Vaikų brandumo mokyklai samprata (VPU)

VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI SAMPRATA

TURINYS

Įvadinės pastabos.......................3

1. Vaikų brandumo mokyklai tyrimo metodologija........... 4

1.1. Šiuolaikinė brandumo mokyklai samprata ir problemos.....4

1.2. Vaikų brandumo mokyklai tyrimo strategija.........5

2. Vaikų brandumo mokyklai tyrimo rezultatai............8

2.1. Bendras vaikų brandumo mokyklai lygis..........8

2.2. Vaikų fizinio brandumo ypatumai.............9

2.3. Vaikų intelektinio brandumo ypatumai...........12

2.4. Vaikų socialinio brandumo ypatumai...........19

2.5. Vaikų ugdymosi motyvacijos ypatumai...........31

Išvados............................33

Literatūra..........................37

Priedai

ĮVADAS

Pastarųjų dešimtmečių idealusis ikimokyklinio ugdymo modelis propaguoja visuminį asmenybės ugdymą. Lietuvos Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatuose teigiama, kad ikimokyklinės įstaigos tikslai yra “puoselėti visas vaiko galias (intelektualines, emocijų, valios, fizines), lemiančias asmenybės brandą ir socializacijos sėkmę; skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, attskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti individualybę, padėti vaikui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti jo dorą, kaip būtiną demokratinės gyvensenos pagrindą; užtikrinti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo tęstinumą” (“Dėl ikimokyklinės ugdymo įstaigos nuostatų,” 1998). Visuminis vaiko ugdymas pabrėžiamas šiuolaikiniuose JAV ir Europos ikimokyklinį ugdymą pristatančiuose dokumentuose, nurodant kiekvieno vaiko teisę gauti universalų ugdymą ir neformaliu, ir formaliu (reguliariu, organizuotu) ugdymu, akcentuojant būtinumą ikimokykliniais metais suteikti vaikui saugią, stimuliuojančią ir turiningą aplinką, kad jis išnaudotų visas savo galimybės ir visapusiškai pasiruoštų mokyklai (FFuture of Children, 1995., A Rewiew of Services for Young Children, 1996).

Pasiruošimo, subrendimo mokyklai problema – viena iš tų, kurios tyrinėtojų aptarinėjamos dešimtmečiais. Lietuvoje ją gvildeno psichologas A. Gučas, 1935 m. rašęs, kad, pradėdamas eiti į mokyklą, vaikas turi būti ne tik socialiai subrendęs, be

et turi turėti atitinkamą intelektinį subrendimą – suvokimą, atmintį, santykių suvokimą, atitinkamą rankos bei kalbos išlavėjimą. Vaikas turi būti išėjęs iš pojūtinių vaizdinių stadijos, turi turėti gausią išvestinių vaizdinių atsargą, reikalingą suvokti formos, erdvės, dydžio santykiams, turi sugebėti abstrahuoti. Pedagogė O. Norušytė 1939 m. vieną iš ugdymo darželyje uždavinių yra nurodžiusi vaiko rengimą mokyklai. J. Laužikas, 1977 – 1980 m. organizavęs šešiamečių vaikų mokyklinės brandos tyrimą, padarė išvadą, kad vaiko subrendimą mokyklai gali laiduoti geras jo pažinimas bei ugdymas atsižvelgiant į vaiko individualias ypatybes, interesus, veiklos motyvacijos ypatumus.

Pasaulyje paskutinįjį pereito šimtmečio dešimtmetį paskelbti tarpžemyninio lyginamojo 13 šalių 15 ugdymo programų tyrimo duomenys (ištirta 51144 vaikai) rodo, kad vaiko ugdymas pagal paruošiamąsias mokyklų programas, skirtas 3 m. ir vyresniems vaikams, garantuoja ir normalią vaiko raidą, ir jo sėkmę mokykloje (The Future off Children, 1995). 2002 m. Europos OMEP-o regioninis 17 šalių susitikimas Geteborge (Švedija) diskutavo įvairias priešmokyklinio ir mokyklinio ugdymo problemas, kaip mokyklos lankymo pradžia, priešmokyklinio ugdymo turinys ir formos, vaiko mokymosi ir mokymo samprata ir pan.

VPU Ikimokyklinės pedagogikos katedra vaiko brandumo mokyklai problemą tyrinėja nuo 1997 m. Atskirais metais buvo tirta vaikų mąstymo ypatumai ir brandumas mokyklai, ugdymo turinio įtaka vaikų protiniam brandumui mokyklai, mokyklinė branda vaikų, lankiusių ir nelankiusių ikimokyklinės įstaigas, vaiko raštingumas ir mokyklinė sanbranda. 2001-2002 m. katedra organizavo Lietuvos vaikų brandumo mokyklai ty
yrimą, kuriame dalyvavo psichologės doc.dr. V.S. Glebuvienė, doc. dr. B. Grigaitė, doc. dr. O. Monkevičienė, pedagogės dr. K. Stankevičienė, lekt. A. Tarasonienė bei 14 edukologijos magistrančių. Individualiai ištirta 280 vaikų, 2001 m. rudenį atėjusių į mokyklas įvairiose Lietuvos vietovėse, brandumas. Tyrimo duomenis interpretavo ir ataskaitą rengė doc.dr. V.S. Glebuvienė, doc. dr. B. Grigaitė, doc. dr. O. Monkevičienė.

1. VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO METODOLOGIJA

1.1. ŠIUOLAIKINĖ BRANDUMO MOKYKLAI SAMPRATA IR PROBLEMOS

Tinkamas vaiko brandumas mokyklai – toks jo fizinis, intelektinis, socialinis bei praktinis subrendimo lygis, kuris sudaro prielaidas sėkmingai ugdytis pagal bendrąją programą pradžios mokykloje bei prisitaikyti prie mokyklos gyvenimo. Mokyklinė vaiko sambranda tai:
* fizinė vaiko branda, t. y. gera vaiko fizinė ir psichinė sveikata, išlavėję judesiai, gera pirštų – riešo motorika, gera akies – rankos koordinacija;
* intelektinė vaiko branda, t. y. aktyvus domėjimasis pasauliu, valingos atminties ir dėmesio pradmenys, loginio, kritinio, probleminio, kūrybinio mąstymo pradmenys, išlavėjusi kalba, elementarūs matematiniai vaizdiniai;
* socialinė vaiko branda, t. y. elementari savikontrolė ir susivaldymas, teigiamas savęs suvokimas ir savigarba, sugebėjimas siekti tikslų, bendrauti, bendradarbiauti, prisitaikyti, noras būti mokiniu;
* praktinė vaiko branda, t. y. įvairiausi vaiko praktiniai mokėjimai ir įgūdžiai. Mokyklai brandus yra tas vaikas, kurio savivoka, savęs vertinimas, emocijų, savikontrolės, pažinimo ir kiti procesai yra pasiekę šešiamečiui būdingą susiformavimo lygį, o pasiekimai – mokymosi pradžiai reikalingų žinių, mokėjimų, gebėjimų apimtį bei ko

okybę.
Iki šiol diskutuojama tokiais vaiko brandumo mokyklai klausimais:
• nuo kokio amžiaus galima ir reikalinga vaikui mokykla? Kaip žinia, vaikas vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, jo vystymasis turi tam tikrą seką. Bet vaikų vystymosi tempai gali labai skirtis. To paties amžiaus vaikai gali būti išsivystę skirtingai. Vienoje srityje vaikas gali būti labiau išsivystęs nei kitoje. Vadinasi, apie vaiko brandumą mokykloje derėtų spręsti ne vien pagal amžių. Vyraujanti pasaulinė praktika tokia – vaikai mokyklą pradeda lankyti nuo šešerių ar net penkerių metų (virš 90% šešerių metų vaikų ES valstybių jau mokosi; į paruošiamąsias mokyklas ar organizuotas žaidimų grupes su akademiškumo elementais priimami 3–4 metų vaikai).
• ar būtina prieš mokyklą vaikui lankyti vaikų darželį? Pagal A. Gučą, labai svarbus yra laipsniškas vaiko perėjimas iš šeimos į mokyklą. Tai yra įmanoma, anot jo, kai vaikas pirmiausia lanko vaikų darželį, vėliau parengiamąją klasę, tada pradžios mokyklą (A. Gučas, 1935). Dabar tyrimai teigia, kad jei tėvai kompetentingi, jei turi laiko ir noro garantuoti įvairią vaiko patirtį, jei gali sudaryti galimybes ją įgyti, eksperimentuoti, patikrinti ir pasaulio pažinimo srityje, ir bendravimo, ir žaidimo, vaiko brandumas mokyklai neturėtų kelti problemų, nors vaikas ir nelanko vaikų darželio. Tačiau jei tėvams kompetencijos, laiko ar energijos trūksta, jei vaiką supanti aplinka skurdi, vaikui prieš mokyklą darželis reikalingas.
Ką an
nkstyvasis organizuotas ikimokyklinis ugdymas vaikui duoda? Vaikai, lankę darželį ar priešmokyklinio ugdymo instituciją, yra:
• didesnės socialinės kompetencijos (daugiau linkę bendrauti, laisvesni, labiau savimi pasitikintys, adaptyvesni);
• žingeidesni, labiau besidomintys aplinka;
• pasižymintys turtingesne kalbine ekspresija.
Pozityvus organizuoto ugdymo poveikis yra ženklus.
Būtina pažymėti, kad vaikui lankant darželį, yra didesnė galimybė pastebėti ir nustatyti galimus net ir menkiausius vaiko vystymosi sutrikimus, iš anksto prognozuoti, ar vaikas pasieks reikiamą brandumo lygį prieš mokyklą, padėti vaikui. Darželis ypač reikalingas vaikams iš socialinės atskirties šeimų, kurioms sunku laiduoti vaiko brandumą, ypač sveikatos ir socialinės emocinės raidos srityse.

1.2. VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO STRATEGIJA

Detali tyrimo strategija buvo sudaryta siekiant vaikų brandumo mokyklai tyrimo kuo didesnio objektyvumo ir patikimumo.

Tyrimo tikslas. Nustatyti Lietuvos vaikų brandumo mokyklai lygį.

Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti Lietuvos vaikų fizinio, intelektinio, socialinio, praktinio brandumo bei nuostatos ir pasirengimo tapti mokiniu lygį.
2. Palyginti Lietuvos vaikų fizinio, intelektinio, socialinio, praktinio brandumo bei nuostatos ir pasirengimo tapti mokiniu lygį, atsižvelgiant į įvairius faktorius: gyvenamą vietą, lytį, ugdymo sąlygas (ugdymo įstaigoje ar šeimoje), vaiko ir tėvų amžių, tėvų išsilavinimą, tautybę, materialines sąlygas nei rizikos faktorius.
3. Nustatyti ryšius tarp atskirų vaiko brandumo mokyklai komponentų.

Tyrimo metodai: anketavimas, pokalbis, stebėjimas, testavimas, veiklos rezultatų analizė, statistiniai metodai, koreliacinė duomenų analizė SPSS programa.

Tyrimo subjektai. 280 pirmą klasę pradėję lankyti įvairių Lietuvos vietų vaikai, 280 vaikų tėvų ir 30 pedagogų, kurių klasėse mokėsi tiriamieji vaikai (žr. 1 lent.).
Vilniaus miesto: Pašilaičių Gabijos bei Žemynos gimnazijų, S.Daukanto, Karoliniškių Ryto, Baltupių, Viršuliškių, Šeškinės vidurinių bei Šviesos ir Genio pradinių mokyklų; Vilniaus rajono: Avižienių vidurinės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Riešės vidurinės bei Bezdonių pagrindinės mokyklos; Kauno miesto: Dainavos vidurinės mokyklos; Kauno rajono: Rokų vidurinės mokyklos bei Babtų Šilelio darželio – pradinės mokyklos; Šiaulių miesto 23 vidurinės mokyklos; Varėnos miesto pradinės mokyklos; Varėnos rajono Matuizų vidurinės mokyklos; Kretingos miesto Pasakos darželio – mokyklos; Kretingos rajono Klybių pradinės mokyklos; Švenčionių rajono Kaltanėnų pagrindinės mokyklos; Lazdijų rajono Šeštokų vidurinės mokyklos.
Parenkant tiriamuosius, iš karto buvo numatyta, kiek jų turėtų būti iš miesto ir kaimo, kiek lankiusių ugdymo įstaigas ir kiek nelankiusių, kiek iš aukštąjį, aukštesnįjį ir vidurinį išsilavinimą turinčių šeimų, po lygiai berniukų ir mergaičių ir kt. Tiriamųjų pasisikirstymą pagal įvairius faktorius rodo 1 lentelė.

1 lentelė
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal įvairius faktorius

Tiriamųjų pasiskirstymas

Vaikų skaičius %
Pagal gyvenamą vietą Mieste 167 59 %

Miestelyje 27 10 %

Kaime 86 31 %
Pagal lytį Berniukai 140 50 %

Mergaitės 140 50 %
Pagal ugdymą Įstaigose 219 78 %

Šeimoje 61 22 %
Pagal amžių 6 – 6;6 m. 19 7 %

6;6 – 7 m. 94 34 %

7 – 7;6 m. 117 42 %

7;6 – 8 m. 46 16 %

8 ir daugiau 4 1 %
Pagal tėvų amžių Iki 30 m. 85 30 %

31 – 40 m. 160 58 %

41 – 50 m. 29 10 %

51 ir daugiau 6 2 %
Pagal tėvų išsilavinimą Neb. vidur. 5 2 %

Vidurinis 84 30 %

Aukštesn. 90 32 %

Aukštasis 101 36 %
Pagal tautybę Lietuvių 251 89 %

Rusų 6 2 %

Lenkų 21 8 %

Kita 2 1 %
Pagal materialinę padėtį Labai bloga 13 5 %

Patenkinama 157 55 %

Gera 102 37 %

Labai gera 7 3 %
Pagal nepalankias aplinkybes Augina vienas iš tėvų 30 11 %

Augina globėjai 2 1 %

1 iš tėvų bedarbis 56 20 %

Abu tėvai bedarbiai 17 6 %

Kita 3 1 %

Nėra 172 61 %

Tyrimo struktūra
Bendras brandumo lygis
1. F i z i n i s b r a n d u m a s:
1.1. Fizinis išsivystymas;
1.2. Fizinis pasirengimas;
1.3. Rankos pasirengimas rašymui.

