Vadovas ir lyderis: skirtumai ir panašumai
Referatas
TURINYS
ĮVADAS 3
1. Vadovo ir lyderio sąvokų determinavimas 4
2. Lyderiavimo apibrėžimas 5
1. Lyderiai ir ne lyderiai 6
2. Efektingi ir neefektingi lyderiai 6
3. Lyderiavimo funkcijos ir stiliai 7
3. Vadovo įtaka vadovavimui 7
1. Valdymo instrumentai 8
2. Vadovavimo ir valdymo stiliai 9
3. Būtinos vadovo specifinės savybės 11
IŠVADOS 12 LITERATŪROS SĄRAŠAS 13
ĮVADAS
Kiekvienas žmogus yra toks skirtingas. Kiekvienas turi savo vertybes,skirtingus prioritetus tiek individualiai, tiek grupinei veiklai, ypatingusbendravimo ypatumus, laikosi skirtingų etninių ar religinių tradicijų, turiskirtingą pagarbą savo kultūrai, istorijai, skirtingą temperamentą, įvairiųvertybių suvokimą ir dar daugelį kitokių veiksnių. Gerai išmanant visusžmonių motyvaciją lemiančius veiksnius ir žinant jų poveikį, atsiradimogalimybes, kitimo tendencijas, galima pasiekti kryptingo ir duodančionaudos vadovavimo. Jeigu nežinosime nei šių veiksnių, nei jo poveikio,negalėsime sukurti darbui reikalingos motyvacijos, darbas taps tiesiog neefektyvus, nenaudingas, neduodant jokių laukiamų rezultatų. Mes žinome daugybe garsių žmonių vardų, susiduriame su jais kasdiengyvenimiškose ir darbinėse situacijose. Šalia šitų žmonų vardų skambagarsių firmų pavadinimai. Tai vadovai, kurie savo vadovavimo įgūdžiaisatnešė didelė sėkmę savo organizacijai, o taip pat tapo pavyzdžiui nevienam iškilusias vadovui, ir yra pavyzdžiui kiekvienam pradedančiajam. Žodžiai „vadovas“, „vadovavimas“ taip dažnai girdimas mūsuose, bet arvisi gerai suvokiame jo reikšmę ir prasmę, ar suvokiame kur šie žodžiaitinka, o kur ne. Kas iš tiesų yra vadovas, vadovavimo ypatumai, kas yrageras vadovas, ir kodėl išskiriama kartais sąvoka lyderis, lyderizmas? Kąmes vadiname lyderiais ir kas jie yra iš tiesų? Ar vadovas visada yralyderis, ir lyderis – vadovas? Kuo vadovas skiriasi nuo lyderio, arbapriešingai – kuo vadovas panašus į lyderį, o gal visai tai viena ir ta patisąvoka, ir tiesiog tik žodžių žaismas arba vertimo klaidos, o gal tai
visiškai skirtingos sąvokos. Apie visai ir bus trumpai aptarta šiame darbe.1. Vadovo ir lyderio sąvokų determinavimas
Pagrindinis dalykas vadovavime, tai vadovo svarba grupiniame,koletyviniame darbe. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar grupiniam darbuireikalingas vadovaujantis asmuo. Štai šioje vietoje ir galima išskirti dvisąvokas: lyderis ir vadovas, lyderiavimas ir vadovavimas. Kas skiria šiuosdu terminus? Pirmiausia šios du terminus skiria vienas pagrindinis dalykas:vadovavimas paremtas formalia, o lyderiavimas – neformalia valdžia. Vadovuiteisiškai skirtos pareigos vadovauti grupei, atlikti jam skirtusįpareigojimus, vykdyti įgaliojimus bei spręsti problemas, lyderiavimasgrupėje remiasi charizmatinėmis individo savybėmis, laisvanoriška valia,dominuojančiu charakteriu nebūtinai siekiant organizacijos tikslų,svarbiausia siekiant grupės interesų. Nėra tikslai nustatyta, kokiasbruožus turi turėti lyderis, nes įvairūs autoriai išskiria labai skirtingassavybes, todėl bendros lyderio charakteristikos tiesiog neįmanoma sudarytidėl požiūrių įvairumo. Įvairų diskusijų, tyrimų ir apklausų metu buvoįrodyta, kad grupėje žmonių, kurie visiškai yra nepažystami lyderiu galitapti toks asmuo, kuris