Vadovo darbo stilius

TURINYS

1. Įvadas………………………………………………………… …………………………………………………….3 p. 2. Vadovas ir valdžia………………………………………………………. ……………………………………..4 p. 3. Valdymo ir bendravimo santykis……………………………………………………… ………………….5 p. 4. Vadovo darbo ypatybės……………………………………………………… ……………………………….7 p. 5. Vadovo darbo stilius:……………………………………………………… ………………………………….9 p. 1. Autokratinis vadovo darbo stilius……………………………………………………. …………..13 p. 2. Demokratinis vadovo darbo stilius……………………………………………………. …………13 p. 3. Liberalus vadovo darbo stilius……………………………………………………. ……………….14 p. 6. Išvados……………………………………………………….. ………………………………………………….16 p. LITERATŪROSSĄRAŠAS…………………………………………………………………………………..17 p.

1. ĮVADAS

Kiekviena organizacija turi savo vadovą. Vadina jį įvairiai:viršininku, direktorium, valdytoju, rektorium, sekretorium, pirmininku,meistru, brigadininku ir dar kitaip. Visus juos galima pavadinti vienubendru VADOVO vardu. Vadovu gimstama ar kiekvienas gali juo tapti( To paklausti galima irkitų profesijų žmones. Ar gimstama pedagogu( O gydytoju( Jau nekalbu apierašytojus, poetus, apskritai meno žmones. Dėl jų lyg ir aiškiau.Dainininkas gimdamas turi atsinešti balsą ir klausą, dailininkas – spalvųir linijų harmonijos pojūtį, poetu taip pat ne kiekvienas gali būti. Taigičia tokios veiklos sritys, kurios (kiekvienas sutinkame) reikalaujaypatingų sugebėjimų, ypatingų fizinių ir psichologinių savybių. Grįžkime prie vadovo asmenybės. Aišku, gimsta kūdikiai, o ne prezidentai ar banko valdytojai. Bet nekiekvienas žmogus nori ir gali būti vadovas. Ši veikla taip pat priskiriamaprie ypatingos veiklos sričių, reikalaujančių ne vien tam tikrų žinių(pasirengimo, patirties), bet ir savybių. Greta žmogaus atsinešamų savybių būtinos sąlygos, kurios leistų tomssavybėms formuotis, išryškėti, bręsti ir rutuliotis. Besiformuojantiemsverslo žmonėms būtina įgimtų savybių ir socialinių ekonominių sąlygųvienybė. Ši mintis ne retorinė. Ją pagrindžia kelių šimtmečių patirtis, kuriturėjo įtakos mūsų veiklos žmonių protams ir psichologijai. Daugelis užsieniečių stebisi mūsų vadovų, tuo labiau tapusiųverslininkais, mąstymo inertiškumu, iniciatyvos stoka, konjuktūrinepozicija, rizikos stoka, veiklos strategijos neturėjimu, menkukomunikabilumu. Tai, kas aišku verslininkui, gimusiam verslo žmonių šeimojeir visą amžių “plaukiojančiam” rinkos santykių vandenyne, mus iš tikro

išmuša iš pusiausvyros. Ir šitai suformulavo Rusijos, didelės valstybės,aplinka, kuri keletą dešimtmečių darė įtaką ir kurios padarinius jaučiameiki šiol [12, p.76].

2. VADOVAS IR VALDŽIA

Vadovu tinka vadinti kiekvieną, kuris turi bent vieną pavaldinį.Asmuo, neturintis nė vieno pavaldinio, yra vykdytojas. Įdomu žinoti, kodėlvieni asmenys klauso kitų. Toks reiškinys vadinamas valdžia. Valdžia – taitam tikras mainų santykis tarp dviejų asmenų – vadovo ir pavaldinio, arbatarp dviejų grupių. Šis santykis iš esmės yra vienpusis, nebent pavaldinys priešinsis.Įmonėje, įstaigoje valdžia palaikoma tuo, kad vadovas (tai gali būtisavininkas) moka atlyginimą, gali jį padidinti, išmokėti premijas arba jųnemokėti, teikia įvairią materialinę naudą (nuomoja butą, automašiną, duodakelialapius į poilsio namus) ar remia pavaldinius morališkai, nesdarbuotojui atlyginama simboliškai (pavyzdžiui, įteikiami garbės raštai,sveikinama gimtadienio, vardo dienos proga ar dar kitokiu būdu pagerbiama). Valdžią palaikyti padeda hierarchija. Tai nusistovėję papročiai, kaivyresniuosius, t.y. tuos, kurie užima aukštesnes pareigas, reikia gerbti irjų klausyti. Jei neklausysime, tai bendradarbiai manys, kad, nubausdami musuž pražangas, vadovai pasielgė teisingai. Valdžia palaikoma ir privarta. Tai įvairios nuobaudos (piniginės artik moralinės – papeikimai), atleidimo iš darbo baimė ir kiti įvairūspavaldinio laisvės suvaržymai. Valdžią palaiko ir informacijos, didesnio patyrimo, specialių žiniųsukaupimas. Pavyzdžiui, mes gerbiame mokytojus už jų žinias, už gebėjimąelgtis teisingai. Geriame gydytojo išrašytus vaistus, nes tikime, kad tikjis žino, kuo mes sergame ir kaip galime pasveikti. Valdžia turi būti legali, t.y. daugumos pripažįstama ir įteisintaįstatymais. Taigi vadovai neturi teisės elgtis kitaip, negu tai nusakoįstatymai ir kiti Vyriausybės priimti teisės aktai.

