verslo ideja (nuosavo verslo kurimas)

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

Turinys

Įžanga 3

1. Įmonės charakteristika 4

2. Įmonės organizacinė valdymo struktūra 6

3. Darbo pasidalijimas ir kooperavimas 7

4. Organizacijos vidinė ir išorinė aplinka 9

5. Pagrindinės veiklos kryptys ( ir veiklos rodikliai) 11

6. Socialinė atsakomybė 12

7. Planavimas ir strateginis organizavimas 13

8. Įmonės misija ir vizija 16

9. Organizavimas 16

10. Kontrolė 17

11. Koordinavimas 19

12. Vadovavimas 20

13. Darbo ir darbo užmokesčio organizavimas 22

14. Organizacijos kultūra 24

IŠVADOS 25

LITERATŪRA 26

Įžanga

Vadybos individualaus namų darbo tikslas yra sukurti verslo idėją.
Šiame darbe yra aprašomas, individualios įmonės “Tikslas“ steigimas,
veiklos pobūdis, kaip įmonė dirba.

Pasirinkau steigti individualią įmonę, kurią pavadinau “Tikslas“.
Veiklos pobūdis- prekyba kompiuterine ttechnika ir Interneto diegimas.
Pasirinkau individualią įmonę, kadangi šiuo metu Lietuvoje- tai viena iš
populiariausių įmonių rūšių. Taip pat ir dėl to, kad individualių įmonių
steigimas yra nesudėtingas, nebrangus ir neilgai užtrunka.

Įmonė pavadinta “Tikslas“, kadangi naudodamiesi kompiuterine technika
žmonės gali įgyvendinti savo tikslus.

Įmonė “Tikslas“ – tai profesionalų komanda teikianti paslaugas perkant
ir prižiūrint kompiuterinę įrangą, diegiant bei prižiūrint Interneto ryšį.
Šis verslas pasirinktas neatsitiktinai, bet atsižvelgiant į šiuolaikinius
žmonių poreikius ir norus. Kompiuteriai yra naudojami tiek namuose,tiek
mokymo ir įvairiose valstybinėse įstaigose. Be jų neišsiverstume tiek
atliekant skaičiavimus, tvarkant įvairius dokumentus ((tokiomis programomis
kaip „Microsoft Word“, „Microsoft Excel“ ir tt.), ieškant naudingos
informacijos Internete. Naujosios technologijos automatizuoja ir
palengvina kiekvieno žmogaus kasdienius darbus.

Įmonė “Tikslas“ yra pasiruošusi aptarnauti kiekvieną klientą,
atsižvelgiant į jo poreikius ir norus. Kiekvienam klientui esame pasiruošę
pritaikyti kompiuterį ir prie jo priklausančią techniką, pagal t

tai, kiek
pinigų sutinka mokėti mūsų klientai. Įmonėje “Tikslas“ galės įsigyti
kompiuterius netgi tie, kurie negali sumokėti už pirkinį iš karto.
Suteikiamos galimybės mokėti išsimokėtinai.

Įmonėje teikiamos Interneto paslaugos šiuo metu yra pigiausios visoje
Lietuvoje, o Internetas greičiausias. Įmonės teikiamomis Interneto
paslaugomis galės naudotis netgi tie, kurie nesuinteresuoti už šią paslaugą
mokėti brangiai. Ši paslauga per mėnesį individualioje įmonėje “Tikslas“
kainuoja tik 50 litų.

Galima būti teigti, kad individuali įmonė “Tikslas“ šiuo metu yra
klestėjimo viršūnėje, nors ji veikia tik 4 metus. Tikimės, kad ir ateityje
galėsime patenkinti visus klientų norus.

1. Įmonės charakteristika

Buvo nuspręsta steigti įmonę, prekiaujančią kompiuterine technika, ir
teikiančia Interneto paslaugas. Įkūrėme individualią įmonę, kadangi – tai
viena iš populiariausių Lietuvoje įmonės rūšių. Jos steigimas nėra labai
sudėtingas, nesukelia nereikalingų problemų, nėra brangus ir neilgai
užtrunkantis. Tai nesudėtinga ir nebrangi verslo organizavimo forma.(4,
256) Steigiant įmonę pirmiausia reikėjo gauti licenziją, kadangi
prekiaujame kompiuterine įranga, teikiame komunikacines priemones (šiuo
atveju Internetą), naudojantis bendro telekomunikacijų tinklo linijomis ir
stotimis. Licenziją išdavė Kauno miesto ministerija, kadangi įmonė atitiko
visus keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė
individualioms įmonėms registravimo mokestį – 100 Lt už vieną veiklos rūšį.
Kadangi mūsų įmonė prekiauja kompiuteriais ir teikia Interneto paslaugas ,
sumokėjome 200Lt. Ši suma buvo sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos
atsiskaitomąją sąskaitą banke.

Įmonės vardas buvo registruojamas Valstybiniame patentų biure, pagal
mūsų steigiamos įmonės prašymą. Prašymas steigti įmonę buvo parašytas
lietuvių kalba, pateikiamas dviem egzemplioriais.

Mūsų įmonės vardas “Tikslas“ atitiko nuostatus, to

odėl Valstybinis
patentų biuras priėmė sprendimą jį registruoti ir apie tai mums pranešė.
Paraišką įmonės vardui registruoti sudarė: prašymas įregistruoti, mokesčių
kvitai ir kiti reikalingi dokumentai. Valstybinis patentų biuras mūsų
paraišką įregistravimo per 15 dienų. Po 20 dienų gavome įmonės “Tikslas“
registravimo liudijimą.

Įmonės pavadinimas yra “Tikslas“, kadangi kompiuterinės technikos ir
Interneto pagalba, žmonės gali palengvinti sau darbą, ir taip greičiau
pasiekti užsibrėžtų tikslų. Įmonės kodas: 2228436. PVM mokėtojo kodas:
22843613. Įmonė turi registravimo įmonių registre pažymėjimą. Įmonės
bankas: Vilniaus Banko Kauno filialas. Banko kodas: 260101730. Abonentinė
sąskaita litais: 6467043.

Pasirinktas Vilniaus bankas, kadangi šis bankas turi ilgametę veiklos
patirtį ir yra patikimas, lyginant su kitais bankais. Jame dirba patikimi
darbuotojai, taip pat turintys ilgametę veiklos patirtį. Banko akcininkai
yra finansiškai patikimi žmonės. Manoma, kad užteko šių kriterijų
pasirenkant Vilniaus banką.

Valstybinis patentų biuras vardą įrašė Lietuvos Respublikos Įmonių
vardų rejestre. Įrašė tokius duomenis:

✓ Įmonės vardas „Tikslas“.

✓ Registravimo numeris IĮ 2000-988.

✓ Paraiškos numeris 35298.

✓ Įmonės adresas: K.Donelaičio 18. Kaunas 3000. Telefonas: (8-37)

264589. Faksas (8-37) 264589. E-mail: info@tikslas.lt.

✓ Veiklos pobūdis: Prekyba kompiuterine technika, Interneto diegimas.

Įtraukimui į rejestrą pateikėme tokius duomenis:

✓ Prašymą įregistruoti įmonę

✓ Registravimo mokesčio įmokėjimo kvitą;

✓ Įmonės vardo registravimo pažymėjimą;

✓ Įmonės vardas „Tikslas“. Registravimo numeris IĮ 2000-988.

Registravimo data 2000 01 10.

✓ Įmonės rūšis: Individuali.

✓ Įmonės adresas: K.Donelaičio 18. Kaunas 3000. Telefonas: (8-37)

264589. Faksas (8-37) 264589. E-mail: info@tikslas.lt.

✓ Veiklos pobūdis: Prekyba kompiuterine technika, Interneto diegimas.

✓ Savininkas Darius Simanauskas. Gimimo metai: 1960 11 23. Adresas:

Laisės al. 56-89. N.Tel.:(8-37) 725698.

Paso duomenys: Valstybės kodas: LTU; Paso numeris: LD606526; Pasą

išdavė : „Kauno žaliakalnio pasų poskyris“, išdavimo data: 1995 04 25.

Asmens kodas: 36

6011230305.

✓ Numatomas komercinės-ūkinės veiklos laikotarpis:20 metų.

✓ Įmonės įregistravimo data: 2000 01 10, įsakymo numeris Nr. 35-145.

✓ Licenziją.

Individuali įmonė “Tikslas“ buvo įregistruota po dviejų savaičių po
dokumentų pateikimo. Gavome Statistikos departamento nustatytos formos
pažymėjimą ir registravimo numerį IĮ 2000-988.

Po 10 dienų įmonė buvo užregistruota Valstybinio socialinio draudimo
skyriuje. Įregistravus įmonę, įsipareigojo D.Simanavičius (įmonės vadovas)
už save ir samdomus darbuotojus mokėti draudimo įnašus, kad būtų galima
sukaupti reikalingas lėšas ateityje mokėti senatvės pensiją, pašalpas.
Turime mokėti 69 litus per mėnesį. Registracijai užpildėme draudėjo
registravimo kortelę.

Gavus įmonės registracijos pažymėjimą, pasidarėme antspaudą, ir jį
suderinome su Vyriausiuoju policijos komisariatu.

Taip pat gavome „Visuomenės sveikatos centro leidimą“, prieš tai
pateikę reikalingus dokumentus leidimui-higienos pasui gauti. Jis išduotas
3 metams.

