SWOT metodo taikymas

GENEROLO JONO ŽEMAIČIO
LIETUVOS KARO AKADEMIJA

VADYBOS KATEDRA

MARKETINGO NAMŲ DARBAS

Kariūnų laisvalaikio Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje analizė SWOT metodu

Parengė: kr. M.Valteris 004-1 būrys

Tikrino: dėst. J. Vijeikis

VILNIUS
2003

TURINYS

Įvadas .................3 psl.
SWOT analizės teorinė dalis..........4 psl.
Vidiniai veiksniai ..............7 psl.
Išoriniai veiksniai ..............8 psl.
SWOT metodo taikymas ........... 9 psl.
Išvados ..................10 psl.
Pasiūlymai ............... 10 psl.
Literatūra ................10 psl.

ĮVADAS

Pirmiausia apibrėšiu kas yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. LKA yra Lietuvos Respublikos valstybinė karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo aukštoji karo mokykla – krašto apsaugos sistemos sudedamoji dalis. Pagrindinė Akademijos užduotis – rengti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemai kvalifikuotus karininkus – karinių vienetų vadus irr štabų jaunesniuosius karininkus, kelti karininkų kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis Akademijos tikslas – parengti visapusiškai išsilavinusį, aukštos moralės, tvirto būdo, savarankišką, mokantį vadovauti, nebijantį atsakomybės, ištikimą Tėvynei, vykdantį priesaiką, Lietuvos įstatymus, statutų reikalavimus ir savo viršininkų įsakymus karininką.

Kaip ir daugelyje statutinių organizacijų LKA galioja griežta dienotvarkė, kuri sudaryta remiantis LR krašto apsaugos statutais. Viena iš dienotvarkės sudedamųjų yra karių laisvalaikis. Konkrečiai Lietuvos karo akademijoje laisvalaikį kiekvienas leidžia pagal savo pomėgius. Vieni stengiasi papildomai pasimokyti, kiti lanko būrelius, fakultatyvus, sportuoja ar tiiesiog žiūri televizorių. Kariūnų tarybos iniciatyva įsisteigė gitaros ir breiko būreliai, kuriuose dalyvauja nemažai kariūnų. Kariūnai lanko teatro studiją, dainuoja vyrų chore „Kariūnas“, šoka estradinius sportinius šokius. Ir taip iki vakarinio patikrinimo, kuris vyksta dvidešimt pirmą valandą trisdešimt minučių. Šiame da

arbe nagrinėjamas kariūnų laisvalaikis SWOT metodu.

1. Darbo tikslas:
Ištirti Lietuvos karo akademijos kariūnų laisvalaikį SWOT analizės metodu. Apžvelgti laisvalaikį veikiančius vidinius ir išorinius veiksnius, išsiaiškinti jo privalumus ir trūkumus bei išskirti grėsmes ir galimybes tolimesnėje veikloje. Tyrimo eigoje stengsiuosi rasti sprendimus, kurie galėtų visiškai ar dalinai panaikinti egzistuojančius trūkumus bei apsaugoti nuo grėsmių.

2. Objektas:
LKA kariūnų laisvalaikis – veina iš dienotvarkės sudedamųjų dalių, suteikiančių galimybę papildomai studijuoti, sportuoti, užsiiminėti kultūrine veikla ar tenkinti kitus poreikius.
Kaip jau buvo paminėta įvade laisvalaikį kariūnai leidžia pagal savo pomėgius. Kiekvienas kariūnas turi teisę į laisvalaikį, tą patvirtina KA statutai.

3. Darbo apibūdinimas (kas atlikta):
Mano manymu, šio darbo tikslas buvo pasiektas. Pradžioje pristačiau Lietuvos karo akademiją bei jos tikslus. Vėliau apibrėžiau darbo tikslą ir objektą. Praktinėje dalyje SWOT analizės metodu išnagrinėjau kariūnų laaisvalaikį. Nustačiau veikiančius veiksnius, išskyriau stiprybes, silpnybes, grėsmes ir galimybes.

