Marketringas ir etika

ĮVADAS.............................. ..3
1.ETIKA..............................4
2. ETIKOS ĮTAKA MARKETINGO SPRENDIMAMS...................4
3. MARKETINGO ATSAKOMYBĖ.............................7
4. MARKETINGO SRITYS..............................8
IŠVADOS..............................12

NAUDOTA LITERATŪRA..............................

Etika – tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sistema. Išsilavinęs žmogus neabejoja etikos svarba ir nauda. Per tūkstančius metų žmonės tiek racionaliai, tiek ir spontaniškai susikūrė daug savitarpio santykių, elgesio vertinimo normų. Kiekvienas žmogus turi elgtis nepriekaištingai, kad kiti ji gerbtų, nelaikytų jį neišauklėtu ir netgi vulgariu. Etika egzistuoja ir verslo pasaulyje.
Etika sprendžia tokias problemas – kas yra gėris ir blogis, kokie poelgiai yra moralūs, kas yra atsakomybė, teisingumas, kaaip spręsti etines dilemas.
Apie etiką, jos reikšmę, įtaką darbo našumui, organizacijų sėkmei, tarpusavio žmonių santykiams šiandien kalbama diskutuojama, rašoma vis daugiau ir plačiau.
Etikos svarbą šiandien įtakoja naujų ekonominių santykių atsiradimas, decentralizuota veikla, asmeninė atsakomybė už rezultatus.
Studijuoti etiką yra naudinga dėl kelių priežasčių:
– Būti geru žmogumi dar neužtenka, norint spręsti etikos problemas iškylančias įvairiose gyvenimo ir darbo sferose. Įmonių vadovai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, neturėdami patirties, atitinkamo išsilavinimo, sprendžia reklamos, kokybės, kainų, aplinkos užterštumo ir kt. klausimus.Moralinių vertybių, kurias žmogus pasisemia iš šeeimos, bažnyčios, mokyklos, neužtenka sprendžiant kompleksines dalykines, darbo dilemas;
– Studijuodami verslo, administravimo etiką mes išmokstame reguliuoti konfliktus, kylančius tarp asmeninių lūkesčių ir organizacijos vertybių, tarp visuomenės ir organizacijos;
– Dalykinė etika nėra vien individuali asmens etika. Asmeninės savybės yra tik viena iš sudedamųjų et

tinių sprendimų priėmimo dalių ir todėl etikos studijavimas padeda skirti kasdienines etikos problemas nuo darbo etikos problemų.
Etika labai svarbi dėstant marketingą čia ji gali padėti susigaudyti reklamos, vartotojų ir prekių/paslaugų pasaulyje, siekti efektyvaus ir sąžiningo partnerių, konkurentų bendravimo
Temos aktualumą bei problemą būtų galima apibrėžti taip: šiandieniniams vadovams dar sunku suvokti, kad marketingas pirmiausia privalo tinkamai elgtis vartotojų ar konkurentų atžvilgiu.
Darbo tikslas – parodyti, kokie esminiai faktoriai turi įtakos marketingo etikai;

Rašant darbą buvo keliami šie uždaviniai:
• atskleisti etikos įtaką marketingo sprendimams;
• nustatyti sritis, kuriose dažniausiai veikiama amoraliai.

1. ETIKA

Įsigalint Lietuvoje rinkos ekonomikai, keičiasi ir šiuolaikinio verslininko įvaizdis. Į vadinamųjų “ verslo ryklių” vietą ateina ir žmonės, suprantantys, kad visuomenė laukia iš jų ne tik aukštų ekonominių rodiklių, efektyvaus darbo rezultatų demonstravimo. Vis daugiau verslininkų supranta, kad populiarus poosakis “verslo tikslas yra tik verslas” tėra mitas.Tai ypač išryškėja bendraujant su verslo partneriais užsienyje, kur daug dėmesio skiriama ne tik efektyviai veiklai, bet ir moralės normų laikymuisi tiek pačioje verslo organizacijoje, tiek už jos ribų.
Įmonės marketingo veiklos centre yra vartotojas. Jo poreikiams tenkinti ir aptarnauti skiriamos visos įmonės pastangos. Jos įgyvendinamos remiantis tam tikrais sprendimais ir veiksmais, susijusiais su vartotojui pagaminta preke, jos kaina, paskirstymu ir rėmimu. Šios keturios sprendimų ir veiksmų grupės sudaro vadinamąjį marketingo kompleksą. Minėtos sr