Prieš 10 dienų pradedant veiklą, apie tai pranešėme darbo inspekcijai.

Kadangi įmonė “Tikslas“ užsiima prekybine veikla, tai iš savivaldybės
Verslo skyriaus gavome „Įmonės veiklos pažymėjimą“. (4, 266)

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius- 8:

1. Savininkas- direktorius Darius Simanauskas;

2. Ekonomistė finansininkė Asta Graužinienė;

3. Serviso direktorius Kęstutis Gurskis;

4. Pirkimų vadybininkas Dainius Kazakevičius;

5. Pardavimų valdytojas Tomas Pleckevičius.

6. Vedėja Natalija Kazalauskienė.

7. Prekių žinovas Laimis Kolgauskis.

8. Valytoja Lina Prėkšienė.

2. Įmonės organizacinė valdymo struktūra

Individualioje įmonėje tikslas dirba 8 darbuotojai:

[pic]

1 pav. Individualios įmonės “Tikslas“ organizacinė valdymo struktūra. (5,

106)

Organizacinė valdymo struktūra- tai sąlyginai savarankiškų elementų
atliekančių jiems priskirtas funkcijas, tam tikros kompetencijos ribose
visuma, susieta tam tikrais formaliais ryšiais, būtinais organizacijų
tikslam pasiekti. Tai pareigų, teisių ir atsakomybės pasiskirstymas.

Kaip matome individualios įmonės “Tikslas“ organizacinėje valdymo
struktūroje, kiekvienas turi sau paskirtas pareigas. Šiuo atveju- tai
linijinė valdymo struktūra. Linijinei O

OVS būdingas aiškus vienvaldiškumo
principas, atsakomybės paskirstymas atskiriems hierarchiniams lygiams,
sureikšminta kontrolė. Čia vadovas (Įmonės “Tikslas“ savininkas ir
direktorius D.Simanauskas) sprendžia jam patikėtos srities klausimus, todėl
turi būti ir yra kvalifikuotas.

Kaip matome įmonės direktoriui D. Simanauskui yra pavaldūs: buhalterė
Asta Graužinienė, serviso direktorius Kęstutis Gurskis, pardavimų
valdytojas Tomas Pleckevičius, pirkimų vadybininkas Dainius Kazakevičius.
Pirkimų vadybininkui pavaldus yra prekių žinovas Laimis Kolgauskis. Serviso
direktoriui pavaldi vedėja Natalija Kazalauskienė, o jei pavaldi valytoja
Lina Prėkšienė.

3. Darbo pasidalijimas ir kooperavimas

Kaip matėme 1 paveiksle, individualioje įmonėję “Tikslas“ dirba 8
darbuotojai. Kiekvienas iš jų turi sau paskirtas pareigas, kurias kasdien
atlieka. Įmonėje vyksta toks darbo pasidalijimas:

✓ Įmonės savininkas ir direktorius Darius Simanauskas. Jis atlieka

pagrindinius įmonės darbus (derasi su užsienio įmonėm dėl importo,

priiminėja kitų įmonių savininkus, derasi dėl galimo

bendradarbiavimo, dalyvauja konferencijose, parodose, susijusiose su

įmonės veikla ir kt) ir valdo įmonę, kitaip sakant atlieka vadovo

vaidmenį;

✓ Įmonės buhalterė Asta Graužinienė. Ji tvarko visus finansinius

įmonės reikalus: veda apskaitą (kiek ir kada parduota kompiuterinės

technikos, sudarinėja balansus, nustato kiek gauta pelno ar

nuostolio,), skirsto atlyginimus, priiminėja įmokas už Interneto

paslaugas.

✓ Serviso direktorius Kęstutis Gurskis. Jis važinėja po užsienio

šalis ieškodamas įmonių prekiaujančių aukštos klasės kompiuterinės

įrangos, kuria galėtų prekiauti įmonėje “Tikslas“. Jis ne tik eina

serviso direktoriaus pareigas, bet ir atlieka įmonėje komercinės

teisės konsultanto vaidmenį. K.Gurskis yra baigęs Lietuvos teisės

universitetą, todėl puikiausiai išmano teisės klausimus. Įmonėje

naudingas šis darbuotojas, kadangi nereikia samdyti papildomo

darbuotojo.

✓ Pardavimų valdytojas Tomas Pleckevičius. Jis dirba įmonės patalpose

kaip kasininkas, priiminėja įmokas už kompiuterius.

✓ Pirkimų vadybininkas Dainius Kazakevičius. Jo pareigos yra patarti

į prekybos vietą atėjusiems klientams, kaip išsirinkti jų poreikius

patenkinančius kompiuterius (pvz. ar perkamo kompiuterio monitorius

derės su klaviatūra, ar tiks norimas pirkti spausdintumas ir tt).

Taip pat diegia ir prižiūri Interneto ryšį.

✓ Prekių žinovas Laimis Kolgauskis savo užimamomis pareigomis labai

padeda pirkimų vadybininkui D. Kazakevičiui. Jis puikiai išmano

kompiuterių technologiją, sudedamąsias dalis, taip pat duoda gerus

patarimus klientams.

✓ Vedėja Natalija Kazalauskienė tvarko visus ūkio darbus. Taip pat

užsiima prekių pirkimu susijusių su įmonės buitimi: valymo

reikmenimis, kanceliarinėmis prekėmis.

✓ Valytoja Lina Prėkšienė rūpinasi, kad įmonė blizgėtų tvarka ir

švara, ir kad į įmonę “Tikslas“ atvykę svečiai susidarytų tinkamą

įspūdį apie tvarkingą įmonę, kuri rūpinasi ne tik savo pardavimais ar

pelnu, bet ir prestižiniu įvaizdžiu ir tvarka.

Taigi matome, kad kiekvienas darbuotojas turi savas pareigas, darbas
padalintas kiekvienam pagal išsilavinimo pobūdį, patirtį ir kvalifikaciją.

Kooperavimo paskirtis sujungti specializuotus organizacinius vienetus į
bendrų tikslų siekančią visumą. Nors tai atrodytų prieštaringa tam, kas
parašyta anskčiau, tačiau tai tik pirmas įspūdis.(10) Nors tarp kooperavimo
ir specializavimo yra tam tikras prieštaravimas, nors ir kiekvienas įmonės
“Tikslas“ darbuotojas turi tik sau skirtas pareigas, tačiau tai netrukdo
siekti bendrų tikslų. Kiekvieno įmonės darbuotojo pareigos yra susietos su
kito darbuotojo pareigomis (pvz. pirkimų vadybininkas D. Kazakevičius
niekaip neišsiverstų be prekių žinovo L. Kolgauskio konsultacijų, arba
direktorius D. Simanauskas neišsiverstų be serviso direktoriaus K. Gurskio
pagalbos, kadangi jam pačiam tektų begalės darbų, kurių vienas jis negalėtų
nudirbti).

Individuali įmonė “Tikslas“ bendradarbiauja su užsienio valstybėmis,
tokiomis kaip Amerika, Japonija, Didžioji Britanija ir Vokietija. Tarp jų
yra tokios garsios kompiuterių gamybos įmonės „International computers“,
„NEC“, „Computers world“ ir kitos. Į šias komandiruotes dažniausiai vyksta
serviso direktorius Kęstutis Gurskis, retkarčiais ir pats įmonės
direktorius Darius Simanauskas. Jie ieško įmonių galinčių nebrangiai
parduoti kokybišką naują arba jau naudotą, tačiau dar veikiančią
kompiuterinę techniką. Šios įmonės mielai bendradarbiauja su Lietuvos
individualia įmone “Tikslas“, kadangi tiek vienai tiek kitai pusei susidaro
palankios sąlygos: užsienio įmonės gauna pajamas už parduotą kompiuterinę
techniką, o įmonė “Tikslas“ kompiuterinę techniką, kurią parduoda užsidėję
nemažą antkainį.

4. Organizacijos vidinė ir išorinė aplinka

Įmonės aplinka siaurąja prasme reikėtų laikyti tą vietovę, šiuo atveju
miestą Kauną, kur yra individuali įmonė “Tikslas“. Įmonės ryšius su aplinka
rodo 2 paveikslas.

[pic]

2 pav. Įmonės partneriai. (1, 6)

Įmonės “Tikslas“ skolininkas yra Vilniaus bankas, kadangi jisai suteikė
paskolą pradedant verslą. Tiekėjai – užsienio įmonės, teikiančios
kompiuterinę techniką. Darbuotojai – tai įmonėje dirbantys ir savo pareigas
atliekantys žmonės,viso jų 8 įmonėje. Klientai – žmonės, besinaudojantis
įmonės teikiamos kompiuterinėmis ir interneto paslaugomis. Įmonė “Tikslas“
veikia sėkmingai, kadangi yra pasiekta pusiausvyra tarp įmonės ir jos
partnerių.

