gamybos vadyba

1. GAMYBOS ORGANIZAVIMO MOKSLO IR PRAKTIKOS RAIDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS

Naujovių būtinybę sukelia:
1. Naujoji gamybinė aplinka:gamyba tampa vis sudėtingesnė, gaminių įvairovė, trumpėja gamybos parengimas ir gamybos trukmė.
2. Gaminiai tampa vis sudėtingesni, sudėti iš daug mazgų ir detalių, o tai reikalauja įrengimų suderinamumo.
3. Technologija tampa vis sudėtingesnė, didėja alternatyvių pasirinkimų variantų skaičius.
4. Didėja įrengimų galingumas, techninės galimybės, tobulėja įrankiai, todėl visa tai reikia tarpusavyje suderinti.
5. Įrengimai statomi į automatines linijas, o tai reikalauja didelio jų patikimumo, kultūringo jų eksploatavimo ir remonto.
6. Įengimai tampa vis sudėtingesni ir įvairesni, todėl sunkiau spręsti jų koonstravimo, parengimo ir rinkimo klausimus.
7. Vis svarbesnis įmonės vietos parinkimas ir įmonės padalinių išdėstymas įmonės viduje (veikia pardavimų mastą, išlaidas).
8. Gaminių modeliai ir tipai keičiami vis dažniau, o tai didina smulkiaserijinės gamybos reikšmę, daro sudėtingesnį operatyvinį gamybos planavimą.
9. Didėja reikalavimai kokybei.
10. Gamyba ir gaminiai vis labiau kompiuterizuojami.
11. Gamyba ir gaminiai turi būti ekologiškesni, neteršiantys aplinkos.
12. Didėja darbuotojų reikalavimai ir išsilavinimas, jie nori daugiau autonomijos, galimybių pareikšti iniciatyvą, daugiau panaudoti kūrybiškumą.

Senieji principai iš dalies keičiasi, atsiranda naujieji:
1. lankstumas (greitai reaguoti į paklausos kaitą ir pan.).
2. integravimas (sujungti į visumą ellementai: gamybos parengimas, gamyba, tų gaminių transportavimas, logistika).
3. kompiuterizavimas.
4. ekologizavimas.

Nauja gamybos aplinka turi didelę įtaką naujų gaminių gamybos trukmės mažėjimui. Nauja gamybos aplinka apima visos šalies gamybinį potencialą ir turi tendenciją pasiskleisti visoje mūsų planetoje. Pasikeitusi aplinka neapsiriboja viena kuria no

ors pramonės šaka, bet yra būdinga be išimties visoms pramonės sritims. Šie naujos aplinkos pokyčiai priverčia ieškoti naujos strategijos, tinkančios šiai pasikeitusiai aplinkai.
Naujos gamybos aplinkos ypatybės:
1. gaminių gamybos lankstumas;
2. naujų gaminių konstravimo ciklo trumpinimas;
3. naujų gaminių pardavimo ciklo trumpinimas;
4. reikiamų prekių paieškos trukmės mažinimas.
Šiuolaikinės gamybos aplinkos sunkumai neteikia gamintojui garantijų, kad gerai gaminama produkcija bus paklausi ilgesnį laikotarpį, nes nepertraukiamai kuriamos naujos gaminio versijos, trumpinančios senesnių konstrukcijų gaminių gyvybingumo ciklą.

Naujai įkurtos įmonės atitikimo tikslai:
5. lankstumas
6. optimalumas (maži naudojami ištekliai, mažos išlaidos)
7. aukštos gaminių ir darbo kokybės užtikrinimas, aukšta kultūra.

PWAF – plant (įmonė) with (su) a future (ateitimi).
Postindustrinė įmonė: buvo kelios pramoninės revoliucijos. J.Watt 1764 – 1784 m. tobulino garo mašiną, kuri padarė perversmą ir įvyko I-oji pramoninė revoliucija, nors 1370 m. buvo išrastas mechaninis laikrodis. Fabrikas gali būūti statomas bet kur, atsirado geležinkeliai, garlaiviai.

2. ĮMONĖS “SILPNŲ” VIETŲ NUSTATYMAS IR SUTVARKYMAS

“Silpnų” vietų gamybinės sistemos analizės nuoseklumo schema.
Gamyba išdėstyta pagal produktą:

A B D
100 70 120

C

50
Schemoje pavaizduoti gamybinėje linijoje vykstantys procesai. Schemoje šalia padalinių pažymėti jų pajėgumai l/h. Padalinių B ir C tiekiami komponentai, patenkantys į padalinį D, maišomi santykiu 2:1, t.y. norint pagaminti padalinyje D 3 l produkcijos, reikia sumaišyti 2 l komponento iš padalinio B ir 1 l – iš C. Reikia : (1) nustatyti visos sistemos pajėgumą ir išaiškinti, kuris padalinys yra silpna vieta. (2) nustatyti, kiek ne

epanaudotų pajėgumų tada yra kituose padaliniuose. (3) apskaičiuoti, kiek padidėtų visos sistemos pajėgumas, padidinus pajėgumą ką tik nustatytoje silpnoje vietoje.
Sprendimas. (1) B padalinys – silpna vieta, nes gali tik 70.
(2)
Padalinys Pajėgumas, l/h Gamybos mastas (norint pagaminti 105 l/h prod.) Nepanaudojami pajėgumai, l/h
A 100 70 30
B 70 70 0
C 50 35 15
D 120 105 (visos gamybos pajėgumas) 15

(3) Tarkim B pajėgumą padidinom iki 100.