2. I n t e l e k t i n ė b r a n d a:
2.1. Intelektas;
2.2. Probleminis loginis mąstymas, naudojant sudėties ir atimties veiksmus;
2.3. Kalbos išlavėjimas (kalbėjimas ir klausymas), domėjimasis knygomis (skaitymas), pasirengimas rašymui (rašymas);
2.4. Elementarūs matematiniai vaizdiniai.

3. S o c i a l i n i s e m o c i n i s b r a n d u m a s
3.1. Savęs vertinimas;
3.2. Savikontrolė;
3.3. Socialiniai įgūdžiai;
3.4. Praktiniai įgūdžiai;

3.5.Adaptyvumas.

4. N u o s t a t a i r p a s i r e n g i m a s t a p t i m o k i n i u (1 pav.)
.

1 pav. Vaiko brandumo mokyklai tyrimo schema

2. VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO REZULTATAI

2.1. BENDRAS VAIKŲ BRANDUMO MOKYKLAI LYGIS

Tyrimas parodė, kad dauguma tirtų vaikų daugiau ar mažiau mokyklai subrendę. Puikiu ir labai geru fiziniu brandumu pasižymi apie 80 % vaikų. Puikų ir labai gerą intelektinės brandos lygį yra pasiekę apie 40 % vaikų. 4,6 % vaikų intelektinė branda nepakankama. Atskirų intelektinės bei praktinės bandos komponentų brandumo lygis skiriasi. Pavyzdžiui, geru sakytinės kalbos lygiu pasižymi tik pusė (48 %) tirtų vaikų, rašytinės – apie 80 % vaikų. 7,5 % vaikų kalba nepakankamai susiformavusi. Vaikų socialinis brandumas taip pat neprastas. Apie 70% vaikų pasižymi labai gera mokymosi motyvacija bei labai gera ir gera savikontrole (14 % vaikų ugdymosi motyvacija bei 14 % savikontrolė nepakankama). 71 % vaikų savigarba aukšta ir geri praktiniai įgūdžiai. Socialiniai gebėjimai (bendravimas ir elgesys įvairiose situacijose) yra prastoki: labai geri ir geri gebėjimai būdingi 37 % vaikų, blogi -12 % vaikų. Problemiška vaikų adaptacija: tik pusės vaikų adaptacija gera, o 11 % vaikų patiria žymesnių prisitaikymo prie mokyklos gyvenimo sunkumų.
Lyginant skirtingo amžiaus vaikų brandumo lygį, nustatyta, kad labai gerą brandumo lygį pasiekę 60-70 % 6-rių metų vaikų. Tačiau po 7 metų vaikų brandumo rodikliai beveik negerėja. Vaikai tarsi “sustoja” vietoje, dauguma jų brandumo rodiklių netgi prastesni nei jaunesnių vaikų. Delsimas leisti vaiką į mokyklą nėra jam naudingas.
Palyginus ugdymo įstaigas lankiusių ir šeimose ugdytų vaikų bendrą brandumo lygį, galima teigti, kad ugdymo įstaigų nelankiusių vaikų bendras brandumo lygis yra žemesnis. Skirtumas tarp ugdymo įstaigas lankiusių ir nelankiusių vaikų aukšto brandumo lygio siekia apie 11%. Kai kuriose atskirose srityse ryšys tarp vaiko ugdymosi sąlygų bei jo brandumo yra esminis ( pvz., skaitymo, rašymo c=0,20; p< 0,005; sakytinės kalbos rašymo c=0,22; p< 0,0005).
Palyginus miestuose, mažuose miesteliuose bei kaimuose gyvenančių vaikų brandumo lygį, paaiškėjo, kad kaimo vaikų daugelis brandumo mokyklai rodiklių prastesni. Tačiau labiausiai skiriasi kalbos išlavėjimas. Gerai išlavėjusi tik trečdalio kaimo vaikų kalba, kai tuo tarpu mieste – dviejų trečdalių.
Lyginant skirtingą išsilavinimą turinčių tėvų vaikus, matome, kad vaikų bendram brandumo lygiui tėvų išsilavinimas turi reikšmingą įtaką. Visi labai gerą brandumo lygį pasiekusių vaikų tėvai turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą.
Skirtingo amžiaus tėvų vaikų brandumas mokyklai rodo, kad brandžiausi yra vidutinio amžiaus tėvų vaikai: visi vaikai, kurių tėvai priklauso 41–50 metų amžiaus kategorijai ir 90% vaikų, kurių tėvams yra 31–40 metų, yra labai gero brandumo lygio. Nebrandžiausi yra gana senų tėvų vaikai: tik pusė jų tėra pasiekusi gerą brandumo lygį. Jaunesnių nei 30 metų tėvų vaikai brandumu ne taip žymiai skiriasi nuo kitų savo bendraamžių.
Skirtingų tautybių vaikų brandumo mokyklai lygis beveik nesiskiria. Berniukų ir mergaičių taip pat. Nors bendra tendencija rodo šiek tiek aukštesnį mergaičių brandumo lygį: didesnė dalis mergaičių yra pasiekusi labai gerą brandumo lygį.
Nepalankiomis sąlygomis gyvenančių vaikų brandumas mokyklai yra prastesnis.

2.2. VAIKŲ FIZINIO BRANDUMO YPATUMAI

Vaikų fizinis brandumas buvo vertinamas taikant šešerių-septynerių metų vaikams adaptuotą Eurofito testą. Buvo vertinama antropometriniai vaikų duomenys, jų statika ir statinė pusiausvyra, dinamika ir dinaminė pusiausvyra bei vikrumas ir orientavimasis erdvėje judant, rankos pasirengimas rašymui.

Tirtų septynmečių vaikų ūgis ir svoris atitinka respublikos vaikų augimo vidurkius. Pažymėtina, jog mokyklą pradeda lankyti tie šešiamečiai, kurių antropometriniai duomenys artėja prie septynmečių augimo duomenų.

Sėkmingam ugdymuisi mokykloje labai svarbi smulkioji vaiko motorika – tikslūs, sudėtingi riešo, rankų pirštų judesiai. Tyrimai parodė, kad labai aukštas smulkiosios motorikos išlavėjimo lygis būdingas 36 % vaikų, aukštas – 48 %, žemas –3 % vaikų. Daugiausia aukščiausio ir vidutinio smulkiosios motorikos išlavėjimo lygio vaikų, kurių amžius nuo 6,6 iki 7,6 metų (atitinkamai 39 % ir 31 %). Ugdymo įstaigos lankymas teigiamai veikia smulkiąją motoriką. Lankiusių vaikų smulkioji motorika išlavėjusi geriau (labai aukštas lygis būdingas 40 % lankiusių ir tik 28 % nelankiusių). Geresnė ir miesto vaikų smulkioji motorika (labai aukštas lygis būdingas 38 % miesto ir 29 % kaimo vaikų) Ji susijusi ir su tėvų išsilavinimu (labai aukštas lygis būdingas 41 % vaikų, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, ir 30 % aukštesnįjį bei vidurinį). Koreliacija tarp tėvų išsilavinimo ir vaiko smulkiosios motorikos išlavėjimo lygio statistiškai reikšminga (c=0,13; p<0,05). Nepalankios aplinkybės šeimoje didelės reikšmės vaikų smulkiosios motorikos išlavėjimui neturi. Mergaičių smulkioji motorika išlavėjusi geriau, nei berniukų (labai aukštas lygis – 40 % mergaičių ir 31 % berniukų).
Taigi šešerių metų vaikų smulkiosios motorikos lygis pakankamas ugdymuisi mokykloje. Jį sąlygoja ugdymo įstaigos lankymas, gyvenamoji vieta, tėvų išsilavinimas, lytis.
Šešiamečių statika ir statinė pusiausvyra yra prastesnė nei septynmečių (6 m. vaikai ant vienos kojos išstovi beveik 34 sek, 7 m. – 39 sek; 6 m. vaikai gulėdami išlaiko pakeltas kojas 30 sek, o 7 m. – 40 sek.). Dinamika, vikrumas ir orientavimasis erdvėje judant abiejų amžių vaikų beveik nesiskiria (žr. 2 lentelę).
2 lentelė

6 – 7 m. tiriamųjų fizinės brandos ypatumai (vidurkiai matavimo vienetais)

Am-žius

Ūgis

Svoris Statika ir statinė pusiausvyra Dinami-ka Vikrumas ir orientavimasis erdvėje judant

Stovėjimas ant vienos kojos
x (s) Nugaros statinė ištvermė
x (s) Tepin-gas

x (s) Bėgimo gyvatėle laikas
x (s) Gyvatėlė.
Praleistos kliūtys
vnt. Gyvatėlė. Nugriuvę kuoleliai
vnt.
6 m. 124,67 25,03 33,91 30,42 16,72 10,13 0,35 0,34
7 m. 125,18 25,2 39,39 39,74 16,87 9,55 0,11 0,15

Ugdymo įstaigas lankiusių ir nelankiusių vaikų tyrimo duomenys rodo, kad kai kurie rezultatai yra geresni vaikų, lankiusių ugdymo įstaigas (vikresnė įstaigas lankiusių vaikų ranka, ištvermingesni juosmens raumenys, geresnė orientacija, judant erdvėje) (žr. 3 lentelę).
3 lentelė
Ikimokyklines įstaigas lankiusių ir nelankiusių vaikų fizinės brandos ypatumai (vidurkiai matavimo vienetais)

Lankę ikimokyklinę įstaigą Nelankę ikimokyklinės įstaigos

Šešiamečiai Septynmečiai Šešiamečiai Septynmečiai
Ūgis x (cm) 125,07 125,11 123,63 125,09
Svoris x (kg) 24,84 25,66 25,56 25,43
Stovėjimo ant vienos kojos laiko vidurkis x (s) 34,11 38,28 32,98 43,89
Tepingas x (s) 16,44 16,62 17,48 17,9
Statika. Juosmens raumenų įtempimas x (s) 31,19 40,13 28,31 38,13
Bėgimo gyvatėle laikas x (s) 10,11 9,32 10,17 10,45
Gyvatėlė. Praleistos kliūtys x (vnt.) 0,43 0,12 0,13 0,06
Gyvatėlė. Nugriuvę kuoleliai x (vnt.) 0,37 0,12 0,26 0,25

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad gyvenamoji vieta vaikų fizinės brandos ypatumams didelės reikšmės neturi. Vieni rodikliai geresni miesto, kiti – kaimo vaikų. Statinės pusiausvyros (stovėjimas ant vienos kojos) vidurkiai geresni kaime gyvenančių šešiamečių ir septynmečių (kaimo atitinkamai 34,22 s ir 43,9 s; miesto – 31,01 s ir 37,29 s), o nugaros raumenų įtempimo vidurkiai geresni miesto šešiamečių ir kaimo septynmečių. Tikėtina, jog kaimo vaikai daugiau laisvai bėgioja po kiemą, daugiau vaikšto, nueina ilgesnius atstumus, todėl jų kojos stipresnės.
4 lentelė
Miesto, kaimo ir miestelio tiriamųjų fizinės brandos ypatumai (x matavimo vien.)

Miestas Kaimas

6-mečiai 7-mečiai 6-mečiai 7-mečiai
Ūgis x (cm) 125,64 125,18 123,34 125,59
Svoris x (kg) 25,3 25,67 24,32 25,93
Stovėjimo ant vienos kojos laiko vidurkis x (s) 31,01 37,29 34,22 43,96
Statika. Juosmens raumenų įtempimas x (s) 30,92 37,49 28,16 42,83
Tepingas x (s) 17,02 16,44 16,1 17,99
Bėgimo gyvatėle laikas x (s) 9,73 9,48 10,91 9,96
Gyvatėle. Praleistos kliūtys x (vnt.) 0,3 0,13 0,56 0,1
Gyvatėle. Nugriuvę kuoleliai x (vnt.) 0,16 0,08 0,76 0,28

Bėgimo gyvatėle tyrimas parodė, kad mieste gyvenantys šešiamečiai ir septynmečiai greitesni už kaimo vaikus. Jie taip pat vikresni ir geriau orientuojasi erdvėje judant (miesto šešiamečiai vidutiniškai praleidžia 0,3 kliūtis, tuo tarpu kaime gyvenantys – 0,56; miesto šešiamečiai nugriauna 0,16, septynmečiai – 0,08, o kaimo atitinkamai 0,76 ir 0,28 kuolelius) (žr 4 lentelę).
Tiriamųjų fiziniam išsivystymui įtakos turi gyvenimo sąlygos šeimoje. Prastomis materialinėmis sąlygomis augę vaikai yra kilogramu mažesnio svorio. Geromis sąlygomis augiusių vaikų geresnė statinė pusiausvyra, vikresnė ranka, geresnis jos pasirengimas raštui (žr. 5 lentelę).
5 lentelė
6-7 m. tiriamųjų fizinės brandos ypatumai pagal šeimos materialines sąlygas
(vidurkiai matavimo vienetais)

Gera ir labai gera Patenkinama ir bloga

Šešiamečiai Septynmečiai Šešiamečiai Septynmečiai
Ūgis x (cm) 123,63 125,04 125,06 125,14
Svoris x (kg) 25,56 26,02 24,84 25,37
Stovėjimo ant vienos kojos laiko vidurkis x (s) 34,8 40,36 33,12 38,78
Tepingas x (s) 16,25 15,89 17,04 17,49
Statika. Juosmens raumenų įtempimas x (s) 32,81 36,21 28,76 41,92
Bėgimo gyvatėle laikas x (s) 10,86 9,21 9,55 9,76
Gyvatėle. Praleistos kliūtys x (vnt.) 0,37 0,11 0,33 0,11
Gyvatėle. Nugriuvę kuoleliai x (vnt.) 0,33 0,11 0,34 0,17

Lyties ir amžiaus įtaka vaikų fiziniam brandumui. Per 15 m. mažai pakito septynmečių ūgis ir svoris. Į mokyklą atėjusių šešiamečių vaikų ūgis žymiai skiriasi nuo šio amžiaus vaikų vidurkio. Mūsų tirti berniukai aukštesni 6 cm., o mergaitės 8,4 cm. Šešiametės ir septynmetės mergaitės antropometriškai labiau subrendusios nei berniukai.

