PREKIŲ KOKYBĖS VEIKSNIAI KOKYBĖS ĮVERTINIMAS

PREKIŲ KOKYBĖS VEIKSNIAI KOKYBĖS ĮVERTINIMAS
Kokybės sąvoka, kokybės reikalavimai, jų grupavimas
Kokybė – viena sudėtingiausių sąvokų, sutinkamų žmogaus veikloje. Kokybės sąvokos sudėtingumas reiškiasi tuo, kad ji turi daugelį tyrimo aspektų. Kiekvienas iš jų reikalauja specialaus tyrimo ir turi atskirą tikslą..
Paskutiniu metu gaminamų produktų kokybę nagrinėja ir kai kurios naujos mokslų kryptys: kvalimetrija (mokslas apie kokybės kiekybinės išraiškos dėsningumus), techninė estetika (visuma žinių apie meninį konstravimą, dekoratyvines medžiagų savybes), ergonomika (nagrinėjaa mašinų ir aplinkos ypatybių įtaką žmogui šiuolaikinėje gamyboje) ir t.t.
Produkcijos kokybė pirmiausia susijusi suu darbo produkto naudingumu žmogui, jo vartojamąja verte.
Kadangi visuma produkto savybių apibūdina jo kokybę, tai logiška tvirtinti, kad kokybė sudaro materialinį vartojamosios vertės pagrindą, reiškiasi kaip naudingumo šaltinis.
Vartojamoji vertė ir kokybė yra tapačios sąvokos. Trumpai kokybe apibudinama, kaip objekto savybių visuma, įgalinanti tenkinti išreikštus ir numanomus vartotojų poreikius. Kai kurie kokybės specialistai siūlo išplėsti kokybės sampratą, ją sieti ne tik su vartotojų poreikiais, bet ir su žmonių sveikatos išsaugojimu, teigiamu poveikiu aplinkai ir visuomenei.
Kokybė, kaip produkto tam tikrų savybių visuma, roodo produkto gyvavimo ciklo ypatumus. Produkto gyvavimo ciklą sudaro kūrimo (projektavimo), gamybos, realizavimo ir vartojimo etapai. Produktą kuriant ir gaminant formuojamos savybės, lemiančios kokybę. Realizuojant stengiamasi šias savybes išsaugoti, jų nepabloginti. Vartojamo produkto savybės turėtų visiškai atitikti vartotojo poreikius. Vartotojų po

oreikių tyrimo išvados naudojamos naujo produkto savybėms kurti (projektuoti).
Kai kurie autoriai siūlo kokybės sąvoką apibrėžti taip: kokybė – tai produkto savybių, galinčių tenkinti tam tikrus vartotojo poreikius pagal paskirtį, visuma.
Produkto ypatybės yra objektyvios savybės, galinčios pasireikšti produktą vartojant ir eksploatuojant. Savybės būna paprastos (nedalomos į kitas) ir sudėtinės (sudarytos iš paprastų savybių).
Produkto savybės, kurios gali būti vienokiais ar kitokiais budais ismatuotos ir kiekybiškai išreikštos vadinamos kokybės reikalavimais. Šiais reikalavimais [vertinama, kokiu konkrečiu laipsniu produkcija gali tenkinti konkrečius poreikius. Orientuojantis ĮJUOS, [gyvendinamos priemonės kokybei gerinti.
Produkcijos kokybės reikalavimų nomenklatūra labai gausi. Ji priklauso nuo gaminių tipų, rūšies paskirties, naudojimų sąlygų, vietos ir laiko. Paprastą savybę apibūdinantys reikalavimai vadinami vienetiniais, o sudėtines savybes – kompleksiniais. Be to kokybės reikalavimai skirstomi į pagrindinius, apibūdinančius pagrindinę produkto savybę ir inntegralinius, – pateikiančius kelių savybių bendrą charakteristiką.
Įvairūs autoriai pateikia savas kokybės reikalavimų grupes. Nuolatinės reikalavimų sistemos dar nėra. Ne maisto prekių kokybės reikalavimus siūloma grupuoti į socialinės paskirties, funkcinių, patikimumo, ergonominių, estetinių, ekologinių ir saugaus vartojimo reikalavimų grupes. Žemiau pateiktoje lentelėje yra nurodyti ne maisto prekių vartojamųjų savybių kokybes reikalavimai.

Vartojamosios savybės Kokybės reikalavimai
1. Socialinės savybės Tinkamumas būtiniems visuomenės poreikiams tenkinti.Reikšmė įvairioms vartotojų grupėms.Atitikimas optimalų asortimentą.Moralinis naujumas (senumas).Socialinis adresas (kokiai vartotojų grupei – vaikams, moterims, pensininkams ir kt. – gaminys skirtas.
2. Funkcinės savybės TobulumasUniversalumasPakeičiamumas (tinkamumas pagalbinėms funkcijoms atlikti arba būti pa

anaudotam be jo savybių pakeitimų vietoje kito to paties reikalavimams tenkinti).
3. Patikimumo savybės Ilgaamžiškumas (lemia medžiagos ir žaliavos, konstrukcija).Negendamumas (sugebėjimas nenutrūkstamai dirbti)Pataisomumas (jeigu nėra, gaminys nepatikimas).Suderinamumas (tinkamumas būti panaudotam kartu su kitu objektu (daiktu) tam tikriems reikalavimams tenkinti).Garantiniai terminai (darbo devėjimo ir t.t.); patikimumas didėja jei yra garantija.Galimybės transportuoti, laikyti, perkrauti (turi būti atitinkami kabliai, atskirų gaminio detalių, mazgų įtvirtinimo priemonės ir kt.)
4. Estetinės savybės Forma (jos atitikimas madą, stilių, prekės paskirtį, formos racionalumas, originalumas, informacinis išraiškingumas).Konstrukcijų dydžių proporcingumas.Kompozicijos tobulumas.Spalvingumas, spalvinis suderinamumas.Ansambliškumas (derinimas prie aplinkos kitų daiktų).Atliktų darbų kokybė.
5. Ergonominės savybės Higieniškumas (leidžia žmogaus odai kvėpuoti, sugeria drėgmę).Antropometrinės savybės (atitikimas žmogaus kūno matmenis – ugį, apimtį per pečius, krūtinę ir pan.).Fiziologinės savybės (prekės atitikimas galimybes išreikšti žmogaus energiją, jėgą, greitį, regėjimo, klausos ir kt. Savybes).Psichologinės savybės (drabužiai, baldai ir kt. Neturi sudaryti psichologinio diskomforto, atitikti laiką, madą ir kt.)
6. Saugaus vartojimo savybės Elektrinis saugumas.Cheminis saugumas.Biologinis saugumas.Mechaninis saugumas.Gaisrinis saugumas (nedegamumas).Radiologinis saugumas.Transporto priemonių saugumas.
7. Ekologinės savybės Žalingo poveikio aplinkai lygis vartojant, laikant, transportuojant prekę.
8. Ekonominės savybės Eksploatavimo ekonomiškumas.Sąnaudos prekei įsigyti.Technologiniai rodikliai.

Socialinės paskirties reikalavimai apibūdina gaminį, kaip jis gali atitikti vartotojų ir jų grupių poreikius. Jiems priskirtini: prekių socialinės paskirties ir vartojimo tipas, palydintieji socialiniai efektai, moralinis naujumas (senumas).
Funkciniai reikalavimai apibūdina gaminį, kaip jis gali atitikti tikslinę paskirti ir gebėti tenkinti poreikius. Šie reikalavimai būtų tokie: pa

agrindinės funkcijos vykdymas, pagalbinės funkcijos vykdymo tobulumas, naudojimo universalumas.
Patikimumo reikalavimai apibūdina gaminio patikimumą vartoti. Šį rodiklį apibūdina daug gaminio savybių.
Ergonominiai reikalavimai apima savybių, susijusių su žmogumi ir aplinka, kompleksą. Juos sudaro higieniniai, antropometriniai, fiziologiniai ir psichofiziologiniai bei
psichologiniai kompleksiniai reikalavimai, o šie sudaryti iš vienetinių. Psichologinis reikalavimas – naujo gaminio nežinomų savybių nepriimtinumas žmogui.
Estetiniai reikalavimai aprėpia gaminio informacinį išraiškingumą, formos racionalumą, kompozicijos vieningumą, prekės išvaizdos tobulumą.
Ekologiniai reikalavimai apibūdina nuodingų medžiagų, atsiradusių produktą laikant, transportuojant, vartojant įtaką aplinkai.
Saugaus vartojimo reikalavimai – tai yra nekenksmingumas, žmogaus saugumas vartojant.
Maisto produktų kokybę apibūdina maistinė, biologinė, fiziologinė, energetinė vertė.
Šias savybes apibūdina ne tik cheminė sudėtis, bet ir fizinės savybės – forma, dydis, tankis, struktūrinės, mechaninės, optinės, sorbcinės ir kt. savybės. Fizinėms savybėms turi įtakos vandens būklė, jo formos. produkto temperatūra, gamybos būdas.
Pastaruoju metu kokybės gerinimas yra visuotinas reiškinys pasaulyje. Gera gaminio kokybė – paklausos garantija. Tai kiekvieno gamintojo ir komercijos sferos darbuotojo rūpestis, ypač kai gamyba technikos progreso dėka pasiekė didelį našumą ir tapo masine. Valstybių vyriausybės visokeriopai skatina kokybės gerinimą. Priemonės:
gaminių atestacija, kokybės ženklo suteikimas, aukštos kokybės produkcijos protegavimas į tarptautines parodas, muges ir kt.
Prekių kokybės veiksniai
Prekių kokybė priklauso nuo daugybės veiksnių. Juos suskirstyti galima i tris grupes:
1.Veiksnius, kurie tiesiogiai veikia prekės kokybę. Jiems priklauso medžiagos, žaliavos ir komplektuojantys gaminiai, gaminių ko
onstrukcija (projektavimo, modeliavimo kokybė), technologinių procesų kokybė, įrengimų kokybė, normatyvinių dokumentų kokybė.
2.Veiksnius,kurie skatina (stimuliuoja) prekių kokybę:
• Gamybos socialinis ir ekonominis tikslingumas;
• Darbuotojų materialinis suinteresuotumas,
• Sankcijos, kurios taikomos už žemos kokybės produkcijos gamybą;

