TURINYS
1. Kodėl aš ketinu imtis verslo? 12. Verslo idėja 13. Įmonės organizacinė valdymo struktūra 34. Darbo pasidalijimas ir kooperavimas 35. Organizacijos vidinė ir išorinė aplinka 56. Pagrindinės veiklos kryptys 77. Socialinė atsakomybė 88. Planavimas ir strateginis valdymas 89. Įmonės misija ir vizija 1210. Organizavimas 1311. Kontrolė 1412. Koordinavimas 1713. Vadovavimas 1714. Darbo ir darbo užmokesčio organizavimas 1815. Organizacijos kultūra 1916. Naudota literatūra 2017. Priedai 21 2. Verslo idėjaGalimi du verslo pasirinkimo variantai. Vienas jų – steigti įmonę,kuri savo veiklos rinkoje neturėtų konkurentų arba jų turėtų nedaug. Tačiautai yra labai brangus ir rizikingas dalykas, nes konkurentų, kurie dirbapanašiose veiklose kaip telefoninio ryšio ar šilumos tiekimas, yra mažai,jie yra labai gerai įsitvirtinę rinkoje ir turi labai didelę patirtį. Otaip pat, norint pradėti verslą tokiose rinkose, reikalingos labai didelėsinvesticijos. Dėl šios priežasties, aš pasirinkau antrąjį variantą –steigti įmonę, kuri turėtų daugiau konkurentų, tačiau turėtų geresnessąlygas atsiradimui ir plėtimuisi negu pirmuoju variantu. Kadangi geroverslo priežastimi gali būti gera verslo idėja, tai prieš steigdamas įmonęir norėdamas pradėti verslą, pirmiausia privalau turėti gerą verslo idėją.Gera verslo idėja yra ta, kuri atitinka vartotojų poreikius ir norus. Geraibūtų jei ši idėja būtų originali. Aš, kaip verslininkas, turiu rastinaujovę ten, kur jos nemato kiti pradedantys verslininkai, galintys taptimano konkurentais. Tačiau mano steigiama įmonė neturi originalios versloidėjos, tokių įmonių Lietuvojo gana daug. Aš šį trūkumą bandysiukompensuoti ir tuo pačiu konkuruoti su panašaus tipo įmonėmis savooriginaliais darbo sprendimais. Mano įmonė versis krovinių transportavimu Lietuvoje. Įmonė priklausyspaslaugas teikiančių įmonių tipui. Pasirnikau būtent šią veiklos sritį, nesmanau, kad Lietuvoje rinka dar ne pilnai užpildyta ir įmanoma sėkmingaiįsikurti ir konkuruoti su įmonėmis, teikiančiomis krovinių vežimo paslaugasLietuvoje. Didesnę įmonės užsakymų dalį turėtų sudaryti užsakymai kroviniuspervežti iš Kauno miesto ir jo rajono ribų į Kauno miesto, jo apskrities arkitų Lietuvos miestų teritorijas. Tačiau prieš imantis verslo, reikai jįįteisinti. Tam reikia įmonę įregistruoti. Šiuo metu įmonių įregistravima reglamentuoja Lietuvos Respublikosįmonių rejestro įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir atskirųteisinių formų (rūšių) įmonių įstatymai bei kiti teisės aktai. NuajajameLietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad visi juridiniaiasmenys turės būti įregistruoti juridinių asmenų registre, kuris buslaikomas pagrindiniu valstybės registru. 2001 m. Birželio 12 d. Buvopriimtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas, pagalkurį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip juridinių asmenųregistro tvarkytoja, nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios perimsiš visų registruojančių institucijų duomenis bei dokumentus ir tvarkysjuridinių asmenų registrą. Kadangi aš pasirinkau akcinės bendrovės formą,tai mano įmonė turi būti įregistruota savivaldybėje, nes savo įmonęsteigsiu lėšomis, gautomis iš banko, paskolos forma, o jokio užsieniokapitalo mano įmonėje nebus. Dokumentų, reikalingų įmonės įregistravimuisavivaldybėje, sąrašas pateiktas 1 priede. Kadangi įmonė privalo turėtivardą, aš savo įmonę nutariau pavadinti tokiu vardu, kuris atitiktųteikiamų paslaugų turinį. Manau, kad pavadinime turėtų būti žodis „ratai“.Tačiau dar norėčiau, kad pavadinimą sudarytų dar vienas žodis,apibūdinantis tuos „ratus“. Kadangi savo įmonę ruošiuosi registruoti Kaunorajone Raudondvaryje, tai manau, kad pavadinimas AB „Raudoni ratai“atitiktų abu, mano paties sau keliamus, reikalavimus. Paraiška firmosvardui įregistruoti turi būti paduota Valstybiniame patentų biure. Paraiškąsudarančių dokumentų sąrašas pateiktas 2 priede. Registravimo numeris, įmonės kodas ir PVM mokėtojo kodas bus gautas,įregistravus įmonę Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Nuo tosdienos, kai tai bus atlikta, AB „Raudoni ratai“ taps juridiniu asmeniu,savo vardu įgis teises ir pareigas. Vadinasi, ji galės …pradėti vykdytiūkinę komercinę veiklą, sudarinėti sandorius ir panašiai. Įmonės vadovu (direktoriumi) būsiu pats (Andrius Mačiulis). Įmonę registruosiu savo gyvenamuoju adresu: Didžioji gatvė 1a-6, 4320Raudondvaris, Kauno rajonas, Lietuva. Vėlaiu, kai pavyks įsitvirtinti, planuoju savo įmonės patalpas perkeltiį Kauną, nes Kaune yra susitelkę daug daugiau įmonių, kurioms būtųreikalingos mūsų paslaugos. Aptarnavimui tikriausiai pasirinksiu AB „Vilniaus bankas“. Būtent šįbanka pasirinkau dėl to, kad pats jo paslaugomis dabar naudojuosi ir jokiųpretenzijų dėl teikiamų paslaugų neturiu. Manau, kad mano įmonę irapskritai, bet kurią įmonę aptarnaujantis bankas, turi gerai vykdyti savoįsipareigojimus, teikti visas reiklaingas paslaugas, už tai reikalaudamaskiek įmanoma mažesnio atlygio. Kadangi AB „Vilniaus bankas“ Lietuvojelyderio pozicijas dalinasi su Hanza – LTB banku ir sėkmingai konkuruoja,pritraukdamas didelį kiekį klientų, tai galiu padaryti išvadą, kad jisdirba kokybiškai. Tai dar viena iš priežasčių, dėl kurių rinksiuos šįbanką. Dabartinis sąrašinis darbuotojų skaičius yra 59. Kadangi mano įmonė yra akcinė bendrovė, tai ji atsako savo turtu, t.y.grynuoju kapitalu. Ši atsakomybės forma paskatino mane pasirinkti būtentakcinės bendrovės, o ne individualios įmonės formą, tokį variantą taip patsvarsčiau. 3. Įmonės organizacinė valdymo struktūraAukščiausiu valdymo organu AB “Raudoni ratai“ yra visuotinis akcininkų
