europos bendrove

TURINYS
ĮVADAS 3
IŠTAKOS 4
EUROPOS BENDROVĖS STEIGIMAS 4
BUVEINĖS PERKĖLIMAS 7
EUROPOS BENDROVĖS VALDYMAS 8
Darbuotojų dalyvavimas valdant bendrovę 9
EUROPOS BENDROVĖS PRIVALUMAI 10
EUROPOS BENDROVĖS TRŪKUMAI 11
EUROPOS BENDROVIŲ SKAIČIUS 12
EUROPOS BENDROVIŲ PAVYZDŽIAI 12
Ecoteq SE 12
Galleria di Brennero Brennerbasistunnel SE 13
IŠVADOS 14
LITERATŪRA 15ĮVADAS
Pastangomis sukurti Bendrijos vidaus rinką ir taip pagerinti ekonominę bei socialinę Bendrijos padėtį yra siekiama pašalinti prekybos kliūtis, gamybos struktūras pritaikyti veikti visoje Bendrijoje. Norėdama paskatinti Europos Sąjungoje verslo plėtrą tarp valstybių narių, išspręsti problemas, kylančias dėl skirtingų įmonių steigimo valstybėse narėse teisės nuostatų, Taryba patvirtino Europos bendrovės (Societas Europaea; SE) statutą. Tai reiškia, kad įmonės, įsteigtos daugiau nei viienoje valstybėje narėje, galės susijungti ir plėtoti veiklą visoje Europos Sąjungos teritorijoje, vienyti savo potencialą, veikdamos vienodų taisyklių pagrindu.
Darbo tikslas – supažindinti su neseniai atsiradusia verslo forma Europos bendrove.
Darbo uždaviniai:
Supažindinti su SE ištakomis;
Aptarti SE steigimą;
Pristatyti SE valdymą bei darbuotojų dalyvavimą valdyme;
Išnagrinėti SE privalumus ir trūkumus;
Supažindinti su veikiančiomis SE.IŠTAKOS
Idėja sukurti visos Europos Bendrijos mastu vienodomis sąlygomis veikiančią bendrovę yra gana sena. Kuriant vidaus rinką ir dėl to gerėjant ekonominei bei socialinei būklei, prieita prie išvados, kad nepakanka vien panaikinti prekybos ir paslaugų teeikimo barjerus, bet būtina ir gamybines struktūras pritaikyti Bendrijos dimensijai. Todėl svarbu, kad bendrovės, kurių veikla neapsiriboja vien vietos poreikių tenkinimu, galėtų planuoti ir vykdyti veiklą pagal bendras taisykles visos Bendrijos mastu.
Pirmąjį pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos bendrovės statuto Europos Ko

omisija pateikė dar 1970 metais. Taigi prireikė daugiau nei 30 metų, kad pateiktasis pasiūlymas taptų teisės aktu. Per tą laikotarpį buvo priimtos septynios Europos Bendrijos bendrovių teisei priskiriamos direktyvos, su kuriomis suderinta valstybių nacionalinė teisė (kapitalo palaikymo, jo didinimo ir mažinimo; bendrovių jungimosi; bendrovių skaidymosi; užsienio bendrovių filialų; vieno nario bendrovių; bendrovių metinės finansinės atskaitomybės; bendrovių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės; finansinės atskaitomybės audito).
Todėl valstybių narių nacionalinės teisės derinimo srityje buvo padaryta didelė pažanga. Dėl šių priežasčių keitėsi ir Reglamento projekto tekstas – tais klausimais, dėl kurių nebūtinas bendras Europos bendrovių reguliavimas, atsirado nuorodos į valstybių narių nacionalinę teisę.
