Vadovo ir lyderio palyginimas

TurinysĮvadas 3Lyderis 4Vadovas 5Vadovo ir lyderio palyginimas 8Išvados 12Literatūra 13ĮvadasVadovas – žmogus, paskirtas vadovauti grupei, organizacijai. Lyderis – asmuo, iškilęs grupės narių pripažinimo ir vertinimo dėka. Vadovas turi oficialią įtaką, lyderis gali vadovauti oficialiai arba neoficialiai.Šio referato tikslas – palyginti vadovą ir lyderį.Uždaviniai: Apibūdinti lyderio sampratą, savybes, funkcijas ir veiklą; Apibrėžti vadovo sampratą, savybes, funkcijas ir veiklą; Palyginti vadovą ir lyderį.Darbe bus pateikiama lyderio ir vadovo sąvokų samprata, jų atliekamos funkcijos, reikalingos savybės ir pan. Taip pat bus palyginami lyderiai ir vadovai, pateikiami jų skirtumai valdant, požiūris ir pan.Įvairūs autoriai lyderių ir vadovų funkcijas bei savybes apibūdina skirtingai. Tačiau yra manoma, kad geras vadovas turi turėti ir lyderio bruožų, nes kitaip sunku vadovaut žmonėms.LyderisLyderiavimas – tai vadovavimo būdas. Lyderio veiksmai skirti padėti grupei pasiekti savo uždavinius. Lyderiavimas – tai vadovo gebėjimas paveikti darbuotojus entuziastingai ir su pasitikėjimu dirbti grupės tikslams. Dar lyderiavimas reiškia, kad lyderis prisiima atsakomybę dėl grupės uždavinių įgyvendinimo, todėl būtina, kad abi pusės nuolat pasitikėtų ir norėtų bendradarbiauti viena su kita.Lyderiauti galima formaliai, t.y. turint deleguotą valdžią, kuri leidžia daryti didelę įtaką. Neformalūs lyderiai inicijuoja veiksmus, tačiau tokios pačios valdžios jie neturi. Todėl lyderių pasirinkimas turėtų būti grindžiamas tiksliu aplinkos, t.y. esamos padėties, įvertinimu, nepamirštant, kad efektyvus vadovavimas priklauso nuo daugelio aplinkybių.Esminiai efektyvaus vadovavimo bruožai yra gebėjimas įtikinti, patraukti, būti pavyzdžiu. Taip pat sakoma, kad lyderis turi stengtis tapti visiems žinomas ir kad jam svarbiau būti pripažintam negu populiariam. Chesteris Barnardas knygoje „Vadovo funkcijos“ teigia, kad lyderiui būtinos šios savybės: įgūdžiai, profesinės žinios, įžvalgumas, fiziniai duomenys, gera atmintis, vaizduotė, ryžtas, ištvermė ir drąsa.

Galima teigti, kad sėkmingas lyderis turi būti nuovokus ir lankstus, sugebėti elgtis atitinkamai, t.y. vienu atveju jis turi būti stiprus, kitu atveju – nuolaidus. Beje, formalus statutas pats savaime dar nieko nesako apie žmogaus gebėjimą daryti įtaką kitiems, nes tokie gebėjimai yra veikiau užimamų pareigų ir asmenybės derinys. (Appleby, 2003)Šiuolaikiniai lyderiavimo tyrinėtojai pabrėžia charizmos – gebėjimo įkvėpti entuziazmą bei pritarimą perteikiant organizacijos ateities viziją ir siekiant ją įgyvendinti – svarbą.Charizma – graikų kalbos žodis, reiškiantis gabumą, talentą. Žmonės patraukliems lyderiams paklūsta daug neklausinėdami, jais pasitiki, jų klauso, yra prie jų prisirišę, solidarizuojasi su jų tikslais. Taigi patrauklumas yra skiriamasis lyderio bruožas. ( Šilingienė, 2004 )Lyderiai yra tie, kurie užima grupės lyderių roles dėl to, kad yra energingesni, greičiau nei kiti grupės nariai sugeba parinkti veiksmams tikslus, suderinti grupės narių pastangas tiems tikslams pasiekti ir kt. Lyderių prireikia, kai yra neatitikimas tarp grupės poreikių ir išorinės aplinkos, taip pat tarp grupės narių tarpasmeninių poreikių. Grupės harmonijos su išorine aplinka siekiams realizuoti lyderis rūpinasi nustatyti ir palaikyti grupės kontaktus su kitomis grupėmis ir asmenimis, kad ji nebūtų izoliuota nuo kitos socialinės