turės daugiau verbalinį aktyvumą, ir šis jo aktyvusbus stipriai didesnis už kitų grupės narių. Tai toli gražu yra ne tas pats,kas kalbantis žmogus. Daug kalbantis žmogus neturi tokių gebėjimų, kuriuosturi turėti lyderis. Daug kalbantis žmogus orientuojasi į savo pasisakymųkokybę, jis pasižymi pasisakymo gabumais, tačiau lyderio motyvacija yrasvarbesnė nei pasisakymai. Yra įrodyta, kad mažai, tačiau argumentuotai,svaria, protingai, dalykiškai kalbantys žmonės daug dažniau tampa grupėslyderiai. Tokie žmonės iš šalies neatrodo kompetentingi, priešingai neidaug kalbantys žmonės, tačiau tai tik pirminis įspūdis, viskas slypižmogaus savybėse, o būtent daug kalbantis žmogus neturi būtinų lyderiosavybių. Lyderiavimą grupėje lemia ne tik asmeninės savybės, tačiau ir
asmeniniai lyderio ryšiai, užduočių struktūra ir grupės organizacija.Kitaip tariant, lyderio sėkmę gali nulemti funkcijų, valdžios ir žmoniųsantykių tarpusavio sąveika. Jeigu svarbiausiu lyderiavimo požymiulaikysime grupės darbo produktyvumą, tai buvo įrodyta, kad tie lyderiaikurie darbą orientavo į užduoties atlikimą, į pačią užduotį, galutinįproduktą efektyviausia dirbo tuomet, kaip sąlygos buvo itin palankios t.y.ne priekaištingi santykiai pačioje grupėje, aiškus užduoties apibrėžimas,stipri valdžios pozicija arba nepalankios t.y. blogi santykiai su grupėsnariais, ne aiški užduotis, blogai struktūrizuota užduotis, silpna valdžiospozicija (A.Seilius, 2001). Kuomet lyderis būna orientuotas labiau į santykius, taip efektyvesnisdarbas vyksta tuomet, kai santykiai grupėje yra geri, užduotis nėrastruktūrizuota ir valdžios pozicija yra silpna arba blogi santykiai, geraistruktūrizuota užduotis bei stipri valdžios pozicija. Taigi, lyderiai gali būti gerais vadovais, tačiau tai nėra būtina, nesjie neturi įgaliojimų ir formalios atsakomybės, lyderių vadovavimasgrindžiamas ne formalia valdžia, tačiau formalus vadovas turėtų turėtilyderio savybių. Vis dėl to vadovavimas tai yra mokslas, nes įvairiųlyderio ir vadovo savybių galima įgyti mokantis. Taip parengiamasformalusis vadovas grupei vadovaus racionaliai ir didesnė tikimybė, kadsąmoningai sugebės derinti organizacijos, savo bei grupės narių tikslus,priimant geriausius ir efektingiausius sprendimus organizacijos naudai. Taiprincipinis teorinio lyderio ir vadovo skirtumas.2. Lyderiavimo apibrėžimas
Kaip teigia Ralphas M.Stogdilis tyrinėjęs lyderiavimo teorijas irtyrimus, pažymėjo, kad „yra beveik tiek pat skirtingų lyderiavimo terminoapibrėžimų, kiek ir žmonių, bandžiusių jį apibūdinti“. Čia bus bandomaapibrėžti lyderiavimą kaip grupės narių veiklą, reikalingų užduočiųatlikimui, nukreipiant jas reikiama linkme ir lyderio poveikis tam
nukreipimui. Iš šio apibrėžimo kyla keturios savybės: 1. Lyderiavimas įtraukiant kitus: darbuotojus ir pasekėjus. Jeigu grupės nariai pasiryžę atlikti užduotis ir turi noro paklusti lyderio nurodymams grupės nariams padeda įsitvirtinti ir apibrėžti patį lyderio statusą ir sudaro idealias sąlygas lyderiavimui: jeigu nėra žmonių kuriems reikėtų vadovauti, tai viso lyderio ir vadovo savybės yra visiškai bereikalingos, nes jos viso nukreiptos į žmogų, jo motyvaciją. 