Šventės organizavimas užgavėnės

TURINYS
ĮVADAS ..............................3
1. UŽGAVĖNĖS...........................4
2. UŽGAVĖNIŲ VALGIAI........................6
2.1. MENIU..............................7
2.2. STALAS ..............................8
2.3. APTARNAVIMO METODAS .................8
2.4. SERVIRUOTĖ.......................9
IŠVADOS .............................10
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS...................11ĮVADAS
Užgavėnės – tai linksma žiemos palydų šventė. Pamirštamos visos taisyklės, suvaržymai. Dūkdami ir šėliodami žmonės tarsi atsikrato žiemos stingulio, atsigauna, sykiu savotiškai pasirengia ilgai Gavėniai.
Per Užgavėnes yra paprotys daugsyk valgyti (mėsą, mielinius blynus). Beje, tikėta, jei negersi tą dieną vandens, visus metus netroškins.
Iš Užgavėnių oro žmonės spėjo, koks bus pavasaris, kokio derliaus laukti. Sakydavo: jei Užgavėnių dieną ant stogo yra sniego, tai ir Velykos bus su sniegu; jei Užgavėnės darganotos, tai javai augs geerai, o jei saulėta, pavasarį reikia anksti sėti.

Darbo objektas:
Užgavėnės

Darbo tikslas:
Suorganizuoti Užgavėnių dienos šventę, 20 žmonių.

Uždaviniai:
1. Sudaryti valgiaraštį;
2. Pavaizduoti stalo serviruotę;
3. Parikti aptarnavimo metodą.1. UŽGAVĖNĖS
Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente. Ji buvo žinoma net ir pagonybės laikais. Seniau ji vadinta Ragučio švente.
Pagal seną tradiciją Užgavėnės turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu. Na, o tikroji Užgavėnių diena – 46-oji diena prieš Velykas.
Dabartiniai Užgavėnių papročiai – tai senovėje buvusių šventės apeigų, kuriomis būdavo siiekiama nulemti derliaus gausumą, mūsų dienas pasiekusi dalis.
Tą dieną pagal tradiciją niekas nedirba.
Labiausiai Užgavėnės, ypač Žemaitijoje, garsėja persirengėlias, dažniausiai Užgavėnių ubagais ar žydais vadinami. Šie persirengėliai daug kur panašūs į tuos, kurie po kaimus vaikšto Saulėgrįžos švenčių ciklo metu. XX

