verslo ideja (nuosavo verslo kurimas)

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

Įžanga

Vadybos individualaus namų darbo tikslas yra sukurti verslo idėją.

Šiame darbe yra aprašomas, individualios įmonės “Tikslas“ steigimas, veiklos pobūdis, kaip įmonė dirba.

Pasirinkau steigti individualią įmonę, kurią pavadinau “Tikslas“.

Veiklos pobūdis- prekyba kompiuterine technika ir Interneto diegimas.

Pasirinkau individualią įmonę, kadangi šiuo metu Lietuvoje- tai viena iš populiariausių įmonių rūšių. Taip pat ir dėl to, kad individualių įmonių steigimas yra nesudėtingas, nebrangus ir neilgai užtrunka.

Įmonė pavadinta “Tikslas“, kadangi naudodamiesi kompiuterine technika žmonės gali įgyvendinti savo tikslus.

Įmonė “Tikslas“ – tai profesionalų komanda teikianti paslaugas perkant ir prižiūrint kompiuterinę įrangą, diegiant bei prižiūrint Interneto ryšį.

Šis verslas pasirinktas neatsitiktinai, bet atsižvelgiant į šiuolaikinius žmonių poreikius ir norus. Kompiuteriai yra naudojami tiek namuose,tiek mokymo ir įvairiose valstybinėse įstaigose. Be jų neišsiverstume tiek atliekant skaičiavimus, tvarkant įvairius dokumentus (tokiomis programomis kaip „Microsoft Word“, „Microsoft Excel“ ir tt.), ieškant naudingos informacijos Internete. Naujosios technologijos automatizuoja ir palengvina kiekvieno žmogaus kasdienius darbus.

Įmonė “Tikslas“ yra pasiruošusi aptarnauti kiekvieną klientą, atsižvelgiant į jo poreikius ir norus. Kiekvienam klientui esame pasiruošę pritaikyti kompiuterį ir prie jo priklausančią techniką, pagal tai, kiek pinigų sutinka mokėti mūsų klientai. Įmonėje “Tikslas“ galės įsigyti kompiuterius netgi tie, kurie negali sumokėti už pirkinį iš karto.

Suteikiamos galimybės mokėti išsimokėtinai.

Įmonėje teikiamos Interneto paslaugos šiuo metu yra pigiausios visoje

Lietuvoje, o Internetas greičiausias. Įmonės teikiamomis Interneto paslaugomis galės naudotis netgi tie, kurie nesuinteresuoti už šią paslaugą mokėti brangiai. Ši paslauga per mėnesį individualioje įmonėje “Tikslas“

kainuoja tik 50 litų.

Galima būti teigti, kad individuali įmonė “Tikslas“ šiuo metu yra klestėjimo viršūnėje, nors ji veikia tik 4 metus. Tikimės, kad ir ateityje galėsime patenkinti visus klientų norus.

1. Įmonės charakteristika

Buvo nuspręsta steigti įmonę, prekiaujančią kompiuterine technika, ir teikiančia Interneto paslaugas. Įkūrėme individualią įmonę, kadangi – tai viena iš populiariausių Lietuvoje įmonės rūšių. Jos steigimas nėra labai sudėtingas, nesukelia nereikalingų problemų, nėra brangus ir neilgai užtrunkantis. Tai nesudėtinga ir nebrangi verslo organizavimo forma.(4,

256) Steigiant įmonę pirmiausia reikėjo gauti licenziją, kadangi prekiaujame kompiuterine įranga, teikiame komunikacines priemones (šiuo atveju Internetą), naudojantis bendro telekomunikacijų tinklo linijomis ir stotimis. Licenziją išdavė Kauno miesto ministerija, kadangi įmonė atitiko visus keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė individualioms įmonėms registravimo mokestį – 100 Lt už vieną veiklos rūšį.

Kadangi mūsų įmonė prekiauja kompiuteriais ir teikia Interneto paslaugas , sumokėjome 200Lt. Ši suma buvo sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą banke.

Įmonės vardas buvo registruojamas Valstybiniame patentų biure, pagal mūsų steigiamos įmonės prašymą. Prašymas steigti įmonę buvo parašytas lietuvių kalba, pateikiamas dviem egzemplioriais.

Mūsų įmonės vardas “Tikslas“ atitiko nuostatus, todėl Valstybinis patentų biuras priėmė sprendimą jį registruoti ir apie tai mums pranešė.

Paraišką įmonės vardui registruoti sudarė: prašymas įregistruoti, mokesčių kvitai ir kiti reikalingi dokumentai. Valstybinis patentų biuras mūsų paraišką įregistravimo per 15 dienų. Po 20 dienų gavome įmonės “Tikslas“

registravimo liudijimą.

Įmonės pavadinimas yra “Tikslas“, kadangi kompiuterinės technikos ir

Interneto pagalba, žmonės gali palengvinti sau darbą, ir taip greičiau pasiekti užsibrėžtų tikslų. Įmonės kodas: 2228436. PVM mokėtojo kodas:

22843613. Įmonė turi registravimo įmonių registre pažymėjimą. Įmonės bankas: Vilniaus Banko Kauno filialas. Banko kodas: 260101730. Abonentinė sąskaita litais: 6467043.

Pasirinktas Vilniaus bankas, kadangi šis bankas turi ilgametę veiklos patirtį ir yra patikimas, lyginant su kitais bankais. Jame dirba patikimi darbuotojai, taip pat turintys ilgametę veiklos patirtį. Banko akcininkai yra finansiškai patikimi žmonės. Manoma, kad užteko šių kriterijų pasirenkant Vilniaus banką.

Valstybinis patentų biuras vardą įrašė Lietuvos Respublikos Įmonių vardų rejestre. Įrašė tokius duomenis:

✓ Įmonės vardas „Tikslas“.

✓ Registravimo numeris IĮ 2000-988.

✓ Paraiškos numeris 35298.

✓ Įmonės adresas: K.Donelaičio 18. Kaunas 3000. Telefonas: (8-37)

264589. Faksas (8-37) 264589. E-mail: info@tikslas.lt.

✓ Veiklos pobūdis: Prekyba kompiuterine technika, Interneto diegimas.

Įtraukimui į rejestrą pateikėme tokius duomenis:

✓ Prašymą įregistruoti įmonę

✓ Registravimo mokesčio įmokėjimo kvitą;

✓ Įmonės vardo registravimo pažymėjimą;

✓ Įmonės vardas „Tikslas“. Registravimo numeris IĮ 2000-988.

Registravimo data 2000 01 10.

✓ Įmonės rūšis: Individuali.

✓ Įmonės adresas: K.Donelaičio 18. Kaunas 3000. Telefonas: (8-37)

264589. Faksas (8-37) 264589. E-mail: info@tikslas.lt.

✓ Veiklos pobūdis: Prekyba kompiuterine technika, Interneto diegimas.

✓ Savininkas Darius Simanauskas. Gimimo metai: 1960 11 23. Adresas:

Laisės al. 56-89. N.Tel.:(8-37) 725698.

Paso duomenys: Valstybės kodas: LTU; Paso numeris: LD606526; Pasą išdavė : „Kauno žaliakalnio pasų poskyris“, išdavimo data: 1995 04 25.

Asmens kodas: 36011230305.

✓ Numatomas komercinės-ūkinės veiklos laikotarpis:20 metų.

✓ Įmonės įregistravimo data: 2000 01 10, įsakymo numeris Nr. 35-145.

✓ Licenziją.

Individuali įmonė “Tikslas“ buvo įregistruota po dviejų savaičių po dokumentų pateikimo. Gavome Statistikos departamento nustatytos formos pažymėjimą ir registravimo numerį IĮ 2000-988.

Po 10 dienų įmonė buvo užregistruota Valstybinio socialinio draudimo skyriuje. Įregistravus įmonę, įsipareigojo D.Simanavičius (įmonės vadovas)

už save ir samdomus darbuotojus mokėti draudimo įnašus, kad būtų galima sukaupti reikalingas lėšas ateityje mokėti senatvės pensiją, pašalpas.

Turime mokėti 69 litus per mėnesį. Registracijai užpildėme draudėjo registravimo kortelę.

Gavus įmonės registracijos pažymėjimą, pasidarėme antspaudą, ir jį suderinome su Vyriausiuoju policijos komisariatu.

Taip pat gavome „Visuomenės sveikatos centro leidimą“, prieš tai pateikę reikalingus dokumentus leidimui-higienos pasui gauti. Jis išduotas

3 metams.

Prieš 10 dienų pradedant veiklą, apie tai pranešėme darbo inspekcijai.

