Vadybininkas- pramoginės veiklos vadovas

Mūsų gyvenimas yra bėgimas ateities link. Gerai pagalvojus, šiandien iš tiesų negyvename. Modelis, prie kurio tenka taikytis yra toks: mokytis, kad gerai dirbtum, dirbti tam, kad būtum paaukštintas, uždirbtum daugiau pinigų, ir galėtum užtikrinti saugią ateitį sau ir savo šeimai. Mes skubame ten, kas vadinama “rytoj”, neatkreipdami dėmesio, ką turime šiandien. Ir tai kartojasi kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną mes laukiame rytojaus, neįvertindami šiandienos. Bėgimas į ateitį nesimėgaujant dabartimi, dažniausiai baigiasi išsekimu, depresija, beprasmybės suvokimu, ir kitais žmogui nenaudingais dalykais. Todėl norėdami too išvengti turėtumėm kartais sustoti, ir leisti sau pasidžiaugti tuo, ką turim šiandien. O jeigu neturim nieko, kas mus džiugintų, galime pabandyt tai susikurti. Šiandieninėje visuomenėje iš visų jėgų stengiamasi patenkinti visus žmogaus poreikius. Stengiamasi sukurti komfortabilias sąlygas tiek buitinėje, fizinėje, tiek dvasinėje srityse. Jei mes tik leistumėm sau nustoti galvojus apie rytojų, galbūt šiandien atrastumėm malonių užsiemimų, suteikiančių dvasinį pasitenkinimą. Skirdami laiko sau šiandien, rytoj visus darbus atliktumėm žymiai produktyviau ir lengviau. Tačiau labai svarbu, kad mes atrastumėm tą veeiklą, kuri suteiktų mums džiaugsmą, atsipalaidavimą, o kartu ir įkvėptų tolesniam darbui, mokslui, gyvenimui. Taigi tuo metu, kai kažkas pluša dėl šviesesnės ateities, uždirbinėja pinigus, mokosi ir stengiasi įgyti kuo daugiau žinių, kažkas turi pasirūpinti, kad po sunkaus darbo ar mo

okslo žmogus turėtų kur pasisemti naujų jėgų ir teigiamų emocijų.
Tam kuriamos specialios organizacijos. Organizacija – tai yra grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama stengiantis pasiekti bendrą tikslą, ir kurią sudaro 2 ar daugiau žmonių. Šiuo atveju bendras tikslas yra pramoginės veiklos kūrimas ir laisvalaikio organizavimas. Kad organizacija efektyviai siektų tikslo, joje turi dirbti kvalifikuotas vadybininkas. Jis turi organizuoti darbuotojų darbą taip, kad numatyti įgyvendinti, ir iškilę uždaviniai būtų išspręsti taikiai, per trumpą laiką, ir su mažiausiomis sąnaudomis. Pramoginės veiklos organizacijai reikia pasirinkti tinkamą pramogų sritį. Tai gali būti teatras, kinas, naktinis, muzikos klubas, koncertinė organizacija ir t.t. Svarbu, kad organizacijoje dirbantys žmonės būtų kompetetingi savo srityje. Kadangi vadybininkas organizuoja įmonės darbą, jis taip pat vadovauja darbuotojams. Pagrindinės vadovavimo funkcijos yra planavimas, orrganizavimas, įtakojimas, ir kontrolė. Planavimas- tai procesas, kai išsikeliami ar iškeliami tikslai ir ieškoma priemonių jiems pasiekti. Po planavimo seka organizavimas- procesas, per kurį ištekliai išdėstomi ir sutvarkomi taip, kad sėkmingai būtų įgyvendinti planai. Įtakojimas- poveikis organizacijos dalyvių veiklai (ar elgsenai), ją apribojant bei skatinant. Ir galutinė funkcija, kontrolė- pasiektų ir planinių rezultatų palyginimas. Šias keturias funkcijas atlikdamas ir dirba vadovas.
Norint pasiekti gerų darbo rezultatų, reikia nuosekliai vadovauti darbuotojams, pagal tam tikras nuostatas.
Pirmiausia reikia pasidalinti darbais, kad kiekvienas darbuotojas būtų už
ž kažką atsakingas. Pvz: koncerto organizavime kažkas turi būti atsakingas už scenarijų, kažkas už muziką, reklamą, patalpas ir t.t. Svarbu, kad neliktų darbų, kurių niekas nedaro, arba vieną darbą atliktų keli žmonės. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad užduotis atitiktų atlikėjo galimybes.
