transportavimo imones steigimas

TURINYS

1. Kodėl aš ketinu imtis verslo? 1
2. Verslo idėja 1
3. Įmonės organizacinė valdymo struktūra 3
4. Darbo pasidalijimas ir kooperavimas 3
5. Organizacijos vidinė ir išorinė aplinka 5
6. Pagrindinės veiklos kryptys 7
7. Socialinė atsakomybė 8
8. Planavimas ir strateginis valdymas 8
9. Įmonės misija ir vizija 12
10. Organizavimas 13
11. Kontrolė 14
12. Koordinavimas 17
13. Vadovavimas 17
14. Darbo ir darbo užmokesčio organizavimas 18
15. Organizacijos kultūra 19
16. Naudota literatūra 20
17. Priedai 21 2. Verslo idėja
Galimi du verslo pasirinkimo variantai. Vienas jų – steigti įmonę,
kuri savo veiklos rinkoje neturėtų konkurentų arba jų turėtų nedaug. Tačiau
tai yra labai brangus ir rizikingas dalykas, nes konkurentų, kurie dirba
panašiose veiklose kaip telefoninio ryyšio ar šilumos tiekimas, yra mažai,
jie yra labai gerai įsitvirtinę rinkoje ir turi labai didelę patirtį. O
taip pat, norint pradėti verslą tokiose rinkose, reikalingos labai didelės
investicijos. Dėl šios priežasties, aš pasirinkau antrąjį variantą –
steigti įmonę, kuri turėtų daugiau konkurentų, tačiau turėtų geresnes
sąlygas atsiradimui ir plėtimuisi negu pirmuoju variantu. Kadangi gero
verslo priežastimi gali būti gera verslo idėja, tai prieš steigdamas įmonę
ir norėdamas pradėti verslą, pirmiausia privalau turėti gerą verslo idėją.
Gera verslo idėja yra ta, kuri atitinka vartotojų poreikius ir norus. Gerai
būtų jeei ši idėja būtų originali. Aš, kaip verslininkas, turiu rasti
naujovę ten, kur jos nemato kiti pradedantys verslininkai, galintys tapti
mano konkurentais. Tačiau mano steigiama įmonė neturi originalios verslo
idėjos, tokių įmonių Lietuvojo gana daug. Aš šį trūkumą bandysiu
kompensuoti ir tuo pačiu konkuruoti su p

panašaus tipo įmonėmis savo
originaliais darbo sprendimais.

Mano įmonė versis krovinių transportavimu Lietuvoje. Įmonė priklausys
paslaugas teikiančių įmonių tipui. Pasirnikau būtent šią veiklos sritį, nes
manau, kad Lietuvoje rinka dar ne pilnai užpildyta ir įmanoma sėkmingai
įsikurti ir konkuruoti su įmonėmis, teikiančiomis krovinių vežimo paslaugas
Lietuvoje. Didesnę įmonės užsakymų dalį turėtų sudaryti užsakymai krovinius
pervežti iš Kauno miesto ir jo rajono ribų į Kauno miesto, jo apskrities ar
kitų Lietuvos miestų teritorijas. Tačiau prieš imantis verslo, reikai jį
įteisinti. Tam reikia įmonę įregistruoti.

Šiuo metu įmonių įregistravima reglamentuoja Lietuvos Respublikos
įmonių rejestro įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir atskirų
teisinių formų (rūšių) įmonių įstatymai bei kiti teisės aktai. Nuajajame
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad visi juridiniai
asmenys turės būti įregistruoti juridinių asmenų registre, kuris bus
laikomas pagrindiniu valstybės registru. 2001 m. Birželio 12 d. Buvo
priimtas Lietuvos Respublikos juuridinių asmenų registro įstatymas, pagal
kurį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip juridinių asmenų
registro tvarkytoja, nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios perims
iš visų registruojančių institucijų duomenis bei dokumentus ir tvarkys
juridinių asmenų registrą. Kadangi aš pasirinkau akcinės bendrovės formą,
tai mano įmonė turi būti įregistruota savivaldybėje, nes savo įmonę
steigsiu lėšomis, gautomis iš banko, paskolos forma, o jokio užsienio
kapitalo mano įmonėje nebus. Dokumentų, reikalingų įmonės įregistravimui
savivaldybėje, sąrašas pateiktas 1 priede. Kadangi įmonė privalo turėti
vardą, aš savo įmonę nutariau pavadinti tokiu vardu, kuris atitiktų
teikiamų paslaugų turinį. Manau, ka
ad pavadinime turėtų būti žodis „ratai“.
Tačiau dar norėčiau, kad pavadinimą sudarytų dar vienas žodis,
apibūdinantis tuos „ratus“. Kadangi savo įmonę ruošiuosi registruoti Kauno
rajone Raudondvaryje, tai manau, kad pavadinimas AB „Raudoni ratai“
atitiktų abu, mano paties sau keliamus, reikalavimus. Paraiška firmos
vardui įregistruoti turi būti paduota Valstybiniame patentų biure. Paraišką
sudarančių dokumentų sąrašas pateiktas 2 priede.

Registravimo numeris, įmonės kodas ir PVM mokėtojo kodas bus gautas,
įregistravus įmonę Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Nuo tos
dienos, kai tai bus atlikta, AB „Raudoni ratai“ taps juridiniu asmeniu,
savo vardu įgis teises ir pareigas. Vadinasi, ji galės .pradėti vykdyti
ūkinę komercinę veiklą, sudarinėti sandorius ir panašiai.

Įmonės vadovu (direktoriumi) būsiu pats (Andrius Mačiulis).

Įmonę registruosiu savo gyvenamuoju adresu: Didžioji gatvė 1a-6, 4320
Raudondvaris, Kauno rajonas, Lietuva.

Vėlaiu, kai pavyks įsitvirtinti, planuoju savo įmonės patalpas perkelti
į Kauną, nes Kaune yra susitelkę daug daugiau įmonių, kurioms būtų
reikalingos mūsų paslaugos.

Aptarnavimui tikriausiai pasirinksiu AB „Vilniaus bankas“. Būtent šį
banka pasirinkau dėl to, kad pats jo paslaugomis dabar naudojuosi ir jokių
pretenzijų dėl teikiamų paslaugų neturiu. Manau, kad mano įmonę ir
apskritai, bet kurią įmonę aptarnaujantis bankas, turi gerai vykdyti savo
įsipareigojimus, teikti visas reiklaingas paslaugas, už tai reikalaudamas
kiek įmanoma mažesnio atlygio. Kadangi AB „Vilniaus bankas“ Lietuvoje
lyderio pozicijas dalinasi su Hanza – LTB banku ir sėkmingai konkuruoja,
pritraukdamas didelį kiekį klientų, tai galiu padaryti išvadą, kad jis
dirba kokybiškai. Tai da
ar viena iš priežasčių, dėl kurių rinksiuos šį
banką.

Dabartinis sąrašinis darbuotojų skaičius yra 59.

Kadangi mano įmonė yra akcinė bendrovė, tai ji atsako savo turtu, t.y.
grynuoju kapitalu. Ši atsakomybės forma paskatino mane pasirinkti būtent
akcinės bendrovės, o ne individualios įmonės formą, tokį variantą taip pat
svarsčiau. 3. Įmonės organizacinė valdymo struktūra
Aukščiausiu valdymo organu AB “Raudoni ratai“ yra visuotinis akcininkų
susirinkimas Šis susirinkimas šaukiamas reguliariai, pasibaigus vieneriems
ūkiniams metams. Šis susirinkimas gali būti sušauktas ir ypatingais
atvejais. Šio susirinkimo narių pareigas sudaro įmonės tarybos išrinkimas.
Įsikūrus įmonei, visuotino akcininkų susirinkimo dalyviai išrinko įmonės
tarybą. Dabartinės jų pareigos – patvirtinti arba atmesti tarybos narių
pasikeitimą, naujų tarybos narių priėmimą. Įmonės tarybą sudaro 5 nariai
(įmonės direktorius, 2 ekonomistai, įmonės ryšių plėtros direktorius ir
klientų paieškos vadybininkas). Klientų paieškos vadybininkui pavaldus
reklamos direktorius ir sekretorė. Įmonės direktoriui pavaldi valytoja, 3
sargai, 3 mechanikai ir keturi, atskirų regionų vadovai,. Jiems pavaldūs
vairuotojai ir krovikai. Taip pat įmonėje dirba finansininkė, kuri
tiesiogiai pavaldi įmonės diektoriui. Įmonės organizacinė valdymo sistema
pavaizduota 3 priede. 4. Darbo pasidalijimas ir kooperavimas
Kadangi kiekvienos organizacijos, nesvarbu kokia ji bebūtų (komercinė
ar pelno nesiekianti) pagrindinu tikslu yra gerai organizuotas ir
kokybiškai bei kiek įmanoma greitai atliekamas darbas, tai jose būtinas
darbo pasidalijimas. Kiekvieno darbuotojo pareigos numatytos ir aptartos
įmonės įstatymų rinkinyje. Taip pat jos yra išdėstomos darbo sutartyse,
kurias pasirašo nauji darbuotojai, ateinantys dirbti į įmonę.

