Vadybos ir valdymo sąvokų nagrinėjimas. Darbo pasidalijimas.
TURINYS
Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………….3 Vadybos sąvoka…………………………………………………………………………………………………….4 Valdymo sąvoka…………………………………………………………………………………………………….5 Darbo pasidalijimas……………………………………………………………………………………………….6 Išvados……………………………………………………………………………………………………………………8 Literatūra………………………………………………………………………………………………………………..9
ĮVADAS
Šiandieniniame pasaulyje vadyba, kaip sudėtinga žmogaus veiklos sritis, užima ypatingą vietą. Organizuodami ir valdydami žmonių grupes, vadovaudami joms, vadybininkai nukreipia šių pastangas tikslinga kryptimi, siekiant užsibrėžtų rezultatų. Valdymą, kaip veiklos sritį, jau seniai buvo bandoma tirti, siekinat suvokti ir išsiaiškinti veikiančius dėsnius ir parengti pagrindus šios veiklos kryptingai mokyti žmones. Vystantis įvairioms žmogaus veiklos sferoms, plečiantis mainams, sudėtingėjant grupiniams darbams, greta tiesioginio darbo, kurį atliekant gaunamas konkretūs rezultatas objektyviai atsiranda būtinybė vykdyti ir kitokio pobūdžio darbus- nurodyti tiesioginius darbus atliekantiems žmonėms, kitaip tariant reguliuoti jų veiklą. Šiuolaikiniame pasaulyje vadyba, kaip specifinė žmogaus veiklač daugiausia nagrinėjama organizacijos lygmenyje. Tačiau praktikoje senaisiais laikais pirmiausia vieni žmonės pradėjo reguliuoti kitų žmonių veiklą ir santykius bendruomenės, valstybės mastu. Todėl praktinės vadybos pradžių pradžia yra senųjų valstybių valdymo organizavimas. Įvairių formų valstybėse( senovės Kinijoje, Egipte, Graikijoje, Romoje o vėliau – viduramžių valstybėse) aiškiai skyrėsi ( valdymo ir pavaldumo prasme) tokios grupės kaip vadovai, didikai, valdovų vietininkai ir ir t.t. Vadybos mokslas atsirado ir susiformavo kaupiant praktinio valdymo patyrimo duomenis, juos analizuojant, parengiant išvadas, kurios atspindi objektyvius reiškinius.Beveik kas penktas žmogus nesugeba išaiškinti vadybos sąvoką, nežino jos tikslų ir reikalingų bruožų norint būti vadybininku. Naudodamasi Lietuvių kalbos žodynu, norėčiau išaiškinti kai kurias ne visiems žinomas sąvokas, kurios trumpai apibrėžia referato esmę atskleidžiančių žodžių prasmę.Tikslas- idealus, t.y. įsivaizduojamas ir mąstomas, veikimo rezultatas, sąlygojantis veikimo būdą. [6,XVI tomas, 275 p.]Vadovauti- organizuoti, būti atsakingam. [6, XVII tomas, 794 p.]