ritys – tai daugybė priemonių šiam tikslui pasiekti. Čia ir iškyla klausimas : kaip visa tai susieti su etika? Ar marketingas ir etika – iš tikrųjų suderinami dalykai? Teoriškai būtų galima teigti: taip, marketingo specialistai turi elgtis etiškai ir taip daryti jau vien dėl to, kad tai moraliai teisinga. Tačiau kaip visa tai suderinti praktikoje, kai interesas gauti didelį pelną susiduria etinėmis nuostatomis? Daugelis verslininkų ištartų: “Verslas ir etika? Jokios čia etikos nėra” Ir vis dėl to?
2. ETIKOS ĮTAKA MARKETINGO SPRENDIMAMS

Elgtis etiškai – vadinasi, elgtis taip , kad elgesys atitiktų visuotinai priimtus moralaus elgesio standartus. Marketingo specialistų veiksmai priklauso nuo daugelio socialinių grupių reikalavimų ir norų.
• Pirkėjai/vartotojai, perkantys ir vartojantys firmos gaminius arba paslaugas, yra suinteresuoti produkto kokybe ir teisinga kaina, galėjimu patenkinti jų poreikius. Įmonėje turėtų būti pabrėžiama, kad su vartotojais visur ir visada reikia elgtis sąžiningai ir garbingai, teikti tik aukščiausios kokybės prekes ir paslaugas.
• Darbuotojai tikisi, kad įmonė veiks sėkmingai ir jie nepraras savo darbo vietų bei gaus teisingą atlygį už savo darbą.
• Savininkai/darbdaviai tikisi, kad marketingo specialistų darbas ir lėšos, skirtos marketingui, atneš jiems naudos ir pelno. Jie nori, kad apie jų įmonę būtų atsiliepiama kaip apie garbingą, patikimą verslo partnerę, sąžiningą konkurentę, darbuotojais ir klientais besirūpinančią organizaciją.
• Tiekėjai/pardavėjai tikisi, kad bus tęsiamas verslas. Jiems įmonė tu

uri rodyti pagarbą, tiksliai vykdyti sutarties reikalavimus.
• Konkurentai tikisi, kad bus vykdoma tik sąžininga, įstatymais pagrįsta konkurencinė veikla.
• Vietos bendruomenė/plačioji visuomenė/vyriausybė tikisi, kad jie bus atsakingi piliečiai. T.y. bendruomenė tikisi, kad įmonė, kurdama savo produktą, kartu saugos švarią ir sveiką aplinką, visuomenė ir jos atstovai vyriausybėje tikisi, jog bus laikomasi visų įstatymų ir nuostatų, taip pat, kad įmonė tvarkingai mokės mokesčius.Be to, tikimasi, kad firma savo verslą plėtos neprarasdama visuomenės pasitikėjimo ir nemėgindama papirkinėti valstybės pareigūnų.

Taigi kodėl etiškai elgtis yra svarbu ir naudinga įmonei? Kodėl greta tokių įprastų dalykų, kaip pardavimų planavimas, kainodara, reklama, pradedama kalbėti apie etikos svarbą? Kodėl gamintojai ir marketingo specialistai turi jausti moralinę ir socialinę atsakomybę visiems suinteresuotiesiems asmenims bei savo pačių įsitikinimas? Marketingo specialistai turi nuolat spręsti etinę dilemą:
• Verslas turi būti pelningas;
• Siekis gauti kuo didesnį pelną neturi prieštarauti visuomenės norams ir tikslams(Š. Vipartas, 1996, p.18-19).
Etiškas elgesys teikia realią naudą. Verslas yra paremtas santykiais su pirkėjais, pardavėjais, tiekėjais ir kitomis grupėmis. Šių santykių jėga yra pasitikėjimas tarp šių grupių ir įmonės. Neetiškas elgesys naikina pasitikėjimą ir sugriauna ryšius. Etika yra daugelio firmų verslo sėkmingumo kertinis akmuo. Todėl nestebina tai, kad daugelis tarptautinį pripažinimą pelniusių įmonių – “Johson&Johnson”, “Coca-Cola”, “IBM”, “Kodak”, “Xerox”, “Gerber” ir kt.- savo metinį pelną nuo 1950 iki 1990m. pa