Vadovo darbą sudaro: planavimas, organizavimas, aktyvinimas, vykdymasir kontrolė. Šie darbai sudaro uždarą ciklą, nes neaišku, kur, kaip ir kadabaigiasi vienas ir prasideda kitas. Tai – nepertraukiamas procesas. Šisprocesas dar vadinamas valdymu. Valdymas būdingas visiems gyviemsorganizmams. Valdo jų smegenys, reguliuojančios organizmo raidą, veiklą.Suprantama, kad ir įmonė (didelė ar maža), o tiksliau – joje dirbantysasmenys, – irgi turi būti valdomi. Nepriklausomai nuo iįmonės dydžio ir jospaskirties, visur yra tie patys valdymo proceso etapai [2, p.20].

3. VALDYMO IR BENDRAVIMO SANTYKIS

Jei vadovui pavyktų subuti, atrodytų, idealų kolektyvą –pareigingiausias ir nuovokiausias sekretores, protingus ir veiklius skyriųvadovus, darbščiausius darbininkus, genialų finansininką, jis žinoma,tikėtųsi, kad darbas eis kaip iš pypkės. Tačiau gali atsitikti, kad naudaiš “rinktinių” specialistų bus menka – jie intriguos, konfliktuos ir gaišbrangų laiką aiškindamiesi santykius arba vienas kitam kenkdami Vadovas turi žinoti, kad kiekvienoje žmonių grupėje vyksta tam tikriprocesai, mažai tesusiję su svarbiausia užduotimi – efektyviai dirbti.Tarsi siūlų kamuolyje čia susipina grupės narių interesai, motyvai,simpatijos ir antipatijos, slapti norai, ambicijos, kompleksai. Nuo vadovo(kuris, beje, taip pat turi savo simpatijų, kompleksų ar ambicijų) nemažaipriklauso, kaip pasiseks išvynioti žmogiškųjų silpnybių kamuolį. Vieniemsjis susipainioja į neišrišamą raizgalynę, o kitiems pavyksta rasti siūlogalą ir išausti puikų kolektyvinio darbo audinį [10, p.5]. Žymaus amerikiečių vadybos specialisto L. Jakokos nuomone, valdymasyra ne kas kita, kaip žmonių nuteikimas dirbti, ir vienintelis būdas taipadaryti – bendrauti su jais. Bendravimas – tai procesas, kad keičiamasi informacija, atsirandatarpusavio supratimas, jausminis potraukis, kuriamas nuomonių ir pastangųbendrumas, daroma tam tikra įtaka.senovės kinų išmintis tvirtina: “Menasvaldyti žmones – pats sunkiausias ir aukščiausias iš visų menų”. Tosišminties teisingumą patvirtino visuomenės gyvenimo raida. Tai ypač akualu