A B D tada D silpna vieta
100 100 120

C
50

A B D
80 80 120

C

40

120 l/h Nepanaudotų paj. l/h
A 100 80 20
B 100 80 20
C 50 40 10
D 120 120 0

Kad sistema būtų subalansuota, D pajėgumą reikia padidinti iki 150.

Gamybos išdėstymas pagal procesą
1. Registratūra (100 pacientų per savaitę)
2. Rentgenas (400 pacientų per savaitę)
3. Chirurginis skyrius (250 pacientų per savaitę)
4. Kardiologinis skyrius (500 pacientų per savaitę)
5. Neurologinis skyrius (300 pacientų per savaitę)
6. Procedūrinis (600 pacientų per savaitę)

Pacientų tipai Gydymo skyriai
A pirm.-antr. 1,2,3
B treč.-ketvir. 1,4,6
C penkt.-šeštad. 1,2,5
D sekmad. 1,2,6

Pacientų tipas Sistemos pajėgumas, pps Silpna vieta – skyrius
100% A 250 3 chirurginis
100% B 500 4 kardiologinis
100% C 300 5 neurologinis
100% D 400 2 rentgenas

Sistemos pajėgumas = 2/7*250+2/7*500+2/7*300+1/7*400 = 357 pacientų per savaitę.

Silpnų vietų susidarymo priežastys(naujų įmonių):
1. Projektuotojų klaidos.
2. Sumontuoti ne projekte numatyti įrengimai, mažesnio ar didesnio našumo.
3. Asortimentiniai poslinkiai.
4. Panaudotos kitos, ne projekte numatytos medžiagų rūšys.
5. Darbuotojų nepatyrimas.
6. Padidėję reikalavimai kokybei.
7. Padidėję gamtosauginiai (ekologiniai) reikalavimai.
8. Nesuderintas darbas su tiekėjais.
9. Yra kitoks nei numatyta projekte barų darbo režimas.
(dar gali būti ir senose įmonėse)
10. Įrengimų nusidėvėjimas.
11. Pasenusios technologijos ir jei keičiamos padaliniuose ne vienu metu (ne kompleksiškai).
12. Tiekėjų pakeitimas.
13. Darbo konfliktai administracijoje.
14. Operatyvinio aptarnavimo klaidos.
15. Darbo apmokėjimo klaidos.

E.Goldrato suvaržymų teorija. Teiginiai:
1. Ne silpnoje vietoje sutaupyta valanda yra miražas.
2. Vietinių optimumų suma yra nelygi visos sistemos optimumui.
3. Silpnos vietos daro įtaką ir pajėgumui, ir atsargoms.
4. Silpnoje vietoje prarasta valanda yra visos sistemos prarasta valanda.
OGT – optimizuota gamybos technologija. OGT sistemos tikslas: maksimalus pagamintos produkcijos kiekis, mi

inimalios atsargos ir minimalios valdymo, aptarnavimo išlaidos.
Priemonių, padedančių sutvarkyti “silpnas” vietas, panaudojimas:
1. Didinti atskirų padalinių pajėgumus.
2. Pirkti naujus įrengimus.
3. Modernizuoti senus įrengimus.
4. GP = Aįr.* Tn*Npaž.
(GP- gamybiniai pajėgumai;
Aįr.- įrengimų skaičius;
Tn- naudojimo laikas;
Npaž.- pažangus našumas vnt./h.)
5. Kelti kvalifikaciją.
6. Patobulinti materialinio skatinimo sistemą.
7. Galima kreiptis į subrangovus, kurie atliks subkontraktą.
8. Sudaryti laikiną aljansą, kad laikinai paremtų.
9. Prekių diversifikavimas (dėl sezoniškumo), gaminti į sandėlį.
10. Laikinai priimti žmones ir atleisti, jei nereikia ypač aukštos kvalifikacijos.

3. ĮRENGIMŲ PRIEŽIŪROS POLITIKA BEI JŲ KEITIMO TIKSLINGUMAS

Patikimumas – tai objekto savybė išsaugoti laikui bėgant visus nustatytus parametrus, nusakančius galimybę vykdyti reikalaujamas funkcijas nurodytomis eksploatavimo sąlygomis. Patikimumas – tai kompleksinė savybė, kuri priklausomai nuo objekto paskirties ir jo naudojimo sąlygų, apima 4 charakteristikas:
1. negendamumą;
2. ilgaamžiškumą (patvarumą);
3. pataisomumą;
4. išsilaikymą.

A detalės patikimumas 0,9 (90%).
B detalės patikimumas 0,8

0,9*0,8 = 0.72 – patikimumas sujungus detales.
Kuo daugiau elementų, tuo mažesnis patikimumas.

Priemonės, padedančios padidinti mašinų sistemos patikimumą:
1. pirkti ir naudoti kokybiškesnį daiktą su didesniu patikimumu;
2. patobulinti sudedamųjų dalių projektą;
3. projektuoti su tam tikra atsarga;
4. supaprastinti;
5. patobulinti gamybos ir surinkimo procesus: tobulinti atsparumą smūgiams, vibracijai;
6. tobulinti bandymus (silpnų vietų testavimą);
7. įrengti dubliavimą: lygiagrečių komponentų įtaisymą, kad vienam sugedus automatiškai įsijungtų kitas.

8. įdiegti TPM – visuotinę produktyvią įrengimų priežiūrą;
9. pagerinti naudotojų apmokymą dėl eksploatavimo kultūros;
10. patobulinti sistemos projektą, įtaisyti greitai keičiamus blokus (turi būti paruošta iš anksto);
11. neapkrauti maksimalia apkrova, palikti rezervą (laisvumą).