Statinės pusiausvyros berniukų rezultatai geresni nei mergaičių. Amžius turi įtakos vaikų statikos raidai. Vaikų dinaminės pusiausvyros rodikliai yra labai aukšti. Lytis ir amžius įtakos beveik neturi (žr. 6 lentelę).
Taigi tirtų vaikų fizinė sanbranda yra pakankama.
6 lentelė
6-7 m. berniukų ir mergaičių fizinės brandos ypatumai (vidurkiai matavimo ienetais)

Berniukai Mergaitės

Šešiamečiai Septynmečiai Šešiametės Septynmetės
Ūgis x (cm) 124,06 124,96 125,14 125,25
Svoris x (kg) 24,62 25,58 25,36 25,65
Stovėjimo ant vienos kojos laiko vidurkis x (s) 34,3 40,81 33,43 37,74
Tepingas x (s) 31,79 41,07 29,35 38,19
Statika. Juosmens raumenų įtempimas x (s) 16,61 16,92 16,8 16,82
Bėgimo gyvatėle laikas x (s) 9,78 9,59 10,39 9,5
Gyvatėle. Praleistos kliūtys x (vnt.) 0,47 0,13 0,25 0,09
Gyvatėle. Nugriuvę kuoleliai x (vnt.) 0,24 0,16 0,41 0,13
2.3. VAIKŲ INTELEKTINIO BRANDUMO YPATUMAI

Intelektinio brandumo tyrimu buvo siekta nustatyti vaikų pasirengimo mokyklai lygį bei prognozuoti būsimos mokyklinės veiklos sėkmę. Vaiko intelektinis brandumas vertintas Tove Krogh “Kontrolinio piešimo stebėjimo metodika”. Verbalinis ir matematinis raštingumas – specialiomis kalbos ir matematikos užduotimis. Buvo vertinami tokie intelektinės brandos ypatumai:
• verbalinės instrukcijos esmės supratimas ir gebėjimas pagal ją atlikti užduotis;
• dydžio, formos, skaičiaus, santykio sąvokų, vaizdinių schemų įsisavinimo lygis;
• orientacijos erdvėje lygis;
• kairės ir dešinės skyrimas;
• kalbos išlavėjimas.

Bendras intelektinio brandumo lygis. Bendras intelektinis vaiko pasirengimas mokyklai buvo vertinamas pagal vaiko surinktą bendrą taškų sumą. Išskirti lygiai – labai geras, geras, vidutinis, patenkinamas, žemas.
7 lentelė
6 – 7 m. tiriamųjų intelektinio brandumo mokyklai rodiklių procentinis pasiskirstymas
Įvertini-mas
Viso vaikų
Žemas
Patenkinamas
Vidutinis
Geras
Labai geras

280
4
1,4%
13
4,6%
40
14,3%
124
44,3%
99
35,4%

Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad bendras tiriamųjų intelektinis brandumas yra labai aukštas (79,7 % sudaro geras ir labai geras lygis) (žr 7 lentelę). “Kontrolinio piešimo stebėjimo metodikos” duomenimis, 59,6 % vaikų orientavimosi erdvėje lygis geras ir labai geras, 21,4 % – vidutinis, ir tik 2,5 % – blogas. Dar geresni formos suvokimo rodikliai (79,2 % vaikų formos suvokimo lygis geras ir labai geras, 17,8 % – vidutinis, ir tik 0,36 % – blogas). Skaičių vaikai suvokia prasčiau nei formą (40,3 % vaikų skaičių suvokia gerai ir labai gerai, 41,7 % – vidutiniškai ir 5,0 % – prastai). Santykio suvokimas vaikams dar snkesnis (38,9 % vaikų erdvinius santykius suvokia gerai ir labai gerai, 35,0 % – vidutiniškai, 7 % – blogai). Kalbinės instrukcijos supratimas ir vykdymas 81,8 % tiriamųjų geras ir labai geras, tik 3 % – žemas. Apie pusė vaikų gerai skiria kairę ir dešinę puses (42,5 % vaikų geras ir labai geras lygis, 26,4 % – vidutinis, 10,7 % – žemas).
Ikimokyklinio ugdymo institucijas lankiusių ir nelankiusių vaikų tyrimo rezultatų palyginimas leidžia teigti, kad institucijas lankiusių vaikų intelektinio brandumo rodikliai aukštesni (vaikų darželio 83,5 % tiriamųjų lygis yra geras ir labai geras; priešmokyklinės grupės – 89,6 %; šeimoje ugdytų – 59,2 %) (žr. 8 lentelę). Nėra nė vieno priešmokyklinę grupę lankiusio vaiko, kurio bendras intelektinio brandumo lygis būtų žemas arba patenkinimas. Žemo ir patenkinamo intelektinio brandumo lygio ikimokyklines grupes lankiusių vaikų mažiau, nei ugdytų šeimoje.
8 lentelė

Ugdymo įstaigas lankiusių ir nelankiusių 6 – 7 m. vaikų intelektinio brandumo mokyklai rodikliai
Įvertinimas Žemas Patenkinamas Vidutinis Geras Labai geras
Darželis 3 1,6% 8 4,2% 20 10,6% 84 44,3% 74 39,2%
Priešmokyklinė grupė 0 0 0 0 4 10,8% 20 54,1% 13 35,1%
Šeima 1 1,9% 5 9,3% 16 29,6% 20 37,0% 12 22.2%

Mieste ir kaime gyvenančių vaikų intelektinis brandumas. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad miesto vaikų intelektinio brandumo mokyklai rodikliai yra labai aukšti (82,08 % sudaro geras ir labai geras lygis). Kaimo tiriamųjų intelektinio brandumo mokyklai rodikliai truputį žemesni (73,75 % sudaro geras ir labai geras lygis) (žr. 9 lentelę).
9 lentelė
6 – 7 m. tiriamųjų intelektinio brandumo mokyklai rodikliai pagal gyvenamąją vietą
Gyvenamoji vieta
Žemas
Patenkinamas
Vidutinis
Geras
Labai geras
Miestas 2 1,16% 8 4,62% 21 12,14% 74 42,77% 68 39,31%
Kaimas 2 2,5% 4 5% 15 18,75% 33 41,25% 26 32,5%

Mergaičių ir berniukų tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad tiriamųjų mergaičių intelektinio brandumo mokyklai rodikliai aukštesni nei berniukų (85,7 % mergaičių intelektinio brandumo lygis labai geras ir geras, berniukų – 75,4 %). Berniukų daugiau nei mergaičių patenka į žemo, patenkinamo bei vidutinio intelektinio brandumo lygio grupes (žr. 10 lentelę).
10 lentelė
6 – 8 m. tiriamųjų intelektinio brandumo mokyklai rodiklių pasiskirstymas pagal lytį

Įvertini-mas Žemas Patenkinamas Vidutinis Geras Labai geras
Berniukai 4 2,9% 8 5,7% 25 17 % 58 41,4% 45 32,10%
Mergaitės 0 0 5 3,6% 15 10,7% 66 47,1% 54 38,6%

Matematinis raštingumas. Skaičiaus suvokimas ir matematinės kalbos vartojimas buvo vertinami, pasiūlius vaikams atlikti skaičiavimo užduotis. Tyrimas parodė, kad 72 % vaikų gerai rūšiuoja daiktus į grupes; suskaičiuoja 10 daiktų; atlieka sudėties ir atimties veiksmus iki 10; sprendžia praktines problemines užduotis, naudodami skaičiavimą iki 10 (aukščiausias matematinio raštingumo lygis). Yra vaikų, kurių matematiniai gebėjimai nepakankami – 8 % vaikų tik rūšiuoja daiktus ir juos skaičiuoja iki 10; o 4 % vaikų – tik rūšiuoja daiktus (žr. 4 priedą). Geriausiai skaičių ir skaičiavimą suvokia priešmokyklines grupes lankę vaikai (net 81 % pasiekę aukščiausią lygį), šiek tiek prasčiau – lankę ikimokyklines grupes (75 %), dar prasčiau – augę tik šeimose (71 %). Stebimas nemenkas skirtumas tarp mieste ir kaime augusių vaikų (atitinkamai 80 % ir 59 %).
Matematinės kalbos vartojimo tyrimo rezultatai taip pat geri. 74 % vaikų pasiekę aukščiausią lygį, t.y, jie gerai vartoja sąvokas “mažas-didelis”, “mažiausias-didžiausias”, “mažesnis-didesnis” ir kitas; geba nusakyti erdvinę daiktų padėtį, pažįsta ir vartoja skaitmenis iki 10, geba paaiškinti sudėties ir atimties veiksmus (žr. 5 priedą). Kitų vaikų matematinė kalba nepakankama – apie 20 % vaikų patiria problemų, bandydami paaiškinti matematinius veiksmus, apie 4 % nepažįsta skaitmenų, apie 2 procentai nesugeba vartoti dydį ir daiktų padėtį nusakančių sąvokų. Matematinės kalbos vartojimo lygis žymiai aukštesnis miesto nei kaimo vaikų (aukščiausias lygis atitinkamai 80 % ir 64 %).

Sakytinė ir rašytinė vaiko kalba. Vienas iš intelektinio vaiko brandumo mokyklai komponentų – išlavėjusi vaiko kalba. Tai geras kalbos mokėjimas, gebėjimas ja bendrauti, reikšti savo mintis, jausmus, patyrimus (kalbėjimas), išgirdimas ir supratimas kas ir kaip sakoma (klausymas), rašymo ir skaitymo pradmenys. Tų kalbinių charakteristikų apibūdinimui dažnai vartojama sąvoka raštingumas. Jis laikomas viena iš asmenybės savirealizacijos prielaidų.
Nustatinėjant bendrą vaiko raštingumo lygį, jis buvo vertinamas pagal tokius kriterijus: vaiko domėjimąsi skaitymu ir skaitymą, raidžių pažinimą, fonologines žinias, rašymo įgūdžius, rišlios kalbos ir klausymo gebėjimus.
Vaikų raštingumo tyrimo bendrus duomenis rodo 11 lentelė.
11 lentelė
Bendras vaikų raštingumo lygis

Kriterijai Raštingumo išlavėjimo lygiai

L. aukštas

sk./ proc. Aukštas

sk./ proc. Vidutinis

sk./ proc Žemas

sk./ proc
Skaitymas 190 68 % 56 20 % 13 4% 21 8 %
Raidžių pažinimas 194 69 % 61 22 % 23 8 % 2 1%
Garsų išskyrimas žodyje 193 69% 51 18 % 24 9 % 12 4%
Rašymas 215 77% 51 18% 14 5% 0 0%
Kalbėjimas, klausymas 135 48% 75 27% 49 18% 21 7%

