transportavimo imones steigimas

2. Verslo idėja

Galimi du verslo pasirinkimo variantai. Vienas jų – steigti įmonę, kuri savo veiklos rinkoje neturėtų konkurentų arba jų turėtų nedaug. Tačiau tai yra labai brangus ir rizikingas dalykas, nes konkurentų, kurie dirba panašiose veiklose kaip telefoninio ryšio ar šilumos tiekimas, yra mažai, jie yra labai gerai įsitvirtinę rinkoje ir turi labai didelę patirtį. O

taip pat, norint pradėti verslą tokiose rinkose, reikalingos labai didelės investicijos. Dėl šios priežasties, aš pasirinkau antrąjį variantą –

steigti įmonę, kuri turėtų daugiau konkurentų, tačiau turėtų geresnes sąlygas atsiradimui ir plėtimuisi negu pirmuoju variantu. Kadangi gero verslo priežastimi gali būti gera verslo idėja, tai prieš steigdamas įmonę ir norėdamas pradėti verslą, pirmiausia privalau turėti gerą verslo idėją.

Gera verslo idėja yra ta, kuri atitinka vartotojų poreikius ir norus. Gerai būtų jei ši idėja būtų originali. Aš, kaip verslininkas, turiu rasti naujovę ten, kur jos nemato kiti pradedantys verslininkai, galintys tapti mano konkurentais. Tačiau mano steigiama įmonė neturi originalios verslo idėjos, tokių įmonių Lietuvojo gana daug. Aš šį trūkumą bandysiu kompensuoti ir tuo pačiu konkuruoti su panašaus tipo įmonėmis savo originaliais darbo sprendimais.

Mano įmonė versis krovinių transportavimu Lietuvoje. Įmonė priklausys paslaugas teikiančių įmonių tipui. Pasirnikau būtent šią veiklos sritį, nes manau, kad Lietuvoje rinka dar ne pilnai užpildyta ir įmanoma sėkmingai įsikurti ir konkuruoti su įmonėmis, teikiančiomis krovinių vežimo paslaugas

Lietuvoje. Didesnę įmonės užsakymų dalį turėtų sudaryti užsakymai krovinius pervežti iš Kauno miesto ir jo rajono ribų į Kauno miesto, jo apskrities ar kitų Lietuvos miestų teritorijas. Tačiau prieš imantis verslo, reikai jį įteisinti. Tam reikia įmonę įregistruoti.

Šiuo metu įmonių įregistravima reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir atskirų teisinių formų (rūšių) įmonių įstatymai bei kiti teisės aktai. Nuajajame

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad visi juridiniai asmenys turės būti įregistruoti juridinių asmenų registre, kuris bus laikomas pagrindiniu valstybės registru. 2001 m. Birželio 12 d.

Buvo priimtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas, pagal kurį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip juridinių asmenų registro tvarkytoja, nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios perims iš visų registruojančių institucijų duomenis bei dokumentus ir tvarkys juridinių asmenų registrą.

Kadangi aš pasirinkau akcinės bendrovės formą, tai mano įmonė turi būti įregistruota savivaldybėje, nes savo įmonę steigsiu lėšomis, gautomis iš banko, paskolos forma, o jokio užsienio kapitalo mano įmonėje nebus. Dokumentų, reikalingų įmonės įregistravimui savivaldybėje, sąrašas pateiktas 1 priede. Kadangi įmonė privalo turėti vardą, aš savo įmonę nutariau pavadinti tokiu vardu, kuris atitiktų teikiamų paslaugų turinį. Manau, kad pavadinime turėtų būti žodis „ratai“.

Tačiau dar norėčiau, kad pavadinimą sudarytų dar vienas žodis, apibūdinantis tuos „ratus“. Kadangi savo įmonę ruošiuosi registruoti Kauno rajone Raudondvaryje, tai manau, kad pavadinimas AB „Raudoni ratai“

atitiktų abu, mano paties sau keliamus, reikalavimus. Paraiška firmos vardui įregistruoti turi būti paduota Valstybiniame patentų biure. Paraišką sudarančių dokumentų sąrašas pateiktas 2 priede.

Registravimo numeris, įmonės kodas ir PVM mokėtojo kodas bus gautas, įregistravus įmonę Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Nuo tos dienos, kai tai bus atlikta, AB „Raudoni ratai“ taps juridiniu asmeniu, savo vardu įgis teises ir pareigas. Vadinasi, ji galės …pradėti vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sudarinėti sandorius ir panašiai.

Įmonės vadovu (direktoriumi) būsiu pats (Andrius Mačiulis).

Įmonę registruosiu savo gyvenamuoju adresu: Didžioji gatvė 1a-6, 4320

Raudondvaris, Kauno rajonas, Lietuva.

Vėlaiu, kai pavyks įsitvirtinti, planuoju savo įmonės patalpas perkelti į Kauną, nes Kaune yra susitelkę daug daugiau įmonių, kurioms būtų reikalingos mūsų paslaugos.

Aptarnavimui tikriausiai pasirinksiu AB „Vilniaus bankas“. Būtent šį banka pasirinkau dėl to, kad pats jo paslaugomis dabar naudojuosi ir jokių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų neturiu. Manau, kad mano įmonę ir apskritai, bet kurią įmonę aptarnaujantis bankas, turi gerai vykdyti savo įsipareigojimus, teikti visas reiklaingas paslaugas, už tai reikalaudamas kiek įmanoma mažesnio atlygio. Kadangi AB „Vilniaus bankas“ Lietuvoje lyderio pozicijas dalinasi su Hanza – LTB banku ir sėkmingai konkuruoja, pritraukdamas didelį kiekį klientų, tai galiu padaryti išvadą, kad jis dirba kokybiškai. Tai dar viena iš priežasčių, dėl kurių rinksiuos šį banką.

Dabartinis sąrašinis darbuotojų skaičius yra 59.

Kadangi mano įmonė yra akcinė bendrovė, tai ji atsako savo turtu, t.y.

grynuoju kapitalu. Ši atsakomybės forma paskatino mane pasirinkti būtent akcinės bendrovės, o ne individualios įmonės formą, tokį variantą taip pat svarsčiau.

3. Įmonės organizacinė valdymo struktūra

Aukščiausiu valdymo organu AB “Raudoni ratai“ yra visuotinis akcininkų susirinkimas Šis susirinkimas šaukiamas reguliariai, pasibaigus vieneriems ūkiniams metams. Šis susirinkimas gali būti sušauktas ir ypatingais atvejais. Šio susirinkimo narių pareigas sudaro įmonės tarybos išrinkimas.

Įsikūrus įmonei, visuotino akcininkų susirinkimo dalyviai išrinko įmonės tarybą. Dabartinės jų pareigos – patvirtinti arba atmesti tarybos narių pasikeitimą, naujų tarybos narių priėmimą. Įmonės tarybą sudaro 5 nariai (įmonės direktorius, 2 ekonomistai, įmonės ryšių plėtros direktorius ir klientų paieškos vadybininkas). Klientų paieškos vadybininkui pavaldus reklamos direktorius ir sekretorė. Įmonės direktoriui pavaldi valytoja, 3

sargai, 3 mechanikai ir keturi, atskirų regionų vadovai,. Jiems pavaldūs vairuotojai ir krovikai. Taip pat įmonėje dirba finansininkė, kuri tiesiogiai pavaldi įmonės diektoriui. Įmonės organizacinė valdymo sistema pavaizduota 3 priede.

4. Darbo pasidalijimas ir kooperavimas

Kadangi kiekvienos organizacijos, nesvarbu kokia ji bebūtų (komercinė ar pelno nesiekianti) pagrindinu tikslu yra gerai organizuotas ir kokybiškai bei kiek įmanoma greitai atliekamas darbas, tai jose būtinas darbo pasidalijimas. Kiekvieno darbuotojo pareigos numatytos ir aptartos įmonės įstatymų rinkinyje. Taip pat jos yra išdėstomos darbo sutartyse, kurias pasirašo nauji darbuotojai, ateinantys dirbti į įmonę.