Uždavinys. Raketa turi 2 skirtingus, galinčius sugesti, komponentus. Pirmojo komponento patikimumas 0,8, o kito – 0,7. koks yra raketos patikimumas, jei konstruktoriai suprojektavo ją ta

aip, kad kiekvienas iš tų komponentų yra dubliuojamas antru tokio pat patikimumo komponentu.

Psis. = 0,56

r1 r2

r’j =1-(1-rj)m, r – patikimumas; m – j-tojo tipo komponentų bendras skaičius(kiek kartų dubliuojama)
r’1 = 1-(1-0,8)2 =0,96
r’2 = 1-(1-0,7)2 = 0,91
Psist. = 0,96*0,91 = 0,87
Ekonominė prasmė: dubliavimas pabrangina gaminį, bet kai saugiau – geriau.

4. ĮMONĖS PADALINIŲ TARPUSAVIO IŠDĖSTYMAS

Uždaviniai:
1. užtikrinti pakankamą gamybinį pajėgumą ir gaminių kokybę;
2. sumažinti logistikos išlaidas ir darbo sąnaudas (t.y. savikainą);
3. sumažinti plotus, skirtus atsargų laikymui (JIT – TQM);
4. užtikrinti didelį darbininkų darbo našumą, didelį įrengimų ir plotų panaudojimo laipsnį;
5. užtikrinti gaminių kiekio ir modelių kaitos lankstumą;
6. užtikrinti darbuotojų saugumą ir sanitarines – higienines sąlygas;
7. užtikrinti patogią įrengimų priežiūrą bei remontą, o taip pat ir patogią darbuotojų veiklos priežiūrą;
8. siekti šių uždavinių su mažiausiomis kapitalo išlaidomis;
(paslaugų sektoriuje dar)
9. suteikti klientams patogumą;
10. užtikrinti darbui su klientu uždarumą ir slaptumą;
11. geras ryšys tarp darbo vietų;

Šiuolaikinės tendencijos tarpusavyje išdėstyti gamybinius padalinius:
1. įrengimų sustatymas ląstelėmis (į ląstelę įeina 5-6 įrengimai) (trečias variantas iš schemos);
2. AS/RS – automatinės saugojimo – išdavimo sistemos (kompiuterizuoti, mechanizuoti sandėliai medžiagų, pusgaminių laikymui). Galima išnaudoti aukštį, griežta apskaita, kadangi žinom likutį sandėlyje;
3. U pavidalo srauto linijų diegimas (vietoj linijinės ).Privalumai:geresnis regimumas, bendradarbiavimas, mažiau darbininkų, mažesniais atstumais transportuojama, geriau keistis darbu (dėl keitimosi sumažėja monotoniškumas), sumažėja plotai, vienas kitą kontroliuoja, padeda;
4. daugiau atvirų gamybinių plotų, mažiau sienų, pertvarų ir kitų kliūčių, leleidžiančių mayti gretutines darbo vietas (bendradarbiavimas, palengvėja kontrolė);
5. mažiau ploto skiriama saugoti atsargoms ir broko perdirbimui;
6. automatizuojant, mažiau ploto galima skirti darbininkams, įrengimai gali būti arčiau vienas kito, dėl ko nereikia laikytis ypatingų higieninių – sanitarinių sąlygų (tačiau automatizavimas veda į nedarbą).
Įrengimų išdėstymo specializuotomis grupelėmis (celėmis) pranašumai ir šių grupelių formavimo metodai. Celės formuojamos iš kelių įrengimų, gaminamos kelios detalės, gali aptarnauti vienas – du žmonės, celė turi būti suderinta (detalės pagal panašumą).
R.Mudherio tinklelio panaudojimas tobulinant išdėstymą.

padalinys
1
2
3
4
5
6

A – absoliučiai būtina, kad būtų įrengimai greta.

E – labai svarbu, kad būtų įrengimai greta.

I – svarbu, kad būtų įrengimai greta.

O – vidutiniškai svarbu, kad būtų įrengimai greta.

U – nesvarbu, kad būtų įrengimai greta.

X – neleistina, netinkama, nepageidaujama, kad būtų įrengimai greta.
Kad būtų šalia (A ir E), gali reikalauti: 1. techologinis nuoseklumas; 2. tie patys darbininkai ir įrengimai; 3. tos pačios transporto priemonės; 4. tie patys sandėliai; 5. klientų srautų nuoseklumas.
Kad nebūtų greta (X ): 1. priešgaisriniai sumetimai; 2. tikslumo sumetimai; 3. tylos ir ramybės sumetimai; 4. temperatūrų skirtumų sumetimai; 5. kokybės, gamybiniai ir kiti sumetimai.
Pvz. Išdėstyti 6 padalinius pastate, kuriame yra patalpų tinklelis 3×2 naudojant euristinę taisyklę, atsižvelgiant į tai, kad pirmiau išdėstyti svarbiausius padalinius. A ir X – imti iš tinklelio.
Poros su A Poros su X
1-2 1-4
1-3 3-4
1-6 3-6
3-5
4-6
5-6
Piešti nuo to, kas dažniausiai kartojasi.
Kitas būdas: linijinio programavimo metodas – atsižvelgiant į krovinių kiekį ir atstumą.
Išdėstyti 3 skyrius 3 patalpose, kad būtų minimlūs pervežimo atstumai ir minimalios išlaidos.

