strategijos

Įvadas

Įvadas. Darbo aktualumas, problema, tikslai ir uždaviniai.

„ Tik gimęs žmogus iš karto patenka į organizaciją – šeimą. Toliau – visas žmogaus gyvenimas – kelionė per įvairiausias organizacijas: vaikų darželio grupė, mokyklos klasė, sporto ar kokio kito laisvalaikio pomėgio būrelis, organizacija, sudaranti materialines gyvenimo sąlygas – darbovietė, paskui savo šeima, politinė partija, klubas arba draugija pagal interesus ir kitokios bendrijos, kurioms žmogus priklauso tėvų valia, arba jau pats sąmoningai apsisprendęs.“ Taip savo knygos įvade rašo F. S. Butkus. Todėl ir aš savo kursinį darbą noriu pradėti šia ciitata, nes, iš tiesų, mes pastoviai esame kokios nors organizacijos nariai. Kai kurių organizacijų struktūra yra griežta ir formali, kai kurių – ne. Tačiau visos organizacijos turi savo tikslus, kurie į vieną visumą suburia ir nukreipia reikiama linkme žmones. Kaip rašė F. S. Butkus, kadangi visą savo gyvenimą žmogus yra kokios nors organizacijos narys, jis turi išmanyti organizacijos gyvavimo pagrindinius reiškinius, kad jo gyvenimas būtų laimingas ir prasmingas.

Taigi, iš pradžių, norėdami suprasti kas ta organizacija, turime išsiaiškinti kaip organizacija kuriasi, funkcionuoja. KKiekviena organizacija turi vadovautis vadinamuoju „vadybos ciklu“, kurį pirmas pasiūlė H. Fajolis. Jis išskyrė penkis veiklos etapus:

planavimas – būsimų veiksmų, jų derinimo numatymas;

organizavimas – žmonių ir materialinių darbo elementų sistemos sudarymas;

skatinimas – žmonių pastangų veikti organizacijos numatyta kryptimi sužadinimas;

kontrolė – darbų eigos arba jų

ų rezultatų palyginimas su numatytaisiais;

reguliavimas- darbo proceso gražinimas į numatytas vėžes perskirstant išteklius.

Šis procesas yra nepertraukiamas. Tačiau F. S. Butkus savo knygoje išskiria ir šeštąjį etapą. „Mat vadyboje valdymo objektas – laisvą valią turintis žmogus, sąmoningai kreipiantis savo pastangas jam rūpima linkme. Kad jo veikla būtų efektyvi, turi būti grįžtamasis ryšys. Taigi, socialinių sistemų valdymo, arba vadybos, ciklą galima laikyti užsidariusiu tik tada, kai darbuotojai, vykdę sprendimą, gauna grįžtamąjį ryšį, t.y., kai atliekamas šeštasis vadybos ciklo elementas – atlyginimas.“

Kurdamasi organizacija negali apsieiti be planavimo. „Planavimas – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti numatymas.“ Taigi, visos organizacijos turi būti parengusios dviejų tipų planus: strateginius ir operatyvinius. „Strateginiai planai skirti svarbiausiems įmonės tikslams siekti. Operatyviniuose planuose detalizuojama, kaip bus įgyvendinami strateginiuose planuose iškelti įmonės tiikslai.“ M. Arimavičiūtė savo knygoje pateikia Teksaso valstijų (JAV) institucijos strateginio plano schemą:

0x01 graphic

Taigi, šiuo kursiniu noriu išanalizuoti Pagėgių vidurinės mokyklos veiklą makro lygiu bei atlikti vidinę jos analizę. Taipogi, išanalizuoti mokyklos strateginį planą ir išsiaiškinti ar mokykla laikosi pagrindinio vadybos ciklo ar ne.

Darbo aktualumas. Pagėgių vidurinė mokykla, kaip ir kiekviena organizacija turi turėti savo strateginį planą, kuriuo remdamasi planuotų tolesnę savo veiklą. Pagrindinis veiksnys lemiantis organizacijos sėkmę yra organizacijos valdymas ir gerai suplanuota jos veikla. Mokykla turi numatyti kaip geriausiai panaudoti sav

vo gaunamas lėšas ir kokiais būdais butų lengviausia pasiekti numatytus tikslus. Nuo to, kaip su šiomis problemomis sugeba tvarkytis Pagėgių vidurinė mokykla, priklauso jos mokinių ir personalo gerovė.

Darbo tikslas – išanalizuoti Pagėgių vidurinės mokyklos strateginį planą ir pateikti savo pasiūlymus jo tobulinimui.

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti strateginio planavimo etapus.

Nustatyti išorinės aplinkos analizės būdus.

Apžvelgti vidinės aplinkos analizavimo metodus.

Išnagrinėti SSGG (SWOT) analizės atlikimo tvarką.

Išsiaiškinti vizijos, misijos bei tikslų sudarymo specifiką

Nustatyti strateginių alternatyvų sudarymo, įvertinimo ir atrinkimo metodiką.

Nustatyti realią strateginio planavimo proceso eigą.

Išanalizavus teoriją ir įvertinus praktiką padaryti išvadas ir pateikti planavimo proceso tobulinimo pasiūlymus.

Teorinė dalis

1.Strateginė situacijos analizė.

“Apibrėžiant, kas yra strategija, svarbu išskirti du dalykus. Strategija gali būti suprantama kaip koncepcija ir kaip procesas.“ S. Stoškus ir D. Beržinskienė savo knygoje pateikia H. Mintzbergo penkias sąvokas, kurios nusako strategiją kaip koncepciją:

planas, kuris sudaromas priešveiksmo pradžią ir atsiranda ją aptariant bet turint aiškius tikslus.

gudrybė, kuria siekiama pergudrauti savo konkurentus ar varžovus.

veiklos modelis, kuris gali būti norimas ir realus.

pozicija, kuri atspindi organizacijos vietą išorinėje aplinkoje (konkurentų atžvilgiu rinkoje).

perspektyva, kuri leidžia suvokti, ar deramai vadovai supranta savo aplinką, ką mano keisti, ar pakankamai jų idėjas palaiko žemesniojo rango vadovai ir darbuotojai.