(http://www.ukmin.lt/lt/imoniu_teise/es_teise/reglamentai/sebendrove.php)EUROPOS BENDROVĖS STEIGIMAS
Lietuva palengvina Bendrijos bendrovėms ir piliečiams sąlygas steigtis ir veikti jos teritorijoje. Tam tikslui ji nuo sutarties įsigaliojimo momento Bendrijos bendrovių steigimui suteikia ne mažiau paalankų statusą negu tas, kuris taikomas jos pačios bendrovėms arba bet kokios trečiosios šalies bendrovėms, tokiu būdu, kuris palankesnis. Lietuva įsteigtų Bendrijos bendrovių padalinių ir filialų veiklai suteikia ne mažiau palankų statusą negu tas, kuris taikomas jos pačios bendrovėms arba bet kokios trečiosios šalies bendrovėms filialams ir padaliniams Lietuvoje, tokiu būdu, kuris yra palankesnis. Tačiau Vakarų Europos piliečių teisės Lietuvoje apribojamos žemės įsigijimo, mineralinių iškasenų ir gamtinių išteklių įsigijimo, lošimų, loterijų ir kitų panašios veiklos organizavimo srityse. Lietuva apriboja ir ši
ių bendrovių steigimą: degtinės, likerio bei kitų alkoholinių gėrimų gamybos, mineralinių iškasenų ieškojimo ir tyrinėjimo, gamtinių išteklių tyrinėjimo, pašto, (reguliarus pristatymas, laiškų išnešiojimas ir transportavimas, atvirukai, paketai, gaunamieji ir pristatomieji pinigų orderiai, Giro bankinės paslaugos ir telekomunikacijų komercinė galimybė visuomenėje realiame laike perduoti ir komutuoti kalbą tarp dviejų bendro naudojimo tinklo galimų punktų), eksploatavimą su galimybėmis, užtikrinančiomis objektų funkcionavimą. (Jonas Vėlyvis „Europos sutartis vadovas studentui ir verslininkui“. Vilnius, 2000. p. 288 – 289)
EB gali būti steigiama:
• susijungimo būdu (nacionalinės teisės pagrindu suformuotos akcinės bendrovės, jei mažiausiai dvi įmonės yra reguliuojamos pagal skirtingų valstybių narių teisę);
• suformuojant kontroliuojančiąją įmonę (valstybių narių nacionalinės teisės pagrindu suformuojamos akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės gali suformuoti kontroliuojančiąją įmonę, jei bent dvi įmonės yra reguliuojamos skirtingų valstybių įstatymų arba mažiausiai dvejus paskutinius metus turi antrinę įmonę, reguliuojamą kitos valstybės narės įstatymų, arba turi filialą kitoje valstybėje narėje);
• sukuriant antrinę įmonę (skirtingų valstybių narių įmonės, suformuotos pagal nacionalinę valstybės narės teisę ir reguliuojamos civilinės ar komercinės teisės, gali suformuoti antrinę įmonę, jei bent dvi iš jų yra reguliuojamos skirtingų valstybių narių įstatymų arba mažiausiai dvejus pastaruosius metus turi antrinę įmonę, reguliuojamą kitos valstybės narės įstatymų, arba turi filialą kitoje valstybėje narėje);
• transformuojant akcinę bendrovę (pagal nacionalinę valstybės narės teisę suformuota akcinė be
endrovė gali būti transformuojama į Europos įmonę, jei mažiausiai dvejus paskutinius metus ji turėjo antrinę įmonę, reguliuojamą kitos valstybės narės įstatymų). (http://iz.euro.lt/index.php?1193956176)
Susijungiančių bendrovių valdymo ir administravimo organai parengia susijungimo sąlygų projektus. Jungimo sąlygų projekte pateikiama tokia informacija:
• kiekvienos susijungiančios bendrovės pavadinimas, registruotos buveinės adresas ir siūlomas SE pavadinimas bei registruotos buveinės adresas.
• akcijų keitimo santykis ir bet kokios kompensacijos dydis.
• akcijų paskirstymo SE sąlygos.
• data, nuo kurios SE akcijų turėtojams suteikiama teisė gauti pelno dalį, ir bet kokios specialios sąlygos, įtakojančios šią teisę.
• data, nuo kurios susijungiančių bendrovių sandoriai apskaitos tikslais laikomi SE sandoriais.
• teisės, kurias SE suteikia specialių teisių suteikiančių akcijų savininkams ir vertybinių popierių, išskyrus akcijas, turėtojams, arba dėl jų siūlomos priemonės.