Žmogaus darbingumas priklauso nuo įgimtų savybių – kūno f
fizinio
sudėjimo ir pajėgumo, protinių sugebėjimų amžiaus bei išmoktų savybių –
pasirengimo ar apmokymo darbui, darbo metu sukauptos patirties. Kokį darbą
įmonėje atliks darbuotojas priklauso nuo jo sugebėjimų ir įmonės tarybos
sprendimo, kuris grindžiamas darbuotojo įvertinimu.

Darbui reikalingos tam tikros pastangos ir atsakomybė, o taip pat ir
veikimo laisvė. Kiekvienas darbininkas, kokio jis rango bebūtų, turi
stengtis dirbti gerai ir našiai, siekdamas kuo aukštesnės darbo kokybės.
Taip pat kiekvienas darbuotojas savo darbo vietoje turi jaustis laisvas.
Mūsų įmonės darbuotojai skatinami duoti pasiūlymus, kurie būtų naudingi
įmonei ir galėtų pagerinti darbo sąlygas ir patį darbą. Taip pat
darbuotojama nedraudžiama priimti individualius sprendimus, kurie nėra
tradiciniai, tačiau kiekvienas darbuotaojas turi būti atsakingas už savo
padarytus veiksmus ir sprendimus. Visų pirma darbuotojas turi būti
atsakingas už jam paskirtą darbą, jo gerą atlikimą. Jeigu darbuotojas randa
naują, jam daugiau priimtiną, užduoties atlikimo būdą, kuris yra priimtinas
įmonei, nekenkia jos darbuotojams, klientams ir teikiamų paslaugų kokybei,
tai jis ne tik gali, bet ir privalo naudoti tokį užduočių atlikimo būdą.

Darbo pasidalijimas yra tiesiogiai susijęs su darbo kooperavimu, tai
yra su skirtingų specialybių įmonės darbuotojų bendradarbiavimu.
Optimizuojant darbo kooperavima siekiama suderinti darbuotojų tikslus su
visos įmonės tikslais. Taip pat siekiant optimizuoti darbo pasidalijimą ir
kooperavimą konkrečiai apibrėžiamos kiekvieno darbuotojo funkcijos ir
pareigos. To reikia, kad kiekvienas žinotų jam skiriamą užduotį ir atlikimo
būdą, nors vykdant užduotį darbuotojui suteikiama daugiau laisvės.
Kiekvienas darbuotojas gauna užduotį, kuri atitinka jo žinias ir praktinę
patirtį bei įgūdžius. Jeigu užduotis yra per sunki, tai skiriami keli
darbininkai darbui atlikti. Jei užduotis neatitinka darbuotojo žinių ir
kvalifikacijos, ieškomas darbuotojas, kuris ją atitiktų.

Šiuo metu įmonėje dirba 59 darbuotojai:

• Įmonės direktorius

• Finansinikė

• Ryšių plėtros direktorius

• Klientų paieškos vadybininkas

• Ekonomista – 2

• Regionų vadovai – 4

• Reklamos direktorius

• Sekretorė

• Mechanikai – 3

• Vairuotojai – 20

• Krovikai – 20

• Sargai – 3

• Valytoja

Įmonės veiklą koordinuoja įmonės tarybos nariai, atsižvelgdami į įmonės
direktoriaus, klientų paieškos vadybininko ir vyr. finansininkės
ataskaitas. Įvertinę įvairius veiklos rodiklius, įmonės tarybos nariai
sprendžia įmonės plėtros, naujų paslaugų tiekimo ir panašius klausimus.

Įmonės direktorius organizuoja finansininkės, mechanikų, sargų,
valytojos darbus. Nustato darbo valandas, tvarkaraščius, sprendžia
klausimus dėl darbuotojų atostogų. Jis priima naujų darbuotojų priėmimo ar
netinkamų darbuotojų atleidimo iš darbo nutarimus. Taip pat priima
sprendmus dėl įvairių renginių, skirtų įmonės darbuotojams organizavimo.
Įmonės direktorius taip pat yra ir įmonės tarybos pirmininkas. Jis,
kiekvienų ūkio metų pabaigoje steigiamame visuotiniame akcininkų
susirinkime privalo paruošti ataskaitą apie įmonės veiklos rezultatus.

Finans.ininkė yra atsakinga už visas finansines įmonės operacijas. Taip
pat ji kas mėnesi turi ruošti įmonės veiklos ataskaitas ir pateikti jas
įmonės direktoriui.

Ryšių plėtros direktorius yra atsakingas už palankias sąlygas perkant
įvairias prekes ir paslaugas, reikalingas įmonės sėkmingam funkcionavimui.
Pavyzdžiui: įvairios sutartys su autoservisais ar kuru prekiaujančiomis
įmonėmis.

Klientų paieškos vadybiniko pareigos yra ieškoti naujų klientų, siūlyti
mūsų įmonės paslaugas įmonėms, kurios naudojasi kitų įmonių paslaugomis.

Įvertinant įmonės krovininių mašinų galimybes ir būklę, sudaromas jų
panaudojimo kalendorinis grafikas. Kiekvienas iš krovininių automobilių
apžiūrimas mechanikų pagal numatytą grafiką arba atsižvelgus į vairuotojų
pastabas apie gedimus ar nusiskundimus dėl prastos būklės. Taip pat
mechanikai yra atsakingi už savo darbo vietos tvarką.

Reklamos direktorius yra atsakingas už įmonės įvaizdžio kūrimą. Taip
pat jam priklauso visa veikla, kuri susijusi su įmonės reklama.

Sekretorė priima užsakymus telefonu iš pastoviai mūsų įmonės
paslaugomis besinaudojančių įmonių bei privačių asmenų. Taip pat suteikia
įvairią informaciją apie įmonės teikiamas paslaugas suinteresuotiems
asmenims. Taip pat priima paraiškas dėl įsidarbinimo bei jas perduoda
direktoriui.

Pagal gaunamus užsakymus, Lietuva yra suskirstyta į keturis regionus.
Už užsakymų į kiekvieną iš šių regioną vykdymą atsako regionų vadovai.
Kiekvienas jų nutaria, kuris iš jam pavaldžių vairuotojų ir krovikų turi
įvykdyti paskirtą užduotį. Jis organizuoja visų užsakymų, kurie susiję su
jam skirtu regionu, vykdymą.

Vairuotojai yra atsakingi už vežamų krovinių saugumą, pristatymą,
užduoties atlikimo kokybę. Jeigu tai yra būtina, kartu su vairuotoju
važiuoja iki dviejų krovikų. Į vairuotojo pareigas taip pat įeina krovinio
pakrovimas ir iškrovimas. Ir vairuotojas ir krovikai atsako už kraunamo
krovinio saugų pakrovimą.