susirinkimas Šis susirinkimas šaukiamas reguliariai, pasibaigus vieneriemsūkiniams metams. Šis susirinkimas gali būti sušauktas ir ypatingaisatvejais. Šio susirinkimo narių pareigas sudaro įmonės tarybos išrinkimas.Įsikūrus įmonei, visuotino akcininkų susirinkimo dalyviai išrinko įmonėstarybą. Dabartinės jų pareigos – patvirtinti arba atmesti tarybos nariųpasikeitimą, naujų tarybos narių priėmimą. Įmonės tarybą sudaro 5 nariai(įmonės direktorius, 2 ekonomistai, įmonės ryšių plėtros direktorius irklientų paieškos vadybininkas). Klientų paieškos vadybininkui pavaldusreklamos direktorius ir sekretorė. Įmonės direktoriui pavaldi valytoja, 3sargai, 3 mechanikai ir keturi, atskirų regionų vadovai,. Jiems pavaldūsvairuotojai ir krovikai. Taip pat įmonėje dirba finansininkė, kuritiesiogiai pavaldi įmonės diektoriui. Įmonės organizacinė valdymo sistemapavaizduota 3 priede. 4. Darbo pasidalijimas ir kooperavimasKadangi kiekvienos organizacijos, nesvarbu kokia ji bebūtų (komercinėar pelno nesiekianti) pagrindinu tikslu yra gerai organizuotas irkokybiškai bei kiek įmanoma greitai atliekamas darbas, tai jose būtinasdarbo pasidalijimas. Kiekvieno darbuotojo pareigos numatytos ir aptartosįmonės įstatymų rinkinyje. Taip pat jos yra išdėstomos darbo sutartyse,kurias pasirašo nauji darbuotojai, ateinantys dirbti į įmonę. Žmogaus darbingumas priklauso nuo įgimtų savybių – kūno fiziniosudėjimo ir pajėgumo, protinių sugebėjimų amžiaus bei išmoktų savybių –pasirengimo ar apmokymo darbui, darbo metu sukauptos patirties. Kokį darbąįmonėje atliks darbuotojas priklauso nuo jo sugebėjimų ir įmonės tarybossprendimo, kuris grindžiamas darbuotojo įvertinimu. Darbui reikalingos tam tikros pastangos ir atsakomybė, o taip pat irveikimo laisvė. Kiekvienas darbininkas, kokio jis rango bebūtų, turistengtis dirbti gerai ir našiai, siekdamas kuo aukštesnės darbo kokybės.Taip pat kiekvienas darbuotojas savo darbo vietoje turi jaustis laisvas.Mūsų įmonės darbuotojai skatinami duoti pasiūlymus, kurie būtų naudingiįmonei ir galėtų pagerinti darbo sąlygas ir patį darbą. Taip patdarbuotojama nedraudžiama priimti individualius sprendimus, kurie nėratradiciniai, tačiau kiekvienas darbuotaojas turi būti atsakingas už savopadarytus veiksmus ir sprendimus. Visų pirma darbuotojas turi būtiatsakingas už jam paskirtą darbą, jo gerą atlikimą. Jeigu darbuotojas randanaują, jam daugiau priimtiną, užduoties atlikimo būdą, kuris yra priimtinasįmonei, nekenkia jos darbuotojams, klientams ir teikiamų paslaugų kokybei,tai jis ne tik gali, bet ir privalo naudoti tokį užduočių atlikimo būdą. Darbo pasidalijimas yra tiesiogiai susijęs su darbo kooperavimu, taiyra su skirtingų specialybių įmonės darbuotojų bendradarbiavimu.Optimizuojant darbo kooperavima siekiama suderinti darbuotojų tikslus suvisos įmonės tikslais. Taip pat siekiant optimizuoti darbo pasidalijimą irkooperavimą konkrečiai apibrėžiamos kiekvieno darbuotojo funkcijos irpareigos. To reikia, kad kiekvienas žinotų jam skiriamą užduotį ir atlikimobūdą, nors vykdant užduotį darbuotojui suteikiama daugiau laisvės.Kiekvienas darbuotojas gauna užduotį, kuri atitinka jo žinias ir praktinępatirtį bei įgūdžius. Jeigu užduotis yra per sunki, tai skiriami kelidarbininkai darbui atlikti. Jei užduotis neatitinka darbuotojo žinių irkvalifikacijos, ieškomas darbuotojas, kuris ją atitiktų. Šiuo metu įmonėje dirba 59 darbuotojai: • Įmonės direktorius • Finansinikė • Ryšių plėtros direktorius • Klientų paieškos vadybininkas • Ekonomista – 2 • Regionų vadovai – 4 • Reklamos direktorius • Sekretorė • Mechanikai – 3 • Vairuotojai – 20 • Krovikai – 20 • Sargai – 3 • ValytojaĮmonės veiklą koordinuoja įmonės tarybos nariai, atsižvelgdami į įmonėsdirektoriaus, klientų paieškos vadybininko ir vyr. finansininkėsataskaitas. Įvertinę įvairius veiklos rodiklius, įmonės tarybos nariaisprendžia įmonės plėtros, naujų paslaugų tiekimo ir panašius klausimus. Įmonės direktorius organizuoja finansininkės, mechanikų, sargų,valytojos darbus. Nustato darbo valandas, tvarkaraščius, sprendžiaklausimus dėl darbuotojų atostogų. Jis priima naujų darbuotojų priėmimo arnetinkamų darbuotojų atleidimo iš darbo nutarimus. Taip pat priimasprendmus dėl įvairių renginių, skirtų įmonės darbuotojams organizavimo.Įmonės direktorius taip pat yra ir įmonės tarybos pirmininkas. Jis,kiekvienų ūkio metų pabaigoje steigiamame visuotiniame akcininkųsusirinkime privalo paruošti ataskaitą apie įmonės veiklos rezultatus. Finans…ininkė yra atsakinga už visas finansines įmonės operacijas. Taippat ji kas mėnesi turi ruošti įmonės veiklos ataskaitas ir pateikti jasįmonės direktoriui. Ryšių plėtros direktorius yra atsakingas už palankias sąlygas perkantįvairias prekes ir paslaugas, reikalingas įmonės sėkmingam funkcionavimui.Pavyzdžiui: įvairios sutartys su autoservisais ar kuru prekiaujančiomisįmonėmis. Klientų paieškos vadybiniko pareigos yra ieškoti naujų klientų, siūlytimūsų įmonės paslaugas įmonėms, kurios naudojasi kitų įmonių paslaugomis. Įvertinant įmonės krovininių mašinų galimybes ir būklę, sudaromas jųpanaudojimo kalendorinis grafikas. Kiekvienas iš krovininių automobiliųapžiūrimas mechanikų pagal numatytą grafiką arba atsižvelgus į vairuotojųpastabas apie gedimus ar nusiskundimus dėl prastos būklės. Taip patmechanikai yra atsakingi už savo darbo vietos tvarką. Reklamos direktorius yra atsakingas už įmonės įvaizdžio kūrimą. Taippat jam priklauso visa veikla, kuri susijusi su įmonės reklama. Sekretorė priima užsakymus telefonu iš pastoviai mūsų įmonėspaslaugomis besinaudojančių įmonių bei privačių asmenų. Taip pat suteikiaįvairią informaciją apie įmonės teikiamas paslaugas suinteresuotiemsasmenims. Taip pat priima paraiškas dėl įsidarbinimo bei jas perduoda
direktoriui. Pagal gaunamus užsakymus, Lietuva yra suskirstyta į keturis regionus.Už užsakymų į kiekvieną iš šių regioną vykdymą atsako regionų vadovai.Kiekvienas jų nutaria, kuris iš jam pavaldžių vairuotojų ir krovikų turiįvykdyti paskirtą užduotį. Jis organizuoja visų užsakymų, kurie susiję sujam skirtu regionu, vykdymą. Vairuotojai yra atsakingi už vežamų krovinių saugumą, pristatymą,užduoties atlikimo kokybę. Jeigu tai yra būtina, kartu su vairuotojuvažiuoja iki dviejų krovikų. Į vairuotojo pareigas taip pat įeina kroviniopakrovimas ir iškrovimas. Ir vairuotojas ir krovikai atsako už kraunamokrovinio saugų pakrovimą. Tinkamas darbų paskirstymas yra susijęs su optimaliu įmonės darbuotojųskaičiumi. Jeigu bus per mažai darbuotojų, tai darbas gali būti per daugintensyvus, kas gali mažinti atlikimo kokybę, gali tekti dirbtiviršvalandžius ar beišeiginių. Jeigų darbuotojų įmonėje bus per daug, taiįmonė dirbs nenaudingai, nes bus naudojami didesni ištekliai, negu reikia,o tai reiškia, kad išlaidos bus didesnės, negu galėtų būti. 5. Organizacijos vidinė ir išorinė aplinkaOrganizacijos aplinką galima suskirtsyti į vidinę ir išorinę. Įmonėsvidinę aplinką formuoja įmonės tikslai, struktūra, uždaviniai, technologijair dirbantys joje žmonės. Vidinė įmonės aplinka ir jos veiksniai patekti 1paveiksle.