TARPTAUTINE PREKYBA

TURINYS

Stoperio – Samuelsono teorema..............................3

Tarptautinės prekybos pobūdis ir prekinė struktūra.........................4

Lietuvos užsienio prekybos reglamentavimas...........................6

Eksporto įmonės galimybių įvertinimas. Atsakyma pagrįsti: N įmonės eksporto plėtros galimybės..............................7

Kokie informacijos paieškos apie potencialias eksporto rinkas būdai..............9

Literatūros sąrašas..............................13

9. Stoperio – Samuelsono teorema.

Stolperio-Samuelsono(Stolper-Samuelson) teorema numato, kad prekės kainos padidėjimas santykiškai pabrangina tuos išteklius, kurie yra palyginti intensyviai vartojami tai prekei gaminti.[1,p.34]

Stolperio-Samuelsono teorema yra paremta Hekšerio-Olino modeliu, kurio principas yra tas, kad šalis stengsis eksportuoti tą prekę, kurios gamybai intensyviai vartojamas toje šalyje palyginti gausus išteklius, ir importuos tą prekę, kuriai gaminti našiai vaartojama santykiškai trūkstamas išteklius.

1.lentelė Hekšerio-Olino hipotezės iliustracija

Išteklių poreikis gaminio vienetui

Prekės

Darbas

Kapitalas

Kapitalo ir darbo santykis

Automobiliai

10:10 arba1

Tekstilės gaminiai

2:4 arba 1/2

Automobilia yra santykiškai reikalaujantys kapitalo dėl aukštesnio kapitalo ir darbo santykio, o tekstilės gaminiai yra santykiškai reikalaujantys darbo.

Apsirūpinimas ištekliais

Šalis

Darbas

Kapitalas

Kapitalo ir darbo santykis

Vokietija

200:1000 arba 1/2

Lenkija

50:500 arba 1/10

Vokietija yra santykiškai gausi kapitalo dėl jos aukštesnio kapitalo ir darbo santykio, o Lenkija yra santykiškai gausi darbo išteklių.

Hešerio-Olino teorija numato, kad Vokietija eksportuos automobilius į Lenkiją mainais už tekstilės gaminius.

Iš lentelės 1. matyti, kad kiekvienam papildomam Vokietijoje pagamintam automobiliui turibūti pritraukta 10 papildomų darbo viienetų ir 10 papildomų kapitalo vienetų.

Lentelė 2. Stolperio-Samuelsono (Stolper-Samuelson) teoremos iliustracija

Kainos pokytis Vokietijoje

Įtaka gamybai Vokietijoje

Išteklių poveikis rinkai Vokietijoje

Poveikis išteklių kainoms Vokietijoje

Eksporto sektorius:

Reikalauja:

Automobilių kainos padidėjimas

Padidina automobilių gamybą 1 automobiliu

10 vienetų kapitalo

10 vienetų darbo

Kapitalo kainos, PK, padidėjimas

Ir

Darbo kainos, PL, sumažėjimas

Konkuruojantis su

importu sektorius:

Išlaisvina:

Tekstilės gaminių kainos sumažėjimas

Tekstilės gamybos su

umažėjimas 3 vienetais

6 vienetus kapitalo 12 vienetų darbo

2.Lentelėj mes galime numatyti kapitalo išteklių santykinės kainos įtaką darbui.

Stolperio-Samuelsons teoremą lentelėje 2. parodė, kad Vokietijos ir Lenkijos tarpusavio prekyba padidina Vokietijos automobilių gamybą 1 automobiliu ir sumažina tekstilės gamybą 3 vienetais. Sumažėjimas 3 vienetais tekstilės gamybos skatina šią pramonės šaką 12 vienetų sumažinti darbo paklausą ir kapitalo paklausą 6 vienetais. Vokietijos automobilių pramonei reikia 10 kapitalo vienetų, bet tekstilės pramonė išlaisvina tiktai 6. Kapitalo trūkumas pakelia kapitalo kainą. PK ir papildoma darbo pasiūla stumia darbo jėgos kainą, PL, žemyn.