Tinkamas darbų paskirstymas yra susijęs su optimaliu įmonės darbuotojų
skaičiumi. Jeigu bus per mažai darbuotojų, tai darbas gali būti per daug
intensyvus, kas gali mažinti atlikimo kokybę, gali tekti dirbti
viršvalandžius ar beišeiginių. Jeigų darbuotojų įmonėje bus per daug, tai
įmonė dirbs nenaudingai, nes bus naudojami didesni ištekliai, negu reikia,
o tai reiškia, kad išlaidos bus didesnės, negu galėtų būti. 5. Organizacijos vidinė ir išorinė aplinka
Organizacijos aplinką galima suskirtsyti į vidinę ir išorinę. Įmonės
vidinę aplinką formuoja įmonės tikslai, struktūra, uždaviniai, technologija
ir dirbantys joje žmonės. Vidinė įmonės aplinka ir jos veiksniai patekti 1
paveiksle.
[pic]

1 pav. Įmonės vidaus aplinka ir ją sudarantys veiksniai

Įmonės išorinę aplinką sudaro užduoties ir bendroji aplinkos. Bendrąją
aplinka sąlygoja daug veiksnių. Visų pirma, analizuojant bendrąją aplinka
socialiniu kultūriniu požiūriu, įtaką daro gyventojų kultūrinės vertybės
bei papročiai. Tai lemia produkcijos ir teikiamų paslaugų standartus bei
normas. Jei žiūrėti iš ekonominės pusės, tai bendrąją aplinka daug kuo
priklauso nuo šalies, kuriojeveikia įmonė, ekonominio išsivystymo lygio.
Taip pat labai svarbus yra ir politinis aspektas. Visuomeninė sistema,
kuria sudaro centralizuotos ar rinkos ekonomika, ir su ja susiję įstatymai
sąlygoja įmonės veiklos galimybes ir laisvę, kainų lygį, mokesčių tvarką ir
panašiai. Technologinė aplinka veikia ir gamybą, ir joje dirbančius žmones,
bei jų darbą. Ji taip pat lemia produkcijos galimybes konkuruoti su
konkurentų pagaminta produkcija. Tuo tarpu užduoties aplinką nulemia įmonės
iškelti ir siekiami tikslai bei vykdomos užduotys. Į šią aplinką įeina visi
veiksniai, kurie yra susiję su įmonės veikla. Tai – konkurentai,
vartotojai, tiekėjai, bankininkai, akcininkai, kontrolieriai, profesinės
sąjungos, kompanjonai. Visus juos savo ruožtu veikia bendroji aplinka.
Įmonės išorinė aplinka pavaizduota 2 paveiksle.

Kiekviena sėkmingai norinti dirbti organizacija ar įmonė turi pažinti
savo aplinką ir daryti jai įtaką. Atskira organizacija bendrąjai aplinkai
įtakos padaryti negali, tačiau užduoties aplinkai įtaką įmonė padaryti gali
ir turi, jeigu nori susikurti sau palankias veikimo sąlygas. Tai daroma
įvairiais būdais. Mųsų įmonės ieško kelių tiekėjų, kurie galėtų pasiūlyti
mažiausias įmoanomas degalų, automobilių remonto ar priežiūros kainas,
suteikdami kuo aukštesnės kokybės paslaugas. Taip pat domimės savo
konkurentų veikla tiek, kiek tai įmanoma. Darome tyrimus apie jų veikimo
paplitima, kainas, teikiamas paslaugas ir panašiai tam, kad galėtume jų
veiklą palyginti su savo ir padaryti naudingas išvadas. Taip pat naudojame
reklamos paslaugas kiek tai leidžia mūsų įmonės finansinės galimybės.
[pic]

2 pav. Įmonės išorinė aplinka ir jos veiksniai

Įmonės atsakas bendrąjai aplinkai yra socialinė atsakomybė. Ja
pagrindžiami įmonės įsipareigojimai prisidėti prie visuomenės gyvenimo
gerinimo tuo pačiu siekiant savų tikslų. Plačiau apie mūsų įmonės socialinę
atsakomybę pakalbėsiu vėliau. 6. Pagrindinės veiklos kryptys
Pagrindinę komercinę įmonės veiklą sudaro krovinių vežimas Lietuvos
teritorijoje. Dažniausiai specializuojamės įvairios įmonių produkcijos
vežimu, tačiau esant pageidavimams galime suorganizuoti ir atlikti įvairios
formos, dydžio, būsenos ar paskirties krovinių vežimą. Įmonės teikiamų
paslaugų sąrašą sudaro:

1. Įvairios kietos produkcijos transportavimas

2. Žemės ūkio produktų transportavimas

3. Degalų transportavimas

4. Įvairių kenksmingų medžiagų transportavimas

5. Baldų transportavimas

6. Įvairių kitų krovinių transportas 7. Socialinė atsakomybė
Kaip jau minėjau, įmonės socialinė veiklą sudaro vykdomi
įsipareigojimai, gerinant visuomenės gyvenimą, tuo pačiu siekiant ir savų
tikslų.

Atsižvelgus į tai, kokį pelną gauna mūsų įmonė kiekvienų ūkinių metų
pabaigoje, mes remiame kelių Lietuvos vaikų namus.

Taip pat kaip ir visos kitos pelno siekiandčios organizacijos, mes
mokame kelių mokestį, kurį sudaro 0,3% suma nuo gautų pajamų. Taip pat
mokame ir visus kitus privalomus mokesčius.

Kadangi mūsų veiklos sėkmingumas priklauso nuo visuomenės galimybių ir
turimos informacijos, tai kasmet bendrai su konkurentais organizuojame
parodą, kurioje pateikiama daug informacijos apie Lietuvos vežėjų ir visų
transportavimo paslaugas teikiančių įmonių galimybes. Šioje parodoje taip
pad dalyvauja ir užsienio įmonės. Tai gal daugiau naudinga patiems
vežėjams, bet žmonės turi galimybę sužinoti apie visas su transportavimu
susijusias problemas ir jų sprendimo būdus. Šios parodos metu organizuojami
geriausio krovininio automobilio vairuotojo rinkimai.

Taip pat mūsų įmonėje vystoma vairuotojų kultūringo elgesio programa.
Ant kiekvieno įmonės krovininio automobilio stambiais skaičiais parašytas
nusiskundimų vairuotojais telefonas ir krovininio automobilio valstybinis
numeris. Atsižvelgiame į gautus skundus ar pagirimus, skirdami premijas ir
paskatinimus arba įspėjimus ar nuobaudas vairuotojams. Tai ne tik priverčia
mūsų įmonės vairuotojus jausti atsakomybę už savo darbo kokybę, bet ir
apsaugo visuomenę nuo nepageidaujamų pavojų. 8. Planavimas ir strateginis valdymas
Strateginis valdymas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas.
Remdamasi juo įmonė sugeba laiku prisitaikyti prie išorinės aplinkos
veiksnių pokyčio ir tokiu būdu efekyviau išnaudoja savo galimybes.
Strateginio valdymo rezultatu galima vadinti parengiamą strategiją, kurią
sudaro sprendimų visuma, apibrėžianti įmonės svarbiausius ateities tikslus
ir veiksmus bei priemones, kurios bus naudojamos įgyvendinant tuos tikslus.
Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso nuo:

1. įmonės veiklos pobūdžio (įvairios transportavimo paslaugos)

2. finansavimo šaltinių (komercinė, pelno siekianti įmonė)

3. nuosavybės (privati įmonė, priklausanti akcininkams)

4. dydžio (vidutinė įmonė)

įmonės strategijos esmę plačiau atskleidžia tokie momentai:

1. strategija turi tam tikrame konkretizacijos lygyje apibrėžtą

tikslinę orientaciją. Mūsų atveju orientuojamasi į tikslą, kuris

yra dirbti kuo pelningiau ir plėsti savo verslą.

2. neatsiejama strategijos dalis yra veiksmai ir priemonės jiems

įgyvendinti. Šią dalį mūsų įmonėje sudaro įvairios priemonės,

kuriomis mes siekiame įgyvendinti mūsų pagrindinius tikslus. Tai

ne tik įvairūs įmonės tarybos sprendimai dėl įmonės veiklos ir

jos krypties bei plėtimosi, bet ir įvairūs tyrimai, kurie padeda

aiškiau suprasti vartotojų poreikius bei galimybes naudotis mūsų

paslaugomis, o taip pat ir konkurentų veiklos analizė bei

įvertinimas.

3. strategija susiejama su tam tikru vidutinės trukmės

perspektyviniu laiko periodu. Kadangi mano įmonė dar yra gana

jauna, tai šis laikotarpis da gana trumpas (3 metai).

Pagrindiuniu strategijos tikslu yra įsitvirtinimas rinkoje.

4. strategija formuojama atsižvelgiant į organizacijos išteklių

potencialą, kuris lemia įmonės silpnybes ir stiprybes.