[pic] 1 pav. Įmonės vidaus aplinka ir ją sudarantys veiksniaiĮmonės išorinę aplinką sudaro užduoties ir bendroji aplinkos. Bendrąjąaplinka sąlygoja daug veiksnių. Visų pirma, analizuojant bendrąją aplinkasocialiniu kultūriniu požiūriu, įtaką daro gyventojų kultūrinės vertybėsbei papročiai. Tai lemia produkcijos ir teikiamų paslaugų standartus beinormas. Jei žiūrėti iš ekonominės pusės, tai bendrąją aplinka daug kuopriklauso nuo šalies, kuriojeveikia įmonė, ekonominio išsivystymo lygio.Taip pat labai svarbus yra ir politinis aspektas. Visuomeninė sistema,kuria sudaro centralizuotos ar rinkos ekonomika, ir su ja susiję įstatymaisąlygoja įmonės veiklos galimybes ir laisvę, kainų lygį, mokesčių tvarką irpanašiai. Technologinė aplinka veikia ir gamybą, ir joje dirbančius žmones,bei jų darbą. Ji taip pat lemia produkcijos galimybes konkuruoti sukonkurentų pagaminta produkcija. Tuo tarpu užduoties aplinką nulemia įmonėsiškelti ir siekiami tikslai bei vykdomos užduotys. Į šią aplinką įeina visiveiksniai, kurie yra susiję su įmonės veikla. Tai – konkurentai,vartotojai, tiekėjai, bankininkai, akcininkai, kontrolieriai, profesinėssąjungos, kompanjonai. Visus juos savo ruožtu veikia bendroji aplinka.Įmonės išorinė aplinka pavaizduota 2 paveiksle. Kiekviena sėkmingai norinti dirbti organizacija ar įmonė turi pažintisavo aplinką ir daryti jai įtaką. Atskira organizacija bendrąjai aplinkaiįtakos padaryti negali, tačiau užduoties aplinkai įtaką įmonė padaryti galiir turi, jeigu nori susikurti sau palankias veikimo sąlygas. Tai daromaįvairiais būdais. Mųsų įmonės ieško kelių tiekėjų, kurie galėtų pasiūlytimažiausias įmoanomas degalų, automobilių remonto ar priežiūros kainas,suteikdami kuo aukštesnės kokybės paslaugas. Taip pat domimės savokonkurentų veikla tiek, kiek tai įmanoma. Darome tyrimus apie jų veikimopaplitima, kainas, teikiamas paslaugas ir panašiai tam, kad galėtume jųveiklą palyginti su savo ir padaryti naudingas išvadas. Taip pat naudojamereklamos paslaugas kiek tai leidžia mūsų įmonės finansinės galimybės.[pic] 2 pav. Įmonės išorinė aplinka ir jos veiksniai
Įmonės atsakas bendrąjai aplinkai yra socialinė atsakomybė. Japagrindžiami įmonės įsipareigojimai prisidėti prie visuomenės gyvenimogerinimo tuo pačiu siekiant savų tikslų. Plačiau apie mūsų įmonės socialinęatsakomybę pakalbėsiu vėliau. 6. Pagrindinės veiklos kryptysPagrindinę komercinę įmonės veiklą sudaro krovinių vežimas Lietuvosteritorijoje. Dažniausiai specializuojamės įvairios įmonių produkcijosvežimu, tačiau esant pageidavimams galime suorganizuoti ir atlikti įvairiosformos, dydžio, būsenos ar paskirties krovinių vežimą. Įmonės teikiamųpaslaugų sąrašą sudaro: 1. Įvairios kietos produkcijos transportavimas 2. Žemės ūkio produktų transportavimas 3. Degalų transportavimas 4. Įvairių kenksmingų medžiagų transportavimas 5. Baldų transportavimas 6. Įvairių kitų krovinių transportas 7. Socialinė atsakomybėKaip jau minėjau, įmonės socialinė veiklą sudaro vykdomiįsipareigojimai, gerinant visuomenės gyvenimą, tuo pačiu siekiant ir savųtikslų. Atsižvelgus į tai, kokį pelną gauna mūsų įmonė kiekvienų ūkinių metųpabaigoje, mes remiame kelių Lietuvos vaikų namus. Taip pat kaip ir visos kitos pelno siekiandčios organizacijos, mesmokame kelių mokestį, kurį sudaro 0,3% suma nuo gautų pajamų. Taip patmokame ir visus kitus privalomus mokesčius. Kadangi mūsų veiklos sėkmingumas priklauso nuo visuomenės galimybių irturimos informacijos, tai kasmet bendrai su konkurentais organizuojameparodą, kurioje pateikiama daug informacijos apie Lietuvos vežėjų ir visųtransportavimo paslaugas teikiančių įmonių galimybes. Šioje parodoje taippad dalyvauja ir užsienio įmonės. Tai gal daugiau naudinga patiemsvežėjams, bet žmonės turi galimybę sužinoti apie visas su transportavimususijusias problemas ir jų sprendimo būdus. Šios parodos metu organizuojamigeriausio krovininio automobilio vairuotojo rinkimai. Taip pat mūsų įmonėje vystoma vairuotojų kultūringo elgesio programa.Ant kiekvieno įmonės krovininio automobilio stambiais skaičiais parašytasnusiskundimų vairuotojais telefonas ir krovininio automobilio valstybinis
numeris. Atsižvelgiame į gautus skundus ar pagirimus, skirdami premijas irpaskatinimus arba įspėjimus ar nuobaudas vairuotojams. Tai ne tik priverčiamūsų įmonės vairuotojus jausti atsakomybę už savo darbo kokybę, bet irapsaugo visuomenę nuo nepageidaujamų pavojų. 8. Planavimas ir strateginis valdymasStrateginis valdymas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas.Remdamasi juo įmonė sugeba laiku prisitaikyti prie išorinės aplinkosveiksnių pokyčio ir tokiu būdu efekyviau išnaudoja savo galimybes.Strateginio valdymo rezultatu galima vadinti parengiamą strategiją, kuriąsudaro sprendimų visuma, apibrėžianti įmonės svarbiausius ateities tikslusir veiksmus bei priemones, kurios bus naudojamos įgyvendinant tuos tikslus.Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso nuo: 1. įmonės veiklos pobūdžio (įvairios transportavimo paslaugos) 2. finansavimo šaltinių (komercinė, pelno siekianti įmonė) 3. nuosavybės (privati įmonė, priklausanti akcininkams) 4. dydžio (vidutinė įmonė) įmonės strategijos esmę plačiau atskleidžia tokie momentai: 1. strategija turi tam tikrame konkretizacijos lygyje apibrėžtą tikslinę orientaciją. Mūsų atveju orientuojamasi į tikslą, kuris yra dirbti kuo pelningiau ir plėsti savo verslą. 2. neatsiejama strategijos dalis yra veiksmai ir priemonės jiems įgyvendinti. Šią dalį mūsų įmonėje sudaro įvairios priemonės, kuriomis mes siekiame įgyvendinti mūsų pagrindinius tikslus. Tai ne tik įvairūs įmonės tarybos sprendimai dėl įmonės veiklos ir jos krypties bei plėtimosi, bet ir įvairūs tyrimai, kurie padeda aiškiau suprasti vartotojų poreikius bei galimybes naudotis mūsų paslaugomis, o taip pat ir konkurentų veiklos analizė bei įvertinimas. 3. strategija susiejama su tam tikru vidutinės trukmės perspektyviniu laiko periodu. Kadangi mano įmonė dar yra gana jauna, tai šis laikotarpis da gana trumpas (3 metai). Pagrindiuniu strategijos tikslu yra įsitvirtinimas rinkoje. 4. strategija formuojama atsižvelgiant į organizacijos išteklių potencialą, kuris lemia įmonės silpnybes ir stiprybes. Pagrindinius mūsų įmonės išteklius sudaro investicijos į naujų krovininių automobilių prikimą, kuriais galima būtų naudotis be didelių sąnaudų. Kadangi įmonė dar nėra ilgai dirbanti, tai ir technika, kurią naudojame yra senesnė, negu mes norėtume. Bet ir toliau sėkmingai vystantis verslui, galima bus daugiau investuoti. 