aplinkos, tačiau išlaikytų save kaip visumą. Be to, jis nustato ir palaiko pakankamą išorinę kontrolę, kad grupė galėtų laisvai funkcionuoti iš išorės netrukdoma, jausdama malonių santykių su išorine aplinka komfortą. Tenkinant tarpasmeninius poreikius, lyderis padeda grupės nariams tarp tarpusavio kontaktų kiekybės ir sąveikos turinio, tarp tarpusavio kontrolės ir laisvo veikimo, tarp asmeninio suartėjimo bei draugiškumo ir asmenybės autonomijos išlaikymo. Konkretinant lyderio rolės elgseną, joje išskiriamos šios pagrindinės funkcijos:1. grupės veikimo tikslų ir metodų iškėlimas;
2. atskirų grupės narių veiksmų koordinavimas, siekiant bendrų tikslų;3. grupės narių informavimas apie veikimą, jo rezultatai ir kt.;4. grupės narių veiklos kontrolė, paskatinimai ir bausmės;5. arbitražo funkcijos, iškilus nesutarimams tarp grupės narių;6. grupės atstovavimas prieš kitas grupes, aukštesnius vadovus ir kt. (Jasikevičius, 1995) Lyderis yra susitelkęs į tai, ką jis nori ir gali pakeisti. S. Covey savo populiarioje knygoje “7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai” tai vadina įtakos lauku. Žmogus, kuris mąsto kaip lyderis, mažai laiko ir minčių skiria dalykams, kurių jis negali ar nenori keisti.Lyderis daro tai, ko iš jo reikalauja situacija. Įžymusis vadybos konsultantas P. Druckeris nurodė klausimą, kuriuo lyderis išsiskiria iš ne lyderių. Šis klausimas skamba taip: “Kokio indėlio iš manęs reikalauja situacija?”. Lyderis rodo asmeninį pavyzdį. Tikras lyderis p…irmiausia išmoksta susidoroti su savo asmeniniais iššūkiais. Prieš sukurdamas lyderiaujančią organizaciją, lyderis turi įveikti savo trūkumus. S. Covey tai vadina vidine pergale.Lyderiu tampama tuomet, kai pradedama mėgti savo pareigas. Ne tas, kurios surašytos darbo instrukcijose, o tas, kurias diktuoja širdis. (http://verslas.banga.lt/lt/leidinys.NextPage.12/4544e46bc9e46.1?vbanga2=7dd9eebf6027a79f3da829dca62c2c53)VadovasVadovu priimta vadinti asmenį, kuriam organizacija suteikia specialius įgaliojimus. Specialūs įgaliojimai – tai visų pirma įgaliojimas nustatyti organizacijos tikslus (ko ji siekia), strategiją (kaip ji to siekia). Vadovas – asmuo, kuris tai daro: organizuoja, koordinuoja grupės žmonių veiklą, kad ta grupė pasiektų tam tikrų tikslų. (http://socmf.ktu.lt/neakivaizdines/2005_2006_pav/vadovavimo_psichologija/01%2520Dalykas%2520ir%2520savokos.doc+%22lyderiavimas%22&hl=lt&gl=lt&ct=clnk&cd=39)R. Blakas ir Dž. Moutonas išskyrė tokias vadovui būtinas savybes: iniciatyvumas; informuotumas; savo nuomonės gynimas; konfliktinių situacijų sprendimas; sprendimų priėmimas; kritinė analizė. (Seilius, 1997)
Kad vadovas galėtų atlikti tinkamai savo vaidmenį, jis turi turėti specifinių savybių. Vadovas pirmiausia turi pasižymėti gerosiomis humaniško žmogaus psichinėmis savybėmis: jam turi būti būdingos demokratinės visuomenės vertybinės orientacijos, jis turi būti sąžiningas darbuotojas, moraliniu požiūriu tyras ir t.t. Tačiau vadovavimo veiklos sėkmingumui šių bendrų savybių neužtenka. Reikalingos kai kurios specifinės vadovavimo veiklai savybės. (Jasikevičius, 1995)Suprantama, kad vadovavimas taip pat yra labai svarbus efektyvaus valdymo komponentas. Valdymo funkcijos sudaro darnų kompleksinį, sisteminį, visuminį kiekvienos organizacijos valdymo mechanizmą (Seilius, 1998). Taigi vadovas turi atlikti tokias funkcijas: planavimo, organizavimo, personalo parinkimo, vadovavimo ir kontrolės. (žr. 1 pav.)