adidino dvigubai (W.Zigmund, M. D’amico, 1989,p.14).
Nuspręsti, kuris situacijos sprendimas yra etiškas, o kuris ne, dažnai yra kur kas sunkiau negu nustatyti, kuris sprendimas atneš kompanijai daugiau pelno. Be to, net tuomet, kai žmonės sutinka, kad reikia elgtis etiškai, toks elgesys gali atrodyti pernelyg brangus- ypač dabar Lietuvoje, kai organizacijos dar tik kuriasi ir neturi pakankamai tvirtos pozicijos rinkoje arba kai kompanija stengiasi išlikti sunkiu laikotarpiu.
Apžvelgsiu keturias pagrindines priežastis, kuris nurodo W.J.Stantonas, M.J.Etzelis, B.J.Walkeris, teigdami, jog marketingo specialistai privalo elgtis etiškai.
Pirma priežastis, šių autorių nuomone, yra ta, kad etiškas marketingas padėtų padidinti mažėjantį visuomenės pasitikėjimą marketingu. Marketingo prestižas daugelio akyse yra kritęs.Be to, prie vartotojų problemų prisideda periodiškai viešumon iškylanti labai abejotina veikla. Pavyzdžiui, ne kartą esame girdėję apie klaidingus užrašus ant pakuočių, etikečių, melagingas reklamas, įvairiausius gerai žinomų prekių ženklų padirbinėjimus ir pan. Ir nors tai pasireiškia tik nedidelėje marketingo veiklos dalyje, nukenčia visų marketingo specialistų reputacija.
Ką reikėtų daryti, kad ištaisytume šią padėtį? Pirmiausia verslo lyderiai turi įtikinamai rodyti savo etinę atsakomybę.Be to, savo interesų naudai jie turi palaikyti ryšį su vartotojais, nes jie yra verslą palaikanti jėga.
Antroji priežastis, dėl kurios marketingo specialistai turi elgtis etiškai, yra ta, kad toks elgesys leistų išvengti didėjančio vyriausybės reguliavimo. Marketingo specialistai privalo elgtis etiškai, kad pateisintų jiems suteiktą privilegiją veikti daugiau ar mažiau laisvoje ekonominėje sistemoje, arba tam, kad ji būtų jiems suteikta.dauguma vyriausybinių marketingo apribojimų yra menedžmento nesugebėjimo vienu ar kitu metu veikti pagal etinius įsipareigojimus rezultatas. Be to, jeigu jau tam tikra vyriausybės kontrolė buvo įvesta, mažai tikėtina, kad ji bus panaikinta.
Ši priežastis labai aktuali Lietuvoje.Mūsų teisėtvarkos teisėsaugos sistemos dar nėra tobulos, jose dar daug ką reikia pertvarkyti, keisti, tobulinti. Nors daugelio dabartinių Lietuvos verslininkų nuomonė apie vyriausybę, jos institucijas, leidžiamus įstatymus, teisėtvarką nėra visiškai teigiama, jie turėtų atkreipti dėmesį į aptartą atvirkščiai proporcingą verslininkų elgesio etiškumo ir vyriausybės kontrolės priklausomybę. Tai leistų jiem ateityje išvengti dar didesnio vyriausybės reguliavimo ir padėtų Lietuvoje sukurti tikrąją laisvą ekonominę sistemą.
Trečioji – etiškas marketingas padėtų gražinti visuomenės pasitikėjimą.Koncepcija, teigianti, kad socialinė jėga sukuria socialinę atsakomybę, padeda paaiškinti , kodėl marketingo specialistai turi tokią didelę atsakomybę visuomenei: Jie daro įtaką rinkai, išsako savo nuomonę, apie ekonomines problemas. Todėl logiška, kad neetiškas jų elgesys turės įtakos jų socialiniam svoriui.
Ketvirtoji – etiškas elgesys padeda išsaugoti organizacijos įvaizdį. Prekių ir paslaugų pirkėjai paprastai mielai bendrauja su kompanijos darbuotojais, atstovaujančiais kompanijos marketingo skyriui. Ši sąveika formuoja jų nuomonę apie visą kompaniją. Pavyzdžiui, apie visą mažmeninę parduotuvę dažnai sprendžia me vien iš jos pardavėjo elgesio. Kaip kasmetinėje savo ataskaitoje rašo “Procter&Gamble”: “Procter&Gamble” pardavimo agentas susitinka su vartotoju, .šis pardavimų agentas ne tik atstovauja “Procter&Gamble”, bet visai realu, kad šis asmuo tampa “Procter&Gamble”.
Be to, etikos standartai marketingo specialistams svarbūs ne tik moraliniu, bet ir verslo požiūriu, nes etiškas, teisingas elgesys, kaip jau minėta, padeda sukurti ir išsaugoti kompanijos įvaizdį, kuris turi įtakos klientų pasitikėjimui ja, pakartotiniams pirkiniams, vartotojai jiems patikusias firmas rekomenduoja draugams bei pažįstamiems ir t.t. dėl to ne tik padidėja firmos gaunamos pajamos, bet ji konkurentų atžvilgiu tampa pranašesnė vartotojų skaičiumi ir pan. Kaip sako vienas įžymus JAV verslininkas: “Būti teisingam yra geras verslas”(G.A.Churchill, P.J. Paul, 1995).
Kadangi marketingas veikia socialinėje aplinkoje, jis gali būti laikomas socialine institucija. Todėl marketingo, kaip ir bet kurios kitos socialinės institucijos, socialinės teisės ir atsakomybė yra nustatomos visuomenės priimtų normų ir vertybių kontekste. Problema kyla tuomet, kai šios normos ir vertybės tarpusavyje nesuderinamos, konfliktuoja. Tuomet marketingo specialistai ar kiti žmonės susiduria su etikos problemomis – kaip savo kasdieninėje veikloje subalansuoti vartotojų, organizacijos ir visuomenės interesus. Bet kurioje situacijoje jie privalo nustatyti, kas etiška, ir elgtis atitinkamai, nepaisydami padarinių. Tačiau dažniausiai realiame gyvenime atsiranda daugybė aplinkybių, dėl kurių nuspręsti, kas sudaro etišką elgesį, nėra taip paprasta.