19. Tarptautinės prekybos pobūdis ir prekinė struktūra

Tarptautinės prekybos pobūdis

Prekių ir paslaugų judėjimas tarp šalių susieja nacionalinius ūkius į bendrą rinkos sistemą ir sustiprina šalių tarpusavio ekonominę priklausomybę. Tarpusavio priklausomybei turi įtakos šalies teritorijos dydis, ekonominio išsivystymo lygis, vidaus rinkos apimtis, gamtiniai ištekliai, bei didėjanti prekių ir paslaugų bendrojo naacionalinio produkto eksporto dalis.

Tarptautinės prekybos plėtros lygį rodo ir eksporto bei bendrojo vidaus produkto santykis arba kvota nuo BVP. Kai kurių valstybių šis rodiklis yra didesnis negu 100% t.y., šalies eksporto vertė viršija bendrąjį vidaus produktą. Tokio tipo valstybės ekonomika dažnai vadinama eksportine. Lietuvoje šis rodiklis sudaro 40%.

Pastaruoju metu tarptautinei prekybai įtakos turėjo tokie veiksniai:

Vokietijos susivienijimas (Vokietijos importo paklausa didėjo daugiau kaip dešimt kartų greičiau per metus nei gaminama produkcija);

Vykstantys reeksporto procesai prekyboje tarp Honkongo ir Kinijos;

Šiaurės Amerikos importo apimties didėjimas, pr

rasidėjus ekonominiam pagyvėjimui (1992 m. importo fizinė apimtis augo penkis kartus greičiau, negu gaminama produkcija);

Lotynų Amerikos importo apimties padidėjimas, kaip 1991-1992 m. ekonomikos struktūrinio pertvarkymo ir didesnio jos atvirumo prekybai rezultatas.

Tarptautinėje prekyboje vadovaujantį vaidmenį vaidina ES, JAV ir Japonija. Jų lyginamasis svoris pasaulinėje prekyboje 1995 m. sudarė atitinkamai 19%, 12,8%, 10% prekių eksporto.

Dabartiniu metu išsivystančioms šalims tenka apie 69% bendrojo pasaulinio prekių eksporto, bei jų augimas viršija gamybos augimą. Tai pasaulinė ekonomikos raidos ir besitęsiančių ilgalaikių sąlygų pokyčių rezultatas. Tačiau tarptautinei prekybai būdingi neekvivalentiniai mainai, dėl kurių susidaro didžiulių nuostolių. Pirmiausia šie nuostoliai susiję su tradicinėmis „kainų žirklėmis“. Užbaigtiems gaminiams kainos padidintos, o žaliavoms sumažintos. Tai sukelia besivystančių šalių nepasitenkinimą, nes jos daugiausia eksportuoja žaliavas.

Neekvivalentiniam tarptautinės prekybos pobūdžiui turi įtakos ne tik ekonominio išsivystymo lygių ir darbo našumo skirtumai, bet ir tarptautinio darbo pasidalijimo ypatybės, kurios besivystančias šalis daro priklausomas nuo išsivystančių.

Besivystančios šalys norėtų pačios gaminti iš turimų žaliavų ir medžiagų pramonines prekes ir eksportuoti jas į išsivysčiusias valstybes. Tačiau besivystančių šaliųeksportas į išsivysčiusias šalis sukelia pastarųjų nepasitenkinimą dėl pigios užsienio darbo jėgos.

Tarptautinės prekybos prekinė struktūra

Svarbiausi pasikeitimai, įvykę tarptautinės prekybos prekinėje struktūroje per pastarąjį dešimtmetį, – tai žaliavų ir medžiagų dalies sumažėjimas; gatavų gaminių dalies padidėjimas.