Kadangi įmonė “Tikslas“ užsiima prekybine veikla, tai iš savivaldybės

Verslo skyriaus gavome „Įmonės veiklos pažymėjimą“. (4, 266)

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius- 8:

1. Savininkas- direktorius Darius Simanauskas;

2. Ekonomistė finansininkė Asta Graužinienė;

3. Serviso direktorius Kęstutis Gurskis;

4. Pirkimų vadybininkas Dainius Kazakevičius;

5. Pardavimų valdytojas Tomas Pleckevičius.

6. Vedėja Natalija Kazalauskienė.

7. Prekių žinovas Laimis Kolgauskis.

8. Valytoja Lina Prėkšienė.

2. Įmonės organizacinė valdymo struktūra

Individualioje įmonėje tikslas dirba 8 darbuotojai:

[pic]

1 pav. Individualios įmonės “Tikslas“ organizacinė valdymo struktūra. (5,

106)

Organizacinė valdymo struktūra- tai sąlyginai savarankiškų elementų atliekančių jiems priskirtas funkcijas, tam tikros kompetencijos ribose visuma, susieta tam tikrais formaliais ryšiais, būtinais organizacijų tikslam pasiekti. Tai pareigų, teisių ir atsakomybės pasiskirstymas.

Kaip matome individualios įmonės “Tikslas“ organizacinėje valdymo struktūroje, kiekvienas turi sau paskirtas pareigas. Šiuo atveju- tai linijinė valdymo struktūra. Linijinei OVS būdingas aiškus vienvaldiškumo principas, atsakomybės paskirstymas atskiriems hierarchiniams lygiams, sureikšminta kontrolė. Čia vadovas (Įmonės “Tikslas“ savininkas ir direktorius D.Simanauskas) sprendžia jam patikėtos srities klausimus, todėl turi būti ir yra kvalifikuotas.

Kaip matome įmonės direktoriui D. Simanauskui yra pavaldūs: buhalterė

Asta Graužinienė, serviso direktorius Kęstutis Gurskis, pardavimų valdytojas Tomas Pleckevičius, pirkimų vadybininkas Dainius Kazakevičius.

Pirkimų vadybininkui pavaldus yra prekių žinovas Laimis Kolgauskis. Serviso direktoriui pavaldi vedėja Natalija Kazalauskienė, o jei pavaldi valytoja

Lina Prėkšienė.

3. Darbo pasidalijimas ir kooperavimas

Kaip matėme 1 paveiksle, individualioje įmonėję “Tikslas“ dirba 8

darbuotojai. Kiekvienas iš jų turi sau paskirtas pareigas, kurias kasdien atlieka. Įmonėje vyksta toks darbo pasidalijimas:

✓ Įmonės savininkas ir direktorius Darius Simanauskas. Jis atlieka pagrindinius įmonės darbus (derasi su užsienio įmonėm dėl importo, priiminėja kitų įmonių savininkus, derasi dėl galimo bendradarbiavimo, dalyvauja konferencijose, parodose, susijusiose su įmonės veikla ir kt) ir valdo įmonę, kitaip sakant atlieka vadovo vaidmenį;

✓ Įmonės buhalterė Asta Graužinienė. Ji tvarko visus finansinius įmonės reikalus: veda apskaitą (kiek ir kada parduota kompiuterinės technikos, sudarinėja balansus, nustato kiek gauta pelno ar nuostolio,), skirsto atlyginimus, priiminėja įmokas už Interneto paslaugas.

✓ Serviso direktorius Kęstutis Gurskis. Jis važinėja po užsienio šalis ieškodamas įmonių prekiaujančių aukštos klasės kompiuterinės įrangos, kuria galėtų prekiauti įmonėje “Tikslas“. Jis ne tik eina serviso direktoriaus pareigas, bet ir atlieka įmonėje komercinės teisės konsultanto vaidmenį. K.Gurskis yra baigęs Lietuvos teisės universitetą, todėl puikiausiai išmano teisės klausimus. Įmonėje naudingas šis darbuotojas, kadangi nereikia samdyti papildomo darbuotojo.

✓ Pardavimų valdytojas Tomas Pleckevičius. Jis dirba įmonės patalpose kaip kasininkas, priiminėja įmokas už kompiuterius.

✓ Pirkimų vadybininkas Dainius Kazakevičius. Jo pareigos yra patarti į prekybos vietą atėjusiems klientams, kaip išsirinkti jų poreikius patenkinančius kompiuterius (pvz. ar perkamo kompiuterio monitorius derės su klaviatūra, ar tiks norimas pirkti spausdintumas ir tt).

Taip pat diegia ir prižiūri Interneto ryšį.

✓ Prekių žinovas Laimis Kolgauskis savo užimamomis pareigomis labai padeda pirkimų vadybininkui D. Kazakevičiui. Jis puikiai išmano kompiuterių technologiją, sudedamąsias dalis, taip pat duoda gerus patarimus klientams.

✓ Vedėja Natalija Kazalauskienė tvarko visus ūkio darbus. Taip pat užsiima prekių pirkimu susijusių su įmonės buitimi: valymo reikmenimis, kanceliarinėmis prekėmis.

✓ Valytoja Lina Prėkšienė rūpinasi, kad įmonė blizgėtų tvarka ir švara, ir kad į įmonę “Tikslas“ atvykę svečiai susidarytų tinkamą įspūdį apie tvarkingą įmonę, kuri rūpinasi ne tik savo pardavimais ar pelnu, bet ir prestižiniu įvaizdžiu ir tvarka.

Taigi matome, kad kiekvienas darbuotojas turi savas pareigas, darbas padalintas kiekvienam pagal išsilavinimo pobūdį, patirtį ir kvalifikaciją.

Kooperavimo paskirtis sujungti specializuotus organizacinius vienetus į bendrų tikslų siekančią visumą. Nors tai atrodytų prieštaringa tam, kas parašyta anskčiau, tačiau tai tik pirmas įspūdis.(10) Nors tarp kooperavimo ir specializavimo yra tam tikras prieštaravimas, nors ir kiekvienas įmonės

“Tikslas“ darbuotojas turi tik sau skirtas pareigas, tačiau tai netrukdo siekti bendrų tikslų. Kiekvieno įmonės darbuotojo pareigos yra susietos su kito darbuotojo pareigomis (pvz. pirkimų vadybininkas D. Kazakevičius niekaip neišsiverstų be prekių žinovo L. Kolgauskio konsultacijų, arba direktorius D. Simanauskas neišsiverstų be serviso direktoriaus K. Gurskio pagalbos, kadangi jam pačiam tektų begalės darbų, kurių vienas jis negalėtų nudirbti).

Individuali įmonė “Tikslas“ bendradarbiauja su užsienio valstybėmis, tokiomis kaip Amerika, Japonija, Didžioji Britanija ir Vokietija. Tarp jų yra tokios garsios kompiuterių gamybos įmonės „International computers“,

„NEC“, „Computers world“ ir kitos. Į šias komandiruotes dažniausiai vyksta serviso direktorius Kęstutis Gurskis, retkarčiais ir pats įmonės direktorius Darius Simanauskas. Jie ieško įmonių galinčių nebrangiai parduoti kokybišką naują arba jau naudotą, tačiau dar veikiančią kompiuterinę techniką. Šios įmonės mielai bendradarbiauja su Lietuvos individualia įmone “Tikslas“, kadangi tiek vienai tiek kitai pusei susidaro palankios sąlygos: užsienio įmonės gauna pajamas už parduotą kompiuterinę techniką, o įmonė “Tikslas“ kompiuterinę techniką, kurią parduoda užsidėję nemažą antkainį.

4. Organizacijos vidinė ir išorinė aplinka

Įmonės aplinka siaurąja prasme reikėtų laikyti tą vietovę, šiuo atveju miestą Kauną, kur yra individuali įmonė “Tikslas“. Įmonės ryšius su aplinka rodo 2 paveikslas.

[pic]

2 pav. Įmonės partneriai. (1, 6)

Įmonės “Tikslas“ skolininkas yra Vilniaus bankas, kadangi jisai suteikė paskolą pradedant verslą. Tiekėjai – užsienio įmonės, teikiančios kompiuterinę techniką. Darbuotojai – tai įmonėje dirbantys ir savo pareigas atliekantys žmonės,viso jų 8 įmonėje. Klientai – žmonės, besinaudojantis įmonės teikiamos kompiuterinėmis ir interneto paslaugomis. Įmonė “Tikslas“

veikia sėkmingai, kadangi yra pasiekta pusiausvyra tarp įmonės ir jos partnerių.

Organizacijos išorinė aplinka dažnai būna problemų šaltiniai, kuriuos reikia vadovams spręsti. Vadovai turi tinkamai reaguoti į išorinius aplinkos veiksnius ir laiku išspręsti iškilusias problemas, adaptuotis, prisitaikyti prie aplinkos. Pirmiausia turima omeny: vartotojus, konkurentus, tiekėjus ir tt. Visi išoriniai aplinkos veiksniai gali būti suskirstyti tiesioginio poveikio, netiesioginio ir tarptautinius veiksnius.