Pagrindinius mūsų įmonės išteklius sudaro investicijos į naujų

krovininių automobilių prikimą, kuriais galima būtų naudotis be

didelių sąnaudų. Kadangi įmonė dar nėra ilgai dirbanti, tai ir

technika, kurią naudojame yra senesnė, negu mes norėtume. Bet ir

toliau sėkmingai vystantis verslui, galima bus daugiau

investuoti.

5. strategija kuriama atsižvelgiant į organizacijos išorinės

aplinkos situaciją, kuri lemia ir organizacijos galimybes bei

grėsmes jai. Prieš pradedant vestis transportavimo paslaugų

teikimu, mes įvertinom galimybes konkuruoti ir plėstis krovinių

transportavimo rinkoje. Kadangi kiekvienais metais pgaminamos ir

parduodamos produkcijos apimtis įvairiose ūkio šakose vis didėja,

tai mūsų teikiamų paslaugų reikia vis daugiau ir daugiau.

Įvertinę šį faktorių bei galimybę konkuruoti su oponentais, esame

nusiteikę optimistiškai.

6. strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį indėlį įneša į

pridėtinės vertės kūrimą organizacijoje. Kadangi mes jokios

produkcijos negaminame, o tik ją tranportuojame, tai apie didelę

pridėtinę vertė šnekėti netikslinga. Tuo labiau, kad stengiamės

laikyti tokias kainas, kuriomis būtų galima sėkmingai konkuruoti

su kitomis, panašia veikla užsiimančiomis įmonėmis. Kainos

mažinimą kompensuoja užsakymų skaičiaus augimas.

7. strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį konkurencnį pranašumą

įgyja organizacija.

Būtina skirti strateginius ir operatyvinius sprendimus. Strateginiai
sprendimai yra tie, kurie susiję su įmonės esminėmis problemomis, kurios
iškyla sąveikaujant su išorine aplinka, ir veiksniais, kurie savo
išskirt.umu teikia konkurencinį pranašumą prieš kitas organizacijas. Tai
tokie sprendimai, kaip tiekėjų pasirinkimas, kurie tiekia aukštos kokybės
prekes ir paslaugas išskirtinomis sąlygomis. Pavyzdžiui perkant didesnį
kiekį kuro ar naudojantis paslaugomis daug ir reguliariai sudaromis
sutartys, kuriose numatytos mažesnės atsiskaitymo kainos, negu tos,
kuriomis atsiskaito kitos įmonės ar individai, o ypač konkurentai.
Operatyviniai sprendimai yra tokie, kurie susiję su vidine operatyvine ir
einamąja organizacijos veikla. Kadangi strategijoje rekomenduojama išvengti
pernelyg didelės jos detalizacijos operacinio tipo sprendimai, tai jiems
skiriame ne tiek daug reikšmės. Tačiau neišvengiamai tokių sprendimų yra.

Organizacijos strateginis valdymas stipraiai siejasi su strateginiu
planavimu. Bandrai planavimas yra valdymo ciklo funkcija, kurios
realizacijos rezultatu tampa apibrėžti įmonės tikslai ir nustatyti veiksmai
bei priemonės tiems tikslams pasiekti. Logiškai žiūrint, planavimas yra
priminė valdymo funkcija, jis sudaro pagrindą kitoms valdymo funkcijoms
(organizavimui, vadovavimui ir kontrolei). Tik parengus planą atsiranda
galimybė parinkti vykdytoją, parengti struktūrą, paskirstyti funkscijas ir
užduotis, motyvuoti vykdytojus bei jiems vadovauti, užtikrinti bendravimą
tarp vykdytojų bei vertinti jų darbo kokybę. Planavimas turi specifinį ryšį
su kontrole ir yra neatsiejamas nuo jos. Nors kontrolė didžiausią dėmesį
skiria nukrypimamas nuo nustatytų standartų, ji tuo pačiu ypatingai siejasi
su planavimo procese apibrėžtais tikslais. Pagrindinis kontrolės tikslas
yra užtikrinti planų įgyvendinimą. Planavimas yra intelektinis procesas,
leidžiantis sukurti veiksmų planą. Planavimas susideda iš šių žingsnių:

1. Poceso inicijavimas. Planavimas nevyksta savaime, o turi būti

inicijuojamas. Tai galima padaryti dveim būdais. Vadovas gali

įpareigoti žemesnio lygio vadovus, kurie atsakingi už skirtingas

veiklos sritis, sudaryti planus, kurie sudaro bendrą planą. Taip

pat, žemesnio lygio vadovai, matydami įmonei iškilusias grėsmes ir

pavojus gali sudaryti planus, kaip jų išvengti, tuo taip pat

prisidėdami prie įmonės veiklos planavimo.

2. Planavimo prielaidų apibrėžimas. Planavimo prielaidos susijusios

su ateities situacijomis, kuriomis bus bandoma įgyvendinti planą.

Šios preilaidos apima ir vidinę ir išorinę įmonės aplinką.

Kadangi, planuojant įmonės veiksmus, į visus išorės ir vidaus

veiksnius atsižvelgti neįmanoma, tai dėmesys atkreipiamas į

pagrindinius, didžiausią įtaką galinčius padaryti, veiksnius.

3. Tikslų formulavimas. Nustatomi pagrindiniai įmonės tikslai ir

tiksliai apibrėžiama, kas turi būti pasiekta, tam, kad galima būti

apibrėžti tolesnius veiksmus.

4. Aternatyvų identifikavimas. Šiame žingsnyje įvardijami

alternatyvūs būdai, kurie užtikrina apibrėžtų tikslų įgyvendinimą.

Kadangi laikas yra svarbus veiksnys, tikslinga atmesti visas

alternatyvas, kurios nėra naudingos.

5. Alternatyvų įvertinimas. Atsižvelgiant į suformuluotus tikslus ir

planavimo prielaidas, kiekviena alternatyva yra tiriama,

stengiantis įvertinti silpnuosius ir stipriuosius jos aspektus.

6. Geriausios alternatyvos parinkimas. Nusprendžiama dėl vienintelės,

geriausiai tinkančios, alternatyvos pasirinkimo.

7. Atraminių planų kūrimas. Sukūrus pagrindinį planą, būtina parengti

atraminius planus, kurie detalizuoja pagrindinį planą. Kuriant

kiekvieną atraminį planą, vėl išnaujo praeinami visi planavimo

proceso žingsniai. Bendrasis ir atraminiai planai yra papildomi
.

biudžetiniais planais, kurių pagrindu paskirstomi finansiniai

ištekliai ir kurie sukuria sąlygas planams įgyvendinti.

8. Plano įgyvendinimas. Jis realizuojamas per kitas valdymo funkcijas

(organizavimą, vadovavimą ir kontrolę).

9.

Planavimas yr traktuojamas kaip formalizuotas procesas. Planavimo
formalizacija reiškia, kad visi išvardinti planavimo proceso žingsiniai yra
griežtai ir tiksliai aprašyti procedūromis ir taisyklėmis. Dėl šios
priežasties vadovui tenka labai didelė atsakomybė planujant įmonės veiklą.
Kadangi mano verslas yra dar gana jaunas, tai planuojama trumpesniam
laikotarpiui ir kasmet planas papildomas vėlesniam laikotarpiui,
atsižvelgiant į einamojo laikotarpioi plano įvykdymą ir susidariusias
sąlygas išorinėje aplinkoje.

Strateginis valdymas organizacijoje neapsiriboja vien formalia
strateginio planavimo sistema, o apima ir strateginį mąstymą, kuris negali
būti formalizuotas ir yra daugiau kūrybinis, o ne formalus.

Bendrovėja vyrauja metodologija iš apačios į viršų. Regionų vaovai,
atsižvelgdami į susiklosčiusias sąlygas planuoja tolesnį darbą ir jo
plėtimosi perspektyvas asvo regionuose, pateikdami plėtimosi projektus
direktoriui, kuris įmonės taryboje kartu su kitais jos nariais tiria,
įvertina siūlomų idėjų galimybes ir patvirtina arba atmeta tuos planus.

