Gėris ir blogis žmogaus prigimtyje

Geris ir blogis zmogaus prigimtyje. Sugretinimas V. Sekspyro, Getes ir Dostojevskio paziuros i zmogu

Kiekvienas is musu skirtingai suvokiame gerio ir blogio samprata, todel musu visu gyvenimo budas, vertybes ir siekiai yra skirtingi. Tik vienas dalykas bendras- mes zinome, kad egzistuoja geris ir blogis irk ad jie abu yra mumyse. Gerio ir blogio kova vyksta kiekvieno zmogaus sirdyje, kiekviena sekunde.

Hamletas stengiasi analizuoti tikroves reiskinius, kur gludi blogio blogio saknys. Ji stebina ne tiek pats faktas, kad jo tevas buvo nuzudytas, bet taai, kad piktadarys dar tebegyvena nenubaustas ir triumfuoja. Greit jis suvokia, jog piktadaryste klesti todel, kad Klaudijus moka prisidengti padorumo kauke. Galiausiai Hamletas prieina isvados, kad nevien Klaudijus- nieksas. Blogis isisaknijas placiau. Vadinasi, Hamleto uzduotis ne vien nubausti tevo zudika, bet ir taisyti pasauli.

,,Fauste” galime akivaizdziai pastebeti gerio ir blogio veiksma, vieno ir kito triumfavima. Manau, kad pagrindine blogio atsiradimo priezastis yra viliones. Tai nepaprastas troskimas kazka padaryti buna stipresnis uz zmogaus valia, kad Mefistofelis- puikiausiais viliojimo meistro pavyzdys. Pasiule Faaustui kazka nepaprasto, o sis atsidave nepagalvojes apie pasekmes, Taip blogis, uzsidejes gerio kauke, nugalejo geri, o pastarasis to nepastebejo. Ir vis del to toks gyvenimo paradoksas- Faustas noredamas gero, tapo vienu is blogiuku, o Mefistofelis, tikras blogio isiskunijimas, dare ge

erus darbus. Manau, zmogus daznai tamp air Faustu, ir Mefistofeliu.

Raskolnikovas romane ,,Nusikaltimas ir bausme” nesugeba likti anapus gerio ir blogio tiesos, jis tik zmogus. Savavliskas zudymas yra saves paties sunaikinimas. Raskolnikovui- tai tarsi artimuju gerio ,,uzkovojimas”.

Visuose siuose kuriniuose sakitytoja nuolat sukausto auganti itampa, vienas ivykis keicia kita. Siuose romanuose atskleidiami slapti pagrindiniu veikeju isgyvenimai, siekiai, tikslai. Pagrindiniai veikejai kovoja uz geri, toki koki jie supranta. O skiriasi labia daug kuo. Hamletas vaizduojamas, kaip doras zmogus, kuris vienas pats kovoja su blogiu. Faustas viazduojamas, kaip tobulybes siekejas, trokstantis zmonijai duoti kazko nepaprasto ir pats nenoredamas tampa blogiuku. Raskolnikovas, ivykdes zmogzudystes, nesijaucia kalta, tai jam net atrodo dora ir teisinga. Sie veikejai yra labia skirtingos asmenybes, bet ju poziuris ir siekis turi viiena panasuma- geris.

Nesvarbu koks yra blogis ar geris, ar apsnekejai drauga, as rezgi kokia intriga, ar padedi mociutei kaime, atleidi draugui. Taciau mes visi zinome, kad kiekvieno kova kada nors baigsis, o laimetojas yra tik vienas.

Leave a Comment