiekvieno simbolio pavertimas į dešimt kartų už jį didesnį simbolį:236 x 10=6 vienetai tampa 6 dešimtimis3 dešimtys tampa 3 šimtais2 šimtai tampa 2 tūkstančiais =2 tūkstančiai, 3 šimtai ir 6 šešios dešimtys (šešiasdešimt) =2360
Senovės egiptiečiai du skaičius sudaugindavo naudodami laipsnišką dvigubinimą.Ilgio matavimasPapildydami savo skaičių sistemą, senovės egiptiečiai sukurė ilgio matavimo sistemą. Visi matai buvo paremti žmogaus kūno dalių ilgiais. Pavyzdžiui, pagrindinis ilgio matavimo vienetas uolektis yra atstumas nuo alkūnės iki ištiesto viduriniojo piršto galo. Tačiau atsirado problema – visų kūnai skirtingi. Pavyzdžiui, jei du darbininkai statytų piramidę ir kiekvieno akmens luito ilgis turetų būti virna uolektis, abu darbininkai naudotų skirtingo ilgio luitus. Kad išsprestų šią problema, egiptiečiai padarė kiekvieno mato standartinio ilgio lazdeles, labai panašias į mūsų naudojamas liniuotes. Jie paliko kai kuriuos matų pavadinimus: uolektis, delnas (1/7 uolekties), ir pirštas (1/4 delno, 1/28 uolekties). Su šiais matavimų standartais jie neturėjo jokių problemų.KalendoriusSenovės egiptiečių kalendorius buvo pirmasis kuriame metai turėjo 365 dienas. Metai buvo padalinti į 360 normalių ir 5 šventas dienas. 360 paprastų dienų buvo padalinta į tris sezonus – Akhet, Shomu, ir Proyet. Kiekvienas mėnuo turėjo tris savaites. Kiekviena savaitė turėjo po dešimt dienų. Senovės egiptiečių kalendorius labai panašus į kalendorių, kurį mes naudojame šiandien.MokesčiaiSenovės egipte vieno asmens mokami mokesčiai priklausė nuo jo turėto turto. Buvo labai lengva apskaičiuoti bet kokio kvadrato ir stačiakampio formos sklypo plotą padauginant ilgį iš pločio. Tačiau dauguma sklypų buvo ne keturkampiai, o daugiakampiai. Taigi, egiptiečiai turėjo padalinti sklypą į atskiras dalis, kurių plotą galėjo apskaičiuoti. Pirmiausia jie atrado būdą apskaičiuoti taisyklingo trikampio plotui – (ilgis x plotis):2. Tada jie suprato, kad kiekvienas daugiakampis gali būti padalytas į trikampius, o kiekvienas trikampis į du taisyklingus trikampius. Jie apskaičiuodavo kiekvieno taisyklingo trikampio plotą ir juos sudėdavo. Ši technika naudojama ir šiandien. Ji veikia su bet kokiu daugiakampiu, bet ne skrituliu. Tada Ahmes, žymus egipto raštininkas, kuris parašė ir Rhind papirusą, sugalvojo π. Π yra apskritimo skersmens ir perimetro santykis ir taip pat gali būti naudojamas skritulio plotui apskaičiuoti (πr² skritulio plotas). Šiais būdais egiptiečiai visada galėjo išmatuoti bet kokio sklypo plotą.Piramidės
Iki šiol nežinome tikslios jų statybos datos. Žinoma tik tiek, jog piramidės atsirado maždaug trečiojo tūkstantmečio iki Kristaus viduryje, vadinamosios senosios Egipto karalystės laikotarpiu. To laikotarpio chronologiją egiptologai atkūrė naudodamiesi išlikusiais faraonų sąrašais ir jų valdymo trukmėmis. Bet tų sąrašų yra nedaug, jie nepilni, taigi datose be abejo yra nemažai netikslumų. Ir tai nėra vienintelė piramidžių paslaptis. Dar XIX a. pastebėta, kad Cheopso piramidės kraštai beveik tiksliai rodo į šiaurę. Nukrypimas neviršija trijų kampinių minučių – tai atitinka apie vieną dešimtąją Mėnulio pilnaties skersmens. Tokį tikslumą danų astronomas Tycho Brahė, gyvenęs XVIa. sugebėjo pasiekti tik po kelių tūkstantmečių. Kaip egiptiečiai sugebėjo tą padaryti? Jokių ypatingų astronomijos žinių jie neturėjo – jie netgi nesugebėdavo numatyti užtemimų, nors žinojo planetas nuo Merkurijaus