Įmonėje planavimą papildo valdymas per tikslus. Bendri įmonės tikslai
yra įgyvendinami realizuojant individualius darbuotojų tikslus, suformavus
įmonės tarybos ir vadovų sutarimą. Kiekvieno iš vadovų tikslai yra tiksliai
apibrėžti, išmatuojami, terminuoti ir užtikrina bendrovės tikslo
įgyvendinimą. Vadovai pripažįsta valdymo per tikslus pranašumus įmonėje.
Jie demonstruoja šį įsįpareigojimą žodžiais ir veiksmais, kurdami politiką,
priimdami ir įgyvendindami sprendimus, paskirstydamas užduotis vykdytojams.

Sprendimo pasirinkimą lemia įmonės išorinės galimybės ir įmonės vidinės
stiprybės, kurios išryškėja strateginės analizės rezultate. Rengiant
sprendimą yra įvertinami kai kurie svarbiausieji sėkmės veiksniai.
Strateginis sprendimas buvo parinktas iš tam tikros alternatyvų aibės pagal
tikslinę strategijos orientaciją ir kitus sprendimų vertinimo kriterijus.
Tarp strateginių sprendimų egzistuoja tarpusavio ryšiai ir priklausomybės:
vieni strateginiai sprendimai veikia priimtą sprendimą, o pats priimtas
sprendimas taip pat daro įtaką kitiems sprendimams. Todėl, kad
organizacijos strategija neturėtų vidinių prieštaravimų, strateginiai
sprendimai turi būti suderinti tarpusavyje. 9. Įmonės misija ir vizija
Kuriant įmonės strategines alternatyvas, svarbu turėti ateities,
kurioje teks dirbti ir gyvuoti, viziją. Vizija traktuojama kaip sąmoningai
apibendrintas supratimas ir suvokimas, kodėl, kur ir kokiu būdu įmonė
konkuruos ateityje su savo konkurentais. Mano bendrovė konkuruoja su
daugeliu įmonių dėl vietos rinkoje ir išteklių. Mes turime tam tikros
veiklos ambicijas, kurias yra naudinga ir privalu atspindėti vizijoje, nes
taip būtų galima geriau pagrįsti savo strateginius sprendimus. Mūsų
strateginės alternatyvos, kurios gali būti išplėstos sukūrus naują arba
praplėtus senąją viziją, skatina tolimesnį įmonės misijos ir tikslų kūrimą.
Atllkdami dar neužimtos rinkos dalies tyrimus, atliekam naujas plėtros
sritis ir bandome nustatyti naujas strategines galimybes. Mūsų įmonė jaučia
technikos tobulėjimo ir gyvenimo pokyčių svarbą, todėl daromos išvados
tiriant ne tik esamą situaciją, bet ir tolyn einančių technologijų
galimybes. Kadangi vizija nėra taip griežtai įpareigojanti, kaip misija ar
tikslai, tai ji vienodai įtakoja įmonės tarybos ir žemesnio lygio vadovų
sprendimus. Vizija yra tik ateities vaizdinys. Paprastai toks vaizdinys
siejamas su tolima perspektyva, konkrečiai neapibrėžiant jos trukmės. Dėl
to vizijos negalima sutapatinti su įmonės misija ar tikslais. Skirtingai
nuo vizijos, misija tiksliai apibūdina vaidmenį ir užduotis, kurias mes
pasirinkome, atsižvelgdami į dabartinę situaciją. Misiją ir tikslus mes
susiejame su kuo konkrečiau apibrėžtu laiko periodu ir nustatytais įvykdymo
periodais. Misija įpareigoja mus daryti tam tikrus veiksmus ir sprendmus.

Kurdami savo viziją rėmėmis numatymo, platumo, konsensuso, unikalumo ir
veiksmingumo kriterijais. Nors ir laikoma, kad vizijos parengimas yra
vadovo funkcija, mūsų įmonės viziją kuria visų lygių vadovai. Keikvienas
savo regiono vadovas, įmonės ryšių plėtros vadybininkas, klientų paieškos
vadybininkas ir kiti vadovai kuria savo vizijas, kurios sudaro bendrą
įmonės viziją. Vyriausioji finansininkė taip pat atsižvelgdama į praėjusių
kelių metų veiklos rodiklių kitimą gali prognozuoti kitų metų sėkmę ar
nesėkmę, taip kurdama viziją. Kadangi vizija nėra tas dalykas, kuris
privalo būti realiai įformintas atitinkamu dokumentu, tai mūsų įmonėje ji
egzistuoja tik neoficialiai. Savo mintimis įvairių lygių vadovai dalinasi
tarpusavyje, taip apibrėždami įmonės galimybes ir galinčius iškilti
sunkumus bei palankias situacijas.

Formuluodami savo misiją bandėme trumpai aprašyti veiklos kryptis ir
trumpai pagrįsti jos reikalingumą ir naudą mums bei vartotojams. Misija
reikalinga tam, kad galėtume pateikti visiems dalininkams glaustą
informaciją apie tai, kokia mūsų įmonės paskirtis ir kokia veiklos kryptis.
Taip pat bandėme aiškiai ir paprastai, kad kiekvinenas dalininkų galėtų
suprasti pagrindines su mūsų veikla susijusias idėjas. Taip pat manome, kad
mūsų misija turėtų padėti sprendžiant nemažai su įmonės veikla susijusių
problemų.

Mūsų misijos formuluotė būtų tokia:

Mūsų misija yra teikti vartotojams kokybiškas ir nebrangias įvairų
krovinių transportavimo paslaugas, bei padėti visais atvejais, kai iškyla
problemų dėl krovinių vežimo Lietuvoje. Stengsimės didinti savo teikiamų
paslaugų asortimentą, specializuotis apskritai visų tipų kovinių
transportavime. Savo darbu stengsimės patenkinti bet kokius klientų norus,
susijusius su krovinių vežimu. Stengsimės darbus atlikti kookybiškai,
greitai ir nebrangiai. Visa mūsų veikla bus organizuota taip, kad būtų
gerinamas visuomenės gyvenimas.

Vizija – artimoje ateityje stengsimės visiškai įsitvirtinti krovinių
transporto paslaugų rinkoje. Kai tai bus įvykdyta, plėsim savo įmonės dydį
ir bandysim apimti kuo didesnę rinkos dalį. 10. Organizavimas
Organizavimas yra dinamiškas procesas, nes negalima visko sutvarkyti
taip, kad visą laiką būtų gerai. Taip yra todėl, kad veiklos sąlygos
pastoviai kintai ir tai, kas atrodė gerai suorganizuota vienu metu, po kiek
laiko gali atrodyti visiška nesąmone. Vienas svarbiausių organizacinių
darbų yra įmonės personalo suskaidymas į tam tikras grupes ir tų grupių
hierarchinių lygių nustatymas. Šis procesas dar vadinamas valdymo
organizavimu. Viena pirmųjų ir pagrindinių tokio įmonės personalo
suskaidymo priežasčių yra darbo pasidalijimas. Jis sąlygoja didesnį darbo
našumą, nes darbų atlikimas supaprastėja, sutrumpėja jų atlikimo laikas.

Yra dviejų rūšių pavaldumas: tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis
arba linijinis pavaldumas nusako ryšį tarp įmonės darbuotojo ir jo
tiesioginio viršininko. Pavyzdžiui – regionų vadovai tiesiogiai pavaldūs
įmonės direktoriui. Netiesioginis arba funkcinis pavaldumas pasireiškia
įmonės daruotojų bendradarbiavime. Kiekvienas regionų vadovas gali patarti
įmonės direktoriui įvairiais klausimais, taip pat gali patarti kito regiono
vadovui darbo organizavimo klausimais, tačiau jis negali įsakyti sau
nepavaldžiam darbininkui, ką ir kaip jis turi daryti. Taigi tas pats asmuo
skirtingų padalinių darbuotojams gali būti ir tiesioginis, ir funkcinis
vadovas.

Mūsų įmonėje personalas yra suskirstytas į skirtingas grupes pagal
kelis principus. Visi darbuotojai yra suskirstyti pagal funkcinio pavaldumo
struktūrą ir pagal veiklos sritis.