Konkurencija.
3.Veiksnius, kurie padeda išsaugoti kokybę: prekių laikymo, realizavimo sąlygos, pakavimas, prekių ir pakuotės ženklinimas, prekių transportavimo sąlygos, prekių parengimas rinkai, prekių priežiūra ir eksploatavimo sąlygos.
Sąlyginai visus prekių kokybę lemiančius veiksnius galima suskirstyti Į dvi grupes:
• Objektyvius. Jie yra pastovūs, pvz.: gaminių konstrukcija, gamybos techninis lygis (gamybos mechanizavimas, technologijos šiuolaikiškumas).
• Subjektyvius. Jie yra susiję su žmogaus veikla ir priklauso nuo žmogaus sugebėjimų, nuo žmogaus požiūrio į gamybines funkcijas. Tai profesinis meistriškumas, bendro išsilavinimo lygis, asmeninis žmogaus suinteresuotumas darbo rezultatais.
Prekių kokybei taip pat turi įtakos daugelis kitų veiksnių: darbo organizavimo formos. moralinės skatinimo priemonės, prekybos įmonių ir organizacijų atsisakymas priimt; nekokybišką produkciją. prekių kaita, produkcijos atestacija, kokybės kontrolės

Tiesiogiai kokybę veikiantys veiksniai
Veiksniai, kurie tiesiogiai veikia kokybę yra šie:
“l.Žaliavos ir medžiagos. Žaliavos – tai žemės ūkio produkcija, chemijos bei iškasamosios pramonės ir kita produkcija. Salia sąvokos “žaliava° sutinkamos sąvokos:
“pusgaminis” – nebaigta gaminti produkcija, pvz.; kailių pusgaminis, mėsos pusgaminis ir kt, “ruošinys” – užbaigtas ruošti gaminys, kurį reikia tik įmontuoti į kurį nors agregatą, įrengimą mechanizmą.
Nuo žaliavos sudėties, kilmės ir kokybės priklauso baigtos produkdjos savybės ir kokybė, todėl reikia žinoti žaliavos cheminę sudėtį.
Žaliavų pagal cheminę sudėtį skirstymas:
• Neorganinės medžiagos. Joms priskiriami metalai, lydiniai, silikatai, mineralai, brangakme-niai (plačiai naudojami tiksliojoje mechanikoje), dirbtiniai mineralai (malachitai).
• Organinės medžiagos. Jos gali būti gamtinės (baltymai, angliavandeniai, celiuliozė, maistinės rūgštys ir kt.), dirbtinės (kaučiukas, guma, kapronas ir kt.). Organinės medžiagos taip pat gali būti gyvulinės (vilna, natūralus šilkas, kaulai) ir augalinės (linai, kanapės, vaisiai, daržovės) kilmės.
2.Gaminių konstrukcija. Konstrukcija – tai detalių ir mazgų derinys ir jų tarpusavio sąveika. Konstrukcija priklauso nuo projektavimo, modeliavimo, parengtų normatyvinių dokumentų kokybės.
Techniškai sudėtingos produkcijos gamyboje didžiulę reikšmę kokybei turi detalių ir mazgų unifikavimas, pakeičiamumas ir standartizavimas. Pastaruoju metu gamyboje plačiai praktikuojami transformuojamieji ir sekcijiniai kombinuoti elementai, kurie leidžia įvairinti interjerą ir gaminių panaudojimą. Tai būdinga baldams, šaldytuvams, televizoriams, skalbimo mašinoms.
3.Technologinis procesas. Jo metu visos žaliavos ir medžiagos veikiamos mechaniškai, termiškai, chemiškai ir iš esmės formuojama baigtos produkcijos kokybė. Šiuolaikinis technologinis procesas vystomas jį mechanizuojant, automatizuojant ir vykdant programinį valdymą, o tai priklauso nuo įrengimų, prietaisų, technologinių linijų kokybės.
4.Techninės kokybės kontrolės priemonės. Gamybos technologinio proceso išdava – baigtas produktas. Prieš patenkant į baigtos produkcijos sandėlį vienaip ar kitaip tikrinama jo kokybė. Tam reikalinga techninė įranga ir priemonės. Ypač svarbu tikrinti techniškai sudėtingos konstrukcijos produktų funkcionalumą ir patikimumą.
Toliau aptariamas tiesiogiai maisto kokybę apibūdinantis veiksnys – energetinė vertė.
Maisto produktų mitybinę vertę apibūdina maisto medžiagų sudėtis, jų kiekis ir energetinė vertė. Maisto medžiagos teikia energiją vykstant jų biologinės oksidacijos procesui žmogaus organizme (virškinimo sistemoje). Energetinė vertė išreiškiama kilokalorijomis (kcal) arba kilodžiauliais (kJ), kuriuos teikia 100g (100ml) maisto produkto. Energiją teikia tik kai kurios maisto medžiagos. Yra apskaičiuota kiek 1g maisto produkto išskiria energijos:
Riebalai – 9,3 kcal – 37 kJ
Angliavandeniai – 4 kcal -17 kJ
Baltymai -4kcal -17kJ
Etilo alkoholis – 7 kcal – 29 U
Organinės rūgštys – 3 kcal -13 kJ
Norint apskaičiuoti 100g maisto produkto energetinę vertę, reikia žinoti, kokių irkiek maisto medžiagų yra jame. Žmogaus organizmas nevienodu laipsniu įsisavina įvairiuose produktuose esančias maistines medžiagas. Įsisavinimą lemia maisto produkto sudėtyje esančios ląstelienos kiekis (ji įsisavinama sunkiai), jos struktūra, riebalų lydymosi

(temperatūra (jei ji aukštesnė negu žmogaus kūno, riebalai įsisavinami sunkiau), baltymų struktūra, vandens kiekis ir kt. Fiziologai yra apskaičiavę maisto įsisavinimą, jis išreiškiamas procentais (%). Taigi maisto energetinės vertės išraiška gali būti dvejopa: teorinė (maksimali) ir praktinė (įvertinus įsisavinimo laipsnį).
Produkto vieneto (ar porcijos) energetiniai duomenys leidžia praktiškai apskaičiuoti per dieną vartojamo viso maisto energetinę vertę ir įvertinti mitybos racionalumą. Fiziologai yra apskaičiavę racionalios mitybos normas skirtingų lyčių ir amžiaus grupių asmenims, dirbantiems įvairaus sunkumo darbą. Pavyzdžiui, 18-35 metų moterų, dirbančių protinį darbą, paros energetinis poreikis – 1500-1900 kcal, dirbančių lengvą fizinį darbą – 1800-2100 kcal. Apskaičiuota ir vartojimo per tam tikrą laikotarpį (per mėnesį, metus) struktūra. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai per daug vartoja miltinių gaminių, bulvių, gyvulinių riebalų, per mažai – daržovių ir vaisių, augalinių aliejų.
Vartojamo maisto medžiagos teikia žmogui ne tik energiją. Jos skatina augimą, vystymąsi, palaiko gyvybę.
Skatinantys prekių kokybę veiksniai
Pagrindiniai veiksniai, skatinantys kokybę:
1.Gamybos socialinis ir ekonominis tikslingumas ir efektyvumas. Jis priklauso nuo gamintojo. Jei gamintojas yra įsitikinęs, kad produkcija yra reikalinga visuomenei, turi paklausą ir tenkina visuomenės poreikius, jis būtinai sieks, kad gaminama produkcija būtų aukštos kokybės. Priešingai, jeigu gamintojas nesupranta socialinės produkto reikšmės, praktinio jo pritaikymo, jo požiūris [ gaminamą ,produktą nevienareikšmis. Daugelis gamintojų žiūri į atliekamą darbą abejingai. Ypač tai aktualu detales gaminančiose įmonėse, nes detalės paskirtis gamintojui dažnai ne visai suvokiama.
2.Darbuotojų materialinis suinteresuotumas. Išvystytos ekonomikos šalyse šis veiksnys ypatingai reikšmingas. Kokybės gerinimas ‘iš esmės pasiekiamas geru darbo apmokėjimu. Tam tikrą reikšmę produkcijos kokybei turi ir darbo jėgos rezervų egzistavimas. Yra skiriamos dvi pagrindinės apmokėjimo už darbą sistemos:
• Laikinio darbo apmokėjimo. Kai mokama už atitinkamos trukmės – dienos. savaitės, mėnesio – darbą. Ši apmokėjimo sistema naudojama. kai sunku ar beveik neįmanoma išmatuoti darbo kiekio ir kokybės. Jei mokama atsižvelgiant į darbo laiką, daug kas priklauso nuo darbuotojų sąžiningumo. Paprastai laikinį darbo užmokesti gauna žmonės, kurie dirba mėgstamą darbą ir gerai jį išmano. Tuomet ir darbdavys tai įvertindamas pasitiki jo atidumu, profesionalumu ir atitinkamai jį atlygina. Laikinis darbo apmokėjimas dar gali būti: laikinis-premijinis, laikinis-progresyvinis, laikinis-regresyviais (kai už aplaidžiai dirbamą darbą atlyginimas mažinamas).
• Vienetinio darbo apmokėjimo. Kai mokamas tam tikras užmokestis už pagamintos produkcijos kiekį. Kuo sparčiau darbuotojai dirba, tuo daugiau vienetų pagamina ir tuo daugiau uždirba. Vienetinė sistema dar gali būti: vienetinė-progresyvinė, vienetinė-premijinė, vienetinė-regresyvinė.
3.Sankcijos už prekių kokybės pažeidimus. Nuobaudos gali būti:
• Materialinės – atlyginimo mažinimas, perkėlimas į mažiau apmokamą darbą, atleidimas iš darbo.
• Moralinės – įspėjimas, viešas įspėjimas, viešas papeikimas. 4.Konkurencija. Šią sąvoką reikia suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Plačiąja -kiekviena įmonė siekdama išsilaikyti rinkoje, turi stengtis į rinką tiekti geros kokybės, t.y. paklausią produkciją. Kitaip įmonė žlugs. Siaurąja – kiekvienas darbuotojas žino, kad blogai dirbdamas, gali būti pakeistas kitu, darbo rinkos rezerve esančiu (bedarbiu).