(8)

Įmonės “Tikslas“ tiesioginio poveikio sritį sudaro užsienio šalių kompiuterinės įrangos tiekėjai, kapitalas, vartotojai, ir konkurentai (kitos Lietuvoje kompiuterine technika prekiaujančios įmonės). Užsienio įmonės diktuoja savo sąlygas dėl kainų. Dėl to mūsų individuali įmonė ir turi kelis kompiuterių tiekėjus. Įmonė tiekėjais pasirinkdama užsienio įmones labai rizikuoja. Rizikos dydis čia pasireiškia valiutų kursų svyravimu ir vidaus politikos bruožais. Įmonė “Tikslas“ planuoja augimą, o augimui reikalingas kapitalas, bankai, kreditai. Pinigų lengviau gauti tada, kai gerai viskas sekasi, gerai dirba darbuotojai. Todėl vienas iš pagrindinių organizacijos rūpesčių yra remti vadovą D. Simanauską ir kitų sričių specialistus.

Šie rėmimo tikslai glaudžiai susiję su veikiančiais įstatymais. Įmonė privalo laikytis darbo įstatymų.

Įmonė “Tikslas“ ieško klientų, kadangi jie yra organizacijos – verslo dalis. Beieškant klientų atrandami ir konkurentai. Jų ignoruoti negalima, o geriau sužinoti jų tikslus, sumanymus ir stengtis dirbti geriau nei konkurentai. Konkurentų įmonė “Tikslas“ turi tikrai nemažai, ir dar plačiai žinomų firmų, tokių kaip “BMS kompiuteriai“, “COM1“, “SONEX kompiuteriai“

ar “Kibernetikos pasaulis“.

Taip pat įmonės “Tikslas“ veiklą veikia ir tarptautinė aplinka. Kadangi įmonė eksportuoja kompiuterinę įrangą iš užsienio valstybių (Amerikos,

Japonijos, D.Britanijos, Vokietijos), ji turi palaikyti diplomatinius santykius su šiomis valstybėmis.

Įmonės “Tikslas“ vidinę aplinką formuoja jos tikslai (t.y. išplėtoti kompiuterinį verslą Lietuvoje, prekybą su užsienio šalimis, didelis įmonės kapitalas), struktūra (jos yra 2 rūšys:darbų pasidalijimas- šioje įmonėje kiekvienas darbuotojas turi savo pareigas; kontrolė – įmonės veikla yra kontroliuojama, tam kad būtų išvengta bankroto, tam kad būtų randami geresni sprendimai vienu ar kitu klausimu), kompiuterinė technika ir dirbantieji žmonės. (8)

Svarbiausias organizacijos vidinės aplinkos elementas yra žmogus.

Žmonės dirbantys organizacijoje yra reikšmingiausias veiksnys siekiant užsibrėžto tikslo. Visus tikslus įyvendina įmonės darbuotojai. Šiuo atveju įmonės “Tikslas“ darbuotojai vertinami pagal tokius požymius:

✓ pagal asmeninį žmogaus elgesį;

✓ pagal žmonių grupės elgesį;

✓ pagal vadovo elgesį su pavaldiniais ir jo įtaką.

Žmonių elgesys – sudėtingas procesas ir apibūdinamas kaip asmeninių savybių ir aplinkos poveikio esmė.

Taip pat svarbų poveikį aplinkai daro vadovo elgesys. Įmonės “Tikslas“

vadovas D. Simanauskas tu reikiamų savybių, tokių kaip griežtumas, įtikinamumas, kurie reikalingi organizacijai valdyti. Jis yra ne tik vadovas,bet ir lyderis. Lyderiavimas – svarbi priemonė, kuria vadovai veikia žmones.

Vidinė aplinka priklauso nuo organizacijos narių dalykinio bendravimo.

Būtina prisiminti 6 svarbiausius principus:

1. Viską daryti laiku;

2. Nekalbėti nereikalingų dalykų;

3. Būti maloniam, geranoriškam, nepamiršti šypsotis;

4. Galvoti apie kitus, ne tik apie save;

5. Tvarkingai apsirengti;

6. Kalbėti ir rašyti taisyklinga kalba.

Visų šių principų laikosi įmonės “Tikslas“ darbuotojai, dėl to įmonė ir veikia sėkmingai.

5. Pagrindinės veiklos kryptys

Individualios įmonės “Tikslas“ pagrindinės veiklos kryptys: prekyba (iškart ir išsimokėtinai) kompiuterine technika, konsultavimas, garantinė priežiūra, kompiuterinių tinklų projektavimas, diegimas, ir Interneto paslaugų tiekimas.

Be šių pagrindinių veiklos krypčių teikiamos ir tokios paslaugos:

• Kompiuterių atskirų dalių prekyba;

• Nemokamas kompiuterių surinkimas pagal klientų pageidavimus;

• Nemokamas konsultavimas kompiuterinės technikos pasirinkimo ir pritaikymo klausimais;

• Nemokamas pristatymas įsigytos kompiuterinės įrangos Kauno mieste;

• Techninės bei programinės įrangos priežiūra (pildome spausdintuvų tonerius ir rašalus, duomenų atstatymas po virusų, virusų aptikimas ir gydymas, serverių instaliavimas ir priežiūra).

• Padedame parduoti naudotą techniką.

1 lentelė

Veiklos rodikliai

|Pardavimai ir suteiktos |Vienetų |Suma, per|Metinė |3 metų |

|paslaugos per 3 metus : |skaičius, |mėnesį |apyvarta |apyvarta:|

| |per mėnesį| | | |

|Monitoriai1 |30 |20100 |241200 |723600 |

|Procesoriai1 |40 |12000 |36000 |108000 |

|Spausdintuvai1 |20 |8000 |24000 |72000 |

|Klaviatūros ir pelės1 |35 |1260 |15120 |45360 |

|Kita kompiuterinė įranga2 |325 |7040 |84480 |253440 |

|Kompiuterinių programų paketai3|8 |2400 |28800 |86400 |

|Interneto paslaugos4 |5 |250 |3000 |9000 |

|Iš viso: |475 |51050 |432600 |1297800 |

1- Monitorių, procesorių, spausdintuvų, klaviatūrų įmonėje yra ne vienos rūšies, kurie atitinka skirtingus vartotojų norus, todėl nerašėme vieneto kainos, iškart sumavome kiek gavome pajamų per mėnesį.

2- Kitą kompiuterinę įrangą sudaro: CD Rom‘ai, modemai, atmintis,

Kietieji diskai, garso plokštės, kabeliai, kolonėlės, kaupikliai, korpusai, tinklo kortos, vairalazdės ir kt.

Atsižvelgiant į 1 lentelėje pateiktus veiklos rodiklius, matome kad įmonė “Tikslas“ teisingai pasirinko savo veiklos kryptį, kadangi prekyba kompiuterine technika ir Interneto paslaugų teikimas duoda pakankamą pelną.

Kalbant kitom sąvokom, svarbiausiais įmonės veiklos efektyvumo rodikliai būtų galima laikyti likvidumą, rentabilumą ir augimą. Kaip matome iš 1 lentelėje pateiktų duomenų, įmonė “Tikslas“ yra moki bet kuriuo laiku.

Tai ir būtų galima pavadinti likvidumu. Taip pat šią įmonę galima būtų pavadinti rentabilia, kadangi įmonė tikrai dirba pelningai, ir gauna nemažesnę kaip vidutinę pelno normą panaudotų išteklių sumai. Įmonės augimas yra likvidumo ir rentabilumo užtikrinimo prielaida. Įmonės

“Tikslas“ augimas žymus, kadangi kiekvienais metais parduodamos produkcijos kiekis didėja, įmonė gauna vis didesnį pelno, kurio dėka įmonės darbuotojas gali mokėti didesnius atlyginimus, premijas. (2, 48)

6. Socialinė atsakomybė

Visose organizacijose išskiriami du atsakomybės aspektai: teisinė atsakomybė ir socialinė atsakomybė. Teisinė atsakomybė apibūdinama įstatymais, nutarimais arba poįstatiminiais aktais. Juose surašyta viskas, kas privalu vykdyti vadovams, kokios jų teisės, pareigos ir atsakomybė.

Kalbant apie individualios įmonės “Tikslas“ socialinę atsakomybę, ji nėra apibūdinama kažkokiais kanonais, ir priklauso nuo vadovo ir organizacijos narių. Ji pasireiškia socialinių programų kūrimo ir įgyvendinimo forma, labdara (pvz. kasmet ši įmonė mokykloms ar vaikų namams Šv.Kalėdų proga padovanoja po ir 10 ar kiek mažiau naudotų, bet dar gerai veikiančių kompiuterių ir jų priedų). (7)

Socialinės programos, jų planavimas ir įgyvendinimas priklauso nuo vadovo vertybių (šiuo atveju įmonės “Tikslas“ vadovo D.Simanausko). Dažnai šiuo klausimu vyksta daug diskusijų. Socialinės atsakomybės koncepsija traktuojama dvejopai. Viena nuomonė vyrauja, kad organizacijos privalo rūpintis vien tuo, kaip efektyviai panaudoti savo išteklius, gauti pelną ir optimaliai jį paskirstyti.

Taip besielgdama organizacija kuria darbo vietas žmonėms, gamina produkcija, prekiauja ar tiekia paslaugas, t.y. tenkina kliento poreikius ir norus. Aišku naujų darbo vietų kūrimas yra gerai, nes mažina nedarbą, taip- teikiant paslaugas yra tikslinga patenkinti klientų norus, tačiau įmonės “Tikslas“ direktorius Dainius Simanauskas laikosi kitokios nuomonės.