Kaip matome, vaikų skaitymo, raidžių pažinimo, garsinės analizės gebėjimai pasiskirsto panašiai. Virš 70 % tiriamųjų minėti gebėjimai puikūs.
Aukštą raštingumo lygį pasiekę vaikai domisi skaitymu ir jau skaito nesudėtingus tekstus, pažįsta ir pavadina visas raides, turi gerus fonologinius įgūdžius: skiria panašiai skambančius žodžius, rašydami žodį, moka nustatyti garsų eilę; gerai išlavėję šių vaikų rašymo įgūdžiai: jie gali rašyti ne tik savo vardą, bet ir kitus žodžius; vaikai pasižymi puikiais klausymo ir pasakojimo sugebėjimais: moka pasakoti patirtus įvykius, užduoda klausimus, norėdami sužinoti, gali sukurti istoriją ir ją papasakoti, sugeba rišliai pasakoti su pagrindinėmis įvykio detalėmis nedidelei grupei draugų ir klausosi kitų pasakojimo.
Vidutinį raštingumo lygį pasiekę vaikai (virš 20 %) sugeba nuspėti žodžius ir frazes, nesudėtingame tekste gali atpažinti ir atitinkamai parodyti ištartus ir parašytus žodžius; pažįsta nuo 5 iki 15 parašytų ar pavadintų raidžių; sugeba nustatyti pirmąjį žodžio garsą ir jau gali skirti panašiai skambančius žodžius; rašo įvairius rašmenis, raides; šie vaikai moka pasakoti patirtus įvykius, užduoda klausimus ir klausosi atsakymų, sunkiau gali sukurti istoriją ir ją papasakoti.
Žemo lygio raštingumas būdingas tik šiek tiek daugiau nei 6 procentams Respublikos vaikų. Šie vaikai moka teisingai laikyti knygą ir versti lapus, tačiau negali tekste perskaityti ar nuspėti žodžių; jie gali atpažinti savo vardą, tačiau nepažįsta raidžių; vaikai gali atmintinai sakyti trumpaeilius, tačiau fonologinės jų žinios yra menkos; vaikai skiria piešinį nuo raidės, gali rašyti įvairius rašmenis, raides; vaikai moka papasakoti patirtus įvykius, gali užduoti klausimus, tačiau jiems sunkiai sekasi patiems sukurti istoriją.
Remiantis šiais duomenimis galima daryti išvadą, kad Lietuvos vaikai yra pakankamai gerai pasirengę mokyklai raštingumo atžvilgiu ir bendras raštingumo lygis yra tikrai aukštas.
Geriausiai yra išlavėję Lietuvos vaikų rašymo įgūdžiai. 77 % vaikų moka rašyti raides, savo vardą, rašo žodžius ir geba juos skaityti paraidžiui. Prasčiau su kalbėjimu. Puikiai išlavėjusi rišlioji kalba tik pusės (48 %) vaikų. 7,5 % vaikų kalbėjimas yra prastas. Sunku pasakyti, kas nulėmė tokios situacijos susidarymą. Matyt pedagogai, tėvai didžiausią dėmesį kreipia žodžių rašymui ir skaitymui, be dėmesio palikdami rišlios kalbos ugdymą, pasakojimo ir klausymo įgūdžių lavinimą. Gali būti, kad tokį raštingumo kriterijų pasiskirstymą nulemia vaikų raštingumo raidos ypatybės: vaikai domisi raidėmis, skaitmenimis, žodžiais, jiems smagu juos skaityti ir rašyti, tačiau ne visi dar gali ilgesniam laikui sukaupti dėmesį pasakojimo klausymui, įsiminti pagrindines jo detales.
Vaiko raštingumo plėtotei didelę įtaką turi tokie veiksniai kaip vaikų amžius, lytis, ugdymo institucijos lankymas ar nelankymas, gyvenamoji vieta, tėvų išsilavinimas, šeimos materialinė bei socialinė padėtis ir pan.
Vaikų amžius ir raštingumas. Išanalizavus vaikų amžiaus įtaką įvairioms raštingumo sritims, paaiškėjo, kad labiausiai amžius įtakoja vaikų raidžių pažinimo bei garsinės analizės lygį. 7-8 metų vaikai pasiekia aukštesnį raidžių pažinimo lygį nei 6-7 metų vaikai, jau pradėję lankyti mokyklą. Kiek mažesnę įtaką jis daro vaikų rašymo įgūdžių lygiui. Nedidelę įtaką amžius turi vaikų rišlios kalbos bei skaitymo lygiui. Tiek 7-8, tiek 6-7 metų vaikų rišlios kalbos, skaitymo lygis mažai skiriasi (puikiai skaito 70,9 % 7-8 metų vaikų bei 66,1 % 6-7 metų vaikų, išlavėjusi rišli kalba 50,9 % septynmečių bei 46,1 % šešiamečių).
2 pav. Skirtingo amžiaus vaikų raštingumo išlavėjimo lygiai
Kokybiškai skirtingo amžiaus vaikų raštingumas nesiskiria.
Šis tyrimas patvirtino, kad tokio fiksuoto, visiems vaikams vienodo amžiaus, kada jie gali pradėti mokytis skaityti, rašyti – nėra. Vieni vaikai pasiekia geresnių rezultatų pradėję mokytis 6-7, kiti – 7-8 metų (žr. 2 pav.).

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas ar nelankymas ir raštingumas. Ugdymo įstaigas lankiusių ir nelankiusių vaikų raštingumas skiriasi (žr. 13 lentelę).
13 lentelė
Raštingumo išlavėjimo pasiskirstymas pagal įstaigų lankymą

Ugdymo įstaiga Viso Raštingumo išlavėjimo
lygiai

L.aukštas
sk./ proc. Aukštas
sk./ proc. Vidutinis,
žemas
sk./ proc.
Lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą 200 107 54% 74 37% 19 9%
Lankė priešmokyklinio ugdymo grupę 17 9 53% 7 41% 1 6%
Nelankė jokios ugdymo įstaigos 61 20 33% 29 47% 12 20%

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas ar nelankymas didžiausios įtakos turi vaikų domėjimuisi skaitymu ir skaitymo lygiui. Lankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigą vaikų bendras domėjimosi skaitymu ir skaitymo lygis yra aukštesnis nei nelankiusiųjų. Aukščiausią skaitymo lygį yra pasiekę 73,7 % įstaigas lankiusių ir tik 50,7 % nelankiusių vaikų.
Taipogi ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas ar nelankymas turi didelės įtakos vaikų raidžių pažinimo ir rišlios kalbos bei klausymosi įgūdžių lygiui. Šiose srityse aukštesnių rezultatų vėlgi pasiekia lankę ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikai. Puikiai pažįsta raides 73,7 % lankiusių ir 57,7 % nelankiusių įstaigas vaikų; puikiai išlavėjusi sakytinė kalba 54,5 % lankiusių ir 33,8 % nelankiusių įstaigas vaikų.
Nelankiusiems ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaikams gerokai sunkiau sekasi rišliai pasakoti su pagrindinėmis įvykio detalėmis grupelei bendraamžių ir klausytis kitų pasakojimo. Šiek tiek sunkiau jie kuria istorijas ir moka jas pasakoti. Beveik dvigubai daugiau yra nelankiusių ikimokyklinės įstaigos vaikų, kurie nesugeba sukurti istorijos, tačiau geba užduoti klausimus ir klausosi atsakymų, yra pasiekę vidutinį rišlios kalbos ir klausymosi lygį. Žemas lygis būdingas dvigubai daugiau nelankiusių ikimokyklines įstaigas vaikų nei jas lankiusių. Nelankę vaikai tegali ne itin sklandžiai pasakoti patirtus įvykius.
Mažiausiai įtakos ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas ar nelankymas turi vaikų garsinės analizės lygiui.

Tėvų išsilavinimas ir vaikų raštingumas. Labai didelę įtaką tėvų išsilavinimas daro vaikų rišlios kalbos bei klausymosi lygiui. Tėvų su aukštuoju išsilavinimu 63,4 % vaikų pasiekia geriausių rezultatų šiose raštingumo srityse. Tėvų su aukštesniuoju išsilavinimu vaikų rezultatai kiek prastesni (aukščiausią lygį pasiekę 48,3 % vaikų). Prasčiausi rodikliai vaikų, kurių tėvai turi vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą.
Kiek mažesnės, tačiau taipogi reikšmingos įtakos tėvų išsilavinimas turi vaikų garsinės analizės įgūdžių lygiui. Vėlgi, aukščiausią garsinės analizės lygį pasiekia tėvų su aukštuoju išsilavinimu vaikai, kiek žemesnį – tėvų su aukštesniuoju išsilavinimu vaikai ir žemiausią – tėvų su viduriniu ar pagrindiniu išsilavinimu vaikai. Šio reiškinio priežastys gali glūdėti tėvų raštingumo priklausomybėje nuo jų išsilavinimo. Galima spėti, kad tėvų su aukštuoju išsilavinimu namuose vaikus supa turtinga kalbinė aplinka: knygos, spaudos leidiniai, rašymo reikmenų gausa. Vaikai mato pavyzdį – raštingus tėvus, kurie yra jų elgesio modelis. Tuo tarpu kuo žemesnis tėvų išsilavinimas, tuo, galbūt, yra skurdesnė kalbinė aplinka namuose ir vaikas negauna reikiamų įspūdžių jo raštingumo įgūdžių lavėjimui (žr. 3 pav.).

3 pav. Tėvų išsilavinimo ir vaikų raštingumo lygio priklausomybė

Gyvenamoji vieta ir vaikų raštingumas. Tyrimo rezultatai atskleidė labai stiprų ryšį tarp vaikų rišlios kalbos bei klausymosi įgūdžių lygio ir jų gyvenamosios vietos. 58,7 % miesto vaikų puikiai pasakoja, 21,1 % kuria istorijas, moka jas papasakoti. Kaimo

4 pav. Miesto, kaimo, rajono vaikų bendro raštingumo išlavėjimo lygiai

bei rajono vaikų rišlaus pasakojimo kokybė. Kaimo vaikai labiau linkę pasakoti apie save, savo šeimą, draugus, kaimynus, mokyklą ir sunkiau kuria pasakojimus, istorijas, nei mieso vaikai. Kaimo vaikai kalba trumpesniais sakiniais. Miesto vaikai vartoja vaizdingesnius posakius savo pasakojimuose.
Domėjimosi skaitymu ir skaitymo lygis yra aukštesnis miesto vaikų. Labai aukštas lygis būdingas 74,2 % miesto ir 50,7 % kaimo vaikų. Miesto vaikai pasiekia aukštesnį ir garsinės analizės įgūdžių lygį: jiems geriau sekasi rašant žodžius nustatyti garsų eilę, kai tuo tarpu kaimo vaikai dažniau praleidžia garsus žodyje.

Vaikų gyvenamoji vieta nedaro įtakos jų raidžių pažinimo, rašymo įgūdžių lygiui (žr. 4 pav.).

Vaiko gyvenimo sąlygos ir raštingumas. Tyrimo rezultatai parodė, kad šeimos materialinė padėtis turi labai mažai įtakos vaikų raštingumo lygiui.

Vaiko lytis ir raštingumas. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausią įtaką daro lytis vaikų rišlios kalbos ir klausymosi lygiui. Mergaičių rišli kalba, gebėjimas pasakoti ir skaityti yra labiau išlavėję nei berniukų. Labai aukštą rišlios kalbos vartojimo lygį pasiekę 57,8 % mergaičių ir tik 37,8 % berniukų. Žemą – 4,3 % mergaičių ir 10,7 % berniukų.
Kiek mažesnę įtaką lytis daro vaikų garsinės analizės įgūdžių lygiui. Mergaičių garsinės analizės įgūdžiai yra geresni nei berniukų, daugiau jų pasiekia labai aukštą garsinės analizės lygį, nors šios raštingumo srities kokybinių skirtumų, priklausančių nuo lyties, nepastebėta. Tyrimo rezultatai atskleidė ir nedidelę vaikų raidžių pažinimo ir rašymo įgūdžių priklausomybę nuo lyties. 77,9 % mergaičių ir 62,1 % berniukų pasiekę labai aukštą raidžių pažinimo, o 82,8 % mergaičių ir 72,2 % berniukų – labai aukštą rašymo lygį. Kokybiškai mergaičių ir berniukų raidžių pažinimo ir rašymo įgūdžiai šiek tiek skiriasi: berniukai dažniau rašo ilgesnius, sudėtingesnius žodžius spausdintinėmis raidėmis, o mergaitės – trumpesnius, paprastesnius žodžius rašytinėmis raidėmis.
Šio tyrimo rezultatai patvirtino ankstesnių tyrimų išvadas, kad ankstyvuosiuose raštingumo ugdymosi metuose mergaitės yra linkusios pasiekti geresnių raštingumo rezultatų nei berniukai.
Kaip matome, Lietuvos vaikų raštingumo lygis yra labai aukštas lyginant jį su kitais vaikų brandumo mokyklai rodikliais. Labiausiai yra išlavėję vaikų rašymo įgūdžiai. Prasčiausiai – rišlios kalbos bei klausymosi įgūdžiai. Vaikų raštingumo lygiui įtakos turi visas kompleksas veiksnių: vaiko amžius, lytis, gyvenamoji vieta, tėvų išsilavinimas, ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas ar nelankymas. Didžiausią įtaką vaikų raštingumo lygiui turi tėvų išsilavinimas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas ar nelankymas (aukštesnį raštingumo lygį pasiekia lankę ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir tėvų su aukštuoju išsilavinimu vaikai, žemesnį – nelankę ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir tėvų su viduriniu ar pagrindiniu išsilavinimu vaikai), mažesnę – vaiko amžius, lytis, gyvenamoji vieta (aukštesnį raštingumo lygį pasiekia 7-8 metų, mergaitės, miesto vaikai, žemesnį – 6-7 metų, berniukai, kaimo bei rajono vaikai). Beveik jokios įtakos raštingumo lygiui neturi vaiko šeimos materialinė padėtis. ( Žr. 1-3 priedus).

2.4.VAIKŲ SOCIALINIO BRANDUMO YPATUMAI

Bendras socialinio brandumo lygis
Savivertė. Tyrimas parodė, kad 56 % vaikų savivertė yra aukšta, 21 % vaikų labai aukšta, ir tik 5 % vaikų – žema (žr. 14 lentelę). Vadinasi, vaikai save ir savo gebėjimus vertina gerai. Įvairios savybės pagal vaikų savęs įvertinimą pasiskirstė taip: aukščiausias balas teko savybei “protingas”, žemesnis – “draugiškas”, dar žemesnis – “gražus”, “linksmas”, “geras”.

14 lentelė

Vaikų savivertės lygis
Savivertės lygis Sk. %
L.aukštas 58 21
aukštas 156 56
vidutinis 22 8
žemas 13 5

Savikontrolė. Vaikų savikontrolė buvo vertinama, stebint vaikų veiklą. Tyrimo duomenys parod, kad 71 % vaikų savikontrolės įgūdžiai geri ir labai geri (žr. 15 lentelę). Tačiau dalis vaikų turi problemų: 11-12 % vaikų niekuomet neišklauso nuorodos iki galo, spontaniškai kalba, komentuoja veiklą ir visa, kas vyksta aplink; 9 % vaikų nuolat juda ir neišlaiko dėmesio; 5 % vaikų labai jautrūs nesėkmei.