Iki 7-o dešimtmečio tarptautinėje prekių apyvartoje vyravo prekyba pramonės produkcija ir žaliavomis. Dabartiniu metu ta

arp išsivysčiusių valstybių paplito tarptautiniai mainai sudėtinga mokslo imlia produkcija ( elektronika, informacine technika, technologinėmis sistemomis). Padidėjo prekyba įvairaus profilio staklėmis, personalinėmis ESM, vaizdo magnetofonais, cheminiais produktais, medikamentais, automobiliais ir kitomis ilgo naudojimo prekėmis. Taip pat padidėjo mašinų gamybos pramonės produkcijos importas į besivystančias šalis.

Maisto produktų lyginamojo svorio sumažėjimas susijęs su žemės ūkio produkcijos gamybos augimu išsivysčiusiose šalyse. Šios šalys visiškai apsirūpina maisto produktais. Tačiau padidėjo keitimosi žemės produktais apimtis tarp išsivysčiusių šalių. Išsivysčiusios šalys subsidijuoja žemės ūkį ir saugo savo rinkas, pasitelkdamos muitus bei kitus importo apribojimus.

Žaliavos importo sumažėjimą sąlygojo šios priežastys:

Sintetinių medžiagų gamybos plėtimas;

Intensyvesnis vietinių žaliavų išteklių naudojimas;

Išteklius taupančių technologijų įdiegimas. Jas naudojant, sumažėja žaliavų sąnaudos pramonės produkcijos vieneto gamyboje.

30. Lietuvos užsienio prekybos reglamentavimas

Šiuo metu Lietuvos užsienio prekyba reglamentuojama dvišalėmis ar daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (laisvosios prekybos, ekonominio prekybinio bendradarbiavimo), įsipareigojimaisPasaulio prekybos organizacijoje (PPO) bei Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais.

Nuo 2004m. gegužės 1 d. Lietuvai ES nare, pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 133 straipsnį užsienio prekybos klausimus spręsti įgaliojama Europos Taryba ir Europos Komisija. Lietuvai taikomos visos ES bendrosios prekybos politikos taisyklės. Ši politika yra bendra visoms šalims narėms, t. y. šalys vadovaujasi tais pačiais principais ir taisyklėmis, tarp kurių reikėtų paminėti bendrąjį muitų tarifą ir bendrąją preferencijų sistemą. ES bendrasis muitų tarifas re

eiškia, kad nepaisant to, į kurią ES šalį prekė yra įvežama, jai taikomi toks pat muitas. Prekyba tarp ES šalių vyksta be muitų, o trečiųjų šalių atžvilgiu taikomi vienodi muitų tarifai.

Mažai išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims ES taiko bendrąją preferencijų sistemą, numatančią palankesnes prekybos sąlygas. Remiantis nustatyta valstybių įvertinimo tvarka, sudaromas šalių, kurioms taikoma ši sistema, sąrašas. Taip pat numatoma papildomų preferencijų suteikimo galimybė šalims, įsitraukusioms į tam tikras ES programas, vadinamuosius specialiuosius skatinimo susitarimus, siekiančius gerinti darbo sąlygas ir gamtosaugą. Tai reiškia, kad po įstojimo Lietuvos į ES prekės iš besivystančių šalių gali būti importuojamos palankesnėmis sąlygomis negu iš kitų trečiųjų šalių.

Pirmoji prekybos sutartis su ES buvo pasirašyta dar 1992 metais. Tai buvo ekonominio,komercinio ir prekybos bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos ir Europos ekonominės bendrijos, galiojusi iki 1998 m.

Naują impulsą prekybai su ES suteikė 1994 m. liepos 18 d. Laisvosios prekybos sutartis tarp Lietuvos ir Europos bendrijų, kuria nuo 1995 m. sausio l d. įteisintas laisvosios prekybos režimas tarp Lietuvos ir ES šalių narių.

1995 m. birželio 12d. pasirašyta ir 1998 m. vasario l d. įsigaliojo Europos sutartis, stegianti asociaciją tarp Europos bendrijų bei jų šalių narių iš vienos pusės ir Lietuvos Respublikos iš kitos pusės. Ji pakeitė Ekonominio, komercinio ir prekybos bendradarbiavimo sutartį, o Laisvosios prekybos sutartis tapo Europos sutarties dalimi. Sutartis galiojo iki Lietuvos narystės ES.

