VILNIAUS UNIVERSITETASTEISĖS FAKULTETAS
LABORATORINIS DARBAS
DARBO GINČAI
1. DARBO GINČŲ NAGRINĖJIMO TEISME PROCESINĖS YPATYBĖS
Darbo ginčai – nesutarimai, kylantys tarp darbo teisės reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų, nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (procesine prasme). Gali būti ir kitokių nesutarimų tarp darbo teisės raguliuojamų visuomeninių santykių subjektų – tai teisiniai ginčai, bet jei jiems nenustatoma ginčo tvarka – procesinio darbo ginčo dar nėra. (pvz. Perkelti gali tik raštiškai darbuotojui sutikus, atsiradus ginčui darbdavys negali perkelti darbuotojo, bet darbo ginčo čia nėra – tai kitos rūšies nesutarimas). Darbo ginčai yra įvairių rūšių, todėl patogu, kad būtų suklasifikuoti. Klasifikavimo pagrindai – įvairios aplinkybės:1) pagal ginčų subjektus– kolektyviniai – kai viena šalis kolektyvas (profsąjunga ir darbdavys)– individualūs – kai D ginčas kyla tarp individualių subjektų (darbdavio ir darbuotojo).2) Pagal darbo ginčų turinį– ginčai dėl interesų – nesutarimas atsiranda ne dėl pažeistos teisės, o dėl norimos teisės, dėl teisės kurią norima įgyti, ar dėl kitokių interesų patenkinimo (pvz. Jei darbdavys neišmoka sulygto darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę reikalauti, kad įvykdytų kas sulygta, – ginčas dėl teisės, o jei nepatenkintas dėl sutartyje sulygto darbo užmokesčio, nori, kad mokėtų daugiau, tačiau darbuotojas neturi teisės į kurią pretenduoja – ginčas dėl interesų). Individualių interesų sprendimo tvarka nereglam., skundo tvarka. Ginčai dėl interesų labiau pasireiškia kolektyvinių ginčų srity – jie reguliuojami įstatymu.– ginčai dėl teisės – nesutarimas kilo dėl iš tikrųjų turimos ar tariamos subjektinės teisės pažeidimo, kai 1 ginčo subjektas reikalauja, kad kitas subjektas atstatytų jo teises.
Pagal LR darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą 2000 06 20 Nr.VIII-1742, darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojo (darbuotojų) ir darbdavio dėl darbo sutarties, darbo įstatymų, kitų teisės aktų, darbdavio nustatytų taisyklių taikymo, kolektyvinių sutarčių nuostatų vykdymo, kurio ginčo šalys neišsprendė tiesioginėse derybose. (3 str. 1 d.). Darbo kodeksas, įsigaliosiantis 2003 01 01, darbo ginčus apibrėžia taip: “285 str. Darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisų ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyksta sureguliuoti derybomis.Individualių D ginčų nagrinėjimą reguliuoja LR D ginčų nagrinėjimo įst. 2000 06 20 bei CPK. šie įst. numato dvipakopę D ginčų nagrinėjimo sistemą: – D ginčų nagrinėjimo komisija ir T. Tarp D ginčų nagrinėjimo pakopų nėra instancinio ryšio. CPK numatyta instancinė sistema reiškia, kad aukštesnės pakopos T gali vertinti žemesnės pakopos T priimtus sprendimus ir gali juos pakeisti, panaikinti, ar palikti galioti. D ginčų nagrinėjimo sistemoje tokio instancinio ryšio nėra, čia dvi savarankiškos stadijos. T nevykdo teisėtumo ir teisingumo priežiūros D ginčų komisijos atžvilgiu. T sprendžia bylą iš esmės, neatsižvelgdamas į komisijos sprendimą, T priima savo sprendimą, bet priimto D ginčų komisijos sprendimo nenaikina.Naujajame Darbo kodekse 286 str. darbo ginčus nagrinėjantys organai apibrėžiami taip:
286 str. Darbo ginčus nagrinėjantys organai1. Darbo ginčus, jeigu šis kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios sprendimo tvarkos, nagrinėja:1) darbo ginčų komisija;2) teismas.2. Kolektyviniai darbo ginčai nagrinėjami šio Kodekso X skyriuje nustatyta tvarka.
Darbo ginčų žinybingumasLR darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo 22 str. nustatytas darbo bylų žinybingumas teismams. 1 p. Teismui tiesiogiai žinybingi darbo ginčai, kai darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta – tai paneigia, kad reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją; 2p.- kai darbo ginčas per šio įstatymo nustatytą terminą nebuvo išnagrinėtas komisijoje (komisijoje turi būti išnagrinėtas per 1 mėn. nuo prašymo padavimo dienos); 3p. – darbuotojas nepatenkintas komisijos sprendimu (bet juk ginčas bus ne dėl komisijos sprendimo); 4p. – kai darbo ginčo atstovai nepriėmė sprendimo; 5p. – kai darbuotojas dėl svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į komisiją (o terminas nenustatytas).