šiandien, kai demokratinant valdymą, pertvarkant visą ūkio ir valdymomechanizmą, daugiau rūpinamasi pačiu žmogumi ir stengiamasi sudaryti visassąlygas įgyvendinti ir plėtoti jo galimybes ir sugebėjimus. Stebėjimų duomenys liudija, kad vadovai įvairaus pobūdžio bendravimuiskiria 90( viso savo darbo laiko. Vadinasi, gebėjimas bendrauti – ypačsvarbus reikalavimas, keliamas vadovams, kadangi kaip tik ši savybėgarantuoja bendrą žmonių veiklą. Geru vadovu tampama tik išmokus tinkamaibendrauti su pavaldiniais, nes priešingu atveju vadovui lieka tenkintisvien varovo vaidmeniu. Tai įgyvendinti vadovui padeda: • galia, t.y. gebėjimas pačiam paveikti savo pavaldinius, • įtaka, t.y. gebėjimas keisti pavaldinių elgesį, • autoritetas, t.y. teisė naudoti įtaką. Skiriami penki pagrindiniai vadovo galios šaltiniai: • teisėta galia (teisinė valdžia), kuri yra kitų pripažinta teisė priimti sprendimus, leisti potvakius, reikalauti laiku atlikti ir kontroliuoti pavaldinių darbą, • galia atlyginti, t.y. gebėjimas atlyginti pavaldiniams už gerai atliktą darbą ar kitokius įvykdytus reikalavimus, • prievartos galia, t.y. pavaldinių nuomonė, kad asmuo turi tinkamą išsilavinimą ir įgūdžių savo pareigoms atlikti, • panašumo galia, kuria siekiama būti panašiam į kitą asmenį jį mėgdžiojant, pavyzdžiui, į įmonės vadovą, trošktant susilaukti tokio pat žavėjimosi ar prestižo. Kuo daugiau išvardintų savybių galių turės vadovas, tuo veiksmingiaujis vadovaus. Svarbu, kad vadovas, naudodamas savo galią, įtaką arautoritetą, skatintų darbuotojų bendrais tikslais paremtą bendravimą,pagrįsta abipusiu pasitikėjimu [7, p.148]. Sutiksite, jog pagrindinė žmonių bendravimo priemonė yra kalba. Vadovožodis – jo organizacinio darbo pradžia. Vadovai dažnai turi dalyvauti įvairiuose pokalbiuose, susitikimuose,derybose. Ten dažnai sprendžiami sutarčių, vadinasi, ir pavaldinių likimai.Todėl yra labai svarbu pasirengti deryboms, vadovauti joms, baigti irlaimėti. Vienas ryškiausių kultūringo žmogaus bruožų (ypač vadovo) yramokėjimas klausyti, ką sako kiti. O klausant labai svarbu, ne tik ką

partneris sako, bet ir ko nepasako, ką dar rengiasi sakyti. O tai išduodagestai. Užsieniečiai, kalbėdami apie mus, ypač apie galimus verslo partnerius,dažnai priekaištauja, kad mūsų verslo žmonės nesilaiko vieno pagrindiniovaldymo ir verslo etikos principo – tikslumo. Prisižadėjo ir užmiršo. Taippat pastebima, kad mes nesistengiame sudaryti gerą įvaizdį, nesirūpinamefizine išvaizda. Tad nesudarome išankstinių malonaus bendravimo prielaidų.Taigi kaip rengtis, kur ir kaip priimti partnerius, kaip turi atrodytiverslo vadovo darbo aplinka, kaip pasisveikinti ir baigti pokalbį, manome,ir sudaro nemažą viso bendravimo dalį. Pagaliau, ar vadovo mąstymas turi skirtis nuo žmogaus, neužsiimančiošia veikla( O sugebėjimas rizikuoti( Ar visi tai moka ir linkę( O nuojauta(Valia, verčianti jį patį ir partnerius sutelkti savo ir kitų energiją( Ohumoro jausmas, ar jo reikia valdymo ir verslo santykiuose( [12, p.78].

4. VADOVO DARBO YPATYBĖS

Visų pirma vadovas turi paskirstyti darbą tarp visų organizacijosnarių, kad būtų geriausiai panaudojamos ir jų, ir turimų įrengimųgalimybės. Paskirsčius darbus, reikia motyvuoti – sudaryti savo tikslus,kartu pasiektų ir tai, ko nori vadovas. Tai ypač sudėtingas ir keblusdarbas. Vien išsiaiškinti, ko pirmiausia iš darbovietės nori darbuotojas:ar pinigų, ar saugumo, ar kelti kvalifikaciją, ar geriausiai išnaudoti savogalimybes, ar galų gale, šventos ramybės, kad tik nereikėtų alkio kęsti,albai nelengva, nes ne kiekvienas žmogus ir pats sau būna atsakęs į šiuosklausimus. O ką daryti kai, rodos, gerai parinktas motyvavimo įrankispasirodo neefektyvus( [3, p.16]. Nuo vadovo darbo stiliaus priklauso kolektyvo veiklos sėkmė, nuotaika,pavaldinių darbingumas, taip pat kadrų pastovumas. Vadovas turi ryžtingai reikalauti disciplinos ir tvarkos, nepraleistinė vienos pavaldinio pražangos nepastebėtos. Reiklumas duoda gerusrezultatus tik tada, kai keliami reikalavimai yra nuoseklūs ir tinkamai

