TECHNINĖS KŪRYBOS SĄVOKA, REIKŠMĖ,

Įvadas

Dar nežinia, kaip modernioji technikaIš vidaus keičia žmogų.

Juozas Girnius

Žmogaus egzistavimo būdas yra veikla. Jo buvimas pasaulyje – veiklus buvimas. Kaip veiklos subjektas, žmogus tuo pat metu priklauso keturioms sistemoms, arba sferoms: gamtos, sociumo, kultūros ir dvasios. Dalyvaudamas tikslingai aktyvioje veikloje jis kuria, keičia ir tobulina šias sferas. Veikdamas žmogus išugdo savo dvasines galias: mąstymą, jausmus, valią, tikėjimą, gebėjimą suvokti įvairias ženklų kalbas, intuiciją, interesus, nuostatas, vaizduotę, poreikius bei kitus dvasinius gebėjimus. Įgimti ar veikloje įgyti poreikiai tampa tolesnės veiklos paskaitomis, įgydami sąmoningą veiklos motyvų, interesų ir ketinimų išraišką. Poreikiai tampa didžiai žmogiška, tiesiogine veiklos paskata tik įgiję dvasinį pavidalą. Taigi ir technikos atsiradimas bei egzistavimas yra susijęs su savita, t.y. technine žmonių veikla, kurią lemia ne vien atskiro žmogaus, bet visos bendruomenės vertybės ir poreikiai. Dabarties žmogus nė dienos negali išsiversti be technikos. Ji tapo ne tik žmogaus egzistencijos dalimi, bet ir pasaulio pažinimo bei pertvarkymo priemone, žmogaus kūrybos ir saviraiškos būdu, net jo paties naikinimo įrankiu. Žvelgiant į techniką vis dažniau klausiama: ką žmogus gali ir ką privalo daryti? Atsigręžęs į ją ir į save jis išgyvena prieštaringus jausmus: nuo dvasinio komforto ir pasididžiavimo žmonių kūrybine galia iki dvasinio atbukimo, persmelkto baimės ir nerimo dėl ateities. Iš tiesų nuostabios yra žmogaus galimybės – taip pat techninės, – jeigu jomis naudodamasis jis išlieka žmogumi ir leidžia juo likti savo artimui. Technikos samprata, arba atsakymas į klausimą, kas yra technika arba techninė veikla, nėra paprastas ir vienareikšmis, nes ji pati yra ir kūrybinis siekis, ir to siekio realizavimo priemonė, o dažnai tik pagalbininkė, pavyzdžiui, mokslinėje ar kitokio pobūdžio veikloje. Kartais sakoma, jog technika pati savaime yra vertybiškai neutrali – nei gera, nei bloga, o viskas priklauso nuo to, kokiais tikslais ji kuriama ir panaudojama. Taigi iš esmės neįmanoma paneigti fakto, kad techninė veikla, apimdama technikos priemonių išradimą, kūrimą ir tobulinimą bei jų panaudojimą, visuomet buvo susijusi su jos žmogiškąja paskirtimi ir verte.

Techninės kūrybos sąvoka

Pastaruoju metu techninė ir socialinė pažanga iš pagrindų keičia darbo pobūdį, vis sudėtingesnės darosi gamybos techninės problemos. Dėl to kur kas didesni reikalavimai keliami gamybos ir mokslo darbuotojams, ypač jų kūrybinei veiklai – techninei kūrybai. Pasak P. Kasperavičiaus žmogaus kūryba formuojasi ankstyvoje vaikystėje, kuri pasireiškia per poeziją, dailę meną, tačiau pati svarbiausia techninė kūryba. Su techninės kūrybos rezultatais kiekvienas mūsų susiduria šiuolaikiniame gyvenime. Jos dėka mes naudojamės naujomis technologijomis pramonėje, švietimo srityje, transporte, ryšiuose. Naujų technologijų naudojimasis tarsi įgalina mus siekti dar didesnių , sudėtingesnių jų kūrimo procesų. Atsiradus galimybei naujus sprendimus teisiškai apsaugoti kaip išradimus atsiranda ir būtinybė ieškoti mažinančių techninės kūrybos darbo sąnaudas. Šių dienų laisvos rinkos ekonomika diktuoja savo sąlygas, kurios reikalauja keisti mąstymo kryptį ir sugebėti prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Todėl yra labai svarbu kad techninės kūrybos rezultatai – t.y. sprendimai įkūnyti įvairiose technologijose būtų kuo sudėtingesni , efektyvesni, įgalinantys pasiekti naujus tikslus. Apie techninės kūrybos svarbą daugelio autorių nuomonės sutampa. Tačiau ne vienodai traktuojama tam tikrų šakų požiūris. Pasak P. Kasperavičiaus medicina yra labai pažengusi ir joje taikytini diagnostikos bei ligų nustatymo prietaisai yra labai modernūs. Kai kurias organų funkcijas atlieka sukurti automatiniai aparatai. Tačiau yra dar daugybė, be medicinos sričių, kur kiekvieno žmogaus ir darbą, poilsį, pakeitė nauji techniniai išradimai. Jie keičia kiekvieno iš mūsų gyvenseną. Tik vienus paliečia daugiau, kitus mažiau.