3. MARKETINGO ATSAKOMYBĖ

Kam marketingas yra atsakingas? Atsakymų į šį klausimą yra keletas. Pirmiausia marketingo funkcija, yra būti atsakingam savo organizacijos savininkams. Ši funkcija nėra tokia siaura kaip atrodo, nes tuo atveju, kai įmonė pažeidžia įstatymus ar kitaip nusižengia, jos savininkai baudžiami pagal įstatymus ar atsako už tai kitu būdu. Todėl, nors organizacijos yra atsakingos individams, kurie jas valdo, šie individai taip pat atsakingi už savo organizacijos veiklą.
Sprendžiant marketingo etines problemas, ypač svarbi sąveika su suinteresuotųjų grupėmis. Aš paliesiu tris iš jų: konkurentus, vartotojus ir apskritai visuomenę .Kadangi marketingas ypač glaudžiai susijęs su šiomis trimis grupėmis, dėl socialinės atsakomybės kylančias etines problemas taip pat galima suskirstyti į tris grupes:
1) sąžininga konkurencinė veikla;
2) etinės problemos, susijusios su vartotojais;
3) gyvenimo kokybės problemos.
Šios problemos tarpusavyje susijusios ir susipina.
Vyriausybė kontroliuoja marketingą ir minėtas tris pagrindines grupes, šitaip daro įtaką jų sąveikai ir gali kurios nors grupės ar marketingo atstovų iniciatyva įsikišti, kilus įtarimui, kad vienas kuris nors iš narių elgiasi neetiškai.
Marketingas pirmiausia privalo tinkamai elgtis vartotojų ar konkurentų atžvilgiu. Ši atsakomybės sritis sudaro organizacijos mikrolygio atsakomybę, t.y. ji liečia vienos marketingo organizacijos sąveiką su vartotoju ar jų grupe bei konkurentu ar jų grupe. Tačiau marketingas privalo tinkamai elgtis ne tik vartotojų ar konkurentų atžvilgiu, bet apskritai, kaip socialinė institucija, turi būti atsakingas plačiu socialiniu arba makrolygiu.Taigi jei žmogus organizacijos atžvilgiu nėra nei vartotojas, nei konkurentas, ji vis tiek turi gerbti jo kaip asmens teises. Visuomenė turi teisę klausti:
• Ar mūsų marketingo sistema patenkinama?
• Ar reklama nėra per brangi, ar ji ne per daug kainuoja vartotojams? Ar ji etiška?
• Ar efektyvi pasiskirstymo sistema?
• Ar aplinką teršiančios prekės ir jų pakuotės yra būtinos?
• Ar tam tikrų prekių nėra per daug? Ar jos tikrai reikalingos ir teikia naudą visuomenei?
• Ar prekės kokybė atitinka tai, kas teigiama reklamoje ir pardavimo vietose arba ant pakuotės?
Tokių klausimų gali būti daug daugiau. Todėl, kad marketingas būtų socialiai produktyvus, jo specialistai privalo jausti socialinę atsakomybę.

4. MARKETINGO SRITYS

Marketingo sritys, kuriose kyla didžiausia pagunda veikti amoraliai yra šios:
• Konkurencija;
• Kainų nustatymas;