įvykdomi. Niekada nereikia būti per daug preikabiam dėl asmeninių, atskirųpavaldinių silpnybių, jei visa tai netrukdo darbui. Vadovas ne tik turi teisę reikalauti sąžiningo požiūrio į darbą, betir pats privalo sąžiningai dirbti. Vadovas turi laiku atskleisti darbo drausmės pažeidimus, įspėtipavaldinius, sudaryti nepakantumo drausmės laužytojams atmosferą. Išlaikyti kadrus gamyboje labai padeda susidarę normalūs santykiaitarp vadovų ir pavaldinių. Šie santykiai pirmiausia priklauso nuo vadovo.Jie privalo juos burti draugiškumo gerų norų, teisingumo pagrindu, matytikiekvieną pavaldinį pirmiausia kaip žmogų, skaitytis su jo vidiniaisdvasiniais ir materialiniais poreikiais. Priešingu atveju žmogus jaučianepasitenkinimą ir tai trukdo jam dirbti [8, p.81]. Santykiuose su pavaldiniais reikia būti objektyviam, teisingam, keltivisiems vienodus reikalavimus, kiekvieną įvertinti pagal jo rezultatus. Vadovas turi stengtis, kad jo nebijotų, o jį gerbtų, pasitikėtų juo.Kad tai pasiekti, reikia pagarbiai elgtis su pavaldiniais. Jei vadovasnegerbia pavaldinių, tai pavaldiniai negalės gerbti jo. Be to, tarpusaviopagarba yra būtina sąlyga normaliems santykiams kolektyve sudaryti Kiekvieno vadovo autoritetą lemia ne tik tarnybinė padėtis, betkolektyvo narių pagarbos jam laipsnis. Pagarbą jis gali nusipelnyti tikžiniomis, sąžiningu požiūriu į darbą, į pavaldinius, nuoširdžiu rūpinimusijais. Būtina nuolat rūpintis gamyba, bet labiausiai žmogumi [13, p.46]. Pastaraisiais laikais išryškėjo dar viena svarbi ir sunki vadovopareiga: mokyti savo tiesioginius pavaldinius savarankiškai dirbti, netpatiems spręsti už vadovą, ir nuolat ugdyti visų savo pavaldiniųkvalifikacijas. Japonų specialistai teigia, kad vidutinis įrengimų amžiusjų šalies pramonėje – septyneri metai, ir įrengimai keičiami ne dėlfizinio, o dėl moralinio susidevėjimo. Taigi per trisdešimt su viršum darboveiklos metų japonų darbininkas turi keturis penkis kartus išmokti dirbtisu naujais įrengimais, susipažinti su naujomis technologijomis. Tik

sistemingas ir kryptingas mokymas gali pašalinti tiek kvalifikacines, tiekpsichologines kliūtis veiklos pažangai. Todėl daugelyje japonų organizacijųkiekvienas darbuotojas, einantis bet kurias pareigas, kasmet po mėnesįmokomas. Taip tikslingai keliama darbuotojų kvalifikacija, didinamasuniversalumas, paslankumas. Vienas svarbiausių šios veiklos elementų – taidarbuotojų veiklos vertinimas. Pirmiausia darbuotojas sužino, ar vadovaspatenkintas jo darbu (nuo to priklauso jo atlyginimas); tai skatina jįtobulintis, sieti savo gyvenimą su organizacijos veikla. Prieš keletą metųapklausti keli šimtai JAV geriausių organizacijų vadovų kaip antrą problemąpagal svarbą nurodė darbuotojų veiklos vertinimą. Toje pat apklausoje kaipdaugiausia keblumų sukelianti problema buvo nurodyta grupinio protiniodarbo organizavimas ir veiksmingų protinio darbo ansamblių kūrimas.Dvidešimtojo amžiaus antrojoje pusėje atsiradus daugiau ir sudėtingesniųproblemų (kas girdėjo apie kokybės valdymą ir ekologiją bei socialinesdarbo problemas iki šeštojo dešimtmečio(), pasibaigė vadovo išmintiesmonopolis. Vadovas pasidarė “protingesnis už save” žmonių darboorganizatoriumi. Iš tikrųjų, kam vadovui reikia ekonomisto, pažįstančioekonomiką tik tiek, kiek pats vadovas, arba tiek pat, kiek ir vadovas,nusimanančio inžinieriaus arba teisininko( blogiausia, kad keblesnėse,įtemtose situacijose specialistų interesai dažnai susikerta: teisininkasprieštarauja ekonomistui, finansininkas – inžinieriui. Tada ir prisireikiavienalaikio grupinio darbo. Mat iš karto turi būti išsiaiškinti visiprieštaravimai ir bendromis jėgomis surastas tomis sąlygomis geriausiassprendimas, kurį paskui visi ir vykdytų kaip bendrą veiklos programą.Nepaisant pradinių nesutarimų, reikia rasti vieną sprendimą. O renkantisyra daug galimų variantų. Tai didžiulis krūvis ir vadovo protui, ir nervams[3, p.17].