Žmogaus darbingumas priklauso nuo įgimtų savybių – kūno fizinio sudėjimo ir pajėgumo, protinių sugebėjimų amžiaus bei išmoktų savybių –

pasirengimo ar apmokymo darbui, darbo metu sukauptos patirties. Kokį darbą įmonėje atliks darbuotojas priklauso nuo jo sugebėjimų ir įmonės tarybos sprendimo, kuris grindžiamas darbuotojo įvertinimu.

Darbui reikalingos tam tikros pastangos ir atsakomybė, o taip pat ir veikimo laisvė. Kiekvienas darbininkas, kokio jis rango bebūtų, turi stengtis dirbti gerai ir našiai, siekdamas kuo aukštesnės darbo kokybės.

Taip pat kiekvienas darbuotojas savo darbo vietoje turi jaustis laisvas.

Mūsų įmonės darbuotojai skatinami duoti pasiūlymus, kurie būtų naudingi įmonei ir galėtų pagerinti darbo sąlygas ir patį darbą. Taip pat darbuotojama nedraudžiama priimti individualius sprendimus, kurie nėra tradiciniai, tačiau kiekvienas darbuotaojas turi būti atsakingas už savo padarytus veiksmus ir sprendimus. Visų pirma darbuotojas turi būti atsakingas už jam paskirtą darbą, jo gerą atlikimą. Jeigu darbuotojas randa naują, jam daugiau priimtiną, užduoties atlikimo būdą, kuris yra priimtinas įmonei, nekenkia jos darbuotojams, klientams ir teikiamų paslaugų kokybei, tai jis ne tik gali, bet ir privalo naudoti tokį užduočių atlikimo būdą.

Darbo pasidalijimas yra tiesiogiai susijęs su darbo kooperavimu, tai yra su skirtingų specialybių įmonės darbuotojų bendradarbiavimu.

Optimizuojant darbo kooperavima siekiama suderinti darbuotojų tikslus su visos įmonės tikslais. Taip pat siekiant optimizuoti darbo pasidalijimą ir kooperavimą konkrečiai apibrėžiamos kiekvieno darbuotojo funkcijos ir pareigos. To reikia, kad kiekvienas žinotų jam skiriamą užduotį ir atlikimo būdą, nors vykdant užduotį darbuotojui suteikiama daugiau laisvės.

Kiekvienas darbuotojas gauna užduotį, kuri atitinka jo žinias ir praktinę patirtį bei įgūdžius. Jeigu užduotis yra per sunki, tai skiriami keli darbininkai darbui atlikti. Jei užduotis neatitinka darbuotojo žinių ir kvalifikacijos, ieškomas darbuotojas, kuris ją atitiktų.

Šiuo metu įmonėje dirba 59 darbuotojai:

• Įmonės direktorius

• Finansinikė

• Ryšių plėtros direktorius

• Klientų paieškos vadybininkas

• Ekonomista – 2

• Regionų vadovai – 4

• Reklamos direktorius

• Sekretorė

• Mechanikai – 3

• Vairuotojai – 20

• Krovikai – 20

• Sargai – 3

• Valytoja

Įmonės veiklą koordinuoja įmonės tarybos nariai, atsižvelgdami į įmonės direktoriaus, klientų paieškos vadybininko ir vyr. finansininkės ataskaitas. Įvertinę įvairius veiklos rodiklius, įmonės tarybos nariai sprendžia įmonės plėtros, naujų paslaugų tiekimo ir panašius klausimus.

Įmonės direktorius organizuoja finansininkės, mechanikų, sargų, valytojos darbus. Nustato darbo valandas, tvarkaraščius, sprendžia klausimus dėl darbuotojų atostogų. Jis priima naujų darbuotojų priėmimo ar netinkamų darbuotojų atleidimo iš darbo nutarimus. Taip pat priima sprendmus dėl įvairių renginių, skirtų įmonės darbuotojams organizavimo.

Įmonės direktorius taip pat yra ir įmonės tarybos pirmininkas. Jis, kiekvienų ūkio metų pabaigoje steigiamame visuotiniame akcininkų susirinkime privalo paruošti ataskaitą apie įmonės veiklos rezultatus.

Finans…ininkė yra atsakinga už visas finansines įmonės operacijas. Taip pat ji kas mėnesi turi ruošti įmonės veiklos ataskaitas ir pateikti jas įmonės direktoriui.

Ryšių plėtros direktorius yra atsakingas už palankias sąlygas perkant įvairias prekes ir paslaugas, reikalingas įmonės sėkmingam funkcionavimui.

Pavyzdžiui: įvairios sutartys su autoservisais ar kuru prekiaujančiomis įmonėmis.

Klientų paieškos vadybiniko pareigos yra ieškoti naujų klientų, siūlyti mūsų įmonės paslaugas įmonėms, kurios naudojasi kitų įmonių paslaugomis.

Įvertinant įmonės krovininių mašinų galimybes ir būklę, sudaromas jų panaudojimo kalendorinis grafikas. Kiekvienas iš krovininių automobilių apžiūrimas mechanikų pagal numatytą grafiką arba atsižvelgus į vairuotojų pastabas apie gedimus ar nusiskundimus dėl prastos būklės. Taip pat mechanikai yra atsakingi už savo darbo vietos tvarką.

Reklamos direktorius yra atsakingas už įmonės įvaizdžio kūrimą. Taip pat jam priklauso visa veikla, kuri susijusi su įmonės reklama.

Sekretorė priima užsakymus telefonu iš pastoviai mūsų įmonės paslaugomis besinaudojančių įmonių bei privačių asmenų. Taip pat suteikia įvairią informaciją apie įmonės teikiamas paslaugas suinteresuotiems asmenims. Taip pat priima paraiškas dėl įsidarbinimo bei jas perduoda direktoriui.

Pagal gaunamus užsakymus, Lietuva yra suskirstyta į keturis regionus.

Už užsakymų į kiekvieną iš šių regioną vykdymą atsako regionų vadovai.

Kiekvienas jų nutaria, kuris iš jam pavaldžių vairuotojų ir krovikų turi įvykdyti paskirtą užduotį. Jis organizuoja visų užsakymų, kurie susiję su jam skirtu regionu, vykdymą.

Vairuotojai yra atsakingi už vežamų krovinių saugumą, pristatymą, užduoties atlikimo kokybę. Jeigu tai yra būtina, kartu su vairuotoju važiuoja iki dviejų krovikų. Į vairuotojo pareigas taip pat įeina krovinio pakrovimas ir iškrovimas. Ir vairuotojas ir krovikai atsako už kraunamo krovinio saugų pakrovimą.

Tinkamas darbų paskirstymas yra susijęs su optimaliu įmonės darbuotojų skaičiumi. Jeigu bus per mažai darbuotojų, tai darbas gali būti per daug intensyvus, kas gali mažinti atlikimo kokybę, gali tekti dirbti viršvalandžius ar beišeiginių. Jeigų darbuotojų įmonėje bus per daug, tai įmonė dirbs nenaudingai, nes bus naudojami didesni ištekliai, negu reikia, o tai reiškia, kad išlaidos bus didesnės, negu galėtų būti.

5. Organizacijos vidinė ir išorinė aplinka

Organizacijos aplinką galima suskirtsyti į vidinę ir išorinę. Įmonės vidinę aplinką formuoja įmonės tikslai, struktūra, uždaviniai, technologija ir dirbantys joje žmonės. Vidinė įmonės aplinka ir jos veiksniai patekti 1

paveiksle.

[pic]

1 pav. Įmonės vidaus aplinka ir ją sudarantys veiksniai

Įmonės išorinę aplinką sudaro užduoties ir bendroji aplinkos. Bendrąją aplinka sąlygoja daug veiksnių. Visų pirma, analizuojant bendrąją aplinka socialiniu kultūriniu požiūriu, įtaką daro gyventojų kultūrinės vertybės bei papročiai. Tai lemia produkcijos ir teikiamų paslaugų standartus bei normas. Jei žiūrėti iš ekonominės pusės, tai bendrąją aplinka daug kuo priklauso nuo šalies, kuriojeveikia įmonė, ekonominio išsivystymo lygio.