• bet kokios specialios lengvatos, suteikiamos ekspertams, nagrinėjantiems susijungimo sąlygų projektą, ar susijungiančių bendrovių administravimo, priežiūros ar kontrolės organų nariams.
• SE įstatai.
• informacija apie procedūras, kurios taikomos nustatant darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sąlygas.
Susijungiančios bendrovės į susijungimo sąlygų projektą gali įrašyti ir kitas sąlygas.
Be papildomos informacijos, reikalaujamos val.stybėje narėje, kurios subjektas yra bendrovė, apie kiekvieną susijungiančią bendrovę tos valstybės narės nacionaliniame leidinyje skelbiama tokia informacija:
• kiekvienos susijungiančios bendrovės teisinė forma, pavadinimas ir registruotos buveinės adresas.
• registras, kuriam pateikiami kiekvienos susijungiančios bendrovės dokumentai, ir registracijos numeris.
• priemonės, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti atitinkamos bendrovės smulkių akcininkų teises, ir adresas, kuriuo galima nemokamai gauti vi
isą informaciją apie šias sąlygas.
• siūlomos SE pavadinimas ir registruotos buveinės adresas.
Susijungimas ir tuo pat metu įvykdytas SE steigimas įsigalioja tą dieną, kurią įregistruojama SE. SE negali būti įregistruota, kol nebaigti tvarkyti reikiami formalumai. Apie kiekvienos susijungiančios bendrovės susijungimą paskelbiama vadovaujantis atitinkamos valstybės narės teisės aktais. Susijungimas turi tokias pasekmes:
• kiekvienos įsigyjamos bendrovės turtas ir įsipareigojimai yra perduodami ją įsigyjančiai bendrovei.
• įsigyjamos bendrovės akcininkai tampa įsigyjančios bendrovės akcininkais.
• įsigyjama bendrovė panaikinama.
• įsigyjančioji bendrovė tampa SE teisinės formos bendrove.
• visas susijungiančių bendrovių turtas ir įsipareigojimai perduodami SE.
• susijungiančių bendrovių akcininkai tampa SE akcininkais.
• susijungiančios bendrovės panaikinimas.
(Jonas Vėlyvis „Euroverslas: asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo laisvas judėjimas“. Vilnius, 2005, p. 312 – 315)
Europos bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 120 000 eurų. Šis reikalavimas netaikomas įmonėms, kurių registravimo buveinė yra toje valstybėje narėje, kurios teisės nuostatos reikalauja tam tikroms įmonių veiklos rūšims didesnio minimalaus kapitalo.
Kiekviena Europos įmonė turi būti registruojama valstybės narės, kurioje ji turi savo registruotą buveinę, registre. Informacija apie jos registravimą ir likvidavimą turi būti skelbiama Europos Bendrijų oficialiame leidinyje (“Official Journal of European Communities”).
SE steigiama pagal tos valstybės narės, kurioje SE steigia savo registruotą buveinę, akcinėms bendrovėms taikomą teisę. Apie ES įregistravimą skelbiama nustatyta tvarka. SE juridiniu asmeniu tampa tą dieną, kai ji įregistruojama registre.
Jei prieš įregistruojant SE buvo veikiama jos vardu, o įregistravus bendrovę SE neprisiima tokių veiksmų nulemtų įsipareigojimų, fiziniai asmenys, bendrovės, firmos ir kiti juridiniai asmenys, atlikę minėtus veiksmus, visi bendrai ir kiekvienas atskirai laikomi atsakingais už juos be jokių apribojimų, jei nesusitariama kitaip. (http://iz.euro.lt/index.php?1193956176)BUVEINĖS PERKĖLIMAS
Registruota Europos bendrovės buveinė gali būti perkeliama į kitą valstybę narę. Toks perkėlimas nereiškia, kad Europos bendrovė yra likviduojama ar kad įsteigiamas naujas juridinis asmuo, tačiau turi būti laikomasi Reglamento nustatytų procedūrų. Pirmiausia valdymo arba administravimo organas turi parengti pasiūlymą perkelti buveinę ir tą pasiūlymą paskelbti.