Pervežimo atstumai, m

Į
Iš Vieta

A B C
A – 20 40
B 20 – 30
C 40 30 –

Tonažas pervežimų, t

Į
Iš Skyrių numeriai

1 2 3
1 – 10 80
2 20 – 30
3 90 70 –

Pervežimų atstumai ir krovinių srautai turėtų būti mažiausi.
Atstumai poromis (didėjimo tvarka) Tonažas poromis (mažėjimo tvarka)
A – B – 20 3 – 1 – 90
B – A – 20 1 – 3 – 80
B – C – 30 3 – 2 – 70
C – B – 30 2 – 3 – 30
A – C – 40 2 – 1 – 20
C – A – 40 1 – 2 – 10

A
1 B
3 C
2

1 tm = 1 Lt

Surinkimo linijų subalansavimas.
PVZ. Lentelėje pateiktos srautinės linijos 10 operacijų trukmės ir darbų tarpusavio seka. Reikia: 1. nubraižyti darbų sekos schemą, parodant technologinius ryšius; 2. apskaičiuoti linijos taktą ir per 7 val. darbo dieną norimų pagaminti 500 gaminių; 3. apskaičiuoti tokiam darbo laikui ir programai minimalų darbo vietų skaičių; 4. priskirti operacijos darbo vietoms, tai yra euristiškai subalansuoti liniją, pritaikant priaugiminio panaudojimo taisyklę.

Darbo pavadinimas Darbo trukmė, s Prieš tai einantys gretimi darbai
A 45 –
B 11 A
C 9 B
D 50 –
E 26 D
F 11 E
G 12 C
H 10 C
I 9 F,G,H
J 10 I

G
A B C

H

I J
D E F

Taktas r = ; Tn – naudingas darbo laikas; N – gamybos programa.

r = = 0,84 min; (1 gaminiui – 0,84 min, arba 50,4 s)
Taktas: kas 50,4 s išeina naujas gaminys.

nid.v. = ; (top. – operacijos trukmė, r – taktas)

∑nd.v. = ;

∑ top. = 45+11+9+50+26+11+12+10+9+10 = 193 s;

∑nd.v. = = 3,83 d.v. (priimam 4 darbo vietas)

1 d.v.nepanaudoto laiko 50,4 – 45 = 5,4 s
2 d.v.nepanaudoto laiko 50,4 – 50 = 0.4 s
3 d.v.nepanaudoto laiko 50,4 – 50 = 0,4 s
4 d.v.nepanaudoto laiko 50,4 – 48 = 2,4 s

∑ 8,6 s

Nepanaudoto laiko procentas = 4,3 %

Efektyvumas 1 – 0,043 = 0,957 (95,7 % laiko panaudojama efektyviai)

5. EILIŲ TEORIJA

Laukimo eilė susidaro, kai: įrengimai laukia remonto, darbininkai laukia prie galandinimo įrangos, laukiama transporto, laukiama kol bus apdorojama visa partija ar bus patikrinta kokybė ir pan. Tokių laukimų gamyboje yra labai daug. Kai susidaro “negyvų” daiktų eilė – sukeliami ekonominiai – finansiniai padariniai; kai gyvų žmonių eilės – dar ir psichologiniai – emociniai padariniai.
Eilių teoriją sukūrė XX a.pradžioje Erlangas (rėmėsi Puasono darbais).
Aptarnavimo sistemos apibūdinimas pagal R.Chase:
1 2 3 4 5 6
Potencialių klientų (subjektų ar objektų) šaltinis (ištekliai) Atvykstančiųjų apibūdinimas Fizinės eilių savybės Klientų atrinkimas (pirmumas) Aptarnaujančios sistemos tipas, struktūra ir pajėgumas Išėjimas
Beribis
ar
baigtinis Kontroliuojamas
ar
nekontroliuojamas

Pagal skaičių:
pavieniui
ar
grupėmis

Pagal pasiskirstymą:
pastovus
arba
Erlango

Pagal kantrybės laipsnį:
kantrūs
arba
nekantrūs Neribotas
ar
ribotas
eilės ilgis FCFS-pirmas atvykęs, pirmas aptarnaujamas

SPT-pagal trumpiausią aptarnavimo laiką

Pirmiau aptarnaujami iš anksto rezervavę

Pirmiau aptarnaujami patekę į kritišką padėtį

Pirmiau aptarnaujami svarbiausi klientai, kurie duoda didžiausią pelną

Pagal privilegijas Aptarnavimo kanalas ir fazių skaičius nerodo galimybės rinkti aptarnautoją

µ-aptarnavimo pajėgumas per laiko vienetą

Pastovus
ar
kintamas
aptarnavimo laikas Pagal gauto grįžimo į eilę tikimybę:
maža tikimybė, kad vėl sugrįš;
didelė tikimybė, kad sugrįš

Norint išvengti eilių galima keisti:
1. atvykstančiųjų tempą: a) nustatyti skirtingus tarifus ir kainas skirtingiems laikotarpiams;

b) nustatyti skirtingą darbo pradžios ir pabaigos laiką;

c) išduoti atvykimo talonėlius.
2. aptarnavimo punktų skaičių: a) įsteigti keletą punktų
b) apriboti paslaugų nomenklatūrą;
c) didinti fazių skaičių.
3. padidinti aptarnaujančių skaičių vienam punktui;
4. aprūpinti darbą kapitalu (įrengimais, prietaisais ir kt.);
5. įdiegti patobulintus darbo metodus (parengti standartus);
6. įdiegti skatinimo programas (darbo užmokestis, premijavimas ir kt.);
7. keisti pirmenybiškumo tvarką;
8. sutvarkyti eiles, parinkti jų skaičių.
Uždavinys. JAV mieste automobilių išmetamųjų dujų kenksmingumą tikrina oro užterštumo kontrolės tarnybos mašinos. Jos sustabdo eismą kai kuriuose keliuose, sulaiko automobilius ir paeiliui prijungia išmetamų dujų kontrolės prietaisus. Rinkoje parduodami dviejų tipų minėtieji prietaisai. Matuojant pirmuoju prietaisu operacijos trukmė yra pastovi ir lygi 1 min; matuojant antrojo tipo prietaisu – tos operacijos trukmė yra kintamo dydžio ir vidutiniškai trunka 0,85 min. Jei prie sustabdymo punkto per 1 val.vidutiniškai atvažiuoja 40 automobilių, nustatyti, kurio tipo prietaisas, būtų geresnis, norint kuo labiau sumažinti vairuotojų ir jų keleivių pralauktą laiką keliuose. Argumentuotai paaiškinti.
λ = 40 aut/h
t1 = const = 1 min
t2 = 0.85 min
I tipo prietaisas µ = = 1 aut/min

