Turizmo paslaugos

1. Turizmo paslaugų rinkos analizė

Darant turizmo paslaugų rinkos analizę visų pirma turime išsiaiškinti kokią turizmo veiklos rūšį pasirinksime, kas bus paslaugos vartotojai, kokie yra ir bus mūsų konkurentai. Tuo pačiu turime pasirinkti rinką, t.y. kokioje vietovėje vykdyti veiklą. Be to kokia turėtu būti optimali pasirinktos turizmo veiklos rūšies apimtis.

1.1. Užsienio turizmas

Renkantis turizmo veiklos rūšį turime pastebėti, kad didžiąją dalį turizmo rinkos užima kelionių organizavimas į įvairias užsienio šalis. Tai būtų tokios firmos , kaip Novaturas, Baltic Clipper, Omnituras. Šios firmos jau ne vienerius metus užžsiiminėja turistinių kelionių organizavimų į tokias pasaulio šalis kaip Egiptas, Graikija, Šveicarija, Ispaniją, Bulgariją bei kitas Europos bei pasaulio šalis. Organizuojant tokias keliones firmos siūlo ne tik kelionę pirmyn ir atgal, bet ir servisą tokį, kaip viešbučių užsakymas, maitinimas, kultūrinės išvykos ir kitos paslaugos.
Žiūrint į šias firmas, kaip į konkurentus galima pasakyti, kad tai tikrai nemažos turistinės firmos ir jos užima didelę dalį užsienio turizmo rinkos. Dėl šių priežasčių, norint pakliūti į šią verslo sritį reikia nemažai investicijų. Norint įkurti užsienio turizmo firmą reeikėtų investuoti į šiuolaikišką ofisą, be to firma turi turėti atstovybes bent jau keliuose, didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Be to norint sėkmingai konkuruoti tarp tokių turizmo firmų reikia pasiūlyti ką nors originalaus, ko Lietuvos turizmo firmos dar nėra pasiūliusios. Šios paslaugos vartotojai yr

ra labiau pasiturintys Lietuvos gyventojai, nes ši paslaugos rūšis yra nepigi, o Lietuvje nesant labai aukštam pragyvenimo lygiui labai sunku pritraukti mažesnes pajamas gaunančius klientus. Tačiau Lietuvai siekiant narystės Europos sąjungoje tikimasi pragyvenimos lygio kilimo. Po keletos metų ši veiklos sritis turėtu sulaukti daugiau klientų iš vidutines pajamas gaunančių žmonių rato.

1.2. Kelionių organizavimas šalyje

Kita turizmo verslo rūšis yra kelionių organizavimas Lietuvos teritorijoje. Tai būtu kultūrinių, istorinių vietovių lankymas. Ši veiklos sritis gali sudominti mažesnes pajamas turinčius Lietuvos gyventojus, bei atvykusius į Lietuvą turistus ar šiaip užsienio svečius nenorinčius apsunkinti savęs ilgai trunkančiomis kelionėmis. Ši paslauga galėtu būti trumpalaikė, nuo 2 iki 6 valandų trukmės. Rajonuose gali būti organizuojamos kelionės autobusu po žymias istorines, kultūrines vietoves kartu su gidu, kuris galėtų papasakoti apie miestą ar laankytinas vietoves. Be to aplinkytuose muziejuose taip pat galėtu supažindinti su eksponatais turistinės grupės narius. Šia paslauga daugiausia užsiima apskričių bei rajonų turizmo informacijos centrai. Pavyzdžiui Panevėžio apskrities turizmo informacijos centras siūlo kelionę maršrutu Panevėžys-Anykščiai-Rubikai šioje vietovėje esančiu siauruoju geležinkeliu vadinamu siauruku. Kelionė trunkanti 1 val. 30 min., primena ekskursiją į praėjusį šimtmetį. Biržų turizmo informacijos centras siūlo ekskursiją po Biržų krašto bažnyčias.
Ši verslo sritis taip pat gana perspektyvi. Lietuvai įstojus į Europos bendriją galima tikėtis didesnio turistų antplūdžio iš išsivysčiusių Europos šalių.