Specializacija visada reikalauja koordinavimo ir savarnkiškumo
suteikimo padaliniams. Tačiau negali būti absoliutuaus padalinių
savarankiškumo, nes kiekvienas padalinys turi prisidėti prie bendrų įmonės
tikslų siekimo. Dėl to mūsų įmonės kiekvienas iš vadovų turi asmeninę
laisvę darbo veiksmams, tačiau jis vistiek lieka pavaldus savo tiesioginiam
viršininkui. Kiek teisių perduodama kiekvienam vadovui, toks ir yra
centralizavimo laipsnis. Decentralizavimas reiškia, kad aukštesnio lygio
vadovas (pavyzdžiui – įmonės direktorius) dalį sprendimo, vykdymo ir
atsakomybės perduoda žemesnio lygio vadovui (pavyzdžiui – regiono B
vadovui). Kadangi mano įmonėje direktorius tiesiogiai vadovauja vienuolikai
žmonių, o tai yra šiek tiek per daug, tai įvairiais, ne itin reikšmingais
klausimais jis konsultuojasi su savo pavaldiniais, o kartais ir paveda
jiems atlikti šiuos sprendimus. Tokiu būdu greičiau priimami ir vykdomi
sprendimai, o įmonės veikla tampa gyvybingesnė.

Įmonės organizacinė struktūra pavaizduota 3 priede. 11. Kontrolė
Kontrolė labai reikšminga ir sudėtinga vadybos funkcija. Pirmiausia
reikia atsižvelgti į vieną iš reikšmingiausių kontrolės savybių – ji turi
viską aprėpti. Vadovas kontroliuoja, nes tai įeina į jo pareigas net tada,
kai specialiai to jam niekas nepavedė. Todėl kontrolė negali virsti tik
kontrolieriumi paskirto vadovo ir jo pavaldinių prerogatyva. Kontrolė yra
pagrindinis vadybos elementas: ji lydi planavimą ir organizavimą. Be
kontrolės negalima nagrinėti nei vieno vadybos elemento.

Kontrolė yra reikalinga tam, kad viskas būtų daroma pagal planus,
instrukcijas ir įsakymus. Jos tikslas pastebėti klaidas ir silpnas vietas
norint jas ištaisyti ir vėliau jų nekartoti. Kontroliuoti reikia viską:
darbuotojų veiklą ir veiksmus, medžiagas ir įrenginius.

Kontrolę reikia pradėti tuoj pat, kai suformuluoti tikslai ir
paskirstytos užduotys ar įkurta įmonė. Planai ar kuriamos įmonės struktūra
yra tik įsivaizduojamas ateities paveikslas ir daug kas gali sutrukdyti
juos įgyvendinti. Norint tam iš anksto pasirengti ir tinkamai reaguoti į
išorės bei vidaus aplinkos pokyčius, reikia turėti mechanizmą, kuris
įvertintų aplinkos įtaką bendrovė. Kontrolė padeda išsiaiškinti problemas
ir taip koreguoti įmonės veiklą, kad problemos neperaugtų į krizę.

Bendrovė privalo laiku pastebėti savo klaidas ir jas ištaisyti, kad jos
nesutrukdytų siekti tikslų. Kontrolė turi remti ir skatinti viską, kas
bedrovėje yra gero. Iš kontrolės teikiamos informacijos vadovas mato, kur
pasiekta pažangos ir kur patirta nesėkmė. Kontrolė duoda tam tikrą
garantiją, kad bendrovė savo tikslus pasieks.

Veiksmingai kontrolei reikia dviejų pradinių sąlygų:

1. turėti planus;

2. gerai žinoti įmonės struktūrą.

Planas yra kontrolės pradžia, nes jis tampa tuo normatyvu, su kuriuo
lyginami gauti ar pageidaujami rezultatai.

Kontrolė tik tada padėjo įgyvendinti bendrovės tikslus, kai:

turėjo strateginį kryptingumą;

buvo orientuota į rezultatus;

atitiko kontrolės objektą;

operatyviai teikė informaciją;

buvo lanksti, paprasta ir ekonomiška.

Tik strateginio pobūdžio kontrolė yra rezultatyvi – atitinka
pagrindinius įmonės prioritetus ir juos remia. Strateginės reikšmės
neturinčios kryptys gali būti rečiau tikrinamos.

Rezultatų analizė ir jų skelbimas buvo svarbios priemonės siekiant
tikslo. Galutinis kontrolės tikslas – spręsti bendrovės problemas, bet ne
rinkti informaciją, sudarinėti standartus ar nurodinėti problemas.

Kontrolės sistema atitinka kontroliuojamą veiklą. Ji turi veiksmingai
ištirti veiklą ir įvertinti tai, kas iš tikro svarbu.

Operatyvumas reiškia, kad kontrolė ir jos rezultatų įvertinimas yra
adekvatus kontroliuojamam procesui. Kontrolė yra lanksti ir sugeba
prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Kuo kontrolės sistema
paprastesnė, tuo geresnė; ši sistema turi būti suprantama visiems, kurie su
ja susiduria. Sudėtinga sistema gali prarasti sugebėjimą tinkamai valdyti
situaciją.

Išlaidos kontrolei didina įmonės pranašumą ir pelningumą, artina ją
prie prioritetinių tikslų įgyvendinimo. Todėl, kai išlaidos kontrolės
sistemai didesnės už jos duodamą naudą, kontrolės sistemą reikia keisti.

Bet kuriuo atveju, kontrolės procedūra susideda iš šių etapų:

1. standartų ir kriterijų sudarymo;

2. iš tikro gautų rezultatų palyginimo su standartais;

3. nukrypimų nuo standartų, kriterijų ar planų koregavimo.

Kontrolės standartai turi dvi svarbias savybes:

1) laiko terminus

2) konkrečius rodiklius ar kriterijus. Konkretūs rodikliai ir

nurodyti terminai yra vadinami rezultatyvumo rodikliais. Jie

aiškiai ir tiksliai parodo, kur pastangas reikia nukreipti.

Palyginęs gautus rezultatus su standartais, vadovas .sprendžia, ar
rezultatai atitinka jo lūkesčius. Be to, jis sprendžia, ar nukrypimai yra
priimtino dydžio ir ar nesudaro pavojų tikslams. Bendrovės vadovybė nustato
leidžiamų nukrypimų dydį. Per maži nukrypimai sumažino kontrolės
rezultatyvumą, todėl padidinome leistiną nukrypimą, bet ne per daug, nes
per dideli nukrypimai paslepia nepageidaujamų reiškinių pradžią. Dėl to
mūsų kontrolės sistemoje naudojamas ribojimo principas: kontrolės sistema
pradeda veikti, kai rezultatai viršija nurodytą nukrypimų dydį.

Pagrindinis kontrolės tikslas yra pasiekti, kad bendrovė funkcionuotų
pagal planą. Kai rezultatų palyginimas rodo, kad tikslas bus pasiektas,
nieko nedarome. Bet nereikia tikėtis, kad ir ateityje viskas bus gerai. Dėl
to nustačius, kad viskas vyksta pagal planą, kontrolės ciklą kartojame.

Kuo anksčiau pastebime nukrypimus, tuo didesnė tikimybė garantuoti
veiksmingą veiklą. Nukrypimų gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
planavimo trūkumų, įmonės problemų, vadovavimo nesklandumų, motyvavimo
klaidų.

Neturi prasmės tokia kontrolės sistema, kuri nepadeda šalinti rimtų
pažeidimų ir leidžia jiems peraugti į sudėtingas problemas. Kiekvienu
atveju, pradedant veikti, reikia nustatyti pažeidimų priežastis ir
pasiekti, kad įmonė grįžtų į normalią veiklą. Visi veiksmai yra išsamiai
apsvarstomi, nes įgyvendintos priemonės gali sukelti naujų rimtų problemų.
Tai gali įvykti todėl, kad visi įmonės darbai yra susiję – padarius
pakeitimą vienoje vietoje, reikia keisti ir kitur.

Ne visus pastebėtus nukrypimus nuo standartų mes šaliname, nes kai kada
patys standartai gali būti nerealūs. Standartai remiasi planais, tuo tarpu
kontrolės rezultatai gali parodyti, jog reikia planus koreguoti. Neduoda
naudos ir tie standartai, kurių reikalavimai labai sunkiai įvykdomi. Tada
personalas jaučia, kad jo pastangos yra bergždžios, o tai padaro žalos
motyvavimui.