2. Lyderiavimas reiškia nevienodą galios arba kitaip jėgos paskirstymą tarp lyderio ir grupės narių. Grupės nariai turi irgi šiokią tokią galią, nes jie gali formuoti ir net gi iš tiesų ir formuoja grupės veiklą. Bet žinoma, grupės lyderis turi žymiai daugiau galios, nei grupės nariai. 3. Šis lyderiavimo aspektas yra gebėjimas panaudoti skirtingas galios formas, įvairiais būdais darant įtaką savo pasekėjų elgesiui. Iš tikro, vieni lyderiai vertė kareivius žudyti, kiti – skatino darbuotojus asmeniškai aukotis kompanijos gerovės labui. 4. Šis aspektas sujungia pirmus tris ir pripažįsta, jog lyderiavimas susijęs su vertybėmis. Lyderis, ignoruojantis užimamos padėties moralinius aspektus, gali sėkmingai tvarkytis, tačiau istorija gali priminti jį kaip paskutinį niekšą ar dar blogiau. Moralus lyderiavimas reikalauja atsižvelgti į vertybes ir suteikti pasekėjams pakankamai žinių apie alternatyvas. Siekiant išsiaiškinti ar egzistuoja lyderiavimas, turime žinotumegaires kurios nurodytų ir leistų nustatyti asmenines įgimtas lyderiosavybes. Vis dėl to yra populiaru manyti, kad lyderiais žmonės tampa, o negimstas, tačiau taip manyti gali tik ne mėgėjai, o profesionalai geraižino, kad pagrindinės lyderio savybės yra įgimtos, o ne išugdomos.2.1 Lyderiai ir ne lyderiai
Daugelio tyrinėtojų išskirti bruožai pateki į lyderio kategoriją, betir tai buvo be galo sunku, beveik neįmanoma išskirti kokių nors bruožų,
kurie galėtų padėti atskirti paprasčiausią pasekėją, nuo tikro lyderio.Nereikia atmesti to fakto, kad tikras lyderis yra labiau apsišvietęs,didesnis ekstravertas ir labiau pasitikintis savo jėgomis negupaprasčiausias pasekėjas. Be to, yra pastebėta, kad lyderiai būnaaukštesnio ūgio nei įprasta. Aišku, iš visų šių apibūdinimų mes galimeišskirti milijoną žmonių, kurie pagal nurodytas savybes galėtu būtilyderiais, tačiau iš to milijono labai didelė dauguma niekada gyvenimelyderiais netaps. Beje, pasitaikė atvejų, kad dauguma labai geraipasižymėjusių lyderių visiškai neturėjo minėtų bruožų. Pavyzdžiui, turimežinomą prancūzą Napoleoną, jis buvo žemo ūgio, kas nėra būdinga lyderiui.,o pavyzdžiui Abrahamas Linkolnas buvo niūrus intravertas. Visko gali būti,kad žmonės užėmę lyderio poziciją ima labiau savimi pasitikėti, atsirandapasitikėjimo jausmas, savo vertės suvokimas ir daugelį minėtų požymių būtųgalima įvardinti kaip lyderiavimo gabumų rezultatą, nei priežastis dėl kotai atsitiko. Gal būti kad kada nors lyderio asmenybės vertinimas taps kurkas tikslesnis ir konkretesnis, tada bus galima išskirti tam tikrus lyderiobruožus, tačiau kol kas apie tai nieko negalima teigti. Visiškai netiškukokiais išskirtiniais bruožais gali pasižymėti lyderiai. Tai gali būti irtodėl, kad kiekviena kultūra turi savitą kultūrinę bazę. Juk ir aukštasūgis gali būti tam tikros tautos bruožas, pavyzdžiui, tokie dažniausiaibūna Amerikos lyderiai. Ir tai tikrai neturi reikšti, kad aukštas ūgis yralyderio skiriamasis bruožas, tai tiesiog atspindi kultūros poreikį rinktisaukštus ir augalotus vyrus į lyderius. Požiūris į lyderiavima gali visiškaipakirsti, kai lyderių postuose pamatysime daug mažumos atstovų: moterų,gėjų invalidų.2.2 Efektingi ir neefektingi lyderiai