Techninės kūrybos reikšmė

Techninė kūryba įgalina šiuolaikines įmonės pasiekti darbo efektyvumą. Tai apibūdinama tuo, kad nauja technika bei sudėtingos technologijos įgalina gaminti prekes su mažesnėmis sąnaudomis, didesnėmis apimtimis, geresne kokybe. Apibendrinant galima teigti kad pirmiausia keliamas ekonominis efektyvumas.

Ekonominį efektyvumą galima susieti su dar viena techninės kūrybos reikšme – tai socialiniu efektyvumu. Kada vyksta efektyvus darbas, iš jo gaunami didesni rezultatai, kurių dėka galima įvairiais būdais skatinti į išradybą įsitraukusius asmenis, diegti geras sanitarines sąlygas, gerinti aplinkos apsaugą, diegti naujoves ir darbe ir darbuotojų poilsyje. Vadinasi techninė kūryba naudinga ir autoriams ir visuomenei ir valstybei. Tačiau būtina nepamiršti kad geri techniniai sprendimai yra saugotini. Ir tai turėtų būti daroma dėl daugelio priežasčių. Galima būtų paminėti laisvą prekybą su užsieniu, taip pat savo valstybėje.

Techninės kūrybos motyvai

Techninę kūrybą nagrinėjančios teorijos pasak P.Kasperavičiaus yra dvi. Jis teigiąs, kad mokslinei teorijai būdinga ta techninė kūryba, kurią atliekantys žmonės suinteresuoti visuomenės didėjančių poreikių tenkinimu. Priešinga šiai teorijai pseudomokslininkų šalininkų nuomonė, kad technine kūryba užsiima tik labai didelių galių, turintys išradėjo savybių asmenys ar nevisai sveiki psichiškai. Atmetama galimybė apie techninės kūrybos savybių ugdymą. Galima teigti, kad nėra labai svarbu, kas sukuria technines naujoves, ar vienų ar kitų teorijų asmenys, manytina svarbesniu klausimu tampa, kaip gi tos kūrybos rezultatai propaguojami ir kaip jie taikomi. Visuomenės klimatas atlieka svarbų vaidmenį asmeninės techninės kūrybos ugdyme. Kaip nemanoma kad be mokslo, domėjimosi tam tikra sritimi, be tinkamos kvalifikacijos nebus geras darbuotojas, tai taip pat ir šioms savybėms ugdyti reikalingas darbas: toks kaip domėjimasis technine pažanga, naujovėmis, atsiliekančiomis technikomis, būtina užsiimti veiksmais lavinančiais vaizduotę, nevengti kritikos. Visuomeninis klimatas turėtų palaikyti ir remti autorius. Tačiau prieš pradedant analizuoti autorių nuomones apie techninės kūrybos motyvus, reiktų pabrėžti apie autoriaus darbų įvertinimo, jų diegimo, naudojimo, atlyginimo, pripažinimo, autorystės saugojimo svarbą, nes tik visa tai turint autorius yra motyvuotas dirbti. Autorių teigimu asmeniniai motyvai atsiranda dėl noro palengvinti savo darbą, moralinio pasitenkinimo, profesinės ambicijos. Visuomeninius motyvus turintys asmenys, stengiasi palengvinti kitų darbą, padidinti jo saugumą. Ir visuomeniniai motyvai bei ekonominiais grįstas motyvavimas atspindi norą patobulinti įmonės produkciją, technologiją, įrenginius. Tačiau šiam motyvui būtina visuomeninio pripažinimo sąlyga.