1.3. Kaimo tu

urizmas

Šiuo metu sparčiai besiplečianti turizmo paslaugų sritis yra kaimo turizmas. Tai galėtu būti viena iš perspektyviausių turizm verslo krypčių. Šios paslaugos vartotojai gali būti ir dideles ir vidutines pajamas gaunantys žmonės.
Turizmas turi didelį socialinį poveikį – atstato žmogaus gyvybines jėgas ir padeda racionaliai panaudoti laisvą laiką. Dabar, kai mokslinė techninė pažanga labai sparti, mažinanti fizinį darbuotojų nuovargį ir didinanti nervinę įtampą, žymiai padidėjo poilsio organizavimo reikšmė.
Kaimo turizmas suprantamas kaip paslaugos teikiamos už urbanizuotų teritorijų ribų. Todėl kaimo turizmo paslugos didžiausia pramoga turistui yra erdvės pojūtis ir miesto nebuvimas, taip pat skirtingumo nuo jo gyvenamos vietovės ir patirties. Kadangi Lietuvoje didžioji masė žmonių gyvena miestuose, kuriuose dirba ne tik fizinį bet ir protinį darbą, miestiečiai yra potencialūs kaimo turizmo paslaugos vartotojai.
Konkurencija šioje srityje taip pat nemaža. Pavyzdžiui Kretingos rajone veikia Rados ir Juozo Matulevičių sodyba pripažinta pavyzdingiausia Lietuvoje, sodyboje veikia alaus bravoras. Šalia sodybos – pušynas, graži ir rami vieta poilsiui. Kretingos rajone taip pat veikia Jolantos Šoblinskienės sodyba šalia tekančios upės ir tvenkinio. Ypač daug kaimo turizmo sodybų įkurtų prie Platelių ežero, nacionalinio parko teritorijoje. Nemažai sodybų įkūrė tautodailininkai, kurie gali svečius pamokyti įvairių liaudies menų.
Viena iš kaimo turizmo sodybos steigimo vietovių galėtu būti sodyba ant ežero ar didesnio tvenkinio kr

ranto. Vandens telkinys traukia klientus ne tik vasara, kai šiltu oru poilsiautojai gali maudytis, plaukioti valtimis ar vandens dviračiais, bet ir žiema, kai ant užšalusio ežero galima organizuoti žiemos sporto žaidynes ar kitas žiemos pramogas, tokias kaip ruonių maudynes iškirstoje eketėje.

2. Išorinė aplinka
Išorinė aplinka leidžia prognuozuoti kaimo turizmo verslo perspektyvas ir galimybes, tuo pačiu mažinant paties verslo riziką.
Socialinė –kultūrinė aplinka: sodybos šeimininkai turi kalbėti lietuvių, anglų, rusų kalbomis.
Politinė – teisinė aplinka: daro įtaką marketingo sprendimams, bei jų įgyvendinimui. Norint įkurti kaimo turizmo sodybą, savininkas turi įsigyti patentą. Patentas išduodamas metams, pusei metų arba ketvirčiui. Taip pat privaloma kad būtu minimalūs reikalavimai, tai apgyvendinimas, maitinimas, sanitarijos paslaugos.
Mokslinė – technologinė aplinka: vystant kaimo turizmo verslą būtina naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Sodyboje mumatoma poilsiautojams įrengti kompiuterių kambarį, bus galima naudotis internetu, namų kinu, vaikų žaidimų kambariu. Bus galima išanksto rezervuotis vietas.