Kitas antrasis ir taip pat labai paplitęs požiūris, bandant išskirtilyderiui būdingus požymius, tai pastangos palyginti efektingų irneefektingų lyderių charakteristikas. Bet ir ši teorija neišskyrė kažkokiaijai būdingais bruožais. Sakykim, vienas tyrimas parodė, kad protavimas,iniciatyva ir pasitikėjimas savimi yra labai susijęs su aukštu vadovavimolygiu ir darbo rezultatyvumu. Tačiau ir šio tyrimo metu buvo nustatyta, kadsvarbiausias veiksnys valdymo lygiui ir rezultatyvumui yra vadovosugebėjimas vadovo įgūdžius panaudoti „prižiūrėjimui“ skirtus metodus,tinkamus konkrečiam situacijos modeliui. Dauguma kitų tyrimų šioje srityjeteigia, kad greičiau nuo to, kaip lyderio bruožai atitinka situacijosreikalavimus. Kiti tyrimai parodė, kad moterys nors ir rečiau nei vyrai tampalyderiais, tačiau jomis tapusios, jos gali dirbti ne mažiau efektingiau,nei vyrai. Šiandien vis daugiau žmonių suabejoja lygiais moterų ir vyrųsugebėjimais ir galimybėmis valdyti, vadovauti, tačiau įkyrūs ir dažnainesąmoningi lyčių stereotipai trukdo pripažinti moterį potenciale lyderiai.Jei vis dėl to moterys tampa lyderėmis, tai jų pavaldiniai pripažįsta, kadjos dirba nė kiek ne prasčiau už vadovus vyrus. Kita problema yra rasiniai stereotipai. Siekiant nustatytipriklausomybę tarp lyderio bruožų ši problema yra labai aktuali, neslyderio savybės gali būti nepastebėtos, neatpažintos ir nepaliestos.Amerikoje afrikiečių valdymo pareigybės daugėja labai sparčiai, daugelisjuodaodžių Afrikos gyventojų užima vadovų postus, tačiau labai nedideliskiekis vadovų pasiekė pačią hierarchinės organizacijos viršūnę.
2.3 Lyderiavimo funkcijos ir stiliai
Nagrinėjantys lyderiavimo funkcijas, prieita išvada, jog tam, kadgrupė efektyviai dirbtų, ji turi turėti žmogų, kuris atliktų dvipagrindines funkcijas: 1) su užduotimi susijusias, arba problemų sprendimo
ir 2) grupės išlaikymo, arba socialines, pavyzdžiui, spręsti ginčus aružtikrinti, kad asmenys savo grupėje visuomet jaustųsi vertinami. Asmuo, sugebantis sėkmingai atlikti šias dvi veiklas, tikrai turėtųdirbti ypač efektingai. Nors praktiškai lyderis gali turėti įgūdžių,temperamento ar laiko atlikti tik vienai iš jų. Tačiau tai nereiškia, kadtokia grupė bus pasmerkta. Grupėse populiari paskirstyto lyderiavimo forma– kai vienas asmuo (dažniausiai vadovas ar formalus lyderis) atliekaužduoties funkcijas, o kitas grupės narys – socialines funkcijas. Dvilyderiavimo funkcijos – su užduotimi susijusi ir grupės išlaikymo funkcija– išreiškiamos dviem skirtingais lyderiavimo stiliais – vadovavimostiliais, apie juos tolimesniuose darbo skyriuose.3. Vadovo įtaka vadovavimui
Vadovavimo organizacijai problemos gali nulemti organizacijos veiklosefektyvumą. Organizacija turi būti atvira sistema. Pagrindinis sėkmėslaidas — organizacijos sugebėjimas prisitaikyti prie išorės, o ne vidaussąlygų, nors pastarosios irgi labai svarbios. Vadovavimas žmonėms yra svarbiausia organizacijos funkcija,garantuojanti jos egzistenciją. Suprantama, kad rinkos sąlygomis efektyviostik tos organizacijos, kurių dirbantieji turi išskirtinių savybių, būdingųtik tam kolektyvui. Taigi efektyvus vadovavimas žmonėms yra svarbesnis negufiziniams ištekliams. Tačiau visa tai priklauso nuo to, kaip tojeorganizacijoje gali reikštis individualybės, kaip su jomis elgiasi vadovai(A.Seilius, 1997). Taigi organizacijos sėkmę lemia pirmiausia jos vadovas (savininkas,kuris turi turėti profesionalų pasirengimą. Čia turimas omenyje žmogus,sugebantis derinti (integruoti) rūpinimąsi gamybine organizacijos veikla ir(ne mažiau) jam pavaldžiais žmonėmis, nuo kurių ir priklauso organizacijosveiklos rezultatai. Skirtingai nuo daugelio vadovų (deja, jų yra labaiįvairių), šis savo vidine nuostata bei vertybine orientacija neturiprieštarauti organizacijos misijai ir tikslams bei darbuotojų poreikiams.Šių dviejų prioritetų sintezė yra galima, kai planuojant į sėkmę vedančią
