Transporto ir Logistikos sektoriaus pristatymas

207 0

Verslo strategijos formavimas įmonėje

Transporto ir Logistikos sektoriaus pristatymas

Logistika ir transportas Lietuvoje yra gana populiarus paslaugų verslas, ir tai viena iš ekonomikos sektorių. Šio verslo populiarumas nulemtas tuo, kad Lietuva traktuojama kaip tranzitinė valstybė jungiant rytus ir vakarus, būtent tai ir turėjo didžiausią įtaką pasirinkimui. Lietuvoje tiesiamos magistralės, geležinkeliai kurie orientuoti būtent į šį verslą, todėl jis Lietuvai yra labai aktualus. Šio sektoriaus analizė yra atliekama įvairiuose vertinimuose ir vykdant įvairias apžvalgas bei projektus.

Nacionalinės plėtros institutas atliko transporto ir logistikos sektoriaus įmonių paslaugų ekksporto į Ispaniją galimybių studiją 2014 m. (Transporto ir logistikos sektoriaus įmonių paslaugų eksporto į Ispaniją galimybių studiją 2014 m., prieiga internete: www.lvk.lt/uploads/File/./39Transportas_Ispanija.pdf, žiūrėta:2015.06.01) kurioje analizuojamas transporto ir logistikos sektorius, atliekama dabartinė šio sektoriaus analizė, bei analizuojama verslo aplinka, atliekamas Ispanijos šios šakos rinkos tyrimas, bei pasitelkus SSGG analizę sudaromas praktinės šių paslaugų eksporto galimybių sukūrimas Ispaniją vertinant kaip tinkamą plėtrai partnerį.

Tas pats institutas atliko transporto ir logistikos sektoriaus įmonių paslaugų eksporto į Rusiją galimybių studiją 2014m. (Transporto ir logistikos sektoriaus įmonių paslaugų eksporto į Rusiją gaalimybių studija; prieiga internete: http://www.lvk.lt/uploads/File/Asistentas1GS/41Transportas_Rusija.pdf, žiūrėta:2015.06.01). Šioje analizėje didesnis dėmesys skiriamas ne Lietuvos sektoriaus analizei, nors ji taip pat yra atlikta, tačiau Rusijos šio sektoriaus analizei, bei makro aplinkos Rusijoje analizei, bei aprašomos Lietuvos įmonių eksporto į Rusiją galimybės.

Apie transporto sektorių ka

aip labai aktualų sektorių ir vieną iš prioritetinių sričių versle ir moksle rašo ir Batarlienė N. (2014) „Mokslo Lietuvoje“. (Batarlienė N. 2014, Transporto sektorius – tarp prioritetinių mokslo sričių, Mokslo Lietuva, 2014 02 12). Ji teigia, kad transporto vaidmuo Lietuvos ekonomikoje išskirtinis – jo sukuriama šalies BVP dalis sudaro apie 12,9 % šalies vidaus produkto, nors transporto sistemoje dirba tik apie 5 % šalies darbingo amžiaus žmonių. Šiam sektoriui priklauso ir stambiausios Lietuvos įmonės (AB „Lietuvos geležinkeliai“, „Girteka logistics“, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas), ir smulkesnės kompanijos, sėkmingai vystančios verslą („DPD Lietuva“, „AdRem“, „Vingės terminalas“ ir kt.), daugelis priklauso kuriai nors transporto asociacijai („LINAVA“, „LINEKA“, Lietuvos logistikos asociacija ir kt.).
Transporto sektorius Lietuvoje – stabili ir nuolat plėtojama, viena iš prioritetinių ūkio šakų. 

Filimanavičienė A. (2014) straipsnyje „Viešieji logistikos centrai skatina kurti intermodalinių terminalų tinklą Lietuvoje“ taaip pat kalba apie šio sektoriaus svarbą ir ateities perspektyvas. Ji teigia, kad Lietuva siekia tapti stipriausiu logistikos centru Baltijos šalių ir Rytų Europos regione ir didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – steigia viešuosius logistikos centrus (VLC). Pastarųjų kūrimas skatina intermodalinių terminalų atsiradimą. Projektus įgyvendina valstybės įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šie projektai skirti automobilių kelių apkrovų mažinimui. Ir nors VLC steigimas Lietuvoje laikomas itin ambicingu siekiu. Šie centrai pagelbės skirtingų transporto rūšių sąveikai Europos transporto koridoriuose, padės sprendžiant didelių tr

ransporto srautų magistraliniuose keliuose ir šalies miestų gatvėse susidarančių spūsčių problemas, taip pat sudarys palankesnes sąlygas siekiant į šalies ekonomiką pritraukti užsienio šalių investicijas. (Filimanavičienė A. 2014, Viešieji logistikos centrai skatina kurti intermodalinių terminalų tinklą Lietuvoje, Transporter Railways Nr. 1)