X a. pabaigoje Užgavėnės daugelyje Lietuvos regionų, išskyrus Žemaitiją, buvo primirštos, tačiau apie 1985-uosius-1990-uosius metus jos vėl buvo atgaivintos. Žemaičių Užgavėnių tradicijas perėmė ir kiti regionai, ši šventė labai mėgstama pasidarė Vilniuje, Kaune.
Balys Buračas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ (Vilnius, „Mintis“, 1993) rašo: „Per šventes buvo rengiamos iškilmingos vaikštynės, kuriose, keršus jaučius pasikinkę, vežiojo kažkokią baidyklę arba maumą, lydimą daugybės palydovų, apsirengusių keistomis baisybėmis ir giedančių, muzikai pritariant, ypatingas giesmes.“ Ko gero, iš tų baidyklių palaipsniui atsirado Morė (Kotrė), kiti Užgavėnių persirengėliai.
Žemaitijoje svarbiausia Užgavėnių karnavale – pamėklė Morė (dar vadinama Kotre). Jau minėtoje knygoje B. Buračas nurodo, kad „Kretingos apylinkės genčių, Kuršaičių ir daugely kitų kaimų per Užgavėnes buvo, o kai kur ir dabar tebėra paprotys rengti Mores. Morei aprengti ypatingų rūūbų ar kitų dalykų nereikia. Paimama kokia palinkusio medžio pašliūža ar senų rogių pavaža, į tą pavažą įkalamas paprastas mietas, o ant mieto užmaunamas senas medinis ratas. Prie rato prikalami kokie trys pagaliai, kurie laiko Morę ir atstoja jai kojas. Taip ant to rato sukryžiuotų pagalių užvelkamas koks nors senoviškas marginis sijonas ir kiti moteriški rūbai. Galva aptaisoma lininiais plaukais. Ant galvos uždedamas eglišakių vainikas. Galva ir pati Morė apkaišoma įvairiais margais popierėliais. Į rankas įkišamas spragilas, kuriuo ji vežama švaistosi kaip gy
yva. Todėl, kas norėtų ją pripuolęs nupešioti, negalėtų, nes gautų spragilu per galvą. Be to, Morės palydovai, apsirengę įvairiomis baidyklėmis, šakėmis, virpčiais, pušinėmis šluotomis ir šiaip pagaliais apsiginklavę, saugo, kad, susidūrę su priešingos pušės Užgavėnių vėzdininkais, neprarastų savo mylimos Morės. Dveji vėzdininkai susidūrę susipeša. Nugalėtojai atimtą Morę užvelka ant aukšto kalno ir sudegina. Seni žmonės mena, kad prieš 40-50 metų Morę rengdavo ir po kaimus vežiodavo ypač Šiaulių ir Raseinių apskrityse.“ Dabar bene svarbiausias, Balio Buračo knygoje nepaminėtas Morės akcentas – išryškintos jos moteriškos kūno formos, ypač krūtys, ryškiai išdažytas veidas. Vežama Morė ant rato sukasi, visur aplinkui didžiausias triukšmas – paleidžiami į darbą barškalai. Dažnai jos rankose, be botago ar spragilo, dar būna ir šluota. Po kaimą, miestelį ji dažniausiai pradedama vežioti dar prieš pietus.
Anot Balio Butačo, „Morės vežimas taip pat turi savo reikšmę. Jis padarytas iš pusės rogių ir pusės ratų. Vadinasi, pusę žiemos važiuojama rogėmis, o antrąją pusę – ratais.“ Kretingoje seniau Morės vežimą traukdavo keletas piemenukų ir pusbernių. Dabar dažniausiai – arklys.