Naujajame DK:292 str. 2 d. Jei darbo ginčų komisijos nariai nesutarė, darbo ginčų komisijos protokole įrašoma, kad šalys nesusitarė ir sprendimas nepriimtas.293 str. darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimas1. Darbo ginčų komisijos sprendimą per 10 dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos darbuotojas arba jo atstovas turi teisę apskųsti teismui. Skundas paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui ir adresuojamas teismui. Gavęs skundą, darbo ginčų komisijos raštvedys skundo nuorašą įteika byloje dalyvaujantiems asmenims, o patį skundą ir darbo ginčo bylą per 7 dienas persiunčia teismui.2. Darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali.294 str. 3 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas, jeigu jis šio Kodekso 293 str. 1 d. Nustatyta tvarka yra apskundžiamas teismui.Tiesioginis žinybingumas teismui.Pagal dabar galiojančius įstatymustiesiogiai teismui žynibingi:– visi ginčai su darbuotojais, su kuriais jau nutrūkę teisiniai darbo santykiai;– ginčai dėl grąžinimo į darbą atleistų dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo;– darbo ginčai dėl darbuotojų padariusių žalos darbdaviui atlyginimo;– dėl žalos padarymo, dėl nelaimingo atsitikimo darbe;– dėl nepagrįsto atsisakymo priimti į darbą.Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas: taikomas visiems iš darbo santykių kylantiems ginčams ir žinybingiems teismui. Teismai yra bendrosios kompetencijos ir administraciniai. Todėl reikia kalbėti ne tik apie žinybingumą bet ir apie teismingumą. Administracinių bylų teisenos įstatymas 99 01 14 VŽ Nr.13, kai kurios bylos žinybingus administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismams. Administracinių teismų įstatymo 1 str.: bendra taisyklė: šis įstatymas nustato administracinių bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių tvarką. 2 str. 17p.: prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnautojų ginčai su administracija. Tarnautojai yra 2 rūšių:1) viešojo administravimo tarnautojai – jiems netaikomi darbo įstatymai, išskyrus, jei kas nesureguliuota įstatymų.2) Viešųjų paslaugų tarnautojai – su kuriais sudaroma darbo sutartis – ten yra darbo teisiniai santykiai, ginčai kyla iš darbo sutarties (sutartiniai ginčai).4 str. administraciniai teismai sprendžia bylas 5p. ”valstybės ir savivaldybės tarnautojų prašymu…” 2 str. pateiktos naudojamos sąvokos, tačiau valstybės ir savivaldybės tarnautojai čia neapibrėžti.2000 08 29 valstybės tarnautojų įstatymo pakeitimas: 4str.”viešųjų įstaigų darbuotojams valstybės tarnybos įstatymas netaikomas”(ligoninės darbuotojams). Su viešųjų paslaugų tarnautojais sudaroma darbo sutartis, todėl turėtų būti sprendžiama bendra tvarka, pagal darbo ginčų įstatymą. Administraciniams teismams žinybingi viešojo administravimo tarnautojų ginčai. Šiai dienai viešųjų paslaugų tarnautojo darbo ginčai nagrinėjami administraciniuose teismuose.Jei tarp ginčo šalių sudaryta darbo sutartis – tai jų ginčas turi būti nagrinėjamas bendra tvarka – komisijose ir teisme.(reikėtų patikslinti administracinės teisenos įstatymą – prie administracinių ginčų priskiriami valstybės tarnautojų ginčai).