15 lentelė
Vaikų savikontrolės lygis (pagal kriterinį vaikų veiklos stebėjimą)
Savikontrolės lygis Sk. %
Labai geras 126 45
Geras 74 26
Vidutinis 41 15
Blogas 39 14
Atskiros ypatybės
Juda, kruta suole Niekada 119 42

Retai 83 30

Dažnai 52 19

Visada 26 9
Nesusilaiky-damas kalba, komentuoja

Niekada 132 47

Retai 70 25

Dažnai 47 17

Visada 31 11
Blaškosi dėmesys Niekada 147 53

Retai 67 24

Dažnai 40 14

Visada 26 9

Mokytojų nuomone, tik 4-5 % vaikų nesulaukia savo eilės kalbėti ir neišgirsta būtinų nuorodų. Kitų vaikų savikontrolė gera arba bent jau patenkinama. Tėvų nuomone, 7 % vaikų visada nutraukia kalbančius, norėdami įsiterpti, ir tiek pat vaikų negali atsiplėšti nuo televizoriaus; 4-6 % vaikų problema yra pabuvimas rimties būsenoje ir rutina. Vadinasi, tėvai ir mokytojai vaikų savikontrolės įgūdžius vertina blogiau, nei tai rodo objektyvūs tyrimo duomenys.
Socialiniai įgūdžiai. Interviu su vaikais, pedagogų ir tėvų nuomonės tyrimas atskleidė, kad vaikų socialiniai gebėjimai – problamatiškiausia vaikų brandumo mokyklai sritis. Prastos vaikų su asmeniniu saugumu siejamos žinios: 26 % vaikų visai nežino savo namų adreso, 75 % vaikų nežino nė vieno iš tėvų darbo telefono.

16 lentelė

Vaikų socialinių įgūdžių lygis tėvų ir pedagogų nuomone
Vertintojai Socialinių įgūdžių lygis Sk. %
Pedagogai Labai geri 31 11

Geri 74 26

Vidutiniai 140 50

Blogi 35 12
Tėvai Labai geri 19 7

Geri 87 31

Vidutiniai 159 57

Blogi 15 5

Atskiri įgūdžiai
Tėvai Pats prisistato nepažįstamiems žmonėms

Niekada 79 28

Retai 100 36

Dažnai 68 24

Visada 33 12
Pedagogai Pirmas pradeda pokalbį su bendraamžiu Niekada 11 4

Retai 108 39

Dažnai 105 37

Visada 56 20
Tėvai Tvardosi konfliktinėse situacijose Niekada 24 6

Retai 135 48

Dažnai 95 34

Visada 26 9

Mokytojai pažymi, kad tik 11 % vaikų turi labai gerus ir 26 % gerus socialinius gebėjimus. Kiti vaikai stokoja socialinių įgūdžių: 28 % vaikų retai arba niekada neatlieka pavedimų laiku; 35 % vaikų sunkiai susiranda naujų draugų; 43 % vaikų nedrįsta pirmieji prakalbinti kito vaiko; 41 % niekada nerodo arba retai parodo užuojautą kitam; 53 % vaikų niekada arba retai padeda kitam atlikti užduotį (žr. 16 lentelę).
Tėvų nuomonės tyrimas atskleidė tas pačias tendencijas – 33 % vaikų praktiškai nesiūlo pagalbos namų ruošoje (visada siūlo pagalbą tik 19 % vaikų); 57 % visai nesugeba tvardytis konfliktinėse situacijose arba tvardosi retai (tai gerai sugeba tik 9 %); 64 % vaikų nedrįsta patys prisistatyti nepažįstamiems žmonėms arba tai daro labai retai (tik 12 % tai gali padaryti bet kada). Šeimos aplinkoje apie pusė vaikų yra empatiški; ištikus bėdai reiškia užuojautą šeimos nariams; pasako, kai mano, jog su jais netinkamai elgiamasi.
Praktiniai įgūdžiai. Praktiniai įgūdžiai buvo vertinami, stebint, ar vaikai geba apsiauti batus ir susivarstyti raištelius, ar geba užsisegti ir atsisegti sagas, nusivilkti megztinį, atrakinti ir užrakinti duris, pasiruošti pamokai. Tyrimas atskleidė, kad bendras vaikų praktinių gebėjimų lygis labai aukštas – net 37 % vaikų visa tai atlieka puikiai, 35 % – gerai. Tačiau yra vaikų, kurių praktiniai įgūdžiai blogi – 13 % vaikų apsitarnavimas yra didelė problema. (Žr. 17 lentelę).

17 lentelė

Vaikų praktinių įgūdžių lygis (pagal stebėjimo duomenis)

Labai aukštas Geras Vidutinis Žemas
Sk. 103 97 24 36
% 37 35 9 13

Adaptyvumas. Vaikų elgesio praktinėse situacijose stebėjimas parodė, kad 13 % vaikų adaptyvumas labai aukštas: jie džiaugsmingai priima naujoves, tokias kaip naujas žaislas grupėje, galimybė laikinai persėsti į kitą suolą, pamokos metu atnešti knygą nuo palangės koridoriuje. 41 % vaikų adaptyvumas geras. Kita vertus, apie 11 % vaikų sunkiai priima pokyčius ir naujoves, jų adaptyvumas žemas. 5-7 % vaikų prieštarauja ir nepasiryžta išeiti iš klasės ar persėsti į kitą vietą. 12-15 % vaikų tai daro labai nedrąsiai arba labai nusiminę (žr. 18 ir 19 lentelę). Mokytojų nuomonės tyrimo rezultatai panašūs, kaip ir gyvenimiškų situacijų stebėjimo – kas trečias vaikas teigiamai priima naujus ugdymo būdus ir aplinkos pasikeitimus, bet 15-18 % vaikų tai daro sunkiau. Daug problemų vaikams kelia įsitraukimas į klasės gyvenimą po ligos ir klasės taisyklių laikymasis. Tačiau sunkiausiai vaikai priima nesėkmę – net 36 % vaikų nuleidžia rankas ir nebando perdaryti, pabandyti iš naujo. Tik kas ketvirtas vaikas, patyręs nesėkmę, nepraranda iniciatyvos bandyti vėl.

18 lentelė

Vaikų adaptyvumo lygis (pagal kriterinio stebėjimo duomenis)

Labai aukštas geras vidutinis žemas
Sk. 37 115 96 32
% 13 41 34 11

19 lentelė

Atskirų adaptyvumo savybių stebėjimo rezultatai

Naujo žaislo priėmimas Reakcija, paprašius pereiti sėdėti į kitą suolą Reakcija, paprašius vienam atnešti priemones iš koridoriaus į klasę

Ne-pri-eina Nori
paliesti Nori žaisti Tyrinėja Priešta-rauja Nusiminęs Ra-mus Džiu-
gus Neina Eina neno-riai Eina ra-miai Eina džiu-giai
Sk. 40 64 129 47 13 43 156 68 19 33 150 78
% 14 23 46 17 5 15 56 24 7 12 53 27

Šešiamečių ir septynmečių brandumo mokyklai lygis
Tėvai ir pedagogai šiuo metu daug diskutuoja, nuo kelerių metų – šešerių ar septynerių – vaikas turėtų pradėti eiti į mokyklą. Lentelėse pateikiami duomenys, rodantys šešiamečių ir septynmečių vaikų savikontrolės, socialinių įgūdžių, praktinių įgūdžių bei adaptacijos lygį.
Savikontrolė. Remiantis tyrimo duomenimis (žr. 20 lentelę), lūžis vaikų savikontrolės raidoje įvyksta apie šešerius su puse metų – labai gerus savikontrolės įgūdžius turinčių vaikų padaugėja nuo 26 iki 48 procentų, blogus savikontrolės įgūdžius turinčių vaikų sumažėja nuo 26 iki 17 procentų. Nuo šešerių su puse iki septynerių su puse metų stebima ne tokia intensyvi į mokyklą neišėjusių vaikų savikontrolės raida. Vyresnio amžiaus (beveik aštuntuonerių metų) į mokyklą neišėjusių vaikų savikontrolės įgūdžiai tarsi regresuoja (labai gerus įgūdžius turinčių vaikų sumažėja nuo 50 iki 36 procentų). Didžiausia vaikų problema yra judėjimas ir dėmesio blaškymasis. Spontaniškas kalbėjimas yra būdingas tik jaunesniems vaikams. Daliai vaikų (apie 6-15 procentų) savikontrolės problemos, matyt, yra individuali elgesio problema, nes savikontrolės įgūdžiai vaikui augant negerėja, o kai kada regresuoja – vėl padidėja spontaniškas judrumas, blaškosi dėmesys. 20 lentelė

Įvairaus amžiaus vaikų savikontrolės lygis (pagal kriterinį vaikų veiklos stebėjimą)

Savikontrolės lygis 6-6,6 6,6-7 7-7,6 7,6-8

Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %
Labai geras 5 26 45 48 58 50 18 36
Geras 3 16 23 24 34 29 14 28
Vidutinis 6 32 10 11 11 9 14 28
Blogas 5 26 16 17 14 12 4 8
Atskiros ypatybės
Juda, kruta suole Nepastebėta 4 21 46 49 51 44 18 36

Šiek tiek 8 42 20 21 39 33 16 32

Dažnai 6 32 17 18 18 15 11 22

Nuolat 1 5 11 12 9 8 5 10
Nesusilaikydamas kalba, komentuoja

Nepastebėta 7 37 46 49 57 49 22 44

Retai 3 16 24 26 33 28 10 20

Dažnai 5 26 13 14 16 14 13 26

Nuolat 4 21 11 11 11 9 5 10
Blaškosi dėmesys Nepastebėta 6 32 50 53 66 57 25 50

Retai 6 32 23 24 24 20 14 28

Dažnai 5 26 12 13 15 13 8 16

Nuolat 2 10 9 10 12 10 3 6

Socialiniai gebėjimai. Tyrimas atskleidė, kad vaikų socialiniai gebėjimai tolygiai formuojasi nuo šešerių metų. Pedagogų nuomone, vaikų socialinių gebėjimų lygis, palyginus su kitais gebėjimais, yra gana žemas – dažniausiai vaikų gebėjimai tik vidutiniai. Socialiniai gebėjimai mažai priklauso nuo vaikų amžiaus – daugiau nuo vaiko augimo ir ugdymo aplinkybių. Tėvai, kurių vaikai pradėjo lankyti mokyklą nuo šešerių metų, gana gerai vertina savo vaikų socialinius gebėjimus – nė vieno vaiko socialinių gebėjimų nevertina lygiu “žemas”, 11 % vaikų gebėjimus vertina kaip “labai aukštus” (žr. 21 lentelę).

21 lentelė

Skirtingo amžiaus vaikų socialinių įgūdžių lygis tėvų ir pedagogų nuomone
Ver-tintojai Socialinių įgūdžių lygis 6-6,6 6,6-7 7-7,6 7,6-8

Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %
Peda-gogai Labai geri 1 5 11 12 15 13 4 8

Geri 2 11 23 24 36 31 13 26

Vidutiniai 12 63 44 47 56 48 28 56

Blogi 4 21 16 17 10 9 5 10
Tėvai Labai geri 2 11 8 9 6 5 3 6

Geri 4 21 37 39 33 28 13 26

Vidutiniai 13 68 43 46 70 60 33 66

Blogi 0 0 6 6 8 7 1 2

Atskiri įgūdžiai
Tėvai Pats prisistato nepažįsta-miems žmonėms Niekada 7 37 28 29 24 20 20 40

Retai 7 37 26 28 50 43 17 34

Dažnai 5 26 26 28 30 26 7 14

Visada 0 0 14 15 13 11 6 12
Pedagogai Pirmas pradeda pokalbį su bendraamžiu Niekada 1 5 6 6 2 2 2 4

Retai 9 47 41 44 38 32 20 40

Dažnai 6 32 30 32 51 44 18 36

Visada 3 16 17 18 26 22 10 20
Tėvai Tvardosi konfliktinėse situacijose Niekada 1 5 10 10 8 7 5 10

Retai 8 42 40 43 62 53 25 50

Dažnai 7 37 28 30 42 36 18 36

Visada 3 16 16 17 5 4 2 4

Praktiniai įgūdžiai. Vaiko praktinių įgūdžių stebėjimas parodė (žr. 22 lentelę), kad dalies šešiamečių praktiniai įgūdžiai labai geri ir geri (21 % ir 32 %), o dalies – gana blogi (32 %).

22 lentelė

Įvairaus amžiaus vaikų praktinių įgūdžių lygis (pagal kriterinį stebėjimą)

Praktiniai įgūdžiai 6-6,6 6,6-7 7-7,6 7,6-8

Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %
Labai geri 4 21 35 37 47 40 17 34
Geri 6 32 33 35 38 32 20 40
Vidutiniai 1 5 7 7 8 7 8 16
Blogi 6 32 11 12 14 12 5 10

Lūžis šių įgūdžių raidoje įvyksta maždaug apie šešerius su puse metų – vaikų, kurių praktiniai įgūdžiai labai geri, padaugėja nuo 21 % iki 37 %, o vaikų, kurių praktinių įgūdžių lygis žemas sumažėja nuo 32 % iki 12 %. Vėliau šie įgūdžiai formuojasi labai lėtai. Apie 10-12 % bet kokio amžiaus vaikų praktiniai įgūdžiai yra blogi. Tėvų nuomonė skiriasi nuo objektyvaus stebėjimo rezultatų – tėvų nuomone tik 3-5 % vaikų praktiniai įgūdžiai yra blogi.

Adaptyvumas. Remiantis tyrimo duomenimis (žr. 23 ir 24 lentelę), galima įžvelgti tendenciją, kad adaptyvesni yra labai jauni vaikai – šešiamečiai (jie labai nori eiti į mokyklą ir dėl to lengviau prie jos prisitaiko), ir vyresni – sulaukę septynerių (jau įgiję pakankamai socialinių įgūdžių, svarbių prisitaikymui prie mokyklos gyvenimo). Dalis šešiamečių ( 21 %) nėra labai adaptyvūs ir patiria įvairių sunkumų, o nuo septynerių su puse metų smarkiai sumažėja labai lengvai prie mokyklos pritampančių vaikų procentas (nuo 14-16 % iki 8 %).