Vadovas- kas vadovauja, yra atsakingas. [6, XVII tomas, 794 p.]Organizacija- žmonių, visuomeninių grupių, valstybių, turinčių bendrą veikimo programą, sąjunga. [6, VIII tomas, 1015 p.]Funkcija-organo paskirtis, jo atliekamas darbas. [6, II tomas, 1186 p.] Lietuvoje vadyba oficialiai, kaip mokslas buvo paskelbta 1992 metais, sudarant mokslo krypčių ir sričių kvalifikatorių.VADYBOS SĄVOKA
Nagrinėjant organizacijų ir kitų socialinių-ekonominių sistetemų funkcionavimo kalusimus ir problemas, labai dažnai naudojamas terminas “ vadyba”. Galima teikti, kad nemaža atvejų, kai terminai “vadyba”, “vadybininkas” naudoajmi nesigilinant šių žodžių reikšmės. Greta termino “vadyba” gana dažnai lygiagrečiai vartojamas terminas “administraviams”. Vienais atvejais šiais terminais apibūdinami analogiški procesai, kitais atvejais – skirtingi. Taigi terminų įvairovė iškelia problemų šias sąvokas aiškinant, o terminus vartojant. Kiekvienas autorius parašęs knyga apie vadybą, vadybą interpretuoja, supranta kitaip. Žinoma, daugelių dalykų jie tarpusavy sutinka, bet yra ir skirtumų, kuriuos bandysiu rasti ir jums pateikti. Vadyba (managment).F. Teiloras savo klasikiniame veikale “Shop Management”, organizacijos veiklos reguliavimo apibūdinimui įvedė terminą “menedžmentas”. F. Teiloras jį traktavo plačiai, suprasdamastai kaip specifinę veiklą, kurią atliekant reguliuojami visi, organizacijuosevykstantys procesai. Taigi terminas “manegement” apibūdina visuminę organizacijos valdymo veiklą. [3, 8 p.]Su F. Teiloru sutinka ir H. Fajdis, kuris menedžmentą taip pat supranta kaip visuminę organizacijos valdymo veiklą. [3, 9 p.]Taigi, klasikų supratimu, menedžmentas- tai visuminė organizacijos valdymo veikla. Tuomet vadybos prasmė taip pat turi būti tokia.F. Saulius Butkus vadybą apibudina kaip organizacijų vadovybės tikslo siekimas pavaldinių pastangomis [2, 10 p.]Kaip matomė F. S. Butkus išskyria tikslo siekima, apie ką neužsimena nei H. Fajdis, nei F. Teiloris. Per paskaitą F. S. Butkus yra pasakęs: vadyba- atskiras valdymo atvėjis, kai tikslas yra pasiekiamas per tarpininką.Vadyba- visuma veiksmų, pasirinktų remiantis informacija apie objektą ir turinčių tikslą palaikyti arba pagerinti jo funkcionavimą atsižvelgiant į esamą padėtį ir iškeltus tikslus [4, 22 p.]. Efektyviai reguliuti įmanoma tik turint pakankamai informacijos apie susidariusią padėtį valdomajame posistemyje. Taigi galime daryti išvadą, kad vadyba yra informacinis procesas, apibūdinamas nenutrukstamu informacijos pasikeitimu tarp valdančiosios ir valdomosios posistemių.
Algimantas Jonaitis išskyria informacijos pasikeitimą apie ką neužsimena nei F. S. Butkus, nei H. Fajdis, nei F. Teiloris.Vadyba paprastai apibrėžiama kaip mokslas apie socialinių organizacijų, sistemų valdymą, taip pat kaip praktinių valdymo metodų ir tradicijų, būdingu kuriam nors istoriniam laikotarpiui ar šakai, visuma; tai gamybos proceso koordinavimo veikla, siekiant optimizuoti išteklių naudojimą. [5, 324 p.] Čia išskiriamos tradicijos, aš sutinku, kad kiekvienoje valstybėje veikia savo įstatymai, kurie iš dalies sudaro tradicijas, kurie turi didžiulę reikšmę verslo vystymuisi. Aišku, kad vykstant integracijos procesui, galima būtų išskirti tik metodus, principus ir organizacijų mechanizmą, ką ir daro P. Zakarevičius, tačiau jų nepakanka, kai kalba eina apie įmonių buvimą būtent konkrečioje valstybėje, nes ji turi savo istorinių ypatumų, vadovaujantys jais atsidaromas filialas užsienyje ir parenkama konkurencinė strategija, funkcijos, darbo pasidalijimas, išteklių paskirstymas ir t.t.Taigi, kaip matome, kiekvienas apibrėžimas pateikia vis naujų aspektų susijusių su vadyba. Išskirti kažkokio vieno neįmanoma, nes visi yra teisingi. F. S. Butkus akcentuoja tikslo siekimą pavaldinių pastangomis, A. Jonaitis vadyba aiškina, kaip informacinį procesą, o klasikai F. Teiloras ir H. Fajdis kaip visuminę organizacijos valdymo veiklą. Su klasikais aišku sutinka ir F. S. Butkus, ir A. Jonaitis.Valdymas. Valdymas: organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti [1, 6 p].Valdymas- sąmoningas ir nuolatinis organizacijos “formos palaikymas” [1, 6 p.]Algimantas Jonaitis taikosi nuomonės, kad valdyti galima daiktus ir gamyboje vykstančius procesus, susijusius su žmogaus fiziniu darbu, atliekamu pagal tam tikrą modelį, projektą. [4, 19 p.] Organizacijos valdymas – tai žmonių dirbančių vadybinius darbus, informacinė veikla, kurią vykdydami jie reguliuoja veiklą kitų žmonių, tiesiogiai dalyvaujančių visuose minėtouse procesuose.[3,111 p.] Valdymas reiškia ir žmonių veiklos, ir techninių įrengimų veiklos kreipimą norima linkme. [2, 11 p.]
