Transporto logistika: transporto rūšys

Transporto logistikos referatas
TRANSPORTO RŪŠYS

TURINYS

ĮVADAS 2
1. TRANSPORTAS IR JO PRODUKCIJA BEI ATSKIRŲ JO RŪŠIŲ

PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 3
1.1. TRANSPORTAS IR JO PRODUKCIJA 3
1.2. ATSKIRŲ TRANSPORTO RŪŠIŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 4
2. TRANSPORTO TINKLAS 6
2.1. AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO KELIAI 6
2.2. GELEŽINKELIAI 8
2.3. VANDENS TRANSPORTAS 10
2.3.1 UPIŲ SUSISIEKIMO KELIAI 11
2.3.2 JŪRŲ SUSISIEKIMO KELIAI 12
2.4. ORO TRANSPORTAS 12
2.5. VAMZDYNŲ TRANSPORTAS 13
2.6. MULTIMODALINIS TRANSPORTAS 15
3. ĮVAIRIŲ TRANSPORTO RŪŠIŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 16
IŠVADOS 18
LITERATŪROS SĄRAŠAS 19
PRIEDAS I 20
PRIEDAS II 21

ĮVADAS
Transportas užima labai svarbią vietą kiekvienos šalies ūkio sistemoje. Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant respublikos teritorijoje gamybines jėgas, įsisavinant gamtos turtus, tenkinant gyventojų susisiekimo poreikius, keliant žmonių materialinio ir kultūrinio gyvenimo lygį, stiprinant gamybą.
Taigi, labai svarbu paarinkti tinkamas transporto rūšis ir kombinacijas atliekant šias funkcijas. Skiriamos kelios pagrindinės transporto rūšys: automobilių, geležinkelių, vandens (tiek vidaus, tiek jūrųvandenų) bei oro transportas. Taip pat labai populiarios ir įvairios skirtingų transporto rūšių kombinacijos.
Šiame darbe mes ir aptariame kiekvienos transporto rūšies privalumus bei trūkumas, kurie padeda gerai įvertinti kiekvieną transporto priemonę ir jos galimybes.

1. TRANSPORTAS IR JO PRODUKCIJA BEI ATSKIRŲ JO RŪŠIŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
1.1. TRANSPORTAS IR JO PRODUKCIJA
Transportas – ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis.
Transportui tenka svarbus vaidmuo kuuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant respublikos teritorijoje gamybines jėgas, įsisavinant gamtos turtus, tenkinant gyventojų susisiekimo poreikius, keliant žmonių materialinio ir kultūrinio gyvenimo lygį, stiprinant gamybą.
Lietuvos transporto kompleksą sudaro automobilių, geležinkelių, vandens ir oro transportas – tai bendra respublikos transporto sistema. Įvairios tr

ransporto rūšys ne konkuruoja, o papildo viena kitą, padeda spręsti bendrą uždavinį – kuo geriau tenkinti ūkio ir gyventojų transporto poreikius.
Pagal nuosavybę transportas skiriamas į:
• krovininį;
• keleivinį.
Gabenant įvairių ūkio šakų sukurtą produkciją, transporto darbuotojai keičia jos vietą, pristato krovinius jų vartotojams. Tai ir yra transporto, kaip materialinės gamybos šakos, esmė. Transporto produkcija yra pats krovinių ir keleivių gabenimo procesas. Galutinės jo veiklos rezultatas yra pervežti kroviniai ir keleiviai.
Transporto sistemos funkciniai komponentai.
Transporto sistema pagal funkcinius komponentus sudaryta iš tokių transpoto šakų: biotransporto, geležinkelių, automobilių, vidaus vandenų, oro, miesto elektrinio ir vamzdynų.
Biotransportui priklauso specialūs keliai ir takai, dviračiai, velomobiliai, jų techninė įranga.
Geležinkelių transportui priklauso bendrojo naudojimo geležinkeliai, geležinkelio atšakos, riedmenys, ryšių signalizacijos, energetiniai įrengimai, stotys ir kiti inžineriniai statiniai, skirti tiesiogiai geležinkelių transportui aptarnauti.
Automobilių transportui prriklauso keliai, transporto priemonės, technologiniai įrengimai, stotys ir kiti inžineriniai statiniai.
Jūrų transportui priklauso jūrų keliai, jūrų uostai, jūrų švyturiai ir kiti navigacijos ženklai bei techniniai įrengimai, reguliuojantys laivybą ir garantuojantys jos saugą, laivai bei kitos plaukiojimo priemonės.
Vidaus vandenų transportui priklauso laivuojami vandens keliai, laivai ir kitos plaukiojimo priemonės, uostai, prieplaukos, navigacijos ženklai.
Oro transportui priklauso oro trasos, aerouostai, aerodromai ir transporto priemonės.
Miesto elektriniui transportui priklauso elektrinės kontaktinės linijos, elektrinės transporto priemonių technologiniai įrengimai ir kiti inžineriniai statiniai.
Vamzdyniam transportui priklauso naftotiekio bei du
ujotiekio vamzdynų linijos technologiniai įrengimai, inžineriniai statiniai.
Taigi transportas yra viena iš ūkio šakų, glaudžiai susijusi su visomis ūkio šakomis ir turinti išskirtinę padėtį visuomeninėje gamyboje.