Naujajame Darbo kodekse295 str. Darbo ginčų nagrinėjimas teismuose1. Teismuose nagrinėjami:1) šio Kodekso 293 str. 1 d. Nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai;2) darbo ginčai, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesutarė (Kodekso 292 str. 2 d.);3) darbo ginčai, kai darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta arba darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per šio Kodekso 291 str. 1 d. nustatytus terminus (darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 7 d. nuo prašymo padavimo dienos. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo padavimo denos.).2. Nesikrepiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai:1) kilę dėl darbo sutarties šio Kodekso 297 str. 1 ir 3 dalyse nustatytai s atvejais;2) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo;3) tarp profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų r darbdavio dėl įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolų nevykdymo;4) pagalprofesinių sąjungų ieškinus, kai darbdavys laiku nešnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panakinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinų sąjungų narių teises;
5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę;6) kitais įstatymų nustatytais atvejais.Pagal naująjį Darbo kodeksą:297 str. Ginčai dėl darbo sutarties1. Darbuotojas, nesutikdamas su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per 1 mėnesį nuo atitinkamo nurodymo ( dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu nustatoma, kad darbo sąlygos buvo pakeistos, darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčo skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.2. Pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, reikalavimus dardavys ir darbuotojas gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka.3. Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.4. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 str. 1 d. nustatyto dyžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendmu nuo jo įsigaliojimo dienos.298 str. Piniginių reikalavimų tenkinimas Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.300 str. Sprendimų darbo byloje neįvykdymo pasekmės Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.301 str. Sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal CPK nuostatas.302 str. Darbo ginčų komisijos ir teismo išlaidos1. Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys.2. Teismo išlaidos padengiamos CPK nustatyta tvarka.3. Darbuotojai darbo bylose atleidžiami nuo teismo išlaidų mokėjimo.Ginčai nagrinėjami vadovaujantis ne tik materialiosiomis, bet ir procesinėmis normomis. ši aplinkybė lemia, kad teisminis darbo ginčų nagrinėjimas turti ypatybių. – Ieškinio senatis yra žymiai trumpesnė – dėl ginčų su profsąjungomis – 10 dienų, dėl ginčų atleidus iš darbo – 1 mėn. – Nustatant subjektus problema iškyla tada, kai ginčas pereina visas stadijas – teismai kartais keičia asmenų procesinę padėtį. Pagal DĮK 240 ir 234 ginčo šalys negali keristis, jei viena iš jų kreipiasi išspręsti ginčą teismo keliu, nepavykus išspręsti ikiteisminiu būdu.– Ginčų žinybingumo klausimas – yra kolizija tarp CPK ir DĮK normų. Pirmasis sako, kad ginčai dėl darbo teisinių santykių gali būti sprendžiami pirmosios instancijos teisme, o antrasis, kad iš pradžių – ginčų komisijoje. Padėtį šiek tiek taiso tai, kad bendroji bylų žinybingumo taisyklė suformuluota CPK 138 str. – čia reglamentuojamas alternatyviniai teisminio priklausymo atvejai, į kuriuos pakliūna ir darbo ginčai;– Teisėjas negali atsisakyti priimti ieškininio pareiškimo net jeigu trūksta rašytinių įrodymų, o pareikalauti jų savo iniciatyva.– Trumpesni pasirengimo teisminiam nagrinėjimui ir teisminio nagrinėjimo terminai – atitinkamai 7, ir 10-20 dienų.
– Galima keisti ieškinio dalyką – vietoj grąžinimo į darbą prašyti kompensacijos – bei ginčo pagrindą.Naujajame CPK darbo bylų nagrinėjimo ypatumamas paskirtas atskiras skyrius:XX SKYRIUSDARBO BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI
410 str. Bylų nagrinėjimo tvarka1. Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis.2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl darbo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus šiame Kodekse nustatytus ginčų atvejus.411 str. Ieškinio padavimas1. Ieškinį asmenų, kuriems nėra sukakę 18 metų, interesais, be jų pačių, turi teisę paduoti ir jų atstovai pagal įstatymą.2. Ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas.412 str. Ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės1. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teismine tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.2. Jeigu darbo ginčo nagrinėjimo institucija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetetinga spręsti ginčą, bylą nagrinėja teismas. 413 str. Pasirengimo bylą nagrinėti teisme ir bylos išnagrinėjimo terminai1. Pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.2. Priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tuo atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu.3. Byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme.414 str. Teismo vaidmuo1. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.2. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą.3. Teismas turi įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.415 str. Pasirengimas bylai1. Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas.2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje.416 str. Procesinis darbuotojo teisių perėmimas Darbo bylose darbuotojo procesinis teisių perėmimas galimas tik pagal darbuotojo ieškinius dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.417 str. Teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.418 str. Teismo teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą Jeigu darbuotojas pareiškė vieną iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.