Kiekviename iš šių “valdymo” apibrėžimų autoriai kalba apie organizacijų valdymą, aiškina jį kaip procesą susijusį su žmonių darbu, bet ne visi kalba ape tiksla (kuris, mano manymu, yra labai reikšmingas). Profesorius F. S. Butkus dažnai paskaituose pabrėžia tikslo siekimą, ką patvirtina jo žodžiai: valdymasyra bet koks objekto arba proceso būklės keitimas, siekiant numatyto tikslo (žr. 1 schemą).Kibernetinė valdymo schema
Kiekvieną procesą kibernetika supranta kaip kokių nors įėjimų pavertimąišėjimais. Jei tie išėjimai nepatenkina žmogaus, jis sukuria valdymo organą,kuris, kartu su įėjimais pasiųsdamas valdymo poveikį, siekia, kadišėjimuose atsirastų jo norimi rezultatai. Ypač svarbi kibernetikųįvesta grįžtamojo ryšio samprata – norint gauti laukiamus rezultatus,reikia nuolat stebėti išėjimus ir, pamačius, kad jie nukrypsta nuopageidaujamų, pasiųsti su įėjimais atitinkamą naują valdymo poveikį.Taip “tą ratuką sukti” tol, kol bus pasiektas tikslas.
Nuo XIX šimtmečio pabaigos priimta valdyma apibrėžti keturiais konkrečiais vadovo atliekamas funkcijas: planavimą, organizavimą, vadovavimą ir kontrolę. Galime sakyti, kad valdymas – tai organizacijos narių pastangų planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės procesas bei visų kitų organizacijos išteklių panaudojimas siekiant organizacijos užsibrėžtų tikslų [1,10 p.] Praktiškai valdymas neskaidomas į keturias atskiras veiklas ar vos tarpusavyje susijusių veiklų visumą, o suprantamas kaip glaudžiai susijusių funkcijų grupė.
Darbo pasidalijimas 1. Bet kurioje veikloje neišvengiamas darbo pasidalijmas ir specializacija. Darbą apibūdina jo vieta, laikas, tirinys ir produktas, šiais požymiais jis ir dalijamas tarp organizacijos narių.Darbo pasidalijimas organizacijoje vykdomas pagal vertikalę ir horizontalę. Darbo pasidalijimas pagal vertikalę sukuria vadybos lygių hierarchiją (vadybos pakopas), kurių turėtų būti ne daugiau kaip trys. Jų išskirtinis bruožas – kiekviename valdymo lygyje esančių žmonių pavaldumas aukštesniame vadybos lygyje esančiam vadovui. Žmonių, pavaldžių vadovui, skaičius apibrėžia jo kontrolės sferą (ribas). Darbo pasidalijimas vadybos hierarchiniame lygyje pagal horizontalę vykdomas atsižvelgiant į atliekamas funkcijas arba veiklos sritį ir vadinamas vadybos hierarchinio lygio (pakopos) grandimi. Grandžių neturėtų būti daugiau kaip šešios-aštuonios.[4, 40 p.]