arba 60 aut/h

l = λ2/2µ(µ-λ) = 402/2*60*(60-40) = 0.67 aut.

l = λ/2µ(µ- λ) = 40/2-60(60-40) = 0.0167 h = 0.999 min

II tipo prietaisas µ = = 1.176 aut/min = 70.6 aut/h

l = λ2/µ(µ-λ) = 402/70.6*(70.6-40) = 0.74 aut.

l = λ/µ(µ- λ) = 40/70.6-(70.4-40) = 0.0185 h arba 1.11 min

6. PRODUKCIJOS ATNAUJINIMO TOBULINIMAS IR SPARTINIMAS

Įmonės inovacinio išsivystymo lygio rodikliai:
1. lėšų suma ir jų struktūra inovacijoms (pasaulinio dydžio įmonėse skiriama 2 – 4 % nuo pardavimų sumos skiriama tyrimams. Reikia surasti santykį (struktūra) tarp: fundamentinių tyrimų, taikomųjų tyrimų, projektavimo bei technologijos parengimo darbų, eksperimentinės gamybos ir pan.);
2. darbuotojų, susijusių su inovacijų kūrimu, skaičius, jų lyginamoji dalis visame personale ir kvalifikacija (mokslinis laipsnis);
3. pateiktų išradimų, patentų paraiškų ir patvirtintų patentų skaičius;
4. parduotų ir pirktų licencijų skaičius ir suma;
5. naujų įdiegtų pažangių technologijų skaičius.

SS kreivės rodo, kad turėdami vieną technologiją, ją pradedam vystyti ir tobulinti, ji auga kol prieinamos lubos, kai tolesnė pažanga su tokia technologija neįmanoma. Norint pažangos reikia kitos technologijos, kuri pradžioje būna kiek menkesnė, bet po to vėl smarkiai auga (B). Pvz., kompiuteriai.
Įmonės inovacijų lygį apibūdina lazerinės, plazminės, biotechnologinės, skaitmeninės technologijų skaičius.
6. naujų naudojamų pažangių medžiagų skaičius ir jų lyginamoji dalis;
7. vidutinė naujo gaminio sukūrimo ir paleidimo į gamybą trukmė mėnesiais;
8. naujo gaminio vieneto pagaminimo darbo sąnaudos valandomis, jo savikaina ir gaminio pelningumas;
9. eksportuojamų į išsivysčiusias šalis produktų lyginamoji dalis;
10. tarptautinių parodų, konkursų, mugių prizų skaičius;
11. ISO 9000 ir ISO 14000 standartų įdiegimas ir atitinkamų sertifikatų gavimas;
12. Katnaujinimo= (tiek vertine, tiek nomenklatūrine išraiška)
Įmonės inovacinio išsivystymo lygio rodiklių įgyvendinimo formos (Vakaruose praktikuojama):
1. specializuoti padaliniai, tarybos, komitetai, darbo grupės (MIP įmonėse: elektronikos, ryšių, vaistų pramonėse). Mokslui imliose įmonėse;
2. įkurta naujų produktų vystymo centrinė tarnyba;
3. projektinės tikslinės grupės (laikotarpiui nuo 2-3 iki 10 metų);
4. vystymosi centrai (ūkiškai savarankiški padaliniai, nesusiję su pagrindinėmis įmonės veiklos sferomis. Jiems iš pradžių nustato pardavimo augimą, rinkos dalies didinimą);
5. tyrimo ir plėtros padaliniai gamybiniuose skyriuose;
6. venčiuriniai padaliniai (rizikingas kapitalas; tokie padaliniai kuriami nedidelėse įmonėse, jas vėliau “praryja” stambesnės firmos arba nustatomi ilgalaikiai ryšiai);
7. specialūs centralizuoti fondai skatinti naujoves (jie sukuriami panaudojant dalį įmonės pelno ir naudojami pagreitinti naujos produkcijos diegimą ir serijinę gamybą);
8. naujovių skatinimo fondai gamybiniuose padaliniuose;
9. konsultavimo arba analitinės grupės (įeina vadybininkai, tyrėjai, funkcinių padalinių atstovai). Funkcijos: technologijos prognozavimas, naujos produkcijos paklausos prognozavimas, perspektyvių idėjų atranka, tyrimų tematikos parengimas, mokslininkų ir inžinierių darbo koordinavimas.
Kaip sutrumpinti šiuos darbus:
Nuoseklus etapų derinimas – vieną pradedam ir jį baigiam, tada pradedam kitą – ir baigiam ir t.t.

etapai

Tparengimo

1. idėjų atranka; 2. projektavimas; 3. technologijos parengimas; 4. organizacinės gamybos parengimas; 5. ekonominės gamybos parengimas; 6. materialinis gamybos parengimas; 7. eksperimentinė gamyba ir bandymai; 8. smulkių serijų marketinginiai pardavimai.
Norint sutrumpinti parengimo ciklą reikia panaudoti mišrų etapų derinimo būdą: vienam etapui nepasibaigus – pradedamas kitas etapas.