5. VADOVO DARBO STILIUS

Užsienio šalių patirtis rodo, kad vadovavimo veiksmingumą 65 – 75 (lemia veiksniai, susiję su vadovo darbo stiliumi. Vadovo darbo stilius – visuma tarpusavyje susijusių vadovavimo metodų,elgsenos normų ir taisyklių, kurias vadovas naudoja savo darbe ir kurie

atspindi jo požiūrį į savo pavaldinius. Todėl vadovui labai svarbupasirinkti tinkamą darbo stilių, kuris padėtų sukurti kolektyvinio tikslosiekimo atmosferą. Tuo tarpu aktyvi įmonės kolektyvo veikla galima tiktuomet, kai kiekvienas darbuotojas tiksliai suvokia ir žino savo vaidmenįtoje įmonėje, turi galimybę atskleisti savo profesinius gabumus beitobulėti, jaučia pareigą vienas kitam padėti, t.y. vyrauja palankussocialinis – psichologinis klimatas. Vadovo darbo stilius priklauso nuo šių pagrindinių veiksnių:organizacijos ar įmonės specifikos – tikslų ir užduočių; gamybinės aplinkos– veiklos organizavimo formos, technologinio gamybos lygio; vadovaujamokolektyvo ypatumų – jo sudėties, pasiruošimo lygio, tarpusavio santykiopobūdžio. Iki šiol nėra vieningos individualaus valdymo stiliaus klasifikacijos.Skirtingi autoriai ir mokyklos įvairiai juos klasifikuoja. Pirmasis vadovo darbo stilius apibendrino Platonas veikale “Valstybė”.Jis vadovus klasifikuoja taip: 1. Vadovas demokratas – vadovas, kurio valdymo stilių formuoja jo išdidumas bei valdžios troškimas; 2. vadovas demokratas – vadovas, pareigas įgyjantis burtų ar rinkimų keliu; 3. Vadovas tironas – vadovas, kurio valdymo stilių formuoja žiaurūs jo polinkiai (smurtas, savivalė); 4. Vadovas oligarchas – vadovas, kurio pagrindinis motyvas yra gobšumas. K. Levinas, remdamasis eksperimentais, išskyrė šiuos pagrindiniusvadovų tipus: autoritarinį (arba valdingą); liberalų (arba anarchinį);demokratišką (arba kolegialų). P. Sadleris ir G. Hofstedas valdymo stilius klasifikuoja pagalspendimų priėmimo būdus: 1. Įsakymo stilius – kai vadovas pats priima sprendimus ir pavaldinius tik informuoja, laukdamas jų besąlygiško vykdymo; 2. Įkalbinėjimo stilius – kai vadovas prieš perduodamas paties priimtus nutarimus, stengiasi įtikinti pavaldinius, kad tai geriausias sprendimas ir būtina jį priimti; 3. Konsultacinis silius – kai vadovas priima sprendimus tik pasitaręs su pavaldiniais; 4. Kolektyvinis stilius – kai vadovas formuluoja tik problemos esmę, o sprendimas priimamas kolektyviai [5, p.52]. Amerikietis D. Markgregoras, kuris vadybos moksle žinomas kaip X ir Yteorijų kūrėjas, pagal vadovų požiūrį į pavaldinius skyrė du vadovavimo

stilius: autoritarinį (autokratinį) – X teorija, demokratinį – Y teorija. Autoritarinis valdymo stilius remiasi prielaida, kad žinomas išprigimties yra tingūs ir neatsakingi. Todėl norimų rezultatų pasiektiįmanoma tik jiems materialiai atlyginant, grasinant ir baudžiant. Demokratiniam vadovavimo stiliui būdinga prielaida, kad pavaldiniaipatys tvarko veiklą ir dirba sėkmingai, jeigu ji tinkamai pagrindžiama.Vadovai, kurie remiasi Y teorija, daugiau stengiasi atskleisti asmenybėsteigiamybes, protingai jas panaudoja bendriems tikslams pasiekti irbendradarbiavimo aplinkai vadovaujamame kolektyve sukurti. Tarp šių dviejų iš esmės priešingų vadovavimo stilių galima skirtitarpinius vadovavimo būdus: 1 – vadovas vienas priima sprendimą ir praneša rezultatus pavaldiniamstik tuo atveju, jei tai būtina, 2 – vadovas priima sprendim ir paaiškina pavaldiniams, kodėl taippadarė, 3 – vadovas priima sprendimą pats, bet pasiteirauja ir pavaldiniųnuomonės, atsako į jų klausimus; šitaip jis pasitikrina sprendimoteisingumą ir prireikus gali jį pakeisti, 4 – vadovas priima sprendimą pats, bet savo variantą pateikiadarbuotojams, siūlydamas jį papildyti, 5 – vadovas suformuluoja problemą ir, išklausęs pavaldinių nuomonę,sprendimą kaip elgtis, priima pats, 6 – vadovas pateikia pavaldiniams reikalo esmę ir prašo juos priimtisprendimą, pasilikdamas sau teisę pasirinkti kitą sprendimo variantą, 7 – vadovas supažindina pavaldinius su problema, drauge svarsto ją irpriima siūlomą sprendimo variantą. Kokį vadovavimo stiliaus būdą pasirinkti, sprendžia vadovas,atsižvelgdamas į problemą, į savo pavaldinių pasirengimą ir nusiteikimąspręsti ją. Vadovo autoriteto panaudojimas pagal aptartus vadovavimo būduspavaizduotas 1 pavyzdyje.