• Pardavimas.

Konkurencija
Daugelyje užsienio šalių sąžininga konkurencija yra reglamentuojama įstatymų.Verslas, o kartu ir marketingo strategija bei taktika, bus socialiai neatsakingi bei nepageidaujami, jei sieks išvengti sąžiningos konkurencijos. Konkurencija, kaip žinome, yra viena iš laisvos rinkos sistemos dalių. Konkurencija sąlygoja rinkos efektyvumą ir teikia naudą vartotojui, pavyzdžiui, per prekių palankiausiomis kainomis įvairovę. Tačiau konkurencinė rinka veikia pirkėjo labui tik tuo atveju, jei konkuruojama sąžiningai. Labai dažnai konkurencinėje kovoje kyla pagunda pažeisti garbingumo ir sąžiningumo principus, siekiant asmeninės naudos ar naudos savo firmai.
Marketingo veikla gali pažeisti tiesiogiai jai kažką draudžiančius įstatymus(kainų suokalbis) arba nusižengti įstatymams, susijusiems su tokia bendra problema kaip kriminalinis sukčiavimas. Deja, ir tarp marketingo specialistų yra tokių, kurie nesilaiko visuomenės, kurioje veikia, normų. Todėl ir egzistuoja nelegalūs konkurencijos būdai kaip melavimas, apgaudinėjimas, bendrovės paslapčių vogimas, konkurento planų šnipinėjimas bei sabotažas, susitarimų laužymas, kyšininkavimas ir kt. Yra ir žalingų konkurencijos būdų: monopolijų kūrimas, slaptas grupės gamintojų susitarimas.
Monopolijos, kurios neturi jokių konkurencinių kainų apribojimų, gali būti kuriamos įvairiais tikslais. Pavyzdžiui, Lietuvoje, formuojantis laisvai rinkai, atsirandančios tokios stambios universalinės parduotuvės kaip “Saulutė”, “Iki” ir kitos išstūmė iš konkurencinės kovos daugelį smulkių prekiautojų, nes kainos, kurias galėjo sau leisti stambūs prekiautojai, buvo žemesnės, nei smulkūs prekiautojai galėjo nustatyti už tokios pat kokybės prekes. Stambūs prekybos centrai galėjo sau leisti dirbti esant žemesnei pelno ribai, kadangi operavo dideliais kiekiais ir per savitarną sumažino darbo kaštus. Tai nėra nei nelegalu, nei amoralu, kadangi šitaip nepašalinami visi konkurentai ir nepakeliamos kainos vartotojų nenaudai.
Kaip žalingos konkurencijos pavyzdį galiu pateikti Jonavos “Azoto” gamyklos atvejį. Šią gamyklą mėgino nupirkti viena stambi Vakarų kompanija. Ji, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pasiryžusi ne toliau plėtoti gamybą, o sunaikinti Vakarų rinkoje savo konkurentą.
Grupės konkurentų slaptas susitarimas dėl tam tikro kainų lygio palaikymo – tai dažniausiai draudžiamas horizontalus kainų fiksavimas. Toks susitarimas iš viso yra nelegalus, kadangi jis kenkia rinkos sistemai, o kartu ir vartotojui.