Darbuotojų mokymas susipažinti su šios kūrybos metodais taip pat svarbus procesas, pasak M. Gutausko, kad techniniai sprendimai būtų brandesni.

Techninės kūrybos metodai

Bandymų ir klaidų metodas. Autoriaus teigimu tai ne itin efektyvus metodas, reikalaujantis daug jėgų, energijos, stiprios valios norimam objektui sukurti, remiantis elementariausiais, primityviausias fantazijos būdais kada ieškomas techninis sprendimas. Šiek tiek geresnis už ką tik paminėtą metodą yra laimingo atvejo metodas, kurio esmę pasak K.Kasperavičiaus sudaro dėmesio kreipimas į kiekvieną atsitiktinumą. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti D. Tindolo nesėkmę, kuris pastebėjęs neigiamą įtaką pelėsių bakterijoms, į tai neatkreipiąs dėmesio, vėliau dar ilgai ieškojąs medžiagos, kuri naikintų patogeniškus mikrobus. Iš to galima teigti, kad į atsitiktinumus būtina atkreipti dėmesį. Gamtos sprendimų kopijavimo metodas – atspindi gamtoje esančių, jos evoliucijos padarytus sprendimus, kurios tereikia tik nukopijuoti ir pritaikyti. Tai pats seniausias metodas.Agregavimo metodas skiriasi nuo kitų tuo, kad jis atspindi jungimo jau esamų elementų, juos padidinant darbinėmis dalimis ar elementais, kada naujo techninio sprendimo dėka tiesiog patobulinamas jau esantis mechanizmas, leisiantis atlikti daugiau funkcijų. Nuo šio metodo morfologinės analizės metodas skiriasi tuo, kad jį taikant aptariama daug variantų, ir parenkamas geriausias, matricos pagalba. Daugiausia autorių pripažįsta, kad formaliosios logikos dėsnių taikymo metodas susiformavęs ieškant įvairių sprendimų, logiškai mąstant. Tinkamai suformuota problema (uždavinys), reikalauja patikimos informacijos, kuri tinkamai įvertinta naudojantis formalios logikos dėsniais, sukuria prielaidas naujam techniniam sprendimui. O formalios logikos dėsnių, analogijos, priešingybės, analizės, sintezės, indukcijos, dedukcijos abstrakcijos, apibendrinimo, išskyrimo vartojimas padeda konstruoti arba projektuoti techninį sprendimą, konkrečiu atveju. Nesunku pastebėti kad eilės seka nagrinėjami metodai darosi sunkesni sprendimų atžvilgiu, ir sudėtingesni. Tai vienas iš jų išradimo algoritmas. Jis reikalauja tikslaus samprotavimo numatytais etapais. Tai susiję su išradybos uždavinio pasirinkimu, jo sąlygų patikslinimu, sprendimų reikalingumo, siekiant šalinti techninius prieštaravimus, mėginimo suformuoti naujus uždavinius, dėka kurio galimas naujo techninio sprendimo pritaikymas. Svarbus norimo uždavinio suformulavimas ir radimas priežasčių kurios trukdo jį gauti.