1 pavyzdys. Vadovo autoriteto panaudojimas pagal vadovavimo būdus.

Įvertinant vadovo rūpinimąsi ir žmonėmis, ir gamybos reikalais,skiriami tokie vadovavimo stiliaus modeliai: 1 – vadovavimo stilius “nesikišimas” – būdingas menkas rūpinimasisžmonėmis ir gamybos lygiu: šiuo atveju vadovas beveik viską daro pats, jįpatenkina ir menkesni rezultatai, nes jam svarbiausia – išsaugoti savopareigas, 2 – vadovavimo stilius “maloni atmosfera” – akivaizdžiai rūpinamasižmonėmis, vadovas stengiasi palaikyti kolektyve draugiškus santykius,

malonią nuotaiką, normalų darbo ritmą, bet konkretūs rezultatai gamybojemažai domina, 3 – vadovavimo stilius “komanda” – šiuo atveju daugiausia žiūrimagamybos reikalų, o žmonėmis rūpinamasi nedaug, 4 – vadovavimo stilius “aukso vidurys” – vadovas pakankamai rūpinasiir žmonėmis, ir gamyba, jis per daug nereikalauja iš savo darbuotojų, betnesidomi ir smulkmenomis, 5 – vadovavimo stilius “užduotis” – vadovas stengiasi kuo tinkamiausujungti žmonių interesus ir gamybą, bendrai priimti įsipareigojimai padedapasiekti užsibrėžtą tikslą, įmonėje sukuria pasitikėjimo ir pagalbosaplinką. Vadybos specialistai tvirtina, kad nėra vieno parankiausio vadovavimostiliaus, kuris visada tinka ir duoda tik gerų rezultatų. Kokį vadovavimostilių pasirinkti, lemia konkrečios aplinkybės, susiklosčiusios valdomojojeįmonėje [7, p.151]. Šiuo metu labiausiai paplitusi vadovų stilių klasifikacija,atsižvelgiant į vadovo ir pavaldinio santykius, remiantis valdžiospobūdžiu: autokratija (vieno valdžia), liberalizmas (niekieno valdžia),demokratija (daugumos valdžia) (1 lentelė).

Vadovavimo stilių pobūdis 1 lentelė|Stiliaus pobūdis |AUTORITARINIS |DEMOKRATINIS |LIBERALUS ||Sprendimų |Visas problemas |Prieš priimdamas |Sprendimą priima ||priėmimo būdai |sprendžia pats |sprendimą, |kolegaliai arba || | |tariasi su |jo laukia iš || | |pavaldiniais |vadovų, jeigu || | | |pats yra || | | |vidutinės || | | |grandies vadovas ||Paliepimų |Įsako, komanduoja|Siūlo, prašo |Prašo, įkalbinėja||pateikimas | | | ||pavaldiniams | | | ||Atsakomybės |Pats imasi |Atsakomybę |Neprisiima ||pasidalijimas |atsakomybės arba |paskirsto sulig |atsakomybės || |perleidžia ją |deleguotais | || |pavaldiniams |įgaliojimais | ||Požiūris į |Iniciatyvą |Skatina, |Iniciatyvą ||inciatyvą |dažniausiai |panaudoja bendrų |perleidžia || |užgniaužia |interesų labui |pavaldiniams ||Požiūris į |Bijo kvalifikuotų|Parenka protingus|Darbuotojų ||personalo |darbuotojų, |darbuotojus |atrankos pats ||atrinkimą |stengiasi jų | |nevykdo || |atsikratyti | | ||Požiūris į savo |Viską žino – |Teigiamai |Nuolat kelia savo||žinių trūkumą |viską moka |reaguoja į |kvalifikaciją ir || | |konstruktyvią |skatina tai || | |kritiką, nuolat |daryti savo || | |kelia savo |pavaldinius || | |kvalifikaciją | ||Bendravimo |Stengiasi |Draugiškas, |Bendrauja su ||stilius |išlaikyti |mėgstantis |pavaldiniais tik |

| |distanciją, |bendrauti |jų iniciatyva || |bendrauja | | || |nenoriai | | ||Santykių su |Priklauso nuo |Elgesys stabilus,|“Minkštas”, ||pavaldiniais |nuotaikos |nuolatinė |neprikabus, ||pobūdis | |savikontrolė |sutariamas ||Požiūris į |Yra griežtos |Būdingas |Reikalauja ||discipliną |drausmės |diferencijuotas |formalios || |šalininkas |požiūris į |drausmės || | |pavaldinių elgesį| ||Požiūris į |Mano, kad |Teigiamo |Elgiasi taip pat ||moralionio |nuobauda yra |skatinimo |kaip ir ||poveikio |geriausias |priemones taiko |demokratas ||pavaldiniams |stimuliavimo |nuolat | ||priemones |metodas | | |