Tradicinis per šią šventę ir „Užgavėnių bičių“ vežimas – į vežimaitį įkeliama statinė su vandeniu, už jo susitupia mergaitės, kurių rankose eglišakės. Vežėjas aptaisomas lyg koks meška. Toks vežimas pasuka per gyvenvietę, o vežėjas šaukia: „Vandens, vandens!“ Merginos – tariamosios bitės – dūzgia ka
aip įmanydamos. kai pro šalį važiuoja toks vežimas, sodybos šeimininkė stengiasi suspėti išbėgti su kibiru šalto vandens ir juo apipilti mergaites, t. y. „bites“. jei joms tai padaryti pavykst.a, gali tikėtis gero derliaus. Na, o kad mergiotes nuo šalto vandens apsaugotų, vežėjas moteris nuo vežimo tolyn botagu gena (betygaliečių tradicija).
Be Morės ir jos palydos, Žemaitijoje per Užgavėnes visada gausu triukšmą keliančių kitų persirengėlių, juokdarių ir išdaigininkų. Jų vaikštynės po kaimus tęsiasi nuo ryto iki sutemstant. Juos dažniausiai sekioja ir neperirengę vaikėzai, kiti Užgavėnių dalyviai. Dažniausiai per Užgavėnes persirengiama žydais, elgetomis, čigonais, jaunavedžiais, daktarais vengrais. Žemaitijoje gausu ir kaukių, vaizduojančių gyvulius. Tai arklys, ožys, gervė; malpa (beždžionė), kiti gyvuliai. Demoniškas būtybėms atstovauja giltinė, velnias, raganos. Užgavėnės, be Kanapinio ir Lašininio, jų kovos, Morės sudeginimo ant laužo (Vilniuje įsigudrinta jas jau ir skandinti) – ne Užgavėnės. Visa tai simbolizuoja nenorinčio pasitraukti mėsėdžio arba žiemos (Lašininio) kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu arba pasninku (Kanapiniu), kuris per kitą šventę – Velykas – pagal tradiciją išvejamas. Seniau Lašininio ir Kanapinio kovos daug kur vykdavo Pelenų dieną.
Pamėklė Morė (Kotrė) ant laužo sudeginama Užgavėnių žydams dažniausiai jau aplankius visas sodybas, visas tokiai šventei tinkamas dainuškas išdainavus, sočiai Užgavėnių vaišių prisivalgius.
Po Užgavėnių laužo Užgavėnių žydai ir juos lydėję šv
ventės dalyviai neišsibarsto. Priešingai. Jie susimeta į būrelius, sudeda į vieną krūvą tai, ką jiems vaikštant po sodybas pasisekė prisirinkti, kas dosnių šeimininkų pridovanota, ir vaišinasi iki išnaktų, bandydami atsidainuoti, atsivalgyti ir atsigerti už visą artėjančią gavėnią, pasninką, kuris tęsiasi 7 savaites.
Kai kur seniau Užgavėnes apvainikuodavo vakarėliai, o juose būdavo rodomi įvairiausi vaidinimai: „Fotografai“, „Žydai“, „Piršliai“, „Jaunieji“ ir kt.2. UŽGAVĖNIŲ VALGIAI
Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Užgavėnių dieną valgoma daug kartų – nuo 7-9 iki 12.
Užgavienių dienomis, pradėdami nuo ketvirtadienio, žmonės stengdavosi valgyti kuo daugiau mėsos. Blynų ir kitų patiekalų valgydavo tiek kartų per dieną, kokią savaitės dieną būdavo: ketvirtadienį – keturis, penktadienį – penkis ir taip toliau. Na, o prieš pat užgavienes, pirmadienį, valgydavo net aštuonis kartus. Užgavėnių dieną – iki dvylikos kartų.
Tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), dešros, pyragaičiai, kunkis.