Strategija kaip planas, gudrybė ir veiklos modelis įvertina vidinę organizacijos aplinką.

„Strategijos kaip proceso samprata apima organizacijos vizijos ir ateities užd

davinių apibrėžimą, dabartinės situacijos įvertinimą, strateginių alternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei jo įgyvendinimą.“

„Vienas iš svarbiausių strateginio valdymo momentų, užfiksuotų jau šio sąvokos apibrėžime, yra jo traktavimas kaip proceso, kuriuo remiantis organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių. Todėl strateginio proceso organizacijoje svarbi grandis yra išorinės aplinkos analizė“. Todėl galima išskirti keturis aplinkos elementus, reikalaujančius specialaus paaiškinimo:

išorinių jėgų ir tendencijų nustatymas;

sudėtingumo ir rizikos įvertinimas;

įtakingų veikėjų ir institucijų nustatymas;

konkurencinio pranašumo nustatymas.

Todėl ir reikalingas strateginis planavimas norint įvertinti šiuos elementus. kaip ir daugelis kitų planų strateginis veiklos planas turi būti rengiamas atsižvegiant į etapus, kitaip sakant, žingsnius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarime ,,Dėl strateginio planavimo metodikos“ pažymi šiuosinstitucijos strateginio veiklos plano rengimo ir vykdymo etapus:

1) aplinkos, išteklių ir SSGG analizė;

2) misijos formulavimas;

3) strateginių tikslų nustatymas;

4) institucijos programų rengimas;

5) institucijos programų įgyvendinimas;

6) stebėsena ir atsiskaitymas už rezultatus.

S. Stoškus ir D. Beržinskienė pateikia tokią schemą, kuri nusako visus planavimo žingsnius:

0x08 graphic
0x01 graphic

Kaip matome, abejais atvejais etapai išlieka panašūs, tik S. Stoškus ir D. Beržinskienė pateikia daug detalesnį planą.

Strategijos planavimas yra nenutrūkstamas, pasikartojantis procesas. Jį sudaro daug glaudžiai susijusių veiksmų. Bet kurio proceso elemento pasikeitimai neišvengiamai veiks kitus elementus. Vadinasi, vykstant ženklioms elementų permainoms ir siekiant apsisaugoti nuo pasenusių strategijų, planavimo procesas turi būti nuolatos kontroliuojamas.

1.1.Išorinė aplinka.

Kaip rašo J. Ridderstrale ir K. Nords

strom savo knygoje, kad „ gamtoje išlikimas ir sėkmė yra prisitaikymo ir sugebėjimo patraukti kitus klausimas.“ Todėl, gal būt, pats didžiausias ir svarbiausias organizacijos tikslas – patenkinti vartotojų poreikius ir gauti iš to naudos. Šiuo atveju, mokyklos vartotojai yra mokiniai, todėl būtina atkreipti dėmesį į jų pageidavimus, norint pakelti savo reputaciją ir pritraukti daugiau norinčių mokytis šioje mokykloje. Tuo pasekoje, mokyklos biudžetas padidės, nes mokyklai skiriamos lėšos yra proporcingos mokinių skaičiui. Kuo daugiau mokinių, tuo daugiau pinigų.

Todėl ir reikalinga išorinės organizacijos aplinkos analizė, siekiant išlikti, dominuoti ir klestėti. F. S. Butkus išskiria šias tri svarbiausias tyrimo sritis:

vartotojai;

gamtos sąlygos;

gyventojų bendrijos.

Šias sritis, kaip benrąją organizacijos aplinką, jis siūlo apibūdinti gamtiniais, demografiniais, sociologiniais, ekonomoniais, kultūriniais, technologiniais, išsilavinimo, politiniais ir teisiniais bruožais.

A. Vasiliauskas savo knygoje organizacijos aplinką siūlo analizuoti remiantis tokiomis tyrimų sritimis:

aplinkos dinamikos analizė;

PEST analizė;

svarbiausi sėkmės veiksniai;

penkių jėgų modelis;

rinkos sąlygų analizė;

konkurentų analizė;

klientų analizė .

Dar vieną metodų rinkinį siūlo naudoti M. Arimavičiūtė. Ji mano, kad išorinę organizacijos aplinką reikia nagrinėti tokiais būdais:

PEST analize;

ekonominiu prognozavimu;

rinkos tyrimais;

konkurencine analize;

delfi analize;

scenarijų analize;

imitaciniu modeliu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarime ,,Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ nurodo tokius analizės metodus:

,,Aplinkos analizė (PEST analizė) – ūkio šakos (sektoriaus) arba institucijos politinių, ekonominių, socialinių ir technologinių (PEST) aplinkos veiksnių įvertinimas.

Išteklių analizė -ūkio šakos (sektoriaus) arba institucijos turimų žmonių, finansinių ir materialinių išteklių sudėties, struktūros ir vaidmens analizė.

SSGG analizė – analizė, apibendrinanti ir sujungianti išvien aplinkos ir išteklių analizės rezultatus, suklasifikuojanti strategiją lemiančius veiksnius į keturias grupes: stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes (SSGG).“

Kaip matome, visi autoriai siūlo panašias metodikas. Kiekvienas siūlo atlikti konkurentų analizę, vartotojų analizę, rinkos tyrimus bei PEST analizę. Tik F. S. Butkus pateikia tokias nagrinėjamas sritis, kurios yra nagrinėjamos PEST metodu, tik gal truputi išplėsdamas.