Valdymo arba administravimo organas taip pat turi parengti ataskaitą, kurioje išaiškinami ir pagrindžiami teisiniai bei ekonominiai perkėlimo aspektai ir apibūdinamos perkėlimo pasekmės akcininkams, kreditoriams ir darbuotojams.
Sprendimas dėl buveinės perkėlimo negali būti priimamas du mėnesius nuo pasiūlymo paskelbimo dienos. Likus ne mažiau kaip mėnesiui iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame bus sprendžiamas perkėlimo klausimas, dienos akcininkai ir kreditoriai turi teisę Europos bendrovės registruotoje buveinėje susipažinti su pasiūlymu perkelti registruotą buveinę, su ataskaita ir, pateikę prašymą, nemokamai gauti šių dokumentų kopijas.
Kompetentinga valstybės narės institucija, kurioje yra Europos bendrovės registruota buveinė (Lietuvoje tai – Juridinių asmenų registras), išduoda pažymėjimą, patvirtinantį, kad buvo atlikti visi prieš perkeliant buveinę būtini veiksmai ir formalumai. Iki pažymėjimo išdavimo Europos bendrovė turi įrodyti, kad visi įsipareigojimai, prisiimti prieš paskelbiant pasiūlymą perkelti buveinę, kreditorių ir kitų teisių turėtojų (taip pat ir valstybės įstaigų) interesai yra tinkamai apsaugoti vadovaujantis valstybės narės, kurioje prieš perkėlimą yra jos registruota buveinė, reikalavimais.
Naujoji Europos bendrovės buveinė negali būti registruojama tol, kol nepateikiamas minėtas pažymėjimas ir įrodymai, patvirtinantys, kad formalumai, privalomi toje valstybėje, kurioje registruojama naujoji buveinė, atlikti.
Reglamentas suteikia teisę valstybės narės įstatymuose nustatyti, kad jei perkeliant registruotą buveinę keičiasi taikytina teisė, kompetentinga valstybės narės institucija turi teisę prieštarauti perkėlimui. Prieštaravimas gali būti pagrįstas tik viešaisiais interesais. Lietuvoje Teisingumo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę prieštarauti Europos bendrovės buveinės perkėlimui į kitą valstybę, taip pat ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija arba Lietuvos bankas jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę prieštarauti Europos bendrovės buveinės perkėlimui į kitą valstybę, jeigu Europos bendrovės vykdoma veikla priskirta šių institucijų priežiūrai.
Europos bendrovė negali perkelti savo registruotos buveinės, jeigu yra pradėtos bendrovės likvidavimo, bankroto ar panašios procedūros.
(http://www.ukmin.lt/lt/imoniu_teise/es_teise/reglamentai/sebendrove.php)EUROPOS BENDROVĖS VALDYMAS
Europos bendrovės organų teisinis reguliavimas Reglamente remiasi Europos Sąjungos valstybėse esančiomis skirtingomis valdymo sistemomis. Siekiant išlaikyti šių sistemų taikymo tęstinumą, Reglamente nustatyti šie Europos bendrovių organai:
• visuotinis akcininkų susirinkimas;
• priežiūros organas ir valdymo organas (dviejų pakopų sistema) arba administravimo organas (vienos pakopos sistema), atsižvelgiant į tai, kaip nurodyta įstatuose.
Dviejų pakopų sistemoje už Europos bendrovės valdymą atsako valdymo organas. Priežiūros organas prižiūri valdymo organo veiklą, jis neturi teisės valdyti Europos bendrovės. Asmuo paprastai negali tuo pat metu būti tos pačios Europos bendrovės ir valdymo, ir priežiūros organo nariu. Reglamentas nustato valdymo ir priežiūros organų narių skyrimo ir atleidimo principus, taip pat šių organų tarpusavio santykius, jų teises ir pareigas.