Proto šturmo metodą autoriai apibūdina, leisdami sau pasakyti, kad kolektyvinis ieškomas naujas sprendimas, įgalina pasiekti geresnių rezultatų Kažkuo panašus metodas į sinektikos metodą, kuriam įgyvendinti taip pat pasak autorių reikalingas kolektyvas, tačiau jis turėtų būti iš skirtingų profesijų, amžiaus kvalifikacijų asmenų. Kontrolinių klausimų metodas – tai mąstymo procesui suaktyvinti pasiūlyti įvairūs metodai, pagrįsti tam tikra tvarka sugrupuotais klausimais. A. Osbornas siūlė tokius kontrolinius klausimus:1. Kokią naują technikos objekto panaudojimo sritį galite pasiūlyti?2. Ar galima išspręsti išradybos uždavinį pritaikant, supaprastinant, sutrumpinant?3. Kokios galimos technikos objekto modifikacijos?4. Ką technikos objekte galima padidinti?5. Ką galima technikos objekte sumažinti?6. Ką galima technikos objekte pakeisti?7. Ką galima pertvarkyti?8. Ką galima technikos objekte padaryti atvirkščiai?9. Kokios galimos naujos teknikos objekto elementų kombinacijos? Funkcinės vertinės analizės metodas (FVA) taip pat yra vienas iš technikos objektų tobulinimo metodų. Juo galima optimizuoti santykį tarp technikos objekto vartojamosios vertės ir išteklių jam sukurti, realizuoti ir vartoti. Šio metodo pagrindus 1940 m. suformulavo J. Sobolevas, Permės telwefonų gamyklos inžinierius, ir maždaug tuo pat laiku – JAV specialistas L. Maizlas. Kaip teigia P. Kasperavičius savo knygoje “Patentologija” yra ir kiti, mažiau žinomi, metodai. Tai mašininiai metodai atsiradę pradėjus naudoti elektronines skaičiavimo mašinas bei personalinius kompiuterius, bubo pradėta juos taikyti ir išradybos uždaviniams spręsti. Dirbant trandukcijos metodu, naujas techninis sprendimas gunamas pernešant kokį nors elementą iš vieno žinomo techninio objekto į kitą žinomą objektą. Permutacijos metodas. Permutacija – dalelių padėties keitimas tame pačiame žinomame objekte, tai objekto elementų vietos keitimas. Šiuo metodu buvo patobulinta Voltos lanko lempa Transformacijos metodas – tai technikos objekto formos ar kitų jo savybių keitimas. Ir dar vienas techninėje kūryboje naudojamas metodas – tai eliminavimo metodas. Eliminavimas techninėje kūryboje – tai kokių nors žinomo objekto elementų ar funkcijų pašalinimas, t.y. jo elementų skaičiaus sumažinimas, kenksmingų priemaišų iš kokių nors medžiagų pašalinimas.
Štai ir visi autoriaus knygoje aprašyti techninės kūrybos metodai.

Išvados

Techninė kūryba – žmonių veikla, kurios rezultatai yra nauji techniniai sprendimai. „Kūrybiškumo“ sąvoka aprašomi proto laimėjimai, kurie gali būti apibūdinti „dar lig šiol neaiškiai atribotais kriterijais, pavyzdžiui, problemos sprendimo naujoviškumu, gamintojo išradingumu ir lankstumu, gamybos atvirumu ir sklandumu.“ Nepakanka kurti naujus sprendimus, reikia mokėti juos teisiškai apsaugoti savo valstybėje ir užsienyje, kad galima būtų laisvai prekiauti. Kiekvieno žmogaus veikla, ypač kūryba yra motyvuota. Techninės kūrybos motyvai yra trejopi:1. Asmeniniai – noras palengvinti savo darbą;2. Visuomeniniai – noras palengvinti kitų darbą;3. Ekonominiai – noras patobulinti produkciją, technologijas, įrengimus.

Techninės kūrybos metodai skirstomi į:

1. Bandymų ir klaidų metodas;2. Laimingo atvejo metodas;3. Gamtos sprendimų kopijavimo metodas;4. Agregavimo metodas;5. Morfologinės analizės metodas;6. Formaliosios logikos dėsnių taikymo metodas;7. Proto šturmo metodas;8. Sinektikos metodas;9. Kontrolinių klausimų metodas;10. Funkcinės vertinės analizės metodas (FVA);11. Mašininiai metodai;12. Trandukcijos metodas;13. Permutacijos metodas;14. Transformacijos metodas;15. Eliminavimo metodas.

Naudota literatūra:

1. Kasperavičius P. Patentologija Vilnius 19972. Gutauskas M. Techninės kūrybos pagrindai Kaunas 1996;3. Technikos filosofijos įvadas Vilnius 1998;4. www.tb.lt/PIC/PIC.htm