Prekių transportavimas
Geografiškai gamintojas gali būti nutolęs nuo prekės rinkos. Ekonominiais motyvais gamintojai daznai prekę gamina tose vietose, kur sukaupti žaliavų ištekliai darbo jėga. Įvairius gaminoius reikia transportuoti. Transporto ūkio paslaugomis naudojasi didmeninės, tarpininkavimo ir mažmenines prekybos įmonės. Be transporto sistemos neįmanomas efektyvus ukio funkcionavimas.Transporto sistemą sudaro:
1. Sausumos transportas:
• geležinkelių – pigus, naudojamas tolimiems pervežimams bet ne visur priimtinas ir patogus;
• automobilių – operatyvus, patogus, bet brangus;
• vamzdynų – patogus, pigus eksploatuoti, bet reikalauja didelių pradinio kapitalo investicijų;
• kinkomasis – svarbesnio vaidmens neatlieka, atgyvenęs.
2. Vandens transportas:
• upių;
• jūrų.
Tai pigiausia transporto rūšis, bet ne visur priimtina.
3. Oro transportas:
• lėktuvai – greita, bet labai brangi transporto rūšis;
• malūnsparniai – naudojami specifinės paskirties gaminiams transportuoti ir juos (tiltus, viadukus, aukštuminių statinių konstrukcijas) montuoti.
Kiekvienos rūšies transporto ekonominė ir techninė struktūra skirtinga ir gali užtikrinti skirtingo lygio transporto paslaugas. Pasirenkant transportavimo būdą ir transporto rūsį, reikia įvertinti šiuos kriterijus:
• vežėjo galimybes ir patirtį. Reikia įvertinti vežėjo sugebėjimus aprūpinti įranga ir paslaugomis, reikalingomis konkrečioms prekėms transportuoti Įranga turi užtikrinti temperatūros, drėgmės kontrolę, specialias pervežimo sąlygas Bet kuris šiuolaikinės transporto sistemos dalyvis turi galimybę apsirūpinti specializuotomis transporto priemonėmis:
– maisto prekėms pervežti: refrižeratoriai (su šaldymo įrengimais) -vagonai, laivai, automobiliai, motociklai, lėktuvai; izoteminės transporto priemonės – mėsos, žuvies, pieno ir kitoms prekėms pervežti; duonos furgonai; grūdovežiai; transportas gyvai žuviai pervežti ir kt.
– ne maisto prekėms pervežti: platformos automobiliams pervežti -geležinkelio, automobilių; cementoveziai – geležinkelio, automobiliai-automobiliniai betonvežiai; miškovežiai; furgonai baldams ir k.t
• pristatymo trukmę, Trumpesnė pristatymo trukmė lemia mažesnius prekių kiekio ir kokybės nuostolius;

Prekių kokybės pakitimų priežastys
Judant prekėms iš gamybos į realizavimo ir vartojimo vietas, galimi nuostoliai, susiję su gaminių kokybės blogėjimu. Kokybė gali blogėti dėl įvairių pažeidimų ir išorinio poveikio. Pagrindinės priežastys, kurios sukelia prekių savybių pakitimus transportuojant, laikant ir naudojant prekes, yra šios:
1. Fizinės-cheminės:
1.1. Drėgmė. Drėkstant ypač kinta elektroizoliacinės, šiluminės savybės, sumažėja biologinis atsparumas, nes didėja mikroorganizmų poveikis. Garuojant drėgmei, daugelis maisto produktų džiūsta, praranda prekinę išvaizdą ir kokybę. Drėgmė gali būti absoliutinė ir santykinė. Praktikoje reikia mokėti nustatyti santykinę drėgmę. Tai galima atlikti naudojantis psichrometru arba higrometru. Jeigu patalpos drėgnumas yra iki 70%, ji laikoma sausa; jeigu patalpos drėgnumas yra 71-85% – vidutiniškai drėgna; jeigu drėgnumas 85% ir daugiau – drėgna.
1.2. Temperatūra. Kiekvienai prekei (metalo dirbiniams, medienai, drabužiams, daržovėms, vaisiams ir kt.) temperatūra yra tiksliai rekomenduota. Temperatūra turi tiesioginį poveikį cheminiams, biologiniams, mikrobiologiniams procesams, fermentų aktyvumui (aukštesnėje temperatūroje jie aktyvūs).
1.3. Šviesa. Saulės šviesa neigiamai veikia daugelį prekių: kinta spalva, aktyvėja biologiniai ir mikrobiologiniai procesai, didėja trapumas, mažėja blizgesys. Ypač kinta guma, dažymo medžiagos, polimerinės medžiagos, tekstilės ir aprangos prekės, mediena,
baldai ir kt.
1.4. Oro sudėtis. Deguonis skatina oksidaciją, biocheminius procesus. Laikymo
patalpose rekomenduotinas anglies dvideginio perteklius.
2. Mechaninės. Daugelis prekių kinta esant kritiniam slėgiui, smūgiui arba kai mechaninis slėgis dažnai kartojasi. Dėl mechaninio poveikio prekės deformuojasi, sulūžta, sulinksta. Mechaninis slėgis gali atsirasti, jeigu vienas prekes apkrausime kitomis, taip pat vežant, jei prekės yra netvarkingai sudėtos.
3. Biologinės:
3.1. Mikroorganizmai (bakterijos, pelėsiai, mielės). Mikrobai pažeidžia tas prekes, kurios turi daug baltymų, angliavandenių, riebalų ir vandens. Tai būdinga maisto prekėms ir kai kurioms ne maisto prekėms (odos, kailių, medienos prekėms). Platesnė mikroorganizmų charakteristika pateikta toliau.
3.2. Kandys. Pažeidžia kailių, vilnos gaminius.
3.3. Vabzdžiai (odaėdis, grūdinukas, medienos erkė).
3.4. Graužikai (pelės, žiurkės).
4. Prekių kaimynystė. Laikant prekes viename sandėlyje, galimas vienų prekių neigiamas poveikis kitoms (teigiamo poveikio atvejai – retenybė). Didelio drėgnumo prekės gali padidinti sausųjų prekių drėgnumą ir jas sugadinti. Pastarosios supuola, pelija, pūva. Pavojinga daug lakių medžiagų (eterinių aliejų ir kt.) turinčias prekes laikyti vienas šalia kitų, nes vienos iš kitų perima nepageidaujamus (arba neleistinus) kvapus. Net ir tuo atveju, kai jos fasuotos ir patikimai įpakuotos. Pavyzdžiui, neleistina tabako prekių laikyti šalia kitų maisto produktų (mėsos, žuvies. konditerijos). Skiediklių, tirpiklių, dažų – šalia parfumerijos, kosmetikos, aprangos prekių ir kt.
Mikroorganizmai. Jie yra labai išplitę dirvoje, vandenyje, ore, sparčiai dauginasi, gali maitintis įvairiomis medžiagomis (anglimi, azotu ir kt. elementais), prisitaikyti gyventi žemoje ir aukštoje temperatūroje, mažai reaguoti [ drėgmės, deguonies pokyčius. Mikroorganizmams plisti padeda vandens ir oro srovės, gyvūnai ir žmonės.
Yra kelios mikroorganizmų rūšys: mielės, grybai, bakterijos, virusai, fagai irkt.
Netinkamai gaminant, laikant, prižiūrint, eksploatuojant prekes gali susidaryti tinkamos sąlygos plisti mikroorganizmams, kurie gadina prekes ir gali sukelti įvairias infekcines ligas.