Tačiau tokių apeiginių valgių yra gerokai daugiau. Juk valgyti reikia daug ir sočiai. Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje per Užgavienes buvo verdamas mėsos ir bulvių troškinys, Šaltiena, troškinami rauginti kopūstai su dešra, o vakare valgoma pieniška lakštinių sriuba. Daugelyje Lietuvos vietų šiai šventei šeimininkės kepdavo įvairiausias spurgas, mielines “pampuškas”, žagarėlius.
Mėsos pasiruošiama daug, bet tiek, kad visa ji Užgavėnių dieną (kol sumigs visi Užgavėnių kaukininkai) būtų suvalgyta, nes jei liks, suges – po Užgavėnių prasideda Pelenų diena (Pelenija), o su ja ir gavėnia, kai mėsos jokiu būdu valgyti negalima.
Šiupinys – senovėje per Užgavėnes labiausiai buvęs paplitęs patiekalas Žemaitijoje. Dabar jį daug kur jau yra pakeitę blynai.
Šiupinys verdamas iš kruopų, žirnių, miltų, pupelių, lašinių, į jį pridedama įvairių prieskonių. Svarbiausias šiupinio akcentas – kiaulės uodega. Sakoma, kad tas, kas ją šiupinyje pirmasis suras, pirmas ir žmoną ves. Suradęs uodegą, jaunikaitis ją perduoda piemeniui, kad tas geriau bandą ganytų. Kai kuriose Žemaitijos vietose prie šiupinio išvirdavo ne kiaulės uodegą, o kiaulės galvą (Butkus A. 1937).
Laukuvos apylinkėse šiupiniu vadindavo kruopų košę su gaidžio mėsa (pasturgaliu).
Užgavėnių vaišės užsitęsdavo ilgai, iki pat paryčių ir visą tą laiką būdavo sočiai ir mėsiškai valgoma – sakoma, kad per Užgavėnes mėsą gali valgyti iki to laiko, kol atsiguli.
Šiaip jau užgavėjimo laikas – pusiaunaktis. Jam atėjus, pvz., Tauragėje giedodavo giesmę „Kurs kentėjai“ (Butkus A. 1937). Kitur Užgavėnių dalyviai, norėdami pratęsti linksmybių laiką, paslėpdavo gaidį (pusiaunakčio simbolį) po duonkubiliu ir užgavėdavo tik auštant
Kunkis (sutinė, šutynė) – šutintos bulvės su mėsa. Bulvės nuskutamos ir kartu su mėsa sudedamos į vandenį, kurio užpilama mažiau negu verdant sriubą, bet daugiau negu paprastas bulves. Viskas šutinama kol bulvės gerai išverda. Po to sudedami prieskoniai ir patiekalas jau paruoštas. Tuo atveju, kai mėsa iš anksto jau gerai išvirusi, ji kartu su sultiniu sudedama ant išvirusių bulvių ir dar kiek pašutinama.
Blynai – jie simbolizuoja saulę, sugrįštančią drauge su pavasariu, jie reiškia pilnatvę, saugumą, pastovumą. Senovėje tai buvo magiškas kepinys, skirtas aukai. Todėl nenuostabu, kad ir šiandien dažnas, paklaustas apie Užgavėnes, pirmiausia atsako, jog tai – blynų šventė.
Tradiciniai – mieliniai. Žemaitijoje tešlą Užgavėnių blynams kai kur visą parą raugindavo. Iš tokios tešlos iškeptus blynus „pampučkomis“ vadindavo.
Alus. Be alaus Užgavėnės – ne Užgavėnės. Žemaitijoje seniau alų Užgavėnėms užraugdavo dar po Kalėdų.