Jo manymu, organizacija yra ne tik ekonominis vienetas, organizacija yra sudėtinė aplinkos dalis, nuo aplinkos priklauso pačios organizacijos egzistencija, ir todėl organizacija yra atsakinga ne tik už tai, kas vyksta joje, bet ir už tai kokia socialinė padėtis aplinkoje, ir kad organizacijos privalo skirti lėšas aplinkos socialiniui vystymui, visuomenės gerovei, kad verslas turi padėti apsaugoti gamtą, žmonių saugumą, stiprinti jų sveikatą ir tt.

Taigi iš direktoriaus D.Simanausko nuomonės išplaukia, kad įmonė

“Tikslas“ ne tik rūpinasi savo gerove, bet ir dalyvauja visuomeninėje veikloje. Įmonė niekada neatsisako paremti renginius (Pvz. parėmė neseniai vykusią Kauno medicinos universiteto akciją ‘‘Stop prieš Aids“.

Arba neseniai vykusios Žaliųjų sąjungos akcijos ‘‘Saugokime zoologijos sodo gyvūnus“ metu, pasižadėjo teikti tiek finansinę, tiek visokeriopą pagalbą).

7. Planavimas ir strateginis valdymas

Planavimas – tai valinga veikla, kai numatomas tikslas ar tikslai, apibrėžiami būdai ir priemonės jiems pasiekti. Kaip sakant, nuo seno žmonės stengėsi numatyti savo ateitį, kūrė įvairius planus. Šiuo metu šį darbą daugelyje įmonių atlieka specialiai pasamdyti planuotojai, gerai išmanantys specifinę šios veiklos sritį. Individuali įmonė “Tikslas“ nėra didelė įmonė, todėl ji planuotojo neturi. Šias pareigas atlieka įmonės savininkas-

direktorius D. Simanauskas, kuriam talkina serviso direktorius K. Gurskis.

(1, 22)

Kaip ir kiekvienoje įmonėje, įmonės “Tikslas“ planus būtų galima suskirstyti į projektinius ir periodinius. Visi planai yra orientuoti į tam tikrą laikotarpį. Paprastai skiriami strateginiai- ilgalaikiai (5 metų ir ilgesniam laikotarpiui), taktiniai (1-3 metams), operatyviniai planai (1m.

ir trumpesni, tačiau iš tikro, operatyvinius planus dažniausiai kuriami ir vykdome kasdieni).

Trumpai kalbant apie įmonės “Tikslas“ ilgalaikius planus, tai aišku ateityje planuojama plėsti įmonės veiklą, steigiant prekybos centrus visoje

Lietuvoje, didinti pelną. Artimesniais planais, t.y. taktiniais laikyti įmonės darbuotojų skaičiaus didinimas, kai kurių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, naujų kompiuterinės technikos tiekėjų užsienyje paieška. Prie taktinių tikslų galima būtų priskirti ir gamybos apimties planą. Reikia gerai pagalvoti gamybos plėtimą, kuriais būdais tai būtų galima padaryti.

Kartu tai ir gaminių pardavimo planas. Šie du planai labai susieti. Įmonė

“Tikslas“ visada planuoja, kaip įtikinti ir itikti klientams parduodant kompiuterinę techniką, ir kartu plečiant savo gamybą. Na, o operatyviniais planais laikytini kasdieninės prekybos apyvartos didinimas, klientų norų patenkinimai ir tt. Čia galėtume priskirtį ir aprūpinimo planą. Jame apskaičiuojama gamybos priemonių, medžiagų, darbo jėgos poreikis. Įmonės “Tikslas“ direktorius visada apgalvoja, ko ir kada reikia įmonei, kad ji galėtume funkcionuoti be jokių kliūčių. Tai ir įmonės aprūpinimas kanceliarija, ir valymo reikmenimis ir kitomis priemonėmis reikalingomis visoms veikiančioms įmonėms.

Taip pat prie įmonės “Tikslas“ planų priskiriamas ir investicijų planas. Šis planas numato kapitalinius įdėjimus. Serviso direktorius K.

Gurskis rūpinasi tuo. Kaip jau rašyta anskčiau, jis komandiruočių pagalba ieško naujų investuotojų užsienyje, kadangi ten didesnės galimybės susirasti patikimų, potencialių investuotojų, tiek pinigais tiek kompiuterine technika. Taipogi pati įmonė investuoja į kompiuterinius įrenginius, ateityje tikėdamasi didesnių pajamų.

Įmonės “Tikslas“ kaštų plane yra apskaičiuojamos visos išlaidos.

Suderinus šiuos dalinius planus su projektiniais planais gaunam organizacijos planų sistemą. Kaip matome įmonės “Tikslas“ planų sistema yra labai plati.

Tačiau viskas nėra taip papasta, kaip pasirodo iš pirmo žvilgsnio.

Visiems šiems įmonės planams įvykdyti yra būtinas pasiruošimas. Šis pasiruošimas susideda iš keturių žingsnių: situacijos įvertinimo, alternatyvų išsiaiškinimo, alternatyvų įvertinimo, apsisprendimo. Kalbant apie šių žingsnių taikymą įmonės “Tikslas“ planavime, turime pirmiausia išsiaiškinti esamą padėtį, pvz. ar tikrai bus įmanoma plėsti įmonės veiklą, didinti kapitalą, ir toliau laikantis individualios įmonės statuso, ar nereiktų pasiieškoti naujų akcininkų. Kaip sakant, išsiaiškinti galimų nesklandumų priežastis.

Antrame žingsnyje turime parengti alternatyvas. Būdų yra daug. Galima imituoti raidos tendenciją. Pvz, įmonės “Tikslas“ jau trejus metus pardavimų apimtis lėtai, bet stabiliai auga. Taigi tikėtina, kad ši tendencija išsilaikys ir ateityje. Taipogi būtų galima pateikti ir kitą pavyzdį: jei konkurentai, kurie taip pat prekiauja kompiuterine tehcnika ir užsiima Interneto diegimu mažina kainą, darome tą patį.

Trečiajame žingsnyje turime įvertinti pasirinktas alternatyvas, kad galėtume pasirinkti geriausią. Taip pat turime atsižvelgti į pasekmess (ekologinė žalą, naujas darbo vietas). Tam pasitelkiami įvairūs skaičiavimai.

Ketvirtajame žingsnyje turime priimti apsisprendimą. Taigi įmonės

“Tikslas“ vadovas D. Simanauskas (arba jei jis turi kitų darbų, jam talkinantis serviso direktorius K. Gurskis) įvertinęs visą nuveiktą darbą, turi apsispręsti ar imtis įgyvendinti savo planus siekiant plėsti įmonę.

Pabaigus pasiruošimą planavimui, būtina raštu pateikti planą. Parašytas planas- tai dokumentas, kurį patvirtina vadovas.

Kiekvienas planavimo procesas turi savo fazes. Tai analizės, tikslo, strategijos, disponavimo, kontrolės bei koregavimo fazės. Visos jos kartu ir sudaro planavimą. Apibūdinsim kaip įmonės ilgalaikiai tikslai ( šiuo atveju įmonės plėtimasis visoje Lietuvoje) išsidėsto šiose fazėse.

Pirmoje fazėje yra analizuojama ar iš vis bus galima tai padaryta, su kokiais sunkumais bus susidurta. Turime prognozuoti ar bus įmanoma plėsti įmonę, su kokiais sunkumais susidursime, kaip antai su konkurentų nepasitenkinimu, ar nebus noro susidoroti su mūsų įmonę. Jeigu analizės fazėje išsiaiškinome kas gali atsitikti, tai tikslo fazėje numatome kas turi atsitikti.

Jeigu tai priklausytų nuo įmonės “Tikslas“ direktoriaus ar jo padėjėjo, tai jų manymu turėtų planas pavykti, t.y. pavyktų išplėsti įmonės prekybą didžiuosiuose Lietuvos miestuose, didinant įmonės pelną ir metinę pardavimų apyvartą. Toliau turime numatyti šio tikslo siekimo strategiją. Pirmiausia reikia numatyti statymo vietą (t.y. miestą ir tikslų rajoną, gatvę, t.y.

vietą). Antra, ka reiktų padaryti vystant strategiją, tai susirasti daugiau užsienio kompiuterinės technikos tiekėjų, kurių pagalba ir galėtume plėsti įmonę. Tolesnėje fazėje numatėme terminus, vykdytoją ir kiekvieno momento planinį dydį. Trumpai tariant, kadangi įmonės “Tikslas“ serviso direktorius dažnai būną užsienyje, tai jis ir užsiima potencialių kompiuterių tiekėjų paieška. Terminai nėra greiti, bet planuojama įmonę pradėti plėsti 5 metų bėgyje. Paskutinėje fazėje atliekant planavimą, stebim visą vykstantį darbą ir koreguojame, jei matome, kad kažkuri plano dalis nepavyksta, ar tarkime kontroliuojame laiką, jei matome kad netilpsime į nustatytus terminus.