5. strategija kuriama atsižvelgiant į organizacijos išorinės aplinkos situaciją, kuri lemia ir organizacijos galimybes bei grėsmes jai. Prieš pradedant vestis transportavimo paslaugų teikimu, mes įvertinom galimybes konkuruoti ir plėstis krovinių transportavimo rinkoje. Kadangi kiekvienais metais pgaminamos ir parduodamos produkcijos apimtis įvairiose ūkio šakose vis didėja, tai mūsų teikiamų paslaugų reikia vis daugiau ir daugiau. Įvertinę šį faktorių bei galimybę konkuruoti su oponentais, esame nusiteikę optimistiškai. 6. strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį indėlį įneša į pridėtinės vertės kūrimą organizacijoje. Kadangi mes jokios produkcijos negaminame, o tik ją tranportuojame, tai apie didelę pridėtinę vertė šnekėti netikslinga. Tuo labiau, kad stengiamės laikyti tokias kainas, kuriomis būtų galima sėkmingai konkuruoti su kitomis, panašia veikla užsiimančiomis įmonėmis. Kainos mažinimą kompensuoja užsakymų skaičiaus augimas. 7. strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį konkurencnį pranašumą įgyja organizacija.Būtina skirti strateginius ir operatyvinius sprendimus. Strateginiaisprendimai yra tie, kurie susiję su įmonės esminėmis problemomis, kuriosiškyla sąveikaujant su išorine aplinka, ir veiksniais, kurie savoišskirt…umu teikia konkurencinį pranašumą prieš kitas organizacijas. Taitokie sprendimai, kaip tiekėjų pasirinkimas, kurie tiekia aukštos kokybėsprekes ir paslaugas išskirtinomis sąlygomis. Pavyzdžiui perkant didesnįkiekį kuro ar naudojantis paslaugomis daug ir reguliariai sudaromissutartys, kuriose numatytos mažesnės atsiskaitymo kainos, negu tos,kuriomis atsiskaito kitos įmonės ar individai, o ypač konkurentai.Operatyviniai sprendimai yra tokie, kurie susiję su vidine operatyvine ireinamąja organizacijos veikla. Kadangi strategijoje rekomenduojama išvengtipernelyg didelės jos detalizacijos operacinio tipo sprendimai, tai jiemsskiriame ne tiek daug reikšmės. Tačiau neišvengiamai tokių sprendimų yra. Organizacijos strateginis valdymas stipraiai siejasi su strateginiuplanavimu. Bandrai planavimas yra valdymo ciklo funkcija, kuriosrealizacijos rezultatu tampa apibrėžti įmonės tikslai ir nustatyti veiksmaibei priemonės tiems tikslams pasiekti. Logiškai žiūrint, planavimas yrapriminė valdymo funkcija, jis sudaro pagrindą kitoms valdymo funkcijoms(organizavimui, vadovavimui ir kontrolei). Tik parengus planą atsirandagalimybė parinkti vykdytoją, parengti struktūrą, paskirstyti funkscijas iružduotis, motyvuoti vykdytojus bei jiems vadovauti, užtikrinti bendravimątarp vykdytojų bei vertinti jų darbo kokybę. Planavimas turi specifinį ryšįsu kontrole ir yra neatsiejamas nuo jos. Nors kontrolė didžiausią dėmesįskiria nukrypimamas nuo nustatytų standartų, ji tuo pačiu ypatingai siejasisu planavimo procese apibrėžtais tikslais. Pagrindinis kontrolės tikslasyra užtikrinti planų įgyvendinimą. Planavimas yra intelektinis procesas,leidžiantis sukurti veiksmų planą. Planavimas susideda iš šių žingsnių: 1. Poceso inicijavimas. Planavimas nevyksta savaime, o turi būti inicijuojamas. Tai galima padaryti dveim būdais. Vadovas gali įpareigoti žemesnio lygio vadovus, kurie atsakingi už skirtingas veiklos sritis, sudaryti planus, kurie sudaro bendrą planą. Taip pat, žemesnio lygio vadovai, matydami įmonei iškilusias grėsmes ir pavojus gali sudaryti planus, kaip jų išvengti, tuo taip pat prisidėdami prie įmonės veiklos planavimo. 2. Planavimo prielaidų apibrėžimas. Planavimo prielaidos susijusios su ateities situacijomis, kuriomis bus bandoma įgyvendinti planą. Šios preilaidos apima ir vidinę ir išorinę įmonės aplinką.
Kadangi, planuojant įmonės veiksmus, į visus išorės ir vidaus veiksnius atsižvelgti neįmanoma, tai dėmesys atkreipiamas į pagrindinius, didžiausią įtaką galinčius padaryti, veiksnius. 3. Tikslų formulavimas. Nustatomi pagrindiniai įmonės tikslai ir tiksliai apibrėžiama, kas turi būti pasiekta, tam, kad galima būti apibrėžti tolesnius veiksmus. 4. Aternatyvų identifikavimas. Šiame žingsnyje įvardijami alternatyvūs būdai, kurie užtikrina apibrėžtų tikslų įgyvendinimą. Kadangi laikas yra svarbus veiksnys, tikslinga atmesti visas alternatyvas, kurios nėra naudingos. 5. Alternatyvų įvertinimas. Atsižvelgiant į suformuluotus tikslus ir planavimo prielaidas, kiekviena alternatyva yra tiriama, stengiantis įvertinti silpnuosius ir stipriuosius jos aspektus. 6. Geriausios alternatyvos parinkimas. Nusprendžiama dėl vienintelės, geriausiai tinkančios, alternatyvos pasirinkimo. 7. Atraminių planų kūrimas. Sukūrus pagrindinį planą, būtina parengti atraminius planus, kurie detalizuoja pagrindinį planą. Kuriant kiekvieną atraminį planą, vėl išnaujo praeinami visi planavimo proceso žingsniai. Bendrasis ir atraminiai planai yra papildomi… biudžetiniais planais, kurių pagrindu paskirstomi finansiniai ištekliai ir kurie sukuria sąlygas planams įgyvendinti. 8. Plano įgyvendinimas. Jis realizuojamas per kitas valdymo funkcijas (organizavimą, vadovavimą ir kontrolę). 9. Planavimas yr traktuojamas kaip formalizuotas procesas. Planavimoformalizacija reiškia, kad visi išvardinti planavimo proceso žingsiniai yragriežtai ir tiksliai aprašyti procedūromis ir taisyklėmis. Dėl šiospriežasties vadovui tenka labai didelė atsakomybė planujant įmonės veiklą.Kadangi mano verslas yra dar gana jaunas, tai planuojama trumpesniamlaikotarpiui ir kasmet planas papildomas vėlesniam laikotarpiui,atsižvelgiant į einamojo laikotarpioi plano įvykdymą ir susidariusiassąlygas išorinėje aplinkoje. Strateginis valdymas organizacijoje neapsiriboja vien formaliastrateginio planavimo sistema, o apima ir strateginį mąstymą, kuris negalibūti formalizuotas ir yra daugiau kūrybinis, o ne formalus. Bendrovėja vyrauja metodologija iš apačios į viršų. Regionų vaovai,atsižvelgdami į susiklosčiusias sąlygas planuoja tolesnį darbą ir joplėtimosi perspektyvas asvo regionuose, pateikdami plėtimosi projektusdirektoriui, kuris įmonės taryboje kartu su kitais jos nariais tiria,įvertina siūlomų idėjų galimybes ir patvirtina arba atmeta tuos planus. Įmonėje planavimą papildo valdymas per tikslus. Bendri įmonės tikslaiyra įgyvendinami realizuojant individualius darbuotojų tikslus, suformavusįmonės tarybos