Taip pat labai svarbus yra ir politinis aspektas. Visuomeninė sistema, kuria sudaro centralizuotos ar rinkos ekonomika, ir su ja susiję įstatymai sąlygoja įmonės veiklos galimybes ir laisvę, kainų lygį, mokesčių tvarką ir panašiai. Technologinė aplinka veikia ir gamybą, ir joje dirbančius žmones, bei jų darbą. Ji taip pat lemia produkcijos galimybes konkuruoti su konkurentų pagaminta produkcija. Tuo tarpu užduoties aplinką nulemia įmonės iškelti ir siekiami tikslai bei vykdomos užduotys. Į šią aplinką įeina visi veiksniai, kurie yra susiję su įmonės veikla. Tai – konkurentai, vartotojai, tiekėjai, bankininkai, akcininkai, kontrolieriai, profesinės sąjungos, kompanjonai. Visus juos savo ruožtu veikia bendroji aplinka.

Įmonės išorinė aplinka pavaizduota 2 paveiksle.

Kiekviena sėkmingai norinti dirbti organizacija ar įmonė turi pažinti savo aplinką ir daryti jai įtaką. Atskira organizacija bendrąjai aplinkai įtakos padaryti negali, tačiau užduoties aplinkai įtaką įmonė padaryti gali ir turi, jeigu nori susikurti sau palankias veikimo sąlygas. Tai daroma įvairiais būdais.

Mųsų įmonės ieško kelių tiekėjų, kurie galėtų pasiūlyti mažiausias įmoanomas degalų, automobilių remonto ar priežiūros kainas, suteikdami kuo aukštesnės kokybės paslaugas. Taip pat domimės savo konkurentų veikla tiek, kiek tai įmanoma.

Darome tyrimus apie jų veikimo paplitima, kainas, teikiamas paslaugas ir panašiai tam, kad galėtume jų veiklą palyginti su savo ir padaryti naudingas išvadas. Taip pat naudojame reklamos paslaugas kiek tai leidžia mūsų įmonės finansinės galimybės.

[pic]

2 pav. Įmonės išorinė aplinka ir jos veiksniai

Įmonės atsakas bendrąjai aplinkai yra socialinė atsakomybė. Ja pagrindžiami įmonės įsipareigojimai prisidėti prie visuomenės gyvenimo gerinimo tuo pačiu siekiant savų tikslų. Plačiau apie mūsų įmonės socialinę atsakomybę pakalbėsiu vėliau.

6. Pagrindinės veiklos kryptys

Pagrindinę komercinę įmonės veiklą sudaro krovinių vežimas Lietuvos teritorijoje. Dažniausiai specializuojamės įvairios įmonių produkcijos vežimu, tačiau esant pageidavimams galime suorganizuoti ir atlikti įvairios formos, dydžio, būsenos ar paskirties krovinių vežimą. Įmonės teikiamų paslaugų sąrašą sudaro:

1. Įvairios kietos produkcijos transportavimas

2. Žemės ūkio produktų transportavimas

3. Degalų transportavimas

4. Įvairių kenksmingų medžiagų transportavimas

5. Baldų transportavimas

6. Įvairių kitų krovinių transportas

7. Socialinė atsakomybė

Kaip jau minėjau, įmonės socialinė veiklą sudaro vykdomi įsipareigojimai, gerinant visuomenės gyvenimą, tuo pačiu siekiant ir savų tikslų.

Atsižvelgus į tai, kokį pelną gauna mūsų įmonė kiekvienų ūkinių metų pabaigoje, mes remiame kelių Lietuvos vaikų namus.

Taip pat kaip ir visos kitos pelno siekiandčios organizacijos, mes mokame kelių mokestį, kurį sudaro 0,3% suma nuo gautų pajamų. Taip pat mokame ir visus kitus privalomus mokesčius.

Kadangi mūsų veiklos sėkmingumas priklauso nuo visuomenės galimybių ir turimos informacijos, tai kasmet bendrai su konkurentais organizuojame parodą, kurioje pateikiama daug informacijos apie Lietuvos vežėjų ir visų transportavimo paslaugas teikiančių įmonių galimybes. Šioje parodoje taip pad dalyvauja ir užsienio įmonės. Tai gal daugiau naudinga patiems vežėjams, bet žmonės turi galimybę sužinoti apie visas su transportavimu susijusias problemas ir jų sprendimo būdus. Šios parodos metu organizuojami geriausio krovininio automobilio vairuotojo rinkimai.

Taip pat mūsų įmonėje vystoma vairuotojų kultūringo elgesio programa.

Ant kiekvieno įmonės krovininio automobilio stambiais skaičiais parašytas nusiskundimų vairuotojais telefonas ir krovininio automobilio valstybinis numeris. Atsižvelgiame į gautus skundus ar pagirimus, skirdami premijas ir paskatinimus arba įspėjimus ar nuobaudas vairuotojams. Tai ne tik priverčia mūsų įmonės vairuotojus jausti atsakomybę už savo darbo kokybę, bet ir apsaugo visuomenę nuo nepageidaujamų pavojų.

8. Planavimas ir strateginis valdymas

Strateginis valdymas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas.

Remdamasi juo įmonė sugeba laiku prisitaikyti prie išorinės aplinkos veiksnių pokyčio ir tokiu būdu efekyviau išnaudoja savo galimybes.

Strateginio valdymo rezultatu galima vadinti parengiamą strategiją, kurią sudaro sprendimų visuma, apibrėžianti įmonės svarbiausius ateities tikslus ir veiksmus bei priemones, kurios bus naudojamos įgyvendinant tuos tikslus.

Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso nuo:

1. įmonės veiklos pobūdžio (įvairios transportavimo paslaugos)

2. finansavimo šaltinių (komercinė, pelno siekianti įmonė)

3. nuosavybės (privati įmonė, priklausanti akcininkams)

4. dydžio (vidutinė įmonė)

įmonės strategijos esmę plačiau atskleidžia tokie momentai:

1. strategija turi tam tikrame konkretizacijos lygyje apibrėžtą tikslinę orientaciją. Mūsų atveju orientuojamasi į tikslą, kuris yra dirbti kuo pelningiau ir plėsti savo verslą.

2. neatsiejama strategijos dalis yra veiksmai ir priemonės jiems įgyvendinti. Šią dalį mūsų įmonėje sudaro įvairios priemonės, kuriomis mes siekiame įgyvendinti mūsų pagrindinius tikslus. Tai ne tik įvairūs įmonės tarybos sprendimai dėl įmonės veiklos ir jos krypties bei plėtimosi, bet ir įvairūs tyrimai, kurie padeda aiškiau suprasti vartotojų poreikius bei galimybes naudotis mūsų paslaugomis, o taip pat ir konkurentų veiklos analizė bei įvertinimas.

3. strategija susiejama su tam tikru vidutinės trukmės perspektyviniu laiko periodu. Kadangi mano įmonė dar yra gana jauna, tai šis laikotarpis da gana trumpas (3 metai).

Pagrindiuniu strategijos tikslu yra įsitvirtinimas rinkoje.

4. strategija formuojama atsižvelgiant į organizacijos išteklių potencialą, kuris lemia įmonės silpnybes ir stiprybes.

Pagrindinius mūsų įmonės išteklius sudaro investicijos į naujų krovininių automobilių prikimą, kuriais galima būtų naudotis be didelių sąnaudų. Kadangi įmonė dar nėra ilgai dirbanti, tai ir technika, kurią naudojame yra senesnė, negu mes norėtume. Bet ir toliau sėkmingai vystantis verslui, galima bus daugiau investuoti.