Mišrus etapų derinimas

Pliusai: T mažesnis, Minusai: gali reikti perdaryti

Tprojektavimo=
Skaitiklį mažinti, o vardiklį didinti.
Doriginalių – mažinama įdiegiant standartizaciją, unifikavimą;
tvnt. – mažinama kompiuterizuojant;
A – atitinkamų darbo vietų skaičių didinti;
p – pamainos darbo vietų skaičių didinti;
tpam. – didinti;
Kišdirbio normų – didinti (kvalifikacijos didinimas didina išdirbį).

7. JIT IR KANBAN DIEGIMAS

JIT – tiksliai laiku –gamybos organizavimo filosofija, kuri siekia maksimizuoti efektyvumą ir išvengti bet kokios formos nuostolių, reikalaujanti visų darbuotojų pastangų, veikianti visas įmonės veiklos sferas (įskaitant medžiagų pirkimą, marketingą, personalo vadybą ir t.t.).
Būtinos sąlygos įdiegti sistemas JIT arba KANBAN:
1. turi būti kokybės rateliai (būreliai);
2. turi būti TQC – visuotinė kokybės kontrolė;
3. reikia sukoncentruotos įmonės:
– supaprastintos organizacinės valdymo struktūros;
– sumažinto gaminių ir procesų skaičiaus (specializavimas, standartizavimas).
4. TPM – visuotinė naši įrengimų priežiūra;
5. sumažintas perderinimo (reguliavimo) laikas;
6. įdiegti grupinę technologiją (kada technologija tinka panašių gaminių grupėms);
7. pastovus darbo krūvis;
8. daugiafunkciniai (plačios kvalifikacijos) darbuotojai;
9. kortelių KANBAN įdiegimas;
10. pirkimas tiksliai laiku (JIT).

JIT sistemos privalumai:
• geresnė kokybė
• mažiau broko
• mažėja atsargos žaliavoms
• mažiau nebaigtos gamybos (mažiau apyvartinio kapitalo)
• daugiau darbo grupėms
• didesnė darbuotojų motyvacija
• padidėjęs darbininkų ir įrengimų efektyvumas. Reikia siekti didesnio darbininkų našumo, įrengimų efektyvumo
• sumažėję plotai (mažiau atsargų)
• padidėjęs našumas

KANBAN kortelės: gamybinės ir transportinės.
Tipai:
– su 1 kortele (gamybinė kortelė);
– su 2 kortelėmis (gamybinė ir transportinė kortelė).
Gaminti negalima, kol nėra gamybinės kortelės.
Transportuoti negalima, kol nėra transportavimo kortelės.

Sistemos JIT elementų (kortelių ir gaminių sekos) skaičiavimas.

y = Nd(Tlauk.+Tgam.)(1+x) / A

(Nd – planuojamas detalių sunaudojimas per dieną vienetais, naudojančiame darbo centre.
Tlauk. – vidutinis laukimo laikas, kol vėl bus pripildytas konteineris (laikas, kai kortelė nukabinama nuo vieno konteinerio ir prikabinama prie kito konteinerio.

Tgam. – vidutinė, telpančio į konteinerį, detalių gamybos trukmė, t.y. laikas, kuris praeina nuo momento, kai gamybinė kortelė įdedama į dėžutę iki to momento, kai galima kabinti prie užpildyto konteinerio. Dienos dalimis matuojama.
x – koeficientas, įvertinantis galimą sistemos neefektyvumą(atsargos koeficientas).
A – standartinio konteinerio talpa detalėmis. Ji turi būti mažesnė negu 10 % tos detalės sunaudojimo per dieną.)

Uždavinys. Įmonėje per dieną sunaudojama 500 vnt. tam tikrų detalių, o į standartinį talpintuvą telpa 25 vnt. Vidutinė trukmė nuo momento, kai gamybinė kortelė įdedama į gamybinių kortelių dėžutę iki momento, kai ji pritvirtinama prie pilno talpintuvo yra 0,23 dienos. Vidutinis laikas, kurį praeina transportinė kortelė yra 0,02 dienos. Vadovybė nustatė x= 0,2.
(1)Apskaičiuoti reikalingų KANBAN kortelių skaičių;(2)Apsvarstyti būdus jų skaičiui mažinti;(3)Aptarti tokio mažinimo teigiamas ir neigiamas pasekmes.

(1) y= 500*(0,23+0,02)*(1+0,2)/25 = 6 kortelės
(2) Vienas iš būdų mažinti kortelių skaičių – mažinti x, mažinti gaminimo laiką.
(3) Sumažėjus kortelių skaičiui – mažėja apyvartinis kapitalas (pliusas). Mažiausias nukrypimas – trūkumas detalių (minusas).
JIT arba KANBAN sistemos diegiamos:
♦ Tose įmonėse, kur gaminami sudėtingi, stambiaserijiniai gaminiai(automobilių gamyboj ir pan.), susidedantys iš daugelio mazgų ir gaminami serijomis.
♦ Prekybos įmonėse (apyvartinio kapitalo mažinimas, sandėlių mažinimas).
Uždavinys. Surinkimo linijoje surenkami dviejų modelių sunkvežimiai B ir D. Vienam sunkvežimiui B surinkti reikia 12 min, o kitam – 8 min. Per 8 val.pamainą reikia surinkti po 24 abiejų tipų sunkvežimius. Parinkti miniciklo ir ciklo trukmę, suderinti jas su pamainos trukme, sudaryti puikiai subalansuotos mišrios sekos schemą.
Puikiai subalansuota – reiškia, kad dirba miniciklais ir tie ciklai tarpusavyje lygūs ir vienodi. Per miniciklą surenkamas tam tikras sveikas skaičius gaminių. Keli miniciklai sudaro ciklą. Ciklas kartojamas per pamainą kelis kartus. Miniciklo trukmė turi būti kuo mažesnė, kad būtų įšaldyta kuo mažiau lėšų į 3 rūšių atsargas (medžiagų, nebaigtos gamybos, gatavos produkcijos).