Apžvelgęs literatūrą, renkuosi PEST tyrimo metodą, kaip labiausiai tinkantį mano organizacijos išorinės veiklos analizei, nes viena iš didžiausių organizacijos problemų turėtų būti teisingas išorinės aplinkos apibrėžimas. „Išorinių jėgų ir tendencijų nustatymas – tai makroaplinkos strateginė analizė, kuriai atlikti plačiausiai naudojama technika, vadinama PEST analizė.“ „Ši analizė apima keturis aplinkos aspektus: politinį ir teisinį, ekonominį, socialinį ir technologinį.“

Kaip rašo M. Arimavičiūtė:

politiniai veiksnius lemia valdžios politika, įstatymai arba vyriausybės sprendimai. Jie gali arba trukdyti organizacijai pasiekti savo strateginius tikslus, arba ne;

ekonominiai veiksniai rodo šalies ūkio raidą, žmonių pragyvenimo lygį, jų užimtumą, veiklos sąlygas.

socialiniai veiksniai. Tai demografiniai, vertybių, gyvensenos ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomenės raidos etapui.

technologiniai veiksniai svarbūs įvertinant naują technologiją, informacijos srautų poveikį institucijosreguliuojamai sričiai.

Analizuojant visus šiuos veiksnius turime kreiptį dėmesį tik į tuos, kurie gali įtakoti analizuojamos organizacijos veiklą. Kaip rašė J. Ridderstrale ir R. Nordstrom, kad pasak Eshilo, „išmintingas yra ne tas, kas daug žino, o tas kas žino tai, ko reikia.“ Taigi, kiekvienos organizacijos vadovas turi iš visų nuajienų ir problemų atsirinkti tik tas, kurios yra jam pavojingiausios ir kurios gali padaryti žalos organizacijai. Atsakingas vadovas privalo žiūrėti į ateitį, įvertinti ir planuoti pokyčius, siekti, kad tie pokyčiai neigiamai nepaveiktū organizacijos.

1.2.Vidinė aplinka.

Vien tik išorine analize orgnizacija negali apsiriboti sudarant strateginį planą. Reikalinga ir vidinė organizacijos analizė. M. Arimavičiūtė savo knygoje pateikia tokias analizės sritis:

teisinė bazė;

organizacinė struktūra;

žmonių ištekliai (etatai, kvalifikacija);

planavimo sistema;

finansiniai ištekliai;

apskaitos tinkamumas;

ryšių sistema (informacinės ir komunikacinės sistemos);

vidaus kontrolės sistema (taip pat vidaus audito sistema).

F.S. Butkus išskiria dar kelias papildomas sritis:

pastatai ir įrenginiai: grupės, kiekis, techninis lygis, panaudojimas;

perkami gaminiai;

energijos ištekliai;

produkcijos gamyba;

produkcijos kokybė.

M. Arimavičiūtė pateikia 7 – S modelį, kaip patį populiariausią vidaus veiksnių metodą:

0x01 graphic

įgūdžiai yra svarbiausi. Terminas „įgūdžiai“ siejamas su tomis veiklomis, kurias organizacijo atlieka geriausiai ir kurios išskiria ją iš kitų;

struktūra. Tai formalioji organizacinė struktūra. Ji atsako į klausimus, kas kam atsakingas, koks sprendimų delagavimo lygis?;

sistemos gali būti formalios ir neformalios. Ši kategorija apima visas formalias ir neformalias procedūras, įskaitant investicijų planavimą, mokymą, apskaitos sistemas;

bendros vertybės. Tai vyraujantis požiūris, kurio organizacija siekia.

personalas iš dalies gali papildyti įgūdžius. Analizuojant personalą būtina atkreipti dėmesį į demografiją, patirtį, išsilavinimą, žmonių siekius;

stilius labiau taikomas ne asmenybėms, o aukščiausio lygio vadovų realiems ir simboliniams veiksmams, kurie daug aiškiau perteikia prioritetus negu žodžiai ir gali labai paveikti darbo rezultatus;

strategija. Kuriant strategija susiduriama su kur kas mažesnėmis problemomis nei ją įgyvendinant.

Mano manymu, šis 7-S modelis tiks mano organizacijos analizei. Jį aš ir pasirinksiu kaip tinkamą vidinės analizės modelį Pagėgių vidurinės mokyklos vidinei analizei.

Atlikus išorinę ir vidinę analizes, galima prieiti prie SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) analizės. Lyginant aplinkos pasikeitimus su organizacijos stipriausiomis ir silpnosiomis pusėmis, galima nustatyti pagrindines organizacijos galimybes ir grėsmes, kurios gali pasitaikyti ateityje. Nustatant galimas organizacijos kryptis, F.S. Butkus siūlo pasinaudotišia schema ir ir kiekvieną stiprųjį ir silpnąjį organizacijos bruožą derinti su kiekvienu aplinkos pokyčiu:

0x01 graphic

Darydamas Pagėgių vidurinės mokyklos analizę, aš pasinaudosiu SSGG analize, kurioje, pasak M. Arimavičiūtės, stiprybės išreiškiamos kaip institucijos vidiniai sugebėjimai. Jie dažnai lyginami su konkuruojančių institucijų sugebėjimais. Silpnybės apibūdinamos kaip tie institucijos bruožai, kurie paprastai mažina jos pranašumą kitų institucijų atžvilgiu.Grėsmės apibūdinamos kaip pagrįstai itkėtinas įvykis, kuriam įvykus institucijai būtų padaryta didelė žala. Bei galimybės, kurios paprastai vertinamos naujų technologijų arba laisvų rinkų požiūriu. Remdamasis SSGG analize organizacijos gali nustatyti savo misiją, po kurios seka tikslai.