3. Vidinė aplinka

Pirkėjai: lemia marketingo tikslus, sprendimus netiesiogiai formuoja marketingo kompleksą. Sodyboje galės poilsiauti įvairaus amžiaus asmenys, nuo senyvo amžiaus iki jaunimo, taip pat ir šeimos su vaikais. Kaimo turizmo paslaugos teikiamos ir iš užsienio atvykstantiems poilsiautojams.
Tarpininkai: atlieka brokerių funkcijas, jungia skirtingas įmonių grupes, leidžia joms saveikauti, atlieka informacijos, pinigų, ar žmonių išteklių perdavimus.Tarpininkas funkcininkas – tai turizmo agentūra per kurią užsakoma kaimo turizmo paslauga, pvz (Grūda), o tarpininkas fi

inansininkas – tai bankas, pvz (Hanza – LTB, ŽŪB).
Tiekėjai: tai įvairios gamybinės ir negamybinės paskirties įmonės, kitos paslaugų įmonės ir asmenys, aprūpinantis paslaugų tiekimo įmones ir jų konkurentus reikiamai materialiais ištekliais.

4. Marketingo rinkinys

a. Asortimentas:
Kaimo turizmo sodyba sudaryta iš 3 –jų tipų paslaugų.
Pagrindinės – apgyvendinimas, nakvynė, maitinimas, pirčių nuoma.
Lydinčios – steigiamoje sodyboje galima bus išanksto rezervuotis vietas, atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis ar pavedimu per banką.
Papildomos – tai kurios “palaiko” pagrindines ir leidžia efektyviau skirtis nuo konkurentų. Pvz . plaukiojimas baidare po upę, šeimų sporto šventė, nardymas.

b. Reklama:
Reklama bus naudojamasi 2 kartus per savaite, 2 savaites per mėnesį.Tai bus ir įšorinė reklama, ir transliacinė, ir periodiniai leidiniai, ir elektroninė.Taip pat ir specialūs siuvenyrai: kalendoriukai pakabukai ir kt.

c. Produktų kainos:
Kambarys su TV parai – 30 Lt
kambarys su virtuve – 50 Lt
kambarys su balkonu ir telefonu – 70 Lt
kambarių su TV ir vonios kambariu – 80 Lt

d. Kitos paslaugos:
Sauna (val) – 45 Lt
dviračiu nuoma 1 val – 5 Lt
arklių nuoma 1 val – 20 Lt
valčių nuoma 1 val – 5 Lt

e. Nuolaidos:

Pirtis – 70 nuolaida (2val)
Arklių nuomai – 20 nuolaida (2val)
atvykstantiems antrą kartą – 10 nuolaida

5. Pardavimų prognozė

a. Optimistinė

Pagal optimistinę paslaugos pardavimo prognozę galima manyti, kad sodyba per parą priimdama daugiau nei 15 klientų vasaros sezono metu gali sėkmingai verstis gaudama pajamų už kambarių nuomą, maitinimą, pirties bei kitas paslaugaas. Esant tokiam kiekiui klientų sodyba gali taikyti numatytas nuolaidas ir lengvatas.

b. Pesimistinė

Esant mažesniam nei 15 klientų srautaui per parą, sodyba gali plėtoti savo verslą, tačiau vasaros sezono metu nuolaidas turėtu apriboti, didžiausias nuolaidas taikant tik pastoviems klientams, o žiemos sezono metu būs organizuojami šeimų žiemos sporto suvažiavimai, kurie pritrauks tą pati kiekį klientų kaip ir vasarą. Šios priemonės padės sodybai praleisti sunkesnį laikotarpį verslo atžvilgiu.

c. Reali

Realiausias klientų skaičius vasaros ir žiemos sezonų metų yra vidutiniškai 15 asmenų per parą. Norint išlaikyti tokį skaičių klientų reikia stebėti konkurentus, kurie gali nuvilioti klientus, pastoviai reklamuoti sodybą, plėsti sodybos teikiamas paslaugas bei kiekvienais metais didinti klient skaičių tuo pačiu plečiant sodybą ir didinant miegamųjų kambarių skaičių.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. I. Vainienė “Kaimo turizmo organizavimas”

Leave a Comment