ginčai).2. SKUBIAI VYKDYTINI TEISMO SPRENDIMAI DARBO BYLOSE
Dabar galiojančiame LR CPK 235 str. 1 d. 2 ir 3 p. prie skubiai vykdytinų teismo sprendimų ir nutarčių priskiriami sprendimai ir nutartys dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio; bei dėl neteisėtai atleisto iš darbo ar perkelto į kitą darbą darbuotojo grąžinimo į darbą. Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį dėl atleidimo iš darbo formulavimo pakeitimo ir visose kitose bylose, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui žymią žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti (LR CPK 236 str. 1 d. 3 p., 4 p.).Naujajame CPK prie skubiai vykdytinų sprendimų ir nutarčių, kai sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus ir apskundimas jų vykdymo nesusutabdo, darbo teisės klausimamis lieka tik sprendimai ir nutartys dėl darbo užmokesčio pakeitimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (282 str. 2d. 2 p.). tačiau teismui paliekama teisė leisti skubiai vykdyti sprendimą ar jo dalį dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, dėl darbuotojo grąžinimo į darbą, visose kitose bylose, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti šieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti (283 str. 1 d. 3, 4, 5 p). leisdamas skubiai vykdyti sprendimą priimtą 5 punkte nurodytais pagrindais, teismas privalo pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo įvykdymo atgręžimą tam atvejui, jeigu teismo sprendimas, jį įvykdžius, bus panaikintas.Naujajame Darbo Kodekse nustatomas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet teismas privalo nurodyti skubiai vykdyti sprendimus ir nutartis dėl darbo ginčų (299 str. 1 d.) ir atvejai, kada teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti tokio pobūdžio sprendimus ar jų dalį (299 str. 2 d.) – tai yra skubus sprendimų vykdymas paliekamas teismo kompetencijai. 299 str. Skubus sprendimų ir nutarčių vykdymas1. Darbo ginčų komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti šiuos sprendimus ir nutartis:1) dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendimo dalis neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;2) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą. 2. Teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendimą arba jo dalį:1) dėl atleidimo iš darbo formuluotės;2) dėl išmokų atlyginti žalą, padarytą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kitokio sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, priteisimo;3) kitais atvejais, jeigu dėl ypatingų aplinkybių gali pasidaryti neįmanoma ar labai sunku sprendimą įvykdyti.Taigi išeitų, kad yra neatitikimas tarp Naujojo DK ir Naujojo CPK dėl darbuotojo grąžinimo į darbą. Nes pagal NDK šiuo klausimu yra privalomas skubus sprendimo vykdymas, o pagal NCPK – tik pasirinktinis.
Sprendimų dėl grąžinimo į darbą skubus vykdymasSkubus vykdymas. Normaliai vykdomi įsiteisėję teismų sprendimai (pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui). Skubus vykdymas – kai vykdomas neįsiteisėjęs sprendimas – tai leidžiama tik įstatymų nustatytais atvejais (teismas nurodo, kad vykdoma skubiai). Darbo bylose skubiai vykdomi sprendimai:1) dėl grąžinimo į darbą, dėl neteisėtai atleisto iš darbo darbuotojo;2) dėl formuluotės atleidžiant iš darbo pakeitimo;3) dėl darbo užmokesčio priteisimo. Skubiai vykdoma ta suma, kuri neviršija 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, o jei priteisia daugiau, tai skubiai vykdoma minėta dalis, o kita įsiteisėjus sprendimui.Vykdymo atgręžimas – kai sprendimas vėliau panaikinamas, šalis sugrąžinant į ankstesnę padėtį. Teismo sprendimas gali būti panaikinamas apeliacine ar kasacine tvarka. Kuomet sprendimas panaikinamas apeliacine tvarka ypatybių nėra. Visos išieškotos sumos turi būti grąžintos.Panaikinus sprendimą kasacine tvarka – pinigines sumas išieškoti leidžiama, jei panaikintas sprendimas buvo pagrįstas ieškovo melagingom žiniom ar suklastotais dokumentais. Kitais atvejais neleidžiama pinigų grąžinti
Atleidimo iš darbo priežasties formulavimo pakeitimasSutinkamai su LR DSĮ 39 str., dokumentuose apie darbo sutarties pasibaigimą atleidimo formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus. Kilus ginčui dėl atleidimo formuluotės, pastarieji yra nagrinėjami tiesiogiai teisme (pagal DG nagrinėjimo įstatymo 22 str. 2 dalies 1 p.). Ginčai dėl atleidimo formuluotės pakeitimo taip pat patenka į kategoriją skubiai vykdomų: normaliai vykdomi įsiteisėję teismų sprendimai (pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui). Skubus vykdymas – kai vykdomas neįsiteisėjęs sprendimas – tai leidžiama tik įstatymų nustatytais atvejais (teismas nurodo, kad vykdoma skubiai). Darbo bylose skubiai vykdomi sprendimai (žr. aukščiau). Tame tarpe ir “dėl formuluotės atleidžiant iš darbo pakeitimo”.