Nors prekyba perdirbtais ir neperdirbtais žemės ūkio produktais vyksta taikant abipuses nuolaidas, tačiau ji dar nėra visiškai liberalizuota (pvz., išlieka tarifų kvotos). Tačiau vykstant deryboms dėl prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimo, nuolat keičiasi ir prekybos sąlygos. Asociacijos tarybos sprendimu, nuo 2002 m. vasario l d. įsigaliojo nauji perdirbtų žemės ūkio produktų muitai ir kvotos, palengvinantys tarpusavio prekybos sąlygas.

Pagrindinis Lietuvos užsienio prekybos reglamentavimo instrumentas yra Muitų tarifų įstatymas. Jame nustatyti visi importo ir eksporto muitų taikymo atvejai numatyta galimybė taikyti tarifų kvotas. Muitai suskirstyti į penkias rūšis: bendruosius (autonominiai, konvenciniai ir preferenciniai), specialiuosius (taikomi kaip atsakomoj priemonė į kitų šalių vienašališkai įsivestus muitus), antidempingo, kompensacinius bei protekcinius.

Antidempingo, kompensacinių ir protekcinių priemonių taikymo tvarką nustato atskiri Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotose tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės, negu numatyta Muitų tarifų įstatyme, tada taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

39. Eksporto įmonės galimybių įvertinimas. Atsakyma pagrįsti: N įmonės eksporto plėtros galimybės.

Prieš pradedant eksporuoti reikia įvertinti savo įmonės galimybes. Jei įmonė pati gamina ir pati organizuoja prekių pardavimą galutiniams vartotojams, norėdama tas prekes eksportuoti, ji turi būti gerai įsitvirtinusi vietinėje rinkoje. Vietinėje rinkoje sukaupta patirtis leis išvengti elementariausių klaidų, organizuojant ir vykdant eksporto operacijas užsienio rinkose.

Pirmiausia įvertinamas įmonės gamybinis potencialas, nes įmonės pagamintas prekes teks dalyti tarp vidaus rinkos ir užsienio rinkos. Gamybinis potencialas – tai įmonės aktyvai, pagrindinis kapitalas, apyvartinis kapitalas, kapitaliniai įdėjimai, nuosavas ir skolintas kapitalas ir t.t.

Gamybinė bazė rodo įmonės pramoninį techninį potencialą, leidžiantį gaminti ir parduoti atitinkamą produkcijos kiekį tam tikrais terminais.

Analizuojant įmonės perspektyvines galimybes būtini duomenys apie žaliavas, medžiagas, kuro atsargas, energiją, transporto priemones ir prekių pardavimo tinklą, sandėlių ūkį, remonto bazę.

Šiolaikinėmis konkurencijos sąlygomis ypač svarbią reikšmę turi įmonės mokslinė techninė bazė. Būtina diegti į veiklą mokslo ir technikos pasiekimus, rengti naujas technologijas ir kurti naujas produkcijos rūšis. Technologijos tobulinimas, naujų gamybos metodų kūrimas leidžia ne tik didinti gamybos apimtis, bet ir mažinti gamybos išlaidas bei suformuoti santykinius pranašumus prieš konkurentus tiek savo šalies šakoje, tiek užsienio rinkose.

Priimant sprendimą eksportuoti, didelę reikšmę turės įmonės darbuotojų profesinė ir kvalifikacinė strūktura, profesinio lygio kėlimo galimybės, darbuotojų suinteresuotumas savo kvalifikacija ir jos kėlimu, nes atsiras didesni gaminamos produkcijos kokybės, asortimento atnaujinimo, naujų gaminių kūrimo reikalavimai.