Vienos pakopos sistemoje Europos bendrovę valdo administravimo organas. Jo sudarymo, narių ir pirmininko skyrimo, taip pat veiklos pagrindus nustato Reglamentas. Reglamentas, be to, nustato vienos ir dviejų pakopų sistemoms taikomas bendras valdymo organų teisinio reguliavimo taisykles, kai kuriuos visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės sudarymo, sprendimų priėmimo klausimus.
(http://www.ukmin.lt/lt/imoniu_teise/es_teise/reglamentai/sebendrove.php)
Europos bendrovės buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, ir jos nuolatinio valdymo organo buvimo vieta turi sutapti.
Europos bendrovės valdymo organo arba administravimo organo narių turi būti ne mažiau kaip 3.
Europos bendrovės priežiūros organo narių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15.
(Lietuvos Respublikos Europos bendrovių įstatymas. 2004 m. balandžio29 d. Nr. IX-2199. Vilnius. 3 str. )Darbuotojų dalyvavimas valdant bendrovę
Europos bendrovė turi tikslą sukurti vienodą teisės sistemą, kurioje įvairių valstybių narių bendrovės galėtų planuoti savo veiklos reorganizavimą ir jį vykdyti Bendrijos lygiu. Tačiau, siekiant skatinti socialinį Bendrijos tikslų įgyvendinimą, reikia nustatyti specialias nuostatas, pirmiausia susijusias su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, turinčias užtikrinti, kad prie SE steigimo prisidedančių bendrovių darbuotojai įsteigus SE ir toliau dalyvautų priimant sprendimus arba jų dalyvavimas nesumažėtų.
Konkrečių kiekvienai SE taikytiną daugiašalio darbuotojų informavimo, konsultavimo ir prireikus – dalyvavimo tvarką atitinkamos šalys pirmiausia turėtų nustatyti atitinkamų šalių susitarimu arba, jeigu tokio susitarimo nėra, taikydamos papildomų taisyklių rinkinį.
Taisyklės, reglamentuojančios balsavimą derybų metu specialiame darbuotojams atstovaujančiame organe, turėtų atitikti esamų dalyvavimo priimant sprendimus sistemų ir praktikos panaikinimo ar sumenkinimo riziką.
Turėtų būti numatyta galimybė darbuotojų atstovams, vykdant savo funkcijas, naudotis apsauga ir garantijomis, panašiomis į pasaugą ir garantijas darbuotojų atstovams taikomas pagal valstybės, kurioje minėti asmenys dirba, teisės aktus ir (arba) praktiką.
Svarbiausias darbuotojų dalyvavimo principas yra apsaugoti darbuotojų įgytas dalyvavimo priimant bendrovės spendimus teises. Atsižvelgiant į darbuotojų teises, galiojusias prieš įsteigiant SE, jiems turėtų būti suteiktos teisės dalyvauti priimant sprendimus SE (prieš ir po principas).
(Jonas Vėlyvis „Euroverslas: asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo laisvas judėjimas“. Vilnius, 2005, p. 328 – 330)EUROPOS BENDROVĖS PRIVALUMAI
SE steigimas gali suteikti jos steigėjams tokias naujas galimybes:
1. SE kiekvienoje ES valstybėje narėje laikoma akcine bendrove, įsteigta pagal registravimo vietos teisę. Dėl šios priežasties bendrovės valdymo, akcininkų teisių, valdymo organų kompetencijos ir atsakomybės, audito ir finansinės apskaitos ir kiti reikalavimai reglamentuojami SE įstatuose, minėtame reglamente dėl Europos bendrovės statuto ir ES valstybės narės, kurioje SE registruota, teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, SE patiria žymiai mažiau administracinių ir kitų panašių išlaidų negu patirtų atskirai skirtingose valstybėse narėse veikiančios įmonės. Pavyzdžiui, SE metinė finansinė atskaitomybė rengiama ir auditas atliekamas toje ES valstybėje, kurioje SE turi registruotą buveinę, o ne kiekvienoje ES valstybėje atskirai. Tokiu būdu sumažinamos metinės atskaitomybės parengimo ir audito atlikimo išlaidos, kadangi tai gali atlikti ta pati audito įmonė.