5. strategija kuriama atsižvelgiant į organizacijos išorinės aplinkos situaciją, kuri lemia ir organizacijos galimybes bei grėsmes jai. Prieš pradedant vestis transportavimo paslaugų teikimu, mes įvertinom galimybes konkuruoti ir plėstis krovinių transportavimo rinkoje. Kadangi kiekvienais metais pgaminamos ir parduodamos produkcijos apimtis įvairiose ūkio šakose vis didėja, tai mūsų teikiamų paslaugų reikia vis daugiau ir daugiau.

Įvertinę šį faktorių bei galimybę konkuruoti su oponentais, esame nusiteikę optimistiškai.

6. strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį indėlį įneša į pridėtinės vertės kūrimą organizacijoje. Kadangi mes jokios produkcijos negaminame, o tik ją tranportuojame, tai apie didelę pridėtinę vertė šnekėti netikslinga. Tuo labiau, kad stengiamės laikyti tokias kainas, kuriomis būtų galima sėkmingai konkuruoti su kitomis, panašia veikla užsiimančiomis įmonėmis. Kainos mažinimą kompensuoja užsakymų skaičiaus augimas.

7. strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį konkurencnį pranašumą įgyja organizacija.

Būtina skirti strateginius ir operatyvinius sprendimus. Strateginiai sprendimai yra tie, kurie susiję su įmonės esminėmis problemomis, kurios iškyla sąveikaujant su išorine aplinka, ir veiksniais, kurie savo išskirt…umu teikia konkurencinį pranašumą prieš kitas organizacijas. Tai tokie sprendimai, kaip tiekėjų pasirinkimas, kurie tiekia aukštos kokybės prekes ir paslaugas išskirtinomis sąlygomis. Pavyzdžiui perkant didesnį kiekį kuro ar naudojantis paslaugomis daug ir reguliariai sudaromis sutartys, kuriose numatytos mažesnės atsiskaitymo kainos, negu tos, kuriomis atsiskaito kitos įmonės ar individai, o ypač konkurentai.

Operatyviniai sprendimai yra tokie, kurie susiję su vidine operatyvine ir einamąja organizacijos veikla. Kadangi strategijoje rekomenduojama išvengti pernelyg didelės jos detalizacijos operacinio tipo sprendimai, tai jiems skiriame ne tiek daug reikšmės. Tačiau neišvengiamai tokių sprendimų yra.

Organizacijos strateginis valdymas stipraiai siejasi su strateginiu planavimu. Bandrai planavimas yra valdymo ciklo funkcija, kurios realizacijos rezultatu tampa apibrėžti įmonės tikslai ir nustatyti veiksmai bei priemonės tiems tikslams pasiekti. Logiškai žiūrint, planavimas yra priminė valdymo funkcija, jis sudaro pagrindą kitoms valdymo funkcijoms (organizavimui, vadovavimui ir kontrolei).

Tik parengus planą atsiranda galimybė parinkti vykdytoją, parengti struktūrą, paskirstyti funkscijas ir užduotis, motyvuoti vykdytojus bei jiems vadovauti, užtikrinti bendravimą tarp vykdytojų bei vertinti jų darbo kokybę. Planavimas turi specifinį ryšį su kontrole ir yra neatsiejamas nuo jos.

Nors kontrolė didžiausią dėmesį skiria nukrypimamas nuo nustatytų standartų, ji tuo pačiu ypatingai siejasi su planavimo procese apibrėžtais tikslais. Pagrindinis kontrolės tikslas yra užtikrinti planų įgyvendinimą. Planavimas yra intelektinis procesas, leidžiantis sukurti veiksmų planą. Planavimas susideda iš šių žingsnių:

1. Poceso inicijavimas. Planavimas nevyksta savaime, o turi būti inicijuojamas. Tai galima padaryti dveim būdais. Vadovas gali įpareigoti žemesnio lygio vadovus, kurie atsakingi už skirtingas veiklos sritis, sudaryti planus, kurie sudaro bendrą planą. Taip pat, žemesnio lygio vadovai, matydami įmonei iškilusias grėsmes ir pavojus gali sudaryti planus, kaip jų išvengti, tuo taip pat prisidėdami prie įmonės veiklos planavimo.

2. Planavimo prielaidų apibrėžimas. Planavimo prielaidos susijusios su ateities situacijomis, kuriomis bus bandoma įgyvendinti planą.

Šios preilaidos apima ir vidinę ir išorinę įmonės aplinką.

Kadangi, planuojant įmonės veiksmus, į visus išorės ir vidaus veiksnius atsižvelgti neįmanoma, tai dėmesys atkreipiamas į pagrindinius, didžiausią įtaką galinčius padaryti, veiksnius.

3. Tikslų formulavimas. Nustatomi pagrindiniai įmonės tikslai ir tiksliai apibrėžiama, kas turi būti pasiekta, tam, kad galima būti apibrėžti tolesnius veiksmus.

4. Aternatyvų identifikavimas. Šiame žingsnyje įvardijami alternatyvūs būdai, kurie užtikrina apibrėžtų tikslų įgyvendinimą.

Kadangi laikas yra svarbus veiksnys, tikslinga atmesti visas alternatyvas, kurios nėra naudingos.

5. Alternatyvų įvertinimas. Atsižvelgiant į suformuluotus tikslus ir planavimo prielaidas, kiekviena alternatyva yra tiriama, stengiantis įvertinti silpnuosius ir stipriuosius jos aspektus.

6. Geriausios alternatyvos parinkimas. Nusprendžiama dėl vienintelės, geriausiai tinkančios, alternatyvos pasirinkimo.

7. Atraminių planų kūrimas. Sukūrus pagrindinį planą, būtina parengti atraminius planus, kurie detalizuoja pagrindinį planą. Kuriant kiekvieną atraminį planą, vėl išnaujo praeinami visi planavimo proceso žingsniai. Bendrasis ir atraminiai planai yra papildomi

biudžetiniais planais, kurių pagrindu paskirstomi finansiniai ištekliai ir kurie sukuria sąlygas planams įgyvendinti.

8. Plano įgyvendinimas. Jis realizuojamas per kitas valdymo funkcijas (organizavimą, vadovavimą ir kontrolę).

9.

Planavimas yr traktuojamas kaip formalizuotas procesas. Planavimo formalizacija reiškia, kad visi išvardinti planavimo proceso žingsiniai yra griežtai ir tiksliai aprašyti procedūromis ir taisyklėmis. Dėl šios priežasties vadovui tenka labai didelė atsakomybė planujant įmonės veiklą.

Kadangi mano verslas yra dar gana jaunas, tai planuojama trumpesniam laikotarpiui ir kasmet planas papildomas vėlesniam laikotarpiui, atsižvelgiant į einamojo laikotarpioi plano įvykdymą ir susidariusias sąlygas išorinėje aplinkoje.

Strateginis valdymas organizacijoje neapsiriboja vien formalia strateginio planavimo sistema, o apima ir strateginį mąstymą, kuris negali būti formalizuotas ir yra daugiau kūrybinis, o ne formalus.

Bendrovėja vyrauja metodologija iš apačios į viršų. Regionų vaovai, atsižvelgdami į susiklosčiusias sąlygas planuoja tolesnį darbą ir jo plėtimosi perspektyvas asvo regionuose, pateikdami plėtimosi projektus direktoriui, kuris įmonės taryboje kartu su kitais jos nariais tiria, įvertina siūlomų idėjų galimybes ir patvirtina arba atmeta tuos planus.

Įmonėje planavimą papildo valdymas per tikslus. Bendri įmonės tikslai yra įgyvendinami realizuojant individualius darbuotojų tikslus, suformavus įmonės tarybos ir vadovų sutarimą. Kiekvieno iš vadovų tikslai yra tiksliai apibrėžti, išmatuojami, terminuoti ir užtikrina bendrovės tikslo įgyvendinimą. Vadovai pripažįsta valdymo per tikslus pranašumus įmonėje.