Apmokėjimas už priverstinę pravaikštąDarbuotojui, kurio reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu yra tenkinamas ir jis grąžinamas į darbą (arba negrąžinamas dėl anot jo sudarysiamų jam nepalankių darbo sąlygų), priteisiamas atlyginimas už visą priverstinės pravaikštos laiką. Sutinkamai su DSĮ 42 str. atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką mokamas tada, kai darbuotojas yra grąžinamas į darbą. Šitaip išaiškino ir LR Aukščiausiojo teismo senatas. Jis nurodė, kad darbuotojui, kurio prašymas grąžinti į darbą nepatenkinamas, priteisiama tik kompensacija, bet neatlyginama už priverstinės pravaikštos laiką. Šių dviejų išmokų esmė ir paskirtis skirtinga ir teoriškai turėtų būti priteisiamos atitinkamos sumos nepriklausomai viena nuo kitos.Atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką – tai suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų buvusi pažeista jo teisė dirbti.Tuo tarpu kompensacija – tai išmoka darbuotojui, kurios tikslas yra aprūpinti jį ieškant naujo darbo. Pirmoji išmoka siejama su laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo, o antroji – mokama už laikotarpį po teismo sprendimo.
Uždavinys Nr. 1
K.L. 2002 01 07 pateikė ieškinį apylinkės teismui, nurodydamas, jog jam 2001 12 09 darbdavys skyrė nepagrįdtą drausminę nobaudą – įspėjimą, kurią prašo panakinti. Taip pat ieškovas nurodė, jog jis darbo drausmės pažeidimo nepadarė, prieš tai nebuvo baustas. Dėl šio įspėjimo panaikinimo K.L. ne kartą krepėsi į savo darbdavį, tačiau pastarasis atsisakydavo panaikinti nuobaudą. Atsakovas teisme nurodė, jog po to, kai pirmą kartą eškovas kreipėsi į jį žodinu prašymu panaikinti paskirtą nuobaudą, jis pasiūlė jam ramiai pasikalbėti ir aptarti susiklosčiusią situaciją. Tačiau K.L. šį pasiūlymą ignoravo ir pokalbiui neatėjo. Taip pat nurodė, kad 2001 01 03 ieškovas pateikė raštą, kuriame dar kartą prašė panaikinti jam skirtą nuobaudą, o jos nepanaikinus jis kreipsis į teismą. Pirmosios instancjos tesmas sprendimu K.L. eškinį paliko nenagrinėtą.
Klausimas: nurodykite galimus tokio teismo sprendimo motyvus.
Uždavinio sąlygoje minima nepagrįsta drausminė nuobauda – įspėjimas. Todėl reikėtų peržvelgti pagrindines teisines normas reguliuojančias drausminių nuobaudų skyrimą. Pagrindinės nuobaudų skyrimo taisyklės, kurių būtina laikytis, nes nors vieną pažeidus, drausminė nuobauda bus negaliojanti:1. Drausminės atsakomybės subjektu gali būti tik toks asmuo, kuris yra darbiniame teisiniame santykyje su drausminės valdžios turėtoju – darbdaviu. Jei nubaudė ne darbdavys – bus ne drausminė atsakomybė. Išimtis kai kurie specialūs norminiai aktai specialios drausminės atsakomybės atveju – drausminę valdžią turi ne tik darbdavys, bet ir aukštesni viršininkai. Šiuo atveju iš uždavinio sąlygos matyti, kad K.L. išties buvo darbiniame teisiniame santykyje su darbdaviu ir nubaudė būtent darbdavys.2. Drausminė atsakomybė gali atsirasti ir drausminė nuobauda gali būti paskirta tik už darbo drausmės pažeidimą. Už kitokį nusižengimą, nors ir priešingą teisei drausminė nuobauda negali būti skiriama, išskyrus išimtį, numatytą spec. Įstatyme. Ieškovas nurodė, kad jis darbo drausmės pažeidimo nepadarė.