organizacijos strategiją pasitelkiami visų darbuotojų sugebėjimai.Aukščiausias šių prioritetų sintezės lygmuo realizuojamas tik esant tokiamvadovavimo procesui, kuris maksimaliai tenkina darbuotojų poreikį siektiorganizacijos veiklos tikslų, sąmoningai panaudojant visus savo asmeniniussugebėjimus ir identifikuojant save su organizacija. Taigi organizacijostikslai yra jos narių tikslai (A.Seilius, 1993; 1994 a.). Suprantama, kadorganizacijos tikslai netampa jos narių tikslais automatiškai, t.y.savaime. Visa tai gali padaryti tik vadovai. Vadovavimo organizacijai efektyvumas priklauso nuo vadovo mąstysenosbei vidinės nuostatos, kad jo išankstiniai įsitikinimai gali turėti įtakosvisos organizacijos sėkmei ar nesėkmei. Organizacija nėra paprastasindividų suvienijimas, nes žmonės čia dirba grupėmis ir jaučia taiorganizacijai priklausomybę. Suprantama, vadovavimo organizacijaiefektyvumas priklauso nuo to, kaip kiekvienas paskirų funkcinių padaliniųar tarnybų vadovas sugeba vadovauti jam patikėtų žmonių grupei. (A.Seilius,1998)3.1 Valdymo instrumentai
Vadovai, siekiantys veiksmingo vadovavimo, turėtų naudotis šiaisvaldymo instrumentais: • valdymo funkcijomis; • vadovavimo žingsniais; • organizacinė kultūra. Suprantama, kad vadovavimas taip pat yra labai svarbus efektyvausvaldymo komponentas. Valdymo funkcijos sudaro darnų kompleksinį, sisteminį,visuminį kiekvienos organizacijos valdymo mechanizmą (A.Seilius, 1998,p.12).
1 pav. Valdymo funkcijos
Tai reiškia, kad pirmiausia planuojame, ką, kada ir kaip darysime, kamir už kiek parduosime, kur visa tai vyks, tada organizuojame planoįgyvendinimą, numatome veiklos barus, tarpfunkcinius vertikaliuosius irhorizontaliuosius ryšius, bendradarbiavimo ir bendravimo formas,apibrėžiame pareigybes, numatome, kokio išsilavinimo, išsimokslinimožmonių, su kokia patirtimi ar įgūdžiais reikės, tada parenkame personalą,vadovaujame jam skatindami efektyviai dirbti arba mokydami gerai atliktijiems pavestą darbą ir kontroliuojame rezultatą. Šitaip veikiant jau galimaveiksmingai valdyti organizaciją. Yra būdų mąstymui keisti: mokantis, įgyjant žinių, savybių irvadovavimo principų. (Блейк, Моутон, 1990) Valdymas yra labai sudėtingasprocesas, jį galima aprašyti, išskiriant pagrindinius elementus, iš kuriųkiekvienas yra sudedamoji, komponentas arba konkreti jo charakteristika.
Šie elementai valdymo procese gali būti kaip vadovavimo žingsniai. Jie turibūti visi ir eilės tvarka.2 pav. Vadovavimo žingsniai
Organizacinė kultūra šalia valdymo mechanizmo (valdymo funkcijų),vadovavimo žingsnių (būtinų privalomų gebėjimų bei savybių) yra ne tikpriemonė, jungianti tuos mechanizmus į darnią valdymo sistemą bet ir visųdirbančiųjų ideologinė varomoji jėga, kurios dėka organizacija įgyvendinasavo tikslus. (A.Seilius, 2004). Pateikiame paprastą, aiškų, visa apimantįvadovavimo organizacijai modelį.