Bet kokios rūšies produkcijos gamyba yra neįmanoma be transporto dalyvavimo. Gamybos procesas, sudarantis materialinį visuomenės raidos pagrindą, yra susijęs su transporto dalyvavimu jame. Į gamyklas transportu pristatomos medžiagos, žaliavos, kuras. Gamykloje medžiagos ir žaliavos pristatomos į jų perdirbimo vietas. Pagaminti gaminiai sukraunami į sandėlius. Ir pagaliau pagaminta produkcija vartotojams transportu pristatoma į jos vartojimo vietas. Kiekvienos gamyklos arba jmonės vidaus transportas organiškai įtrauktas į gamybos procesą ir nuo jo neatskiriamas. Kadangi transportas, kaip ūkio šaka, yra glaudžiai ir neatskiriamai susijęs su kitomis ūkio šakomis, jo darbas privalo būti gerai organizuotas, užtikrinti nepriekaištingą kitų ūkio šakų darbą. Transportas, kaip savotiška ir visas ūkio šakas jungianti grandis, produkcijos negamina. Įvairiomis transporto priemonėmis produkcija yra perkeliama iš vienos vietos į kitą.
1.2. ATSKIRŲ TRANSPORTO RŪŠIŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
Kroviniai gabenami su įvairiarūšės transportavimo technikos pagalba. Jos paskirtį lemia transportavimo aplinka, kurioje ji gabena krovinius – žeme, vandeniu ar oru. Transporto priemonės yra kuriamos, atsižvelgiant į gabenamų krovinių specifiką- agregatinę jų būklę ir pan. Todėl transportavimo technikos konstrukcinės ypatybės ir darbo aplinka lemia vienos ar kitos transporto priemonės privalumus arba trūkumus.
Pavyzdžiui, geležinkeliu transporto pranašumai, palyginti su kitomis transporto priemonėmis, yra: patikimumas, re
eguliarumas, universalumas, galimybė gabenti jvairiarūšius krovinius nepriklausomai nuo metų laiko, klimato salygų ir vežimo pajėgumas. Iš trūkumų paminėtini: geležinkelio atšakų būtinumas, nevienodas kelio plotis, kas sudaro papildomų sunkumų gabenant krovinius tarptautiniais maršrutais – būtina steigti perkrovos stotis ir pan.
Jūrų transportu galima gabenti didelių gabaritų ir svorio krovinius, turinčius įvairią agregatinę būklę. Kadangi jūrų transportu kroviniai gabenami linijiniais ir čarteriniais reisais, kiekvienas is minėtų gabenimo būdų taip pat turi tam tikrų privalumų ir trūkumų. Jūrų transporto pralaidumas nėra ribojamas kaip geležinkelio, tačiau jo panaudojimą lemia klimato sąlygos ir jūrų uostų pralaidumas (uosto techninės galimybės pakrauti ir iškrauti laivus). Be to, daugelis pasaulio jūrų uostų žiemą užšąla ir netinka navigacijai.
Vidaus vandenų transportu – bemotorėmis barzomis taip pat galima vežti didelį kiekį krovinių. Baržos ypač tinka piltiniams kroviniams gabenti, o transportavimo kąštai yra nedideli. Žiemą dauguma upių užšąla, todėl upių transportas nėra reguliarus ir pastovus. Laivų greitis vidaus vandenyse nėra didelis, nes transportavimas priklauso nuo daugybės sąlygų.
Pagrindiniai oro transporto privalumai: didelis greitis ir kelio trasos tiesialinijiškumas. Iš trūkumų paminėtini: palyginti nedidelė gabenamų krovinių apimtis ir didelės vežimo kainos. Todėl oro transportas daugiausia naudojamas, kai gabenamų krovinių svorio vieneto kaina yra didelė, – gabenti brangius krovinius. Dėl didelio greičio oro transportas ypač tinka greitai gendantiems kroviniams gabenti.
Svarbiausia au
utomobilių transporto savybė ir pranašumas – manevringumas. Geležinkelių ir vandens transportą sąlygoja kelių ilgis, o automobilių transportu galima gabenti krovinius keliais, neturinčiais dangos, taip pat sunkiai pravažiuojamu reljefu. Bene ryškiausias transportavimo automobiliais pranašumas yra tas, kad automobiliais krovinius galima pristatyti ,,nuo durų iki durų”. Tai reiškia, kad automobilis mišrioje gabenimų grandinėje yra pirma ir paskutinė transporto priemonė, su kuria kroviniai pristatomi vežti kitomis transporto priemonėmis – jūrų transportu, geležinkeliu ir pan. Dėl didelės automobilių parko įvairovės jais galima gabenti įvairius krovinius.
Iš trūkumų būtų galima paminėti gana ribotą pakrovimo kiekį, priklausomybę nuo meteorologinių ir kelio sąlygų.
Vamzdynų transporto teigiamos savybės – didelis našumas (esant dideliems vamzdžių skersmenims), nenutrūkstamas ir reguliarus produkcijos tiekimas, minimalūs nuostoliai. Tačiau tiesti vamzdynų trasas, kartu statant perpompavimo stotis, yra brangu.