3. Už darbo drausmės pažeidimus galima paskirti tik tokią nuobaudą, kuri numatyta DĮK 158 str.: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš darbo. Šios 4 nuobaudos yra taikomos bendrojoje drausminėje atsakomybėje. Specialiojoje atsakomybėje yra drausmės statutai – gali būti tokios nuobaudos, kaip perkėlimas į kitas pareigas, laipsnio sumažinimas. Tačiau šiuo atveju uždavinio sąlygoje nėra kalbos apie specialiąją atsakomybę. Taigi, tokia drausminė nuobauda kaip įspėjimas nėra numatyta įstatymo, tokios drausminės nuobaudos negali būti, ji neteisėta ir praktiškai neturi jokios juridinės reikšmės.4. Drausminė nuobauda turi atitikti nusižengimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, darbuotojo darbą iki nusižengimo padarymo. Nuobaudos turi būti taikomos pagrįstai, atitinkant nuobaudos sunkumą, pobūdį. Kilus ginčui nuobauda gali būti panaikinta (Darbo ginčų nagrinėjimo komisijos) jei neatitiks padaryto pažeidimo sunkumo. K.L. nebuvo prieš tai baustas jokiomis nuobaudomis. Tačiau ir čia sprendžiant iš visko (įspėjimo nėra tarp įstatyme numatytų drausminių nuobaudų) nebuvo drausminė nuobauda.5. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus nusižengimui bet ne vėliau, kaip per 1 mėn. nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo ir per 6 mėn nuo nusižengimo padarymo dienos. Nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kai apie nusižengimą sužinojo nusižengusiojo tiesioginis D organizatorius. Išimtis: kai iškelta baudžiamoji byla. Drausminiai nusižengimai priskiriami prie formalinių. Pačiam faktui nusižengimo pasekmės neturi reikšmės. Į vieno mėn. terminą neįskaitomas laikas, kai darbuotojas sirgo ar atostogavo. Jei darbe nebuvo be svarbios priežasties – tęstinis pažeidimas, baigsis – paskutinę pažeidimo dieną, o kol negrįžo į darbą, neaišku ar tai pravaikšta ar ne. Šiuo atveju uždavinio sąlygoje nebuvo nurodyta, kokie darbuotojo veiksmai ar neveikimas galėjo būti darbdavio pripažinti darbo drausmės pažeidimu, nurodoma tik tiek, kad pats ieškovas laiko save nepadariusiu jokio darbo drausmės pažeidimo.6. Prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu. Pareiga įvykdyta – pareikalavus pasiaiškinti raštu, darbuotojas gali atsisakyti rašyti pasiaiškinimą, tuomet surašomas aktas. Uždavinio sąlygoje nuobaudos skyrimo tvarka nenurodoma.7. Drausminę nuobaudą turi teisę skirti tik tas darbovietės administracijos atstovas, kuriam pagal tos darbovietės nuostatas suteikta teisė. Tokią teisę be specialių įgaliojimų turi įstaigos vadovas. Taip pat gali būti nurodyta, kad tą gali daryti ir pavaduotojas. Drausmės statutuose numatyta, kad tam tikro rango viršininkas turi tam tikras drausmines teises, aukštesnio rango viršininkas turi drausmines teises žemesnio rango viršininko atžvilgiu – tai jau specialioji atsakomybė. Uždavinio sąlygoje nekeliama abejonių dėl asmens, skyrusio nuobaudą kompetencijos. 8. Už kiekvieną drausminį pažeidimą gali būti paskirta tik viena drausminė nuobauda. Atsakomybės komuliacija – kai viena veika turi kelių teisės pažeidimų sudėtis: ir darbo drausmės pažeidimas ir turtinė žala ir baudž. nusikaltimas – baudžiami už kiekvieną atskirai – tai trys pažeidimai ir atskiros atsakomybės rūšys (tai nėra 3 nuobaudos už vieną pažeidimą). Šiuo atveju kalba eina tik apie viena tariamą pažeidimą ir vieną tariamą nuobaudą.Taigi, jei teismas būtų bylą nagrinėjęs iš esmės, būtų turėjęs realų pagrindą pripažinti, kad drausminė nuobauda neteisėta, nes įstatymas tokios nuobaudos kaip įspėjimas nenumato.Bet uždavinio sąlygoje nurodoma, kad Pirmosios instancijos tesmas sprendimu K.L. eškinį paliko nenagrinėtą.