23 lentelė

Įvairaus amžiaus vaikų adaptyvumo lygis (pagal kriterinį stebėjimą)

Adaptyvumo lygis 6-6,6 6,6-7 7-7,6 7,6-8

Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %
Labai geras 2 11 15 16 16 14 4 8
Geras 10 53 32 34 47 40 26 52
Vidutinis 3 16 38 41 39 33 16 32
Blogas 4 21 9 10 15 13 4 8

24 lentelė
Įvairaus amžiaus vaikų atskirų adaptyvumo savybių lygis (pagal kriterinį stebėjimą)

Naujo žaislo priėmimas Reakcija, paprašius pereiti sėdėti į kitą suolą Reakcija, paprašius vienam atnešti priemones iš koridoriaus į klasę

Ne
pri
eina Nori
paliesti Nori žaisti Tyrinėja Prieš
tarau
ja Nu
siminęs Ramus Džiu
gus Neina Eina neno-riai Eina ra-miai Eina džiu-giai
6-6,6 Sk. 1 4 11 3 1 4 10 4 1 4 10 4

% 5 21 58 16 5 21 53 21 5 21 53 21
6,6-7 Sk. 12 23 40 19 4 16 53 21 7 11 50 26

% 13 24 43 20 4 17 57 22 8 12 53 27
7-7,6 Sk. 20 28 49 20 6 20 58 33 8 14 57 38

% 17 24 42 17 5 17 50 28 7 12 48 33
7,6-8 Sk. 7 9 29 5 2 3 35 10 3 4 33 10

% 14 17 59 10 4 6 70 20 5 8 67 20

Apibendrinant galima pasakyti, kad pats dėkingiausias laikotarpis pradėti lankyti mokyklą yra nuo šešių metų ir kelių mėnesių iki septynių metų ir kelių mėnesių.
Miesto ir kaimo vaikų socialinių įgūdžių lygis
Tyrimas parodė, kad vaikų savikontrolės lygis panašus ir mieste, ir kaime, tiesa, kaime yra šiek tiek mažiau vaikų, kurių savikontrolė bloga (mieste – 17 %, kaime – 12 %). Kaimo vaikai šiek tiek mažiau spontaniškai juda, rečiau spontaniškai komentuoja ar replikuoja savo veiklą ir visa, kas vyksta klasėje, mažiau blaškosi. Miesto vaikai judresni, mažiau dėmesingi (žr. 25 lentelę).

25 lentelė

Miesto ir kaimo vaikų savikontrolės lygis (pagal kriterinį stebėjimą)

Savikontrolės lygis Miestas Kaimas

Sk. % Sk. %
Labai geras 72 43 38 44
Geras 41 25 27 31
Vidutinis 24 14 11 13
Blogas 28 17 10 12
Atskiros ypatybės
Juda, kruta suole Nepastebėta 68 41 38 44

Šiek tiek 46 28 27 32

Dažnai 34 20 13 15

Nuolat 18 11 8 9
Nesusilaiky-damas kalba, komentuoja

Nepastebėta 74 45 43 50

Retai 43 26 23 27

Dažnai 24 14 14 16

Nuolat 25 15 6 7
Blaškosi dėmesys Nepastebėta 88 53 43 50

Retai 34 20 25 29

Dažnai 26 16 11 13

Nuolat 18 11 7 8

Miesto ir kaimo vaikų socialiniai gebėjimai taip pat praktiškai nesiskiria (žr. 26 lentelę). Tiesa, kaimo vaikai truputį dažniau nei miesto vaikai tvardosi konfliktinėse situacijose. Tėvai rečiau nei pedagogai vertina, jog vaiko gebėjimai labai geri ar blogi, tačiau tėvų ir pedagogų vertinimo bendra tendencija sutampa.

26 lentelė
Miesto ir kaimo vaikų socialinių įgūdžių lygis tėvų ir pedagogų nuomone
Vertin-tojai Socialinių įgūdžių lygis Miestas Kaimas

Sk. % Sk. %
Peda-gogai Labai geri 17 10 10 12

Geri 44 27 24 28

Vidutiniai 81 49 43 40

Blogi 23 14 9 10
Tėvai Labai geri 11 7 5 6

Geri 48 29 26 30

Vidutiniai 97 58 49 57

Blogi 9 5 6 7

Atskiri įgūdžiai
Tėvai Pats prisistato nepažįstamiems žmonėms

Niekada 49 30 28 32

Retai 60 36 32 38

Dažnai 38 23 18 21

Visada 19 11 8 9
Pedago-gai Pirmas pradeda pokalbį su bendraamžiu Niekada 7 4 5 5

Retai 62 37 28 33

Dažnai 71 43 37 43

Visada 26 16 16 19
Tėvai Tvardosi konfliktinėse situacijose Niekada 17 10 6 7

Retai 82 49 37 43

Dažnai 53 32 34 40

Visada 14 9 9 10

Praktiniai įgūdžiai. Kaimo vaikų praktiniai įgūdžiai geresni, nei miesto – 45 % kaimo ir tik 31 % miesto vaikų turi labai gerus savitvarkos įgūdžius; blogus įgūdžius turi šiek tiek mažesnis procentas kaimo vaikų (žr. 27 lentelę).

27 lentelė
Miesto ir kaimo vaikų praktinių įgūdžių lygis (pagal kriterinį stebėjimą)
Praktinių įgūdžių lygis Miestas Kaimas

Sk. % Sk. %
Labai geri 52 31 39 45
Geri 61 37 28 33
Vidutiniai 13 8 8 9
Blogi 25 15 11 13

Tyrimo duomenys atskleidė, kad kaimo vaikai lengviau adaptuojasi prie mokyklos nei miesto vaikai. Kaime žymiai daugiau prie mokyklos labai lengvai ir lengvai prisitaikančių (14 % ir 47 % kaime ir 10 % ir 37 % mieste) bei du kartus mažiau blogai prisitaikančių (atitinkamai 7 % ir 14 %). Gali būti, jog tai priklauso nuo mokyklų mikroklimato. Kaimo vaikai džiugiau priima bet kokius pasikeitimus, ramiai įvykdo prašymus, pvz., atnešti priemones nuo palangės. Matyt, mokykla jiems sava, jų visai negąsdina. Tiek miesto, tiek kaimo vaikai sunkiausiai priima pasiūlymą pakeisti suolo draugą. (Žr. 28 ir 29 lentelę).

28 lentelė

Miesto ir kaimo vaikų adaptacijos įgūdžių lygis (pagal kriterinį stebėjimą)
Adaptacijos įgūdžių lygis Miestas Kaimas

Sk. % Sk. %
Labai geri 17 10 12 14
Geri 62 37 40 47
Vidutiniai 62 37 28 33
Blogi 24 14 6 7

29 lentelė

Vaikų atskirų adaptyvumo savybių stebėjimo rezultatai

Naujo žaislo priėmimas Reakcija, paprašius pereiti sėdėti į kitą suolą Reakcija, paprašius vienam atnešti priemones iš koridoriaus į klasę

Ne-prieina Nori
paliesti No
ri žaisti Tyrinėja Prieš-ta-rauja Nusiminęs Ra-mus Džiu-
gus Neina Eina neno-riai Eina ra-miai Eina džiu-giai
Miestas Sk. 27 40 73 26 9 27 100 30 16 23 82 45

%

16 24 44 16 5 16 61 18 10 14 49 27
Kaimas Sk.

11 21 39 15 2 14 44 26 1 8 54 23

%

13 24 46 17 2 16 51 31 1 9 64 26

Galima padaryti bendrą išvadą, kad visi miesto ir kaimo vaikų socialiniai gebėjimai panašūs, išskyrus praktinius įgūdžius ir prisitaikymą prie mokyklos. Šie įgūdžiai geresni kaimo vaikų.

Ikimokyklines įstaigas lankiusių ir nelankiusių vaikų socialinių gebėjimų lygis. Steigiant priešmokyklines grupes aktualu įvertinti, ar ugdymo institucijos lankymas daro poveikį vaiko socialiniam-emociniam brandumui.
Savikontrolė. Tyrimo duomenys rodo, kad apie 70 % darželį lankiusių ir nelankiusių vaikų turi gerus bei labai gerus savikontrolės gebėjimus, tik darželius lankiusių vaikų tarpe mažiau savikontrolės problemų turinčių vaikų. Tuo tarpu beveik visų priešmokyklines grupes lankiusių vaikų (net 88 %) savikontrolės gebėjimai geri, nepasitaikė nė vieno vaiko, turinčio blogus savikontrolės gebėjimus. (Žr. 30 lentelę).

30 lentelė

Ikimokyklines įstaigas nelankiusių ir lankiusių vaikų savikontrolės

lygis (kriterinis vaikų veiklos stebėjimas)

Savikontrolės lygis Nelankė Lankė pr.gr. Lankė darž.

Sk. % Sk. % Sk. %
Labai geras 29 46 9 53 88 44
Geras 16 25 6 35 52 26
Vidutinis 6 10 2 12 33 17
Blogas 12 19 0 0 27 13
Atskiros ypatybės
Juda, kruta suole Nepaste-bėta 0 0 7 41 82 40

Šiek tiek 29 48 7 41 60 30

Dažnai 16 27 3 18 39 20

Nuolat 9 15 0 0 19 10
Nesusilaiky-damas kalba, komentuoja

Nepaste-bėta 0 0 14 82 88 44

Retai 29 55 3 18 57 29

Dažnai 10 19 0 0 32 16

Nuolat 14 26 0 0 23 11
Blaškosi dėmesys Nepaste-bėta 0 0 11 65 105 52

Retai 30 59 5 29 47 24

Dažnai 15 29 1 6 32 16

Nuolat 6 12 0 0 16 8

Socialiniai gebėjimai. Pedagogų vertinimu darželio, o ypač priešmokyklinių grupių lankymas turi didelį poveikį, šalinant bendravimo ir socializacijos problemas, tačiau turi visai nedidelę įtaką gerų ir labai gerų socialinių gebėjimų ugdymui (žr. 31 lentelę).

31 lentelė

Ugdymo įstaigas lankiusių ir nelankiusių vaikų socialinių įgūdžių lygis tėvų ir

pedagogų nuomone
Vertin-tojai Socialinių įgūdžių lygis Nelankė Lankė pr.gr. Lankė darž.

Sk. % Sk. % Sk. %
Pedago-gai Labai geri 7 11 2 12 22 11

Geri 14 22 4 24 56 28

Vidutiniai 32 51 11 65 97 49

Blogi 10 16 0 0 25 12
Tėvai Labai geri 5 8 2 12 12 6

Geri 16 25 7 41 64 32

Vidutiniai 35 56 8 47 116 58

Blogi 7 11 0 0 8 4

Atskiri įgūdžiai
Tėvai Pats prisistato nepažįstamiems žmonėms

Niekada 17 44 2 12 55 27

Retai 16 41 8 50 74 37

Dažnai 6 15 3 19 48 24

Visada 0 0 4 25 23 12
Pedago-gai Pirmas pradeda pokalbį su bendraamžiu Niekada 25 42 2 13 9 5

Retai 24 40 7 44 67 33

Dažnai 8 13 4 25 86 43

Visada 0 0 4 25 38 19
Tėvai Tvardosi konfliktinėse situacijose Niekada 23 38 1 6 16 8

Retai 22 37 9 56 103 52

Dažnai 9 15 6 38 66 33

Visada 0 0 1 6 15 8

Tėvų nuomonė apie ugdymo įstaigų daromą poveikį vaikų socialiniams gebėjimams gana teigiama – jų nuomone darželis, o ypač priešmokyklinė grupė ne tik šalina bendravimo ir elgesio problemas, bet ir ugdo pozityvius socialinius gebėjimus. Analizuojant atskirus gebėjimus tampa akivaizdu, kad tik šeimoje augę vaikai turi didesnių bendravimo ir elgesio įvairiose situacijose problemų nei ugdymo įstaigas lankę vaikai: 44 % tik šeimose augusių niekada patys neprisistato nepažįstamiems žmonėms (lankę darželius 27 %, priešmokyklines grupes – 12 %), 42 % tik šeimose augusių nedrįsta pirmieji prakalbinti bendraamžio (lankę darželius – 5 %, priešmokyklines grupes – 13 %).

Praktiniai ir adaptacijos gebėjimai. Geriausi praktiniai gebėjimai (žr. 32 lentelę) – priešmokyklines grupes lankiusių vaikų (77 % – geri ir labai geri; 6 % – blogi); šiek tiek blogesni – lankiusių darželius (atitinkamai 74 % ir 12 %), blogiausi – įstaigų nelankiusių (atitinkamai 71 % ir 19 %). Analogiška tendencija stebima ir vertinant vaikų adaptacijos gebėjimus (žr. 33 lentelę).

32 lentelė
Ikimokyklines įstaigas nelankiusių ir lankiusių vaikų praktinių gebėjimų

lygis (kriterinis vaikų veiklos stebėjimas)

Praktinių gebėjimų lygis Nelankė Lankė pr.gr. Lankė darž.

Sk. % Sk. % Sk. %
Labai geras 29 46 9 53 73 37
Geras 16 25 4 24 73 37
Vidutinis 6 10 3 18 15 8
Blogas 12 19 1 6 27 12

33 lentelė

Ikimokyklines įstaigas nelankiusių ir lankiusių vaikų adaptacijos

gebėjimų lygis (kriterinis vaikų veiklos stebėjimas)

Adaptacijos gebėjimų lygis Nelankė Lankė pr.gr. Lankė darž.