Darbuotojai šiandien yra svarbiausias garantas pasiekti konkurenciniam pranašumui, taip yra sukuriamas strateginis personalo valdymas. Šis valdymas apibūdinamas, kaip personalo valdymo susiejimas su strateginiais tikslais bei uždaviniais siekiant gerinti verslo rezultatus ir sukurti verslo kultūrą, kuri puselėtų naujoves bei lankstumą. Strateginis personalo valdymas reiškia, jog į darbo jėgą žiūrima kaip į strateginį partnerį formuluojant ir įgyvendinant kompanijos strategiją. Taip yra ir įmonėje

“Tikslas“. Nors planavimą atlieka direktorius D. Simanavičius padedamas serviso direktoriaus K. Gurskio, tačiau tai nereiškia, kad planavime nedalyvauja ir kiti įmonės darbuotojai. Įgyvendinant įmonės plėtimosi tikslą, kiekvienas iš jų turi tam tikrą vaidmenį. Pvz. serviso direktorius turi ieškoti naujų kompiuterių tiekėjų, kurie tai galėtų padaryti didesnėmis partijomis. Įmonės buhalterė turi atlikti įvairius prognozuojamus skaičiavimus, ir žiūrėti, ar įmonė pajėgi plėstis. Prekių žinovas turi plėsti savo žinias, gilindamasis į naujovės, kadangi kiekvieną dieną technika tobulėja,o žinios darbuotojų sensta. Taip kiekvienas prisideda prie įmonės planavimo ir strateginio valdymo. (3, 33)

Taigi strateginis valdymas- tai valdymo procesas, apimantis organizacijos įtraukimą į strateginį planą, o po to užtikrinantis tuos planus atitinkančią organizacijos veiklą. Strateginiame valdyme yra 2

etapai: strateginis planavimas ir strateginis įgyvendinimas. Kalbant apie įmonės “Tikslas“ plėtimosi planą, čia taipogi atsispindi strateginis valdymas. Siekiant šio tikslo jau yra numatyta ko siekti ir kaip to pasiekti, atliekant strategijos kontrolę. Reikia suformuluoti strategiją, tai yra kokiu būdu pasieksime įmonės plėtimąsi. Kaip pavyzdžiui jau anksčiau rašėm, kad pirmiausia reikia surasti kompiuterių tiekėjų, ir surasti vietą kur įmonės kitas padalinys bus. Būtinai apgalvojant ir kontroliuojant kiekvieną žingsnį.

8. Įmonės misija ir vizija

Pagrindinis mūsų tikslas – ‘‘Naujos technologijos – kiekvienam vartotojui!“. Mes stengiamės patenkinti kiekvieno mūsų kliento norus kompiuterinei įrangai. Iš užsienio stengiamės eksportuoti tokią kompiuterinę techniką, kuri patenkinti net pačius aukščiausius klientų poreikius. Juk kas patinka vienam, nebūtinai patiks ir kitam. Juk vieni nori greitesnio kompiuterio, kitiems užtenka kažko paprastesnio. Taip yra ir su Interneto teikiamomis paslaugomis. Stengiamės tiekti patį greičiausią ir kokybiškiausią interneto ryšį, kad mūsų klientai galėtų komunikuoti su visom pasaulio šalim. Laikomės nuomonės, jog visi kompiuterinių technologijų vartotojai yra mūsų įmonės pagrindinė dalis. Be jų mūsų nebūtų.(6)

Žvelgiant į ateitį, mes matome tokį pasaulį, kur kompiuterinėmis technologijomis naudojasi kiekvienas namų ūkis, kiekviena organizacija.

Naujosios technologijos automatizuoja ir palengvina kiekvieno žmogaus kasdienius darbus. Be naujausios kompiuterinės įrangos neišsiverstume atliekant skaičiavimus, dirbant dokumentų tvarkymo srityje, ar netgi tvarkant verslo reikalus, kuriuos galima tvarkyti Interneto pagalba. Todėl mes siekiame tapti vienu iš patikimiausių kompiuterinės įrangos pardavėjų šalies rinkoje ir skiriame tam nemažai laiko bei pastangų. Tikimės tai padės įgyvendinti ir mūsų klientai.

9. Organizavimas

Organizavimas yra nuolatinis valdymo procesas. Tai dinamiškas procesas, nes negalima visko sutvarkyti visiems laikams. Kaip sakant yra sustatomos mašinos ir žmonės į savas vietas, duodami jiems reikalingi įrankiai, medžiagos ir teisės veikti, tai yra užtikrinti ilgai ir stabiliai egzistuojančią vidinę tvarką. (1, 25)

Organizavimas vyksta ir įmonėje “Tikslas“. Pradėjus organizavimą, įmonės personalas ( tai 8 darbuotojai: direktorius, finansininkė, serviso direktorius, pirkimų vadybininkas, pardavimų valdytojas, vedėja, prekių žinovas ir valytoja) buvo suskirstytas į tam tikras grupes, t.y. grupių hierarchinį išsidėstymą. Tai valdymo organizavimas. Tai buvo atliekama, kad kiekvienas iš jų turėtų savo pareigas, pagal atitinkamą kvalifikaciją. Dar kitaip tariant, buvo suskirstyti darbai, kad vyktų darbo pasidalijimas.

Kiekvienam įmonės “Tikslas“ darbuotojui turint savo pareigas, ir neturint atlikti darbų, kurių jie neišmano, vyksta daug našesnis darbas, nes darbai supaprastėja, lengviau ir greičiau atliekami. Šioje įmonėje yra nepamirštama: nors kiekvienas turi savo pareigas, jos yra susietos. Vyksta darbų koordinavimas. Siekiama bendrų tikslų (šioje įmonėje, kapitalo didinimas, prekybos apimties didinimas), pajungiant kiekvieno darbuotojo atliekamus darbus. Tai ir sudaro visą organizacijos visumą.

Tuo pačiu organizacijoje atsiranda valdymo lygių hierarchija, nes kiekvienas žemesnis lygis yra pavaldus aukšteniam, kaip pavyzdžiui direktoriui D. Simanauskui yra pavaldūs buhalterė, pirkimų ir pardavimų vadybininkai serviso direktorius, o jam pavaldi vedėja, kuriai pavaldi valdytoja, kas būdinga biurokratijai. Taip per organizavimą yra sukuriama ryšių sistema tarp aukščiosios vadovybės (savininko- direktoriaus D.

Simanausko) ir žemutinių valdymo grandžių (Vedėjos N. Kazalauskienės ir valytojos L.Prėkšienės).

Įmonėje “Tikslas“ yra funkcinė organizacinė struktūra, nes ją naudoja daugelis nedidelių įmonių, o viena iš jų ir yra įmonė “Tikslas“. Mūsų įkurtoje įmonėje personalas yra suskirstytas į 3 padalinius: pirkimų padalinys, pardavimų padalinys ir ūkio dalies padalinys. Kiekvienas padalinys atlieka savo užduotis. Pirkimo padalinys, kuriam atstovauja serviso direktorius, prekių žinovas ir pirkimų vadybininkas, užsiima kompiuterių ir jų tiekėjų paieška, kompiuterinės technikos apžiūra, jų pirkimu, tam, kad įmonė jais galėtų prekiauti Lietuvoje. Pardavimų padalinyje dirba finansininkė ekonomistė ir pardavimų valdytojas.

Buhalterės tikslas reguliuoti įmonės pardavimų apskaitą, pardavimų valdytojas padalinyje rūpinasi pardavimais. Ūkio dalies padalinyje dirba vedėja ir valytoja. Rūpinasi buities problemomis. Nors daugelyje įmonių ši valdymo struktūra vėliau pereina į linijinę ar kurią kitą struktūrą, įmonėje “Tikslas“ tebėra funkcinė organizacinė struktūra. Taip yra todėl,kad nei vienas iš padalinių neiškėlė savo veiklos tikslų aukščiau už organizacijos ar kitų padalinių tikslus.

Tuo pačiu būtų galima kalbėti apie struktūrą orientuotą į vartotoją.

Įmonė prekiauja kompiuterine technika, kuri patenkina klientų poreikius.

Tuo pačiu klientai susiskirsto į kelias atskiras grupes, ir organizacija tampa tarsi orientuota į 2 ar truputį daugiau vartotojų grupes. Tačiau organizacija visus klientus ar jų grupes aptarnauja itin gerai, tarsi ji turėtų tik vieną klientą. Sugeba atrasti ar pritaikyti tokius kompiuterius ar jų dalis, kokių pageidauja vartotojas.

10. Kontrolė

Kontrolė yra baigiamoji valdymo ciklo fazė ir kartu kito ciklo pradžia.

Be kontrolės valdymas nebus sėkmingas. Kontrolė yra pagalba, o ne nuobauda.