Kroviniai gabenami (ypač tolimais maršrutais) įvairiomis transporto priemonėmis. Todėl daugianarėje vežimo grandinėje vienos rūšies transporto trūkumus, esant gerai vežimo organizacijai, kompensuoja kitos transporto priemonės privalumai.
2. TRANSPORTO TINKLAS
2.1. AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO KELIAI
Automobilių keliai paprastai yra bendrojo naudojimo susisiekimo keliai. Dėl senos dabartinių automobilinių kelių kilmės jie buvo laisvi, t.y. už naudojimąsi jais nebuvo imamas joks mokestis. Nuolat diskutuojama apie tai, ar reikia apmokestinti susisiekimo kelių naudotojus perpildytų miestų centruose. Tačiau laisvas priėjimas prie kelio yra viena iš pagrindinių automobilių kelių charakteristikų šiuo metu.
Kita automobilių kelių charakteristika – kelių tinklo universalumas (t.y. automobiliais galima pasiekti įvairius punktus ir jie sudaro ryšį tarp visų kitų transporto rūšių). Kitų transporto rūšių keliai prasideda ir baigiasi tam tikruose terminaluose, o automobilių keliai naudojami ryšiui tarp terminalų, kitam pervežimo etapui ar krovinių ir keleivių pristatymui į paskirties vietą.
Žinoma, yra automobilių transportui ir neprieinamų vietų – tuomet tenka naudotis sraigtasparniais, lėktuvais, oro transporto priemonėmis ant oro pagalvės, tačiau tai reti atvejai krovinių ir keleivių vežimo praktikoje. Automobilių kelių tinklo universalumas yra didžiausias šios susisiekimo kelių rūšies privalumas, garantuojantis galimybę pristatyti “nuo durų iki durų” daugumą krovinių rūšių, priklausančių įvairioms įmonėms ir privatiems asmenims įvairiose šalyse. Naudodamiesi šiuolaikinėmis radijo ryšio priemonėmis, automobilių savininkai gali sekti savo transporto priemonių darbą ir savo krovinių judėjimą visą dieną.
Pažymėtina, kad automobilių keliai pasižymi manevringumu, t.y. kiekvienas automobilis dirba nepriklausomai nuo kitų automobilių. Atskiriems automobiliams optimalūs maršrutai nustatomi ESM. Vieno automobilio sustojimas neturi įtakos kitiems, pastarieji greitai apvažiuoja sustojusį automobilį arba nukrypsta į lygiagrečius maršrutus. Manevringumas taip pat užtikrina galimybę praleisti daugelio tipo automobilius.
Automobilių keliai yra patikimi, bet juos reikia nuolat prižiūrėti. Paprastai kelius prižiūri ir remontuoja vietinė valdžia, kuri įsipareigoja rūpintis automobilių keliais, nors finansavimas gali būti ir iš valstybinio biudžeto. Dabartiniai keliai turi stiprią konstrukciją, paprastai iš betono, dažniausiai iš skaldos, apdorotos bitumu, išgaubtos formos, palengvinančios vandens nutekėjimą nuo pravažiuojančiosios dalies.
Paskutinė šiuolaikinių atomobilių kelių charakteristika yra jų užpildymo laipsnis. Esant dideliam naudotojų skaičiui, kiekvinas iš jų važiuoja jam reikalingu maršrutu ir nepasiduoda valdymui, tarp kelio pravažiuojančiosios dalies ir jos galimybių atsiranda nesuderinamumas, ypač piko valandomis. Tokiu metu neįmanoma užtikrinti pakankamos kelio erdvės. Pagalbą gali suteikti vienos krypties eismas, sustojimų ir stovėjimų ribojimas, estakados, kelio signalizacija ir pravažiavimo magistralės, didinančios kelio praleidžiamumą ir eismo intensyvumą kiekvienu automobilių keliu.
Transportavimo automobiliais privalumai:
• Ir kroviniai, ir keleiviai gali būti pristatomi “nuo durų iki durų” – tai esminis privalumas, dėl kurio dažnai autotransportas pasitelkiamas net tada, kai pagrindinė maršruto dalis vežama kitomis transporto priemonėmis;
• Automobiliais transportuojama greitai ir pigiai, kai atstumas neviršija 325 km;
• Kitoms transporto priemonėms reikalingi solidžiai įrengti ir kur kas brangesni terminalai – geležinkelio stotys, uostai, dokai, oro uostai.
Automobilių transportavimo privalumu laikytinas ir manevringumas. Automobilis juda savarankiškai, vieno automobilio sustojimas kelyje paprastai neturi įtakos kitiems. Didelis automobilių kelių tankis ribiniais atvejais (įvykus stambiai avarijai) leidžia nesunkiai pakeisti maršrutą, apvažiuoti uždarytą ruožą. Šiuolaikinės ryšio priemonės įgalina peradresuoti krovinį jau transporto priemonei esant kelyje, o kelių tinklas – tai leidžia atlikti minimaliomis sąnaudomis. Stambesni vežėjai pervežimo maršrutus optimizuoja kompiuteriais – įvertina padėtį ( kamščius, remontą, eismo intensyvumą) konkrečiuose kelių ruožuose.