Kainų nustatymas

Kainų nustatymas yra svarbi marketingo sritis. Gamintojas parduodamas savo prekę nori gauti pelną.Todėl jis nuolat turi kontroliuoti savo prekių gamybos kaštus ir sąžiningai įvertinti jas pagal tikrąją vertę. Jei gamintojas nustatys per aukštą savo prekės kainą, ji pasidarys nepatraukli pirkėjui ir šis ieškos pigesnės pas konkurentą. Šitaip gamintojas sumažins savo rinkos dalį, todėl jam būtina nuolat tirti rinkos sąlygas.

Panagrinėsiu, kai kurias etines kainų nustatymo problemas.

Kainų pakėlimas – kai nustatomos kainos gerokai viršija prekės tikrąją vertę.

Kainų diskriminacija – tai vienos rūšies prekių pardavimas skirtingiems užsakovams skirtingomis kainomis.Tokia veikla neetiška ir neteisinga pirkėjų atžvilgiu.

Konkursai yra plačiai paplitę rinkos sistemoje, kai norima surasti valstybinių programų, projektų vykdytojus, tiekėjus ir t.t. Konkursai dažnai vyksta slaptai. Tokie konkursai padidina patikimumą ir sumažina kainas pirkėjui, sumažina išankstinio slapto susitarimo dėl galimo kontrakto galimybę.

Pardavimas

Dažniausiai iškyla tokios etinės problemos:
1) prekės kokybės problema;
2) prekės pakuotė ir pagaminimo datos pateikimas;
3) prekės ženklas.

1.Prekės kokybės problema
Pagrindinė ir svarbiausia kiekvienos prekės savybė – jos kokybė. aprastai su preke susijusių etinių problemų iškyla tuomet, kai marketingo specialistai neinformuoja apie iškilusią tuomet, kai marketingo specialistai neinformuoja apie iškilusią grėsmę dėl prekės vertės, naudos ir funkcijų. Etinė problema atsiranda ir tada, kai marketingo specialistai neinformuoja vartotojų, gamintojų apie pasikeitusią prekės kokybę. Dažnai gamintojas, kad sumažinti kaštus, pakeičia prekės komponentus, dėl ko nukenčia prekės kokybė.
2.Prekės pakuotė ir pagaminimo datos pakeitimas
Labai dažnai prekės etiketėje būna nuorodų, neatitinkančių realios prekės sudėties, Pavyzdžiui: “nedidelis riebalų kiekis”, “sumažintos kalorijos” , “natūralus maistas”. Tai dar negarantuoja maistinės prekių vertės. Netgi švieži produktai, pavyzdžiui, obuoliai, pomidorai, gali būti pripurkšti chemikalų tam, kad atrodytų išvaizdesni ir patrauklesni. Kiekvienas pirkėjas turi teisę žinoti tiesą apie perkamą prekę todėl, kad jis atsakingas už ją kitam asmeniui. Kompanija, kuri propaguoja geros kokybės prekes, turi pateikti informaciją apie juos be jokių klaidų ir paslapčių.
Labai nesąžininga ir neetiška suklastojant prailginti prekių galiojimo laiką, nors jis jau pasibaigęs prieš keletą dienų ar net mėnesių. Arba, pavyzdžiui, yra užrašas, skelbiąs: “prekės galiojimo laikas: ”, o toliau , deja, nieko. Arba toje vietoje, kur turi būti nurodytas prekės galiojimo laikas, yra užklijuojama kaina.