1 pav. Valdymo funkcijosŠaltinis: Seilius, A. 1998. Organizacijų tobulinimo vadyba. Klaipėda, p. 12

Taip pat iš skiriamos tokios vadovo funkcijos:1. administracinė funkcija. Vadovas koordinuoja grupės narių veiksmus. Šiam tikslui jis paskirsto grupės nariams darbus, stebi jų vykdymą, daro reikiamus darbuotojų pakeitimus ir pan.2. strateginė funkcija. Jai priklauso grupės veikimo rezultatų numatymas ir pan.3. eksperto bei konsultanto funkcija. Vadovas vertina grupės narių veiklos procesą ir to veikimo rezultatas. Radęs kokių nors trūkumų, jis konsultuoja atlikėjus, kaip pašalinti tuos trūkumus. Reikia pasakyti, jog ne vadovo pozicija, bet dalykinė kompetencija gali užtikrinti šios funkcijos atlikimą. Jeigu vadovui reikia vertinti ne savo specialybės darbus, tai jis kviečiasi specialistus konsultantus, sudaro specialias ekspertų komisijas ir pan.4. komunikacinė reguliavimo funkcija. Vadovas parenka tinkamiausias komunikacijos tarp grupės narių struktūras ir bendravimo formas. Renka informaciją apie grupės narių darbą, jei reikia,- ir apie jų asmenines savybes. Į komunikacinę funkciją įeina ir ryšių su kitomis grupėmis palaikymas, perdavimas grupės nariams informacijos apie visuomenės pageidavimus, grupės veiklos įvertinimus, naujas aukštesnių grupių direktyvas ir kt.

5. grupės atstovavimo funkcija. Atstovaujama susirinkimuose, pasitarimuose, atsiskaitant aukštesniesiems vadovams už grupės darbą, perduodant iškilmingus raportus, priimant apdovanojimus ir kt. Grupės supranta, kokią didelę reikšmę turi jų atstovavimas tarp kitų grupių, prieš viršininkus ir pan. Jos vertina tuos vadovus, kurie, atstovaudami grupei, pakelia jos prestižą visuomenėje.6. disciplinarinė funkcija. Vadovas stebi ir vertina, kaip grupės nariai laikosi nustatytos tvarkos, darbo režimo ir kt. Šiai funkcijai priklauso narių pagyrimai, apdovanojimai, papeikimai ir bausmės. Juo sėkmingiau vadovaujama grupei, juo mažiau tereikia papeikimų ar bausmių, ir priešingai.7. auklėjamoji funkcija. Grupės narių tobulėjimas priklauso ne tik nuo jų veiklos ir tarpasmeninių santykių su eiliniais grupės nariais. Didelę įtaką šiam tobulėjimui (ar degradavimui) turi autoritetingi vadovai. Jų auklėjamoji įtaka pasireiškia mėgdžiojimu, identifikacija ir mokymu. Patirtis rodo, kad vadovo patarimai ir pamokymai tik tada pasiekia tikslą, kai yra kompetentingi, kai duodami gerbiant valdinių asmenybę, kai jie ne per ilgi ir nemonotoniški.8. psichote…rapinė funkcija. Grupės narių darbe ir asmeniniuose reikaluose pasitaiko nesėkmių, nelaimingų atsitikimų, konfliktų su bendradarbiais, šeimos nariais ir kitų situacijų, sukeliančių nemalonių, o kartais ir liguistų išgyvenimų. Vadovo pareiga padėti grupės nariams, patekusiems į tokią nusivylimo būseną. Tai jis gali atlikti leisdamas valdiniams išsipasakoti savo nesėkmes, nurodydamas jų asmenybės teigiamus bruožus, atleisdamas neesminius trūkumus, nušviesdamas gražias ateities perspektyvas, pralinksmindamas grupės narius juokingomis istorijomis, pokštais, sąmoningais posakiais. (Jasikevičius, 1995) Vadovo veiklai būdinga: Dinamiškumas Įvairumas Sudėtingumas Kūrybiškumas Chaotiškumas Fragmentiškumas Laiko spaudimas (karštligiškumas) Rizika (http://socmf.ktu.lt/neakivaizdines/2005_2006_pav/vadovavimo_psichologija/01%2520Dalykas%2520ir%2520savokos.doc+%22lyderiavimas%22&hl=lt&gl=lt&ct=clnk&cd=39)Vadovo ir lyderio palyginimas