Jie demonstruoja šį įsįpareigojimą žodžiais ir veiksmais, kurdami politiką, priimdami ir įgyvendindami sprendimus, paskirstydamas užduotis vykdytojams.

Sprendimo pasirinkimą lemia įmonės išorinės galimybės ir įmonės vidinės stiprybės, kurios išryškėja strateginės analizės rezultate. Rengiant sprendimą yra įvertinami kai kurie svarbiausieji sėkmės veiksniai.

Strateginis sprendimas buvo parinktas iš tam tikros alternatyvų aibės pagal tikslinę strategijos orientaciją ir kitus sprendimų vertinimo kriterijus.

Tarp strateginių sprendimų egzistuoja tarpusavio ryšiai ir priklausomybės:

vieni strateginiai sprendimai veikia priimtą sprendimą, o pats priimtas sprendimas taip pat daro įtaką kitiems sprendimams. Todėl, kad organizacijos strategija neturėtų vidinių prieštaravimų, strateginiai sprendimai turi būti suderinti tarpusavyje.

9. Įmonės misija ir vizija

Kuriant įmonės strategines alternatyvas, svarbu turėti ateities, kurioje teks dirbti ir gyvuoti, viziją. Vizija traktuojama kaip sąmoningai apibendrintas supratimas ir suvokimas, kodėl, kur ir kokiu būdu įmonė konkuruos ateityje su savo konkurentais. Mano bendrovė konkuruoja su daugeliu įmonių dėl vietos rinkoje ir išteklių. Mes turime tam tikros veiklos ambicijas, kurias yra naudinga ir privalu atspindėti vizijoje, nes taip būtų galima geriau pagrįsti savo strateginius sprendimus. Mūsų strateginės alternatyvos, kurios gali būti išplėstos sukūrus naują arba praplėtus senąją viziją, skatina tolimesnį įmonės misijos ir tikslų kūrimą.

Atllkdami dar neužimtos rinkos dalies tyrimus, atliekam naujas plėtros sritis ir bandome nustatyti naujas strategines galimybes. Mūsų įmonė jaučia technikos tobulėjimo ir gyvenimo pokyčių svarbą, todėl daromos išvados tiriant ne tik esamą situaciją, bet ir tolyn einančių technologijų galimybes.

Kadangi vizija nėra taip griežtai įpareigojanti, kaip misija ar tikslai, tai ji vienodai įtakoja įmonės tarybos ir žemesnio lygio vadovų sprendimus. Vizija yra tik ateities vaizdinys. Paprastai toks vaizdinys siejamas su tolima perspektyva, konkrečiai neapibrėžiant jos trukmės.

Dėl to vizijos negalima sutapatinti su įmonės misija ar tikslais. Skirtingai nuo vizijos, misija tiksliai apibūdina vaidmenį ir užduotis, kurias mes pasirinkome, atsižvelgdami į dabartinę situaciją. Misiją ir tikslus mes susiejame su kuo konkrečiau apibrėžtu laiko periodu ir nustatytais įvykdymo periodais. Misija įpareigoja mus daryti tam tikrus veiksmus ir sprendmus.

Kurdami savo viziją rėmėmis numatymo, platumo, konsensuso, unikalumo ir veiksmingumo kriterijais. Nors ir laikoma, kad vizijos parengimas yra vadovo funkcija, mūsų įmonės viziją kuria visų lygių vadovai.

Keikvienas savo regiono vadovas, įmonės ryšių plėtros vadybininkas, klientų paieškos vadybininkas ir kiti vadovai kuria savo vizijas, kurios sudaro bendrą įmonės viziją.

Vyriausioji finansininkė taip pat atsižvelgdama į praėjusių kelių metų veiklos rodiklių kitimą gali prognozuoti kitų metų sėkmę ar nesėkmę, taip kurdama viziją. Kadangi vizija nėra tas dalykas, kuris privalo būti realiai įformintas atitinkamu dokumentu, tai mūsų įmonėje ji egzistuoja tik neoficialiai. Savo mintimis įvairių lygių vadovai dalinasi tarpusavyje, taip apibrėždami įmonės galimybes ir galinčius iškilti sunkumus bei palankias situacijas.

Formuluodami savo misiją bandėme trumpai aprašyti veiklos kryptis ir trumpai pagrįsti jos reikalingumą ir naudą mums bei vartotojams. Misija reikalinga tam, kad galėtume pateikti visiems dalininkams glaustą informaciją apie tai, kokia mūsų įmonės paskirtis ir kokia veiklos kryptis.

Taip pat bandėme aiškiai ir paprastai, kad kiekvinenas dalininkų galėtų suprasti pagrindines su mūsų veikla susijusias idėjas. Taip pat manome, kad mūsų misija turėtų padėti sprendžiant nemažai su įmonės veikla susijusių problemų.

Mūsų misijos formuluotė būtų tokia:

Mūsų misija yra teikti vartotojams kokybiškas ir nebrangias įvairų krovinių transportavimo paslaugas, bei padėti visais atvejais, kai iškyla problemų dėl krovinių vežimo Lietuvoje. Stengsimės didinti savo teikiamų paslaugų asortimentą, specializuotis apskritai visų tipų kovinių transportavime. Savo darbu stengsimės patenkinti bet kokius klientų norus, susijusius su krovinių vežimu. Stengsimės darbus atlikti kookybiškai, greitai ir nebrangiai. Visa mūsų veikla bus organizuota taip, kad būtų gerinamas visuomenės gyvenimas.

Vizija – artimoje ateityje stengsimės visiškai įsitvirtinti krovinių transporto paslaugų rinkoje. Kai tai bus įvykdyta, plėsim savo įmonės dydį ir bandysim apimti kuo didesnę rinkos dalį.

10. Organizavimas

Organizavimas yra dinamiškas procesas, nes negalima visko sutvarkyti taip, kad visą laiką būtų gerai. Taip yra todėl, kad veiklos sąlygos pastoviai kintai ir tai, kas atrodė gerai suorganizuota vienu metu, po kiek laiko gali atrodyti visiška nesąmone. Vienas svarbiausių organizacinių darbų yra įmonės personalo suskaidymas į tam tikras grupes ir tų grupių hierarchinių lygių nustatymas. Šis procesas dar vadinamas valdymo organizavimu. Viena pirmųjų ir pagrindinių tokio įmonės personalo suskaidymo priežasčių yra darbo pasidalijimas. Jis sąlygoja didesnį darbo našumą, nes darbų atlikimas supaprastėja, sutrumpėja jų atlikimo laikas.

Yra dviejų rūšių pavaldumas: tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis arba linijinis pavaldumas nusako ryšį tarp įmonės darbuotojo ir jo tiesioginio viršininko. Pavyzdžiui – regionų vadovai tiesiogiai pavaldūs įmonės direktoriui. Netiesioginis arba funkcinis pavaldumas pasireiškia įmonės daruotojų bendradarbiavime. Kiekvienas regionų vadovas gali patarti įmonės direktoriui įvairiais klausimais, taip pat gali patarti kito regiono vadovui darbo organizavimo klausimais, tačiau jis negali įsakyti sau nepavaldžiam darbininkui, ką ir kaip jis turi daryti. Taigi tas pats asmuo skirtingų padalinių darbuotojams gali būti ir tiesioginis, ir funkcinis vadovas.

Mūsų įmonėje personalas yra suskirstytas į skirtingas grupes pagal kelis principus. Visi darbuotojai yra suskirstyti pagal funkcinio pavaldumo struktūrą ir pagal veiklos sritis.