Autotransportui būdingi trūkumai:
• Kai atstumai viršija 325 km, transportavimas geležinkeliais tampa greitesnis ir pigesnis;
• Transporto kamščiai miestuose paverčia automobilius lėtomis ir neefektyviomis transporto priemonėmis;
• Kelių transportas labiau teršia aplinką nei traukiniai ar laivai;
• Kelių transporto priemonės netaupiai naudoja naftos išteklius, o tai labai svarbu, nes pusė naftos produktų, sunaudojamų Europos Sąjungos šalyse, tenka transportui;
• Dideli nuostoliai dėl autotransporto avarijų, daug žmonių žūva ir sužeidžiama.
Nepaisant minėtų trūkumų daugelyje Europos šalių tai yra dominuojanti transporto priemonė dėl savo privalumų, o ypač lankstumo. Europos Sąjungos šalyse automobiliais pervežiama apie 85% krovinių.
Lietuvoje krovinių pervežimas kelių transportu 1992 – 1996 metais palaipsniui mažėjo nuo 73619 tūkst. t iki 11466 tūkst. t. 1997 metais krovinių pervežimas šios transporto rūšies pagalba vėl kiek išaugo ir sudarė 12357 tūkst. t. (Priedas II).
2.2. GELEŽINKELIAI
Geležinkeliai sudaryti iš dviejų lygiagrečių metalinių juostų, sudarančių lygų stiprų paviršių. Bėgiai dabar gaminami iš plieno (anksčiau jie buvo mediniai, špižiniai). Tokiu būdu sudaromas paviršius užtikrina mažą pasipriešinimą eismui judant horozontaliais plotais. Todėl galima pervežti labai didelius svorius, panaudojant palyginti nedideles traukos jėgas. Statant geležinkelius iškyla daug inžinierinių problemų, nes labai svarbu, kad įveikiant topografines kliūtis, nuolydžiai būtų minimalūs. Tam statomi tiltai, viadukai ir tuneliai, kurių statyba labai brangi.
Krovinio savininkas negali kontroliuoti savo krovinių judėjimo ir turi pasitikėti racionaliu jų judėjimu geležinkeliu. Neturėjimas galimybės kontroliuoti savo krovinių judėjimo yra vienas iš pagrindinių geležinkelių minusų. Europos šalyse tai kompensuojama važiuojant dideliu greičiu dideliais atstumais. Esant didesniam nei 325 km nuotoliui, geležinkelio transporto trūkumai (didelis greitis ir mažos išlaidos) pralenkia trūkumus, susijusius su užsilaikymais terminaluose, kurie nėra krovinių savininko įtakos sferoje. Kai nuotolis mažesnis nei 325 km, šie privalumai gali būti realizuoti tik labai efektyviai dirbant terminalams. Todėl generalinius krovinių vežimus vidutiniais ir tolimais atstumais geriausia atlikti geležinkeliais, kurie gerai pritaikyti vežti didelį kiekį keleivių ir krovinių. Tuo paaiškinamas tikslingumas koncentruoti vežimus geležinkeliais mažame magistralinių linijų kiekyje su dideliu eismo intensyvumu.
Eksploatacijos požiūriu, dėl didelių pravežamumo galimybių geležinkeliu, tikslinga atlikti labai didelius priemiestinius vežimus trumpais atstumais. Tiesa, tai gali pasirodyti neekonomiška ir netikslinga dėl personalo ir įrengimų neišnaudojimo ne piko laiku.
Geležinkeliai priklauso prie nemanevringos transporto rūšies, nes bet koks eismo trikdis šiuo specializuotu susisiekimo keliu, sulaiko transporto priemones. Esant dideliam transporto tinklo tankiui galima praleisti traukinius apeinant kliūtis, tačiau bet koks sutrukdymas magistralinėje linijoje gali tapti keleivių ir krovinių užlaikymo priežastimi. Šiuolaikinėmis sąlygomis geležinkeliai neužtikrina vežimo “nuo durų iki durų”, išskyrus stambias įmones. Anksčiau nutiesti privatūs privažiuojami keliai šiandien nelabai naudingi, kadangi pramonės įmonės pakeitė savo geografinę vietą, ir tik labai stambios įmonės – automobilių gamybos, naftos ir chemijos bei kitos panašios pramonės šakos gali sau leisti ekonominiais sumetimais turėti savo privažiuojamus kelius.
Kita šiuolaikinė geležinkelių sistemos ypatybė – stočių skaičiaus sumažėjimas. Lėtaeigiai traukiniai apskritai neekonomiški, todėl norint padidinti eksploatacinio darbo ekonomiškumą bei keleivių ir klientų patogumus, likviduojamos vietinės stotys. Koncentruojant pakrovimą ir iškrovimą tik kai kuriose stambiose stotyse, geležinkeliai didina atliekamų vežimų operacijų ekonomiškumą ir pastovių įrenginių eksploatacijos intensyvumą.
Apibendrinant galima išskirti tokius geležinkelio sistemos privalumus:
• Geležinkelio transportas greitesnis ir pigesnis, palyginti su automobilių, jei juo vežama toliau nei 325 km;
• Patogiai gali važiuoti daug keleivių;
• Labai patogu vežti konteinerius ir biriuosius krovinius dideliais kiekiais ir atstumais;
• Žymiai saugesnis už automobilių transportą;
• Keliaujant geležinkeliu geriau pailsima nei važiuojant automobiliu.