2.Strategijos formulavimo metodika

Atlikus visas analizes, prasideda organizacijos strategijos kūrimas. „ Visą strategijos kūrimą lemia organizacijos tikslinė orientacija – vizija, misija ir tikslai.“ Kiekvieno vadovo kompetencija yra nustatyti tinkamą kryptį, kuria vadovausis organizacija ir kuri į bendrą visumą sutelks darbuotojus. Todėl reikia parinkti aiškius ir trumpus tikslus. „Kai vadovas turi aiškų organizacijos tikslą ir įvertina dabartinę bei ateities situacijas, gali būti parinkta strategija, kuri išnaudodų aplinkos galimybes, pasitelkus organizasijos stiprybes.“

Pasak F. S. Butkaus, kiekviena organizacija pradėdama savo veiklą, susiranda savo misiją iš kurios atsiranda ilgalaikiai arba trumpalaikiai strateginiai tikslai, po to galima sudaryti spręstinų problemų sąrašą „Geras vadovas nuo netikusio dažniausiaiskiriasi tuo, kad žinodamas, jog visų problemų neišspręs, moka pasirinkti tokias, kurios turi didžiausią reikšmę ir kurių sprendimui jis turi daugiausia įtakos.“ Taigi, visų problemų išspręsti neįmanoma, reikia atsirinkti tokias, kurias vadovas yra kompetetingas spręsti. Vienas iš problemų sprendimo metodų yra „Proto šturmas“, kurio metu visi organizacijos nariai teikia įvairius pasiūlymus, kuriuos vėliau aptaria ir priima sprendimą vadovas arba arganizacijos nariai.

Kaip jau minėjau anksčiau, S. Stoškus ir D. Beržinskienė pateikia tokią schemą, kuri nusako visus planavimo žingsnius:

0x08 graphic
0x01 graphic

Kaip matome šioje schemoje ir kaip rašo S. Stoškus ir D. Beržinskienė, visą šį planavimą galima suskirstyti į keturis etapus:

tikslų užsibrėžimas;

organizacijos išorinės ir vidininės aplinkos analizės;

strategijos parinkimas;

rezultatų įvertinimas.

Taigi, organizacijos vizija – atskaitos taškas, nuo kurio pradedamas planavimas. Po to sukuriama vizija, apibrėžiami tikslai, kurie organizacijos veiklą daro kryptingą. Tada atliekamos išorinės ir vidinės aplinkos analizės. Galiausiai yra iškelemos alternatyvos, yra sudaromas tinkamas strateginis planas ir vertinami rezultatai.

2.1.Vizija

Pasak A. Vasiliauską, organizacijos orientacija yra išplėtojama trimis lygiais: vizija, misija ir tikslai. „Vizija traktuojama kaip samoningai apibendrintas supratimas ir suvokimas, kodėl, kur ir kaip organizacija bei jos konkurentai konkuruos ateityje.“

Kaip rašė A. Vasiliauskas, vizija gali būti ateities vaizdinys, kuris turi tolimą perspektyvą, nebūtinai konkrečiai apibrėžiant jos trukmę. Rengiant viziją reikia vadovautis penkiais kriterijais:

numatymas. Pagal šį kriterijų tiriami šie klausimai: Kokia fantazija ir realybė atspindėta vizijos formuluotėje? Koks apimtas laikotarpis?

konsensumas. Pagal šį kriterijų tiriami šie klausimai: Ar organizacijoje yra konsensumas dėl ateities vizijos? Kokių problemų gali iškilti , jei organizacijoje parareliai organizuos keletas vizijų?

unikalumas. Pagal šį kriterijų tiriami šie klausimai: Ar yra unikalumo elementų ateities vizijos formuluotėje? Ar nustebins vizijos formuluotė organizacijos konkurentus?

veiksmingumas. Pagal šį kriterijų tiriami šie klausimai: Ar buvo svarstoma įtaka dabartinei veiklai? Ar yra svarbiausias susitarimas dėl reikalaujamų artimiausių žingsnių? Ar nustatytos būsimos rinkos galimybės ir būsimos bazinės kompetencijos?

„Moderni, nuolat besimokanti, atvira pozityviai kaitai Pagėgių savivaldybės A. Mackaus vardo gimnazija, atitinkanti visų bendruomenės narių poreikius.“ Štai tokią viziją iškėlė Pagėgių vidurinė mokykla. Vizijoje matome, kad Pagėgių vidurinė mokykla siekia pasivadinti A. Mockaus gimnazija. Tai ir yra netolimos ateities planas, kurio mokykla siekia.

2.2.Misija

„Misija yra pagrindinė organizacijos paskirtis, tikslas, pagrįstas planavimo prielaidomis, pateisinančiomis organizacijosegzistavimo esmę.“

„Misija – tai institucijos paskirtis, atspindinti jos egzistavimo prasmę, siekiant atsakyti į klausimus, kokia tai institucija, ką ji daro dabar ir siekia daryti ateityje.“

Štai abu apibrėžimai misijos, kuriuos pateikia skirtingi rašytojai. Pagrindiniai aspektai, kurie turi būti aiškiai suformuluoti misi­jos apibūdinime, tai vartotojų poreikių tenkinimo gaminamais pro­duktais ar teikiamomis paslaugomis unikalumas. M. Arimavičiūtė pateikia misijos reikšmę organizacijai:

pasako, ką plačiąja prasme institucija stengiasi pasiekti;

apibūdina institucijos filosofiją ir vertybes;

yra įkvėpimo šaltinis;

jos niekada negalima iki galo įgyvendinti. Todėl misija dažnai laikoma idealiu institucijos tikslu.

Misija turi būti užrašyta ir patvirtinta aukščiausių institucijos vadovų. Ji turi būti paskelbta viešai, todėl ji turi būti kruopščiai apmąstyta. Pasak M. Aramavičiūtės, misija turi apimti šiuos klausimus:

Kas mes esame?

Kokius pagrindinius socialinius ir politinius poreikius turėtume patenkinti arba kokias socialines ar politines problemasturėtume spręsti?

Kaip stebėsime reaguosime į šiuos poreikius ar problemas?

Kaip reikėtų atsižvelgti į pagrindinių interesų grupių lūkesčius?