Apie transporto sektoriaus plėtrą Lietuvoje kalbama ir Žiemanto V. straipsnyje „Verslo Žiniose“ (2014). Šiame straipsnyje analizuojama teigiama ir didžiausia šio sektoriaus plėtra 2013m (Žiemantas V. Transporto sektorius dar kartą aplenkė viso Lietuvos ūkio plėtrą, Verslo žinios 2014 03 08)

Šio sektoriaus perspektyvas nuosmukiai ir pakilimai puikiai atsispindi statistikos departamento duomenyse 1 pav. (LR statistikos departamentas, prieiga internete, žiūrėta: 2014.06.03).

1 pav. Krovinių apyvarta, mln. tonkilometrių 2009- 2013 m.

Šio paveikslėlio duomenys puikiai atspindi šio sektoriaus augimą nuo pat 2009 metų. 2013 metais šis augimas buvo didžiausiais tarp visų ūkio sektorių ir pajamos iš jo augo 13,6% – panašiai kilo tiek sausumos transporto, tiek logistikos ir sandėliavimo pajamos. Įprastinės veiklos pelnas per tris 2013 m. ketvirčius augo 12,6% – iki 2,5 mlrd. Lt. Kelių transporto bendrovių pajamos per tris ketvirčius augo 8,6%. Bendrovių pajamos augo dėka didesnio gabento krovinių kiekio – jis augo 14%. Kainų augimas didesnės įtakos tam neturėjo Sausumos transporto maržos 2013m. išliko tokios pačios, o logistikos paslaugų kiek sumažėjo – vežėjų paslaugų kainos pirmą kartą po kelis metus iš eilės buvusio kilimo nukrito apie 1%. Transporto sektoriaus pajamos augo beveik dvigubai sparčiau negu vis

sų nefinansinių įmonių. Tačiau, transporto sektoriaus pelningumas mažėjo, o tai rodo, jog transporto įmonių sąnaudos didėjo ir konkurencija buvo intensyvi. Ši ūkio šaka jau kelinti metai yra tarp sėkmingiausių, nors, sulaukia ir nemažai iššūkių – papildomi Rusijos muitinės tikrinimai, pieno produktų eksporto draudimas, naujų rinkų paieška ir pan.

Nors problemų su Rusija nestinga, tačiau pagal gabenamą eksporto produkciją į Rusiją Lietuvos vežėjai užima septintą vietą tarp ES šalių – po Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, Olandijos, Suomijos. Stambios transporto bendrovės tampa dar stambesnės. 2011 – 2013 m. stambiausiose įmonėse įsigytų vilkikų skaičius išaugo 62%, o mažose – 18%. Darbuotojų skaičius stambiose įmonėse irgi auga sparčiau. 2013 metais Lietuvoje registruota beveik 80.000 vilkikų ir priekabų – tai didžiausias kada nors buvęs jų skaičius. Nuosavo kapitalo dalis įmonėse 2013 m. svyravo tarp 13 iki 27%, priklausomybė nuo tiekėjų lieka didelė – trumpalaikių skolų tiekėjams dalis nuo turto svyravo tarp 48 iki 52%. Sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos bendrovės nuosavo kapitalo 2013m. turėjo žymiai daugiau – 62% nuo savo turto. 2013m. sandėlių trūko, todėl sandėliavimo kainos augo. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje jos šoktelėjo 2,5%. 2013 metais geležinkeliui ir uostui sekėsi ne taip gerai. Geležinkeliais 2013 m. gabenta 2,7% mažiau krovinių, krova Klaipėdos uoste smuko 3,1%. Būtent dėl to ir rengiamas VLC projektas, kuris padėtų ne tik mažinti autotransporto srautus, tačiau ir padėtų pagerinti geležinkelio krovinių gabenimo būklę. Atliktos tra

ansporto ir logistikos sektoriaus įmonių paslaugų eksporto analizės rodo, kad plėtros galimybės egzistuoja visuose sektoriuose, nors kai kur konkurencinė kova tampa vis aršesnė.