Organizacijos išorinė aplinka dažnai būna problemų šaltiniai, kuriuos
reikia vadovams spręsti. Vadovai turi tinkamai reaguoti į išorinius
aplinkos veiksnius ir laiku išspręsti iškilusias problemas, adaptuotis,
prisitaikyti prie aplinkos. Pirmiausia turima omeny: vartotojus,
konkurentus, tiekėjus ir tt. Visi išoriniai aplinkos veiksniai gali būti
suskirstyti tiesioginio poveikio, netiesioginio ir tarptautinius veiksnius.
(8)

Įmonės “Tikslas“ tiesioginio poveikio sritį sudaro užsienio šalių
kompiuterinės įrangos tiekėjai, kapitalas, vartotojai, ir konkurentai
(kitos Lietuvoje kompiuterine technika prekiaujančios įmonės). Užsienio
įmonės diktuoja savo sąlygas dėl kainų. Dėl to mūsų individuali įmonė ir
turi kelis kompiuterių tiekėjus. Įmonė tiekėjais pasirinkdama užsienio
įmones labai rizikuoja. Rizikos dydis čia pasireiškia valiutų kursų
svyravimu ir vidaus politikos bruožais. Įmonė “Tikslas“ planuoja augimą, o
augimui reikalingas kapitalas, bankai, kreditai. Pinigų lengviau gauti
tada, kai gerai viskas sekasi, gerai dirba darbuotojai. Todėl vienas iš
pagrindinių organizacijos rūpesčių yra remti vadovą D. Simanauską ir kitų
sričių specialistus.

Šie rėmimo tikslai glaudžiai susiję su veikiančiais įstatymais. Įmonė
privalo laikytis darbo įstatymų.

Įmonė “Tikslas“ ieško klientų, kadangi jie yra organizacijos – verslo
dalis. Beieškant klientų atrandami ir konkurentai. Jų ignoruoti negalima, o
geriau sužinoti jų tikslus, sumanymus ir stengtis dirbti geriau nei
konkurentai. Konkurentų įmonė “Tikslas“ turi tikrai nemažai, ir dar plačiai
žinomų firmų, tokių kaip “BMS kompiuteriai“, “COM1“, “SONEX kompiuteriai“
ar “Kibernetikos pasaulis“.

Taip pat įmonės “Tikslas“ veiklą veikia ir tarptautinė aplinka. Kadangi
įmonė eksportuoja kompiuterinę įrangą iš užsienio valstybių (Amerikos,
Japonijos, D.Britanijos, Vokietijos), ji turi palaikyti diplomatinius
santykius su šiomis valstybėmis.

Įmonės “Tikslas“ vidinę aplinką formuoja jos tikslai (t.y. išplėtoti
kompiuterinį verslą Lietuvoje, prekybą su užsienio šalimis, didelis įmonės
kapitalas), struktūra (jos yra 2 rūšys:darbų pasidalijimas- šioje įmonėje
kiekvienas darbuotojas turi savo pareigas; kontrolė – įmonės veikla yra
kontroliuojama, tam kad būtų išvengta bankroto, tam kad būtų randami
geresni sprendimai vienu ar kitu klausimu), kompiuterinė technika ir
dirbantieji žmonės. (8)

Svarbiausias organizacijos vidinės aplinkos elementas yra žmogus.
Žmonės dirbantys organizacijoje yra reikšmingiausias veiksnys siekiant
užsibrėžto tikslo. Visus tikslus įyvendina įmonės darbuotojai. Šiuo atveju
įmonės “Tikslas“ darbuotojai vertinami pagal tokius požymius:

✓ pagal asmeninį žmogaus elgesį;

✓ pagal žmonių grupės elgesį;

✓ pagal vadovo elgesį su pavaldiniais ir jo įtaką.

Žmonių elgesys – sudėtingas procesas ir apibūdinamas kaip asmeninių
savybių ir aplinkos poveikio esmė.

Taip pat svarbų poveikį aplinkai daro vadovo elgesys. Įmonės “Tikslas“
vadovas D. Simanauskas tu reikiamų savybių, tokių kaip griežtumas,
įtikinamumas, kurie reikalingi organizacijai valdyti. Jis yra ne tik
vadovas,bet ir lyderis. Lyderiavimas – svarbi priemonė, kuria vadovai
veikia žmones.

Vidinė aplinka priklauso nuo organizacijos narių dalykinio bendravimo.
Būtina prisiminti 6 svarbiausius principus:

1. Viską daryti laiku;

2. Nekalbėti nereikalingų dalykų;

3. Būti maloniam, geranoriškam, nepamiršti šypsotis;

4. Galvoti apie kitus, ne tik apie save;

5. Tvarkingai apsirengti;

6. Kalbėti ir rašyti taisyklinga kalba.

Visų šių principų laikosi įmonės “Tikslas“ darbuotojai, dėl to įmonė ir
veikia sėkmingai.

5. Pagrindinės veiklos kryptys

Individualios įmonės “Tikslas“ pagrindinės veiklos kryptys: prekyba
(iškart ir išsimokėtinai) kompiuterine technika, konsultavimas, garantinė
priežiūra, kompiuterinių tinklų projektavimas, diegimas, ir Interneto
paslaugų tiekimas.

Be šių pagrindinių veiklos krypčių teikiamos ir tokios paslaugos:

• Kompiuterių atskirų dalių prekyba;

• Nemokamas kompiuterių surinkimas pagal klientų pageidavimus;

• Nemokamas konsultavimas kompiuterinės technikos pasirinkimo ir

pritaikymo klausimais;

• Nemokamas pristatymas įsigytos kompiuterinės įrangos Kauno mieste;

• Techninės bei programinės įrangos priežiūra (pildome spausdintuvų

tonerius ir rašalus, duomenų atstatymas po virusų, virusų aptikimas ir

gydymas, serverių instaliavimas ir priežiūra).

• Padedame parduoti naudotą techniką.

1 lentelė

Veiklos rodikliai

|Pardavimai ir suteiktos |Vienetų |Suma, per|Metinė |3 metų |
|paslaugos per 3 metus : |skaičius, |mėnesį |apyvarta |apyvarta:|
| |per mėnesį| | | |
|Monitoriai1 |30 |20100 |241200 |723600 |
|Procesoriai1 |40 |12000 |36000 |108000 |
|Spausdintuvai1 |20 |8000 |24000 |72000 |
|Klaviatūros ir pelės1 |35 |1260 |15120 |45360 |
|Kita kompiuterinė įranga2 |325 |7040 |84480 |253440 |
|Kompiuterinių programų paketai3|8 |2400 |28800 |86400 |
|Interneto paslaugos4 |5 |250 |3000 |9000 |
|Iš viso: |475 |51050 |432600 |1297800 |

1- Monitorių, procesorių, spausdintuvų, klaviatūrų įmonėje yra ne vienos

rūšies, kurie atitinka skirtingus vartotojų norus, todėl nerašėme

vieneto kainos, iškart sumavome kiek gavome pajamų per mėnesį.

2- Kitą kompiuterinę įrangą sudaro: CD Rom‘ai, modemai, atmintis,

Kietieji diskai, garso plokštės, kabeliai, kolonėlės, kaupikliai,

korpusai, tinklo kortos, vairalazdės ir kt.

Atsižvelgiant į 1 lentelėje pateiktus veiklos rodiklius, matome kad
įmonė “Tikslas“ teisingai pasirinko savo veiklos kryptį, kadangi prekyba
kompiuterine technika ir Interneto paslaugų teikimas duoda pakankamą pelną.

Kalbant kitom sąvokom, svarbiausiais įmonės veiklos efektyvumo
rodikliai būtų galima laikyti likvidumą, rentabilumą ir augimą. Kaip matome
iš 1 lentelėje pateiktų duomenų, įmonė “Tikslas“ yra moki bet kuriuo laiku.
Tai ir būtų galima pavadinti likvidumu. Taip pat šią įmonę galima būtų
pavadinti rentabilia, kadangi įmonė tikrai dirba pelningai, ir gauna
nemažesnę kaip vidutinę pelno normą panaudotų išteklių sumai. Įmonės
augimas yra likvidumo ir rentabilumo užtikrinimo prielaida. Įmonės
“Tikslas“ augimas žymus, kadangi kiekvienais metais parduodamos produkcijos
kiekis didėja, įmonė gauna vis didesnį pelno, kurio dėka įmonės darbuotojas
gali mokėti didesnius atlyginimus, premijas. (2, 48)

6. Socialinė atsakomybė

Visose organizacijose išskiriami du atsakomybės aspektai: teisinė
atsakomybė ir socialinė atsakomybė. Teisinė atsakomybė apibūdinama
įstatymais, nutarimais arba poįstatiminiais aktais. Juose surašyta viskas,
kas privalu vykdyti vadovams, kokios jų teisės, pareigos ir atsakomybė.
Kalbant apie individualios įmonės “Tikslas“ socialinę atsakomybę, ji nėra
apibūdinama kažkokiais kanonais, ir priklauso nuo vadovo ir organizacijos
narių. Ji pasireiškia socialinių programų kūrimo ir įgyvendinimo forma,
labdara (pvz. kasmet ši įmonė mokykloms ar vaikų namams Šv.Kalėdų proga
padovanoja po ir 10 ar kiek mažiau naudotų, bet dar gerai veikiančių
kompiuterių ir jų priedų). (7)

Socialinės programos, jų planavimas ir įgyvendinimas priklauso nuo
vadovo vertybių (šiuo atveju įmonės “Tikslas“ vadovo D.Simanausko). Dažnai
šiuo klausimu vyksta daug diskusijų. Socialinės atsakomybės koncepsija
traktuojama dvejopai. Viena nuomonė vyrauja, kad organizacijos privalo
rūpintis vien tuo, kaip efektyviai panaudoti savo išteklius, gauti pelną ir
optimaliai jį paskirstyti. Taip besielgdama organizacija kuria darbo vietas
žmonėms, gamina produkcija, prekiauja ar tiekia paslaugas, t.y. tenkina
kliento poreikius ir norus. Aišku naujų darbo vietų kūrimas yra gerai, nes
mažina nedarbą, taip- teikiant paslaugas yra tikslinga patenkinti klientų
norus, tačiau įmonės “Tikslas“ direktorius Dainius Simanauskas laikosi
kitokios nuomonės. Jo manymu, organizacija yra ne tik ekonominis vienetas,
organizacija yra sudėtinė aplinkos dalis, nuo aplinkos priklauso pačios
organizacijos egzistencija, ir todėl organizacija yra atsakinga ne tik už
tai, kas vyksta joje, bet ir už tai kokia socialinė padėtis aplinkoje, ir
kad organizacijos privalo skirti lėšas aplinkos socialiniui vystymui,
visuomenės gerovei, kad verslas turi padėti apsaugoti gamtą, žmonių
saugumą, stiprinti jų sveikatą ir tt.