Ikiteisminį darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuoja LR Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas 2000 06 20. Pagal šį įstatymą numatyta, kad nesutarimus, ginčą su darbdaviu darbuotojas turi spręsti tiesioginėmis derybomis su darbdaviu ir čia pagal įstatymą ginčo dar nėra. Darbuotojas prieš pradėdamas darbo ginčą turi kreiptis su prašymu į darbdavį atstatyti pažeistas jo teises.Ką K.L. ir padarė. Apie tai, kada ieškovas pirmą kartą kreipėsi į darbdavį žodinių prašymu dėl nuobaudos panaikinimo iš uždavino sąlygos sunku spręsti, tačiau jeigu ieškovo kreipimosi į darbdavį data laikysime tą datą, kuria datuojamas jo raštas ieškovui (anot atsakovo tai 2001 01 03, tačiau tokia data nėra galima, nes tuomet dar nebuvo paskirta drausminė nuobauda, čia tikriausiai spaudinimo klaida, ir turėjo būti nurodyta 2002 01 03 diena), tai išeitų, kad ieškovas į teismą kreipėsi per anksti, nes atsakovas turėjo atsakymą pateikti per 10 dienų. T.y. iki 2002 01 13. Darbdavys per 10 dienų turi išnagrinėti prašymą ir raštu pranešti apie savo sprendimą. Ieškovas K.L. šio termino nesilaikė, neišlaukė atsakymo. Jei darbdavys atsisako priimti pareiškimą, ar darbuotojas gavo jo netenkinantį darbdavio sprendimą, ar atsakymo per nustatytą laiką negavo (10 d.) (iš uždavinio salygos galima spėti, kad darbdavys neatsakė K.L. raštu per 10 dienų, nes atsakovas į teismą kreipėsi anksčiau) darbuotojas gali per 20 d. kreiptis dėl ginčo į darbo ginčų komisiją. Darbuotojas savo prašyme turi nurodyti savo vardą, pavardę, darbdavio vardą ir pavardę, taip pat išdėstyti savo reikalavimą ir įrodymus, kuo remdamasis mano, kad jo teisės buvo pažeistos, taip pat savo atstovo pavadinimą arba vardą ir pavardę.Ko K.L. nepadarė. Dėl gauto prašymo turi būti sudaryta darbo ginčų komisija, kuri susideda iš darbdavio atstovo ir darbuotojo atstovo. Kiek turi būti atstovų darbdavys turi susitarti su darbuotoju. Komisija sprendimą priima šalių susitarimu. Jei nesusitars, nebus jokio sprendimo. Darbo ginčų komisiją privalo sudaryti darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą ir paskirti atstovus, nes darbuotojas savo atstovus jau yra nurodęs savo prašyme. Darbo ginčų komisija ir kreipimasis į darbdavį prieš tai realiai yra vienas ir tas pats, nes jei darbdavys pasisakė savo nuomonę, tai komisijoje atstovai jos negali pakeisti – dubliuojasi – netobuli įstatymai. Darbo ginčų komisija išsirenka pirmininką ir sekretorių, procesas panašus kaip teisme: rašomas atitinkamas protokolas, sprendimą pasirašo visi komisijos nariai. Teisėtas posėdis, jei dalyvauja visi komisijos nariai. Komisijos sprendimas įsiteisėja per 10 d. ir privalomas vykdyti. Jei darbdavys nevykdo – per antstolių kontorą (darbuotojo dalyvavimas neprivalomas).Uždavinio sąlygoje nurodoma, kad kai pirmą kartą ieškovas kreipėsi į atsakovą žodinu prašymu panaikinti paskirtą nuobaudą, atsakovas pasiūlė jam ramiai pasikalbėti ir aptarti susiklosčiusią situaciją.Tačiau tai negali būti suprasta kaip darbo ginčų komisijos sudarymas ar jos posėdis Pagal LR Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo 19 str. darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminė instancija visiems darbo ginčams, išskyrus žinybingus tiesiog teismui.O šis ginčas nėra iš tokių.
Bet kuriuo atveju teismo sprendimo palikti ieškinį nenagrinėtą pagrindinis motyvas – ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymas. Tik galiojančio CPK 214 str. nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Šiuo atveju teismas nusprendė palikti ieškinį nenagrinėtą, tai išeitų, kad bylos iš esmės nesprendė. Galiojančio LR CPK 245 str. 1 d. 1 p. ir 246 str. nurodoma, kad civilinės bylos pareiškimo palikimo nenagrinėto klausimą teisėjas išsprendžia priimdamas nutartį, o ne sprendimą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymo nustatytos tai bylų kategorijai bylos išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Taigi šiuo atveju, remdamasisi CPK, teisėjas turėjo priimti ne sprendimą, o nutartį pareiškimą palikti nenagrinėtą. Dar negaliojančiame NCPK 412 str. 1 p. teismui suteikiama tokia galimybė pasirinkti arba astsisakyti priimti ieškinį arba palikti jį nenagrinėtą: Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teismine tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.Uždavinys Nr.2
Atsakovas S.A., būdamas ieškovo AB „Kelias“darbuotoju, inicijavo darbo ginčo nagrinėjimą Darbo kodekso nustatyta išankstine neteismine tvarka ir darbo ginčas buvo išspręstas darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo darbuotojo reikalavimas darbdaviui buvo patenkintas. Darbdavys – ieškovas, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos (toliau – komisijos) sprendimu, pareikštu ieškiniu teisme ginčija komisijos sprendimą. Prašo jį panaikinti ir išspręsti darbo ginčą. Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinė instancijos teismai ginčą sprendė iš esmės ir ieškovo ieškinį atmetė. Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas ieškovo kasacinį skundą, nurodė, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstus sprendimą ir nutartį, kuriais byla buvo išspręsta iš esmės, ir bylą nutraukti.