Vadovas – tai asmuo, gavęs organizacijos jam suteiktus įgaliojimus daryti įtaką kitiems žmonėms, t.y. vadovu gali būti žmogus, turintys tik formalią valdžią, ir nieko daugiau.Lyderis – tai žmogus, savo asmeninių savybių ir autoriteto dėka darąs įtaką kolektyvo nariams, todėl žmogus, neoficialus kolektyvo lyderis, turintis išskirtinių asmeninių savybių, sugebėjimų bendrauti su žmonėmis, gali daryti didesnę įtaką negu kito turimi valdžios įgaliojimai. ( Šilingienė, 2004 )Panagrinėsime, kuo lyderiai ir vadovai skiriasi darbo pradžioje, atlikę darbą, kokią įtaką turi ir kuo skiriasi jų požiūris į permainas bei ką jie daro:Pradžioje Vadovai sukuria procesą – planuoja žingsnius, reikalingus pasiekti uždaviniams ir tikslams, kurie yra vizijos dalis.Lyderiai sukuria kryptį – plėtoja organizacijos viziją; ieško pakeitimų, kurie reikalingi, kad ta vizija būtų pasiekta.Atlikus darbąVadovai valdo procesus – skirsto lėšas, organizuoja personalo darbą; kontroliuoja pažangą.Lyderiai veda žmones – dalijasi vizija su tais, kurie gali ją įgyvendinti; daro įtaką organizacijos komandoms ir sąjungoms.ĮtakaVadovai formali įtaka – turi valdžią ir gali ją panaudoti.Lyderiai įgyta įtaka – gali turėti arba neturėti tiesioginės valdžios; bet gali turėti įtaką ir pagarbą, kiek reikia.PermainosVadovai palaiko nusistovėjusią tvarką – yra geri, kai reikia išlaikyti nekintančius procesus; duoda rezultatus, kurių tikisi įvairūs tarpininkai.Lyderiai skatina pokyčius – gali pamatyti, kada pokyčiai gali atnešti naudos ir gali paskatinti žmones priimti pokyčius; numato naujus produktus ir geresnes paslaugas, kurių reikia klientams.Ką daro vadovai ir lyderiai?Lyderiai – daro įtaką, galvoja, planuoja, sukuria viziją, pasiūlo, pateikia teigiamus rezultatus, tiksliai nukreipia.Vadovai – paskirsto išteklius (žmogiškuosius, materialinius, informacinius), valdo procesus, vartotojus, darbuotojus, pasiekia kasdieninę sėkmę arba trumpalaikius laimėjimus. (www.stonybrook.edu/hr)Nors šiuo metu egzistuoja tendencija lyderiais ir vadovais laikyti tuos pačius žmones, daugelis mokslininkų siūlo juos aiškiai atskirti. Bennis ir Nanus teigia, kad lyderystė – kelio ieškojimas, o vadyba – tai ėjimas pramintu keliu; lyderystė – tai teisingų dalykų darymas, o vadovavimas – dalykų darymas teisingai. Autoriai yra įsitikinę, kad vadovams rūpi įgyvendinti kitų žmonių sukurtus planus ir strategiją, o lyderiai siekia suformuoti ateities viziją. Akivaizdu, jog yra vadovų, kurie vykdo abi funkcijas, todėl juos galima vadinti lyderiais, tačiau yra ir tokių, kurių pavadinti lyderiais negalima.