5.1. Autokratinis vadovo darbo stilius

Autokratiniam darbo stiliui būdinga stipri valdymo centralizacija,vienvaldiškumas, sprendžiant ne tik sudėtingiausius, bet ir paprastasproblemas. Vadovas autokratas sąmoningai riboja kontaktus su pavaldiniais,nevertina jų savarankiškumo ir nuolat stengiasi kontroliuoti, priverstipaklusti bei veikti, o geriausia paklusnumo ugdymo priemonė yra įsakymas.Jis taip pat nesupažindina pavaldinių su įmonės perspektyva ar savosprendimais. Jei ir rengiami pasitarimai, tai jie būna formalūs, nesvadovas dažniausiai viską jau pats būna nusprendęs. Autokratinis valdymo stilius sąlygoja kolektyvo pasyvumą, formalųpožiūrį į darbą, susiskaldymą, nepasitikėjimą vienas kitu, priešiškumą:vieni prisitaiko prie vadovo, kiti bando protestuoti prieš vienvaldiškumą. Nors šis valdymo stilius ir turi privalumų – valdymo centralizavimas,operatyvumas ir vieningumas, jis tampa vis neefektyvesnis ir nepriimtinasšiuolaikiniame pasaulyje [5, p.53].

2 pavyzdys. Informacijos srautas, kai vadovas – demokratas.

5.2. Demokratinis vadovo darbo stilius

Demokratiškas vadovas skirtingai nei autokratas, valdydamas žmones,linkęs daugumą klausimų spręsti kolegaliai, pritariant ir pasvarstant.Vadovas demokratas asmeniškai sprendžia tik itin svarbius reikalus, visakita palieka nuspręsti kolektyvui. Jis skatina pavaldinių iniciatyvą,suteikia jiems galimybę dirbti savarankiškai, kartu stengdamasis ugdytitokius darbuotojus, kuriems įmonės ar arganizaijos tikslas taptų jų pačiųtikslu. Demokratinis valdymo stilius darbuotojams suteikia galimybętiksliau suvokti darbo ar sprendžiamo klausimo esmę. Vadovas demokratas protingai reaguoja į kritiką ir atsižvelgia į ją,pripažįsta klydęs. Vadovas demokratas nekontroliuoja savo pavaldinių

smulkmeniškai. Demokratiškas vadovas dirba neatsiribojęs nuo kolektyvo, otai stiprina tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą tarp jo ir darbuotojų(bendradarbių) bei didina vadovo realią valdžią ir autoritetą. Svarbus demokratiško vadovo bruožas – žinių ir informacijos apieįmonės ar organizacijos padėtį teikimas. Tačiau demokratinis valdymostilius turi ir trūkumų: sprendžiant kolektyviai net antraeilius klausimus,gali užsitęsti pasitarimai ar posėdžiai, o tai trikdo įmonės(organizacijos) darbą [5, p.53].

3 pavyzdys. Informacijos srautas, kai vadovas – autokratas.

5.3. Liberalus vadovo darbo stilius

Šiam valdymo stiliui būdingas minimalus vadovo kišimasis į pavaldiniųveiklą. Vadovas liberalas nedemonstruoja savo valdžios, nes nepasitiki savokompetencija. Toks vadovas priima sprendimus, mėgsta papunkčiui vadovautisįstatymais, instrukcijomis. Vadovui liberalui sunku įsakinėti, kontroliuoti pavaldinius, jonurodymai dažnai primena prašymus. Jis yra neaktyvus, nenuoseklus, lengvaiįtikinamas, todėl gali be svarbios priežasties atšaukti priimtą sprendimą.Liberalą dažnai valdo pavaldiniai ir aplinkybės. Gamybiniai klausimaisvarstomi formaliai, nes sprendimų įgyvendinimas priklauso tik nuo pačiųvykdytojų iniciatyvos. Bendraudamas su pavaldiniai, vadovas liberalas pabrėžtinai mandagus,geranoriškas ir taktiškas. Besistengdamas stiprinti autoritetą, liberalasdažnai bando įsiteikti pavaldiniams, suteikdamas jiems privilegijų,nepagrįstai mokėdamas premijas ir kt. Toks vadovas, kuriam trūksta organizatoriaus talento, negali dirbtisudėtingose ir dinamiškose gamybos sąlygose [5, p.54].

4 pavyzdys. Informacijos srautas, kai vadovas – liberalas.