3. Prekės ženklas
Ar etiška suteikti prekei tokį ženklą, kuris yra labai panašus į garsios firmos prekės ženklą?
Prekės ženklas – tai žodžių ir simbolių kombinacija, apibūdinanti vienos firmos prekes ir atskirianti jas nuo konkurentų prekių. Pavyzdžiui, Paryžiaus teismas nustatė plačiai žinomos JAV kompanijos prekių ženklo “Coca – Cola“ pažeidimą Prancūzijoje. Pažeidėjai (trys firmos) buvo įpareigotos atlyginti kompanijai “Coca – Cola” padarytus nuostolius ir nutraukti neteisėtą veiklą. Prekių atsargos, neteisėtai pažymėtos pažeidžiančiu ženklu “Cola”, esančios Prancūzijos teritorijoje, buvo konfiskuotos ir sunaikintos.
Neretu atveju prekei suteikiamas toks pat ženklas kaip ir garsios firmos tam, kad ta prekė išpopuliarėtų. Tuomet pirkėjai būna pasirengę mokėti už populiarų prekės ženklą turinčią prekę gerokai daugiau, nes laiko ją daug pranašesne už konkuruojančias. Tai tikra klastotė, dėl kurios vėliau kyla labai daug problemų.

IŠVADOS

Iš nagrinėtos medžiagos galiu daryti išvadas, kad etiškas elgesys teikia realią naudą. Verslas yra paremtas santykiais su pirkėjais, pardavėjais, tiekėjais ir kitomis grupėmis. Šių santykių jėga yra pasitikėjimas tarp šių grupių ir įmonės. Neetiškas elgesys naikina pasitikėjimą ir sugriauna ryšius. Etika yra daugelio firmų verslo sėkmingumo kertinis akmuo.

Ne ką mažesnė įtaka sprendžiant marketingo etines problemas yra sąveika su konkurentais, vartotojais ir apskritai su visuomene. Galiu teigti, kad marketingas pirmiausiai privalo tinkamai elgtis vartotojų ir konkurentų atžvilgiu.
Trumpai apžvelgiau etikos įtaką marketingo sprendimams.
Rašydama darbą ne tik išnagrinėjau kas marketinge etiška, bet ir kas yra amoralu, tai trys sritys, kuriose didžiausia pagunda veikti amoraliai (konkurencija, kainų nustatymas ir pardavimas).
Galiu drąsiai teigti, kad mus dažnai pasiekia amorali, klaidinanti reklama. Tad būkite budrūs!
Taigi galima apibendrinti, kad etiški sprendimai bus tokie, kuriais bus siekiama maksimalios naudos didžiausiam skaičiui žmonių, nebus pažeistos mažumos teisės ir bus vienodai elgiamasi su visomis lygias galimybes turinčiomis žmonių grupėmis. Akivaizdu, kad suderinti šiuos dalykus toli gražu nelengva.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. V.Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė .Marketingas. ., 200. m.
2. D. Vyšniauskienė, V. Kundrotas . Verslo etika. ..
3. S. Urbonavičius . Marketingo pagrindai.
4. E. Bagdonas, L. Bagdonienė Administravimo pricipai. Kaunas.:Technologija, 2002 m.
5. Alytaus verslo inkubatorius. Administravimas; teorija, praktika, inovacijos. Alytus, 2002 m.
6. www.marketing.lt

Leave a Comment