Kontrolės sistemą įmonėje sudaro trys jos rūšys:

1. Pradinė kontrolė.

2. Tarpinė (operatyvinė) kontrolė.

3. Galutinė kontrolė.

Visų kontrolės rūšių tikslas yra vienodas: siekti, kad rezultatai būtų
kuo artimesni reikalaujamiems. Jos skiriasi tik vykdymo laiku.

Pradinė kontrolė. Kontrolę galima palyginti su ledkalniu, kurio
didžiausia dalis slepiasi po vandeniu. Kai kurios kontrolės rūšys gali būti
atliekamos vykdant kitas vadybos funkcijas: planavimą, organizavimą ar
kitas, kurios tiesiogiai nėra kontrolės procedūros, tačiau sudaro
prielaidas atlikti pradinę kontrolę. Ši kontrolė atliekama iki tikrosios
darbų pradžios. Pagrindiniai pradinės kontrolės instrumentai mūsų
bendrovėje yra atitinkamos taisyklės, procedūros, elgsena. Taisyklės yra
rengiamos planams įgyvendinti, ir tam, kad būtų griežtai planų laikomasi.
Tai būdas įsitikinti, kad darbai vyksta normaliai. Parengus aiškias
instrukcijas pareigybėms, parinkus reikalingus darbuotojus ir juos
supažindinus su instrukcijomis, bus didelė tikimybė, kad įmonės struktūra
funkcionuos kaip numatyta. Pradinė kontrolė naudojama kontroliuoti
personalą ir lėšas.

Pradinė personalo kontrolė yra kruopšti dalykinių ir profesinių žinių
bei įgūdžių analizė parenkant darbuotojus, planuojant jų mokymą ir karjerą
mūsų bendrovėje. Svarbiausia pradinės lėšų kontrolės priemonė yra
biudžetas. Jis garantuoja, kad vadovai gaus planuotas pinigų sumas savo
planų vykdymui būtent tada, kai jų reikės.

Tarpinė kontrolė vykdoma darbo metu. Kontrolės objektas dažniausiai yra
pavaldiniai, o pati kontrolė – tiesioginių vadovų kompetencija. Reguliarus
pavaldinių darbo tikrinimas, iškilusių problemų aptarimas padeda nenukrypti
nuo planų ir instrukcijų. Tarpinė kontrolė mūsų bendrovėje remiasi darbo
rezultatų kontrole. Norint atlikti šią kontrolę, reikalingas grįžta.masis
ryšys. Grįžtamasis ryšys yra žinių apie tikruosius rezultatus panaudojimas
įmonės tikslams įgyvendinti ir atsiradusioms problemoms spręsti. Kiekvienas
darbuotojas savaitės pabaigoje daro ataskaitas apie atliktus darbus.

Galutinė kontrolė. Čia grįžtamasis ryšys panaudojamas po to, kai darbas
yra atliktas. Gauti rezultatai palyginami su užplanuotais vos baigus
kontroliuojamą veiklą arba praėjus iš anksto nustatytam laikui.

Kontrolė yra ta vadovo veiklos dalis, kuriai pavaldiniai labiausiai
priešinasi, todėl stengiasi ją sutapdinti su nepasitikėjimu ir
persekiojimu, tačiau ,laikui bėgant, pavaldiniai pripranta prie kontrolės
ir ima pasitikėti vadovu.

Kontrolė reikalauja kvalifikuoto ir atsakingo vadovo. 12. Koordinavimas
Koordinavimas gali būti atliekamas dviem pagrindiniais būdais:

1. netiesiogiai per planus, kuriuos gauna iš įmonės direktoriaus jo

pavaldiniai

2. tiesiogiai nurodant vadovui, ką jis turi daryti

Koordinavimas yra visuomet reikalinga veikla, todėl atima gana nemažai
laiko. Mūsų įmonė yra vidutinio dydžio, dėl to tos laiko sąnaudos nėra
labai didelės. O taip pat yra keli vadovai, kurie yra atsakingi už savo
veiklos sritį ir turi nedaug pavaldinių. Dėl tokių aplinkybių įmonės
koordinavimas vyksta gana sklandžiai ir be didesnių problemų ar sunkumų. 13. Vadovavimas
Vadovavimas apibrėžiamas kaip menas arba procesas paveikti žmones, kad
jie noriai ir entuziastingai įgyvendintų įmonės tikslus. Beto valdymas yra
protinis ir fizinis procesas, skirtas tam, kad pavaldiniai vykdytų jiems
duotus oficialius įgaliojimus ir spręstų nurodytus uždavinius. Įmonėje
vadovas yra ir lyderis. Lyderiavimas yra procesas, kai vienas žmogus daro
įtaką kitiems. Tai įtakos žmonėms procesas, kad jie savo valia siektų
bendrų tikslų. Vadovas – lyderis nestovi koletyvo gale, kad pastūmėtų, bet
yra priekyje, pramina taką ir kitus kolektyvo narius įkvepia siekti tikslų.
Norėdamas savo lyderiškumą ir įtaką padaryti veiksmingą, vadovas naudoja ir
stiprina savo valdžią, nes dažnai darbuotojus reikia paraginti. Valdžia ir
įtaka visada priklauso nuo samenybės kuriai įtaka yra daroma, nuo
situacijos ir vadovo sugebėjimų vadovauti nepaminant žmogiškumo.

Įmonėje vyrauja pavyzdžio valdžios forma. Ši valdžia paremta lyderio
asmeninėmis savybėmis ir sugebėjimais.

Vadovavimas ir vadovo potencialas yra svarbi dalis įkvepiant įmonę
naujiems tikslams ir strateginiams sprendimams.

Vadovas remiasi savo pasekėjais. Nes tik su gerais komandos nariais
jis gali daryti didesnius pokyčius įmonėje, nes kartais vadovo vizija būna
ne visada logiška. Kuriant įmonės misiją ir strategiją, vadovo svarba nėra
ignoruojama, bet ir pernelyg akcentuojama. Vadovas remiasi evoliuciniu, o
ne revoliuciniu požiūriu į pokyčius. Vadovas turi didesnę asmeninę
atsakomybę ir iniciatyvą. Vadovo užduotis yra numatyti bendriausias įmonės
ateities plėtros kryptis, tačiau į misijos ir vizijos kūrimą įtraukiama ir
visa įmonė. Vadovas nedominuoja ir nesprendžia už visą įmonę. Jis padeda
įmonei kurti padalintą ateities viziją ir inicijuoja pokyčius, reikalingus
įmonės tikslams įgyvendinti. Vadovas didžiausią dėmesį kreipia tik į
svarbiausias tendencijas ir jėgas, darančias poveikį pokyčiams įmonėje. 14. Darbo ir darbo užmokesčio organizavimas
Visų pirma geri darbo rezultatai pirklauso juo gerų darbo sąlygų. Mūsų
įmonėje laikomasi visų sanitarinių reikalavimų.

Keikvieno darbuotojo darbo vietoje, nesvarbu, kokio rango jis bebūtų,
yra jo darbui reikalinga ir pritaikyta įranga. Aišku atsižvelgiama ir į
įmonės galimybes.

Kadangi įmonės veikla paremta užsakymais, tai visas darbas prasideda
nuo jų priėmimo. Užsakymus telefonu, elektroniniu paštu ar faksimiliniu
aparatu priima sekretorė. Visi užsakymai registruojami vietiniame
kompiuterių tinkle ir programinei įrangai atlikus tam tikrą rūšiavimą,
kiekvienas su užsakymu susijės vadovas savo kompiuterio ekrane mato jam
skirtus užsakymus. Toliau kiekvieno iš regionų vadovai savarankiškai
sprendžia, kaip išdėstyti kelionių maršrutus, paskirstyti krovinius, kurį
vairuotoją skirti ir jei reikia, kuriuos ir kiek krovikų turi jam padėti.

Direktorius, būdamas tiesioginiu valytojos, sargų ir mechanikų vadovu,
sudaro pagal programinę įrangą paruoštus darbo grafikus. Jeigu darbininkai
turi kokių nors nusiskundimų ar norų dėl darbo laiko pakeitimo, į tai
stengiamasi visada atsižvelgti, įvertinant esamą padėtį.