SSGG (SWOT) analizės teorinė dalis

Analizės pavadinimo santrumpa sudaryta iš lietuvių (anglų) kalbos žodžių: stiprybės (Strengths), silpnybės (Weaknesses), galimybės (Opportunities), grėsmės (Thre-ats). Stiprybės ir silpnybės apima pagrindinius organizacijos strategijos kūrimo veiksnius, kurie išryškėja kaip išteklių analizės rezultatas. Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius strategijos kūrimo veiksnius, kurie išryškėja kaip organizacijos išorinės aplinkos analizės rezultatas. SSGG analizės rezultatas yra pateikiamas kaip veiksnių sąrašas pagal minėtas keturias dalis.
Akivaizdu, kad kiekvienos konkrečios organizacijos SSGG analizė yra sa

avita. Nagrinėjant konkrečią organizaciją pateikiamos tokios rekomendacijos, kurios gali padėti siekiant pagerinti SSGG analizės kokybę:

• patartina vengti pernelyg didelės SSGG analizės detalizacijos. Kaip didžiausia klaida laikoma prielaida, jog analizė yra gera tik tada, kai joje atspindėtos visos įmanomos problemos. Pernelyg didelė detalizacija rodo tik strateginio mąstymo stoką tų žmonių, kurie tą analizę atliko;

• kievienam veiksniui būtinas komentaras, atskleidžiantis jo esmę organizacijai. Komentaras turi atspindėti su organizacija susijusią specifiką. Menkaverčiai ir neįtikinantys yra bendro pobūdžio teiginiai, fiksuojantys kiekvienam žinomas mintis.

• tikslinga, kur tik galima, susieti organizacijos stiprybes ir silpnybes su svarbiausiais sėkmės veiksniais. Pastarieji būtent ir suteikia galimybę atsiriboti nuo kai kurių organizacijos strategijai nereikšmingų SSGG analizės veiksnių;

• jeigu galima, organizacijos stiprybes ir silpnybes reikia apibūdinti konkurencijos aspektu. Nepakanka vien tvirtinti, jog kažin kuris vidinis organizacijos veiksnys yra „geras”. Kur kas naudingesnis yra SSGG analizės rezultatas, kai argumentuojama, kodėl šis veiksnys yra „geresnis, palyginti su konkurentais”;

• SSGG analizė turi atskirti ribą tarp to, kur organizacija yra dabar, ir to, kur ji ketina būti ateityje. Šis diapazonas turi būti realus.

Internete ir daugelyje vadybos knygų radau perspektyvų tyrimus. Pagrinde yra tiriama įmonių ir organizacijų veiklos perspektyvos. Perspektyvos buvo daugiausi tiriamos SWOT analizės metodu. Tai mano manymu yra pats aiškiausias ir nuodugniausias analizės metodas. Todėl ir aš savo darbe jį

į naudosiu.

Perspektyvų tyrimas – tai organizacijos savybių ir susiklosčiusių aplinkybių tyrimas siekiant nustatyti tas, kurios yra palankios ar nepalankios numatytam tikslui pasiekti. SWOT analizė dar vadinama SSGG analize:
 S – (streath)stipriosios savybės;
 W – (weaknesess) silpnosios savybės;
 O – (oportunities) galimybės;
 T – (threats) pavojai.

Šis procesas labai plačiai naudojamas prieš pradedant bet kokius planavimo veiksmus. Jos esmė – prižiūrėti žinomus įmonės veiklos ar aplinkos faktus, vertinant juos tam tikrų tikslų atžvilgiu. Išorinių ir vidinių organizacijos veiklą veikiančių aplinkybių ir veiksnių dažniausiai būna labai daug (pvz.: išoriniai: konkurentų veiksmai, paskirstymo kanalų ypatumai, reklamos teikiamos galimybės, vartotojų elgsenos ypatumai; vidiniai: marketingo ir tiesioginio pardavimo padalinių personalo savybės, organizacijos finansinės ir gamybinės galimybės).

Prieš formuluojant organizacijos marketingo tikslus, reikia atlikti perspektyvų tyrimą. Tam ant atskirų lapų išvardijame išorinius ir vidinius tokiam žingsniui turėsiančius įtakos veiksnius.

Šalia kiekvieno veiksnio pateikiamas ir jo įvertinimas, nurodant, ar jis yra teigiamas, ar neigiamas. Vertinimą gali pateikti vienas ar keli asmenys., jis gali būti gaunamas neformalių pokalbių metu ar specialiais metodais pagrįstų diskusijų būdu – šioje vietoje nėra būtina tuos metodus nagrinėti išsamiai. Tačiau bet kuriuo atveju ne visuomet galima vienareikšmiškai pasakyti, kuris veiksnys nagrinėjamuoju atveju yra teigiamas, kuris – neigiamas. Tarkime, faktas, kad pirkėjai žino tik kelių konkurentų prekes, yra teigiamas į tų kelių tarpą patenkančioms įmonėms, bet neigiamas visoms kitoms. Tai, ka

ad pardavimas labai priklauso nuo reklamos intensyvumo, palanku daug reklamuotis pajėgioms įmonėms, bet itin nepalanku silpnesnėms. Netgi toks faktas, kad kita įmonės prekė buvo populiari dėl aukštos kokybės, ne visada yra teigiamas. Jis tiesiog trukdo, kai norima pradėti gaminti daug paprastesnę ir pigesnę prekę.