Geležinkelių transportui būdingi ir trūkumai:
• Kroviniu ir keleivius į geležinkelio stotis reikia atvežti automobiliais. Tai ypač nepatogu rajonuose, kur geležinkelio stotys išdėstytos retai;
• Traukiniai važiuoja pagal tikslų tvarkaraštį, o tai ne visada yra patogu;
• Geležinkelių taisymas gana brangus.
Geležinkelio transporte yra ir valstybinių įmonių, ir privačių kompanijų. “1991m. priimta ES direktyva 91/440, skirta geležinkelių efektyvumui didinti, numato tris geležinkelių sistemos tobulinimo kryptis:
 Atskirti geležinkelio infrastruktūrą ir vežėjus;
 Sudaryti galimybę naudotis geležinkeliu keliems vežėjams;
 Numatyti valstybines geležinkelio rėmimo programas, kurios padėtų
plėtoti infrastruktūrą ir padengtų nuostolius, atsirandančius vykdant įsispareigojimus visuomenei” [4: 59].
Remiantis Priede I pateiktais duomenimis, matome, kad 1997 metais lygant su 1996 – aisiais, geležinkelio transportu buvo pervežta 1,4 mln t daugiau krovinių. Tuo tarpu keleivių pervežimas sumažėjo nuo 13,2 iki 11,2 mln. keleivių per metus.
2.3. VANDENS TRANSPORTAS
Vandens transportas yra seniausia transporto rūšis, ilgus metus buvusi pagrindine transporto rūšimi, šimtmečius sąlygojusia tiek Europos, tiek ir viso pasaulio valstybių ekonominę raidą. Skiriamos dvi vandens transporto rūšys: jūrų transporto sistemos ir upių transporto sistemos, kurios ir aptariamos sekančiuose skyriuose.
2.3.1. UPIŲ SUSISIEKIMO KELIAI
Upių keliams paprastai priklauso pagerinti natūralūs vandens susisiekimo keliai. Jų privalumas – galimybė laivui judėti veikiant nedidelei lyginamajai traukai. Tai daro šią transporto rūšį ekonomiška, tačiau lėtaeige. Nors vanduo pats sau nereikalauja eksploatacinių išlaidų, į šios transporto rūšies sudėtį įeina: dirbtinos užtvankos, šliuzai ir kiti įrenginiai, kuriuos reikia saugoti, prižiūrėti ir aptarnauti. Labai apkrautuose vandens keliuose gali prireikti radiolokacinių kontrolės priemonių, upių policijos ir locmanų tarnybos. Pagrindiniu upių ir kanalų tinklu gali plaukioti baržos iki 3000 t įkrovumo ir vežti rūdą, anglį ir medieną. Tokie kroviniai yra neskubūs, todėl lėtaeigiškumas šiuo atveju nėra trūkumas. Atsiradus lichteriams, vidaus vandenų kelių efektyvumas padidėjo. Vienas iš upų transporto pliusų – aplinkos apsauga. Jeigu upių keliai jungia šalies vidaus rajonus su jūra, tai uostas upės žiotyse yra didelis šalies miestas su sudėtinga kelių struktūra. Baržos, nuplukdomos lichteriais prie estuarijų, sumažina uosto užkrovimą, perveždamos krovinius uosto viduje į pačią tolimiausią akvatorijos dalį, kur jas galima perkrauti į geležinkelių ar automobilių transportą vežimui į rajonus, esančius aukščiau upės laivybinės dalies. Europoje sukurtas ypatingai tankus vandens kelių tinklas iš upių ir kanalų, leidžia vežti krovinius vidaus vandens transportu nuo Viduržemio jūros prie Reino iki Šiaurės jūros.
Taigi, pagrindinis upių transporto privalumas – maža kaina, kai norima transportuoti didelius kroviniu dideliais atstumai, jei tai neskubu. “Pervežant krovinius krovinius 3000-5000 t laivu, vienas tkm kainuoja 0,15 FF, sunkvežimiais – 0,80 FF, geležinkeliu – 0,30 FF” [4: 99]. Tačiau būtina pažymėti, kad upių transportui reikalingos specifinės gamtinės sąlygos. Kai kuriose šalyse vandens transportas sudaro didelę transporto dalį. “Olandijoje upėmis kasmet pervežama 2540 106 t krovinių, Vokietijoje – 216 106 t, Belgijoje – 96 106 t, Prancūzijoje – 65 106 t” [4: 99].
Lietuvoje upių transportu 1997 metais pervežta 0,7 mln. t krovinių (žiūrėti: Priedas I).