Specializacija visada reikalauja koordinavimo ir savarnkiškumo suteikimo padaliniams. Tačiau negali būti absoliutuaus padalinių savarankiškumo, nes kiekvienas padalinys turi prisidėti prie bendrų įmonės tikslų siekimo. Dėl to mūsų įmonės kiekvienas iš vadovų turi asmeninę laisvę darbo veiksmams, tačiau jis vistiek lieka pavaldus savo tiesioginiam viršininkui. Kiek teisių perduodama kiekvienam vadovui, toks ir yra centralizavimo laipsnis. Decentralizavimas reiškia, kad aukštesnio lygio vadovas (pavyzdžiui – įmonės direktorius) dalį sprendimo, vykdymo ir atsakomybės perduoda žemesnio lygio vadovui (pavyzdžiui – regiono B

vadovui). Kadangi mano įmonėje direktorius tiesiogiai vadovauja vienuolikai žmonių, o tai yra šiek tiek per daug, tai įvairiais, ne itin reikšmingais klausimais jis konsultuojasi su savo pavaldiniais, o kartais ir paveda jiems atlikti šiuos sprendimus. Tokiu būdu greičiau priimami ir vykdomi sprendimai, o įmonės veikla tampa gyvybingesnė.

Įmonės organizacinė struktūra pavaizduota 3 priede.

11. Kontrolė

Kontrolė labai reikšminga ir sudėtinga vadybos funkcija. Pirmiausia reikia atsižvelgti į vieną iš reikšmingiausių kontrolės savybių – ji turi viską aprėpti. Vadovas kontroliuoja, nes tai įeina į jo pareigas net tada, kai specialiai to jam niekas nepavedė. Todėl kontrolė negali virsti tik kontrolieriumi paskirto vadovo ir jo pavaldinių prerogatyva. Kontrolė yra pagrindinis vadybos elementas: ji lydi planavimą ir organizavimą. Be kontrolės negalima nagrinėti nei vieno vadybos elemento.

Kontrolė yra reikalinga tam, kad viskas būtų daroma pagal planus, instrukcijas ir įsakymus. Jos tikslas pastebėti klaidas ir silpnas vietas norint jas ištaisyti ir vėliau jų nekartoti. Kontroliuoti reikia viską:

darbuotojų veiklą ir veiksmus, medžiagas ir įrenginius.

Kontrolę reikia pradėti tuoj pat, kai suformuluoti tikslai ir paskirstytos užduotys ar įkurta įmonė. Planai ar kuriamos įmonės struktūra yra tik įsivaizduojamas ateities paveikslas ir daug kas gali sutrukdyti juos įgyvendinti. Norint tam iš anksto pasirengti ir tinkamai reaguoti į išorės bei vidaus aplinkos pokyčius, reikia turėti mechanizmą, kuris įvertintų aplinkos įtaką bendrovė. Kontrolė padeda išsiaiškinti problemas ir taip koreguoti įmonės veiklą, kad problemos neperaugtų į krizę.

Bendrovė privalo laiku pastebėti savo klaidas ir jas ištaisyti, kad jos nesutrukdytų siekti tikslų. Kontrolė turi remti ir skatinti viską, kas bedrovėje yra gero. Iš kontrolės teikiamos informacijos vadovas mato, kur pasiekta pažangos ir kur patirta nesėkmė. Kontrolė duoda tam tikrą garantiją, kad bendrovė savo tikslus pasieks.

Veiksmingai kontrolei reikia dviejų pradinių sąlygų:

1. turėti planus;

2. gerai žinoti įmonės struktūrą.

Planas yra kontrolės pradžia, nes jis tampa tuo normatyvu, su kuriuo lyginami gauti ar pageidaujami rezultatai.

Kontrolė tik tada padėjo įgyvendinti bendrovės tikslus, kai:

turėjo strateginį kryptingumą;

buvo orientuota į rezultatus;

atitiko kontrolės objektą;

operatyviai teikė informaciją;

buvo lanksti, paprasta ir ekonomiška.

Tik strateginio pobūdžio kontrolė yra rezultatyvi – atitinka pagrindinius įmonės prioritetus ir juos remia. Strateginės reikšmės neturinčios kryptys gali būti rečiau tikrinamos.

Rezultatų analizė ir jų skelbimas buvo svarbios priemonės siekiant tikslo. Galutinis kontrolės tikslas – spręsti bendrovės problemas, bet ne rinkti informaciją, sudarinėti standartus ar nurodinėti problemas.

Kontrolės sistema atitinka kontroliuojamą veiklą. Ji turi veiksmingai ištirti veiklą ir įvertinti tai, kas iš tikro svarbu.

Operatyvumas reiškia, kad kontrolė ir jos rezultatų įvertinimas yra adekvatus kontroliuojamam procesui. Kontrolė yra lanksti ir sugeba prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Kuo kontrolės sistema paprastesnė, tuo geresnė; ši sistema turi būti suprantama visiems, kurie su ja susiduria. Sudėtinga sistema gali prarasti sugebėjimą tinkamai valdyti situaciją.

Išlaidos kontrolei didina įmonės pranašumą ir pelningumą, artina ją prie prioritetinių tikslų įgyvendinimo. Todėl, kai išlaidos kontrolės sistemai didesnės už jos duodamą naudą, kontrolės sistemą reikia keisti.

Bet kuriuo atveju, kontrolės procedūra susideda iš šių etapų:

1. standartų ir kriterijų sudarymo;

2. iš tikro gautų rezultatų palyginimo su standartais;

3. nukrypimų nuo standartų, kriterijų ar planų koregavimo.

Kontrolės standartai turi dvi svarbias savybes:

1) laiko terminus

2) konkrečius rodiklius ar kriterijus. Konkretūs rodikliai ir nurodyti terminai yra vadinami rezultatyvumo rodikliais. Jie aiškiai ir tiksliai parodo, kur pastangas reikia nukreipti.

Palyginęs gautus rezultatus su standartais, vadovas …sprendžia, ar rezultatai atitinka jo lūkesčius. Be to, jis sprendžia, ar nukrypimai yra priimtino dydžio ir ar nesudaro pavojų tikslams. Bendrovės vadovybė nustato leidžiamų nukrypimų dydį. Per maži nukrypimai sumažino kontrolės rezultatyvumą, todėl padidinome leistiną nukrypimą, bet ne per daug, nes per dideli nukrypimai paslepia nepageidaujamų reiškinių pradžią. Dėl to mūsų kontrolės sistemoje naudojamas ribojimo principas: kontrolės sistema pradeda veikti, kai rezultatai viršija nurodytą nukrypimų dydį.

Pagrindinis kontrolės tikslas yra pasiekti, kad bendrovė funkcionuotų pagal planą. Kai rezultatų palyginimas rodo, kad tikslas bus pasiektas, nieko nedarome. Bet nereikia tikėtis, kad ir ateityje viskas bus gerai. Dėl to nustačius, kad viskas vyksta pagal planą, kontrolės ciklą kartojame.

Kuo anksčiau pastebime nukrypimus, tuo didesnė tikimybė garantuoti veiksmingą veiklą. Nukrypimų gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:

planavimo trūkumų, įmonės problemų, vadovavimo nesklandumų, motyvavimo klaidų.

Neturi prasmės tokia kontrolės sistema, kuri nepadeda šalinti rimtų pažeidimų ir leidžia jiems peraugti į sudėtingas problemas. Kiekvienu atveju, pradedant veikti, reikia nustatyti pažeidimų priežastis ir pasiekti, kad įmonė grįžtų į normalią veiklą. Visi veiksmai yra išsamiai apsvarstomi, nes įgyvendintos priemonės gali sukelti naujų rimtų problemų.

Tai gali įvykti todėl, kad visi įmonės darbai yra susiję – padarius pakeitimą vienoje vietoje, reikia keisti ir kitur.

Ne visus pastebėtus nukrypimus nuo standartų mes šaliname, nes kai kada patys standartai gali būti nerealūs. Standartai remiasi planais, tuo tarpu kontrolės rezultatai gali parodyti, jog reikia planus koreguoti. Neduoda naudos ir tie standartai, kurių reikalavimai labai sunkiai įvykdomi. Tada personalas jaučia, kad jo pastangos yra bergždžios, o tai padaro žalos motyvavimui.