ir vadovų sutarimą. Kiekvieno iš vadovų tikslai yra tiksliaiapibrėžti, išmatuojami, terminuoti ir užtikrina bendrovės tiksloįgyvendinimą. Vadovai pripažįsta valdymo per tikslus pranašumus įmonėje.Jie demonstruoja šį įsįpareigojimą žodžiais ir veiksmais, kurdami politiką,priimdami ir įgyvendindami sprendimus, paskirstydamas užduotis vykdytojams. Sprendimo pasirinkimą lemia įmonės išorinės galimybės ir įmonės vidinėsstiprybės, kurios išryškėja strateginės analizės rezultate. Rengiantsprendimą yra įvertinami kai kurie svarbiausieji sėkmės veiksniai.Strateginis sprendimas buvo parinktas iš tam tikros alternatyvų aibės pagaltikslinę strategijos orientaciją ir kitus sprendimų vertinimo kriterijus.Tarp strateginių sprendimų egzistuoja tarpusavio ryšiai ir priklausomybės:vieni strateginiai sprendimai veikia priimtą sprendimą, o pats priimtassprendimas taip pat daro įtaką kitiems sprendimams. Todėl, kadorganizacijos strategija neturėtų vidinių prieštaravimų, strateginiaisprendimai turi būti suderinti tarpusavyje. 9. Įmonės misija ir vizijaKuriant įmonės strategines alternatyvas, svarbu turėti ateities,kurioje teks dirbti ir gyvuoti, viziją. Vizija traktuojama kaip sąmoningaiapibendrintas supratimas ir suvokimas, kodėl, kur ir kokiu būdu įmonėkonkuruos ateityje su savo konkurentais. Mano bendrovė konkuruoja sudaugeliu įmonių dėl vietos rinkoje ir išteklių. Mes turime tam tikrosveiklos ambicijas, kurias yra naudinga ir privalu atspindėti vizijoje, nestaip būtų galima geriau pagrįsti savo strateginius sprendimus. Mūsųstrateginės alternatyvos, kurios gali būti išplėstos sukūrus naują arbapraplėtus senąją viziją, skatina tolimesnį įmonės misijos ir tikslų kūrimą.Atllkdami dar neužimtos rinkos dalies tyrimus, atliekam naujas plėtrossritis ir bandome nustatyti naujas strategines galimybes. Mūsų įmonė jaučiatechnikos tobulėjimo ir gyvenimo pokyčių svarbą, todėl daromos išvadostiriant ne tik esamą situaciją, bet ir tolyn einančių technologijųgalimybes. Kadangi vizija nėra taip griežtai įpareigojanti, kaip misija artikslai, tai ji vienodai įtakoja įmonės tarybos ir žemesnio lygio vadovųsprendimus. Vizija yra tik ateities vaizdinys. Paprastai toks vaizdinyssiejamas su tolima perspektyva, konkrečiai neapibrėžiant jos trukmės. Dėlto vizijos negalima sutapatinti su įmonės misija ar tikslais. Skirtingainuo vizijos, misija tiksliai apibūdina vaidmenį ir užduotis, kurias mespasirinkome, atsižvelgdami į dabartinę situaciją. Misiją ir tikslus messusiejame su kuo konkrečiau apibrėžtu laiko periodu ir nustatytais įvykdymoperiodais. Misija įpareigoja mus daryti tam tikrus veiksmus ir sprendmus. Kurdami savo viziją rėmėmis numatymo, platumo, konsensuso, unikalumo irveiksmingumo kriterijais. Nors ir laikoma, kad vizijos parengimas yravadovo funkcija, mūsų įmonės viziją kuria visų lygių vadovai. Keikvienassavo regiono vadovas, įmonės ryšių plėtros vadybininkas, klientų paieškosvadybininkas ir kiti vadovai kuria savo vizijas, kurios sudaro bendrąįmonės viziją. Vyriausioji finansininkė taip pat atsižvelgdama į praėjusiųkelių metų veiklos rodiklių kitimą gali prognozuoti kitų metų sėkmę arnesėkmę, taip kurdama viziją. Kadangi vizija nėra tas dalykas, kurisprivalo būti realiai įformintas atitinkamu dokumentu, tai mūsų įmonėje jiegzistuoja tik neoficialiai. Savo mintimis įvairių lygių vadovai dalinasitarpusavyje, taip apibrėždami įmonės galimybes ir galinčius iškiltisunkumus bei palankias situacijas. Formuluodami savo misiją bandėme trumpai aprašyti veiklos kryptis irtrumpai pagrįsti jos reikalingumą ir naudą mums bei vartotojams. Misijareikalinga tam, kad galėtume pateikti visiems dalininkams glaustąinformaciją apie tai, kokia mūsų įmonės paskirtis ir kokia veiklos kryptis.Taip pat bandėme aiškiai ir paprastai, kad kiekvinenas dalininkų galėtųsuprasti pagrindines su mūsų veikla susijusias idėjas. Taip pat manome, kadmūsų misija turėtų padėti sprendžiant nemažai su įmonės veikla susijusiųproblemų. Mūsų misijos formuluotė būtų tokia: Mūsų misija yra teikti vartotojams kokybiškas ir nebrangias įvairųkrovinių transportavimo paslaugas, bei padėti visais atvejais, kai iškylaproblemų dėl krovinių vežimo Lietuvoje. Stengsimės didinti savo teikiamųpaslaugų asortimentą, specializuotis apskritai visų tipų koviniųtransportavime. Savo darbu stengsimės patenkinti bet kokius klientų norus,susijusius su krovinių vežimu. Stengsimės darbus atlikti kookybiškai,greitai ir nebrangiai. Visa mūsų veikla bus organizuota taip, kad būtųgerinamas visuomenės gyvenimas. Vizija – artimoje ateityje stengsimės visiškai įsitvirtinti kroviniųtransporto paslaugų rinkoje. Kai tai bus įvykdyta, plėsim savo įmonės dydįir bandysim apimti kuo didesnę rinkos dalį. 10. OrganizavimasOrganizavimas yra dinamiškas procesas, nes negalima visko sutvarkytitaip, kad visą laiką būtų gerai. Taip yra todėl, kad veiklos sąlygospastoviai kintai ir tai, kas atrodė gerai suorganizuota vienu metu, po kieklaiko gali atrodyti visiška nesąmone. Vienas svarbiausių organizaciniųdarbų yra įmonės personalo suskaidymas į tam tikras grupes ir tų grupiųhierarchinių lygių nustatymas. Šis procesas dar vadinamas valdymoorganizavimu. Viena pirmųjų ir pagrindinių tokio įmonės personalosuskaidymo priežasčių yra darbo pasidalijimas. Jis sąlygoja didesnį darbonašumą, nes darbų atlikimas supaprastėja, sutrumpėja jų atlikimo laikas. Yra dviejų rūšių pavaldumas: tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginisarba linijinis pavaldumas nusako ryšį tarp įmonės darbuotojo ir jotiesioginio viršininko. Pavyzdžiui – regionų vadovai tiesiogiai pavaldūsįmonės direktoriui. Netiesioginis arba funkcinis pavaldumas pasireiškiaįmonės daruotojų bendradarbiavime. Kiekvienas regionų vadovas gali patartiįmonės direktoriui įvairiais klausimais, taip pat gali patarti kito regionovadovui darbo organizavimo klausimais, tačiau jis negali įsakyti saunepavaldžiam darbininkui, ką ir kaip jis turi daryti. Taigi tas pats asmuoskirtingų padalinių darbuotojams gali būti ir tiesioginis, ir funkcinisvadovas. Mūsų įmonėje personalas yra suskirstytas į skirtingas grupes pagalkelis principus. Visi darbuotojai yra suskirstyti pagal funkcinio pavaldumostruktūrą ir pagal veiklos sritis. Specializacija visada reikalauja koordinavimo ir savarnkiškumosuteikimo padaliniams. Tačiau negali būti absoliutuaus padaliniųsavarankiškumo, nes kiekvienas padalinys turi prisidėti prie bendrų įmonėstikslų siekimo. Dėl to mūsų įmonės kiekvienas iš vadovų turi asmeninęlaisvę darbo veiksmams, tačiau jis vistiek lieka pavaldus savo tiesioginiamviršininkui. Kiek teisių perduodama kiekvienam vadovui, toks ir yracentralizavimo laipsnis. Decentralizavimas reiškia, kad aukštesnio lygiovadovas (pavyzdžiui – įmonės direktorius) dalį sprendimo, vykdymo iratsakomybės perduoda žemesnio lygio vadovui (pavyzdžiui – regiono Bvadovui). Kadangi mano įmonėje direktorius tiesiogiai vadovauja vienuolikaižmonių, o tai yra šiek tiek per daug, tai įvairiais, ne itin reikšmingaisklausimais jis konsultuojasi su savo pavaldiniais, o kartais ir pavedajiems atlikti šiuos sprendimus. Tokiu būdu greičiau priimami ir vykdomisprendimai, o įmonės veikla tampa gyvybingesnė. Įmonės organizacinė struktūra pavaizduota 3 priede. 