Maisto pramonėje kai kurie mikroorganizmai panaudojami produktams gaminti. Mielės reikalingos etilo alkoholiui, alui, vynui gaminti, duonai kepti. Pieno rūgšties bakterijos ir kai kurių rūšių mielės vartojamos rūgštiems pieno produktams (rūgusiam pienui, kefyrui, sūriams ir kt.) gauti. Kai kurie mikroskopiniai grybai yra naudojami fermentinių sūrių pramonėje, kiti grybai ir bakterijos yra svarbiausi fermentų produktai, kai kurie mikrobai naudojami perdirbant linų, kanapių pluoštą.
Gamyboje naudojant biochemiškai labai aktyvius ir greitai besidauginančius mikroorganizmų štamus, kurių grynos kultūros steriliai išaugintos, geros kokybės žaliavas, tinkamą technologinių procesų sanitarijos ir higienos režimą, pasiekiamas didelis
ekonominis efektas.
Tačiau maisto produktai ir jų žaliavos, ypač vandeningos, yra gera terpė mikrobams
daugintis. Daugelio rūšių mikrobai gadina žaliavas, maisto produktus. todėl blogėja prekių kokybė, patiriami nuostoliai. Todėl būtina pažinti žaliavas gadinančius mikrobus ir mikrobiologinius procesus, mokėti apsaugoti jas nuo gedimo ir likviduoti atsiradusią, infekciją. Labai svarbu laiku ir reikliai atlikti maisto produktų gamybos, prekybos ir viešojo maitinimo įmonių mikrobiologinę ir sanitarinę kontrolę.
Nustatyta, kad palankiausia temperatūra mikroorganizmams vystytis – 20-40°C. Esant temperatūrai arti 0°C, mikrobų veikla minimaliai lėta, temperatūroje 65-95°C daugelis mikrobų žūva, bet sporomis besidauginančių mikrobų sporos lieka gyvos. 100°C ir aukštesnėje temperatūroje visos mikrobų formos žūva. Sušaldytame produkte esantis vanduo virsta kristalais, todėl mikrobų mityba ir dauginimasis neįmanomas, didžioji jų dalis žūva arba, produktą atšildžius, praranda veiksmingumą. Jeigu medžiagoje lieka mažiau nei 20% drėgmės, mikrobų gyvybinė veikla labai sulėtėja, nes padidėja medžiagos tankumas ir jų mityba nutrūksta, tačiau mikrobai lieka gyvi. Padidėjus drėgnumui, jų veikla intensyvėja. Mikrobus veikia (stabdo jų veiklą arba naikina) tam tikros cheminės medžiagos, rūgštys (acto, citrinos, benzoinė), valgomoji druska, ultragarsai, ultravioletiniai
spinduliai ir kt.
Norint daugelį prekių išlaikyti ilgai, jos konservuojamos, t.y.:
kaitinamos;
atšaldomos arba sušaldomos;
apdžiovinamos arba išdžiovinamos;
antiseptuojamos;
sūdomos;
marinuojamos;
rauginamos;
veikiamos ultragarsais;
veikiamos ultravioletiniais spinduliais ir kt.
Tačiau konservuoti galima tik tuomet, kai leidžia prekės fizinės-cheminės savybės ir nepablogėja prekinė išvaizda. bei vartojamosios savybės. Bet ir konservuotoms prekėms reikia atitinkamų laikymo sąlygų. Jų kokybė taip pat gali pablogėti dėl anksčiau minėtų
priežasčių. Tik mikrobų poveikis mažesnis.
Siekiant apsaugoti nuo visų anksčiau minėtų veiksnių arba sumažinti jų
poveikį, reikia prekes tinkamai’.
įpakuoti;
ženklinti jas arba jų pakuotę;
transportuoti;
laikyti;
parengti rinkai;
prižiūrėti ir eksploatuoti.

Prekių ir pakuotės ženklinimas

Prekių ženklinimo sąvokos, prasmė, bendrieji reikalavimai
Ženklinimas – ženklinimo rekvizitų pateikimas ant prekės ar prekės pakuotės arba bendros prekes pakuotes spausdinant, priklijuojant etiketę, naudojant pritvirtinamą ženklą, reljefu ar kitu būdu.
Ženklinimo rekvizitai – spausdintinė, rašytinė ar grafinė informacija apie preke: prekes pavadinimas, gamintojas, jo adresas, prekės ženklas, tinkamumo terminas masė tūris, pagaminimo data ir kt.’
Ženklinimas turi keleriopą prasmę:
• Informacinę. Pažinimas prasideda nuo etiketės, nes ji – pirmasis gamintojo “žodis” vartotojui. Iš pateiktos informacijos vartotojas gali palyginti ir išsirinkti tinkamiausią gaminį, Taip gamintojas atranda “savo” vartotoją, – nustato pastovius, pasitikėjimu grindžiamus ryšius.
• Instrukcinę. Ženklai, išreikšti tekstu arba simboliais (arba abiem būdais kartu) apibūdina konkretaus gaminio paskirtį, parengimo vartojimui (naudojimui) ir vartojimo (naudojimo) būdą.
• Perspėjamąją. Kai kurių gaminių sudėtyje yra pavojingų medžiagų (toksiškų, dirginančių, ėsdinančių, tirpinančių, sprogstančių, degių, oksiduojančių ir kt.). Apie tai turi būti įspėjamieji užrašai, nurodantys ypatingą riziką naudojant gaminį, ir pavojaus simboliai.
Prekių ženklinimu rūpinasi tarptautinės, regioninės, nacionalines standartizacijos organizacijos. Yra patvirtinti tarptautiniai ir regioniniai prekių ženklų standartai. Konkrečios prekės ženklinimo taisykles nustato jos standartas arba kitas normatyvinis dokumentas. Kai kurių specialios paskirties prekių ženklinimu rūpinasi atskiri valstybės valdymo organai, pvz., vaistų-sveikatos apsaugos ministerija, pirotechnikos, priešgaisrinės saugos priemonių-vidaus reikalų ministerija ir kt.
1998 m. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija patvirtino Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisykles. Taisyklės parengtos remiantis tarptautiniais, regioniniais ir Lietuvos standartais, kitais normatyviniais dokumentais ir teisės aktais.
Taisyklės reikalauja prekių ženklinimo rekvizitus pateikti valstybine kalba. Importuotas gaminys, neturintis taisyklėse numatytų ženklinimo rekvizitų, turi būti papildomai ženklinamas taip, kad atitiktų taisyklių reikalavimus, ir būtinai valstybine kalba. Jei Lietuvoje pagamintas prekes numatoma parduoti ir Lietuvoje, ir užsienyje, ženklinimo rekvizitai gali būti rašomi ir užsienio kalba (kalbomis).
Ženklinimo rekvizitai turi būti gerai matomi, patikimai pritvirtinti, neištrinami ir aiškūs. kad neklaidintų vartotojo. Jeigu prekė maža ar sudaryta iš mažų dalių, ženklinama ant pakuotės. Jei ant prekės ar pakuotės paženklinti neįmanoma arba prekė parduodama be pakuotės, ženklinama ant bendrosios (išorinės) pakuotės, o parduodant vartotojui -ženklinimo rekvizitai pateikiami raštu kainų etiketėse šalia prekės (vitrinoje, prekystalyje, prekystalyje-vitrinoje, lentynoje ir kt.).
Už Lietuvoje pagamintų prekių ženklinimą atsako gamintojas, už importuotų -importuotojas.
Visoms prekėms būtini ženklinimo rekvizitai:
1. Prekės pavadinimas.
2. Gamintojo pavadinimas, adresas, prekės ženklas. Adresas gali būti sutrumpintas, bet tik tiek, kad lengvai būtų galima nustatyti gamintoją.
3. Importuotojo pavadinimas, adresas, prekės ženklas – importuotoms prekėms.
4. Prekės kilmės šalis, jeigu ji nesutampa SL’ gamintojo adresu. Lietuvoje pagamintoms ir parduodamoms vidaus rinkoje prekėms, jeigu jų kilmės šalis aiški iš nurodomo ūkio subjekto pavadinimo ir (ar) adreso, kilmės šalį nurodyti nebūtina.
5. Tinkamumo terminas. Jis gali būti užrašomas taip:
5.1. “Galutinė pardavimo data:......” -duonos ir konditerijos gaminiams.
5.2. “Geriausias iki......” – prekėms, kurios, laikant jas nustatytomis
sąlygomis, iki šio termino išsaugo visas joms būdingas savybes, o suėjus šiam terminui, gali būti vartojamos vartotojo nuožiūra. Parduoti šias prekes, suėjus nurodytam terminui, draudžiama.

5.3. “Tinka vartoti iki......” – prekėms, kurios, laikant jas nustatytomis sąlygomis, po šio termino nebetinka vartoti ii gali tapti pavojingos. Suėjus
nurodytam terminui parduoti šias prekes draudžiama. 5.1.. 5.2. ir 5.3. papunkčiuose nurodyta data žymima taip:
• prekėms. kurias tinka vartoti ne ilgiau kaip 24 val. – mėnuo. diena ir valanda;
• prekėms, kurias tinka vartoti ne ilgiau kaip tris mėnesius – mėnuo ir diena;
• prekėms. kurias tinka vartoti nuo 3 iki 18 mėnesių – metai ir mėnuo;
• prekėms, kurias tinka vartoti ilgiau kaip 18 mėnesių- metai. Pastaba: jeigu prekės tinkamumo terminas priklauso nuo laikymo sąlygų. būtina nurodyti specialias prekės laikymo sąlygas.
6. Pagaminimo data. išskyrus atvejus, kai gamintojo ar pardavėjo įsipareigojimai vartotojui nepriklauso nuo prekės laikymo ir vartojimo laiko. Pagaminimo data rašoma nurodant metus ir mėnesį, kai kurioms prekėms – tik metai.
7. Prekės paskirtis ir vartojimo ypatumai, jeigu ši informacija reikalinga saugiam ir tinkamam prekės vartojimui.
8. Ženklinimo rekvizitai, nustatyti prekės normatyvinių dokumentų ir teisės norminių aktų. Pavyzdžiui:
• alkoholiniams gėrimams – banderolės ir specialūs ženklai, nurodyti Lietuvos Vyriausybės nutarimais. stiprumas (koncentracija):
• audiniams, drabužiams, trikotažo ir tekstilės prekėms – priežiūros ženklų simboliai, matmenys pagal Lietuvoje priimtą matų sistemą, pluošto sudėtis arba medžiaga, iš kurios pagaminta prekė. o jeigu prekės medžiaga yra nepluoštinė, dydis pagal Lietuvos standartais numatytą dydžių sistemą.
• dažams, lakui, spausdinimo dažams, lipalams ir buitinės chemijos prekėms. kurių sudėtyje yra pavojingų medžiagų – sudedamųjų dalių pavadinimai ir kiekis, jeigu preparatas yra toksiškas, kenksmingas, dirginantis ar ėsdinantis ir jeigu sudedamųjų dalių koncentracija viršija leistiną minimalią koncentraciją; tirpiklio pavadinimas, jeigu tirpiklis kenksmingas, dirginantis, ėsdinantis, toksiškas.
• pakuotei, kontaktuojančiai su maistu – užrašas “Tinka maisto produktams laikyti” ar specialus ženklas:
• elektros įrengimams, mechanizmams, buitinei technikai •
charakteristikos, informacija dėl saugaus vartojimo. Pastaba: Gaminiai, atitinkantys Europos Sąjungos saugaus reikalavimus, žymimi ženklu:
kosmetikos prekėms – sudedamųjų dalių (ingredientų) sąrašas, informacija,
kad buvo atlikti bandymai su^gyvūnais. naudojant galutinį produktą arba jo sudedamąsias dalis. jeigu minimi bandymai buvo atlikti, informacija dėl prekės laikymo sąlygų, atsargumo priemonių. Reikalingų naudojant prekę;
žaislams – įspėjimai dėl rizikos: “Netinkamas vaikams iki 36 mėn.”, ‘Atsargiai naudoti tik suaugusiems prižiūrint”, jeigu žaislai yra mechaniniai ar elektriniai ir gali sukelti riziką, “Naudoti tik vandenyje, kur gylis yra nedidesnis kaip vaiko ūgis. ir suaugusiems prižiūrint”, jeigu žaislai skirti naudoti vandenyje:

• piktogramos ir abreviatūros. Ženklinama elektrotechninė ir elektroninė aparatūra. Piktogramos – sutartiniai ženklai, piešiniai, nurodantys garninio eksploatavimo taisyklos. Prekes lydintys eksploataciniai dokumentai parašyti dažnai sudėtinga kalba, todėl gamintojai buvo priversti panaudoti sutartinius ženklus. Piktograma gali turėti sutrumpintus paaiškinimus, t.y. abreviatūrą. Abreviatūra gali būti išreikšta viena arba keliomis raidėmis (skaitmenimis) arba vienu žodžiu (rečiau – keliais), arba sutrumpintu žodžiu. Dauguma piktogramų ir abreviatūrų turi bendrai priimtą reikšmę ir yra nurodytos tarptautiniuose ir valstybių standartuose.
Užsienio šalių prekių ženklinimo taisyklėse gali būti kai kurie kiti ženklinimo rekvizitai.

Tekstilės gaminių priežiūros ženklų simboliai

Audiniams, drabužiams, trikotažo ir tekstilės prekėms būtinas ženklinimo rekvizitas -priežiūros ženklų simboliai. Remiantis ISO standartu yra patvirtintas Lietuvos ženklų simbolių standartas (LST ISO 3756:1995).
Simboliai grupuojami:
1. Skalbimo grupė:
Skalbti ne aukštesnėje kaip 95°C temperatūroje. Atsargus skalbimas mašina. Atsargus centrifugavimas. Skalbimas palaipsniui mažinant temperatūrą (aušinant).
Skalbti ne aukštesnėje kaip 40’C temperatūroje.
Ypatingai atsargus skalbimas mašina.
Normalus skalavimas.
Normalus centrifugavimas. Negalima gręžti rankomis

Skalbti tik rankomis. Mašina skalbti negalima. Aukščiausia temperatūra – 40°C. Skalbti rankomis atsargiai.
Skalbti negalima. Atsargiai elgtis su šlapiu drabužiu.

Aukščiausia skalbimo temperalūra – 70°C. Normalus skalbimas masina. Normalus skalavimas. Normalus centrifugavimas.
2. Balinimo grupė:
Chloru balinti galima. Tik šaltu ir atskiestu tirpalu.

Chloru balinti negalima.

3. Mechaninio džiovinimo grupė:

Mechaniškai džiovinti negalima.
Mechaniškai džiovinti galima. Džiovinimas žemesnėje negu aplinkos temperatūroje.
Mechaniškai džiovinti galima. Džiovinimo ciklas normalus.
4. Cheminio valymo grupė:
Chemiškai valyti negalima.
Negalima valyti dėmių tirpikliais.

Valyti su tirpikliais pažymėtais raide F.
Valymo procesas be apribojimų.
Valyti visais tirpikliais, [skaitant visus su simboliu P sąraše esančius tirpiklius ir trichloretileną bei trichloretaną.
Valyti tirpikliais su simboliu P. Griežtai ribojamas vandens priedas ir/arba mechaninis poveikis ir/arba šildymas valant ir/arba džiovinimas. Negalima valyti pačiam.
Cheminis valymas vaitspiritu, triflortrichloretanu (distiliavimo temperatūra tarp 150°C ir 210°C, užsidegimo temperatūra 38°C – 60”C). Normalus valymo procesas be apribojimų.

5. Lyginimo grupė:
Aukščiausia lygintuvo pagrindo temperatūra 110°C. Lygintuvas su garais pavojingas.
Aukščiausia lygintuvo pagrindo temperatūra 150°C.
Aukščiausia lygintuvo pagrindo temperatūra 200’C.
Lyginti negalima. Garinti negalima.
Rinkoje yra užsilikusių tekstilės gaminių su ankstesnių metų standartų ir kai kurių šalių nacionalinių standartų numatytais kitokiais priežiūros ženklų simboliais.
Tauriųjų metalų, brangakmenių ir jų gaminių prabos ženklai
Praba – tauriojo metalo kiekis lydinyje arba jo dirbinyje.
Taurieji metalai – auksas, sidabras. platina, paladis.
Prabavimo istorija prasidėjo viduramžiais: Anglijoje ir Italijos valstybėse – 15a, Prancūzijoje – 16a, Amerikos žemyne-lik 20a, Kanadoje – 1913m., Australijoje – 1923m.
Daugelyje šalių yra institucija, kuri atlieka prabavimo priežiūrą. Ji gali būti valstybinė arba privati. Pastaroji yra valstybės valdžios organų prižiūrima ir kontroliuojama. Prabavimą dažniausiai kontroliuoja valstybės Finansų ministerija arba centrinis bankas.
Nepriklausomoje Lietuvoje 1922m. buvo įkurti ir veikė iki 1940m. Prabavimo rūmai.
Jie buvo Lietuvos banko prižiūrimi.
1994m. Lietuvoje įsikūrė UAB “Lietpraba”. Jos buveinė – Druskininkuose. Didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune. Klaipėdoje, ateityje bus ir kitur) yra prabavimo inspekcijos. Prabavimo įstaigas Lietuvoje prižiūri Finansų ministerija.
Prabavimo institucijų pagrindinės funkcijos:
1. Tauriųjų metalų lydinių ir jų dirbinių tyrimas. Tam reikalingos specialios laboratorijos (lydimo priemonės, tikslių jų svarstyklių ūkis ir kt.).
2. Tauriųjų metalų lydinių ir jų dirbinių žymėjimas.
3. Prekybos tauriųjų metalų dirbiniais kontrolė.
Kai kuriose valstybėse prabavimą vykdo juvelyrinius dirbinius gaminančios firmos savo iniciatyva. Kai kuriose šalyse valstybės valdymo organai kontrolės nevykdo arba kontrolė silpna (Danija, Belgija, Vokietija, Švedija, JAV ir kt.).
Yra dvi prabos reiškimo vienetų sistemos: metrinė ir karatinė. Rusijoje iki 1917 ITI. buvo vadinama auksinė (zolotnik) sistema.
Metrinė, kai tauriojo metalo kiekis išreiškiamas tūkstantosiomis lydinio masės
dalimis – promilėmis.
Ši sistema paplitusi daugelyje šalių: Vakarų Europoje. NVS šalyse. Lietuvoje ji buvo įvesta 1922 m. (kai buvo įsteigti Prabavimo rūmai). Naudojama ir dabar.

Karatinė prabos reiškimo sistema yra senesnė, galima vadinti senąja, bet tebeveikia Anglijoje ir Anglijos įtakos šalyse. Šveicarijoje, JAV. Ši sistema pradėta naudoti tik aukso kiekiui lydiniuose nustatyti. Grynas auksas atitinka 24 karatus (sutrumpintai “ct”).
Pagal šią sistemą yra trys aukso lydinių prabos:
1 praba – 23 karatai (ct), t.y. 23/24 grynojo aukso dalys,
2 praba – 18 ct,
3praba-14ct.
Sidabro yra 2 prabos: 1 – 22 ct, 2 – 21 ct.
PASTABA. Negalima painioti brangakmenių ir perlų masės matavimo ct. Karatas, matuojant brangakmenių ir perlų masę, reiškia 0,2 g.
Tauriojo metalo kiekiui lydinyje (arba dirbinyje) pažymėti naudojamas prabos ženklas. Prabos ženklas susideda iš keturių elementų:
1. Emblemos. Kiekviena šalis ją turi savą. Lietuvoje – Gedimino stulpai, buvusioje TSRS buvo penkiakampė žvaigždė su pjautuvu ir kūju
2. Triženklio skaičiaus, rodančio metrinės sistemos prabą (kai kuriose šalyse skaitmuo 1. 2. 3 ir t.t., kur kiekvienas skaičius-atitinka tam tikrą prabą). Naudojant karatinę sistemą- vienas skaitmuo (1, 2, 3).
3. Gamintojo ženklo (vienas arba du skaitmenys arba viena raidė).
4. Šifro, raidės arba skaičiaus (vieno), rodančio pagaminimo metus.
Neturi prabos ženklo daugelio šalių ordinai, apdovanoti skirti medaliai, monetos, tačiau naudojamo metalo lydinio sudėtis šalių įstatymais yra griežtai reglamentuojama.
Gyvenime ir verslininkystėje yra vartojamos sąvokos: aukšta praba, t.y. didelis tauriojo metalo kiekis lydinyje (dirbinyje), žema praba, vidutinė praba.
Įvairiose šalyse tauriųjų metalų kiekis lydiniuose ir dirbiniuose gali būti skirtingas. Kad būtų mažiau problemų tarptautinėje prekyboje yra ISO rekomendacijos, bet kai kurios šalys laikosi senų tradicijų.
Tauriojo metalo kiekis lydiniuose ir dirbiniuose priklauso nuo:
1. Lydinio arba dirbinio paskirties. Tauriojo metalo kiekis turi užtikrinti lydinio arba dirbinio:
1.1. pakankamą fizinį patvarumą,
1.2. cheminį patvarumą (antikorozini, antioksidacini),
1.3. fiziologinį-biologinį efektą,
1.4. psichologinį efektą,
1.5. estetinį efektą.
2. Šalyje (valstybėje) turimų tauriųjų metalų atsargų. Kokia turi būti lydinio (arba dirbinio) sudėtis, nustato šalių įstatymai. Visuose Lietuvos organizuotoje rinkoje parduodamuose lydiniuose su tauriaisiais metalais yra praba. Svarbu reglamentuoti
lydinių, naudojamų pramonėje, prabas (elektrotechnikoje, elektronikoje, tele-video aparatūroje).
Lietuvos Respublikoje nuo 1994 01 mėn. yra nustatytos šios tauriųjų metalų prabos:
Platinos – 950
Aukso – 375, 585, 75Ū Sidabro – 800, 830, 925 Paladžio-500, 850
Plėvelinio aukso ir sidabro praba nustatyta nuo 910 iki 1000 kas 10 vienetų, t.y. 910,920,930irt.t.
Žaliojo plėvelinio aukso praba (aukso, nikelio, cinko lydinys) – 750.
Dantų techninės produkcijos aukso prabos: 916 ir 750 (apkabėlės, lydmetaliai, kitos detalės).