2.3.2. JŪRŲ SUSISIEKIMO KELIAI
Jūra yra pats geriausias iš visų susisiekimo kelių. Ryšiams tarp kontinentų eksploatuojama labai daug jūrinių maršrutų, užtikrinančių krovinių ir keleivių pristatymą į daugelį pasaulio šalių, tarp jų ir į tolimus vidaus šių šalių rajonus ekstuarijų ribose. Jūrų vežimų dydžiai leidžia didinti plaukiojimo greitį lyginant su vidaus vandens keliais. Jūriniai laivai gali būti labai dideli, o tai visiškai išnaudojama šiuolaikinėmis sąlygomis masiškai vežant krovinius. Keleiviams laivo gabaritai sudaro geras sąlygas poilsiui, tačiau mažas greitis atitraukia dalį keleivių, teikiančių pirmumą oro transportui. Tai nepriklauso kruizų reisams, kada laivas gali derinti užsienio kelionės privalumus su poilsiu kaip namuose.
Tačiau jūrų transportui būdingi ir tam tikri trukdžiai. Dažnai bangos jūroje pasiekia 15 m aukštį, ir tada laivai turi mažinti greitį ar keisti kursą. Be to, daug svarbių uostų būna uždaryti dėl užšalimo. Dar viena problema – tai rūkas, ypač tirštai plaukiojamuose vandenyse.
Laivyboje išorinis kontroliavimas nėra toks svarbus ir ne taip išvystytas, kaip oro transporte, tačiau klausimas, kaip reguliuoti laivų eismą didelio laivų susitelkimo vietose, panašiai kaip kontroliuojami lėktuvai. Ryšių tarp kranto ir laivo gerinimui įsteigta tarptautinė jūrų palydovinė organizacija.
2.4. ORO TRANSPORTAS

Panašiai kaip ir jūros, oro erdvė naudojama susisiekimo keliams, kurie nereiklauja jokio dirbtinio parengimo išlaidų, susijusių su privačia nuosavybe. Ji daug universalesnė nei vandenynai, kadangi visos pasaulio šalys vienodai pasiekiamos.
Pagrindinis oro transporto privalumas yra greitis. Lėktuvai skrenda dideliais greičiais ir trumpiausiais maršrutais. Trumpas skridimo laikas ir sauga garantuojama brangia technika ir aukštu aptarnavimo lygiu. Išlaidos gali būti labai didelės, tačiau skrydžių dažnumas ir maksimalus oro transporto išnaudojimas leidžia palaikyti žemus tarifus.
Kitas pagrindinis privalumas – tai nepriklausomybė nuo topografinių sąlygų, taip pat užnugario infrastruktūros. Atidaryta daug vietų, kurios anksčiau buvo neprieinamos komercinei ir turistinei veiklai.
Vertinant oro transportą, suformuluota “mažiausių bendrų išlaidų” koncepsija, teigianti, kad krovininis arba keleivinis tarifas, kuris paprastai didesnis negu kitose transporto rūšyse, turi būti kompensuojamas tam tikrais privalumais. Pavyzdžiui, gali būti gamybinė nauda, kai staklės, atvežtos oro transportu, jau sumontuotos, dirba ir gamina produkciją, o vežant jūrų transportu vis dar būtų kelyje.
Oro transportas manevringas, kadangi kiekvienas reisas unikalus ir neturi įtakos kitiems reisams. Dauguma reisų pagal savo paskirtį yra tarptautiniai ir reikalauja tarptautinių susitarimų, užtikrinančių skrydžio nepertraukiamumą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad oro transportas yra greičiausia transporto rūšis, nes skrendama didesniais greičiais ir trumpiausiais maršrutais. Tai labai efektyvi tarptautinio transporto rūšis, nes, tranzitu kertant valstybių teritorijas, nebereikalingos sienų kirtimo, muitinių ir pan. procedūros. Įvykių statistika rodo, kad tai – ir saugiausia transporto rūšis. Tačiau jai būdingi ir trūkumai:
• Oro transportas labai brangus; transporto priemonės nepaprastai sudėtingos ir brangios, komplikuota ir brangi jų eksploatacija;
• Sunku pervežti didelius krovinius;
• Lėtuvai triukšmingi ir labai teršia aplinką;
• Oro transportas netinka trumpiems atstumams;
• Lėktuvai naudoja daug kuro; vežant tiek pat keleivių tuo pačiu atstumu traukiniu sunaudosime 5 kartus mažiau kuro. Transatlantiniam skrydžiui iš Vilniaus reikia 5-6 t degalų.
Kaip jau minėjome, remiamasi “mažiausiu bendrų išlaidų” kriterijumi, padedančiu įvertinti pagrindinį oro transporto privalumą – greitį. Pažymėtina, kad oro transportas manevringas, nes kiekvienas lėktuvas skrenda savu maršrutu ir neturi įtakos kitiems. Ištobulėjus navigacinėms priemonėms, oro transportą mažiau veikia meteorologinės sąlygos.
Lietuvoje krovinių ir keleivių pervežimas oro transportu 1997 metais, lyginant su 1996 – aisiais, išaugo atitinkamai 0,9 mln. t ir 32 mln. keleivių.