Taigi iš direktoriaus D.Simanausko nuomonės išplaukia, kad įmonė
“Tikslas“ ne tik rūpinasi savo gerove, bet ir dalyvauja visuomeninėje
veikloje. Įmonė niekada neatsisako paremti renginius (Pvz. parėmė
neseniai vykusią Kauno medicinos universiteto akciją ‘‘Stop prieš Aids“.
Arba neseniai vykusios Žaliųjų sąjungos akcijos ‘‘Saugokime zoologijos
sodo gyvūnus“ metu, pasižadėjo teikti tiek finansinę, tiek visokeriopą
pagalbą).

7. Planavimas ir strateginis valdymas

Planavimas – tai valinga veikla, kai numatomas tikslas ar tikslai,
apibrėžiami būdai ir priemonės jiems pasiekti. Kaip sakant, nuo seno žmonės
stengėsi numatyti savo ateitį, kūrė įvairius planus. Šiuo metu šį darbą
daugelyje įmonių atlieka specialiai pasamdyti planuotojai, gerai išmanantys
specifinę šios veiklos sritį. Individuali įmonė “Tikslas“ nėra didelė
įmonė, todėl ji planuotojo neturi. Šias pareigas atlieka įmonės savininkas-
direktorius D. Simanauskas, kuriam talkina serviso direktorius K. Gurskis.
(1, 22)

Kaip ir kiekvienoje įmonėje, įmonės “Tikslas“ planus būtų galima
suskirstyti į projektinius ir periodinius. Visi planai yra orientuoti į tam
tikrą laikotarpį. Paprastai skiriami strateginiai- ilgalaikiai (5 metų ir
ilgesniam laikotarpiui), taktiniai (1-3 metams), operatyviniai planai (1m.
ir trumpesni, tačiau iš tikro, operatyvinius planus dažniausiai kuriami ir
vykdome kasdieni).

Trumpai kalbant apie įmonės “Tikslas“ ilgalaikius planus, tai aišku
ateityje planuojama plėsti įmonės veiklą, steigiant prekybos centrus visoje
Lietuvoje, didinti pelną. Artimesniais planais, t.y. taktiniais laikyti
įmonės darbuotojų skaičiaus didinimas, kai kurių darbuotojų kvalifikacijos
kėlimas, naujų kompiuterinės technikos tiekėjų užsienyje paieška. Prie
taktinių tikslų galima būtų priskirti ir gamybos apimties planą. Reikia
gerai pagalvoti gamybos plėtimą, kuriais būdais tai būtų galima padaryti.
Kartu tai ir gaminių pardavimo planas. Šie du planai labai susieti. Įmonė
“Tikslas“ visada planuoja, kaip įtikinti ir itikti klientams parduodant
kompiuterinę techniką, ir kartu plečiant savo gamybą. Na, o
operatyviniais planais laikytini kasdieninės prekybos apyvartos didinimas,
klientų norų patenkinimai ir tt. Čia galėtume priskirtį ir aprūpinimo
planą. Jame apskaičiuojama gamybos priemonių, medžiagų, darbo jėgos
poreikis. Įmonės “Tikslas“ direktorius visada apgalvoja, ko ir kada reikia
įmonei, kad ji galėtume funkcionuoti be jokių kliūčių. Tai ir įmonės
aprūpinimas kanceliarija, ir valymo reikmenimis ir kitomis priemonėmis
reikalingomis visoms veikiančioms įmonėms.

Taip pat prie įmonės “Tikslas“ planų priskiriamas ir investicijų
planas. Šis planas numato kapitalinius įdėjimus. Serviso direktorius K.
Gurskis rūpinasi tuo. Kaip jau rašyta anskčiau, jis komandiruočių pagalba
ieško naujų investuotojų užsienyje, kadangi ten didesnės galimybės
susirasti patikimų, potencialių investuotojų, tiek pinigais tiek
kompiuterine technika. Taipogi pati įmonė investuoja į kompiuterinius
įrenginius, ateityje tikėdamasi didesnių pajamų.

Įmonės “Tikslas“ kaštų plane yra apskaičiuojamos visos išlaidos.
Suderinus šiuos dalinius planus su projektiniais planais gaunam
organizacijos planų sistemą. Kaip matome įmonės “Tikslas“ planų sistema yra
labai plati.

Tačiau viskas nėra taip papasta, kaip pasirodo iš pirmo žvilgsnio.
Visiems šiems įmonės planams įvykdyti yra būtinas pasiruošimas. Šis
pasiruošimas susideda iš keturių žingsnių: situacijos įvertinimo,
alternatyvų išsiaiškinimo, alternatyvų įvertinimo, apsisprendimo. Kalbant
apie šių žingsnių taikymą įmonės “Tikslas“ planavime, turime pirmiausia
išsiaiškinti esamą padėtį, pvz. ar tikrai bus įmanoma plėsti įmonės veiklą,
didinti kapitalą, ir toliau laikantis individualios įmonės statuso, ar
nereiktų pasiieškoti naujų akcininkų. Kaip sakant, išsiaiškinti galimų
nesklandumų priežastis.

Antrame žingsnyje turime parengti alternatyvas. Būdų yra daug. Galima
imituoti raidos tendenciją. Pvz, įmonės “Tikslas“ jau trejus metus
pardavimų apimtis lėtai, bet stabiliai auga. Taigi tikėtina, kad ši
tendencija išsilaikys ir ateityje. Taipogi būtų galima pateikti ir kitą
pavyzdį: jei konkurentai, kurie taip pat prekiauja kompiuterine tehcnika ir
užsiima Interneto diegimu mažina kainą, darome tą patį.

Trečiajame žingsnyje turime įvertinti pasirinktas alternatyvas, kad
galėtume pasirinkti geriausią. Taip pat turime atsižvelgti į pasekmess
(ekologinė žalą, naujas darbo vietas). Tam pasitelkiami įvairūs
skaičiavimai.

Ketvirtajame žingsnyje turime priimti apsisprendimą. Taigi įmonės
“Tikslas“ vadovas D. Simanauskas (arba jei jis turi kitų darbų, jam
talkinantis serviso direktorius K. Gurskis) įvertinęs visą nuveiktą darbą,
turi apsispręsti ar imtis įgyvendinti savo planus siekiant plėsti įmonę.

Pabaigus pasiruošimą planavimui, būtina raštu pateikti planą. Parašytas
planas- tai dokumentas, kurį patvirtina vadovas.

Kiekvienas planavimo procesas turi savo fazes. Tai analizės, tikslo,
strategijos, disponavimo, kontrolės bei koregavimo fazės. Visos jos kartu
ir sudaro planavimą. Apibūdinsim kaip įmonės ilgalaikiai tikslai ( šiuo
atveju įmonės plėtimasis visoje Lietuvoje) išsidėsto šiose fazėse. Pirmoje
fazėje yra analizuojama ar iš vis bus galima tai padaryta, su kokiais
sunkumais bus susidurta. Turime prognozuoti ar bus įmanoma plėsti įmonę, su
kokiais sunkumais susidursime, kaip antai su konkurentų nepasitenkinimu, ar
nebus noro susidoroti su mūsų įmonę. Jeigu analizės fazėje išsiaiškinome
kas gali atsitikti, tai tikslo fazėje numatome kas turi atsitikti. Jeigu
tai priklausytų nuo įmonės “Tikslas“ direktoriaus ar jo padėjėjo, tai jų
manymu turėtų planas pavykti, t.y. pavyktų išplėsti įmonės prekybą
didžiuosiuose Lietuvos miestuose, didinant įmonės pelną ir metinę pardavimų
apyvartą. Toliau turime numatyti šio tikslo siekimo strategiją. Pirmiausia
reikia numatyti statymo vietą (t.y. miestą ir tikslų rajoną, gatvę, t.y.
vietą). Antra, ka reiktų padaryti vystant strategiją, tai susirasti daugiau
užsienio kompiuterinės technikos tiekėjų, kurių pagalba ir galėtume plėsti
įmonę. Tolesnėje fazėje numatėme terminus, vykdytoją ir kiekvieno momento
planinį dydį. Trumpai tariant, kadangi įmonės “Tikslas“ serviso direktorius
dažnai būną užsienyje, tai jis ir užsiima potencialių kompiuterių tiekėjų
paieška. Terminai nėra greiti, bet planuojama įmonę pradėti plėsti 5 metų
bėgyje. Paskutinėje fazėje atliekant planavimą, stebim visą vykstantį darbą
ir koreguojame, jei matome, kad kažkuri plano dalis nepavyksta, ar tarkime
kontroliuojame laiką, jei matome kad netilpsime į nustatytus terminus.