Jei eksportas numatomas į neištirtas ir nežinomas rinkas, neturinčias analogų su vidaus rinka, be įmonės techninių gamybinių galimybių įvertinimo, bus būtina visapusiškai tas rinkas ištirti ir įvertinti. Tai ypač bus svarbu, jei produktas nėra naujas ir unikalus. Reikės nustatyti ne tik tų rinkų esamas funkcionavimo sąlygas, bet ir jų vystomosi tendencijas, nes, sprendimas eksportuoti susijęs su papildomais kaštais, todėl būtina įvertinti, ar numatomos papildomos pajamos padengs papildomus kaštus.

UAB „Tagatis“ užsiima konditeriniu gaminiu gamyba. Didesnioji šios saldžiosios produkcijos dalis yra eksportuojama į Lenkiją, Latviją, Čekiją, Austriją, Vokietiją, Olandiją ir kitas Europos Sąjungos šalis, o taip pat į Rusiją, Ameriką ir Afriką. Taigi įmonė yra užmezgusi verslo ir prekybos ryšius ir turi nemažai patirtės.

Įmonėje yra technologinė laboratirije, kur profesionalūs technologai kuria naujus produktus bei receptūras, sprendžia gamybinių procesų problėmas. Savo bazėje organizuojamos mokymus darbuotojams, pažintinius semanarus, dalykines keliones į maisto pramonės įmonės ES.

UAB „Tagatis“ savo produkciją gamina naudojant kokybišką technologiją ir gerai išbandytą receptūrą, naudojant lietuviškas ir geriausios kokybės žaliavas. Taigi atsiradus papildomoms lėšoms įmonė gali ir toliau sėkmingai plėsti eksportą.

42, Kokie informacijos paieškos apie potencialias eksporto rinkas būdai.

Informacijos apie rinką ir potencialus produkcijos importuotojus paieška turi didelę įtaką eksporto sėkmei. Jei norime tinkamai išanalizuoti ir paliginti keletą alternatyvų, rinkų atrankai, Mums reikia turėti nemažai specifinės kokybinės ir kiekybinės informacijos. Informacijos nepakankamumas gali neigiamai įtakoti Mūsų pasirinkimą. Šiai paieškai tenka skirti daug laiko ir nemažai lėšų. Visapusiška rinkos ir potencialių paetnerių veiklos analizė leis sutaupyti laiko ir pinigų ateityje.

Potencialus importuotojas ar vartotojas – tai fizinis ar juridinis asmuo užsienio šalyje, norintis ir galintis įsigyti eksportuotojo siūlomas prekes ar paslaugas.

Informacijos paieškos būdų esama įvairių. Jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečių eksporto organizavimo sąlygųir galimybių.Tai ir tiesioginis bendravimas su žmonėmis, dirbančiais toserinkose, užklausos ambasadoms, Ūkio ministerijos atašė, kitoms viešąsias paslaugas teikančioms organizacijoms, Dar galima kreiptis į konsultacines firmas, galinčias padėti surinkti dominančią informaciją bei atlikti surinktos informacijos analizę. Kai kurios informacijos yra sukaupta tiek užsienio šalių, tiek Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, ypač apie galimybes dalyvauti prekybinėse mugėse ir parodose. Lieetuvoje informacija apie užsienio šalių rinkas teikiama ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūroje (LEPA).

Galimi informacijos paieškos būdai:

į pasirinktą rinką;

informacijos paieška publikacijose;

naudojimasis prekybos plėtojima organizacijų paslaugomis;

per kompiuterinius tinklus;

dalyvavimas prekybinėse mugėse ir parodose;

potencialaus partnerio įmonės veiklos tyrimas;