Sk. % Sk. % Sk. %
Labai geras 8 13 3 18 26 13
Geras 22 35 7 41 86 43
Vidutinis 26 41 7 41 63 32
Blogas 7 11 0 0 25 12

Vaiko augimo šeimoje sąlygų poveikis socialiniam brandumui. Tyrimo metu buvo vertinamas kai kurių vaiko augimo sąlygų poveikis jo socialiniam brandumui.
Savikontrolė. Tyrimo metu išryškėjo tendencijos: kuo aukštesnis tėvų išsilavinimas, tuo geresni vaikų savikontrolės gebėjimai; kuo geresnės materialinės sąlygos, tuo daugiau vaikų turi labai gerus savikontrolės gebėjimus, tačiau daugėja ir blogus savikontrolės gebėjimus turinčių vaikų (išskyrus labai gerai gyvenančias šeimas); lietuvių ir kitų tautybių šeimose augančių vaikų savikontrolės gebėjimai panašūs; tėvų bedarbystė mažiau paveikia vaikų savikontrolės gebėjimus, nei vaiko augimas nepilnoje šeimoje (žr 34 lentelę).

34 lentelė

Įvairiomis sąlygomis šeimoje augančių vaikų savikontrolės lygis

Savikontrolės lygis

Labai gera Gera Vidutinė Bloga
Tėvų išsilavinimas Vidurinis Sk. 32 23 20 14

% 36 26 22 16

Aukštes-nysis Sk. 42 21 12 15

% 47 23 13 17

Aukštasis Sk. 52 30 9 10

% 51 30 9 10
Materialinė padėtis Labai bloga Sk. 4 5 3 1

% 31 38 23 8

Patenkinama Sk. 73 41 24 19

% 46 26 15 12

Gera Sk. 45 26 12 19

% 44 25 12 19

Labai gera Sk. 4 2 2 0

% 50 25 25 0
Tautybė Lietuvių Sk. 113 66 37 37

% 45 26 15 14

Kita Sk. 13 8 4 4

% 45 28 14 14
Rizikos faktoriai Nepilna šeima Sk. 7 10 14 4

% 20 29 40 11

Bedarbystė Sk. 9 38 24 2

% 12 52 33 3

Socialiniai įgūdžiai. Išryškėjo tendencijos: vaikų socialinių gebėjimų lygis tėvų vertinimu praktiškai nepriklauso nuo tėvų išsilavinimo, tačiau pedagogų vertinimu – kuo aukštesnis tėvų išsilavinimas, tuo geresni vaikų socialiniai gebėjimai. Tėvų nuomone, kuo geresnė materialinė šeimos padėtis, tuo geresni vaikų socialiniai gebėjimai; pedagogų vertinimu socialiniai gebėjimai aukštesni, kai vaikas auga patenkinamas ir geras materialines sąlygas turinčiose šeimose, ir žemesni, kai vaikas auga labai blogas bei labai geras materialines sąlygas turinčiose šeimose. Tėvai bedarbiai blogiau vertina savo vaikų socialinius gebėjimus nei vaiką auginantys vieni (tik mama, tėtis arba globėjas) suaugusieji. Tuo tarpu pedagogai mano, kad bedarbių šeimose augančių vaikų socialiniai gebėjimai geresni, nei nepilnų šeimų vaikų. Pedagogų nuomone nelietuvių šeimose augančių vaikų socialiniai gebėjimai šiek tiek prastesni (žr. 35 lentelę).
Apibendrinant galima teigti, kad socialinis vaiko brandumas labiausiai priklauso nuo vaiko augimo šeimoje sąlygų ir ugdymo įstaigos lankymo. Nuo vaiko gyvenimo vietos ir amžiaus socialiniai gebėjimai priklauso tik iš dalies. Problematiškiausios socialinių gebėjimų sritys – vaiko adaptacijos ir bendravimo gebėjimai.

35 lentelė

Įvairiomis sąlygomis šeimoje augančių vaikų socialiniai įgūdžiai

Socialinių įgūdžių lygis

Tėvai Pedagogai

Labai geri Geri Vidu-tiniai Blogi Labai geri Geri Vidu-tiniai Blogi
Tėvų šsilavinimas Vidu-rinis Sk. 7 24 52 6 6 18 55 10

% 8 27 58 7 7 20 62 11

Aukštesnysis Sk. 3 34 50 3 13 18 45 14

% 3 38 56 3 14 20 50 16

Aukšta-sis Sk. 9 29 57 6 12 38 40 11

% 9 29 56 6 12 38 40 11
Materialinė padėtis Labai bloga Sk. 1 3 4 5 1 0 9 3

% 8 23 31 39 8 0 69 23

Patenkinama Sk. 9 40 101 7 19 39 78 21

% 6 25 64 4 12 25 50 13

Gera Sk. 8 41 50 3 11 34 47 10

% 8 40 49 3 11 33 46 10

Labai gera Sk. 1 3 4 0 0 1 6 1

% 12 38 50 0 0 13 74 13
Tautybė Lietu-vių Sk. 18 78 140 15 30 67 125 29

% 7 31 56 6 12 27 50 12

Kita Sk. 1 9 19 0 1 7 15 6

% 3 31 66 0 3 24 52 14
Rizikos faktoriai Nepilna šeima Sk. 5 12 16 2 3 8 17 7

% 14 34 46 6 9 23 49 21

Bedar-bystė Sk. 8 20 43 2 9 20 36 8

% 11 27 59 3 12 27 49 11

Nėra Sk. 6 55 100 11 19 46 87 20

% 3 32 58 7 11 27 51 12

2.5. VAIKŲ UGDYMOSI MOTYVACIJOS YPATUMAI

Bendras ugdymosi motyvacijos lygis. Tyrimas padėjo išsiaiškinti, kad 82 % mokyklą pradedančių lankyti apklaustų vaikų atsako, jog nori eiti į mokyklą (žr. 36 lentelę). Taigi pirmokų ugdymosi motyvacija susiformavusi gerai. Būtina pažymėti, kad 6-7 % vaikų į mokyklą eiti aiškiai nenori. Tėvų nuomonės tyrimas parodė, kad tik 65 % vaikų nuotaika einant į mokyklą – džiugi, 14 % vaikų – nerimastinga, o dar 7 % protestuoja arba gudrauja, siekdami išvengti ėjimo į mokyklą. Šių vaikų nuostatos mokyklai ir mokymuisi aiškiai neigiamos. Beveik trečdalis vaikų mokykloje dar nori žaisti, tik 14 % pirmokų nusiteikę “rimtoms mokyklinėms užduotims”. Tėvai pastebi vieną tikrai neigiamą tendenciją – rugsėjo, spalio mėnesį sumažėja labai norinčių eiti į mokyklą skaičius (nuo 46 % iki 27 %). Vadinasi, mokykla nepateisina pirmokų vilčių, netenkina poreikio ugdytis žaismingai, kelia daug nerimo ir įtampos.
36 lentelė

Vaikų ugdymosi motyvacijos ypatumai

Noras eiti į mokyklą Motyvai Pasirinkimas

Taip Nelab. Ne Nežino Pažint. Social. Emoc. Neaišk. Einantis į mo-kyklą Žai-džian-tis
Sk. 230 29 18 3 150 38 58 22 244 36
% 82 10 6 1 53 14 21 8 87 13

Įvairaus amžiaus vaikų ugdymosi motyvacijos lygis. Kaip rodo tyrimai, du trečdaliai vaikų jau nuo šešerių metų labai nori eiti į mokyklą (žr. 37 lentelę). Jeigu vaikas iki septynerių metų ir kelių mėnesių nepradėjo lankyti mokyklos, jis “perdega” ir jau nebenoti eiti į mokyklą. Nuo šešerių su puse metų sustiprėja pažintiniai noro lankyti mokyklą motyvai. Jei vaikai iki septynerių metų neišeina į mokyklą, labai sustiprėja socialinio statuso motyvacija – noras užimti mokinio padėtį. Nuo gyvenamos vietos ir augimo šeimoje aplinkybių noras eiti į mokyklą priklauso mažiau.

37 lentelė

Skirtingo amžiaus vaikų ugdymosi motyvacijos ypatumai

Noras eiti į mokyklą Motyvai Pasirinkimas

Taip Nelab. Ne Nežino Pažint. Social. Emoc. Neaišk. Einan-
tis į mokyk-lą Žai-džian-tis
6-6,6 Sk. 13 3 1 2 8 1 7 3 14 5

% 68 16 5 11 42 5 37 16 74 26
6,6-7 Sk. 80 8 6 0 57 10 18 4 84 10

% 85 9 6 0 61 11 19 4 89 11
7-7,6 Sk. 103 6 7 1 60 20 21 10 104 13

% 88 5 6 1 52 17 18 9 89 11
7,6-8 Sk. 34 12 4 0 25 7 12 5 42 8

% 69 24 7 0 51 14 25 10 84 16

Taigi dauguma šešiamečių nori ir yra pasirengę eiti į mokyklą.

*

Statistinė tyrimo duomenų analizė parodė, kad pateikti duomenys pakankami Lietuvos vaikų brandumo mokyklai lygiui, tendencijoms ir problemoms įžvelgti.