3 pav. Vadovavimo organizacijai modelis
Veikimo principas yra paprastas: organizacija turi tikslą, numatomospriemonės jam pasiekti, organizacijos vadovas teoriškai ir praktiškai yrapasirengęs vadovauti, turi jam patikėtą valdžią bei būtinus išteklius,naudojasi jau sukurta arba pats kuria organizacinę kultūrą ir taipveiksmingai siekia organizacijos tikslo.
3.2 Vadovavimo ir valdymo stiliai
Vadovavimo stilius yra įprasta vadovo elgsena pavaldinių atžvilgiu.norint juos paveikti ir paskatinti siekti organizacijos tikslų. Įgaliojimųdelegavimas, valdžios tipai, rūpestis žmonėmis ar tik gamyba – visa tairodo vadovo vadovavimo stilių. Žinoma tradicinė stilių klasifikavimosistema: autokratinis (vienas kraštutinumas), arba sukoncentruotas tikdarbui, ir nukreiptas rūpintis žmogumi.
4 pav. Valdymo stilių skalė
Autokratiniam darbo stiliui būdinga stipri valdymo decentralizacija,polinkis į vienvaldiškumą, sprendžiant ne tik pačias sudėtingiausias, betir gana paprastas problemas. Vadovas demokratas, skirtingai nei autokratas, žmones valdo be grubausspaudimo, remdamasis jų sugebėjimais ir juos gerbdamas. Toks vadovas linkęsdaugumą klausinių spręsti kolegialiai, pasitariant ir pasvarstant. Svarbusdemokrato bruožas – žinių ir informacijos apie įmonės ar organizacijospadėtį suteikimas. Kadangi liberalus valdymo stilius pasižymi minimaliuvadovo kišimusi į pavaldinių veiklą, vadovas liberalas nedemonstruoja savovadovaujančios padėties, todėl šis stilius vertinamas labai prieštaringai.(A.Seilius, 2001) Kita vadovavimo stilius (tipas), priklauso nuo išorinių sąlygų beivaldinių stilių, tačiau jį gali turėti tik specialias savybes turintis
vadovas [pic] 5 pav. Valdymo tinklelis Valdymo tipų nustatymo tinklainėje vaizdžiai parodyti vadovoįgaliojimų realizavimo budai, įgyvendinant įmonės veiklos interesus.Priimta, kad visų vadovų darbas (rūpinimasis gamyba ir žmonėmis) vertinamasdevyniais balais. Horizontalioje ašyje atidedama rūpinimosi gamyba reikšmė(nuo 1 iki 9 balų), o vertikalioje – rūpinimasis pavaldiniais ir kolegomis.9 balų išmatavimų skalėje 1 balas rodo žemą išmatavimo lygį, 9 – aukštą.Rūpinimasis gamyba – tai tinklainės parametras, rodantis gamybosrezultatus, našumą, pelną ir kt. Rūpinimąsi žmonėmis galima išreikšti betkuriomis formomis ir įvairiose situacijose. Kai kurie vadovai visas jėgasatiduoda tam, kad užsitarnautų pavaldinių simpatijas. Kiti reikalauja, kadpavaldiniai laiku ir kokybiškai įvykdytų užduotis3. 3 Būtinos vadovo specifinės savybės
Galime teigti, kad šiuolaikinei organizacijai, dirbančiai rinkossąlygomis, gali vadovauti vadovai, kurie turi tam tikrų specifinių irbūtinų savybių. (A.Seilius, 1997) Štai valdymo konsultantai anglai M. Woodcockas ir O. Francis (1991),atlikę daugybę tyrimų, išskyrė vienuolika vadovams privalomų savybių(sugebėjimų): 1. sugebėti susivaldyti; 2. turėti protinių gebėjimų; 3. siekti aiškių asmeninių tikslų; 4. nuolat asmeniškai augti (tobulėti); 5. turėti problemų sprendimo įgūdžių; 6. turėti išradingumo ir naujovių nuojautą; 7. sugebėti paveikti aplinkinius; 8. būti susipažinus su šiuolaikiniais valdymo principais; 9. sugebėti vadovauti; 10. sugebėti mokyti ir ugdyti pavaldinius; 11. sugebėti formuoti ir