Skirtumo tarp lyderių ir vadovų idėją remia Kotter, kuris mano, jog vadovams rūpi veikla, kuria organizacijoje siekiama sukurti darną ir tvarką, o lyderiams daugiau rūpi konstruktyvios ir adaptyvios permainos. Kotter teigia, kad yra keturios pagrindinės vadybos ir lyderystės skirtumų kategorijos. Remdamiesi skirtumais, kuriuos suformulavo Bennis ir Nanus bei Kotter, galime padaryti išvadą, kad vadovams labiau rūpi vadovauti savo organizacijos daliai, užtikrinti, kad laiku būtų įvykdytos tokios užduotys kaip paruošti ataskaitas, atlikti darbus iki nustatyto termino ir išsiųsti sąskaitas. Antra vertus, lyderiauti reiškia suprasti, kas yra svarbu organizacijos sėkmei ir kaip įgyvendinti permainas.(Chmiel, 2005)

J. Kotter ir W. Bennis pateikia vadovo ir lyderio palyginimus (žr. 1 Lentelė)

Vadovas LyderisJohn Kotter • Susitvarko su sudėtingumu• Planuoja ir sudaro biudžetą• Organizuoja ir skirsto personalą• Kontroliuoja ir sprendžia problemas • Susitvarko su pokyčiais• Nustato kryptį• Vienija žmones• Motyvuoja žmonesWarren Bennis • Remia produktyvumą, našumą• Yra geras karys• Imituoja• Priima faktinę padėtį• Daro dalykus teisingai • Remia veiksmingumą• Yra jo ar jos savas žmogus• Duoda pradžią• Meta iššūkius• Daro teisingus dalykus1 Lentelė: Vadovo ir lyderio palyginimasŠaltinis: (http://www.poynter.org/column.asp?id=34&aid=62579)…

Vadovas vadovauja liepdamas, įsakydamas ir nurodydamas. Jam svarbus tik galutinis rezultatas ir nerūpi, kaip jo pavaldiniai šio rezultato sieks. Taigi iš esmės darbuotojas tampa savotišku įrankiu, atliekančiu vieną ar kitą funkciją. Lyderis rūpinasi ir veiklos rezultatu, ir visu darbo procesu. Jis uždega bendradarbius idėjomis ir energija, todėl žmonės eina paskui jį. Lyderis domisi šalia esančiais žmonėmis, nes jam svarbu juos kuo geriau pažinti ir kuo produktyviau išnaudoti darbuotojų žinias bei sugebėjimus. Jis stengsis kurti draugišką ir kūrybišką atmosferą, nes žino, kad kuo geriau žmonės jausis, tuo geriau jie dirbs.

Vadovo vadovaujami darbuotojai paprastai nesijaučia gerai, nes santykiuose su vadovu beveik nelieka žmogiškųjų elementų. Žinoma, perdėtas jausmingumas yra kitas kraštutinumas. Bet, šiaip ar taip, žmonės nėra robotai, ir jiems nepakanka tik vykdyti tam tikras funkcijas. (http://www.ism.lt/vid.php3?mid=77〈=lt&tid=86)Iš tiesų žmogus gali būti geras vadovas, geras planuotojas ir puikus administratorius, bet jam gali trūkti lyderiui įkvėpimo ir motyvavimo sugebėjimų. Vadovas skatina pavaldinius dirbti „bizūnu ir meduoliu“, o lyderis sugeba paveikti jų troškimus ir norus.Kita vertus, kartais efektingi lyderiai sugeba įžiebti kitų žmonių entuziazmą ir atsidavimą, bet jiems stinga vadovo įgūdžių sužadintą energiją nukreipti norima linkme. Todėl, kalbant apie optimalų lyderiavimo ir vadovavimo santykį, būtina kalbėti apie šių abiejų aspektų sintezę. Tai, be abejo, nėra paprasta. Praktiškai lyderiavimas reikštų ne tik sėkmingam vadovavimui būtinus veiksnius, kokius kaip organizuotumas, kompetencija, bet dar ir sugebėjimą įkvėpti ir vesti paskui save kitus.Norint suformuluoti bendrą lyderiavimo koncepciją, reikia atrasti tuos kertinius bruožus, kurie lyderį išskiria iš aplinkos. Tyrimai rodo, kad apklausose vadovai, nepaisant jų srities, skirtingos nacionalinės kultūros, pateikia labai panašią lyderio koncepciją, iš atskirų bruožų formuojančią bendrą vaizdą. Čia svarbūs du esminiai aspektai: lyderiai yra išskirtinio tipo asmenys, turintys tam tikrų bruožų ir patekę į tam tikras aplinkybes.Ne visos aplinkos sąlygos iš vadovų reikalauja lyderio savybių. Nestabilios aplinkos sąlygos palankios aiškiam, bet labai siauriai lyderio traktavimui. Mat pirmiausia pati sąvoka „lyderis“ asocijuojasi ne su įprastine, kasdieniška veikla, o priešingai, su herojiškumu, didvyriškumu. Tokiems lyderiams būdingos savybės – drąsa, ryžtas, sėkmė – tampa nepakankamos, kai sąlygos stabilizuojasi. Stabiliomis, racionaliai programuojamomis sąlygomis sėkmingai veikia vadovai, kuriems nėra būtini lyderiams būdingi bruožai. Ir tik trečioji koncepcija sąlygoja tikrųjų lyderių atsiradimą. ( Šilingienė, 2004 )