Žemiau pateiktos žinios apie tauriųjų metalų lydinių ir dirbinių prabas.

Prabavimo sistema Spalva Sudėtis Panaudojimas
metrinė karatinė
AUKSAS
958 23 geltona varis sutuoktuvių žiedai
752 18 raudona varis, sidabras
750 18 balta varis, nikelis, cinkas briliantiniai gaminiai
583 14 Raudona žalia varis, sidabrasvaris, sidabras juvelyriniai dirbiniai (atskiros detalės)
375 – raudona varis, sidabras laikrodžių korpusai, kontaktinės detalės
SIDABRAS
960 balta varis juvelyriniai dirbiniai
925 balta varis stalo serviravimo priemonės
916 22 balta varis Gaminiai su emale
875 21 balta varis buitiniai ir juvelyriniai dirbiniai
800 balta varis buitiniai ir juvelyriniai dirbiniai
750 baltai geltona varis smulki galanterija
PLATINA
950 balta sidabras, nikelis juvelyriniai dirbiniai, briliantai
850 balta sidabras, nikelis Sutuoktuvių žiedai
500 balta sidabras juvelyriniai dirbiniai

Brangakmeniai klasifikuojami (pagal A.Fersmanąir M.Bauerį) į:
1. Pirmąją grupę. kuri savo ruožtu skirstoma į klases:
1.1. Pirmoji klasė: deimantas, rubinas, safyras, smaragdas, aleksandritas, taurusis špinelis, euklazas.
1.2. Antroji klasė: topazas, akvamarinas, berilas, raudonasis turmalinas, almandinas, uvarovitas, taurusis opalas, cirkonis ir kt.
1.3. Trečioji klasė: granatas, turkis, kalnų krištolas ir kt.
2. Antrąją grupę; jai priklauso apdailos akmenys, nelaikytini brangakmeniais.
3. Trečiąją grupę: perias, gintaras, koralas, agatas ir kt.
Sintetiniai akmenys nepriskiriami brangakmeniams.
Jeigu tauriojo metalo lydinyje arba dirbinyje nepakanka vietos prabavimo ženklui, gaminį apibūdinantis įspaudas gali būti įspaustas pakabinamoje plomboje. Taip daugeliu atvejų prabuojami ir brangakmeniai.
Gaminius prabavimui gali pateikti:
1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys įmonės registravimo pažymėjimą.
2. Muitinės darbuotojai (įvežtus iš užsienio ir konfiskuotus lydinius ir dirbinius).
3. Muziejai.
4. Įvairios konfesijos.
5. Fiziniai asmenys (savo asmeninius daiktus).
Aplinkosauginiai (ekologiniai) ženklai
Ženklinimo tikslai:
1. Skatinti daugkartinį pagamintų produktų panaudojimą. Ženklas suteikiamas už antrinį stiklo taros, kitos pakuotės, drabužių, tepalų ir kt. panaudojimą.
2. Skatinti atliekų panaudojimą. Ženklas suteikiamas produktams, pagamintiems iš surinktų atliekų, pvz.. iš popieriaus atliekų pagamintam sanitariniam popieriui, bilietams, sienų apmušalams, antrinio įpakavimo tarai, statybinėms medžiagoms ir kt.

3. Skatinti gaminti produkciją, kuri mažiau kenkia aplinkai, pvz., tyliai veikiančius elektros variklius. šaldymo agregatus be halogeno, mašinų movas be asbesto.
4. Skatinti gaminti gaminius, kurie užtikrina energetinių išteklių taupymą, o tuo pačiu mažina atmosferos ir kitą aplinkos taršą, pvz., gerai šilumą sulaikančius daugiasluoksnius langų paketus, kadangi juos eksploatuojant ne tik sutaupoma kuro. bet ir mažiau teršiama aplinka, taupiai elektros energiją naudojančius įrengimus ir stakles, buitinius prietaisus ir kt.
5. Skatinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą. Dauguma gaminių su aplinkosauginiu ženklu yra brangesni už analogus. nes reikia papildomų sąnaudų juos konstruojant ir gaminant. Taigi piliečiai turi būti pasiruošę apmokėti šias sąnaudas ir tuo prisidėti prie aplinkos apsaugos ir gamtinių išteklių išsaugojimo.
Aplinkosauginis ženklas – tai grafinis simbolis, pateikiamas gaminio etiketėje kaip informacija vartotojui. Ženklas gali būti ir šio gaminio reklamoje.
Pirmoji šį ženklą 1977 m. pradėjo naudoti VFR. Ženklas vadinosi “Žydrasis angelas”. Jis galiojo trejus metus.
1987 m. Europos parlamentas parėmė aplinkosaugos ženklinimo idėją. 1992 m. EEB taryba priėmė sprendimą dėl “Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo tvarkos”.
Lietuvoje aplinkosauginio ženklinimo sistema pradėta kurti 1995 m. 1996 m. nustatyta šio ženklinimo procedūra, sukurtas ženklas “Vandens lelija”. Ženklą suteikia Aplinkos ministerija, išklausiusi ekspertų nuomonę, gavusi akredituotų laboratorijų gaminio kokybės ir aplinkosauginių rodiklių duomenis. Procedūra mokama; pradinis mokestis – 5000 Lt, metinis už ženklo naudojimą- 0,2% nuo metinių įplaukų, realizavus gaminį Lietuvoje ir kitose šalyse. Surinktas lėšas numatoma panaudoti ženklinimo sistemai plėtoti.
ISO 1991 m. įkūrė patariamąją Aplinkos strategijos grupę. Ji kuria aplinkosauginius standartus. Šie standartai nusako, kaip atskiros šalys turi kurti ženklinimo sistemą, organizuoti šį darbą, kokie ženklų suteikimo principai ir kriterijai, kaip turi būti vykdomas aplinkosauginis auditas.
Su aplinkosauginiu ženklinimu susijęs ir “Žaliojo taško”ženklas. Sudarę sutartį su Vokietijos “Duales System” kompanija, gamintojai įgyja teisę naudoti šį ženklą pakuotėje. “Žaliasis taškas” pažymi, kad pakuotė bus surinkta pakartotinai perdirbti. Ženklo spalvos – šviesiai ir tamsiai žalia. Galima ženklą spausdinti juodai baltą. Jis būna kelių dydžių. Kartu su “Žaliojo taško” ženklu ga!i būti pateiktas grafinis simbolis – nuoroda “Pakuotę mesti į pecialų konteinerį” (žmogaus, metančio pakuotę į konteinerį, grafinis siluetas).
ANGZ – aplinkai nepavojingo gaminio ženklas – suteikiamas Lietuvoje pagamintiems ir importuotiems buitiniams elektros šaldytuvams. šaldikliams, kombinuotiems šaldytuvams-šaldikliams.

Maisto prekių ir maisto prekių pakuotės ženklai
Maistas yra gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimo dalis, kiekvieno asmens ir šeimos sveikata ir gerovė. Maisto prekėms ženklinti skiriamas ypatingas dėmesys. Siekiama, kad šių prekių ženklai būtų unifikuoti tarptautiniu mastu, būtų suprantami pasaulio visuomenei. Maisto prekių ženklinimu rūpinasi Tarptautinė Maisto kodekso komisija (CAC), kurios iniciatyva parengtas tarptautinis standartas CODEX STAN 1.
Tarptautinė Maisto kodekso komisija priėmė Tarptautinį Maisto prekybos etikos kodeksą. Šiame dokumente apibūdinami svarbiausi etikos principai: apsaugoti vartotojų sveikatą ir skatinti sąžiningas prekybos nuostatas. Vadovaujantis šiais principais, neturėtų būti prekiaujama maistu, kurio kiekis ir kokybė falsifikuoti, taip pat nešvariu. sugedusiu, supuvusiu, suirusiu, su kenksmingomis ar žalingomis žmogaus sveikatai medžiagomis. Maistas negali būti laikomas, gabenamas, pakuojamas ir parduodamas antisanitarinėmis sąlygomis. Maistą turi apibūdinti tiksli, teisinga, nesuklastota aprašomojo pobūdžio informacija, kuri pateikiama produkto etiketėje.
Maisto kodekso komisija įpareigojo gamintojus maisto prekes, kaip labai svarbią žmogaus sveikatai prekę, ženklinti tiktai jos siūloma tvarka. Maisto kodeksas pradėtas įgyvendinti nuo 1999 01 01, nors priimtas 1993 metais. Toks ilgas laiko tarpas susidarė todėl, kad pakuotę gaminančios firmos turėjo pakuotės su anksčiau naudotais ženklais ir simboliais atsargas. Sunaikinti jas buvo ekonomiškai netikslinga. Pakuotę gaminančios firmos būtų patyrusios didelius finansinius nuostolius.
Maisto prekių pakuotėje turi būti nurodyti visi prekėms būtini ženklinimo rekvizitai, nurodyti Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklėse. Be to. maisto prekių pakuotės ženklinimą reglamentuoja Lietuvos standartas LST (CODEX STAN 1):1993, Lietuvos SD dokumentas SD CAC/GL 2:1993 ir Lietuvos higienos norma HN