24B+24D=48 vnt./dienai
Vidutiniškai per 1 val.reiktų pagaminti 3B+3D=6 vnt./valandai
Miniciklas =12 min
12/12=1B 12/8=1.5D – šis miniciklas netinka, nes 1,5 D – nesveikas skaičius.
Miniciklas=8 min (netinka apskaičiavus)
Miniciklas =24 min
24/12=2B 24/8=3D – tinkamiausias variantas pagal sąlygą.
8h=480 min
480/24=20 kartų kartoti miniciklus.
Miniciklas = 48 min
48/12=4B 48/8=6D
Miniciklas=72 min
72/12=6B 72/8=9D ir t.t.
480/72=6,6666. Miniciklai nesusiderina su pamainos trukme, nes nesveikas skaičius.

CIKLAS
Modelių seka B;B D;D;D B;B D;D;D B;B
Operacijų trukmė 12;12 8;8;8 12;12 8;8;8 12;12
Miniciklo trukmė 24 24 24 24 24
Viso ciklo trukmė 120 min = 2 val.

Diegiant JIT sistemą, gali priešintis (šios sistemos diegimui):
1. darbininkai (reikia būti lankstesniems, prisiimti didesnę atsakomybę);
2. vadovai (didelė atsakomybės dalis teisių ir pareigų perkeliama darbininkams, todėl vadovai jaučiasi, turintys mažiau galių ir įtakos);
3. tiekėjai (turi dirbti labai tiksliai, būti patikimais, žymiai daugiau rūpesčių).
Gamyba su minimaliais ištekliais(Lean production; įdiegus tokią sistemą, vietoj 2 dalių reiks 1(2:1))
Šios gamybos privalumai:
1. Kokybės pagerėjimas
2. Išlaidų sumažėjimas (produkcijos vienetui)
3. Apyvartinio kapitalo apyvartumo padidėjimas
4. Pateikimo terminų sutrumpinimas, gaminių įvairovės didinimas.
Būdai tam pasiekti:
1. Valdymo struktūros supaprastinimas;
2. Autonominių padalinių sukūrimas;
3. Savivaldžių darbininkų grupių kūrimas (brigadų kūrimas);
4. Darbų etapų mišrus suderinimas;
5. Visuotinės kokybės vadybos įdiegimas (TQM);
6. Kokybės būrelių, visuotinės našios priežiūros būrelių kūrimas;
7. MOB sprendimų įdiegimas (gaminti patiems ar pirkti);
8. JIT įdiegimas;
9. Patikimų tiekėjų parinkimas.

8.LANKSČIŲ GAMYBOS SISTEMŲ DIEGIMAS

Lietuvoje LGS yra finansiškai nepasiekiamos (LGS – galima greitai pereiti nuo vienos gamybos prie kitos; turi būti didelė rinka), todėl Lietuvai aktualesnis ir priimtinesnis robotizavimas.
Robotų ekonominio efekto skaičiavimų pvz.: Jei roboto kaina 20 000 USD (arba 80 000 Lt), jo eksploatavimo išlaidos per metus 10 proc.nuo investicijų sumos. Jis pavaduoja po 1 darbininką kiekvienoj pamainoj. Dirbama 2 pamainom. Jeigu vidutinis darbininko darbo užmokestis apie 800 Lt, to roboto tarnavimo trukmė – 8 metai. Naudojama tiesinė nusidėvėjimo skaičiavimo metodika ir robotas dirba 1,5 karto našiau už žmogų. Kokia atsipirkimo trukmė?
Tatsipirk=Investicijos/(sutaupytas operatoriaus DU per metus+įmokos Sodrai)*npamainų*Knašumo-eksploatavimo išlaidos – nusidėvėjimas

Tatsipirk= 80000/(800*12 + 0,31*9600)*2*1,5 – (80000*0,1) – (80000 / 8) = 80000 / 19000 = > 4 metai

Robotai turi atsipirkti iki 3 metų, tuomet sakoma, jog tai labiausiai apsimoka.
Robotizavimas nesukuria darbo vietų (darbo vietų skaičius mažėja). Robotus galima įdiegti ten, kur pavojinga, kur žmonės nenori dirbti. Robotų našumas didesnis, taupo darbo užmokestį. Jei robotai sujungiami į sistemą, sukelia žmogui psichologinę įtampą, būnant tarp robotų, o ne tarp žmonių.
Etinės robotizavimo pusės problemos:
1. Įspėti darbuotojus iš anksto dėl atleidimo iš darbo;
2. Suteikti sąlygas kvalifikacijos kėlimui;
3. Ar darbininkų išsilavinimas leidžia jiems kelti kvalifikaciją.

9. GAMYBINIŲ OPERACIJŲ STRATEGIJA

Strategija: 1)nustatyti tikslus;2)nustatyti priemones ir būdus tiems tikslams pasiekti;3)įvertinti laiką.