Darbuotojai šiandien yra svarbiausias garantas pasiekti konkurenciniam
pranašumui, taip yra sukuriamas strateginis personalo valdymas. Šis
valdymas apibūdinamas, kaip personalo valdymo susiejimas su strateginiais
tikslais bei uždaviniais siekiant gerinti verslo rezultatus ir sukurti
verslo kultūrą, kuri puselėtų naujoves bei lankstumą. Strateginis personalo
valdymas reiškia, jog į darbo jėgą žiūrima kaip į strateginį partnerį
formuluojant ir įgyvendinant kompanijos strategiją. Taip yra ir įmonėje
“Tikslas“. Nors planavimą atlieka direktorius D. Simanavičius padedamas
serviso direktoriaus K. Gurskio, tačiau tai nereiškia, kad planavime
nedalyvauja ir kiti įmonės darbuotojai. Įgyvendinant įmonės plėtimosi
tikslą, kiekvienas iš jų turi tam tikrą vaidmenį. Pvz. serviso direktorius
turi ieškoti naujų kompiuterių tiekėjų, kurie tai galėtų padaryti
didesnėmis partijomis. Įmonės buhalterė turi atlikti įvairius
prognozuojamus skaičiavimus, ir žiūrėti, ar įmonė pajėgi plėstis. Prekių
žinovas turi plėsti savo žinias, gilindamasis į naujovės, kadangi kiekvieną
dieną technika tobulėja,o žinios darbuotojų sensta. Taip kiekvienas
prisideda prie įmonės planavimo ir strateginio valdymo. (3, 33)

Taigi strateginis valdymas- tai valdymo procesas, apimantis
organizacijos įtraukimą į strateginį planą, o po to užtikrinantis tuos
planus atitinkančią organizacijos veiklą. Strateginiame valdyme yra 2
etapai: strateginis planavimas ir strateginis įgyvendinimas. Kalbant apie
įmonės “Tikslas“ plėtimosi planą, čia taipogi atsispindi strateginis
valdymas. Siekiant šio tikslo jau yra numatyta ko siekti ir kaip to
pasiekti, atliekant strategijos kontrolę. Reikia suformuluoti strategiją,
tai yra kokiu būdu pasieksime įmonės plėtimąsi. Kaip pavyzdžiui jau
anksčiau rašėm, kad pirmiausia reikia surasti kompiuterių tiekėjų, ir
surasti vietą kur įmonės kitas padalinys bus. Būtinai apgalvojant ir
kontroliuojant kiekvieną žingsnį.

8. Įmonės misija ir vizija

Pagrindinis mūsų tikslas – ‘‘Naujos technologijos – kiekvienam
vartotojui!“. Mes stengiamės patenkinti kiekvieno mūsų kliento norus
kompiuterinei įrangai. Iš užsienio stengiamės eksportuoti tokią
kompiuterinę techniką, kuri patenkinti net pačius aukščiausius klientų
poreikius. Juk kas patinka vienam, nebūtinai patiks ir kitam. Juk vieni
nori greitesnio kompiuterio, kitiems užtenka kažko paprastesnio. Taip yra
ir su Interneto teikiamomis paslaugomis. Stengiamės tiekti patį greičiausią
ir kokybiškiausią interneto ryšį, kad mūsų klientai galėtų komunikuoti su
visom pasaulio šalim. Laikomės nuomonės, jog visi kompiuterinių
technologijų vartotojai yra mūsų įmonės pagrindinė dalis. Be jų mūsų
nebūtų.(6)

Žvelgiant į ateitį, mes matome tokį pasaulį, kur kompiuterinėmis
technologijomis naudojasi kiekvienas namų ūkis, kiekviena organizacija.
Naujosios technologijos automatizuoja ir palengvina kiekvieno žmogaus
kasdienius darbus. Be naujausios kompiuterinės įrangos neišsiverstume
atliekant skaičiavimus, dirbant dokumentų tvarkymo srityje, ar netgi
tvarkant verslo reikalus, kuriuos galima tvarkyti Interneto pagalba. Todėl
mes siekiame tapti vienu iš patikimiausių kompiuterinės įrangos pardavėjų
šalies rinkoje ir skiriame tam nemažai laiko bei pastangų. Tikimės tai
padės įgyvendinti ir mūsų klientai.

9. Organizavimas

Organizavimas yra nuolatinis valdymo procesas. Tai dinamiškas procesas,
nes negalima visko sutvarkyti visiems laikams. Kaip sakant yra sustatomos
mašinos ir žmonės į savas vietas, duodami jiems reikalingi įrankiai,
medžiagos ir teisės veikti, tai yra užtikrinti ilgai ir stabiliai
egzistuojančią vidinę tvarką. (1, 25)

Organizavimas vyksta ir įmonėje “Tikslas“. Pradėjus organizavimą,
įmonės personalas ( tai 8 darbuotojai: direktorius, finansininkė, serviso
direktorius, pirkimų vadybininkas, pardavimų valdytojas, vedėja, prekių
žinovas ir valytoja) buvo suskirstytas į tam tikras grupes, t.y. grupių
hierarchinį išsidėstymą. Tai valdymo organizavimas. Tai buvo atliekama, kad
kiekvienas iš jų turėtų savo pareigas, pagal atitinkamą kvalifikaciją. Dar
kitaip tariant, buvo suskirstyti darbai, kad vyktų darbo pasidalijimas.
Kiekvienam įmonės “Tikslas“ darbuotojui turint savo pareigas, ir neturint
atlikti darbų, kurių jie neišmano, vyksta daug našesnis darbas, nes darbai
supaprastėja, lengviau ir greičiau atliekami. Šioje įmonėje yra
nepamirštama: nors kiekvienas turi savo pareigas, jos yra susietos. Vyksta
darbų koordinavimas. Siekiama bendrų tikslų (šioje įmonėje, kapitalo
didinimas, prekybos apimties didinimas), pajungiant kiekvieno darbuotojo
atliekamus darbus. Tai ir sudaro visą organizacijos visumą.

Tuo pačiu organizacijoje atsiranda valdymo lygių hierarchija, nes
kiekvienas žemesnis lygis yra pavaldus aukšteniam, kaip pavyzdžiui
direktoriui D. Simanauskui yra pavaldūs buhalterė, pirkimų ir pardavimų
vadybininkai serviso direktorius, o jam pavaldi vedėja, kuriai pavaldi
valdytoja, kas būdinga biurokratijai. Taip per organizavimą yra sukuriama
ryšių sistema tarp aukščiosios vadovybės (savininko- direktoriaus D.
Simanausko) ir žemutinių valdymo grandžių (Vedėjos N. Kazalauskienės ir
valytojos L.Prėkšienės).

Įmonėje “Tikslas“ yra funkcinė organizacinė struktūra, nes ją naudoja
daugelis nedidelių įmonių, o viena iš jų ir yra įmonė “Tikslas“. Mūsų
įkurtoje įmonėje personalas yra suskirstytas į 3 padalinius: pirkimų
padalinys, pardavimų padalinys ir ūkio dalies padalinys. Kiekvienas
padalinys atlieka savo užduotis. Pirkimo padalinys, kuriam atstovauja
serviso direktorius, prekių žinovas ir pirkimų vadybininkas, užsiima
kompiuterių ir jų tiekėjų paieška, kompiuterinės technikos apžiūra, jų
pirkimu, tam, kad įmonė jais galėtų prekiauti Lietuvoje. Pardavimų
padalinyje dirba finansininkė ekonomistė ir pardavimų valdytojas.
Buhalterės tikslas reguliuoti įmonės pardavimų apskaitą, pardavimų
valdytojas padalinyje rūpinasi pardavimais. Ūkio dalies padalinyje dirba
vedėja ir valytoja. Rūpinasi buities problemomis. Nors daugelyje įmonių ši
valdymo struktūra vėliau pereina į linijinę ar kurią kitą struktūrą,
įmonėje “Tikslas“ tebėra funkcinė organizacinė struktūra. Taip yra
todėl,kad nei vienas iš padalinių neiškėlė savo veiklos tikslų aukščiau už
organizacijos ar kitų padalinių tikslus.

Tuo pačiu būtų galima kalbėti apie struktūrą orientuotą į vartotoją.
Įmonė prekiauja kompiuterine technika, kuri patenkina klientų poreikius.
Tuo pačiu klientai susiskirsto į kelias atskiras grupes, ir organizacija
tampa tarsi orientuota į 2 ar truputį daugiau vartotojų grupes. Tačiau
organizacija visus klientus ar jų grupes aptarnauja itin gerai, tarsi ji
turėtų tik vieną klientą. Sugeba atrasti ar pritaikyti tokius kompiuterius
ar jų dalis, kokių pageidauja vartotojas.