ugdyti efektyvias darbo grupes. Be to, autoriai mano, kad ne visi iš minėtų veiksnių atitinkamojesituacijoje yra vienodai svarbūs. Sugebėjimas vadovauti – tai ne tik reikalo žinojimas. Vadovavimui visųpirma reikšmingos asmeninės vadovo savybės. Vadovas turi būti asmenybė.Kyla klausimas – ar egzistuoja tokios būtinos specifinės savybės, be kuriųvadovas yra neįsivaizduojamas? Įrodžius, kad jos yra, galima būtųkryptingai mokyti žmones, kad tikslingai atestuotų tam tikroms pareigoms,
todėl nereikėtų vadovų rinktis klaidų ir bandymų metodu.IŠVADOS
Šiame darbe buvo apžvelgti keletos autorių darbai, kuriuose buvokalbama apie vieną iš valdymo funkcijų – vadovavimą, o tiksliau apie vadovoir lyderio sąvokų determinavimą. Išnagrinėjus pateiktą informaciją,paaiškėjo, kad vis dėlto sąvokos lyderis ir vadovas skiriasi, tačiau ne išesmės. Kiekvienas vadovas gali tapti lyderiu, teisingiau turėtų taptilyderiu, tačiau šito negalima pasakyti apie lyderį. Vadovo valdymasparemtas formalia, lyderio neformalia valdžia. Lyderis išryškėja darbogrupėse metu, išsiskiria tuo, kad laisvanoriškai imasi vykdyti užduotis irnet imasi pats dominuojančio vaidmens. Lyderiavimas remiasi charizmatinėmist.y. dievo dovanotomis savybėmis, tokiomis, kurių neturintis žmogus niekadajų neišsiugdys, tai būna dovanota iš aukščiau ir tik išskirtiniam žmonėms.Vadovas priešingai nei lyderis remiasi formalia valdžia, jam vadovaut galiužtekti išnoktų ar išugdytų asmeninių savybių. Jeigu vadovas yraapdovanotas ir charizmatinėmis savybėmis, tai vadovu ir lyderiu grupėjegali tapti tas pats žmogus. Buvo bandyta išsiaiškinti, ar lyderis gali pasižymėti kažkokiomisišskirtinėmis būdo savybėmis, ar net fizinėmis savybės, tačiau daugeliomokslinių darbų išvados šiuo klausimu labai skirtingos ir vieningosnuomonės šioje srityje nerasta. Todėl manoma, kad lyderio charizmatiniųsavybių dovana tikrai neatsispindo jo kaip darbuotojų elgesyje ir tikrailyderiai negali išskirti ir fizinėmis savybėmis. Religijos, lyties,amžiaus, rasės kliūtys tampat lyderiu ar vadovu vis dėlto egzistuoja. Tačiau bet kokiu atveju, net jeigu vadovas ir nėra apdovanotascharizmatinėmis savybėmis kaip lyderis, jis vadovauti yra parengtasoficialiai, jis grupei vadovaus racionaliau ir bus didesnė tikimybė, kad
priims geresnius sprendimus (efektyvesnius) organizacijos naudai. Tai iryra principinis teorinis lyderio (gamtos apdovanoto daugeliui žmoniųpriimtinomis savybėmis, kuriomis puikiai moka manipuliuoti) ir vadovoskirtumas (A.Seilius, 2001).LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Seilius, A. 1998. Organizacijų tobulinimo vadyba. Klaipėdos universitetas 2. Seilius, A. 1994. Firmos kūrimas ir valdymas. Klaipėda: Rytas 3. Seilius, A. 2001. Vadovavimas sprendimų priėmimo procesui: monografija. Klaipėda: Spindulys 4. Valdymo problemos: teorija ir tendencijos. Kolektyvinė monografija. Klaipėdos Universitetas, 55-65 psl. 5. Stoner, J.A.F, Freeman, E.R., Gilbert, R.D. 1999. Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika 6. Beni, W ir Nanus, B. 1998. Lyderiai. Atsakomybės strategija. Algarvė 7. Yates, J.F. 2004. Sprendimų valdymas. Kaunas: Smaltija
———————–
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]