Operacijų strategija – ilgalaikis veikimo planas, nustatantis, kaip įmonė gamins prekes bei teiks paslaugas ir nurodantis veikimo kryptis, ką turi daryti operacijų funkcija, kad būtų įvykdyta visos įmonės strategija. (N.Garther)
Operacijų strategija – visuminis modelis sprendimų ir veiksmų, nustatančių operacijų vaidmenį, tikslus bei veiklos būdus, kad jie prisidėtų ir paremtų visos įmonės verslo strategiją. (T.Hill)
Strategijoms keliami reikalavimai:
1. turi atitikti įmonės tikslus;
2. turi būti priimtinos pagal įgyvendinimo realumą;
3. turi būti suderintos tarpusavyje (įmonės strategija+marketingo str.+finansų str.+personalo vadybos str. + gamybos str.+mokslinių tyrimų ir veiklos str.);
4. turi būti pastovios per tam tikrą laiką;
5. turi būti parengta rašytine forma;
6. turi būti suderintos su etika (kad produkcija būtų saugi, kad būtų galima perdirbti).
Modelis pagal T.Hill:

Įmonės klientų įtaka Įmonės konkurentų įtaka

Santykinė įtaka

Įmonės produkto fazė jo gyvavimo cikle
Pagal T.Hill klientai skiria 3 veiksnius (klientų įtaka):
1. laimintys užsakymus veiksniai(juos labai vertina pirkėjai)

Patrauklumas
vartotojams

Veiklos rezultatai
2. įvertinamieji (būtinieji) veiksniai

Patrauklumas
vartotojams

Veiklos rezultatai
3. mažiau svarbūs veiksniai

Patrauklumas
vartotojams

Veiklos rezultatai

Hill nuopelnas: pirmasis išskyrė šiuos veiksnius ir pirkėjo apsisprendimą pirmasis išanalizavo.
Taip pat labai svarbi konkurentų įtaka. Strategijos pasirinkimas taip pat priklauso nuo įmonės produkto fazės jo gyvavimo cikle.
Pirkėjo norai Operacijų valdymo uždaviniai
Žema kaina Mažinti savikainą
Aukšta kokybė Gerinti kokybę
Greitas pateikimas Trumpinti gamybos ciklą Tc
Patikimas pristatymas Didinti gamybos ir transportavimo patikimumą
Servisas Gerinti servisą
Platus asortimentas, gaminių įvairumas Būti lankstiems
Inovatoriškumas Būti lankstiems

T.Hill siūlo sudarinėti operacijų strategiją pagal 5 žingsnius (etapus):
1 žingsnis(etapas) 2 3 Gamybos operacijų strategija
Nustatyti korporacijos uždavinius Parengti marketingo strategiją Išsiaiškinti svarbiausius lemiamus veiksnius Proceso parinkimas Infrastruktūros parinkimas
1.augimo tempai
2.pardavimų pelningumas
3.turto pelningumas
4.pinigų srautai
5.finansinis įsiskolinimas 1.produktų ar paslaugų rinkos bei segmentai
2.produktų bei paslaugų įvairovė
3.kiekiai
4.standartizuoti gaminiai ar pritaikyti pirkėjui
5.inovacijų tempai 1.kaina
2.kokybė
3.greitas pristatymas
4.pristatymo patikimumas
5.produktų įvairovė
6.produktų dizainas
7.servisas
8.prekės ženklo įvaizdis 1.proceso technologija
2.alternatyvūs pasirinkimai
3.atsargų vaidmuo
4.pajėgumai būtini laikotarpiui, išdėstymas 1.organizacinė struktūra
2.apmokėjimo sistemos
3.planavimo ir kontrolės sistemos
4.darbų paskirstymas

Modelis pagal R.Schroeder Iš referato
Gamybinę strategiją apibūdina 4 komponentais: misija, tikslai, išimtinė kompetencija ir politika. Šie komponentai padeda nuspręsti,kokių tikslų gamyba turėtų pasiekti ir kokiais būdais.

Įmonės strategijos pasirinkimo alternatyvos būdai:
1. pasikviesti užsienio konsultantus, kurie padėtų parengti visos įmonės ir operacijų strategijas;
2. gamybos audito anketos (klausimynai). Jas sudaro klausimai apie produktą, apdirbimo technologiją, veikiančią kontrolės sistemą bei darbo jėgą.
Jei atitikimo procentas 90-100 % – puiki strategija; 70-79 % – patenkinama; mažiau 60 % – labai bloga str.

Vienas iš būdų rengti gamybinę strategiją – ruošti klausimus ir suskaičiuoti rezultatus.

Iš referato

Strateginio planavimo nauda:
1. įveda drausmę, nes priverčia vadybininkus rūpestingai ir periodiškai žiūrėti į priekį;
2. reikalauja rimto, nuoseklaus svarstymo apie tikslus, strateginius dalykus ir išteklių paskirstymą;
3. skatina ilgesnių laikotarpių analizę, palyginus su tuo, kas daroma įprastai;
4. sudaro pagrindą įvertinti ir suvienyti trumpalaikius planus;
5. prailgina laiko horizontą (tiek į ateitį, tiek į praeitį);
6. sukuria informacijos sistemą;
7. sukuria konkurencinį ginklą ir taip padeda laimėti užsakymus;
8. padeda suburti vadybininkų kolektyvą;
Susiejimas:
Gamybos strategijos faktoriai laike:
Finansų strategija

Marketingo strategija

Gamybos strategija

Reikia, kad strategijos būtų tarpusavyje susietos (vienodo ilgio).

Operacijų strategijų tipai: (kurie labiau skiria dėmesį)
1. išlaidų mažinimas
2. inovacijų įvairovė

Leave a Comment