11. KontrolėKontrolė labai reikšminga ir sudėtinga vadybos funkcija. Pirmiausiareikia atsižvelgti į vieną iš reikšmingiausių kontrolės savybių – ji turiviską aprėpti. Vadovas kontroliuoja, nes tai įeina į jo pareigas net tada,kai specialiai to jam niekas nepavedė. Todėl kontrolė negali virsti tikkontrolieriumi paskirto vadovo ir jo pavaldinių prerogatyva. Kontrolė yrapagrindinis vadybos elementas: ji lydi planavimą ir organizavimą. Bekontrolės negalima nagrinėti nei vieno vadybos elemento. Kontrolė yra reikalinga tam, kad viskas būtų daroma pagal planus,instrukcijas ir įsakymus. Jos tikslas pastebėti klaidas ir silpnas vietasnorint jas ištaisyti ir vėliau jų nekartoti. Kontroliuoti reikia viską:darbuotojų veiklą ir veiksmus, medžiagas ir įrenginius. Kontrolę reikia pradėti tuoj pat, kai suformuluoti tikslai irpaskirstytos užduotys ar įkurta įmonė. Planai ar kuriamos įmonės struktūrayra tik įsivaizduojamas ateities paveikslas ir daug kas gali sutrukdytijuos įgyvendinti. Norint tam iš anksto pasirengti ir tinkamai reaguoti įišorės bei vidaus aplinkos pokyčius, reikia turėti mechanizmą, kurisįvertintų aplinkos įtaką bendrovė. Kontrolė padeda išsiaiškinti problemasir taip koreguoti įmonės veiklą, kad problemos neperaugtų į krizę. Bendrovė privalo laiku pastebėti savo klaidas ir jas ištaisyti, kad josnesutrukdytų siekti tikslų. Kontrolė turi remti ir skatinti viską, kasbedrovėje yra gero. Iš kontrolės teikiamos informacijos vadovas mato, kurpasiekta pažangos ir kur patirta nesėkmė. Kontrolė duoda tam tikrągarantiją, kad bendrovė savo tikslus pasieks. Veiksmingai kontrolei reikia dviejų pradinių sąlygų: 1. turėti planus; 2. gerai žinoti įmonės struktūrą. Planas yra kontrolės pradžia, nes jis tampa tuo normatyvu, su kuriuolyginami gauti ar pageidaujami rezultatai. Kontrolė tik tada padėjo įgyvendinti bendrovės tikslus, kai: turėjo strateginį kryptingumą; buvo orientuota į rezultatus; atitiko kontrolės objektą; operatyviai teikė informaciją; buvo lanksti, paprasta ir ekonomiška. Tik strateginio pobūdžio kontrolė yra rezultatyvi – atitinkapagrindinius įmonės prioritetus ir juos remia. Strateginės reikšmėsneturinčios kryptys gali būti rečiau tikrinamos. Rezultatų analizė ir jų skelbimas buvo svarbios priemonės siekianttikslo. Galutinis kontrolės tikslas – spręsti bendrovės problemas, bet nerinkti informaciją, sudarinėti standartus ar nurodinėti problemas. Kontrolės sistema atitinka kontroliuojamą veiklą. Ji turi veiksmingaiištirti veiklą ir įvertinti tai, kas iš tikro svarbu. Operatyvumas reiškia, kad kontrolė ir jos rezultatų įvertinimas yraadekvatus kontroliuojamam procesui. Kontrolė yra lanksti ir sugebaprisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Kuo kontrolės sistemapaprastesnė, tuo geresnė; ši sistema turi būti suprantama visiems, kurie suja susiduria. Sudėtinga sistema gali prarasti sugebėjimą tinkamai valdytisituaciją. Išlaidos kontrolei didina įmonės pranašumą ir pelningumą, artina jąprie prioritetinių tikslų įgyvendinimo. Todėl, kai išlaidos kontrolėssistemai didesnės už jos duodamą naudą, kontrolės sistemą reikia keisti. Bet kuriuo atveju, kontrolės procedūra susideda iš šių etapų: 1. standartų ir kriterijų sudarymo; 2. iš tikro gautų rezultatų palyginimo su standartais; 3. nukrypimų nuo standartų, kriterijų ar planų koregavimo. Kontrolės standartai turi dvi svarbias savybes: 1) laiko terminus 2) konkrečius rodiklius ar kriterijus. Konkretūs rodikliai ir nurodyti terminai yra vadinami rezultatyvumo rodikliais. Jie aiškiai ir tiksliai parodo, kur pastangas reikia nukreipti. Palyginęs gautus rezultatus su standartais, vadovas …sprendžia, arrezultatai atitinka jo lūkesčius. Be to, jis sprendžia, ar nukrypimai yrapriimtino dydžio ir ar nesudaro pavojų tikslams. Bendrovės vadovybė nustatoleidžiamų nukrypimų dydį. Per maži nukrypimai sumažino kontrolėsrezultatyvumą, todėl padidinome leistiną nukrypimą, bet ne per daug, nesper dideli nukrypimai paslepia nepageidaujamų reiškinių pradžią. Dėl tomūsų kontrolės sistemoje naudojamas ribojimo principas: kontrolės sistemapradeda veikti, kai rezultatai viršija nurodytą nukrypimų dydį. Pagrindinis kontrolės tikslas yra pasiekti, kad bendrovė funkcionuotųpagal planą. Kai rezultatų palyginimas rodo, kad tikslas bus pasiektas,nieko nedarome. Bet nereikia tikėtis, kad ir ateityje viskas bus gerai. Dėlto nustačius, kad viskas vyksta pagal planą, kontrolės ciklą kartojame. Kuo anksčiau pastebime nukrypimus, tuo didesnė tikimybė garantuotiveiksmingą veiklą. Nukrypimų gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:planavimo trūkumų, įmonės problemų, vadovavimo nesklandumų, motyvavimoklaidų. Neturi prasmės tokia kontrolės sistema, kuri nepadeda šalinti rimtųpažeidimų ir leidžia jiems peraugti į sudėtingas problemas. Kiekvienuatveju, pradedant veikti, reikia nustatyti pažeidimų priežastis irpasiekti, kad įmonė grįžtų į normalią veiklą. Visi veiksmai yra išsamiaiapsvarstomi, nes įgyvendintos priemonės gali sukelti naujų rimtų problemų.Tai gali įvykti todėl, kad visi įmonės darbai yra susiję – padariuspakeitimą vienoje vietoje, reikia keisti ir kitur. Ne visus pastebėtus nukrypimus nuo standartų mes šaliname, nes kai kadapatys standartai gali būti nerealūs. Standartai remiasi planais, tuo tarpukontrolės rezultatai gali parodyti, jog reikia planus koreguoti. Neduodanaudos ir tie standartai, kurių reikalavimai labai sunkiai įvykdomi. Tadapersonalas jaučia, kad jo pastangos yra bergždžios, o tai padaro žalosmotyvavimui. Kontrolės sistemą įmonėje sudaro trys jos rūšys: 1. Pradinė kontrolė. 