Taip mano ir individualios įmonės “Tikslas“ darbuotojai. Jie supranta, kad tai pagrindinė taisyklė, užtikrinanti gerą organizacijos veiklą. Kontrolė taikytina visuose valdymo proceso etapuose, ypač ryškiai ji pasireiškia organizavime ir planavime. (1,38)

Dažnai įmonėje “Tikslas“ vykdoma išankstinė kontrolė, tam, kad jei būtų rasta trūkumų ar klaidų, būtų galima viską pataisyti. Čia dažniausiai kontroliuojami įvairūs finansiniai rodikliai pagal apskaitos duomenis. Šias pareigas atlieka įmonės ekonomistė- finansininkė A. Graužinienė. Ji puikiai išmano savo darbą, todėl rūpinantis įmonės finansine būkle,ir atliekant apskaitos kontrolę problemų nekyla. Įmonės buhalterė kontroliuoja įmonės apskaitoje pirkimų ir pardavimų skaičių, kaštų ir sąnaudų dydį, įmonės pelną. Pastebėjusi kokių nors nukrypimų, ar nesutapimų, ji apie tai praneša įmonės direktoiui D. Simanauskui, tam kad laiku būtų imtasi reikiamų priemonių. Tai vidinė įmonės kontrolė, kadangi ją atlieka pati įmonė.

Taip pat įmonėje “Tikslas“ yra atliekama ir rezultatų kontrolė- kad galėtų įvertinti padėtį. Šias pareigas atlieka įmonės direktorius. Atlikus apskaitą, su turimais duomenimis įmonės buhalterė skuba pas direktorių, ir abu analizuoja gautus rezulatus. Įmonės praktikoje (tiksliau tariant, įmonės veiklos pradžioje) buvo toks atvejis, kad įmonė vos „per plauką“

nepatyrė nuostolio. Jo išvengė kontrolės pagalba. Serviso direktorius buvo įpareigotas užsienyje ieškoti pigesnė, tačiau kokybiškos kompiuterių įrangos, kurią pardavinėjo Lietuvoje daug didesne kaina. Taip įmonei pavyko išbristi iš krizės, kuri atrodė sunkiai įveikiama.

Šioje įmonėje kontroliuojamas ir personalas. Juk jei kiekvienas dirbs savo darbą be priežiūros, nežinia kaip įmonė galės veikti, kaip viena komanda. Šį vaidmenį atlieka pats direktorius D. Simanauskas. Direktoriaus dėka, kiekvienas darbuotojas supranta, kad dirbti sąžiningai verta dėl įmonės prestižo, kadangi tik gerai rinkoje stovinti įmonės sugebės užtikrinti gausų būrį klientų. Tuo pačiu tai naudinga ir pačiam darbuotojui, kadangi tuo pačiu kyla ir jo darbo atlyginimas, kai įmonė turi galimybę didinti juos.

Komercijos požiūriu įmonėje “Tikslas“ vykdoma strateginė kontrolė.

Tikrinama iš užsienio gauta produkcija. Gabenant kompiuterinę techniką iš vienos pasaulio šalies į kitą, galimos avarinės situacijos, kurių metu gali nukentėti kompiuterinė įrangą. Taip pat gali pasitaikyti apgavysčių, kurių metu užsienio įmonės prekiaujančios kompiuterine technika, gali atsiųsti nekokybiškus, ar netgi neveikiančius kompiuterius, bei jų sudedamąsias dalis.

Nors įmonėje “Tikslas“ praktikoje tokių atvejų nėra buvę, nes įmonė renkasi tik patikimus prekiautojus, tačiau apie tai buvo rašyta valstybiniuose leidiniuose. Todėl būtina apsidrausti. Tuo tikslu ir būtina vykdyti kokybės įrangos kontrolę, kad klientai liktų patenkinti įsigyta kompiuterine technika, ir įmonei netektų išgirsti skundų.

Juk priekaištai ir bloga reputacija greitai sklinda, o tai nėra naudingai dar neseniai veikiančiai įmonei (tiksliau tariant, tai nėra naudinga nei vienai organizacijai, nepriklausomai nuo jos viekimo laiko).

Gali būti ir išorinė kontrolė. Tokia kontrolė taip pat vykdoma individualioje įmonėje “Tikslas“, nors ji individualioje įmonėje yra neprivaloma. Šioje įmonėje auditas yra atliekamas pačios įmonės iniciatyva.

Auditas- tai įmonių finansinės atskaitomybės patikrinimas ir įvertinimas-

atliekamas visame rinkos dėsnių tvarkomame pasaulyje. Pora metų įmonėje

“Tikslas“ auditas buvo atliekamas prieš metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimą. Įmonė liko patenkinta audito atliktu darbu. Jis parodė įmonės veiklos būklę (kuri kaip matome iš 1 lentelėje pateiktos metinės apyvartos yra pakankamai gera, kaip tik trejus metus dirbančiai įmonei), ir kad ji atitinka galiojančius norminius aktus. Įmonė “Tikslas“ liko patenkinta tuo, kad buvo teisingai nurodyta įmonės finansinė būklė finansinėje atskaitomybėje. (1, 39)

11. Koordinavimas

Kiekviena įmonė nori funkcionuoti sėkmingai, nepatirdama nuosmukių ir nuostolių. To paties siekia ir įmonė “Tikslas“ . Ji koordinuoja savo veiklą, kad galėtų likviduoti trūkumus. Dažniausiai koordinavimas atliekamas dviem būdais. Pirmuoju būdu, jis atliekamas netiesiogiai per planus, kuriuos gauna iš direkcijos ir kuriuos vykdo padalinio vadovas.

Antruoju būdu, tiesiogiai nurodant vadovui ar tam tikslui įsteigtai tarnybai arba komitetui. Įmonėje “Tikslas“ koordinavimas atliekamas įmonės vadovo D. Simanausko (antruoju būdu). Koordinavimas visada reikalingas, todėl atima įmonės vadovui daug laiko.

Laiko sąnaudos priklauso nuo to, kiek vadovas turi pavaldinių ir kiek jie yra savarankiški.(1,31) Kadangi įmonė “Tikslas“ yra individuali, ir labiau priskiriama prie mažesnių įmonių, tai ir pavaldinių skaičius tėra 7. Tačiau tiesiogiai šios įmonės vadovui pavaldūs yra tiktai 4 darbuotojai, o šiems dar 3.

Įmonės darbuotojai yra pakankamai savarankiški, puikiai išmano savo pareigas, ir tik labai retu klausimu kreipiasi pagalbos į įmonės direktorių (nors jis žinoma niekada neatsisako padėti, nes tai įeina į įmonės vadovo pareigas), suprasdami, kad jo pareigos organizacijoje svarbios, ir kad nevisada turės tam laiko. Tuo būdu koordinuojant laiko sąnaudos šioje įmonėje nėra didelės.

Kalbant apie specializaciją, ši taip pat reikalauja koordinavimo ir savarankiškumo suteikimo pavaldiniams. Tačiau įmonėje “Tikslas“ nėra suteiktas visiškas savarankiškumas, kadangi kiekvienas padalinys turi prisidėti prie bendrų įmonės tikslų siekimo ( kaip jau minėta anksčiau, pagrindiniai įmonės “Tikslas“ siekiai plėsti kapitalą, didinti parduodamos produkcijos apimtį, naujų tiekėjų paieška, personalo didinimas, organizacijos plėtimasis, įmonės augimas, didesnio pelno siekimas ir tt.).

Todėl koordinuojant, dalis atsakomybės yra perduodama pareigomis žemesniems pavaldinimas.

12. Vadovavimas

Kaip ir daugelio neseniai susikūrusių įmonių, įmonės “Tikslas“ vadovas yra jaunas žmogus. Vadovai privalo išmokti kurti visiškai naujas organizacines formas, kurios leistų jiems numatyti galimas ateities permainas.

Nors ir jaunas yra D. Simanauskas, tačiau jis puikiai išmano savo darbą ir yra kompetetingas, tarsi dirbtų šioje sferoje jau daugelyje metų.(5,

104) Įkūręs savo įmonę, jis į darbą priėmė keletą jau senesnio amžiaus žmonių (ekonomistę- finansininkę A.Graužinienę ir serviso direktorių

K.Gurskį), kurie turi didesnę patirtį, ir kuriais jis galėtų pasikliauti, svarstydamas svarbiausius sprendimus.

Dažnai yra išskiriami du vadovų tipai: per daug lėti ir per daug greiti.

Įmonės “Tikslas“ vadovas (direktorius) Dainius Simanauskas kaip sakant yra „aukso viduriukas“. Jis puikiai išmano vadovavimo pareigas. Daugelis kompanijų, kaip beje ir ši įmonė, stengiasi atlikti visus darbus, nepasamdžius papildomų darbuotojų, todėl vadovo figūra vis dažniau tampa darbuotojų streso priežastimi. Tačiau taip nėra įmonėje “Tikslas“, kadangi vadovas yra efektyviai paskirstęs savo, bei kitų pavaldinių laiką ir pareigas.