Išnagrinėję matome, kad keletas vidinių ir keletas išorinių veiksnių paprastai pasirodo veikiantys daugiau teigiamai negu neigiamai. Todėl jie pasižymi ir naudojami kaip pagrindinės gairės tolesniam planavimui.
Dabar pateiksiu keletą rekomendacijų, padėsiančių siekiant pagerinti SWOT analizės kokybę konkrečiai organizacijai:


 patartina vengti pernelyg didelės SWOT analizės detalizacijos. Kaip didžiausia klaida laikoma prielaida, jog analizė yra gera tik tada, kai joje atsispindi visos įmanomos problemos. Pernelyg didelė detalizacija rodo tik strateginio mąstymo stoką tų žmonių, kurie tą analizę atliko.
 Kiekvienam veiksniui būtinas komentaras, atskleidžiantis jo esmę organizacijai. Komentaras turi atspindėti su organizacija susijusią specifiką. Menkaverčiai ir neįtikinantys yra bendro pobūdžio teiginiai, fiksuojantys kiekvienam žinomas mintis. Dažnai pasitaikanti SWOT analizės klaida yra mėginimas pateikti kuo ilgesnius veiksnių sąrašus, nepakankamai juos logiškai argumentuojant ir pagrindžiant. Visada labiau įtikinantis bus trumpas argumentuotų veiksnių sąrašas.
 Tikslinga, kur tik galima, susieti organizacijos stiprybes ir silpnybes su svarbiausiais sėkmės veiksniais. Pastarieji būtent ir suteikia galimybę atsiriboti nuo kai kurių organizacijos strategijai nereikšmingų SWOT analizės veiksnių.
 Jei galima, organizacijos stiprybes ir silpnybes reikėtų apibūdinti konkurencijos aspektu. Nepakanka vien tvirtinti, kad kažin kuris vidinis organizacijos veiksnys yra „geras“. Kur kas naudingesnis yra SWOT analizės rezultatas, kai argumentuojama, kodėl šis veiksnys yra “geresnis“, palyginti su konkurentais.
 SWOT analizė turi atskirti ribą tarp to, kur organizacija yra dabar, ir to, kur ji ketina būti ateityje. Šis diapazonas turi būti realus.
 Reikia realiai vertinti savo paties ir konkurentų stiprybes bei silpnybes.

VIDINIAI VEIKSNIAI
Dabar išnagrinėsime vidinius veiksnius lemiančius kariūnų laisvalaikį.