IŠVADOS
1. Tyrimas parodė, kad daugumos vaikų bendras brandumo mokyklai lygis geras. Pažymėtina, kad fizinio brandumo srityje daugiausia problemų kelia vaikų statinė ištvermė, intelektinio brandumo – mąstymo bei sakytinės kalbos gebėjimai, socialinio brandumo – bendravimo gebėjimai ir adaptyvumas.
2. Didžiausią poveikį vaikų atskirų brandumo mokyklai komponentų lygiui turi ugdymo institucijos lankymas, tėvų išsilavinimas, iš dalies gyvenamoji vieta, vaiko lytis ir amžius, augimo šeimoje sąlygos.
3. Bendras vaikų fizinis brandumas geras. Antropometriniai vaikų duomenys atitinka Respublikos vidurkį, dinamika bei dinaminės pusiausvyros, vikrumo bei orientavimosi erdvėje judant gebėjimai išlavėję gerai, geras vaiko rankos pasirengimas rašymui. Prastesni statikos ir statinės pusiausvyros rodikliai.
4. Konstatuotas statistiškai reikšmingas ryšys tarp vaiko vikrumo bei orientacijos ir rankos pasirengimo rašymui (c=0,20; p<0,001); taip pat ryšys tarp nugaros raumenų statinės ištvermės, rankos judesio greičio ir rankos pasirengimo rašymui ((c=0,20; p<0,001). Šių komponentų sąsaja labai ryški, jie veikia vienas kitą ir lemia vaiko fizinį brandumą mokyklai.
5. Vaikų lytis ir amžius šeštaisiais – septintaisiais metais beveik neturi įtakos dinamikai ir dinaminės pusiausvyros rodikliams, bet turi įtakos vaiko statikai bei statinei pusiausvyrai.
6. Intelektinis vaikų brandumas mokyklai geras. Apie 80 % vaikų yra pasiekę sėkmingam ugdymuisi mokykloje reikalingą intelektinę brandą. 20 % vaikų kalbinė, matematinė ir mąstymo branda nepakankama.
7. Intelektinei vaikų brandai įtakos turi ugdymo institucijos lankymas, vaiko gyvenamoji vieta, lytis ir amžius. Darželio ir priešmokyklinių grupių vaikų intelektinio brandumo mokyklai lygis aukštesnis nei vaikų, ugdytų tik šeimoje; miesto vaikų branda geresnė nei kaimo, mergaičių aukštesnė nei berniukų, septynmečių – aukštesnė nei šešiamečių.
8. Bendras vaikų raštingumo lygis yra labai geras (aukštas būdingas – 70,7 %, vidutinis – 23,2 %, ir žemas – 7 % vaikų).
9. Geriausiai susiformavę vaikų rašymo įgūdžiai (76,8 % vaikų pasiekę labai aukštą lygį, 18,2 % – aukštą ir tik 5 % vidutinį).
10. Geri garsinės analizės (labai aukštas lygis būdingas 71,8 %, aukštas – 16,4 %, vidutinis – 8,6 % ir žemas – 3,2 % vaikų) ir raidžių pažinimo įgūdžiai (atitinkamai 70 %, 21,4 %, 7,9 % ir 0,7 %). Neprasti vaikų skaitymo įgūdžiai (labai aukštas lygis būdingas 67,9 % vaikų, aukštas – 20 %, vidutinis – 4,6 % ir žemas – 7,5 % vaikų).
11. Prastesni sakytinės kalbos (rišlaus pasakojimo ir klausymo) įgūdžiai (labai aukštas lygis būdingas 48,2 % vaikų, aukštas – 26,8 %, vidutiniškas – 17,5 % ir žemas – 7,5 % vaikų).
12. Vaikų raštingumo lygiui turi poveikį kompleksas veiksnių: vaiko amžius, ugdymo institucijos lankymas, gyvenamoji vieta, tėvų išsilavinimas, vaiko lytis.
13. Amžius labiausiai susijęs su raidžių pažinimo ir garsinės analizės lygiu – vyresnių vaikų duomenys geresni (aukščiausias raidžių pažinimo lygis būdingas 61,7 % šešiamečių ir 74,5 %septynmečių, garsinės analizės aukščiausias lygis – 60,9 % šešiamečių ir 75,1 % septynmečių vaikų).
14. Ugdymo įstaigos lankymas turi didelę įtaką vaiko skaitymui (labai aukštą lygį pasiekę 73,7 % lankiusių ir 50,7 % – nelankiusių), raidžių pažinimui (73,7 % aukščiausias lygis lankiusių ir 57,7 % – nelankiusių).
15. Kaimo vaikų raštingumo lygis yra žemesnis nei miesto vaikų (skaitymo aukščiausias lygis būdingas 58,4 % kaimo ir 74,2 % miesto vaikų; raidžių pažinimo aukščiausias lygis – 63,7 % kaimo ir 74,2 % miesto vaikų; garsinės analizės aukščiausias lygis 61,1 % kaimo ir 79 % miesto vaikų; rašymo įgūdžių aukščiausias lygis – 32,7 % kaimo ir 58,7 % miesto vaikų; rišlios kalbos ir klausymo aukščiausias lygis – 32,7 % kaimo ir 58,7 % miesto vaikų).
16. Tėvų išsilavinimas turi labai didelį poveikį vaikų rišliai kalbai (labai aukštas rišlios kalbos lygis būdingas 63,4 % vaikų, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą ir tik 35,5 % vaikų, kurių tėvų išsilavinimas vidurinis); vaikų garsinės analizės (labai aukštas lygis būdingas 78,2 % vaikų, kurių tėvai turi aukštąjį ir 62,2 % vaikų – vidurinį išsilavinimą); skaitymo (labai aukštas lygis būdingas 85,1 % vaikų, kurių tėvai turi aukštąjį, ir 50 % – vidurinį išsilavinimą); rašymo (labai aukštas lygis būdingas 89,1 % aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikams ir 65,5 % vidurinį); raidžių pažinimo (labai aukštas lygis – 82,1 % vaikų, kurių tėvų išsilavinimas aukštasis, ir 61,1 % vaikų, kurių tėvų išsilavinimas vidurinis) įgūdžių lygiui.
17. Lytis daugiausia įtakos turi vaikų rišliai kalbai ir skaitymui. Mergaičių gebėjimo pasakoti ir skaityti rezultatai yra žymiai geresni nei berniukų (labai aukštas skaitymo lygis būdingas 74,3 % mergaičių ir 66,4 % berniukų; labai aukštas rišlaus pasakojimo lygis būdingas 57,8 % mergaičių ir 37,8 % berniukų).
18. Šešių metų vaikų smulkiosios motorikos lygis pakankamas ugdymuisi mokykloje. Jį sąlygoja ugdymo įstaigos lankymas, gyvenamoji vieta, tėvų išsilavinimas, lytis.
19. Socialinis-emocinis vaikų brandumas mokyklai geras, tačiau netolygus. Daugumos vaikų savęs vertinimas, savikontrolės gebėjimai bei praktiniai įgūdžiai yra geri ir labai geri, problematiškos sritys – socialiniai gebėjimai ir adaptyvumas.
20. Beveik keturių penktadalių vaikų, pradedančių lankyti mokyklą, savęs vertinimas yra aukštas, tik 5 procentų vaikų – žemas. Aukščiausiai vaikai vertina savo savybes “protingas’ ir “draugiškas”.
21. Savikontrolės įgūdžiai atliekant konkrečią užduotį geri ir labai geri 71 % vaikų. Dalis vaikų turi įvairių problemų: 11-12 % – neišklauso nuorodos iki galo ir spontaniškai plepa, 4-7 % – nesulaukia savo eilės kalbėti, nutraukinėja kalbančius, norėdami įsiterpti; 9 % – nuolat juda ir neišlaiko dėmesio; 5 % – labai jautrūs nesėkmei; 7 % negali atsiplėšti nuo televizoriaus.
22. Bendras vaikų praktinių gebėjimų lygis labai aukštas – net 37 % vaikų puikiai, 35 % – gerai susitvarko (apsiauna batus ir apsirengia, susivarsto batų raištelius ir užsisega sagas, rakina duris). 13 % vaikų praktiniai įgūdžiai blogi, apsitarnavimas jiems yra didelė problema.
23. Pradedančių lankyti mokyklą vaikų socialiniai gebėjimai nepakankami. Tik kas trečio vaiko – geri arba labai geri. Kiti vaikai turi įvairių problemų: prastos vaikų su asmeniniu saugumu siejamos žinios – 26 % visai nežino savo namų adreso, 75 % nežino nė vieno iš tėvų darbo telefono; vaikai stokoja svarbiausių bendravimo gebėjimų – 64 % retai išdrįsta patys prisistatyti nepažįstamiems žmonėms; 43 % varžosi pirmieji prakalbinti kitą vaiką; 35 % sunkiai susiranda naujų draugų; 57 % beveik nesitvardo konfliktinėse situacijose; 41 % retai parodo užuojautą kitam; 33-53 % retai padeda kitam šeimoje ir klasėje.
24. Vaikų adaptyvumo gebėjimai vidutiniški: 13 % labai aukšti (vaikai džiaugsmingai priima naujoves, tokias kaip naujas žaislas grupėje, galimybė laikinai persėsti į kitą suolą, pamokos metu atnešti knygą nuo palangės koridoriuje). Apie 11 % vaikų sunkiai priima pokyčius ir naujoves, jų adaptyvumas žemas (vaikai nedrįsta pamokos metu vieni išeiti į koridorių; nusimena, jei laikinai reikia pakeisti suolo draugą; sunkiau įsitraukia į klasės gyvenimą po ligos, nesugeba laikytis klasės taisyklių). Ypač sunkiai vaikai priima nesėkmę – net 36 % vaikų nuleidžia rankas ir nebando įveikti kliūtį.
25. Socialinis vaiko brandumas labiausiai priklauso nuo vaiko augimo šeimoje sąlygų ir ugdymo įstaigos lankymo. Nuo vaiko gyvenimo vietos ir amžiaus socialiniai gebėjimai priklauso tik iš dalies.
26. Šešiamečių ir septynmečių vaikų savęs vertinimo lygis praktiškai nesiskiria. Socialiniai gebėjimai tolygiai formuojasi nuo šešerių metų, tačiau mažai priklauso nuo amžiaus. Tėvai, kurių vaikai pradėjo lankyti mokyklą nuo šešerių metų, jų socialinius gebėjimus vertina kaip pakankamus. Vaikų savikontrolės ir praktinių įgūdžių raidos lūžis įvyksta įpusėjus septintuosius, į mokyklą neišėjusių septynerių su puse metų vaikų savikontrolės įgūdžiai tarsi regresuoja. Adaptyvesni yra tik ką sulaukę šešerių (jie labai nori eiti į mokyklą ir dėl to lengviau prie jos pritampa), ir vyresni – sulaukę septynerių (jau įgiję pakankamai socialinių įgūdžių, svarbių prisitaikymui prie mokyklos gyvenimo).
27. Vaikų savivertės, socialinių įgūdžių bei savikontrolės lygis panašus ir mieste, ir kaime, tik kaime yra šiek tiek mažiau vaikų, kurių savikontrolė bloga (mieste – 17 %, kaime – 12 %). Kaimo vaikai šiek tiek mažiau spontaniškai juda, rečiau spontaniškai plepa, mažiau blaškosi, labiau tvardosi konfliktinėse situacijose. Praktiniai įgūdžiai geresni kaimo nei miesto vaikų – 45 % kaimo ir tik 31 % miesto vaikų turi labai gerus savitvarkos įgūdžius; blogus įgūdžius turi šiek tiek mažesnis procentas kaimo vaikų. Kaimo vaikai lengviau adaptuojasi mokykloje nei miesto vaikai. Kaime žymiai daugiau prie mokyklos labai lengvai ir lengvai prisitaikančių vaikų (14 % ir 47 % kaime ir 10 % ir 37 % mieste) bei du kartus mažiau blogai prisitaikančių (atitinkamai 7 % ir 14 %) .
28. Priešmokyklinės grupės lankymas turi didelį poveikį vaikų savikontrolės, praktinių ir adaptacijos gebėjimų, šiek tiek mažesnį poveikį bendravimo gebėjimų raidai bei problemų šalinimui. Tuo tarpu darželio lankymas dažniau tik mažina esamas savikontrolės, socialinių gebėjimų, savitvarkos bei adaptacijos problemas.
29. Vaiko augimo šeimoje sąlygos turi didelį poveikį socialiniam brandumui. Išryškėjo tendencijos: kuo aukštesnis tėvų išsilavinimas, tuo geresni vaikų savikontrolės gebėjimai, tačiau bendravimo gebėjimų lygis nuo tėvų išsilavinimo priklauso mažai. Kuo geresnės materialinės sąlygos, tuo daugiau vaikų turi labai gerus savikontrolės gebėjimus, tačiau daugėja ir blogus savikontrolės gebėjimus turinčių vaikų (išimtis – labai gerai gyvenančios šeimos). Bendravimo gebėjimai aukštesni, kai vaikas auga patenkinamas ir geras materialines sąlygas turinčiose šeimose, ir žemesni labai blogai bei labai gerai gyvenančiose šeimose augančių vaikų. Lietuvių ir kitų tautybių šeimose augančių vaikų savikontrolės gebėjimai panašūs; nelietuvių šeimose augančių vaikų socialiniai gebėjimai nežymiai prastesni. Tėvų bedarbystė mažiau paveikia vaikų savikontrolės ir bendravimo gebėjimus nei vaiko augimas nepilnoje šeimoje.
30. Tėvai ir pedagogai skirtingai vertina vaikų socialinius gebėjimus. Vaikų socialinių gebėjimų lygis tėvų vertinimu praktiškai nepriklauso nuo tėvų išsilavinimo, tačiau pedagogų vertinimu – kuo aukštesnis tėvų išsilavinimas, tuo geresni vaikų socialiniai gebėjimai. Tėvų nuomone, kuo geresnė materialinė šeimos padėtis, tuo geresni vaikų socialiniai gebėjimai; pedagogų vertinimu socialiniai gebėjimai aukštesni, kai vaikas auga patenkinamas ir geras materialines sąlygas turinčiose šeimose, ir žemesni, kai vaikas auga labai blogas bei labai geras materialines sąlygas turinčiose šeimose. Tėvai bedarbiai blogiau vertina savo vaikų socialinius gebėjimus nei vaiką auginantys vieni (tik mama, tėtis arba globėjas) suaugusieji. Tuo tarpu pedagogai mano, kad bedarbių šeimose augančių vaikų socialiniai gebėjimai geresni, nei nepilnų šeimų vaikų.
31. Daugumos vaikų ugdymosi motyvacija susiformavusi nuo šešerių metų – jie nori lankyti mokykllą ir yra pasiryžę įveikti visas kliūtis.

Literatūra

1. Adaškevičienė E. Lietuvos ikimokyklinukų fizinis ugdymas.- K.: Šviesa, 1993. – 204 p.
2. Bortkevičienė V. Šešiamečių brandumas mokyklai. Jubiliejinės konferencijos “Lietuvos vaikų darželis: praeitis ir dabartis” medžiaga. –Vilnius, 1999.
3. Eurofitas. Fizinio pajėgumo testai, metodika, Lietuvos moksleivių fizinio pajėgumo rezultatai. – Vilnius, 1993.
4. Giedrienė R. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbinės sambrandos tyrimas. Vilnius: PMTI, 1987. – 117 p.
5. Glebuvienė V. Rašytinė kalba. Kada ir kaip vaikas jos mokosi // Lietuvos vaikų darželis: praeitis ir dabartis. Jubiliejinės konferencijos medžiaga.- Vilnius, 1999, p. 92 – 98.
6. Grigaitė B. Vaikų brandumo mokyklai klausimai // Lietuvos psichologija amžių sandūroje: konferencijos, skirtos A. Gučo 90 – mečiui, medžiaga. – Vilnius, 1998, p. 96 – 100.
7. Grigaitė B. Vaikų protinio brandumo mokyklai tyrimas // Mokymo ir auklėjimo klausimai XXVII. – Vilnius, 1996, p. 158-160.
8. Grinienė E. Vaiko adaptacija mokykloje.- Kaunas: Šviesa, 1984. – 143p.
9. Gučas A. Vaikų sambranda mokykliniam darbui // Psichologai apie žmogaus raidą. – Kaunas: Šviesa, 1999, p. 203 – 212.
10. Laužikas J. Mokyklinės sambrandos pagrindai // Psichologai apie žmogaus raidą. – Kaunas: Šviesa, 1999, – p. 163- 168.
11. LukoševičiusA., Petružienė S. Priešmokyklinio amžiaus vaikų vystymosi ypatumai miesto ir kaimo sąlygomis // Pedagogika. – Vilnius, 2001. Nr. 53. p. 77- 80.
12. Piaget J. Vaiko kalba ir mąstymas. – Vilnius: Aidai, 2002. – 327p.
13. Priešmokyklinio ugdymo koncepcija // Informacinis leidinys, 2000 spalis.
14. Bendrojo išsilavinimo standartai.( Humanitariniai ir socialiniai mokslai) I – X klasės. Projektas. Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija. – Vilnius, 1997. – 299p.
15. Sturlienė N. Kontrolinio piešimo stebėjimo panaudojimo galimybės.//Psichologinė pagalba mokyklai. Konferencijos medžiaga. – Vilnius, 1995.
16. A Review of Services For Young Children in the European Union 1990 – 1995. European Commision Network on Childcare and other Measures to reconcile Employment and Family Responsibilities. January 1996.
17. Brewer J. Early Childhud Education. Preschool Through Primary Grades. Allyn and Bacon, Boston, London, 1995. – 507 p.
18. Caplan Th., Caplan F. The early childhood years: the 2- to 6 – years – old. New York: Bantam Books, 1984, – 128p.
19. Harris J.R., Liebert R.M. The Child. A Contemprorary View of Development. Prentice Hall, Englewood Cliffs, New Jersey, 1991. – 586 p.
20. Santrock J.W. Child Development. Mc Graw Hill, Boston, Massachusetss Bur Ridge., 1998. – 692 p.
21. Santrock J.W. Children. Brown and Benchmark publishers, Madison, Wisconsin, 1995. – 655 p.
22. Stenberg R., wagner R. Mind in Context. Cambridge. New York: Ballantine Books,1991.
23. The Future of Children. Winter 1995. Volume 5. Number 3. The Center for the Future of Children. The David and Lucile Packard Foundation.
24. Whitmore K. F., Goodman Y.M. Transforming Curriculum in Language and Literacy // National Association for the Education of Yong Children. Washington, 1995. – p. 145- 162.
25. Wolfgang Scheider, Wolfganh Edelstein. Inventory of European Longitudinal Studies in the Behavioural and Medical Sciences. – Munich , 1990. – 524 p.

Leave a Comment