10. Kontrolė

Kontrolė yra baigiamoji valdymo ciklo fazė ir kartu kito ciklo pradžia.
Be kontrolės valdymas nebus sėkmingas. Kontrolė yra pagalba, o ne nuobauda.
Taip mano ir individualios įmonės “Tikslas“ darbuotojai. Jie supranta, kad
tai pagrindinė taisyklė, užtikrinanti gerą organizacijos veiklą. Kontrolė
taikytina visuose valdymo proceso etapuose, ypač ryškiai ji pasireiškia
organizavime ir planavime. (1,38)

Dažnai įmonėje “Tikslas“ vykdoma išankstinė kontrolė, tam, kad jei būtų
rasta trūkumų ar klaidų, būtų galima viską pataisyti. Čia dažniausiai
kontroliuojami įvairūs finansiniai rodikliai pagal apskaitos duomenis. Šias
pareigas atlieka įmonės ekonomistė- finansininkė A. Graužinienė. Ji puikiai
išmano savo darbą, todėl rūpinantis įmonės finansine būkle,ir atliekant
apskaitos kontrolę problemų nekyla. Įmonės buhalterė kontroliuoja įmonės
apskaitoje pirkimų ir pardavimų skaičių, kaštų ir sąnaudų dydį, įmonės
pelną. Pastebėjusi kokių nors nukrypimų, ar nesutapimų, ji apie tai praneša
įmonės direktoiui D. Simanauskui, tam kad laiku būtų imtasi reikiamų
priemonių. Tai vidinė įmonės kontrolė, kadangi ją atlieka pati įmonė.

Taip pat įmonėje “Tikslas“ yra atliekama ir rezultatų kontrolė- kad
galėtų įvertinti padėtį. Šias pareigas atlieka įmonės direktorius. Atlikus
apskaitą, su turimais duomenimis įmonės buhalterė skuba pas direktorių, ir
abu analizuoja gautus rezulatus. Įmonės praktikoje (tiksliau tariant,
įmonės veiklos pradžioje) buvo toks atvejis, kad įmonė vos „per plauką“
nepatyrė nuostolio. Jo išvengė kontrolės pagalba. Serviso direktorius buvo
įpareigotas užsienyje ieškoti pigesnė, tačiau kokybiškos kompiuterių
įrangos, kurią pardavinėjo Lietuvoje daug didesne kaina. Taip įmonei pavyko
išbristi iš krizės, kuri atrodė sunkiai įveikiama.

Šioje įmonėje kontroliuojamas ir personalas. Juk jei kiekvienas dirbs
savo darbą be priežiūros, nežinia kaip įmonė galės veikti, kaip viena
komanda. Šį vaidmenį atlieka pats direktorius D. Simanauskas. Direktoriaus
dėka, kiekvienas darbuotojas supranta, kad dirbti sąžiningai verta dėl
įmonės prestižo, kadangi tik gerai rinkoje stovinti įmonės sugebės
užtikrinti gausų būrį klientų. Tuo pačiu tai naudinga ir pačiam
darbuotojui, kadangi tuo pačiu kyla ir jo darbo atlyginimas, kai įmonė turi
galimybę didinti juos.

Komercijos požiūriu įmonėje “Tikslas“ vykdoma strateginė kontrolė.
Tikrinama iš užsienio gauta produkcija. Gabenant kompiuterinę techniką iš
vienos pasaulio šalies į kitą, galimos avarinės situacijos, kurių metu gali
nukentėti kompiuterinė įrangą. Taip pat gali pasitaikyti apgavysčių, kurių
metu užsienio įmonės prekiaujančios kompiuterine technika, gali atsiųsti
nekokybiškus, ar netgi neveikiančius kompiuterius, bei jų sudedamąsias
dalis. Nors įmonėje “Tikslas“ praktikoje tokių atvejų nėra buvę, nes įmonė
renkasi tik patikimus prekiautojus, tačiau apie tai buvo rašyta
valstybiniuose leidiniuose. Todėl būtina apsidrausti. Tuo tikslu ir būtina
vykdyti kokybės įrangos kontrolę, kad klientai liktų patenkinti įsigyta
kompiuterine technika, ir įmonei netektų išgirsti skundų. Juk priekaištai
ir bloga reputacija greitai sklinda, o tai nėra naudingai dar neseniai
veikiančiai įmonei (tiksliau tariant, tai nėra naudinga nei vienai
organizacijai, nepriklausomai nuo jos viekimo laiko).

Gali būti ir išorinė kontrolė. Tokia kontrolė taip pat vykdoma
individualioje įmonėje “Tikslas“, nors ji individualioje įmonėje yra
neprivaloma. Šioje įmonėje auditas yra atliekamas pačios įmonės iniciatyva.

Auditas- tai įmonių finansinės atskaitomybės patikrinimas ir įvertinimas-
atliekamas visame rinkos dėsnių tvarkomame pasaulyje. Pora metų įmonėje
“Tikslas“ auditas buvo atliekamas prieš metinės finansinės atskaitomybės
patvirtinimą. Įmonė liko patenkinta audito atliktu darbu. Jis parodė įmonės
veiklos būklę (kuri kaip matome iš 1 lentelėje pateiktos metinės apyvartos
yra pakankamai gera, kaip tik trejus metus dirbančiai įmonei), ir kad ji
atitinka galiojančius norminius aktus. Įmonė “Tikslas“ liko patenkinta tuo,
kad buvo teisingai nurodyta įmonės finansinė būklė finansinėje
atskaitomybėje. (1, 39)

11. Koordinavimas

Kiekviena įmonė nori funkcionuoti sėkmingai, nepatirdama nuosmukių ir
nuostolių. To paties siekia ir įmonė “Tikslas“ . Ji koordinuoja savo
veiklą, kad galėtų likviduoti trūkumus. Dažniausiai koordinavimas
atliekamas dviem būdais. Pirmuoju būdu, jis atliekamas netiesiogiai per
planus, kuriuos gauna iš direkcijos ir kuriuos vykdo padalinio vadovas.
Antruoju būdu, tiesiogiai nurodant vadovui ar tam tikslui įsteigtai
tarnybai arba komitetui. Įmonėje “Tikslas“ koordinavimas atliekamas įmonės
vadovo D. Simanausko (antruoju būdu). Koordinavimas visada reikalingas,
todėl atima įmonės vadovui daug laiko. Laiko sąnaudos priklauso nuo to,
kiek vadovas turi pavaldinių ir kiek jie yra savarankiški.(1,31) Kadangi
įmonė “Tikslas“ yra individuali, ir labiau priskiriama prie mažesnių
įmonių, tai ir pavaldinių skaičius tėra 7. Tačiau tiesiogiai šios įmonės
vadovui pavaldūs yra tiktai 4 darbuotojai, o šiems dar 3. Įmonės
darbuotojai yra pakankamai savarankiški, puikiai išmano savo pareigas, ir
tik labai retu klausimu kreipiasi pagalbos į įmonės direktorių (nors jis
žinoma niekada neatsisako padėti, nes tai įeina į įmonės vadovo pareigas),
suprasdami, kad jo pareigos organizacijoje svarbios, ir kad nevisada turės
tam laiko. Tuo būdu koordinuojant laiko sąnaudos šioje įmonėje nėra
didelės.

Kalbant apie specializaciją, ši taip pat reikalauja koordinavimo ir
savarankiškumo suteikimo pavaldiniams. Tačiau įmonėje “Tikslas“ nėra
suteiktas visiškas savarankiškumas, kadangi kiekvienas padalinys turi
prisidėti prie bendrų įmonės tikslų siekimo ( kaip jau minėta anksčiau,
pagrindiniai įmonės “Tikslas“ siekiai plėsti kapitalą, didinti parduodamos
produkcijos apimtį, naujų tiekėjų paieška, personalo didinimas,
organizacijos plėtimasis, įmonės augimas, didesnio pelno siekimas ir tt.).
Todėl koordinuojant, dalis atsakomybės yra perduodama pareigomis žemesniems
pavaldinimas.

12. Vadovavimas

Kaip ir daugelio neseniai susikūrusių įmonių, įmonės “Tikslas“ vadovas
yra jaunas žmogus. Vadovai privalo išmokti kurti visiškai naujas
organizacines formas, kurios leistų jiems numatyti galimas ateities
permainas.

Nors ir jaunas yra D. Simanauskas, tačiau jis puikiai išmano savo darbą
ir yra kompetetingas, tarsi dirbtų šioje sferoje jau daugelyje metų.(5,
104) Įkūręs savo įmonę, jis į darbą priėmė keletą jau senesnio amžiaus
žmonių (ekonomistę- finansininkę A.Graužinienę ir serviso direktorių
K.Gurskį), kurie turi didesnę patirtį, ir kuriais jis galėtų pasikliauti,
svarstydamas svarbiausius sprendimus.

Dažnai yra išskiriami du vadovų tipai: per daug lėti ir per daug greiti.
Įmonės “Tikslas“ vadovas (direktorius) Dainius Simanauskas kaip sakant yra
„aukso viduriukas“. Jis puikiai išmano vadovavimo pareigas. Daugelis
kompanijų, kaip beje ir ši įmonė, stengiasi atlikti visus darbus,
nepasamdžius papildomų darbuotojų, todėl vadovo figūra vis dažniau tampa
darbuotojų streso priežastimi. Tačiau taip nėra įmonėje “Tikslas“, kadangi
vadovas yra efektyviai paskirstęs savo, bei kitų pavaldinių laiką ir
pareigas.