Efektyvūs lyderiai ne visuomet yra efektyvūs vadovai. Kartais jie trukdo formaliai organizacijos valdymui. Formalusis vadovas turi organizacinį tikslą ir deleguotus įgaliojimus t.y. valdžią. Lyderiais gi tampama be organizacijos valios. Be to, organizacijos nariai visada žino, kas jų vadovas, o einantieji paskui neformaliuosius lyderius ne visada žino, kas juos veda. Pagaliau lyderio veiksmai nėra apriboti įgaliojimais arba struktūromis. Dažnai neformalusis vadovas tampa lyderiu, kas neturi nieko bendro su jo formaliomis pareigomis. Dėl to būna atvejų, kai pavaldiniai vadovauja savo viršininkams. (Seilius, 1997)Vadovai praktikai teigia, kad jų darbe svarbiausia priversti kitus dirbti gerai. Yra paplitusi pažiūra, kad valdžia ir pareigos yra veiksmingiausi valdžios instrumentai. Tačiau kas taip galvoja yra trumparegiai.Valdymas yra protinis ir fizinis procesas, skirtas tam, kad pavaldiniai vykdytų jiems duotus oficialius įgaliojimus ir spręstų nurodytus uždavinius. Vadovais tampama organizacijos valia, tuo tarpu lyderių niekas neskiria – jais tampama dėl asmeninių sugebėjimų. Dėl to kai kada pavaldinys nurodinėja viršininkui. Žinoma yra geriausia, kai vadovas yra kartu ir lyderis. (Neverauskas, Rastenis, 2000)…IšvadosVadovas – tai žmogus paskirtas vadovauti tam tikrai grupei. Lyderis gali būti ir oficialus vadovas. Tačiau būna, kad atsiranda neoficialus lyderis, kuris daro įtaką kitiems ir neturėdamas tiesioginės valdžios.Vadovui ir lyderiui yra būtinos tam tikros savybės. Daugelis autorių nesutaria, kokius bruožus turi turėti vadovas ar lyderis. Vadovas yra paskiriamas, o lyderis gali iškilti pats. Lyderiui labai svarbios asmeninės savybės, jis sugeba įkvėpti žmones ir jie seka paskui jį. Jis sukuria viziją, uždega bendradarbius idėjomis ir energija.Vadovui labai svarbus galutinis rezultatas, kartais darbuotojai tampa savotišku įrankiu, atliekančiu vieną ar kitą funkciją.Lyderis turi sugebėti prisitaikyti prie situacijos – kartais reikia būti stipriu, kartais – nuolankiu.
Vadovų yra įvairių, tačiau geras vadovas kartu turi būti ir lyderis. Vadovavimas yra neefektyvus, jei jis nesiremia lyderiavimu. Gebėjimas būti lyderiu – sėkmingo vadovavimo prielaida. Vadovas, kuris nepripažįstamas lyderiu, nėra geras vadovas ir, matyt, jis ilgai nebus vadovu, jei netaps lyderiu.Literatūra1. Appleby, R.C. 2003. Šiuolaikinio verslo administravimas. Vilnius.2. Chmiel, N. 2005. Darbo ir organizacinė psichologija. Kaunas. 3. http://socmf.ktu.lt/neakivaizdines/2005_2006_pav/vadovavimo_psichologija/01%2520Dalykas%2520ir%2520savokos.doc+%22lyderiavimas%22&hl=lt&gl=lt&ct=clnk&cd=394. http://verslas.banga.lt/lt/leidinys.NextPage.12/4544e46bc9e46.1?vbanga2=7dd9eebf6027a79f3da829dca62c2c535. http://www.ism.lt/vid.php3?mid=77〈=lt&tid=86 – interviu su A. Būta, 20046. http://www.poynter.org/column.asp?id=34&aid=625797. Jasikevičius, A. 1995. Siela, mokslas, gyvensena. Vilnius8. Neverauskas, B. Rastenis, J. 2000. Vadybos pagrindai. Kaunas.9. Seilius, A. 1997. Vadovo pasaulėžiūra lemia vadovavimą organizacijai. Klaipėda // Tiltai, 1997 Nr.210. Seilius, A. 1998. Organizacijų tobulinimo vadyba. Klaipėda11. Šilingienė, V. 2004. Vadovavimo ir lyderiavimo santykis šiuolaikinių įmonių valdyme. Kaunas // Inžinerinė ekonomika, 2004 Nr. 2 (37)12. www.stonybrook.edu/hr