2. SE užtikrina vientisą valdymo struktūrą ir atskaitomybės valdymo organams sistemą veikiant skirtingose jurisdikcijose. Tokiu būdu SE išvengia poreikio sukurti finansiškai brangų ir administravimo požiūriu daug laiko atimantį dukterinių bendrovių, veikiančių pagal skirtingus nacionalinius įstatymus, tinklą. Paprastai dukterinės bendrovės steigimas apima įvairias procedūras, tokias kaip firmos vardo parinkimas ir įregistravimas, minimalaus akcinio (įstatinio) kapitalo suformavimas, valdymo organų narių išrinkimas (ar bent įmonės vadovo paskyrimas), akcijų emisijos įregistravimas nacionalinėje vertybinių popierių komisijoje, įregistravimas viešajame registre ir pan.
3. SE garantuoja vieningą įdarbinimo politiką, darbuotojų skatinimo ir atskaitomybės mechanizmą.
4. Dar viena priežastimi rinktis SE teisinę formą gali būti geresnės galimybės rinktis ,,draugiškesnę“ įmonių teisę (pvz., pasirenkama jurisdikcija, kuri numato atitinkamas apsaugos priemones nuo nepageidaujamų, priešiškų įgijimų ar perėmimų (angl. hostile take-over) ir mažumos akcininkų ieškinių).
5. Atsižvelgiant į SE finansinių išteklių sutelkimą, didesnį kapitalą, SE gali lengviau užsitikrinti naujas finansavimo galimybes, kadangi finansų įstaigų ji būtų vertinama, kaip vienas ekonominis ir teisinis vienetas.
6. Jeigu abi dalyvaujančios SE steigime įmonės susijusios sutartiniais santykiais, kurių atžvilgiu gali būti taikomos sandorių kainodaros taisyklės ir kiti griežti reikalavimai sandoriams tarp susijusių asmenų, po susijungimo tokie abipusiai sutartiniai susitarimai, kartu su iš jų kylančiomis rizikomis, baigiasi.
7. SE registruota buveinė gali būti perkeliama iš vienos ES valstybės narės į kitą be įmonės likvidavimo. Toks buveinės perkėlimas įgalina SE racionaliau ir efektyviau prisitaikyti prie verslo, teisinės ir mokestinės aplinkos permainų. Pavyzdžiui, perkėlus nacionalinės bendrovės buveinės vietą į kitą valstybę, būtinas veikiančios įmonės likvidavimas ir naujos įsteigimas toje kitoje ES valstybėje narėje.EUROPOS BENDROVĖS TRŪKUMAI
SE steigimas gali sąlygoti taip pat ir tokius pagrindinius trūkumus:
1. Lyginant su nacionaline Lietuvos bendrove, SE turi būti užtikrintas žymiai aukštesnis darbuotojų dalyvavimo sprendimų priėmimo ir valdymo procese lygis. Pavyzdžiui, suteikiant darbuotojams galimybę įtakoti SE priežiūros ir valdymo organų sudėtį, jeigu tokia galimybė buvo numatyta bendrovėse, dalyvaujančiose SE steigime.
2. Kalbant apie apmokestinimą, SE traktuojama kaip ir bet kuri kita tarptautinė bendrovė, t.y. ji apmokestinama pagal kiekvienos valstybės, kurioje SE vykdo verslo veiklą, mokestinius įstatymus. Atsižvelgiant į tai, kad ES valstybių narių mokesčių teisė nėra harmonizuota, Europos bendrovė turi samdyti mokesčių specialistus kiekvienoje ES valstybėje narėje, kurioje ji veikia. Taigi SE nėra bendrovė, apmokestinama kaip vienas vienetas Europos lygmenyje.