Vienas iš svarbiausių bruožų vadovaujant, yra lyderiavimas. Direktorius
D. Simanauskas turi savybių, įgalinančių jį būti lyderiu. Lyderiavimas,
kitaip pirmavimas, yra susietas su sugebėjimu paveikti žmones, sužadinti
juose norą dirbti, įgyvendinti organizacijos tikslus. Dažnai kyla
klausimas, kaip turi elgtis vadovas, kad organizacijoje vyktų darbas
efektyviai. Lyderiavimo teorijoje dominuoja trys požiūriai:

✓ asmeninės vadovo savybės;

✓ jo elgesys;

✓ situacija.

Įmonės “Tikslas“ vadovas turi daugelį savybių būtinų vadovui (beje
daugelį šių savybių turi ir paprasti darbuotojai). Nurodysime D. Simanausko
asmeninius bruožus, kurie jam padeda efektyviai vadovauti:

✓ Žinių ir intelekto lygis. Įmonės “Tikslas“ direktorius yra baigęs

Vilniaus universitetą, kuriame įgijo ekonominį- vadybinį išsilavinimą,

dabar padedantį jam sėkmingai vadovauti nuosavoje firmoje. Tačiau tai

ne vienintelis jo pranašumas. Jis turi aukštą intelekto koeficientą,

kuris taip pat padeda tiek vadovaujant, tiek bendraujant su

pavaldiniais;

✓ Socialinis ir ekonominis išsilavinimas. Kaip jau buvo rašyta

anksčiau, jis turi vadovui priklausantį išsilavinimą.

✓ Sąžiningumas. Šios individualios įmonės vadovas, pasižymi

kruopštumu, tikslumu ir sąžiningumu. Niekada nesistengia apgauti.

Tikslų siekia garbingai.

✓ Sveikas protas.

✓ Pasitikėjimas savimi. Jis žino ko siekia, žino kokiom priemonėm tai

padaryti, todėl pasitikėjimas nuo vadovo D. Simanausko tiesiog

spinduliuoja.

Tačiau šių savybių nepakanka, kad galėtume būti vadovais. Valdymo
efektyvumas turi situacinį pobūdį. Yra keletas vadovavimo stilių, tačiau
vadovaujant jie tarsi susipina. Įmonės “Tikslas“ vadovas valdo
vadovaudamasis demokratišku valdymo stiliumi. Jis neprimeta prievarta
pareigų, kurių darbuotojas nenori atlikti. Jis stengiasi, kad darbuotojai
stengtųsi dirbti, prisiimdami atsakomybę. Tam yra sukuriamos geros darbo
sąlygos. Tuomet ir darbuotojai dirba noriai ir efektyviai, siekdami
organizacijos tikslų. Žmonės tuomet natūraliai kontroliuoja savo darbus.
Tačiau tai visiškai nereiškia, kad šios įmonės pavaldiniai dirba sau,
visiškai nereaguodami į vadovo paliepimus. Direktorius D. Simanauskas duoda
nurodymus savo pavaldinimas (arba su jais tariasi), o šie vykdo
paliepimus. Kaip to įrodymą, galima pateikti pavyzdį. Pirmaisiais savo
gyvavimo metais įmonėje gale metų suvedus visus ekonominius rodiklius, buvo
pastebėtas žymus nuosmukis. Tik per „plauką“ įmonė nepatyrė didžiulio
nuostolio. Kaip geras vadovas, D. Simanauskas staiga suorganizavo
susirinkimą, kiekvienam paskirdamas darbus. Serviso direktorius skubiai
buvo išsiųstas ieškoti naujų pigesnių kompiuterinės technikos tiekėjų,
buhalterei buvo pavesta peržiūrėti ar apskaitoje nebuvo padaryta klaidų.
Prekių žinovas turėjo domėtis naujos, tačiau pigesnės kompiuterinės
technikos paieška. Kiekvienas vykdė vadovo nurodymas, suprasdamas, kad tik
taip galės įmonė išvengti visiško žlugimo, kas nenaudinga ir jiems patiems.

Taip pat šioje organizacijoje darbuotojai pasitiki vieni kitais,
bendravimo atmosfera yra šilta ir jauki. Įmonės “Tikslas“ vadovas visus
organizacijos narius stengiasi įtraukti į kūrybinį darbą, panaudojant visą
savo kūrybinę potenciją.

Senokai žinoma, kad apgalvotai paveikus žmones, galima pasiekti savo
tikslų. Taip be lyderiavimo, vadovaujant galima kalbėti apie motyvavimą.
Motyvavimas yra savęs ir kitų skatinimas veikti organizacijos naudai, bei
sudarymas tokių sąlygų, kad žmogus norėtų dirbti organizacijos naudai.(1,
34) Bet, kad pirmiausia žmogus būtų motyvuotas dirbti, turi būti patenkinti
jo poreikiai, tokie kaip: kvėpuoti, miegoti, valgyti, noras pritapti prie
žmonių, saugumo poreikis ir tt. Įmonės “Tikslas“ vadovas puikiai išmano
šiuos dalykus, todėl stengiasi, kad jo įmonės darbuotojai būtų motyvuoti
dirbti. Vadovai turi keletą priemonių paveikti pavaldiniams, tik
materialiniu skatinimu. Kaip sakant šioje įmonėje mokami pakankamai dideli
atlyginimai, kad darbuotojai galėtų patenkinti savo poreikius. Metų
pabaigoje išmokamos Kalėdinės premijos, ar premijos už visišką ir nuoširdų
atsidavimą dirbti, puikius rezultatus. Kad darbuotojas būtų motyvuotas
dirbti, įmonėje sukuriama tam tikra aplinka. Tai daroma nedirbtiniu būdu, o
šioje įmonėje yra geranoriški darbuotojai pasiruošę padėti vieni kitiems,
palaikyti draugiškus santykius, ko eigoje atmosfera tampa šilta. Žmogus
dirbdamas įmonėje “Tikslas“ jaučiasi saugus, taipogi patenkinamas dar
vienas jo poreikis saugumas, motyvavimas dirbti didėja.

Taigi kaip matome individualios įmonės “Tikslas“ vadovas puikiai išmano
kaip vadovauti įmonei, kartu patenkindamas darbuotojų poreikius, kartu
keldamas įmonės prestižą ir pelningumą.

13. Darbo ir darbo užmokesčio organizavimas

Individualioje įmonėje “Tikslas“ darbas yra organizuojamas vadovo
pagalba. Šios įmonės vadovas D. Simanauskas nepajėgtų pats vienas atlikti
visų darbą, todėl kad turėtų daugiau laisvo laiko, arba laiko savo pareigom
atlikti, darbą paskirsto kitiems darbuotojams. Atrodytų lengva, skiriant
darbą, pasakyti „atlik tą ir aną“, ir darbas bus atliktas, be to bus
pasiekti geri rezultatai. Tačiau taip nėra. (1, 47)

Aprašysime, kaip darbą organizuoją šios įmonės vadovas.

Kiekvienom pareigom parinko žmogų, sugebantį ir norintį dirbti tą
darbą. Pavydžiui serviso direktorius K.Gurskis studijavo „teisę“, todėl jis
be ieškojimų potencialių kompiuterinės technikos tiekėjų, atlieka įmonėje
ir komercinės teisės konsultanto darbą. Jis sugeba atlikti šias pareigas,
be to jis domisi šiais reikalais.

Parinkus tinkamą vienam ar kitam darbui darbuotoją, įmonės vadovas turi
nustatyti kas tiksliai turi būti padaryta, ir darbo atlikimo laiką,
nurodant, kaip dažnai bus laukiama atskaitos apie darbo eigą. Pavyzdžiui
įmonės finansininkei kiekvieno mėnesio pabaigoje (paskutinę mėnesio dieną)
yra liepta pristatyti direktoriui visą vedamą įmonės apskaitą, raštu
pateikti veiklos rodiklius. Taip jis gali kontroliuoti darbo eigą.

Įmonės “Tikslas“ vadovas nuolat stebi kaip vykdomas darbas, aptardamas
visas iškylančias problemas. Jei darbas skubus, jis taip ir pasako įmonės
darbuotojams. D. Simanauskas visada tiksliai pasako darbuotojams ko nori ir
kodėl, tam kad darbuotojui netektų daryti darbo iš naujo.

Šioje įmonėje darbas vyksta našiai. Jeigu įmonės vadovas dalyvaudamas
parodoje ar konferencijoje sužino kokių naujienų apie naujausias
kompiuterines technologijas, ar patikimesnį Interneto ryšį, jis būtinai tai
praneša visiems savo pavaldiniams (net ir netiesiogiai jam pavaldiems).
Jeigu darbuotojai negautų tos informacijos, jie dirbtų pagal senas
intrukcijas, nesuprasdami, kad vadovas nori pagerinti įmonės produkcijos,ar
teikiamų paslaugų kokybę.

Kaip žinome, kiekviena įmonė už darbą darbuotojams moka atlyginimus.
Kiekvienas darbuotojas atlyginimą gauna pagal užimamas pareigas,
išsilavinimą, darbo stažą, profesinę kvalifikaciją, darbo svarbą, jo
sunkumą, sudėtingumą ir atlikto darbo kiekį. Be to, darbo apmokėjimo
sistema turi būti parengta taip, kad skatintų darbuotojus kelti
kvalifikaciją ir prisidėti prie įmonės sėkmės. Efektyvi darbo apmokėjimo
sistema turi atverti darbuotojams tolimesnės karjeros galimybę toje
įmonėje.