2. Darbų padalijimas pagal jų atlikimo vietą būdinga organizacijoms, kai naudojamasi tarpininkavimo technologija: pardavėjai dirba skirtinguose parduotuvės skyriuose, ryšininkai – teritoriniuose skyriuose. Darbai dalijami pagal laiką tais atvejais, kai procesų trukmė prašoka vieno žmogaus galimybes. Darbų padalijimas pagal jų turinį arba technologinė specializacija dažniaiusiai taikoma ten, kur daug žmonių gamina daug vienodų produktų. Visas darbas suskaidomas į technologines operacijas, reikalaujančias mažesnės įgūdžių įvairovės; tada žmogus greičiau iščoksta darbą, sparčiau ir geriau dirba.Darbai pasidalijami pagal darbo produktus tada, kai organizacija vartotojams pateiki įvairių produktų. [2, 8 p.]Darbo pasidalijimas vyksta dviem pagrindais – profesiniu ir kvalifikacinių. Profesinių pagrindu – žmonės skirstomi pagal poveikio darbo objektui būdus. Kvalifikacinių pagrindu – skirstoma pagal atliekamų darbų sudėtingumą ir iš to išplaukiantį laiką, reikalingą susidaryti įgūdžiams. Norint kuo geriau panaudoti kiekvieno darbuotojo galimybes, organizuojant darbus, reikia stengtis, kad kiekviena technologinio proceso operacija butų atliekama darbininko, kurio profesija ir kvalifikacija tiksliai atitinka operacijos reikalavimus. [2, 76 p.] 3.Joks žmogus vienas nei fiziškai, nei psichologiškai nepajėgus atlikti visas operacijas, iš kurių susideda sudėtingiausias užduotys. O darbą pasidalijus užduotys supaprastinamos. Jas lengva greitai išmokti ir atlikti. Darbo pasidalijimas toks kompleksinis užduoties suskaidymas į sudedamąsis dalis, kad darbuotojai būtų atsakingi ne už atskiras ją sudarančias veiklas.[1, 310 p.]Štai, kaip 3-ose knyguose rašoma apie darbo pasidalijamą, kiekvienas iš jų yra teisingas, bet yra ir skirtumų. Paskutiniame apibrėžime, darbo pasidalijmas yra laikomas kaip užduoties suskaidymas. Kituose apibrėžimuose, kaip matom darbas yra dalijamas pagal požymius: vietą, laiką, turinį ir produktą. Pagal 1 apibrėžimą darbas yra dalijamas pagal vertikalę ir horizonatlęč kitu aspektu darbas yra dalijamas 2 apibrėžime profesinių-kvalifikacinių pagrindų. Visi šie aspektai yra svarbūs ir mano nuomone jų negalima išskirtič darbą dalijant reikia dalinti visais šiais aspektais. Darbą dalijame ne tik profesiniu-kvalifikaciniu pagrindu, bet reikia atsižvelkti į vietą, laiką, produktų įvairovė.Išvados
Valdymas – tai pagrindinė veikla, nuo kurios priklauso ar gerai organizacijos tarnauja žmonėmas, kuriems daro įtaką. Nuo organizacijos vadovų labai daug priklauso, kaip sekmingai organizacija paiseks savo tikslus ir įvykdys socialinius įsipareigojimus. Būti vadovu gali ne bet kas, jis turi turėti sugebėjimą kurti žmonių ir daiktų sistemas, kurios iššauktų naują kokybę, padaryti taip, kad komanda dirbtų našiai. Vadyba turi pagrindinių bruožų:▪ tai procesas, vykstantis organizacijoje;▪ pagrindinis uždavinys- tikslo siekimas, jos pagrindu turi būti tikslingumas, ▪ tikslas turi būti sąmoningai suvokiamas ir pagrindžiamas;▪ valdymas vykdomas ekonominiais dėsniais, metodais; ▪ valdymas turi būti grindžiamas valstybės praeitimiValdymas ypač susijęs su laiko ir organizacijose žmonių tarpusavio santykių klausimais.1. Valdymas – pastangos sukurti troškiamą ateitį, paisant praeities ir dabarties.2. Valdymas – atitinka ir atspindi tam tikrą istorinį laikotarpį.3. Valdymas – praktika, kurios pasekmės bei poveikis pasekmės bei poveikis pasireiškia po tam tikro laiko. Geras rezultatas yra ne tik vadovo, bet ir viso personalo darbo turinys, nes jie naudoja savopastangas, žinias. Kaip verslo vadybos fakulteto studentei man ypač svarbu suprasti ir išsiaiškinti “verslo” “vadybos” bei darbo pasidalijimo sąvokas ir klausimus, kuo tuoliau gilinames tuo daugiau surandame skirtumusč o jas paliginus – mokomės.