2. Tarpinė (operatyvinė) kontrolė. 3. Galutinė kontrolė. Visų kontrolės rūšių tikslas yra vienodas: siekti, kad rezultatai būtųkuo artimesni reikalaujamiems. Jos skiriasi tik vykdymo laiku. Pradinė kontrolė. Kontrolę galima palyginti su ledkalniu, kuriodidžiausia dalis slepiasi po vandeniu. Kai kurios kontrolės rūšys gali būtiatliekamos vykdant kitas vadybos funkcijas: planavimą, organizavimą arkitas, kurios tiesiogiai nėra kontrolės procedūros, tačiau sudaroprielaidas atlikti pradinę kontrolę. Ši kontrolė atliekama iki tikrosiosdarbų pradžios. Pagrindiniai pradinės kontrolės instrumentai mūsųbendrovėje yra atitinkamos taisyklės, procedūros, elgsena. Taisyklės yrarengiamos planams įgyvendinti, ir tam, kad būtų griežtai planų laikomasi.Tai būdas įsitikinti, kad darbai vyksta normaliai. Parengus aiškiasinstrukcijas pareigybėms, parinkus reikalingus darbuotojus ir juossupažindinus su instrukcijomis, bus didelė tikimybė, kad įmonės struktūrafunkcionuos kaip numatyta. Pradinė kontrolė naudojama kontroliuotipersonalą ir lėšas. Pradinė personalo kontrolė yra kruopšti dalykinių ir profesinių žiniųbei įgūdžių analizė parenkant darbuotojus, planuojant jų mokymą ir karjerąmūsų bendrovėje. Svarbiausia pradinės lėšų kontrolės priemonė yrabiudžetas. Jis garantuoja, kad vadovai gaus planuotas pinigų sumas savoplanų vykdymui būtent tada, kai jų reikės. Tarpinė kontrolė vykdoma darbo metu. Kontrolės objektas dažniausiai yrapavaldiniai, o pati kontrolė – tiesioginių vadovų kompetencija. Reguliaruspavaldinių darbo tikrinimas, iškilusių problemų aptarimas padeda nenukryptinuo planų ir instrukcijų. Tarpinė kontrolė mūsų bendrovėje remiasi darborezultatų kontrole. Norint atlikti šią kontrolę, reikalingas grįžta…masisryšys. Grįžtamasis ryšys yra žinių apie tikruosius rezultatus panaudojimasįmonės tikslams įgyvendinti ir atsiradusioms problemoms spręsti. Kiekvienasdarbuotojas savaitės pabaigoje daro ataskaitas apie atliktus darbus. Galutinė kontrolė. Čia grįžtamasis ryšys panaudojamas po to, kai darbasyra atliktas. Gauti rezultatai palyginami su užplanuotais vos baiguskontroliuojamą veiklą arba praėjus iš anksto nustatytam laikui. Kontrolė yra ta vadovo veiklos dalis, kuriai pavaldiniai labiausiaipriešinasi, todėl stengiasi ją sutapdinti su nepasitikėjimu irpersekiojimu, tačiau ,laikui bėgant, pavaldiniai pripranta prie kontrolėsir ima pasitikėti vadovu. Kontrolė reikalauja kvalifikuoto ir atsakingo vadovo. 12. KoordinavimasKoordinavimas gali būti atliekamas dviem pagrindiniais būdais: 1. netiesiogiai per planus, kuriuos gauna iš įmonės direktoriaus jo pavaldiniai 2. tiesiogiai nurodant vadovui, ką jis turi daryti Koordinavimas yra visuomet reikalinga veikla, todėl atima gana nemažailaiko. Mūsų įmonė yra vidutinio dydžio, dėl to tos laiko sąnaudos nėralabai didelės. O taip pat yra keli vadovai, kurie yra atsakingi už savoveiklos sritį ir turi nedaug pavaldinių. Dėl tokių aplinkybių įmonėskoordinavimas vyksta gana sklandžiai ir be didesnių problemų ar sunkumų. 13. VadovavimasVadovavimas apibrėžiamas kaip menas arba procesas paveikti žmones, kadjie noriai ir entuziastingai įgyvendintų įmonės tikslus. Beto valdymas yraprotinis ir fizinis procesas, skirtas tam, kad pavaldiniai vykdytų jiemsduotus oficialius įgaliojimus ir spręstų nurodytus uždavinius. Įmonėjevadovas yra ir lyderis. Lyderiavimas yra procesas, kai vienas žmogus daroįtaką kitiems. Tai įtakos žmonėms procesas, kad jie savo valia siektųbendrų tikslų. Vadovas – lyderis nestovi koletyvo gale, kad pastūmėtų, betyra priekyje, pramina taką ir kitus kolektyvo narius įkvepia siekti tikslų.Norėdamas savo lyderiškumą ir įtaką padaryti veiksmingą, vadovas naudoja irstiprina savo valdžią, nes dažnai darbuotojus reikia paraginti. Valdžia irįtaka visada priklauso nuo samenybės kuriai įtaka yra daroma, nuosituacijos ir vadovo sugebėjimų vadovauti nepaminant žmogiškumo. Įmonėje vyrauja pavyzdžio valdžios forma. Ši valdžia paremta lyderioasmeninėmis savybėmis ir sugebėjimais. Vadovavimas ir vadovo potencialas yra svarbi dalis įkvepiant įmonęnaujiems tikslams ir strateginiams sprendimams. Vadovas remiasi savo pasekėjais. Nes tik su gerais komandos nariaisjis gali daryti didesnius pokyčius įmonėje, nes kartais vadovo vizija būnane visada logiška. Kuriant įmonės misiją ir strategiją, vadovo svarba nėraignoruojama, bet ir pernelyg akcentuojama. Vadovas remiasi evoliuciniu, one revoliuciniu požiūriu į pokyčius. Vadovas turi didesnę asmeninęatsakomybę ir iniciatyvą. Vadovo užduotis yra numatyti bendriausias įmonėsateities plėtros kryptis, tačiau į misijos ir vizijos kūrimą įtraukiama irvisa įmonė. Vadovas nedominuoja ir nesprendžia už visą įmonę. Jis padedaįmonei kurti padalintą ateities viziją ir inicijuoja pokyčius, reikalingusįmonės tikslams įgyvendinti. Vadovas didžiausią dėmesį kreipia tik įsvarbiausias tendencijas ir jėgas, darančias poveikį pokyčiams įmonėje. 14. Darbo ir darbo užmokesčio organizavimasVisų pirma geri darbo rezultatai pirklauso juo gerų darbo sąlygų. Mūsųįmonėje laikomasi visų sanitarinių reikalavimų. Keikvieno darbuotojo darbo vietoje, nesvarbu, kokio rango jis bebūtų,yra jo darbui reikalinga ir pritaikyta įranga. Aišku atsižvelgiama ir įįmonės galimybes. Kadangi įmonės veikla paremta užsakymais, tai visas darbas prasidedanuo jų priėmimo. Užsakymus telefonu, elektroniniu paštu ar faksimiliniuaparatu priima sekretorė. Visi užsakymai registruojami vietiniamekompiuterių tinkle ir programinei įrangai atlikus tam tikrą rūšiavimą,kiekvienas su užsakymu susijės vadovas savo kompiuterio ekrane mato jamskirtus užsakymus. Toliau kiekvieno iš regionų vadovai savarankiškaisprendžia, kaip išdėstyti kelionių maršrutus, paskirstyti krovinius, kurįvairuotoją skirti ir jei reikia, kuriuos ir kiek krovikų turi jam padėti. Direktorius, būdamas tiesioginiu valytojos, sargų ir mechanikų vadovu,sudaro pagal programinę įrangą paruoštus darbo grafikus. Jeigu darbininkaituri kokių nors nusiskundimų ar norų dėl darbo laiko pakeitimo, į taistengiamasi visada atsižvelgti, įvertinant esamą padėtį. Kadangi mūsų šalyje yra priimtas 40 darbo valandų per savaitę darbolaikas, tai jo laikomasi. Darbuotojai per dieną paprastai dirba 8 valandas. Vairuotojų darbas yra griežtai kontroliuojamas. Visose krovininėsemašinose įtaisyti prietaisai, kurie fiksuoja