Vadybininkas, vadovaujantis organizacijai turi prisiminti atsakomybę. Vadovo valdžia ribojasi valdžios autoritetu, statuto pagrindu ir asmeniniu autoritetu. Valdžia neįsivaizduojama be atsakomybės, t.y., be sankcijos, lydinčios jos veikimą. Atsakomybė yra valdžios vainikas, jos natūrali pasekmė, jos būtinas priedas. Visur, kur veikia valdžia, iškyla ir atsakomybė. Pramoginės veiklos vadovas turi būti atsakingas už savo, bei darbuotojų sprendimus, idėjas, jų realizavimą. Taip pat jis turi numatyti publikos interesus, bei juos savo organizacijos veikla atitikti. Jei organizacija nepatenkins klientų poreikių, ji juos praras.
Taip pat svarbu vadovaujant laikytis drausmės. Tai iš esmės paklusnumas, veikla, maniera save pateikti, išoriniai pagarbos ženklai. Pirmiausia yra įkvepiama pagarba drausmei, tačiau nėra akcentuojama viršininkų atsakomybė. Kada pašlyja drausmė, atsakomybės negalima suversti darbuotojams. Dažniausiai dėl to kaltas nevykęs vadovas. Drausmę labai įtakoja susitarimai. Svarbu, kad jie būtų aiškūs ir įmanomai tenkintų abi puses.
Nurodymų vienybė garantuoja tinkamus tarnautojo veiksmus. Darbuotojui kokio nors veiksmo atžvilgiu du įsakymus gali teikti tik vienas viršininkas. Tokia nurodymų vienybės taisyklė būtina visur ir visada. Pa
ažeidžiant ją, prarandamas valdžios autoritetas, žlugdoma drausmė, pažeidžiama tvarka.
Norint nuteikti personalą aktyviai veiklai reikia su žmonėmis elgtis geranoriškai ir teisingai. Teisingumas neneigia nei energingų veiksmų, nei griežtumo.
Taip pat vadovas turi skaitinti iniciatyvą- galimybę kurti ir įgyvendinti planą. Tai ir pasiūlymų laisvė. Sudėjus personalo ir vadovybės iniciatyvą gaunama didelė organizacijos jėga. Vadovas turi palenkti savo ambicijas ir leisti pasireikšti pavaldiniams.
Štai tokie yra bendrieji valdymo principai. Norint išskirti specifinius pramoginės veiklos vadovo valdymo principus, iš pradžių reiktų susipažinti su jo darbo ypatumais. Panagrinėkime koncertinės organizacijos veiklą.
Įsivaizduokime, kad koncertinė organizacija nusprendė surengti masinį koncertą. Pirmiausia, kaip jau minėjau, organizacijos vadybininkas turi paskirstyti darbus įstaigos personalui.
Sekantis, taip pat labai svarbus organizavimo veiksmas- renginio scenarijaus sudarymas. Scenarijus turi būti įdomus žiūrovams, dinamiškas, žaismingas, bei maksimaliai atskleisti renginio dalyvių meninius talentus.
Reklama pritraukia publiką, todėl vadybininkas turi skirti nemažai dėmesio jai, norėdamas sulaukti pasisekimo. Reklama atlieka informacinę funkciją. Ji turi būti patraukli, intriguojanti, palankiai nuteikianti būsimus žiūrovus. Dažniausios reklamos priemonės- afišos, skelbimai, skrajutės. Organizuojant renginį skirtą platesnei publikai, galima pasinaudoti spaudos, radijos, televizijos pagalba. Tačiau reiktų nenusižengti etikai, reklama turi atitikti renginio lygį. Kitaip žiūrovas nusivils, pasijus apgautas. Taip nukentės organizacijos geras vardas, ir reiks įdėti tikrai nemažai pastangų norint vėl jį atgauti.
Vieta ku
urioje vyks renginys taip pat nulemia publikos apsisprendimą sudalyvaui renginyje. Vadybininkas turi numatyti kiek žiūrovų laukiama, ir pagal tai parinkti tinkamą patalpą ar vietą. Grūstis, erdvės trūkumas menkina renginio lygį. Žinoma patogus susisiekimas, garsi, žinoma vieta, komfortabilios sąlygos patraukia daugiau publikos, ir pakelia koncerto lygį. Taip pat būtina atsižvelgi ir į atlikėjų patogumą. Jiems turi būti suteiktos tinkamos sąlygos pasiruošti pasirodymui, bei pasirodyti.
Renginio apipavidalinimas daro įtaką žiūrovų nuotaikai, bendravimui. Apipavidalinimą galima skirtyti į vizualinį ir garsinį. Vizualinis apipavidalinimas tai- scenografija, dekoracijos, apšvietimas, kostiumai, rekvizitas. Vizualinio apipavidalinimo pagalba galima pagyvinti patalpas, sukurti jaukią atmosferą, tinkamai nuteikti dalyvius. Gero vadybininko užduotis- pasistengti, kad minimaliomis sąlygomis ir sąnaudomis būtų sukurta aplinka padedanti renginio dalyviams bendrauti, maloniai leisti laiką, ir tuo pačiu atliekanti savo funkcijas. Garsinis apipavidalinimas- tai muzika ir garso efektai. Organizuojant masinį koncertą, garsinis apipavidalinimas užima svarbiausią vietą. Žmonės į koncertą ateina pasiklausyti savo mėgstamų dainininkų, muzikantų ar diskžokėjų, todėl garso kokybė turi būti itin gera. Prastas garsas ne tik nuvilia klausytojus, bet taip pat sumenkina atlikėjo kūrinį, neleidžia atskleisti tikrų galimybių. Todėl būtina užtikrinti tinkamą aparatūrą, ne vien dėl publikos, bet taip pat ir dėl pačių atlikėjų. Taip pat reikia parinkti kvalifikuotus atlikėjus, nemaišyti muzikos stilių.