AB Lietuvos geležinkeliai strategijos identifikavimas

AB Lietuvos geležinkeliai – Lietuvos susisiekimo bendrovė, administruojanti Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklą. Pagrindinė jos veikla – krovinių ir keleivių vežimas geležinkeliais, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas, priežiūra ir plėtra. Jos įkūrėjas Lietuvos respublika. Jos veikla reglamentuota LR įstatymų ir norminių aktų. Todėl kuriant strategiją būtina atsižvelgti į LR įstatymus, bei ES nuostatas. ES strateginiuose dokumentuose (Baltoji knyga. Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas) akcentuojama būtinybė plėtoti geležinkelių transportą, didinti šio transporto dalį krovinių ir keleivių vežimų rinkose. Lietuvos valstybės strateginiuose dokumentuose akcentuojama Lietuvos geležinkelių infrastruktūros plėtros bei sąveikos su ES transporto tinklu svarba. LR Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų strategijoje apibrėžta transporto sektoriaus misija – „Užtikrinti nepertraukiamą visuomenės narių mobilumą bei prekių gabenimą palaikant dinamišką šalies ekonomikos plėtotės raidą“. Todėl įmonės korporacinė strategija paremta šiais teisiniais aktais. Tai susiję ir su tuo, kad tai pelno siekianti įmonė, tačiau vienintelė Lietuvoje, todėl jos strategija yra svarbi visai Lietuvai, jos pagrindinis ir vienintelis akcininkas yra Lietuvos respublika, todėl jos valdymas 100 proc. priklauso nuo LR susisiekimo ministerijos ir todėl kuriamos strategijos priklauso nuo priimamų teisinių aktų.

ES teisės aktuose įtvirtintos pa

. . .

Siekti politinio bendradarbiavimo. Vis dar iškyla tam tikrų nesklandumų su rytų šalimis. ES Lietuvos ir Rusijos politikos kryptys kertasi, o tai dažnai atsiliepi ir bendradarbiavimui, verslui, bei tarpusavio sutarčių laikymuisi ir plėtojimui. Dažnai dėl to nukenčia gamintojai ir tarptautinių paslaugų tiekėjai. Papildomi teisiniai reguliatoriai iš tų šalių pusės trukdo kokybiškai veiklai bei bendradarbiavimui, todėl reikia siekti, kad politikų veiksmai neturėtų įtakos krovinių gabenimo verslui. Artimiau bendradarbiaujant su abiejų pusių politikais ir rengiant bendrus planus tai gali pavykti.

Dar vis nebaigtas centralizuoto tinklo kūrimas. Jo sukūrimas viduje užtikrintų kokybiškesnes paslaugas ir dar leistų padidinti jų asortimentą bei lankstumą, todėl būtina ir tolimesnė centralizacija bei plėtra šiame sektoriuje.

Identifikuotos problemos

Didelėje organizacijoje jos restruktūrizacija ir kaita vyksta gana lėtai, tai lėtas procesas, kurį dar labiau lėtina tai kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ 100 priklauso Lietuvos valstybei. Dideli teisinai apribojimai, didelis administracinis aparatas lėtina strateginių sprendimų įgyvendinimą ir tokiu būdu beveik visada atsiliekama nuo smulkesnio privataus sektoriaus.

Įmonė negali veikti laisvai viena, ji priklausoma nuo kaimyninių šalių tinklų ir kuriant maršrutus į tai reikia atsižvelgti, užsienio šalyse reikia ieškoti daug ir įvairių partnerių, kad būtų galim užtikrinti paslaugą „iš namų į namus“. Geležinkelio bėgių, skirtingai nei kelių, negalima nutiesti ir nėra prie kiekvieno namo, todėl tai apsunkina kai kurių paslaugų teikimą ir kainų diferenciaciją.

Atnaujint tokias gigantiškas įmones reiki labai daug lėšų įmonė, o ir valstybė be papildomos paramos neįstengtų pakeisti visų lokomotyvų, vagonų, bėgių ir .t.t. Paramos skiriamos tik tam tikroms sritims, todėl reikia jas visas išnaudoti ir prie jų prisitaikyti, kas ne visada pavyksta ir yra įgyvendinama.

Join the Conversation