automobilio darbą. Vairuotojuineleidžiama važiuoti ilgiau 6 valandų, nepadarius bent pusvalandžiopertraukos. Už šios taisyklės pažeidimą vairuotojas gali gauti įspėjimą,vėliau, pažeidimams kartojantis gali būta imtasi griežtesnių kontrolėspriemonių. Darbo organizavimą kontroliuoja vadovas arba jo paskirtas asmuo. Darbo užmokestis priklauso nuo darbuotojo užimamų pareigų ir atliktodarbo kiekio. Vairuotojai gauna 600 Lt pastovų bazinį atlyginima, priekurio dar priskaičiuojamas kintamas atlyginimo dydis. Jis priklauso nuopajamų, gautų už jo pervežtus krovinius. Šią dalį (procentais) nustatoįmonės taryba. Darbo proceso metu eikvojama fizinė ir protinė energija tui būtikompensuojama, nes priešingu atveju darbuotojas negalės efektyviai dirbti.Darbo užmokestis yra pagrindinis darbo jėgos vertės kompensavimo elementas.Darbo užmokestis, raštišku darbuotojo sutikimu – prašymu, mokamas vienąkartą arba du kartus per mėnesį. Pradirbus bendrovėje 11 mėnesiųdarbuotojams suteikiamos 28 kalendorinių dienų apmokamos atostogos. Užlabai gerai atliktą darbą darbuotojai skatinami premijomis. Jei darbuotojasdėl savo aplaidumo, sugadina įmonės įrangą ar sugadina vežamą krovinį, tainuostoliai išskaičiuojami iš jo atlyginimo. Jei įranga genda ne dėldarbuotojo kaltės, tai ji taisoma įmonės lėšomis. Jeigu vežamas krovinyssugadinamas ne dėl vairuotojo kaltės, žalą atlygina įmonė. Jei darbo metudarbuotojas susižeidžia ne dėl savo kaltės, tai gydymo išlaidas apmokaįmonė. 15. Organizacijos kultūraĮmonės kultūrą nusako stilius ir metodai, varijuojantys įmonės žmoniųsantykius. Tai vertybių, įsitikinimų ir metodų visuma, kuriais remiantisrealizuojamos valdymo funkcijos įmonėje ir aptarnaujami klientai. Įmonėselgsena, kuri atspindi jos kultūrą, yra daugiausia instinktyvi. Naujamdarbuotojui, pradedančiam dirbti įmonėje, reikia laiko, kad galėtųpriderinti savo pažiūras prie naujos kultūros. Bendrovėje nauji darbuotojaigana greitai pradeda suvokti įmonės kultūrinę aplinką, kurioje jis dirba,nors buvo ir išimčių. Įmonės kultūra atsiskleidžia per jos požiūrį į riziką, kai jiapsibrėžia sau rizikingą arba atsargią misiją. Ji atsispindi taip patįmonės galimybėse ir sugebėjimuose imtis ryškesnių strateginių pokyčių. 16. Naudota Literatūra1. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra „Pradedančio verslininko žinynas“, Vilnius 2002 2. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra „Kas žinotina verslininkui“, Vilnius 1998 3. Robert C Appleby „Šiuolaikinio verslo administravimas“, Vilnius 1994 4. Heeboll J. „Mokslinių verslininkų įmonių pradžia“, Lyngby 1995 5. Bagdonas E., Kazlauskienė E. „Biznio įvadas“, Kaunas, Technologija 1997 6. Vasiliauskas A. „Strateginis valdymas“, Vilnius, Enciklopedija 2002 17. Priedai1. Dokumentų, reikalingų AB įregistravimui savivaldybėje, sąrašas 22 2. Paraišką dėl įmonės vardo registravimo sudarančių dokumentų sąrašas 23 3. Įmonės organizacinė valdymo struktūra 241 Prieadas. Dokumentų, reikalingų AB įregistravimui savivaldybėje, sąrašas
1. Prašymas įregistruoti įmonę, kuriame nurodoma:įmonės pavadinimas, buveinė (adresas), veiklos pobūdis, numatomos ūkinės komercinės veiklos laikotarpis, steigėjų vardai, pavardės,a smens kodai, adresai. 2. Steigimo sutartis arba steigimo aktas, jeigu steigėjas yra vienas asmuo. 3. Įmonės įstatai (2 egzemplioriai). 4. Steigiamojo akcininkų sisirinkimo protokolas (su priedais). 5. Negyvenamųjų patalpų savininko pažyma paie patalpų suteikimą įmonės ūkinei komercinei veiklai 6. Registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir bendrijoms, pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso įregistravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai: 7. Jeigu patalpų savininkas – juridinis asmuo, išduodama laisvos formos pažyma apie patalpų suteikimą ūkinei komercinei veiklai su administacijos vadovo parašu ir antspaudu; • Jeigu patalpų savininkas – fizinis asmuo, suteikiantis patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašoma laisvos formos pažyma, kurią patvirtina notaras; • Patalpų savininkui, pačiams steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų suteikimą ūkinei komercinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas. • Dokumentas apie valstybės rinkliavos už įregistravimą sumokėjimą arba jo nuorašas. 8. Valstybinio patentų biuro išduotas firmos vardo liudijimo nuorašas 9. Pažyma apie kaupiamosios sąskaitos atidarymą banke 10. Vertybinių popierių įregistravimo akto nuorašas 11. Steigimo ataskaita ir auditoriaus arba revizoriaus išvada dėl šios ataskaitos2 priedas. Paraišką dėl įmonės vardo registravimo sudarančių dokumentųsąrašas
1. Prašymas įregistruoti firmos vardą. Prašyme nurodomas pareiškėjo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, firmos vardas, firmos rūšis, firmos adresas, pareiškėjo atstovo (jei toks yra) vardas, pavardė, susirašinėjimo adresas, telefono numeris. 2. Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis 3. Kiti dokumentai, jeigu jie reikalingi: • pareiškėjo įgaliojimas asmeniui, jei paraišką parduoda įgaliotas asmuo; • sutikimas leisti firmos varde vartoti kitai Lietuvos Respublikos firmai ar užsienio firmai priklausančio firmos vardo dalį, jeigu firmos varde vartojama kitai Lietuvos Respublikos ar užsienio firmai priklausančio vardo dalis; • firmos registravimo pažymėjimo nuorašas, patvirtintas notaro, jeigu pasirenkamas naujas firmos vardas; • Lietuvos Respublikos firmos registravimo pažymėjimo nuorašas, patvirtintas notaro, jeigu pareškėjas yra firma; • užsienio firmos registravimo pažymėjimo nuorašas arba jį atitinkantis dokumentas, legalizuotas nustatyta tvarka, ir patvirtintas dokumento vertinimas, jei pareiškėjas yr…a užsienio firma; • asmens ar jo teisių perėmėjo sutikimas, jeigu firmos varde vartojama kito asmens pavardė ar pseudonimas; • valtybių, tarptautinių organizacijų kompetetingų organų sutikimas, jeigu firmos varde vartojami tų valstybių, tarptautinių organizacijų pavadinimai ar jų santrumpos; • vidaus reikalų ministro išduotas leidimas firmos varde vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpajį) pavadinimą, jei firmos varde toks pavadinimas vartojamas.
———————– Įmonė
Akcininkai
Įmonės struktūra
Kontrolieriai
Technologija
Bankai
Tiekėjai
Įmonės darbuotojai
Vartotojai
Konkurentai
Įmonės patalpos
Įmonės tikslai
Įmonės uždaviniai
Prof. Sąjungos
Valstybė