Kokia yra mūsų filosofija ir pagrindinės vertybės?

Kas mus išskiria iš kitų institucijų?

Pagėgių vidurinės mokyklos misija susideda iš trijų punktų:

ugdyti laisvą, dorą, iniciatyvų demokratinės visuomenės pilietį;

ugdyti visapusiškai išprususią ir išsilavinusią, nuolat besimokančią, gebančią save realizuotikasdieniniame gyvenime asmenybę;

būti mokykla – bendruomenės švietimo, mokslo ir kultūros centru.

Jos misija yra per ilga. Ji galėtų būti apibrėžta tik trečiuoju punktu. Esmė tokia, kad Pagėgių vidurinė mokykla nusistatė savo kryptį pagal kurią iškels tikslus ir suskirstys juos prioritetais.

2.3.Tikslai

Organizacijos misija ir tikslai yra gana panašios sąvokos, nors kartais teigiama, kad misija yra tik sukonkretinta vizija (matymas, įsivaizdavimas). Misija, kaip veiklos vizija arba organizacinis tikslas, turi būti susijusi su šiais klausimais:

kokia yra organizacijos veikla,

kokia turi būti organizacijos veikla.

Pasak A. Vasiliausko, tikslas tiksliau apibrėžia misiją, kuris nurodo kas ir kada turi būti atlikta. Kaip rašė B. Martinkus ir S. Žičkienė, įmonės tikslai yra jos veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus. Kiekviena įmonė kelia sau tikslus tikslus, kurie skirstomi į ekonominius ir socialinius. Formuojant tikslų sistemą, reikia laikytis šių principų:

tikslai turi būti realūs;

tikslų sistema turi būti suderinta, nepriekaištinga ir išsami;

tikslų sistema turi būti suderinta laiko požiūriu;

turi būti kontroliuojama, kaip tikslų siekiama.

Tik gerai pagrįstų organizacijos tikslų siekimas duoda teigiamų rezultatų. Ir tai nenuostabu, nes jei tikslai bus nekonkretūs ir neapibrėžti, organizacija neturės tos vienintelės krypties, kuria reikia judėti.

Pagėgių vidurinė mokykla išsikėlė tokius tikslus, kuriuos suskirstė prioritetais:

siekti tapti A. Mackaus vardo gimnazija;

siekti mokyklos ir švietimo teikiamų paslaugų kokybės;

tapti sociokultūriniu bendruomenės centru.

Šie tikslai kreipia mokyklą ir jos personalą tam tikra linkme. Todėl visas darbas ir dėmesys yra sukoncentruotas tiems tikslams įvykdyti.

3. Strateginių alternatyvų įgyvendinimo principai.

Sprendimo esmė – alternatyvos pasirinkimas. Sprendimus tiek eilinis žmogus tiek vadovas priima kiekviename žingsnyje. Daugelį sprendimų priimame net daug negalvodami. Vadovo padėtis yra panaši, bet sudėtingesnė, nes sprendimo pasekmės liečia ne tik jį vieną, bet ir visus arba daugelį kolektyvo narių. Klaidingo sprendimo pasekmės įmonei ar įstaigai gali būti ir ne labai naudingos arba net žalingos. Todėl labai svarbu turėti keletą alternatyvų, iš kurių būtų galima pasirinkti naudingiasią. Remiantis A. Vasiliausku, organizacija gali turėti begalę alternatyvų, tačiau susidurtų su dideliais sunkumais norint jas apdoroti. Jų skaičių reikia sumažinti, tik atsargiai, nes galima netikėtai išmesti palankiausią alternatyvą. A. Vasiliauskas knygoje „Strateginis valdymas“ rašo, kad alternatyvų skaičių galima sumažinti cvadovaujantis tokiomis gairėmis:

vadovavimas. Kai vadovo žinios, intelektas ir patyrimas gali nukreipti dėmesį į naudingiausias organizacijai strategines alternatyvas.

svarbiausi sėkmės veiksniai. Kai reikia ieškoti ryšio tarp strategijos alternatyvų ir svarbiausių sėkmės veiksnių.

pridėtinė vertė ir konkurencinis pranašumas. Tinka toms organizacijoms, kurioms pridėtinės vertės gamybos didinimasir konkurencinių pranašumų plėtojimas yra svarbiausi tikslai.

Strateginės alternatyvos gali būti pagrįstos rinka arba ištekliais. Viešojo sektoriaus įmonėms labiau tinka ištekliais pagrįstos alternatyvos, todėl lentelėje jos ir pateiktos.

0x08 graphic

3 pav. Ištekliais pagrįstos strateginių sprendimų alternatyvos [7, psl. 234]

Bet kuri organizacija gali pasirinkti 4 pagrindines strategines alternatyvas: ribotą augimą, augimą, mažinimą ir visų minėtų alternatyvų derinį. Riboto augimo strategija taikoma ten, kur nusistovėjusi gamybos technologija ar paslaugos, ir organizacija patenkinta savo padėtimi. Augimo strategija įgyvendina padidintus ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Ji dažniausiai pasirenkama ir taikoma sparčiai besivystančiose šakose, kur kinta technologija, gaminių nomenklatūra ir asortimentas. Mažinimo strategija yra paskutinio šanso strategija. Tai siekimas optimaliai perorientuoti gamybą ar paslaugas. Mažinimo strategija baigiasi organizacijos likvidavimu arba atsisakymu to, kas nebereikalinga, ir esamų pajėgumų perorientavimu. Visos 3 minėtos strategijos derina tas organizacijas, kurios dirba tose srityse ir šakose bei apima gamybą ar paslaugas arba kelias gamybos ir paslaugų šakas. Visais atvejais, organizacija, išsamiai apsvarsčiusi galimas alternatyvas, pasirenka tą, kuri gali labiausiai užtikrinti jos ilgalaikį būvį, efektyvų gyvavimą, o kad vadovai galėtų teisingai pasirinkti strategiją, jie privalo turėti aiškų ir visų palaikomą ateities vaizdą. Strateginis pasirinkimas turi būti aiškusir nedviprasmiškas. Jis turi įvertinti esamą riziką, vyriausybės politiką, požiūrį į verslą bei verslininkus bei kitus veiksnius.