Vienas iš svarbiausių bruožų vadovaujant, yra lyderiavimas. Direktorius

D. Simanauskas turi savybių, įgalinančių jį būti lyderiu. Lyderiavimas, kitaip pirmavimas, yra susietas su sugebėjimu paveikti žmones, sužadinti juose norą dirbti, įgyvendinti organizacijos tikslus. Dažnai kyla klausimas, kaip turi elgtis vadovas, kad organizacijoje vyktų darbas efektyviai. Lyderiavimo teorijoje dominuoja trys požiūriai:

✓ asmeninės vadovo savybės;

✓ jo elgesys;

✓ situacija.

Įmonės “Tikslas“ vadovas turi daugelį savybių būtinų vadovui (beje daugelį šių savybių turi ir paprasti darbuotojai). Nurodysime D. Simanausko asmeninius bruožus, kurie jam padeda efektyviai vadovauti:

✓ Žinių ir intelekto lygis. Įmonės “Tikslas“ direktorius yra baigęs

Vilniaus universitetą, kuriame įgijo ekonominį- vadybinį išsilavinimą, dabar padedantį jam sėkmingai vadovauti nuosavoje firmoje. Tačiau tai ne vienintelis jo pranašumas. Jis turi aukštą intelekto koeficientą, kuris taip pat padeda tiek vadovaujant, tiek bendraujant su pavaldiniais;

✓ Socialinis ir ekonominis išsilavinimas. Kaip jau buvo rašyta anksčiau, jis turi vadovui priklausantį išsilavinimą.

✓ Sąžiningumas. Šios individualios įmonės vadovas, pasižymi kruopštumu, tikslumu ir sąžiningumu. Niekada nesistengia apgauti.

Tikslų siekia garbingai.

✓ Sveikas protas.

✓ Pasitikėjimas savimi. Jis žino ko siekia, žino kokiom priemonėm tai padaryti, todėl pasitikėjimas nuo vadovo D. Simanausko tiesiog spinduliuoja.

Tačiau šių savybių nepakanka, kad galėtume būti vadovais. Valdymo efektyvumas turi situacinį pobūdį. Yra keletas vadovavimo stilių, tačiau vadovaujant jie tarsi susipina. Įmonės “Tikslas“ vadovas valdo vadovaudamasis demokratišku valdymo stiliumi. Jis neprimeta prievarta pareigų, kurių darbuotojas nenori atlikti. Jis stengiasi, kad darbuotojai stengtųsi dirbti, prisiimdami atsakomybę. Tam yra sukuriamos geros darbo sąlygos. Tuomet ir darbuotojai dirba noriai ir efektyviai, siekdami organizacijos tikslų. Žmonės tuomet natūraliai kontroliuoja savo darbus.

Tačiau tai visiškai nereiškia, kad šios įmonės pavaldiniai dirba sau, visiškai nereaguodami į vadovo paliepimus. Direktorius D. Simanauskas duoda nurodymus savo pavaldinimas (arba su jais tariasi), o šie vykdo paliepimus. Kaip to įrodymą, galima pateikti pavyzdį. Pirmaisiais savo gyvavimo metais įmonėje gale metų suvedus visus ekonominius rodiklius, buvo pastebėtas žymus nuosmukis. Tik per „plauką“ įmonė nepatyrė didžiulio nuostolio. Kaip geras vadovas, D. Simanauskas staiga suorganizavo susirinkimą, kiekvienam paskirdamas darbus. Serviso direktorius skubiai buvo išsiųstas ieškoti naujų pigesnių kompiuterinės technikos tiekėjų, buhalterei buvo pavesta peržiūrėti ar apskaitoje nebuvo padaryta klaidų.

Prekių žinovas turėjo domėtis naujos, tačiau pigesnės kompiuterinės technikos paieška. Kiekvienas vykdė vadovo nurodymas, suprasdamas, kad tik taip galės įmonė išvengti visiško žlugimo, kas nenaudinga ir jiems patiems.

Taip pat šioje organizacijoje darbuotojai pasitiki vieni kitais, bendravimo atmosfera yra šilta ir jauki. Įmonės “Tikslas“ vadovas visus organizacijos narius stengiasi įtraukti į kūrybinį darbą, panaudojant visą savo kūrybinę potenciją.

Senokai žinoma, kad apgalvotai paveikus žmones, galima pasiekti savo tikslų. Taip be lyderiavimo, vadovaujant galima kalbėti apie motyvavimą.

Motyvavimas yra savęs ir kitų skatinimas veikti organizacijos naudai, bei sudarymas tokių sąlygų, kad žmogus norėtų dirbti organizacijos naudai.(1,

34) Bet, kad pirmiausia žmogus būtų motyvuotas dirbti, turi būti patenkinti jo poreikiai, tokie kaip: kvėpuoti, miegoti, valgyti, noras pritapti prie žmonių, saugumo poreikis ir tt. Įmonės “Tikslas“ vadovas puikiai išmano šiuos dalykus, todėl stengiasi, kad jo įmonės darbuotojai būtų motyvuoti dirbti.

Vadovai turi keletą priemonių paveikti pavaldiniams, tik materialiniu skatinimu. Kaip sakant šioje įmonėje mokami pakankamai dideli atlyginimai, kad darbuotojai galėtų patenkinti savo poreikius. Metų pabaigoje išmokamos Kalėdinės premijos, ar premijos už visišką ir nuoširdų atsidavimą dirbti, puikius rezultatus.

Kad darbuotojas būtų motyvuotas dirbti, įmonėje sukuriama tam tikra aplinka. Tai daroma nedirbtiniu būdu, o šioje įmonėje yra geranoriški darbuotojai pasiruošę padėti vieni kitiems, palaikyti draugiškus santykius, ko eigoje atmosfera tampa šilta. Žmogus dirbdamas įmonėje “Tikslas“ jaučiasi saugus, taipogi patenkinamas dar vienas jo poreikis saugumas, motyvavimas dirbti didėja.

Taigi kaip matome individualios įmonės “Tikslas“ vadovas puikiai išmano kaip vadovauti įmonei, kartu patenkindamas darbuotojų poreikius, kartu keldamas įmonės prestižą ir pelningumą.

13. Darbo ir darbo užmokesčio organizavimas

Individualioje įmonėje “Tikslas“ darbas yra organizuojamas vadovo pagalba. Šios įmonės vadovas D. Simanauskas nepajėgtų pats vienas atlikti visų darbą, todėl kad turėtų daugiau laisvo laiko, arba laiko savo pareigom atlikti, darbą paskirsto kitiems darbuotojams. Atrodytų lengva, skiriant darbą, pasakyti „atlik tą ir aną“, ir darbas bus atliktas, be to bus pasiekti geri rezultatai. Tačiau taip nėra. (1, 47)

Aprašysime, kaip darbą organizuoją šios įmonės vadovas.

Kiekvienom pareigom parinko žmogų, sugebantį ir norintį dirbti tą darbą. Pavydžiui serviso direktorius K.Gurskis studijavo „teisę“, todėl jis be ieškojimų potencialių kompiuterinės technikos tiekėjų, atlieka įmonėje ir komercinės teisės konsultanto darbą. Jis sugeba atlikti šias pareigas, be to jis domisi šiais reikalais.

Parinkus tinkamą vienam ar kitam darbui darbuotoją, įmonės vadovas turi nustatyti kas tiksliai turi būti padaryta, ir darbo atlikimo laiką, nurodant, kaip dažnai bus laukiama atskaitos apie darbo eigą. Pavyzdžiui įmonės finansininkei kiekvieno mėnesio pabaigoje (paskutinę mėnesio dieną)

yra liepta pristatyti direktoriui visą vedamą įmonės apskaitą, raštu pateikti veiklos rodiklius. Taip jis gali kontroliuoti darbo eigą.

Įmonės “Tikslas“ vadovas nuolat stebi kaip vykdomas darbas, aptardamas visas iškylančias problemas. Jei darbas skubus, jis taip ir pasako įmonės darbuotojams. D. Simanauskas visada tiksliai pasako darbuotojams ko nori ir kodėl, tam kad darbuotojui netektų daryti darbo iš naujo.

Šioje įmonėje darbas vyksta našiai. Jeigu įmonės vadovas dalyvaudamas parodoje ar konferencijoje sužino kokių naujienų apie naujausias kompiuterines technologijas, ar patikimesnį Interneto ryšį, jis būtinai tai praneša visiems savo pavaldiniams (net ir netiesiogiai jam pavaldiems).

Jeigu darbuotojai negautų tos informacijos, jie dirbtų pagal senas intrukcijas, nesuprasdami, kad vadovas nori pagerinti įmonės produkcijos,ar teikiamų paslaugų kokybę.

Kaip žinome, kiekviena įmonė už darbą darbuotojams moka atlyginimus.

Kiekvienas darbuotojas atlyginimą gauna pagal užimamas pareigas, išsilavinimą, darbo stažą, profesinę kvalifikaciją, darbo svarbą, jo sunkumą, sudėtingumą ir atlikto darbo kiekį. Be to, darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad skatintų darbuotojus kelti kvalifikaciją ir prisidėti prie įmonės sėkmės. Efektyvi darbo apmokėjimo sistema turi atverti darbuotojams tolimesnės karjeros galimybę toje įmonėje.