1.Vienas iš informacijos rinkimo būdų yra vizitas pas potencialus kliejentus, vietoj galima praktiškai susipažinti su rinkos specifika, įsitikinti, ar tinkamai atliekamas rinkos tyrimas. Todėl kad, dažniausiai rinka tiriama naudojantis rašytiniais šaltiniais, kurie ne visada aiškiai ir tiksliai atspindi atitinkamos rinkos realią padėtį, tai pasirinktos potencialios rinkos aplankymas patvirtns arba paneigs išankstines nuostatas. Vykstant į tokią kelionę, dėl vizitų su potencialiais klientais reikėtų iš anksto susitarti, turėti numatomų eksportuoti prekių pavyzdžių. Produkcijos eksportas bus sėkmingesnis, kada tiesiogia supažindinsim potencialius vartotojus su produktu. Taip pat galima tiksliau įvertinti jų norus bei poreikius. Taip pat, betarpiškai susipažinius su potencialiais pirkėjais, galima tiksliau įvertinti jų norus bei poreikius. Nutolus nuo savo verslo geografinė vietos, geriau galima įsivaizduoti įmonės privalumus ir trūkumus. Kelionėse galima atlikti didelį reklaminį ir rėmimo darba: surengti spaudos konferencijas, dalyvauti televizijos, radijo laidose, apsilankyti pramonės ir prekybos rūmuose.

2. Pagrindiniai informacijos šaltiniai publikacijose apie eksporto partnerių įmones yra:

periodinė spauda;

įmonių skelbiama informacija;

specializuotų organizacijų informacija apie įmones;

įmonės, kuri eksportuoja, vidaus informacija apie užsienio partnerius;

įmonių žinynai ir kt.

Periodinėja spaudoje, žurnalose ir laikraščiuose skelbiama labai daug informacijos apie įmonių veiklą. Juose skelbiamos stambių įmonių metinės ataskaitos, daug analitinių straipsnių. Daugiausiai informacijos pateikia JAV žurnalas “Fortune”. Jis kismet spaudina suvestines statistines lenteles apie 500 stambiausių pasaulio įmonių ir bankų.

Gana daug informacijos apie save skelbia pačios įmonės. Tai įmonių veiklos metinės ataskaitos, balansai, prospektai ir katalogai. Metinėse ataskaitose pateikiama: išsami įmonės ir jos padalinių veiklos praėjusių finansinių metų charakteristika; apibūdinama gamybinė ir prekybinė veikla, kapitalinių įdėjimų apimtis, išlaidos moksliniams tyrimams, bendras darbuotojų skaičiu. Iš metinio balansogaunami duomenys apie akcinio kapitalo dydį, obligacinius įsipareigojimus, apie pagrindinį ir apyvartinį kapitalą, pelną ir nuostolius. Prospektuose skelbiama įmonės vystymosi istorija, jos ryšiai su kitomis įmonėmis, valdybos sudėtis, balansinės apyskaitos ir atskiri įmonės veiklos finansiniai rodikliai. Įmonių katalogose skelbiama informacija apie gaminamą produkciją.

Specializuotos informacijos organizacijos apima informacinius kredito biurus, gamintojų sąjungas, prekybos rūmus, konsultacines firmas, valstybines konsultacinės įstaigas.

Eksporto įmonės vidaus informacija – tai kiekvienos įmonės kaupiami duomenys apie kitas įmones specialiose dosjė arba kartotekose.

Įmonių žinynuose pateikiami tik pačios įmonės pateikti duomenys.

3. Įmonei susirasti klientų gali padėti prekybinių ryšių plėtojimo organizacijos, renkančios ir kaupiančios informaciją apie užsienio šalis, jų užsienio prekybos politiką, rengiamas tarptautines parodas bei muges. Lietuvoje yra šios pagrindinės užsienio prekybos plėtojimo organizacijos: Lietuvos ekoniminės plėtros agentūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, užsienio šalių ambasados, užsienio šalių konsulatai, verslo konsultaciniai centrai, privačių konsultantų (Lietuvos ir užsienio) paslaugos.

Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) turi specialų eksporto departamentą; jį sudaro prekybinės informacijos centras bei eksporto projektų padalinys. Prekybinės informacijos centras teikia informaciją apie eksporto galimybes, užsienio šalių prekybos reguliavimą ( muitus, kitus mokesčius, licencijas, sertifikatus ir pan); vykdo verslo partnerių paiešką bei platina elektroninius verslo pasiūlymus iš viso pasaulio; teikia informacią apie užsienio rinkas ir prekybos statistiką, apie tarptautines parodas ir muges. Eksporto projektų padalinys rengia ir padeda įgyvendinti eksporto marketingo projetus, kurių pagrindinis tikslas – surasti naujų rinkų Lietuvos įmonių gaminamai produkcijai bei didinti eksporto apimtis.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai: teikia informaciją apie užsienio kompanijų verslo pasiūlymus; ieško užsienio partnerių Rūmų narių prašymu; platina informaciją ambasadoms ir užsienio rūmams apie Rūmų narius ir jų veiklą; rūpinasi parodų ir mugių užsienyje lankymu ir dalyvavimu jose; konsultuoja ir teikia pagalbą Rūmų nariams, norintiems susirasti verslo partnerių užsienyje; verslininkams organizuoja seminarus, mokymo kursus, konferencijas bei pristatymus.

4. Interneto plėtra suteikiaa realią galimybę mažoms įmonėms konkuruoti tarptautinėje rinkoje su pasauliniais gigantais. Svetainėje turi būti pateikta informatyvi medžiaga, dažnai atnaujinama, kuri ne tik vieną kartą patrauks klientų dėmesį, bet vers juos sugrįžti. Elektroninia komercija apima visus santykius su tarptautinių ir nacionalinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu: pirkimą, pardavimą, tiemą, užsakymus, reklamą, konsultavimą, įvairius susitarimus bei kitus verslo bendradarbiavimo ryšius.

5. Prekybinės mugės ir parodos yra vienas populiariausių ir efektyviausių potencialių klientų paieškos būdų. Mugė– tai tam tikrose vietose periodiškai organizuojamas renginys, kurio dalyviai, įvairių verslo sričių įmonės, siūlo potencialiems pirkėjams savo prekes. Labai panašios į muges yra parodos. Tai renginys, kuriame demonstravimo būdu siekiama supažindinti su įvairiausių veiklos sričių pasiekimais bei naujomis idėjomis.

Informacijos apie parodas ir muges galima rasti įvairiuose kataloguose, jos turi užsienio valstybių ambasados ir šalies ambasados užsienyje, prekybos plėtojimo organizacijos bei parodas ir muges rengiančios organizacijos.

Dalyvaujančių parodose ir mugėse pagrindinis tikslas- tiesioginis ryšys su lankytojais ir kitais eksponentais. Čia susiklosto sąlygos su potencialiais pirkėjais, kas neįmanoma susirašinėjant paštu, ar per verslo vizitus ir pan.

Prekybinė mugė ar paroda – tai psichologinis renginys, kuriame svarbiausias elementas yar stendai, jų struktūra, produktai, apstatymas ir dekoracjos. Stendas turi: pritraukti lankytojų dėmesį, parodyti produktus ir geriausias jų savybes. Ne visi verslo atstovai turi laiko sustoti prie visų stendų, todėl dar čia didelį vaidmenį vaidina reklama.

6. Prieš pradedant derybas dėl eksporto sutarties sudarymo, būtina susipažinti su eksporto partnerių veikla ir ją išanalizuoti. Reikalingi šie duomenys:

įmonės tipas ir kapitalo dydis;

ūkinės veiklos pobūdis;

įmonės nuosavybės pobūdis;įmonės teisinė padėtis;

kapitalo kontrolės pobudis ir t.t.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

Julius Algimantas Urbonas „Eksporto organizavimas ir planavimas“ Technologija Kaunas 2006 ISBN 9955-09-333-1;

Poul T. McGRATH „Tarptautinės ekonomikos pagrindai“ Vilnius 1999 ISBN 9986-09-197-7;

V. Snieška, J. Čiburienė „Makroekonomika“ Technologija Kaunas 2005 ISBN 9955-25-062-3;

www.ukmin.lt/files/Uzsienio_prekyba/Pokiciai2002/metodologija.doc –

Leave a Comment