Pasak A. Vasiliausko, sukūrus strateginių sprendimų alternatyvas, prasideda alternatyvų vertinimo ir strategijos parinkimo procesas. Norint lyginti alternatyvas tarpusavyje, reikalingi tam tikri kriterijai. Alternatyvų lyginimui pagal keletą kriterijų reikia suteikti kriterijams prioritetus. Strategijos parinkimas yra daugiapakopis procesas, kuriame skiriama pirminio atrinkimo stadija ir tolesnės detalizacijos įvairiais aspektais etapai. Reikia analizuoti strategijos įgyvendinamumą, įvertinti rizikos laipsnį, atsižvelgti į dalininkų interesus, išnagrinėti strategijos tarptautines problemas.

Šeši čia pateikiami kriterijai yra laikomi pagrindiniais vertinant strateginių sprendimų alternatyvas:

suderinamumas

tinkamumas

pagrįstumas

įvykdomumas

rizika

patrauklumas dalininkams

Lygiai tokius pat kriterijus nustatė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Strategijos tikslinę orientaciją nusako organizacijos misija ir tikslai. Suderinamumo kriterijus reikalauja, kad pirmiausia būtų patikrinta, ar strategijos alternatyva yra suderinta su organizacijos misija ir tikslais.

Dauguma alternatyvų remiasi tam tikromis ateities prielaidomis, kurios turi būti patvirtintos, kad būtų garantuotas jų pagrįstumas. Be to, kuriant alternatyvas, panaudojama informacija, kuri gali būti patikima arba abejotina. Pagrįstumo kriterijus reikalauja įvertinti kiekvienos strateginės alternatyvos prielaidų pagrįstumą.

Įvykdomumo kriterijus reikalauja visokeriopai įvertinti kiekvienos alternatyvos įgyvendinimą ribojančius veiksnius.

Rizikos kriterijus reikalauja, kad kiekviena alternatyva būtų apsvarstyta pagal organizacijai priimtiną rizikos laipsnį.

Patrauklumo dalininkams kriterijus reikalauja lyginti tarpusavyje alternatyvas, atsižvelgiant į dalininkų interesų tenkinimo galimybes.

Kai strategijos įgyvendinimui lemiamą reikšmę turi personalo bendradarbiavimas, prioritetiniais tampa darbuotojų interesai. Valstybinėse įstaigose prie prioritetinių priskirtini valstybės interesai.

Taigi, tinkamai suplanavus ir pasirinkus gerą strategiją organizacija gali pasiekti užsibrėžtus tikslus.

ANALITINĖ DALIS

Situacijos analizė

Dabartiniame pasaulyje švietimo kaita – įprastinis ir nuolatinis reiškinys. Pokyčiai tapo gyvenimo norma, ir kuo toliau, tuo jie darosi stipresni. Maža to, stabilumas jau patologija, kadangi šiuolaikinės visuomenės ir modernių organizacijų bei mokyklų prigimčiai yra būdinga orientacija į nuolatinę kaitą. Taigi, kaita yra neišvengiama, ir jos stabdymas gali sukelti katastrofiškus padarinius. Jie vyksta nepriklausomai nuo to, patinka ji mums ar ne. Šia prasme galime teigti, jog esame pasmerkti.

Politiniai pokyčiai švietimo srityje pastaraisiais dešimtmečiais vyksta nuolat. Ne vienas viršutinės švietimo grandies pokytis neaplenkia ir apatinės grandies – mokyklos. Tad dabartinės mokyklos būsena yra nuolatinė kaita (Ellstran, 1984).

Svarbiausia švietimo funkcija – kultūros perdavimas (Hodges,1974), Mokyklos įsteigtos tam, kad perduotų žmonijosper tūkstantmečius sukauptą patirtį, puoselėtų savo tautos kultūrą, papročius ir tradicijas ir kartu atliktų socializacijos funkciją: padėtų augančiai kartai prisitaikyti ir priimti nusistovėjusią socialinę sanklodą. Taigi tradiciškai mokyklų paskirtis nėra tik inicijuoti kaitą. Susidūrėme su nuolat kintančia dabartimi, mokykla išgyvena itin prieštaringą situaciją. Norėdama ir toliau sėkmingai atlikti socializacijos funkciją, mokykla turi keistis taip, kaip keičiasi ją supanti aplinka. Už mokyklos sienų vykstanti kaita dažnai sukelia mokytojų bendruomenės gynybiškumą, o kartu ir aktyvų pasipriešinimą bei nenorą pripažinti savo institucijos kaitos būtinumą.

Pagėgių vidurinė mokykla nėra išimtis. Ji kinta kaip ir viskas aplink mus. Taigi kaskart reikia prisitaikyti prie visuomenės, gyvenimo normų bei naujovių. Pagėgių vidurinė mokykla turi sudariusi trijų metų strateginį planą, kurį aš ir apžvelgsiu bei bandysiu pakoreguoti.

Išorinės aplinkos įvertinimas

Politiniai – teisiniai veiksniai

Kaip ir daugelis kitų vidurinių mokyklų, Pagėgių vidurinės mokyklos veiklą reglamentuoja šie dokumentai:

Lietuvos Respublikos Konstitucija;

Švietimo įstatymai;

Švietimo ministro įsakymai;

Savivaldybės mero nutarimai;

Vidaus tvarkos taisyklės.

LR konstitucijoje 41 str. skelbiama, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas bei mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Taigi niekas: nei Švietimo ministras, nei savivaldybės meras, nei mokyklos direktorius negali apmokestinti mokymąsi bei atleisti jaunesnius kaip šešiolikosmetų mokinius nuo mokslo be rimtos priežasties.