VEIKSNYS ĮTAKA
MOTYVACIJA

Teigiama Neigiama
1 Kariūnų asmeniniai reikalai. x Laisvu metu kariūnai turi galimybę susitvarkyti uniformą, ekipuotę, atlikti darbus, kurių nespėjo atlikti saviruošos metu.
2 Kariūnams patinkanti veikla. x Laisvalaikiu kariūnai gali žiūrėti televizorių, skaityti knygas bei spaudą, naršyti internete, žaisti kompiuterinius žaidimus, groti bei dainuoti (jei tai netrukdo aplinkiniams).
3 Laisvalaikis kaip atsipalaidavimo forma. x Dėl įtemptos dienotvarkės, mokslų, pareigų bei tarnybos vykdymo kariūnai dažnai jaučia nuovargį, jaučiasi įsitempę, pavargę, kas gali peraugti į depresiją. Laisvu metu jie gali nuo to atsiriboti, atsipalaiduoti, pailsėti. Po to kariūnų veikla tampa efektyvesnė.
4 Vidaus tvarkos pažeidimi. x Statistiškai patvirtinta, kad nustatyta vidaus tvarka dažniausiai pažeidžiama laisvalaikio metu. Tai patvirtina ir populiarų kariuomenėje posakį, kad „daug laisvo laiko turintis karys yra potencialus nusikaltėlis“. Atlikę tai ką reikia, kariūnai sugalvoja kažką draudžiamo.
5 Papildomos pratybos. x Neretai kariūnams laisvu metu vyksta papildomos rikiuotės, fizinio parengimo ar kitokios pratybos (jei nepavyko įsisavinti tam tikrų veiksmų suplanuotu laiku). Dėl to sutrumpėja savaitgalis arba išvis jo nelieka. Tai neigiamai veikia kariūnus.
6 Reitingų sistema. x Nuo to, kaip kariūnas mokosi, kokių rezultatų pasiekia sportinėje bei kultūrinėje veikloje priklauso vieta reitingų lentelėje, tuo pačiu ir stipendijos dydis. Todėl laisvu metu kariūnas suinteresuotas kuo daugiau mokytis bei sportuoti.
7 Tarnybos vykdymas. x Priklausomai nuo kurso kariūnai vykdo kai kurias tarnybas. Dalis jų tęsiasi visą parą, todėl kariūnai praleidžia paskaitas, neišsimiega, po to bando tai kompensuoti laisvu metu. Paros tarnybos metu kariūnas laisvo laiko išvis neturi.
8 Susitikimai su giminaičiais, draugais ir draugėmis. x Laisvu metu pas kariūnus gali atvykti giminaičiai, draugai, draugės. Tai kelia kariūnų moralę, jie nesijaučia izoliuoti nuo kitų.
9 Kariniai ir universitetiniai dalykai. x Tam, kad kariūnai įgytų aukštąjį išsilavinimą, jie privalo mokytis ne tik karinius, bet ir universitetinius dalykus. Semestro metu kariūnams dėstoma 10-15 (kartais daugiau) dalykų. Tai įpareigoja kariūnus visą laisvalaikį paskirti tik mokslams.
10 Išleidimas į namus (miestą). x Pagal vidaus tvarką kariūnas skatinamas išvykti namo jei neturi neigiamų pažymių ir savaitės pažymių vidurkis ne mažesnis kaip 7. Kariūnas negali laisvai planuoti savo laisvalaikio, privalo susikoncentruoti tik į mokslą.
Išvada: kariūnai laisvu metu gali užsiimti asmeniniais ir jiems patinkančiais reikalais, tačiau laisvalaikiu dažniausiai pažeidinėjama dienotvarkė, kas sukelia dar kelis neigiamus veiksnius.
IŠORINIAI VEIKSNIAI
Dabar išnagrinėsime išorinius veiksnius lemiančius kariūnų laisvalaikį.

VEIKSNYS
ĮTAKA
MOTYVACIJA

Teigiama Neigiama
1 KA statutai bei LKA vidaus tvarkos taisyklės. x Kariūnai negali patys planuoti savo laisvo laiko trukmės pagal savo poreikius, nes tai yra reglamentuota tam tikrais dokumentais. Todėl kariūnai ne visada spėja atlikti tai, ką buvo suplanavę. Darydamas tuos darbus kitu metu kariūnas pažeidžia dienotvarkę ir yra baudžiamas.
2 Bataliono vadovybė. x Bataliono vadovybė organizuoja laisvalaikį remdamasi KA statutu ir neatsižvelgdama į kariūnų pageidavimus. Yra konkrečiai nurodoma kas laisvu laiku galima, o kas draudžiama. Tai užtikrina tvarką dalinyje.
3 Už Akademijos ribų vykstantys renginiai. x Kariūnai vyksta ekskursijas, koncertus, filmus, parodas. Į kai kuriuos renginius jie eina priverstinai, tačiau renginiai paįvairina jų laisvalaikį, didina išprusimo lygį. Sudaroma galimybė pabendrauti su kitų mokymo įstaigų studentais.
4 Akademijoje vykstantys renginiai. x LKA ramovėje vyksta koncertai, spektakliai, minėjimai ir kiti renginiai. Visi jie yra privalomi, įtraukti į LKA auklėjamąją programą. Kariūnams privalomumas sukelia neigiamas emocijas, pasipiktinimą ir tai jokios naudos neduoda.
5 Kariniai renginiai ir pasiruošimas jiems. x Pasiruošimas kariniams renginiams (paradams, ceremonijoms) dažniausiai vyksta laisvu laiku. Kariūnai jų atsisakyti negali, nes tai organizuoja LKA ir viskas vyksta įsakymų forma.
6 Studijų reforma. x Nauja studijų programa buvo sudaryta remiantis kitų užsienio karo mokyklų pavyzdžiu. Tai užtikrino optimalų, paremtą patirtimi studijų ir laisvo laiko suplanavimą.
7 Dažni dienotvarkės pakeitimai. x LKA dažnai keičiama dienotvarkė, tuo pačiu keičiasi ir laisvalaikio trukmė. Tai neleidžia kariūnui susidaryti ilgalaikį ir nekintantį sporto, kultūrinės veiklos ar mokymosi plano.
8 Savarankiško mokymosi sistema. x Nuo 2002m. kariūnai privalo daugiau studijuoti savarankiškai, todėl didelė laisvo laiko dalis praeina reikiamos literatūros ieškojimui, referatų bei pranešimų rengimui.
9 Bataliono vadovybės kontrolė. x Akademijoje, kaip ir visoje kariuomenėje kasdien vykdo tarnybą dalinio budėtojas su padėjėju bei kontrolės karininkai ir seržantai, kurie užtikrina, kad kariūnai laisvalaikiu nepažeidinėtų vidaus tvarkos.
10
Lietuvos kariuomenės vadovybė. x Ji planuoja karių laisvalaikį, daro pakeitimus ir pataisymus. Vykdomos karių apklausos siekiant išsiaiškinti jų pomėgius bei poreikius. Tas liečia ir kariūnus.