2.1. MENIŲ

Miežinių kruopų blynai
Grikiniai blynai
Grikiniai sklindžiai
Žirniniai blyneliai
Mieliniai blynai
Paliepsniai
Tarkuotų bulvių sklindžiai
Morkų sklindžiai
Lietiniai su varške
Lietiniai su mėsa
Sklindžiai su sūriu
Sklindžiai su obuoliais
Užgavėnių spurgelės
Užgavėnių piršteliai
Šiupinys
Šventinis šiupinys
Alus
Kava
Gira

Kadangi per užgavėnes vyrauja riebūs ir soti valgiai, o ypač blynai, todėl ir menių sudarytas laikantis papročių. Užgavėnių valgiaraštyje pateikta daug ir įvairių rūšių blynų, svečiai tikrai bus sotus ir ilgai atmins Užgavėnių šventę.
Šiupinys ruošiamas iš neriebios kiaulienos, miežinių kruopų, žirnių ir pupelių, bulvių, svogūnai , ir kiti prieskoniai.
Šventinis. šiupinys ruošiamas iš kiaulės snukio, kiaulės koja,uodega, miežinių kruopų, žirnių, druskos.
Kiti patiekalai yra paprasti ir gerai mums žinomi.2.2. STALAS
Per užgavėnes nėra įprasta puošti stalo, taip kaip per Kalėdas ar Kūčias.
Bus naudojama vieno komplekto indai, prie jų derinamos staltieses servetėles ir kiti įrankiai.
Ant stalo bus patiesiama stora medžiaga, kuri saugo paviršių, be to staltiesė mažiau slankios. Staltiesė užtiesiama taip, kad vidurinis linkis butų iškilęs. Kraštai nuleidžiami 25 – 30 cm iki kėdės krašto. Staltiesės kampai turi dengti stalo kojas. Staltiesės iš šonu ir galų turi būti nukarusios vienodai. Jos turi buti švarios, nesusiglamžiusios. Servetėlės turi derėti prie staltiesės.
Stalas prieš ateinant svečiams bus serviruojamas ir puošiamas. Lėkštės dedamos 2 cm nuo stalo krašto. Dedant lėkštes reikia orientuotis į kėdes. Iš abiejų stalo pusių lėkštės turi būti dedamos simetriškai. Išankstinė serviruotė bus kiek paprastesnė. Ant stalo ne bus padedami valgiai, nes valgiaraštyje vyrauja tik karšti valgiai, vadinasi bus padedami indai ir įrankiai karštųjų užkandžių.
Bus ant stalo padėta duona, nors jos prie užkandžių nereiks, bet reikės prie antrųjų patiekalų, todėl iš anksto ant stalo bus padedama duona. Duonos lėkštė lygiuosis su pagrindine, tai yra su užkandžių lėkštės centru. Apatinis kraštas su centru.
Gėrimai dėsis nuo pirmojo peilio galo, linija. Kavos lėkštutė lygiuosis su užkandžių lėkštutės centru, tai bus centras su centru.2.3. APTARNAVIMO METODAS
Užgavėnių vakarienė vyks namuose. Bus pasirinktas rusiškas svečių aptarnavimo stilius. Kurį iš dalies aptarnauja padavėjas. Bus trys padavėjai. Lankytojai iš dalies apsitarnaus patys.
Svečiams susėdus, padavėjai pasiūlys gėrimų. Po to siūlys valgius.
Valgiaraštyje nėra šaltų užkandžių, tai padavėjai prieš svečiams susėdant įneš karštus užkandžius, po to patiekalus. Padavėjai valgius sudės ant stalo, kad svečiai galėtų juos įsidėti.
Padavėjai nuims nuo stalo panaudotas lėkštes ir įrankius, ir juos pakeis švariais. Pateikiant karštuosius patiekalus nebus nuimami užkandžiai, kad svečiai galėtų valgyti panorėję.2.4. SERVIRUOTĖ
1. Stiklinė
2. Bokalas
3. Užkandžių įrankiai (dešinėje peilis, kairėje šakutė)
4. Didieji įrankiai (dešinėje peilis, kairėje šakutė)
5. Užkandžių lėkštė
6. Duonos lėkštė
7. Bendra duonos lėkštė

1 pav. Pradinė serviruotė

1. Stiklinė
2. Bokalas
3. Didieji įrankiai (dešinėje peilis, kairėje šakutė)
4. Užkandžių įrankiai (dešinėje peilis, kairėje šakutė)
5. Didžioji lėkštė
6. Duonos lėkštė
7. Bendra duonos lėkštė

2 pav. Prieš antruosius patiekalus

1. Stiklinė
2. Bokalas
3. Užkandžių įrankiai (dešinėje peilis, kairėje šakutė)
4. Užkandžių lėkštė
5. Lėkštutė su kavos puodeliu ir šaukšteliu

3 pav. Prieš desertąIŠVADOS
Užgavėnių tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), dešros, pyragaičiai, kumpis. Per užgavėnes vyrauja riebūs ir soti valgiai.
Serviruotėje ant stalo ne bus padedami valgiai, nes valgiaraštyje vyrauja tik karšti valgiai, vadinasi bus padedami indai ir įrankiai karštųjų užkandžių
Pasirinktas rusiškas svečių aptarnavimo stilius. Kurį iš dalies aptarnauja padavėjas. Bus trys padavėjai. Lankytojai iš dalies apsitarnaus patys.INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
1. Jonikienė M., Lankytojų aptarnavimas maitinimo įmonėse, Vilnius, 2001
2. Valstiečių kalendorius 2006, Vilnius, 2004
3. Valstiečių kalendorius 2005, Vilnius, 2004
4. http://72.14.203.104/search?q=cache:W9hfmB3x7VEJ:day.lt/sventes/straipsniai/uzgavenes+U%C5%BDGAV%C4%96N%C4%96S+&hl=lt&

Leave a Comment