3. Jeigu SE steigime dalyvauja dvi ar daugiau savarankiškos bendrovės, kurios sujungiamos į vieną SE, kyla verslo atskyrimo ir teisinės atsakomybės padalijimo problema. Finansinės ir verslo veiklos nesėkmės rizikos, susijusios su atskiromis veiklomis skirtingose jurisdikcijose, nebėra atskirtos, t.y. SE vieneto, veikiančio kitoje valstybėje narėje nei Lietuva, veiklos nesėkmė turėtų tiesioginį poveikį SE kaip visumai, o ne netiesioginį poveikį patronuojančiai bendrovei, esančiai Lietuvoje, kas būtų susijusių ūkio subjektų, apimančių kelias jurisdikcijas, tradicinės struktūros atvejais. Kalbant apie civilinę ir administracinę atsakomybe, kylančia iš buvusių atskirų verslo vienetų veiklos skirtingose jurisdikcijose, SE, būdama vienintele buvusių nacionalinių bendrovių teisių ir pareigų perėmėja, būtų atsakinga už neįvykdytus įsipareigojimus. Tokia finansinių rizikų konsolidacija apskritai galėtų turėti žalingą poveikį finansinių rizikų valdymui.
4. Bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje SE būtų laikoma nenacionaline bendrove, todėl ji gali susidurti su tam tikrais apribojimais, taikomais nenacionalinėms bendrovėms kitoje ES valstybėje narėje (t.y. apribojimai, susiję su žemės sklypų įgijimu ar naudojimu, reikalingos infrastruktūros įgijimu ar eksploatavimu, ir pan.).
5. Valstybės institucijų atliekamu valstybinės priežiūros požiūriu, įpareigojimai, nustatyti nacionalinių priežiūros institucijų (pvz., konkurencijos priežiūros institucijų) bendrovei, dalyvaujančiai SE steigime, gali sukelti tam tikrų neaiškumų po SE įsteigimo, kadangi bus neaišku, kaip minėtas pareigas prisiims ir įgyvendins SE.
(http://www.bs-b.lt/lt/straipsniai/article_detail.php?id=10824)EUROPOS BENDROVIŲ SKAIČIUS
2006 m. rugsėjo 20 d. duomenimis buvo įregistruota 41 Europos bendrovė. Daugiausia SE yra įsteigta Vokietijoje, net 13. Po 5 SE yra Austrijoje, Belgijoje ir Olandijoje, 4 – Švedijoje, 3 – Liuksenburge, po 1 Suomijoje, Vengrijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Slovakijoje bei Didžioje Britanijoje. Lietuvoje dar nėra įsteigta nė viena Europos bendrovė. (http://seeurope-network.org)EUROPOS BENDROVIŲ PAVYZDŽIAI
Iš užsiregistravusių SE nevisos yra veikiančios. Kai kurios neturi darbuotojų arba yra nežinoma apie jų veiklą, nes jos nepateikia duomenų. 11 SE vykdo savo veiklą, turi darbuotojų ir teikia informaciją apie save. Veikiančios SE užsiima įvairia veikla: statyba, prekyba, elektronika ir pan. (žr. 1 priedas)Ecoteq SE
Ecoteq įsikūrė 1984 m. 2005 spalio 1 d. įmonė buvo įregistruota kaip Europos Bendrovė.
Bendrovės buveinė yra Suomijos mieste Lohja.
Tai pasaulinė elektronikos gamybos įmonė su 20 000 darbuotojų 16 pasaulio šalių.
Vizija – tapti pirmaujančia elektroninės manufaktūros tiekėja komunikacinių technologijų įmonėms. Įmonės strategija – išplėsti paslaugas, padidinti pelną ir veikti tobulai bei meistriškai.
Pagrindiniai klientai: Ericsson, Nokia, RIM, Siemens, Sony Ericsson ir Thomson.
(http://www.elcoteq.com)Galleria di Brennero Brennerbasistunnel SE
Austrijos kompanija užsiimanti statyba, daugiausia dirba su geležinkelių tiesimu.
1999 m. kompanija buvo įsteigta kaip Europos ekonominė interesų grupė ir 2004 m. gruodžio 17 d. ji tapo Europos bendrove.