Kiekvienas darbuotojas nori gauti didesnį atlyginimą, nei darbdaviai yra linkę mokėti. Per daug įmonė negali mokėti, kadangi dalį lėšų ji turi įmokėti į socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondus, bei padengti sąnaudas dėl jėgos valdymo. Tačiau jei mokės per mažai, kvalifikuoti darbuotojai nenorės dirbti ir pereis į kitą įmonę, kur bus atlyginta už jų žinias.

Įmonėje “Tikslas“ didelių problemų nekyla dėl mokamų atlyginimų dydžio.

Įmonės vadovas negaili nemažų atlyginimų argumentuodamas tuo, kad žmogus pakankamai pinigų gaudamas už savo darbą, geriau jį atliks,ir bus suinteresuotas įmonės sėkme.

Kaip ir kiekvienoje įmonėje, taip ir šioje, yra darbo apmokėjimo sistema. Šios įmonės yra laikinė darbo apmokėjimo sistema, nors tai būtų nevisai tiksliai pasakyta.(1, 48) Pavyzdžiui, šios įmonės valytoja gauna atlyginimą pagal tai, kiek valandų ji dirbo, tačiau kitiems darbuotojams taip nėra. Kiti darbuotojai gauna mėnesinę algą. Yra penkios darbos dienos per savaitę po 8 valandas.

Mėnesį laiko atidirbę jie gauna atlyginimą, kiekvienam nustatytą pagal darbo svarbą, taip pat atidirbus tam tikrą valandų skaičių. Tarkime jei darbuotojas į darbą dažnai neatvyks laiku, ar išeis anksčiau, kentės jo atlyginimas.

Pavyzdžiui įmonės serviso darbuotojas gauna 2500 litų algą, kadangi jis atlieka svarbias įmonės pareigas, daugelyje atvejų pavaduoja netgi patį įmonės direktorių. Alga buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kiek kitose, panašaus pobūdžio įmonėse mokama už tokias pareigas. Kalbant pavydžiui apie pardavimų valdytoją T.

Pleckevičių, jis gauna algą šiek tiek didesnę už valstybės nustatytą minimalią algą, todėl jam apsimoka dirbti šitoje įmonėje. Čia jis gauna 560

litų algą, kai tuo tarpu kitoje įmonėje atliekant tas pačias pareigas jis gautų tik 430lt.

Už gerai atliktą darbą, įmonė linkusi mokėti vienkartines premijas.

Neseniai buvo apdovanotas įmonės pardavimų valdytojas T. Pleckevičius, viena iš keturių premijų rūšių- geresnį aptarnavimą. Jis sugeba gerai suktis įmonės parduotuvėje, neversdamas klientų laukti. Premijos dydis

200lt. Taip pat šios įmonės darbuotojai gauna Kalėdines premijas (100lt), ar bent jau pirmaisiais metais, kai įmonė neturėjo tam lėšų, buvo dalinamos dovanėlės.

14. Organizacijos kultūra

Organizacijos kultūrai įtakos turi tiek vidinė tiek išorinė jos aplinka. Sheinas organizacijos kultūrą apibrėžė kaip „bendrų esminių nuostatų modelį, kurį grupė įsisavino, spręsdama prisitaikymo prie išorės bei vidinės integracijos problemas.

Kaip ir kiekviena organizacija, taip ir individuali įmonė “Tikslas“

turi savo kultūrą. Ši organizacija turi „tvirtą“ kultūrą, nes ji veikia efektyviai ir stabiliai. Organizacijos kultūra susideda iš įmonės narių įsitikinimų, vertybių (šioje įmonėje darbuotojų vertybės sutampa, kiekvienas supranta kad net darbas yra vertybė. Vertybių nesutapimas skaldytų įmonės kultūrą), nuostatų, bei požiūrių (darbuotojų požiūris į darbą, į vadovą. Šioje įmonėje kiekvienas darbuotojas atsakingai žiūri į darbą, ir gerbia vadovą, ne tik kaip užimamą aukštas pareigas, bet ir kaip žmogų). Tai yra daroma siekiant organizacijos tikslų.(5, 78)

Šiuolaikinėse organizacijose vyksta gilūs pokyčiai. Tuo pat metu turi keistis ir organizacijos kultūra. Svarbiausias kiekvienos organizacijos tikslas – pelno siekimas. Taip yra ir įmonėje “Tikslas“. Tačiau vis svarbiau tampa ne užsiimti verslu, bet menas, kaip kuo ilgiau tame versle išlikti. Tai ir yra organizacijos kultūros klausimai. Reikia stengtis palaikyti gerus santykius su organizacijos klientais,ir netgi konkurentais.

Parodydamos savo išsiauklėjimą ir aukštą intelektą, organizacijos parodys savo vienumą, kartu parodydamos kokios yra stiprios ir neįveikiamos konkurentų.

Kiekvienas darbuotojas įmonėje “Tikslas“ puikiai žino, kaip turėtų dirbti šioje įmonėje, žino savo pareigas ir siekius. Jie žino, kad čia dirba patikimi žmonės, kad prireikus pagalbos visada gali tikėtis jos iš savo kolegų. Organizacijos kultūra lemia tai, ko gali tikėtis vieni iš kitų. Šios įmonės darbuotojai žino, kad negali atskleisti organizacijos paslapčių konkurentams, žino kaip gali elgtis o kaip ne. Kiekvienas organizacijos narys žino, kad bus nubaustas ar apdovanotas, atitinkamai už nedorą elgesį, darbo neatlikimą ar laiku atlikus užduotis.Tai yra organizacijos kultūros pagrindinės funkcijos.

O visa tai ir galima būtų pavadinti organizacijos kultūra.

Išvados

Rašant verslo idėją, buvo puiki galimybė susipažinti su įmonės kūrimosi procesu, su problemos, su kuriomis susiduriama, kai įmonė jau veikia.

Įkurti savo verslą nėra taip paprasta. Visų pirma reikia turėti idėją apie tai, kokį verslą kurti. Antra, reikia turėti finansinį stabilumą.

Įmonės įkūrimas reikalauja ne tik daug pastangų, bet ir lėšų. Net ir registruojant įmonę reikalingos tam tikros įmokos, jau nekalbant apie įvairius mokesčius, ar vėliau jau įmonei susikūrus, mokamus darbuotojams atlyginimus ar socialinį atlyginimą.

Įregistravus įmonę, darbai tuo nesibaigia. Reikia surasti darbuotojus, norinčius ir sutinkančius dirbti vienoje ar kitoje srityje už siūlomą atlyginimą. Steigiant prekybinę įmonę surasti prekių tiekėjus.

Steigiant įmonę reikia išmanyti tiek teisinius reikalus, tiek patį vadovavimą. Ne kiekvienas gali tai daryti. Reikia turėti tokius būdo bruožus kaip pasitikėjimas savimi, griežtumas, pareigingumas- būti lyderiu

Įmonės vadovas kartu turi būti ir psichologas, kad suprastų savo darbuotojų poreikius, surasti būdų, kaip priversti juos efektyviau dirbti. Jau nekalbama apie darbo organizavimą, planavimą ar darbo pasidalijimą.

Paskutiniame žingsnyje, prieš kuriant įmonę reikia apgalvoti galimą nepasisekimą. Juk Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios neatlaiko konkurentų „atakų“ ir galiausiai žlunga. Aišku kvaila būtų galvoti, kad būtent taip ir atsitiks naujai įkurtai įmonei, tačiau šią galimybę apsvarstyti būtina.

Literatūra

1. Bagdonas E. Biznio įvadas // Eugenijus Bagdonas, Eglė Kazlauskienė.

Kaunas, 2000. p. 4-7, 20-40. ISBN 9986- 13- 549 -4.

2. Lukaševičius K. Verslo vadyba // Kazys Lukaševičius, Bronislovas

Martinkus. Kaunas, 2002. p. 48-51. ISBN 9955- 09- 028- 6.

3. Dessler G. Personalo valdymo pagrindai. Vilnius, 2001. p. 30-37.

4. Bagdonas E. Verslo pradmenys // Eugenijus Bagdonas, Eglė Kazlauskienė.

Kaunas, 2002. p. 256-268.

5. Gineitienė Z. Verslas // Zita Gineitienė, Dalia Korsakaitė. Vilnius,

2003. p. 75-83, 99-109.

6. Informacinis portalas apie įmonę užsiimančia kompiuterinės technikos prekyba ir Interneto paslaugomis. Informacijos centras [žiūrėta 2003-

12-06]. Prieiga per Internetą: http://www.pikselis.com/

7. Informacinis portalas. Informacijos centras [žiūrėta 2003- 12-06].

Prieiga per Internetą: http://www.straipsniai.lt/articles.php?id=2785

8. Informacinis portalas. Informacijos centras [žiūrėta 2003- 12-06].

Prieiga per Internetą: http://www.straipsniai.lt/articles.php?id=27867

9. Informacinė biblioteka. Informacijos centras [žiūrėta 2003- 12- 12].

Prieiga per Internetą:

http://www.infovi.vu.lt/ivs/biblioteka/temos/orgkultura.htm#orgkul

[pic]