Švietimo įstatyme mokyklos veikla yra apibrėžiama detaliau. Kadangi Pagėgių vidurinėje mokykloje mokosi 5 – 12 klasių mokiniai, tai jos veiklą reglamentuoja šie straipsniai:

10 straipsnis. Pagrindinis ugdymas

11 straipsnis. Vidurinis ugdymas

25 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė ir pareiga mokytis

kuriais reglamentuotas visa mokyklos veikla. Jose skelbiama pagrindinio mokslo paskirtis, iš ko jis susideda, vidurinio mokslo paskirtis, reikalavimai, bei visų gyventojų teisė ir pareiga mokytis.

Ekonominiai veiksniai

Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

Bendrojo lavinimo mokyklos finansuojamos iš dviejų pagrindinių šaltinių: specialios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos, paprasčiau vadinamos „mokinio krepšeliu”, ir steigėjo (kuris dažniausiai yra savivaldybė) asignavimų. Mokinio krepšelis skiriamas kiekvieno mokinio ugdymui finansuoti (2004 m. – 1703 Lt; 2005 m. – 1802 Lt.; 2006 m. – 1942 Lt.). Didžiąją krepšelio dalį sudaro pinigai mokytojų atlyginimams, taip pat vadovėliams, mokymo priemonėms, mokytojų kvalifikacijai tobulinti. O steigėjas išlaiko mokyklos pastatus ir mokyklos aptarnaujantį personalą, aprūpina mokyklą baldais ir kitu inventoriumi. Švietimo įstaigos turi teisę gauti rėmėjų – juridinių ir fizinių asmenų – paramą. Tokia parama turi būti juridiškai įteisinta ir pagrįsta savanoriškumo principu.

Mokinio krepšelis – tai mokymo lėšos, skirtos vienam sutartiniam mokiniui. Jo dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuo 2006-ųjų mokinio krepšelio vienerių metų suma – 1942 litai. Kaime gyvenančio mokinio krepšelis didesnis nei mieste, nes kaimo mokyklose klasės yra mažesnės, todėl ir išlaidos gali būti 2-3 kartus didesnės. Mokinio krepšelio lėšos skiriamos mokytojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mokyklos valdymui, pedagoginei- psichologinei pagalbai, pedagogų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir mokymo priemonėms, pavyzdžiui, demonstracinėms – žemėlapiams, geometrinėms figūroms, plakatams. Mokyklos ūkio lėšas – atlyginimai techniniam personalui, pastato eksploatacinės išlaidos, pinigai šildymui, elektrai, kanceliarinėms prekėms – skiria mokyklos steigėjas (paprastai – savivaldybė). Nuo šių metų sausio iš mokinio krepšelio kiekvieną mėnesį skiriama dešimt litų ir vaiko pažintinei veiklai. Už šiuos pinigus mokyklos ir mokytojo nuožiūra mokiniai gali lankyti muziejus, vykti į ekskursijas. Dalis lėšų (apie 10 Lt) yra skiriama ir vadinamajam neformaliajam ugdymui – jei mokinys lanko dailės, muzikos, sporto mokyklas. Mokyklose dirbančių psichologų bei socialinių darbuotojų išlaikymas taip pat yra finansuojamas iš mokinio krepšelio.

BVP. Patikslintais duomenimis, pirmąjį 2006 metų ketvirtį BVP veikusiomis kainomis sudarė 17228 mln. litų ir, palyginti su 2005 m. pirmuoju ketvirčiu, skaičiuojant2000 m. palyginamosiomis kainomis, išaugo 8,8 procento. Anksčiau skelbtas pirmasis BVP įvertis sudarė 17110 mln. litų, o jo augimas – 8,1 procento.

Iš viso

Tenka vienam gyventojui

veikusiomis kainomis,
 mln. litų

palyginamosiomis 2000 m. kainomis

pokytis, eliminavus sezono ir darbo dienų įtaką, %

mln. Eurų

veikusiomis kainomis, litais

palyginamosiomis
2000 m. kainomis

mln. litų

pokytis, %

litais

pokytis, %

a)

b)

a)

b)

a)

b)

2004

62440

61586

7,0

7,0

7,1

7,1

18084

18174

17926

7,6

7,6

I

-7,7

7,5

1,4

8,5

-7,2

8,0

II

8,2

7,9

1,6

7,6

8,2

8,4

III

10,8

5,6

1,2

6,1

10,8

6,2

IV

-3,1

7,2

2,0

6,3

-3,1

7,8

2005*

71084

66188

7,5

7,5

7,6

7,6

20587

20819

19385

8,1

8,1

I

-10,2

4,4

1,8

6,8

-9,6

5,0

II

12,4

8,4

2,0

7,2

12,4

9,0

III

10,4

8,0

2,0

8,1

10,4

8,6

IV

-2,3

8,8

2,0

8,1

-2,3

9,5

2006

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

I¨

17228

15740

-10,2

8,8

1,6

7,9

4990

5052

4625

-9,9

9,2

1 lent. Bendrasis vidaus produktas (BVP)

Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad BVP pastoviai didėja. Lyginamąją analizę galime daryti tik atsižvelgiant į 2004, 2005, 2006 metų pirmus ketvirčius. Matome, kad 2005 metais 396 mln. litų BVP buvo didesnis, o 2006 metais 723 mln. litų didesnis nei 2005 metais ir 1119 mln. litų didesnis nei 2004 metais. Galime daryti išvadą, jog kylant BVP didės ir mokinio krepšelis.

Pagėgių vidurinė mokykla papildomai gavo 3840 tūkst. litų mokyklos rekonstrukcijai: 1400 tūkst. litų iš valstybės investicijų programos ir 1910 tūkst. litų iš ES struktūrinių fondų.