Klausimas: nurodykite materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, kuriuos padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, taip pat motyvuotai pagrįskite, kodėl civilinė byla buvo nutraukta.
LR darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo 9 str. 1 d. lyg ir netiesiogiai reikalauja, kad komisijos sprendimas turi būti skundžiamas teisme, o ne kreipiamasi į teismą ieškininės teisenos tvarka, tačiau tokios skundimo tvarkos nebenumato CPK. Čia liktų remtis tik bendru 4 str. Tačiau manau, kad pagrindinis materialinės teisės normų pažeidimas buvo kitas: LR darbo ginčų nagrinėjimo įstatyme darbdaviui nenumatoma galimybė kreiptis į teismą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, tokia galimybė ir teisė numatoma tik darbuotojui arba įstatymų nustatyta tvarka jo atstovui (10 str. 1 d.), todėl teismas priimdamas tokį ieškinį pažeidė mateirialinės teisės normą, įtvirtintą LR darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo 10 straipsnyje. LR CPK 150 str. reglamentuojamas civilinių bylų pareiškimų priėmimas. 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad teisėjas atsisako priimti pareiškimą, jeigu pareiškimas nežinybingas teismams. 1 dalyje teigiama, kad civilinės bylos priėmimo klausimą teisėjas sprendžia priimdamas nutartį. 3 dalis nurodo, kad teisėjas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Taigi, nei pirmos nei apeliacinės instancijos teismai neturėjo teisės priimti tokio ieškinio, nagrinėti jo iš esmės ir priimti sprendimą. Buvo pažeista procesinės teisės norma, įtvirtinta LR CPK 150 str. 2 d. 1 p. Todėl, remiantis LR CPK 243 str. 1 p., kur nurodoma, kad teismas nutraukia bylą jei byla nežinybinga teismui, civilinė byla buvo nutraukta ir paliktas galioti darbo ginčų komisijos sprendimas.
Ta pati materialinės teisės norma, tik jau žymiai konkrečiau įtvirtinta ir naująjame Darbo kodekse 293 str. 2 d. Čia jau tiksliai pasakoma, kad darbdavys negali apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimų. Atitinkamai NCPK 137 str. 2 d. 1 p. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme. 293 str. Teismas nutraukia bylą jeigu ji nenagrinėtina teisme.Literatūra
Norminiai aktai
1. LR Konstitucija// Žinios, 1992, Nr.33-1014,2. LR darbo kodeksas//Žinios, 2002, Nr.64-25693. LR profesinių sąjungų įstatymas// Žinios, 1991, Nr.34-933.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1996 06 21 nutarimas Nr.42 „Dėl darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų“ ir apžvalga „Dėl darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose, išnagrinėtose per 1995 metus“// Teismų praktika, 1996, Nr. 3-4.5. LR Civilinio proceso kodeksas – Vilnius, 1998.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1996 03 22 nutarimas Nr.39// Teismų praktika, 1998, Nr.9.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 05 15 nutarimas Nr6// Teismų praktika, 1998, nr. 9.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1997 06 10 ir 1997 07 02 konsultacijos A3-13 ir A3-14// Teismų praktika, 1997, Nr.7.9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997 06 13 nutarimas Nr.5 „dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ ir apžvalga „Įstatymų, nustatatnčių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ //Teismų praktika, 1997, Nr.7.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių byų skyriaus 1999 01 12 konsultacija A3-35// Teismų praktika, 1998, Nr.10.
Specialioji literatūra
1. Dambrauskas A., Nekrašas V., Nekrošius I. Darbo teisė. – Vilnius, 1990.2. Tiažkijus V., Maculevičius J. Darbo santykių teisinis reguliavimas: pasaulinė patirtis ir Lietuvos praktika. – Vilnius, 1997.3. Tiažkijus V., Petravičius R., Bužinskas G. Darbo teisė. – Vilnius, 1999.4. G. Bužinskas. Darbo ginčų nagrinėjimo procedūros problema// VU Mokslo darbai: Teisė, 1999, Nr.33 (3).5. Nekrošius I. Lietuvos darbo kodekso rengimo problemos// VU Mokslo darbai: Teisė, 1999, Nr. 33 (1).6. Nekrošius I/. Bylų, kylančių iš darbo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumai – lyginamoji analizė, socialinis bei proceso koncentruotumo aspektai// VU mokslo darbai: Teisė, 1999, Nr. 33(1).7. Vitkevičius P., Mikelėnas V., Vileita A. Ir kiti. Civilinė teisė. Vadovėlis. – Kaunas, 1997.