SWOT metodo taikymas

Įvertinus vidinius ir išorinius veiksnius lemiančius kariūnų laisvalaikį, galima įvertinti visus pranašumus, trūkumus, galimybes ir pavojus.

PRANAŠUMAI
TRŪKUMAI
GALIMYBĖS
PAVOJAI
Karinė disciplina sustiprina kariūnus psichologiškai, ruošia ateičiai. Galimybė kariūnams tobulintis jiems patinkančioje srityje.
Kariūnai stengiasi geriau mokytis, kad galėtų būti savaitgaliais išleisti iš Akademijos. Per didelis užimtumas sukelia nuovargį. Tai turi įtakos drausminių nuobaudų darymui.
Laisvalaikis naudojamas ne tikslingai, siekiant patenkinti poreikius, nesusijusius su mokslu ir tarnyba LKA. Akademijoje nuolat daromi pakeitimai, kurie turėtų palengvinti kariūnų gyvenimą. Taip pat vykdoma kontrolė. Reikia, kad vadovybė įgytų daugiau pasitikėjimo kariūnais ir sudarytų galimybes turėti daugiau laisvo laiko. Keičiant mokymosi sistemą, labai sunku yra prie jos prisitaikyti, kai esi pripratęs prie senos. Reikia vėl viską susiplanuoti iš naujo, kas užima nemažą laiko tarpą. Tuo laikotarpiu yra labai sunku planuoti darbus, kuriuos reikia atlikti laisvu laiku. Kariūnai išsimuša iš įprasto ritmo. Dėl įvairių renginių laisvalaikis trumpėja, todėl gali nukentėti mokslo rezultatai.

IŠVADOS

Išnagrinėjęs kariūnų laisvalaikio problemas SWOT metodu pastebėjau, kad ši problema yra labai aktuali kariūnų tarpe. Kalbant apie kariūnų laisvą laiką daugiau girdima neigiamų atsiliepimų. Tačiau yra ir teigiamų pusių, tokių kaip renginiai, kuriuose lankosi kariūnai. Deja, dažniausiai tokie renginiai rengiami taip pat laisvo laiko sąskaita. Tačiau reikėtų pripažinti, kad karinė mokykla niekada nebus tokia kaip civilis universitetas. Daug ką galima ir numatoma keisti siekiant kariūnams suteikti kuo daugiau laisvo laiko, tačiau tam reikia nemažos patirties bei vadų, dirbančių organizacinį darbą, profesionalumo. Pagrindinė išvada- kariūnams laisvalaikis kelia moralę, nes tai laiko tarpas, per kurį kariūnas pats kažką gali rinktis, daryti tai kas jam patinka ir leidžiama Akademijoje.

PASIŪLYMAI

1. Suteikti kariūnams galimybę patiems susiplanuoti savo laisvalaikį.
2. Uždrausti papildomas pratybas laisvalaikio metu.
3. Prailginti laisvalaikio trukmę kiek tai leidžia dienotvarkė.
4. Keisti dienotvarkę atsižvelgiant ir į kariūnų pasiūlymus.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. J.Vijeikis “Marketingo pagrindai”, Vilnius, 2001.

2. Internetas.

Leave a Comment