Kadangi mūsų šalyje yra priimtas 40 darbo valandų per savaitę darbo
laikas, tai jo laikomasi. Darbuotojai per dieną paprastai dirba 8 valandas.

Vairuotojų darbas yra griežtai kontroliuojamas. Visose krovininėse
mašinose įtaisyti prietaisai, kurie fiksuoja automobilio darbą. Vairuotojui
neleidžiama važiuoti ilgiau 6 valandų, nepadarius bent pusvalandžio
pertraukos. Už šios taisyklės pažeidimą vairuotojas gali gauti įspėjimą,
vėliau, pažeidimams kartojantis gali būta imtasi griežtesnių kontrolės
priemonių.

Darbo organizavimą kontroliuoja vadovas arba jo paskirtas asmuo.

Darbo užmokestis priklauso nuo darbuotojo užimamų pareigų ir atlikto
darbo kiekio. Vairuotojai gauna 600 Lt pastovų bazinį atlyginima, prie
kurio dar priskaičiuojamas kintamas atlyginimo dydis. Jis priklauso nuo
pajamų, gautų už jo pervežtus krovinius. Šią dalį (procentais) nustato
įmonės taryba.

Darbo proceso metu eikvojama fizinė ir protinė energija tui būti
kompensuojama, nes priešingu atveju darbuotojas negalės efektyviai dirbti.
Darbo užmokestis yra pagrindinis darbo jėgos vertės kompensavimo elementas.
Darbo užmokestis, raštišku darbuotojo sutikimu – prašymu, mokamas vieną
kartą arba du kartus per mėnesį. Pradirbus bendrovėje 11 mėnesių
darbuotojams suteikiamos 28 kalendorinių dienų apmokamos atostogos. Už
labai gerai atliktą darbą darbuotojai skatinami premijomis. Jei darbuotojas
dėl savo aplaidumo, sugadina įmonės įrangą ar sugadina vežamą krovinį, tai
nuostoliai išskaičiuojami iš jo atlyginimo. Jei įranga genda ne dėl
darbuotojo kaltės, tai ji taisoma įmonės lėšomis. Jeigu vežamas krovinys
sugadinamas ne dėl vairuotojo kaltės, žalą atlygina įmonė. Jei darbo metu
darbuotojas susižeidžia ne dėl savo kaltės, tai gydymo išlaidas apmoka
įmonė. 15. Organizacijos kultūra
Įmonės kultūrą nusako stilius ir metodai, varijuojantys įmonės žmonių
santykius. Tai vertybių, įsitikinimų ir metodų visuma, kuriais remiantis
realizuojamos valdymo funkcijos įmonėje ir aptarnaujami klientai. Įmonės
elgsena, kuri atspindi jos kultūrą, yra daugiausia instinktyvi. Naujam
darbuotojui, pradedančiam dirbti įmonėje, reikia laiko, kad galėtų
priderinti savo pažiūras prie naujos kultūros. Bendrovėje nauji darbuotojai
gana greitai pradeda suvokti įmonės kultūrinę aplinką, kurioje jis dirba,
nors buvo ir išimčių.

Įmonės kultūra atsiskleidžia per jos požiūrį į riziką, kai ji
apsibrėžia sau rizikingą arba atsargią misiją. Ji atsispindi taip pat
įmonės galimybėse ir sugebėjimuose imtis ryškesnių strateginių pokyčių. 16. Naudota Literatūra
1. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra

„Pradedančio verslininko žinynas“, Vilnius 2002

2. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra „Kas

žinotina verslininkui“, Vilnius 1998

3. Robert C Appleby „Šiuolaikinio verslo administravimas“, Vilnius

1994

4. Heeboll J. „Mokslinių verslininkų įmonių pradžia“, Lyngby 1995

5. Bagdonas E., Kazlauskienė E. „Biznio įvadas“, Kaunas,

Technologija 1997

6. Vasiliauskas A. „Strateginis valdymas“, Vilnius, Enciklopedija

2002 17. Priedai
1. Dokumentų, reikalingų AB įregistravimui savivaldybėje, sąrašas

22

2. Paraišką dėl įmonės vardo registravimo sudarančių dokumentų

sąrašas 23

3. Įmonės organizacinė valdymo struktūra 24

1 Prieadas. Dokumentų, reikalingų AB įregistravimui savivaldybėje,

sąrašas

1. Prašymas įregistruoti įmonę, kuriame nurodoma:įmonės pavadinimas,

buveinė (adresas), veiklos pobūdis, numatomos ūkinės komercinės

veiklos laikotarpis, steigėjų vardai, pavardės,a smens kodai,

adresai.

2. Steigimo sutartis arba steigimo aktas, jeigu steigėjas yra vienas

asmuo.

3. Įmonės įstatai (2 egzemplioriai).

4. Steigiamojo akcininkų sisirinkimo protokolas (su priedais).

5. Negyvenamųjų patalpų savininko pažyma paie patalpų suteikimą

įmonės ūkinei komercinei veiklai

6. Registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose

savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams

ir bendrijoms, pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso

įregistravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir kad jis

suteikia patalpas įmonės veiklai:

7. Jeigu patalpų savininkas – juridinis asmuo, išduodama laisvos

formos pažyma apie patalpų suteikimą ūkinei komercinei veiklai su

administacijos vadovo parašu ir antspaudu;

• Jeigu patalpų savininkas – fizinis asmuo, suteikiantis

patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai,

surašoma laisvos formos pažyma, kurią patvirtina notaras;

• Patalpų savininkui, pačiams steigiančiam įmonę, pažymos apie

patalpų suteikimą ūkinei komercinei veiklai nereikia, tačiau

būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės

teises į šias patalpas.

• Dokumentas apie valstybės rinkliavos už įregistravimą

sumokėjimą arba jo nuorašas.

8. Valstybinio patentų biuro išduotas firmos vardo liudijimo

nuorašas

9. Pažyma apie kaupiamosios sąskaitos atidarymą banke

10. Vertybinių popierių įregistravimo akto nuorašas

11. Steigimo ataskaita ir auditoriaus arba revizoriaus išvada dėl

šios ataskaitos
2 priedas. Paraišką dėl įmonės vardo registravimo sudarančių dokumentų
sąrašas

1. Prašymas įregistruoti firmos vardą. Prašyme nurodomas

pareiškėjo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas,

firmos vardas, firmos rūšis, firmos adresas, pareiškėjo

atstovo (jei toks yra) vardas, pavardė, susirašinėjimo

adresas, telefono numeris.

2. Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis

3. Kiti dokumentai, jeigu jie reikalingi:

• pareiškėjo įgaliojimas asmeniui, jei paraišką parduoda

įgaliotas asmuo;

• sutikimas leisti firmos varde vartoti kitai Lietuvos

Respublikos firmai ar užsienio firmai priklausančio

firmos vardo dalį, jeigu firmos varde vartojama kitai

Lietuvos Respublikos ar užsienio firmai priklausančio

vardo dalis;

• firmos registravimo pažymėjimo nuorašas, patvirtintas

notaro, jeigu pasirenkamas naujas firmos vardas;

• Lietuvos Respublikos firmos registravimo pažymėjimo

nuorašas, patvirtintas notaro, jeigu pareškėjas yra

firma;

• užsienio firmos registravimo pažymėjimo nuorašas arba jį

atitinkantis dokumentas, legalizuotas nustatyta tvarka,

ir patvirtintas dokumento vertinimas, jei pareiškėjas yr.a

užsienio firma;

• asmens ar jo teisių perėmėjo sutikimas, jeigu firmos

varde vartojama kito asmens pavardė ar pseudonimas;

• valtybių, tarptautinių organizacijų kompetetingų organų

sutikimas, jeigu firmos varde vartojami tų valstybių,

tarptautinių organizacijų pavadinimai ar jų santrumpos;

• vidaus reikalų ministro išduotas leidimas firmos varde

vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį

(trumpajį) pavadinimą, jei firmos varde toks pavadinimas

vartojamas.

———————–

Įmonė

Akcininkai

Įmonės struktūra

Kontrolieriai

Technologija

Bankai

Tiekėjai

Įmonės darbuotojai

Vartotojai

Konkurentai

Įmonės patalpos

Įmonės tikslai

Įmonės uždaviniai

Prof. Sąjungos

Valstybė

Leave a Comment