6. IŠVADOS

1. Valdymas tokia veiklos sritis, reikalauja ypatingų sugebėjimų,ypatingų fizinių ir psichologinių savybių. 2. Valdžia – tai tam tikras mainų santykis tarp dviejų asmenų – vadovoir pavaldinio, arba tarp dviejų grupių. 3. Valdžią palaiko ir informacijos, didesnio patyrimo, specialių žiniųsukaupimas. 4. Valdžia turi būti legali, t.y. daugumos pripažįstama ir įteisintaįstatymais. Taigi vadovai neturi teisės elgtis kitaip, negu tai nusakoįstatymai ir kiti Vyriausybės priimti teisės aktai.

5. Gebėjimas bendrauti – ypač svarbus reikalavimas, keliamas vadovams,kadangi kaip tik ši savybė garantuoja bendrą žmonių veiklą. Geru vadovutampama tik išmokus tinkamai bendrauti su pavaldiniais, nes priešinguatveju vadovui lieka tenkintis vien varovo vaidmeniu. 6. Nuo vadovo darbo stiliaus priklauso kolektyvo veiklos sėkmė,nuotaika, pavaldinių darbingumas, taip pat kadrų pastovumas. 7. Vadovo darbo stilius – visuma tarpusavyje susijusių vadovavimometodų, elgsenos normų ir taisyklių, kurias vadovas naudoja savo darbe irkurie atspindi jo požiūrį į savo pavaldinius. 8. Šiuo metu labiausiai paplitusi vadovų stilių klasifikacija,atsižvelgiant į vadovo ir pavaldinio santykius, remiantis valdžiospobūdžiu: autokratija (vieno valdžia), liberalizmas (niekieno valdžia),demokratija (daugumos valdžia). 9. Autokratiniam darbo stiliui būdinga stipri valdymo centralizacija,vienvaldiškumas, sprendžiant ne tik sudėtingiausius, bet ir paprastasproblemas. 10. Vadovas demokratas asmeniškai sprendžia tik itin svarbiusreikalus, visa kita palieka nuspręsti kolektyvui. Jis skatina pavaldiniųiniciatyvą, suteikia jiems galimybę dirbti savarankiškai, kartustengdamasis ugdyti tokius darbuotojus, kuriems įmonės ar arganizaijostikslas taptų jų pačių tikslu. Demokratinis valdymo stilius darbuotojamssuteikia galimybę tiksliau suvokti darbo ar sprendžiamo klausimo esmę. 12. Liberaliam valdymo stiliui būdingas minimalus vadovo kišimasis įpavaldinių veiklą. Vadovas liberalas nedemonstruoja savo valdžios, nesnepasitiki savo kompetencija.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bennis W., Nanus B. Lyderiai: Atsakomybės strategija. V.: Algarvė, 1998. – 239 p. 2. Bagdonas E., Kazlauskaitė E. Biznio įvadas. Vadovėlis. K.: Technologija, 1997. – 289 p. 3. Butkus F. S. Organizacijos ir vadyba.V.: Alma littera, 1996. – 158 p. 4. Christensen A., Hansen J. L. Harmonija ir produktyvumas: Įvadas į vadybą ir darbo ekologiją. V.: Enciklopedija, 1996. – 215 p. 5. Ekonomikos ir vadybos studijų įvadas. K.: Technologija, 2000. – 88 p. 6. Lapinas O. “Didžioji” ausis. Neurolingvistinio programavimo pamokos vadovams ir verslininkams (3). Vadovo pasaulis, 2000 Nr. 2. – 41 p. 7. Leonienė B. Verslo pradmenys. K.: Poligrafija ir informatika, 1997. – 222 p. 8. Lukauskaitė K. Pokyčiai. Organizacijoje jausmų sumaištis. Vadovo

pasaulis, 2000 Nr. 2. – 36 p. 9. Lukoševičius K., Martinkus B. Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba. K.: Technologija, 2000. – 191. 10. Markevičienė E. Kolektyvas “serga”. Ką darysime vadove ( Vadovo pasaulis, 1995 Nr. 5. –5 p. 11. Meyeras W. Lyderiavimo įgūdžiai. Verslo žinios. Efektyvi vadyba. – 7 p. 12. Razauskas R. Aš vadovas (Apskaitos apžvalga, 1995 Nr. 3 gegužė/birželis. – 76 p. 13. Vaitiekus A. Valdymo sprendimai. Mokomoji knyga. K.: Technologija, 1995. – 109 p.

———————–

GRIEŽTAS VADOVAVIMAS

AUTORITETO

PANAUDOJIMAS

AUTORITARINIS DEMOKRATINIS100 (

0 ( 1 2 3 4 5 6 7

VADOVAS

PAVALDINYS

VADOVAS

PAVALDINYS

VADOVAS

PAVALDINYS