Kad renginys vyktų sklandžiai, svarbu suorganizuoti repeticijas. Atlikėjai prieš pasirodymą turi būti išbandę sceną, žinoti sąlygas, tvarką. Taip pat repeticijos suartina renginio dalyvius, padaro juos bendro reikalo- visumos- kūrėjais, bendraminčiais. Nuo to priklauso rezultato sekmė. Tačiau vadybininkas turi paskatinti atlikėjų vieningą tikslo siekimą, rodydmas jiems pagarbą, suteikdamas aiškią, išankstinę informaciją apie tai, ką, kada ir kur reikia daryti. Tačiau surepetuoti galima ne viską. Bendravimas su publika, jos reakcija į pasirodymus, aktyvumas yra sunkiai prognozuojami, todėl tai paliekama savieigai, bei renginio vedėjo sumanumui.
Dar vienas svarbus faktorius nulemiantis renginio sėkmę, yra pinigai. Žinoma dažniausiai jie priklauso nuo žiūrovų skaičiaus, tačiau tikslus jų skaičius sužinomas ir pinigai gaunami tik pardavus bilietus, o tai būna jau renginiui įpusėjus. Taigi iš kur gauti pinigų surengti renginiui? Tam reikalingi remėjai. Remėjai gali paremti ne tik pinigais, bet taip pat daiktais, aparatūra, prizais, kitais koncertui reikalingais dalykais. Parama dažniausiai gaunama mainais už remėjo reklamą renginio metu. Surasti remėjų- nelengvas darbas, todėl vadybininkas turi paskirti šiam darbui komunikabilius, respektabilios išvaizdos, gebančius įkalbėti, patikimus darbuotojus. Už gautą paramą būtina tinkamai padėkoti. Tai galima daryti renginio metu, ar asmeniškai, priklauso nuo remėjų pageidavimo, bei kitų veiksnių.
Koncerto organizavimas reikalauja vieningo, kruopštaus, nuoseklaus komandos darbo. Norint išlaikyti draugišką atmosferą ir kokybišką darbą žmonių grupėje, būtinas tinkamas vadovavimas.
Darbuotojo ar jų grupės interesai neturi būti statomi virš organizacijos interesų. Tai pernelyg elementaru. Tačiau nemokšiškumas, garbės troškimas, egoizmas, tingumas ir visokios žmonių silpnybės ir aistros stumia žmones į savų interesų viršenybę. Abi interesų pusės gerbtinos, reikia tik stengtis jas suderinti.
Darbuotojui būtinas apibrėžtas laikas įsisavinti naują funkciją ir išmokti sėkmingai ją vykdyti. Jeigu bebaigiant arba baigus įsisavinti funkciją jis perkeliamas kitur, organizacija patiria nuostolių. Ir jeigu panašūs kilnojimai nesibaigia, funkcija niekad ir nebus gerai vykdoma. Ypač tai svarbu didelėms organizacijoms. Personalo kintamumas yra blogos padėties ir priežastimi, ir pasekme. Todėl geriau darbuotojams skirti pastovias užduotis.
Taigi pramoginės veiklos vadovas turi būti lankstesnis, novatoriškesnis, nei kitų sričių vadovai. Jis turi žinoti šiuolaikinės visuomenės poreikius laisvalaikio srityje. Taip pat suvokti ko žmonėms trūksta, kad galėtų tuos trūkumus užpildyti. Komunikabilumas, noras bendrauti su žmonėmis, jų išklausymas yra neatsiejami pramogų vadybininko bruožai. Pramoginės veiklos vadovas turi būti būtent tas žmogus, kuris moka sustoti ir pasidžiaugti šios dienos teikiamais malonumais. Taip pat jis turi padėti išmokti sustoti ir kitiems, nuolat skubantiems ir galvojantiems apie rytojų. Jis turi pasistengti, kad sustoję žmonės suvoktų kokį džiaugsmą gali patirti gyvendami šia akimirka, ir kad nebenorėtų visą gyvenimą skubėti į rytojų.

Naudotos literatūros sąrašas
Paulavičiūtė A. “Renginių organizavimo ABC” V., UAB Ciklonas, 2002m.
Jucevičius R. “Strateginis organizacijų vystymas” K., Technologija, 1996m.

Leave a Comment