53:1995. Pagal nurodytus dokumentus maisto prekių pakuotėje būtini papildomi rekvizitai:
1. Ingredientai – mišinio sudėties atskiri komponentai, produkto sudėties dalys. Ingredientai pateikiami visi, net vanduo, jų mažėjančio kiekio tvarka. Tų medžiagų, kurios išvardijamos paskutinės, panaudota mažiausiai. Ingredientams priskiriami ir maisto priedai. Jie dedami į maistą technologijos. juslės sumetimais. Jie gali būti ir natūralūs, ir sintetiniai. Tarptautinės ir nacionalinės sveikatos bei kitos valstybinės institucijos kontroliuoja maisto priedų naudojimą, nes poveikis gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Daugelyje šalių sudaromas ir tvirtinamas leidžiamų maisto priedų sąrašas.
Svarbiausių leidžiamų maisto priedų paskirtis:
konservantai – pailgina maisto produkto vartojimo laiką, apsaugo nuo gedimo, kuri sukelia mikroorganizmai;
antioksidantai – pailgina maisto produktų vartojimo laiką, apsaugo nuo oksidacijos;
emulsikliai – padeda sudaryti ar išlaikyti nesimaišančių medžiagų vienodą mišinį;
stabilizatoriai – leidžia išlaikyti kelių nesimaišančių medžiagų išsisluoksniavimą produkte;
tirštikliai – padidina medžiagų tąsumą (klampumą);
putojimo preparatai – padeda suformuoti vienalytę dispersinę dujų būklę skystame ar kietame maisto produkte;
dažai – suteikia produktui spalvą;
dirbtiniai saldikiai – priedai, išskyrus cukrų, suteikiantys saldų skonį;
aromato ir skonio sustiprinimo medžiagos – suteikiančios arba sustiprinančios aromatą ir skonį medžiagos;
drėgmę išlaikančios medžiagos – apsaugo maistą nuo išdžiuvimo arba palengvina miltelių tirpimą vandenyje;
fermentai (arba jų preparatai) – intensyvina technologini procesą ir gerina maisto kokybę;
kietinimo medžiagos – išlaiko ir suteikia vaisių ir daržovių žievei 20,930irt.t. Trapumą bei skatina želatinizaciją;
rugštys – padidina rūgštingumą ir suteikia rūgštų skonį;
stingdančios medžiagos – suteikia maisto produktams želė savybes.
Maisto priedai maisto pakuotėje (etiketėje) pažymimi raide “E”. Raidės dešinėje skaitmenimis pažymima, kuris maisto priedas naudotas, pvz., E 102 – geltona spalva dažantis dažas tartrazinas.
Leidžiamų maisto priedų sąrašas nuolat didėja, todėl tiksliai nustatyti maisto priedų skaitmeninius intervalus netikslinga. Orientacinę reikšmę turi šie intervalai:
E 100 – E 180 – maisto dažai;
E 200 – E 330 – konservantai, antioksidantai;
E 340 – E 600 – rūgštys, stabilizatoriai, kietinimo medžiagos;
E 601 – E 640 – aromato ir skonio sustiprinimo medžiagos;
E 950 – E 967 – dirbtiniai saldikiai (bet sorbitolis – E 420, manitolis – E 421).
Pasaulyje leidžiamų maisto priedų sąraše arti 1500 maisto priedų pavadinimų, Europos Sąjungos šalyse – apie 350, Lietuvoje – apie 300 (reglamentuoja Lietuvos Higienos norma HN 53:1995). Daugelis jų neigiamo poveikio žmogui neturi. tačiau kai kurie, nors ir leidžiami, gali sukelti neigiamas reakcijas, kai kurie pavojingi. Neigiamą poveikį gali sukelti:
• maistiniai dažai: E 102, E 124, E 127, E 160A, E 171. Pavojingi: E 123 (raudonai dažantis pigmentas, ypač agresyvus), E 131, E 142 (abu gali sukelti vėžinius susirgimus).
• konservantai, antioksidantai: E 202, E 203, E 338.

Pavojingi: E 211, E 212 (abu gali sukelti vėžinius susirgimus), E 220 (naikina vitaminą B12), E 222, E 223, E 224 (pastarieji sukelia virškinimo sutrikimus), E 239 (gali sukelti vėžinius susirgimus), E 311, E 312 (abu pastarieji sukelia odos išbėrimus), E 320, E 321 (abu pastarieji didina cholesterino kiekį kraujyje).
• rūgštys, stabilizatoriai, kietinimo medžiagos: E 508, E 513, E 528, E 551 (visi jie sukelia virškinimo sistemos sutrikimus).
• saldikiai: E 554 (sacharinas), E 951 (aspartamas), E 957 (taumatinas). Pavojingas: E 952 (ciklomatas; agresyvus, sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus). Kai kurie maisto priedai kurį laiką buvo naudojami, bet vėliau. ištyrus savybes, daugelyje šalių dėl agresyvumo buvo uždrausti, pvz.: E 123, E 210.
Kai kurie priedai dar tiriami. Tyrimus atlieka Prancūzijos tyrimo centras “Villejuif’. Daugelį maisto priedų šis tyrimo centras jau ištyrė ir paskelbė visiškai nekenksmingų sąrašą.
2. Maisto medžiagų sudėtis. Pakuotėje (etiketėje) deklaruojami angliavan-deniai, baltymai, riebalai – masė (g), produkto vienete (100 g, 100 ml); vitaminai – pavadinimai ir kiekiai produkto vienete miligramais, dažniausiai miligramais 100g. maisto; mineralinės medžiagos – pavadinimai ir kiekiai produkto vienete (mg 100 g maisto).
3. Energetinė vertė – išreiškiama kilokalorijomis (kcal) arba kilodžiauliais (kJ), kuriuos teikia 100 g arba 100 ml produkto.
4. Vartojimo rekomendacijos. Maistas gali būti vartojamas iškart arba jį reikia kulinariškai ir termiškai ruošti.
Iškart vartojamo maisto apibūdinimas formuluojamas trumpai:
• paruoštas valgyti;
• išvirtas;
• išvirtas . pasišildyk ir valgyk:
• paruoštas serviruoti.
Galimos ir kitos formuluotės.
Jeigu maistą reikia ruošti, pateikiamas kulinarinis, dažniausiai terminio apdorojimo aprašymas. Aprašymas gali būti lakoniškas su vizualine iliustracija – piešiniais. Gali būti pateiktas maisto ruošimo receptas. Receptuose sutinkami paprasti matai – arbatiniai šaukšteliai, šaukštai, puodeliai, stiklinės. Į kai kurių maisto produktų pakuotę dedamos matavimo (seikėjimo) priemonės (samteliai, puodeliai).
Kiti prekių pakuotės ženklai ir simboliai
1. Simbolis – raidė “R” arba apskritime – ® reiškia, kad prekės ženklas įregistruotas valstybės įstaigoje ir apsaugotas įstatymo. Simbolis gali būti įvairaus dydžio, o raidė – įvairios formos. Simbolis deklaruojamas prie prekės ženklo.
2. Žodžiai “TRADE MARK” arba dvi raidės “TM” – ™. Šiuo būdu pažymimas prekės ženklas, kai jis neįregistruotas valstybinėje įstaigoje.
3. Prekės ženklo įregistravimo valstybės įstaigoje pažymėjimas sakiniu ‘Registred in U.S. Patent Office” arba santrumpa “Reg. U.S. Pat. Off.’ (registruotas JAV patentų įstaigoje).
4. Simbolis – raidė “C” arba apskritime – ©. Taip žymimos produkto autoriaus teisės.
5. Simbolis – raidė “e”. Šis ženklas užtikrina produkto masės tikslumą. Teisę šį simbolį naudoti įgyja gamintojas, įrodęs, kad jo fasuotų produktų kiekis visuomet yra tikslus. Šią teisę suteikia nacionalinės metrologijos organizacijos (Lietuvoje – NAB). Simbolis deklaruojamas greta prekės kiekio (masės, tūrio) vieneto.
Prekės kiekis gali būti išreiškiamas:

• tarptautinės vienetų sistemos Sl, vadinamos metrine, vienetais: tona (t), kilogramais (kg), gramais (g), miligramais (mg), kubiniais metrais (m3), litrais (I), mililitrais (ml), kvadratiniais metrais (m2):
• angliškos matavimo sistemos vienetais: svarais (cb), uncijomis (oz), skysčio
uncijomis (fl.oz). pintomis (pt), kvorta (qt), galonais (gal). Prekės kiekio tikslumo deklaravimo pavyzdžiai: 60g e, 21 e, 4oz e. 2 pt e, 3gal e.
6. Simboliai, pažymintys produkto sudėties ypatybes, kurios suteikia produktui specifines savybes, pvz., miltuose gali būti pažymėtas glitimo kiekis (raidėmis A, B, C, D, E. F, G) ir mineralinių medžiagų kiekis (skaitmenimis 405, 550, 812, 1050, 1600, 1700, kurie reiškia peleningumą). Miltų pakuotėje gali būti nurodyta: 405 A, 550 D ir t.t.
7. Simboliai, pažymintys maisto produkto paskirtį: pvz.: Vokietijos firmos maltos kavos pakuotėje nurodo malimo smulkumą raidėmis A, B, C, D, E. Malimo srnulkumas lemia kavos paskirtį: ekspres aparatams, kavos virintuvams, turkiškai kavai ir kt
8. Ženklai, žymintys maisto paskirtį, pvz.: paskirties ženklą turi maistas vegetarams, diabetikams.
9. Kokybės ženklai. Daugelyje išvystytos ekonomikos šalių yra gaminių atestavimo sistemos, kuriomis naudojasi gamybos kompanijos. Kokybės ženklas suteikiamas tik stabiliai aukštos kokybės arba specialios paskirties gaminiams. Teisę deklaruoti ženklą suteikia nacionalinės sertifikacijos organizacijos arba kitos institucijos. Ženklų dizainas įvairiose šalyse skirtingas. Kokybės ženklas – kokybės garantija vartotojui, reklama gamintojui.