2.5. VAMZDYNŲ TRANSPORTAS
Vamzdynas yra unikali transporto rūšis. Vamzdyno transporto kelias yra dirbtinis – dažniausiai pastatytas privačių verslininkų jų konkretiems tikslams. Reikšmingiausi vamzdynai yra neperdirbtai naftai ir gamtinėms dujoms transportuoti, kurie priklauso naftos ir dujų kompanijoms, eksploatuojančioms juos. Įrengti vamzdynus reikalingi dideli kapitaliniai įdėjimai. Reikia išskirti žemę, egzistuoja įvairios gamtinės kliūtys. Vamzdynas nėra manevringas dėl dviejų rodiklių – perpompavimo krypties ir paskirties. Paprastai negalima pakeisti produkto perpompavimo krypties, kuris reikalingesnis tam tikroje vietoje, neatlikus didelio darbo. Todėl prieš tiesiant vamzdyną, reikia įsitikinti, kad produktas (nafta ar dujos) bus ilgai reikalingas. Visi vamzdynai nėra manevringi, kadangi perpompuojami produktai gali būti keičiami tiktai tam tikrose ribose.
Nenutrūkstamas vamzdynų transportas pakeičia vandens, geležinkelio ar automobilių transportą. Jis dirba nuolat ir dideliu greičiu. Trumpais atstumais vamzdynų transportas yra ypač konkurentabilus, palyginus jį su kitomis transporto rūšimis, ypač kai jis naudojamas visą parą. Tačiau jis negali konkuruoti su jūrų transportu, vežant dideliais atstumais ir didelėmis talpomis. Vamzdynų transporto konkurentabilumas išlieka prieš antžemines transporto rūšis, kada turima omenyje tokie faktoriai, kaip transporto kamščių sumažėjimas arba esant klimatinėms sąlygoms, nepalankioms kitoms sausumos rūšims.
Normaliomis sąlygomis vamzdynų transportas yra efektyvi ir patikima transporto priemonė pristatant krovinius. Tačiau vamzdynai yra linkę nutekėjimams, nes jis turi daug sujungimo ir suvirinimo siūlių. Veikiant dideliam išoriniam ir vidiniam slėgimui, silpnosios vietos išryškėja labai greitai.
Sudėtingą problemą sudaro korozija ir anaerobinės bakterijos, kurios gali turėti didelę įtaką vystantis tam tikrų rūšių korozijai. Kad to išvengti, sandarinimui naudojamas stiklo pluoštas ir asbestas. Didelę koroziją sukelia elektros srovės, tačiau ji atsiranda tik veikiant teigiamai srovei. Todėl beveik visi vamzdynai dabar apsaugomi katodine įtampa, kurios dėka taip pat galima nustatyti vamzdyno izoliacijos gedimus.
Vamzdynai – gana specifinė transporto priemonė, ir prieš juos naudojant reikia gerai apgalvoti jų privalumus ir trūkumus. Vamzdynų privalumai – nuolatinis darbas ir greitas transportavimas. Tai efektyvu, ypač nedideliais atstumais. Transportuojant didesnius kiekius, vamzdynai sėkmingai konkuruoja su antžeminiu transportu. Trūkumai – praktiškai neįmanoma pakeisti perpumpavimo krypties ir produkto rūšies.
2.6. MULTIMODALINIS TRANSPORTAS
Multimodalinis transportas – tai tokia transporto rūšis, kai krovinys vežamas mažiausiai dviem skirtingom transporto rūšimis. Pažangiausia multimodalinių pervežimų realizacijos forma yra intermodalinis ir kombinuotas transportas. Intermodalinis transportas – tai toks transportas, kai neperkraunant pačių krovinių, vienas krovinių komplektas (krovos vienetas) vežamas paeiliui kelių transporto rūšių priemonėmis. Čia krovos vienetas yra specialūs krovinių įrenginiai – intremodaliniai transporto vienetai – konteineriai ir tam pritaikyti keičiamieji vienetai (swap body) ar puspriekabės (semi-trailer). Mišrusis (kombinuotasis) transportas – tai intermodalinis transportas Europoje, kai iddžiojoje maršruto dalyje naudojamasi geležinkeliu, vidaus vandenimis ar jūra, o maršruto pradžioje ir (ar) pabaigoje krovinys vežamas autotransportu kuo trumpesniu keliu. Šie vežimai išskirti į atskirą grupę, siekiant kuo labiau riboti vežimą automobiliais.
Multimodalinių vežimų tikslas – suderinti geriausias visų transporto rūšių savybes. Šių vežimų svarba šiuo metu ypač pabrėžiama, nes pasaulinėje ekonominėje sistemoje skirtingos transporto rūšys yra nepriklausomos ir netgi konkuruoja. Alimi tokie deriniai:
1. Autotransportas ir geležinkelis;
2. Jūrų transportas ir geležinkelis ir (ar) vidaus vandenų tinklas, ir (ar) autotransportas;
3. Vidaus vandens transportas ir geležinkelis ir (ar) autotransportas (kombinuotas vežimas).
Multimodalinio vežimo privalumai:
• Padidėja efektyvumas, atsiranda galimybė sumažinti kelionės periferija – centras išlaidas, nes galima tapiginti vežimą tolimesniais atstumais;
• Sumažina besaikį vienos transporto rūšies naudojimą, sukeliantį transporto kamščius;
• Gerinti ryšius tarp centro ir periferijos, įdiegti trūkstamas grandis;
• Sumažinti aplinkosaugos išlaidas (geležinkelis ir vandens transportas aplinką teršia mažiau);
• Sumažinti investicijas į transportą. Multimodalinis transportas palengvintų šiuo metu ypač aktualią transporto infrastrukūrų finansavimo problemą.