Kontrolės sistemą įmonėje sudaro trys jos rūšys:

1. Pradinė kontrolė.

2. Tarpinė (operatyvinė) kontrolė.

3. Galutinė kontrolė.

Visų kontrolės rūšių tikslas yra vienodas: siekti, kad rezultatai būtų kuo artimesni reikalaujamiems. Jos skiriasi tik vykdymo laiku.

Pradinė kontrolė. Kontrolę galima palyginti su ledkalniu, kurio didžiausia dalis slepiasi po vandeniu. Kai kurios kontrolės rūšys gali būti atliekamos vykdant kitas vadybos funkcijas: planavimą, organizavimą ar kitas, kurios tiesiogiai nėra kontrolės procedūros, tačiau sudaro prielaidas atlikti pradinę kontrolę. Ši kontrolė atliekama iki tikrosios darbų pradžios. Pagrindiniai pradinės kontrolės instrumentai mūsų bendrovėje yra atitinkamos taisyklės, procedūros, elgsena. Taisyklės yra rengiamos planams įgyvendinti, ir tam, kad būtų griežtai planų laikomasi.

Tai būdas įsitikinti, kad darbai vyksta normaliai. Parengus aiškias instrukcijas pareigybėms, parinkus reikalingus darbuotojus ir juos supažindinus su instrukcijomis, bus didelė tikimybė, kad įmonės struktūra funkcionuos kaip numatyta. Pradinė kontrolė naudojama kontroliuoti personalą ir lėšas.

Pradinė personalo kontrolė yra kruopšti dalykinių ir profesinių žinių bei įgūdžių analizė parenkant darbuotojus, planuojant jų mokymą ir karjerą mūsų bendrovėje. Svarbiausia pradinės lėšų kontrolės priemonė yra biudžetas. Jis garantuoja, kad vadovai gaus planuotas pinigų sumas savo planų vykdymui būtent tada, kai jų reikės.

Tarpinė kontrolė vykdoma darbo metu. Kontrolės objektas dažniausiai yra pavaldiniai, o pati kontrolė – tiesioginių vadovų kompetencija. Reguliarus pavaldinių darbo tikrinimas, iškilusių problemų aptarimas padeda nenukrypti nuo planų ir instrukcijų. Tarpinė kontrolė mūsų bendrovėje remiasi darbo rezultatų kontrole. Norint atlikti šią kontrolę, reikalingas grįžta…masis ryšys. Grįžtamasis ryšys yra žinių apie tikruosius rezultatus panaudojimas įmonės tikslams įgyvendinti ir atsiradusioms problemoms spręsti. Kiekvienas darbuotojas savaitės pabaigoje daro ataskaitas apie atliktus darbus.

Galutinė kontrolė. Čia grįžtamasis ryšys panaudojamas po to, kai darbas yra atliktas. Gauti rezultatai palyginami su užplanuotais vos baigus kontroliuojamą veiklą arba praėjus iš anksto nustatytam laikui.

Kontrolė yra ta vadovo veiklos dalis, kuriai pavaldiniai labiausiai priešinasi, todėl stengiasi ją sutapdinti su nepasitikėjimu ir persekiojimu, tačiau ,laikui bėgant, pavaldiniai pripranta prie kontrolės ir ima pasitikėti vadovu.

Kontrolė reikalauja kvalifikuoto ir atsakingo vadovo.

12. Koordinavimas

Koordinavimas gali būti atliekamas dviem pagrindiniais būdais:

1. netiesiogiai per planus, kuriuos gauna iš įmonės direktoriaus jo pavaldiniai

2. tiesiogiai nurodant vadovui, ką jis turi daryti

Koordinavimas yra visuomet reikalinga veikla, todėl atima gana nemažai laiko. Mūsų įmonė yra vidutinio dydžio, dėl to tos laiko sąnaudos nėra labai didelės. O taip pat yra keli vadovai, kurie yra atsakingi už savo veiklos sritį ir turi nedaug pavaldinių. Dėl tokių aplinkybių įmonės koordinavimas vyksta gana sklandžiai ir be didesnių problemų ar sunkumų.

13. Vadovavimas

Vadovavimas apibrėžiamas kaip menas arba procesas paveikti žmones, kad jie noriai ir entuziastingai įgyvendintų įmonės tikslus. Beto valdymas yra protinis ir fizinis procesas, skirtas tam, kad pavaldiniai vykdytų jiems duotus oficialius įgaliojimus ir spręstų nurodytus uždavinius. Įmonėje vadovas yra ir lyderis. Lyderiavimas yra procesas, kai vienas žmogus daro įtaką kitiems. Tai įtakos žmonėms procesas, kad jie savo valia siektų bendrų tikslų. Vadovas – lyderis nestovi koletyvo gale, kad pastūmėtų, bet yra priekyje, pramina taką ir kitus kolektyvo narius įkvepia siekti tikslų.

Norėdamas savo lyderiškumą ir įtaką padaryti veiksmingą, vadovas naudoja ir stiprina savo valdžią, nes dažnai darbuotojus reikia paraginti. Valdžia ir įtaka visada priklauso nuo samenybės kuriai įtaka yra daroma, nuo situacijos ir vadovo sugebėjimų vadovauti nepaminant žmogiškumo.

Įmonėje vyrauja pavyzdžio valdžios forma. Ši valdžia paremta lyderio asmeninėmis savybėmis ir sugebėjimais.

Vadovavimas ir vadovo potencialas yra svarbi dalis įkvepiant įmonę naujiems tikslams ir strateginiams sprendimams.

Vadovas remiasi savo pasekėjais. Nes tik su gerais komandos nariais jis gali daryti didesnius pokyčius įmonėje, nes kartais vadovo vizija būna ne visada logiška. Kuriant įmonės misiją ir strategiją, vadovo svarba nėra ignoruojama, bet ir pernelyg akcentuojama. Vadovas remiasi evoliuciniu, o ne revoliuciniu požiūriu į pokyčius. Vadovas turi didesnę asmeninę atsakomybę ir iniciatyvą.

Vadovo užduotis yra numatyti bendriausias įmonės ateities plėtros kryptis, tačiau į misijos ir vizijos kūrimą įtraukiama ir visa įmonė. Vadovas nedominuoja ir nesprendžia už visą įmonę. Jis padeda įmonei kurti padalintą ateities viziją ir inicijuoja pokyčius, reikalingus įmonės tikslams įgyvendinti. Vadovas didžiausią dėmesį kreipia tik į svarbiausias tendencijas ir jėgas, darančias poveikį pokyčiams įmonėje.

14. Darbo ir darbo užmokesčio organizavimas

Visų pirma geri darbo rezultatai pirklauso juo gerų darbo sąlygų. Mūsų įmonėje laikomasi visų sanitarinių reikalavimų.

Keikvieno darbuotojo darbo vietoje, nesvarbu, kokio rango jis bebūtų, yra jo darbui reikalinga ir pritaikyta įranga. Aišku atsižvelgiama ir į įmonės galimybes.

Kadangi įmonės veikla paremta užsakymais, tai visas darbas prasideda nuo jų priėmimo. Užsakymus telefonu, elektroniniu paštu ar faksimiliniu aparatu priima sekretorė. Visi užsakymai registruojami vietiniame kompiuterių tinkle ir programinei įrangai atlikus tam tikrą rūšiavimą, kiekvienas su užsakymu susijės vadovas savo kompiuterio ekrane mato jam skirtus užsakymus. Toliau kiekvieno iš regionų vadovai savarankiškai sprendžia, kaip išdėstyti kelionių maršrutus, paskirstyti krovinius, kurį vairuotoją skirti ir jei reikia, kuriuos ir kiek krovikų turi jam padėti.

Direktorius, būdamas tiesioginiu valytojos, sargų ir mechanikų vadovu, sudaro pagal programinę įrangą paruoštus darbo grafikus. Jeigu darbininkai turi kokių nors nusiskundimų ar norų dėl darbo laiko pakeitimo, į tai stengiamasi visada atsižvelgti, įvertinant esamą padėtį.