Kiekvienas darbuotojas nori gauti didesnį atlyginimą, nei darbdaviai
yra linkę mokėti. Per daug įmonė negali mokėti, kadangi dalį lėšų ji turi
įmokėti į socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondus, bei
padengti sąnaudas dėl jėgos valdymo. Tačiau jei mokės per mažai,
kvalifikuoti darbuotojai nenorės dirbti ir pereis į kitą įmonę, kur bus
atlyginta už jų žinias.

Įmonėje “Tikslas“ didelių problemų nekyla dėl mokamų atlyginimų dydžio.
Įmonės vadovas negaili nemažų atlyginimų argumentuodamas tuo, kad žmogus
pakankamai pinigų gaudamas už savo darbą, geriau jį atliks,ir bus
suinteresuotas įmonės sėkme.

Kaip ir kiekvienoje įmonėje, taip ir šioje, yra darbo apmokėjimo
sistema. Šios įmonės yra laikinė darbo apmokėjimo sistema, nors tai būtų
nevisai tiksliai pasakyta.(1, 48) Pavyzdžiui, šios įmonės valytoja gauna
atlyginimą pagal tai, kiek valandų ji dirbo, tačiau kitiems darbuotojams
taip nėra. Kiti darbuotojai gauna mėnesinę algą. Yra penkios darbos dienos
per savaitę po 8 valandas. Mėnesį laiko atidirbę jie gauna atlyginimą,
kiekvienam nustatytą pagal darbo svarbą, taip pat atidirbus tam tikrą
valandų skaičių. Tarkime jei darbuotojas į darbą dažnai neatvyks laiku, ar
išeis anksčiau, kentės jo atlyginimas. Pavyzdžiui įmonės serviso
darbuotojas gauna 2500 litų algą, kadangi jis atlieka svarbias įmonės
pareigas, daugelyje atvejų pavaduoja netgi patį įmonės direktorių. Alga
buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kiek kitose, panašaus pobūdžio įmonėse
mokama už tokias pareigas. Kalbant pavydžiui apie pardavimų valdytoją T.
Pleckevičių, jis gauna algą šiek tiek didesnę už valstybės nustatytą
minimalią algą, todėl jam apsimoka dirbti šitoje įmonėje. Čia jis gauna 560
litų algą, kai tuo tarpu kitoje įmonėje atliekant tas pačias pareigas jis
gautų tik 430lt.

Už gerai atliktą darbą, įmonė linkusi mokėti vienkartines premijas.
Neseniai buvo apdovanotas įmonės pardavimų valdytojas T. Pleckevičius,
viena iš keturių premijų rūšių- geresnį aptarnavimą. Jis sugeba gerai
suktis įmonės parduotuvėje, neversdamas klientų laukti. Premijos dydis
200lt. Taip pat šios įmonės darbuotojai gauna Kalėdines premijas (100lt),
ar bent jau pirmaisiais metais, kai įmonė neturėjo tam lėšų, buvo dalinamos
dovanėlės.

14. Organizacijos kultūra

Organizacijos kultūrai įtakos turi tiek vidinė tiek išorinė jos
aplinka. Sheinas organizacijos kultūrą apibrėžė kaip „bendrų esminių
nuostatų modelį, kurį grupė įsisavino, spręsdama prisitaikymo prie išorės
bei vidinės integracijos problemas.

Kaip ir kiekviena organizacija, taip ir individuali įmonė “Tikslas“
turi savo kultūrą. Ši organizacija turi „tvirtą“ kultūrą, nes ji veikia
efektyviai ir stabiliai. Organizacijos kultūra susideda iš įmonės narių
įsitikinimų, vertybių (šioje įmonėje darbuotojų vertybės sutampa,
kiekvienas supranta kad net darbas yra vertybė. Vertybių nesutapimas
skaldytų įmonės kultūrą), nuostatų, bei požiūrių (darbuotojų požiūris į
darbą, į vadovą. Šioje įmonėje kiekvienas darbuotojas atsakingai žiūri į
darbą, ir gerbia vadovą, ne tik kaip užimamą aukštas pareigas, bet ir kaip
žmogų). Tai yra daroma siekiant organizacijos tikslų.(5, 78)

Šiuolaikinėse organizacijose vyksta gilūs pokyčiai. Tuo pat metu turi
keistis ir organizacijos kultūra. Svarbiausias kiekvienos organizacijos
tikslas – pelno siekimas. Taip yra ir įmonėje “Tikslas“. Tačiau vis
svarbiau tampa ne užsiimti verslu, bet menas, kaip kuo ilgiau tame versle
išlikti. Tai ir yra organizacijos kultūros klausimai. Reikia stengtis
palaikyti gerus santykius su organizacijos klientais,ir netgi konkurentais.
Parodydamos savo išsiauklėjimą ir aukštą intelektą, organizacijos parodys
savo vienumą, kartu parodydamos kokios yra stiprios ir neįveikiamos
konkurentų.

Kiekvienas darbuotojas įmonėje “Tikslas“ puikiai žino, kaip turėtų
dirbti šioje įmonėje, žino savo pareigas ir siekius. Jie žino, kad čia
dirba patikimi žmonės, kad prireikus pagalbos visada gali tikėtis jos iš
savo kolegų. Organizacijos kultūra lemia tai, ko gali tikėtis vieni iš
kitų. Šios įmonės darbuotojai žino, kad negali atskleisti organizacijos
paslapčių konkurentams, žino kaip gali elgtis o kaip ne. Kiekvienas
organizacijos narys žino, kad bus nubaustas ar apdovanotas, atitinkamai už
nedorą elgesį, darbo neatlikimą ar laiku atlikus užduotis.Tai yra
organizacijos kultūros pagrindinės funkcijos.

O visa tai ir galima būtų pavadinti organizacijos kultūra.

Išvados

Rašant verslo idėją, buvo puiki galimybė susipažinti su įmonės kūrimosi
procesu, su problemos, su kuriomis susiduriama, kai įmonė jau veikia.

Įkurti savo verslą nėra taip paprasta. Visų pirma reikia turėti idėją
apie tai, kokį verslą kurti. Antra, reikia turėti finansinį stabilumą.
Įmonės įkūrimas reikalauja ne tik daug pastangų, bet ir lėšų. Net ir
registruojant įmonę reikalingos tam tikros įmokos, jau nekalbant apie
įvairius mokesčius, ar vėliau jau įmonei susikūrus, mokamus darbuotojams
atlyginimus ar socialinį atlyginimą.

Įregistravus įmonę, darbai tuo nesibaigia. Reikia surasti darbuotojus,
norinčius ir sutinkančius dirbti vienoje ar kitoje srityje už siūlomą
atlyginimą. Steigiant prekybinę įmonę surasti prekių tiekėjus.

Steigiant įmonę reikia išmanyti tiek teisinius reikalus, tiek patį
vadovavimą. Ne kiekvienas gali tai daryti. Reikia turėti tokius būdo
bruožus kaip pasitikėjimas savimi, griežtumas, pareigingumas- būti lyderiu
Įmonės vadovas kartu turi būti ir psichologas, kad suprastų savo darbuotojų
poreikius, surasti būdų, kaip priversti juos efektyviau dirbti. Jau
nekalbama apie darbo organizavimą, planavimą ar darbo pasidalijimą.

Paskutiniame žingsnyje, prieš kuriant įmonę reikia apgalvoti galimą
nepasisekimą. Juk Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios neatlaiko konkurentų
„atakų“ ir galiausiai žlunga. Aišku kvaila būtų galvoti, kad būtent taip ir
atsitiks naujai įkurtai įmonei, tačiau šią galimybę apsvarstyti būtina.

Literatūra:

1. Bagdonas E. Biznio įvadas // Eugenijus Bagdonas, Eglė Kazlauskienė.

Kaunas, 2000. p. 4-7, 20-40. ISBN 9986- 13- 549 -4.

2. Lukaševičius K. Verslo vadyba // Kazys Lukaševičius, Bronislovas

Martinkus. Kaunas, 2002. p. 48-51. ISBN 9955- 09- 028- 6.

3. Dessler G. Personalo valdymo pagrindai. Vilnius, 2001. p. 30-37.

4. Bagdonas E. Verslo pradmenys // Eugenijus Bagdonas, Eglė Kazlauskienė.

Kaunas, 2002. p. 256-268.

5. Gineitienė Z. Verslas // Zita Gineitienė, Dalia Korsakaitė. Vilnius,

2003. p. 75-83, 99-109.

6. Informacinis portalas apie įmonę užsiimančia kompiuterinės technikos

prekyba ir Interneto paslaugomis. Informacijos centras [žiūrėta 2003-

12-06]. Prieiga per Internetą: http://www.pikselis.com/

7. Informacinis portalas. Informacijos centras [žiūrėta 2003- 12-06].

Prieiga per Internetą: http://www.straipsniai.lt/articles.php?id=2785

8. Informacinis portalas. Informacijos centras [žiūrėta 2003- 12-06].

Prieiga per Internetą: http://www.straipsniai.lt/articles.php?id=27867

9. Informacinė biblioteka. Informacijos centras [žiūrėta 2003- 12- 12].

Prieiga per Internetą:

http://www.infovi.vu.lt/ivs/biblioteka/temos/orgkultura.htm#orgkul

[pic]

Leave a Comment