iki Jupiterio. Galbūt šią paslaptį paaiškins naujas Kate Spence iš Kembridžo universiteto (Anglija) atradimas. Tirdama aštuonių Gizos piramidžių padėtį pasaulio šalių atžvilgiu ji pastebėjo keistą dėsningumą. Piramidžių statytojai garantuotai stengėsi kuo tiksliau suorientuoti savo statinius. Bet jiems nepavykdavo išvengti nedidelių paklaidų. Tame nėra nieko keisto. Bet keista tai, jog tos paklaidos, tai yra nukrypimai nuo šiaurės krypties, nėra nei vienodos, nei atsitiktinės. Tobuliausiai yra suorientuota Cheopso piramidė. Vėliau statytos piramidės kiek labiau nukrypsta nuo šiaurės krypties – tuo labiau, kuo vėliau jos buvo statytos. Atrodytų, jog vėliau statytos piramidės turėtų būti orientuotos taip pat tiksliai ar netgi tiksliau, nei anksčiau statytosios. Bet Kate Spence nustatė, kad kuo vėliau statyta piramidė, tuo didesnis nukrypimas. Spence padarė išvadą, kad egiptiečiai vadovavosi kokių nors žvaigždžių padėtimi. Yra žinoma, kad Šiaurės ašigalis keičia savo padėtį žvaigždžių atžvilgiu dėl Žemės ašies precesijos (kaip keičiasi besisukančio vilkelio sukimosi ašies padėtis). Jo padėtis labai lėtai nubrėžia danguje ratą. Vienas toks apsisukimas trunka 26 tūkst. metų. Jeigu egiptiečiai pradžioje orientavosi į kokias nors žvaigždes, tai laikui bėgant ši procedūra turėjo sąlygoti vis didesnį nukrypimą nuo šiaurės krypties. Jų procedūra turėjo būti pati tiksliausia Cheopso valdymo laikotarpiu, nes toji piramidė yra pastatyta tiksliausiai. Spence pasižiūrėjo, kaip atrodė dangus 3 tūkst. pr. Kr. viduryje ir nustatė, jog tiksliai 2467 m. pr. Kr. Šiaurės kryptį žymėjo statmuo, išvestas per dvi ryškias žvaigždes – Kochabą ir Mizarą iš mažųjų ir Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždynų. Ir prieš, ir po to, tas statmuo vis labiau skyrėsi nuo teisingos krypties. Naudodamasi 2467 m. pr. Kr. kaip atramos tašku, Kate Spence sugebėjo nustatyti visų piramidžių statybos pradžios datas negirdėtu 5 metų tikslumu.Pavyzdžiui, ji suskaičiavo, kad Cheopso piramidė pradėta statyti 2480 m. pr. Kr.Cheopso piramidėGan sudėtinga geometrinė forma slepia painią vidinių praėjimų, kambarių, oro šachtų sistemą ir daugelį kitų ypatybių, kurių neturi jokia kita pasaulio piramidė. Didžioji piramidė pastatyta iš 2,3 mln. kruopščiai aptašytų akmens luitų, kurių kiekvienas sveria ne mažiau, kaip dvi tonas, o kai kurie luitai net iki 70t. Vien pleištais ir kūjais luitai buvo iškertami kitapus Nilo esančiose Mokatamo skaldyklose. Į uolose išgręžtas angas darbininkai sukaldavo baslius ir tol juos laistydavo vandeniu, kol šie išbrinkdavo ir uoliena aplink juos imdavo eižėti. Luitai būdavo vietoje apdailinami, papirusiniais lynais, rogėmis ir volais atvelkami iki vandens, parplukdomi, atitempiami į statybos aikštelę ir kartu su piramide augusios kalvos šlaitu užtempiami į viršų. Stebina statybos tikslumas. Piramidės pagrindas beveik tikslus 55 cm. aukščio kvadratas, kraštinių ilgiai skiriasi tik 20 cm. Visi kampai beveik tiksliai po 90 laipsnių, o piramidės įžambinės suorientuotos pasaulio šalių atžvilgiu. Jos aukštis 137m., (anksčiau buvo apie 147m., tačiau viršūnė nugriuvo), pagrindo plotis daugiau kaip 230m., piramidė užima 54 300 kvadratinių metrų plotą.Literatūros sąrašasSenovės pasaulio paslaptys.Alma Littera,2002. Papūgos teorema. Tyto Alba,2000. Dievai, kapai, ir mokslininkai. K.V. Ceramas, 1991. Faraonų laikais. Leonardas Kotrelas, 1987. Egiptiečiai. Cyril Aldred, 2001.