10. Apšvitinti jonizuojančiais spinduliais produktai. Švitinami jonizuojančiais radioaktyvaus kobalto 60 arba cezio 137 spinduliais. Apšvitinus sunaikinamos bakterijos, sustabdomas brendimas (nokimas), pristabdomas dygimas. Švitinamos įvairių augalų sėklos, gali būti švitinami ir maisto produktai. Lietuvoje maisto produktai nešvitinami. Švitintuose produktuose gali atsirasti toksiškų (nuodingų) medžiagų.
Švitintų jonizuojančiais spinduliais produktų pakuotės žymuo:

12.Plastikų žymėjimas. Jie skirtingai žymimi pagal ISO ir JAV nacionalinius standartus
Plastiko pavadinimas Žymėjimas pagal sistemą HS kodas

ISO JAV
Polietilenas PE PE 390100
Didelio tankio polietilenas PE-HD HDPE 390120t.)*3U 1 £.J
Mažo tankio polietilenas PE-LD LDPE 390110
Linijinis mažo tankio polietilenas PE-LLD LLDPE 3901101
Polipropilenas PP PP 390210•->ĮJU^ 1 U
Polivinilchloridas PVC PVC 390421
Plastifikuotas polivinilchloridas PVC-P PPVC 390422
Polistirenas PS PSr0 390311
Putų polistirenas PS-E EPS
Polikarbonatas PCr^.’ PCiL* 390000
Polielilentereftalatas PET PET 390760

14 Lietuvos maisto pramonės įmonių, turinčių patvirtintą Europos Sąjungos (ES) numer’Į, produkto sveikatos ženklas. Ženklinami maisto produktai, kurie gali būti eksportuojami.
Informacijos turinys:
• LITHUANIA – produktą siunčiančios šalies pavadinimas (Lietuva);
• LT 00-00 P – Lietuvos įmonės patvirtinimo numeris (su sąlyginiu indeksu – raide P). Pvz., Biržų akcinės pieno bendrovės patvirtinimo numeris LT 01-01 P.
Pastaba: ženklo dydis gali skirtis nuo duoto pavyzdžio.

15. Produktas teikiantis vartotojui tik naudą (kenksmingo poveikio neturintis produktas).

Ženklinami chemijos, medžio apbirbimo ir popieriaus, polimerinių medžiagų pramonės ir kt. Gaminiai

Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pakuotės banderolės

Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pakuotės ženklinimas banderolėmis įvestas 1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Ženklinimo banderolėmis tikslai:
• stiprinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių gamybos bei prekybos kontrolę;
• stabdyti šių produktų kontrabandą į Lietuvą;
• mažinti alkoholinių gėrimų ir rūkalų prieinamumą;
• nustatyti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius.
1996 m. priėmus LR alkoholio kontrolės ir LR tabako kontrolės įstatymus bei įsteigus Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą prie LR Vyriausybės, ženklinimo banderolėmis tvarka ir būdai buvo patikslinti.
Tabako gaminių banderoles užklijuoja šios produkcijos gamintojai Lietuvoje arba užsienyje. Klijuoti banderoles Lietuvos Respublikos teritorijoje (taip pat muitinės sandėliuose) ant įvežtų tabako gaminių draudžiama.
Banderoles ant alkoholinių,gėrimų pakuotės užklijuoja visi Lietuvos gamintojai ir kai kurie^gamintojai užsienyje. Alkoholinius gėrimus be banderolių gali įvežti tiktai įmonės, turinčios teisę importuoti alkoholinius gėrimus. [vežli gėrimai saugomi uždaruose muitinės sandėliuose. Per3 dienas nuo importo muitiniam sandėliavimui įforminimo ant importuotų gėrimų pakuotės turi būti užklijuotos banderolės.
Ūkio subjektams, turintiems teisę importuoti šiuos produktus arba gaminantiems juos Lietuvoje, banderoles pagal ūkio subjektų paraiškas išduoda Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Finansų ministerijos. Išduodant banderoles, registruojamos jų serijos ir numeris.
Ūkio subjektams, įsigijusiems banderoles. draudžiama jas parduoti ar kitaip perduoti kitiems ūkio subjektams arba fiziniams asmenims.
Banderolės turi būti užklijuotos taip, kad jų nebūtų galima nuplėšti ir nenuplėšus banderolės nebūtų galima pakuočių atplėšti. atidaryti, atkimšti.
Vykstantiems per valstybių sienas keleiviams nustatytas leidžiamas įvežti tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų be banderolių kiekis.

Prekių kokybės įvertinimo metodai ir būdai
Kokybės įvertinimas – sistemingas tyrimas, atliekamas, siekiant nustatyti, kiek objektas (prekė) gali tenkinti nustatytus reikalavimus.
Įvertinant kokybę būtina pasirinkti teisingą įvertinimo metodą ir būdus. Nuo to labai priklauso įvertinimo objektyvumas. Visus įvertinimo metodus sąlygiškai galima skirstyti Į dvi grupes:
• subjektyviuosius. Jie paremti žmogaus jusliniais organais (pojūčiais);
• objektyviuosius. Kokybė vertinama atliekant įvairius matavimus įrenginiais ir
prietaisais. Pagal informacijos gavimo būdą kokybės įvertinimo metodai skirstomi į:
1. Organoleptinį metodą. Vertina žmonės jusliniais organais. Tai prieinamas, paprastas, o vertinant kvapą, skonį, spalvą, išvaizdą – nepakeičiamas įvertinimo metodas. Vertinama:
spalva;
Įpakavimo kokybė;
išorinė išvaizda;
konsistencija;
kvapas;
skonis ir kt.
Įvertinant maistą, atliekamas vadinamas degustavimas, t.y. skonio, kvapo, spalvos, konsistencijos nustatymas. Tai atliekantis žmogus vadinamas degustatoriumi.
Organoleptiniame įvertinime naudojama balų sistema. Vertinant konkrečią prekę, įvertinami tam tikri kokybės požymiai. Gaminio standarte arba specialiuose kokybės vertinimo standartuose nurodoma:
• kuriuos kokybės požymius reikia vertinti;
• kiekvieno požymio įvertinimo maksimali (ribinė) balų suma;
• kokio dydžio baudos balai skiriami už kiekvieno požymio atitinkamus kokybės trūkumus;
• svarbiausio kokybės požymio įvertinimo minimali balų suma;
• prekės tinkamumas rinkai ir jos kokybės gradavimas pagal bendrą [vertinimo
balais sumą ir svarbiausio požymio įvertinimo balais sumą.
Organoleptinis prekės kokybės vertintojas privalo turėti normaliai išvystytus juslinius organus, aukštą kvalifikaciją ir šios srities darbo patirtį.
2. Matavimų metodą. Matavimams atlikti reikalinga įranga, prietaisai, įvairios medžiagos. Matavimai atliekami specialiuose bandymų centruose ir laboratorijose.
Matavimų būdai:
• Fizikiniai — mechaniniai. Šiais matavimais gali būti nustatoma:
– tankumas (lyginamasis svoris). Atliekamas prietaisais – areometrais. įvairių skysčių tankumui nustatyti naudojami skirtingų pavadinimų
– areometrai: pieno – laktometrai, spirito – spiritometrai, naftos produktų -naflomefrai ir kt.
– terminės ir termoizoliacinės savybės: virimo, garavimo, stingimo, lydymosi temperatūros, laidumas šilumai:
-akustinės savybės:
– optinės savybės:
– tąsumas;
– elastingumas (deformacijos savybės);
– tvirtumas;
– elektrinės savybės (elektros laidumas, talpumas ir kt.).
• Biologiniai:
fiziologiniai bandymai: maisto įsisavinimas, fermentų sudėtis, jų poveikis prekei i ržmogui (bandymai atliekami su gyvūnais ir paukščiais);
– mikroorganizmų sudėtis, jų kiekis, poveikis prekei ir žmogui;
– užterštumas kenkėjais (medienos, kailių, odų, vilnos, grūdų, kruopų, miltų ir kt.).

Cheminiai. Cheminės analizės metu gali būti nustatomi medžiagų kiekiai:
baltymų;
– riebalų:
– angliavandenių sudėtis ir kiekiai;
mineralinių medžiagų sudėtis i rkiekiai;
vitaminų sudėtis ir kiekiai;
polimerų sudėtis;
– metalų sudėtis;
kenksmingų medžiagų kiekiai maisto ir ne maisto prekėse, jų galimas poveikis žmogui, aplinkai i rkt.
• Biocheminiai. Maisto produktų kvėpavimo intensyvumas.
• Technologiniai. Tikrinamos medžiagų technologinės savybės, pvz.: plieno tinkamumas spyruoklėms, miltų tinkamumas kepti, želatino sugebėjimas . sudaryti drebučius ir kt.
Matavimo metodais pagrįsti įvairūs specifiniai bandymai, kuriuos dažniausiai atlieka gamintojai, kartais – stambios prekybos kompanijos arba mokslo tiriamosios institucijos.
Daugeliui bandymų atlikti reikalinga šiuolaikinė sudėtinga įranga, prietaisai, bandymų stendai ir kt. Taip bandomos elektros, elektronikos prekės, garso ir vaizdo technika ir kt. Transporto priemonių gamintojai savo produkcijos bandymams įrengia autodromus, motodromus.
Parfumerij

Leave a Comment