3. ĮVAIRIŲ TRANSPORTO RŪŠIŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
Transporto rušis Pranašumai Trūkumai
Automobilių
transportas • Taupomas laikas ir kaštai, esant
nedideliems atstumams arba aptarnaujant tam tikrą teritoriją
• Tinka specifiniams kroviniams
gabenti
• Prisitaikymo galimybė prie
nenumatyto termino
• Galimybė sudaryti lankstų grafiką
• Laiko taupymas tolimuose
reisuose • Nėra tikslaus vežimo grafiko
• Priklausomumas nuo oro
sąlygu
• Priklausomumas nuo eismo
trukdymų
• Ribotas krovumas
• Ribota galimybė gabenti
pavojingus krovinius
Geležinkelių
transportas • Didelis gabenamų krovinių svoris
• Tikslus gabenimo grafikas
• Reti gedimai • Galimybė gabenti pavojingus krovinius
• Privatus geležinkelio tinklas
• Būtinos geležinkelio atšakos
• Papildomi kaštai specialių automobilių nuomai
Vidaus vandenų
transportas • Didelis gabenamu kroviniu svoris
• Didelis pakrovimo plotas
• Galimybė gabenti krovinius specialiais laivais
• Nedideli transportavimo kaštai • Ribotas uostų tinklas
• Būtinybė turėti prieplauką
• Priklausomumas nuo vandens lygio, meteorologinių sąlygų (ledai, rūkas ir pan.)
Jūrų transportas • Didelis gabenamu kroviniu svoris
• Didelis pakrovimo tūris ir plotas
• Galimybė gabenti krovinius specialiais laivais • Apsiribojimas Šiaurės ir Baltijos jūrų uostais
• Priklausomumas nuo meteorologinių sąlygų (audros, ledai, rūkas)
• Priklausomumas nuo maršrutų (išskyrus čarterinius reisus)
Oro transportas • Didelis transportavimo greitis
• Nereikalingas specialus įpakavimas • Didelės transportavimo išlaidos
Kombinuotas transportavimas • Įvairių transporto priemonių, dalyvaujančių vienoje grandinėje, naudojimas • Laiko sąnaudos kroviniams perkrauti
• Priklausomumas nuo grafiko
• Laiko nuostoliai perkrovos stotyse
Transporto rušis Pranašumai Trūkumai
Vamzdynų transportas • Nenutrūkstamai tiekiant (transportuojant) dujas, skysčius ir birias medžiagas šis transportavimo būdas pigiausias
• Didelis patikimumas
• Neteršia aplinkos • Didelės investicijos (tačiau rentabilus būdas esant ilgalaikei eksplotacijai)

IŠVADOS
Transportas labai svarbus įvairių valstybių ūkio sistemoje, nes labai glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis ūkio šakomis ir gerai papildo jas.
Kiekviena transporto rūšis turi savo privalumus ir trūkumus, į kuriuos turėtų atsižvelgti kiekvienas asmuo, naudojantis savo reikmėms transporto sistemos elementus.
Automobilių transportas, nors ir pasižymi manevringumu bei jį naudojant prekės pristatomos nuo “durų iki durų”, visai netinkamas miestuose kamščių metu, taipogi norint gabenti didesniais nei 325 km atstumais. Tada jį gali pakeisti geležinkelių transportas, kuris be kita ko dar yra ir ekologiškesnis. Tiesa, neverta pamiršti, kad geležinkelių eksploatacija atsieina gana brangiai, be tovien geležinkeliu dažniausiai neįmanoma pristatyti krovinių iki pat gavėjo durų. Šį trūkumą turi ir vandens kelių transportas. Taip pat tiek vandens, tiek geležinkelių ir oro transportui dar reikia specialių pakrovimo ir iškrovimo stočių. Vandens transportas turi tą privalumą, kad jis gali gabenti didelį kiekį ir dideliais atstumais, kur nepasiekia nei geležinkelis nei atomobilių keliai. Žinoma, norint į bet kurią pasaulio vietą nuvykti kuo greičiau, reiktų pasinaudoti oro transportu. Tiesa, juo negalima gabenti labai didelių krovinių.
Taigi, kiekvinas asmuo ar firma turėtų pasirinkti sau tinkamą transporto rūšį ar jų derinį, kad galėtų pats atsidurtijam reikalingoje pasaulio vietoje ar ten nusiųsti krovinį.

LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Baublys, A. Transporto sistema. Vilnius: Technika, 1996. – 198p.
2. Baublys, A. Transporto politika. Vilnius: Technika, 1995. – 223p.
3. Baublys, A. Tarptautiniai krovinių pervežimai keliais. 1996. – 189p.
4. Bazaras, Ž., Markšaitis D., Sapragonas J. Europos transporto sistemos. Kaunas: Technologija, 1999. – 159p.
5. Minalga, R. Krovinių transporto sistema. Vilnius: VU, 1998. – 138p.
6. Minalga, R. Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais. Tarptautinė logistika. Vilnius: “Pačiolis”, 1997.
7. “Lietuvos transportas”. 1998, Nr. 1.
8. “Lietuvos transportas”. 1998, Nr. 3.
PRIEDAS I
PRIEDAS II

Leave a Comment