Kadangi mūsų šalyje yra priimtas 40 darbo valandų per savaitę darbo laikas, tai jo laikomasi. Darbuotojai per dieną paprastai dirba 8 valandas.

Vairuotojų darbas yra griežtai kontroliuojamas. Visose krovininėse mašinose įtaisyti prietaisai, kurie fiksuoja automobilio darbą. Vairuotojui neleidžiama važiuoti ilgiau 6 valandų, nepadarius bent pusvalandžio pertraukos. Už šios taisyklės pažeidimą vairuotojas gali gauti įspėjimą, vėliau, pažeidimams kartojantis gali būta imtasi griežtesnių kontrolės priemonių.

Darbo organizavimą kontroliuoja vadovas arba jo paskirtas asmuo.

Darbo užmokestis priklauso nuo darbuotojo užimamų pareigų ir atlikto darbo kiekio. Vairuotojai gauna 600 Lt pastovų bazinį atlyginima, prie kurio dar priskaičiuojamas kintamas atlyginimo dydis. Jis priklauso nuo pajamų, gautų už jo pervežtus krovinius. Šią dalį (procentais) nustato įmonės taryba.

Darbo proceso metu eikvojama fizinė ir protinė energija tui būti kompensuojama, nes priešingu atveju darbuotojas negalės efektyviai dirbti.

Darbo užmokestis yra pagrindinis darbo jėgos vertės kompensavimo elementas.

Darbo užmokestis, raštišku darbuotojo sutikimu – prašymu, mokamas vieną kartą arba du kartus per mėnesį. Pradirbus bendrovėje 11 mėnesių darbuotojams suteikiamos 28 kalendorinių dienų apmokamos atostogos. Už labai gerai atliktą darbą darbuotojai skatinami premijomis. Jei darbuotojas dėl savo aplaidumo, sugadina įmonės įrangą ar sugadina vežamą krovinį, tai nuostoliai išskaičiuojami iš jo atlyginimo. Jei įranga genda ne dėl darbuotojo kaltės, tai ji taisoma įmonės lėšomis. Jeigu vežamas krovinys sugadinamas ne dėl vairuotojo kaltės, žalą atlygina įmonė. Jei darbo metu darbuotojas susižeidžia ne dėl savo kaltės, tai gydymo išlaidas apmoka įmonė.

15. Organizacijos kultūra

Įmonės kultūrą nusako stilius ir metodai, varijuojantys įmonės žmonių santykius. Tai vertybių, įsitikinimų ir metodų visuma, kuriais remiantis realizuojamos valdymo funkcijos įmonėje ir aptarnaujami klientai. Įmonės elgsena, kuri atspindi jos kultūrą, yra daugiausia instinktyvi. Naujam darbuotojui, pradedančiam dirbti įmonėje, reikia laiko, kad galėtų priderinti savo pažiūras prie naujos kultūros. Bendrovėje nauji darbuotojai gana greitai pradeda suvokti įmonės kultūrinę aplinką, kurioje jis dirba, nors buvo ir išimčių.

Įmonės kultūra atsiskleidžia per jos požiūrį į riziką, kai ji apsibrėžia sau rizikingą arba atsargią misiją. Ji atsispindi taip pat įmonės galimybėse ir sugebėjimuose imtis ryškesnių strateginių pokyčių.

16. Naudota literatūra

1. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra

„Pradedančio verslininko žinynas“, Vilnius 2002

2. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra „Kas žinotina verslininkui“, Vilnius 1998

3. Robert C Appleby „Šiuolaikinio verslo administravimas“, Vilnius

1994

4. Heeboll J. „Mokslinių verslininkų įmonių pradžia“, Lyngby 1995

5. Bagdonas E., Kazlauskienė E. „Biznio įvadas“, Kaunas,

Technologija 1997

6. Vasiliauskas A. „Strateginis valdymas“, Vilnius, Enciklopedija

2002 17. Priedai

1. Dokumentų, reikalingų AB įregistravimui savivaldybėje, sąrašas

22

2. Paraišką dėl įmonės vardo registravimo sudarančių dokumentų sąrašas 23

3. Įmonės organizacinė valdymo struktūra 24

1 Prieadas. Dokumentų, reikalingų AB įregistravimui savivaldybėje, sąrašas

1. Prašymas įregistruoti įmonę, kuriame nurodoma:įmonės pavadinimas, buveinė (adresas), veiklos pobūdis, numatomos ūkinės komercinės veiklos laikotarpis, steigėjų vardai, pavardės,a smens kodai, adresai.

2. Steigimo sutartis arba steigimo aktas, jeigu steigėjas yra vienas asmuo.

3. Įmonės įstatai (2 egzemplioriai).

4. Steigiamojo akcininkų sisirinkimo protokolas (su priedais).

5. Negyvenamųjų patalpų savininko pažyma paie patalpų suteikimą įmonės ūkinei komercinei veiklai

6. Registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir bendrijoms, pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso įregistravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai:

7. Jeigu patalpų savininkas – juridinis asmuo, išduodama laisvos formos pažyma apie patalpų suteikimą ūkinei komercinei veiklai su administacijos vadovo parašu ir antspaudu;

• Jeigu patalpų savininkas – fizinis asmuo, suteikiantis patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašoma laisvos formos pažyma, kurią patvirtina notaras;

• Patalpų savininkui, pačiams steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų suteikimą ūkinei komercinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.

• Dokumentas apie valstybės rinkliavos už įregistravimą sumokėjimą arba jo nuorašas.

8. Valstybinio patentų biuro išduotas firmos vardo liudijimo nuorašas

9. Pažyma apie kaupiamosios sąskaitos atidarymą banke

10. Vertybinių popierių įregistravimo akto nuorašas

11. Steigimo ataskaita ir auditoriaus arba revizoriaus išvada dėl šios ataskaitos

2 priedas. Paraišką dėl įmonės vardo registravimo sudarančių dokumentų sąrašas

1. Prašymas įregistruoti firmos vardą. Prašyme nurodomas pareiškėjo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, firmos vardas, firmos rūšis, firmos adresas, pareiškėjo atstovo (jei toks yra) vardas, pavardė, susirašinėjimo adresas, telefono numeris.

2. Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis

3. Kiti dokumentai, jeigu jie reikalingi:

• pareiškėjo įgaliojimas asmeniui, jei paraišką parduoda įgaliotas asmuo;

• sutikimas leisti firmos varde vartoti kitai Lietuvos

Respublikos firmai ar užsienio firmai priklausančio firmos vardo dalį, jeigu firmos varde vartojama kitai

Lietuvos Respublikos ar užsienio firmai priklausančio vardo dalis;

• firmos registravimo pažymėjimo nuorašas, patvirtintas notaro, jeigu pasirenkamas naujas firmos vardas;

• Lietuvos Respublikos firmos registravimo pažymėjimo nuorašas, patvirtintas notaro, jeigu pareškėjas yra firma;

• užsienio firmos registravimo pažymėjimo nuorašas arba jį atitinkantis dokumentas, legalizuotas nustatyta tvarka, ir patvirtintas dokumento vertinimas, jei pareiškėjas yr…a užsienio firma;

• asmens ar jo teisių perėmėjo sutikimas, jeigu firmos varde vartojama kito asmens pavardė ar pseudonimas;

• valtybių, tarptautinių organizacijų kompetetingų organų sutikimas, jeigu firmos varde vartojami tų valstybių, tarptautinių organizacijų pavadinimai ar jų santrumpos;

• vidaus reikalų ministro išduotas leidimas firmos varde vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpajį) pavadinimą, jei firmos varde toks pavadinimas vartojamas.

Įmonė

Akcininkai

Įmonės struktūra

Kontrolieriai

Technologija

Bankai

Tiekėjai

Įmonės darbuotojai

Vartotojai

Konkurentai

Įmonės patalpos

Įmonės tikslai

Įmonės uždaviniai

Prof. Sąjungos

Valstybė