Kompanija turi mandatą iš Austrijos ir Italijos vyriausybių ir Europos Sąjungoje planuoti ir pastatyti centrinį trans-europinį geležinkelį nuo Berlyno iki Palermo (Berlynas- Verona/ Milanas – Bolonė – Neapolis – Mesina – Palermo), pavadintų Brenner pagrindinis tunelis (Brenner Base Tunnel).IŠVADOS
Jei įmonės veiklos plėtrai nepakanka savo šalies rinkos, ir ji nori plėtoti savo verslą kitose ES šalyse ar suvienyti keliose šalyse veikiančių įmonių valdymo struktūrą, rekomenduojama steigti Europos bendrovę.

SE idėja kilo senokai, tačiau prireikė apie 30 m., kol buvo įtvirtina tokia verslo organizavimo forma.
SE gali būti steigiama vienu iš keturių būdų: jungimo būdu, steigiant valdymo (holdingo) Europos bendrovę, sukuriant dukterinę SE, veikiančią AB pertvarkant į SE. Steigiant SE turi dalyvauti mažiausiai dviejų valstybių narių įmonės.
SE įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 120 tūkst. eurų.
Priklausomai nuo įstatuose patvirtintos valdymo formos, SE gali būti valdoma vadovaujantis dviejų pakopų arba vienos pakopos valdymo sistema.
SE, kaip verslo forma, turi ir privalumų, ir trūkumų. Galima pasirinkti, kokioje valstybėje bus SE buveinė, tai suteikia galimybę pasirinkti, kokios šalies mokesčių sistema bus taikoma. Tačiau kyla verslo atskyrimo ir teisinės atsakomybės padalijimo problema.
Šiuo metu Europos Sąjungoje yra sukurtos 41 SE, Lietuvoje dar nėra tokios verslo organizavimo formos, tačiau ateityje turėtų atsirasti verslininkų, norinčių, kad jų įmonės taptų Europos Bendrovėmis.LITERATŪRA
1. http://iz.euro.lt/index.php?1193956176 – Integracijos žinios/Europos Sąjunga: galimybės verslui
2. http://seeurope-network.org
3. http://www.bs-b.lt/lt/straipsniai/article_detail.php?id=10824 – Advokatų kontoros „Norcous & Partners“ parengtas straipsnis
4. http://www.elcoteq.com
5. http://www.ukmin.lt/lt/imoniu_teise/es_teise/reglamentai/sebendrove.php – Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija/Įmonių teisė/Europos Sąjungos bendrovių teisė
6. Lietuvos Respublikos Europos bendrovių įstatymas. 2004 m. balandžio29 d. Nr. IX-2199. Vilnius. 3 str.
7. Vėlyvis, J. 2000. Europos sutartis vadovas studentui ir verslininkui. Vilnius,.
8. Vėlyvis, J. 2005. Euroverslas: asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo laisvas judėjimas. Vilnius.

1 priedas

Veikiančios SE (su darbuotojais) (2006 rugsėjo 20 duomenys)

Įmonė Šaka Registracijos data Šalis Valdymo struktūra
Alfred Berg SE Bankininkystė 2005-09-30 Švedija Vienpakopė
Carthago Value Invest SE Finansų konsultavimas 2006-02-15

Vokietija Dvipakopė
Convergence CT SE Medicininė technika 2006-01-31

Vokietija Vienpakopė
Elcoteq SE Elektronika 2005-10-01 Suomija Vienpakopė
Galleria di Brennero
Brennerbasistunnel SE Statyba 2004-12-17

Austrija Dvipakopė
Graphisoft SE Informacinės technologijos 2005-07-27

Vengrija Vienpakopė
Lyreco CE, SE Prekyba 2005-10-08 Slovakija Vienpakopė
MAN B&W Diesel Group Metalo pramonė 2006-08-31

Vokietija Dvipakopė
Strabag Bauholding SE Statyba 2004-10-12 Austrija Dvipakopė
Plansee SE Metalo pramonė 2006-02-11 Austrija Vienpakopė
SE TradeCom Finanzinvest Finansų konsultavimas 2005-12-31 Austrija Vienpakopė
Šaltinis: http://seeurope-network.org

Leave a Comment