Užimtumas.

Pastaraisiais metais gerėjanti užimtumo situacija šalyje bei atsigaunanti darbo rinka turėjo įtakos ir Pagėgių savivaldybei. Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis 2003 m. vidutinis metinis užimtųjų skaičius Pagėgių savivaldybėje buvo 4,9 tūkst., kas sudarė 8,7 proc. Tauragės apskrities ir 0,34 proc. šalies užimtųjų. Per 2001-2003 m. užimtųjų skaičius Pagėgių savivaldybėje sparčiau augo ir per visą analizuojamą laikotarpį padidėjo net 40 proc.: 2001-2002 m. – nuo 3,5 iki 4,5 tūkst. (28,6 proc.), o 2002-2003 m. – nuo 4,5 iki 4,9 tūkst. (8,9 proc.). Šalyje ir apskrityje analizuojamu laikotarpiu užimtųjų skaičius augo gerokai lėčiau – atitinkamai 6,4 ir 16,9 proc.

Vertinant tai, jog 2003 m. Pagėgių savivaldybės užimtieji tarp visų šalies užimtųjų sudarė praktiškai tiek pat kaip ir jos gyventojai tarp visų Lietuvos gyventojų (atitinkamai 0,34 ir 0,35 proc.), bei tai, kad Pagėgių savivaldybės buvo santykinai mažiau darbingų gyventojų (56,7 proc.) nei šalyje (60,9 proc.), galime taigi, jog užimtumo lygis (užimtųjų ir darbingo amžiaus žmonių santykis) Pagėgių savivaldybėje analizuojamu laikotarpiu buvo gerokai aukštesnis nei vidutiniškaišalyje. Nors Statistikos departamentas nepateikia šio rodiklio savivaldybių lygiu, tačiau daug byloja faktas, jog Tauragės apskrities užimtumo lygis, 2003 m. siekęs 66,2 proc., buvo pats aukščiausias tarp visų apskričių ir net 5,3 proc. punkto viršijo šalies vidurkį, kuris analizuojamu laikotarpiu buvo 60,9 proc.

Užimtųjų skaičius

Pokytis, 2001-2003 m. (proc.)

Užimtumo lygis 2003 m. (proc.)

2001 m.

2002 m.

2003 m.

Lietuvoje

1351,8

1405,9

1438,0

+6,4

60,9

Tauragės aps

48,4

54,8

56,6

+16,9

66,2

Jurbarko r. sav.

15,3

17,2

17,6

+15,0

n.d.

Pagėgių sav.

3,5

4,5

4,9

+40,0

n.d.

Šilalės r. sav.

12,4

14,0

14,5

+16,9

n.d.

Tauragės r. sav.

17,2

19,1

19,6

+14,5

n.d.

2 lent.Užimtųjų skaičiaus dinamika, 2001-2003 m.

0x01 graphic
0x01 graphic

3 lent. Darbo vietų kitimas 2005 – 2006 metais, sk. 4 lent.

Todėl atsižvelgiant į 3-ios ir 4-os lentelės rodiklius, kur 2006 metais lyginant su 2005 metais Pagėgių savivaldybėje įsteigtų darbo vietų kiekis didėja, o Tauragės rajone mažėja, galime teigti, kad mažėja bedarbių ir gerėja socialinė gerovė. Jaunos šeimos gali pasilikti Pagėgių savivaldybėje tikėdamos įsidarbinti, tuo atveju didės gimstamumas ir besimokančių mokykloje mokinių skaičius.

Socialiniai veiksniai

Socialiniai veiksniai – tai demografiniai, vertybių, gyvensenos ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomeninės raidos etapui, taip pat ekologiniai ir kultūriniai veiksniai.

Visoje šalyje vykstant neigiamiems demografiniams pokyčiams, gyventojų skaičius Pagėgių savivaldybėje taip pat mažėja. Statistikos departamento prie LRV 2004 m. sausio 1 d. Pagėgių savivaldybėje gyveno 12076 (2668 arba 22% miesto ir 9408 arba 78% kaimo) gyventojų. Per pastaruosius ketverius metus (2001-2004 m.) gyventojų savivaldybėje sumažėjo 138 (1,1%). 2000 – 2003 m. savivaldybėje vis labiau aktyvėjo gyventojų migracija. 2003 m. užfiksuoti 162 atvykusių ir 219 išvykusių gyventojų. Lyginant su 2000 m. – atvykusių ir išvykusių srautai išaugo apie 4 kartus. 2003 m. neigiamas migracijos saldo (išimtis – 2001 m., kai migracijos saldo buvo teigiamas – 82 žmonės) sudarė 57 žmonės (12 kartų daugiau nei 2000 m.). Neigiamą migracijos saldolemia aktyvus gyventojų išvykimas į užsienio valstybes.

Gyventojų skaičius

(metų pradžioje)

Gyventojų sk. pokytis (%) 2001-2004 m.

Gyventojų tankumas (žm/km²) 2004m. sausio 1 d.

Lietuvoje

-1,2

52,8

Tauragės apskrityje

-1,15

30,1

Jurbarko r. sav.

-2,0

24,6

Pagėgių savivaldybė

-1,1

22,5

Šilalės r. sav.

-0,8

26,3

Tauragės r. sav.

-0,76

44,4

5 lent. Gyventojų skaičiaus dinamika 2001-2004 m. ir tankumas 2004m. sausio 1 d.

Pagėgių savivaldybėje sparčiai mažėja gimstamumas. Skaičiuojant nuo 2000 m. naujagimių skaičius kiekvienais metais mažėjo 10-čia vaikų. 2003 m. gimė 116 naujagimių (1000-čiui gyventojų – 9,6 naujagimio) (Tauragės apskrityje – 9,8, šalyje – 8,9). Situacija atrodo dar grėsmingesnė, vertinant vis didėjantį savivaldybės gyventojų mirtingumą. 2003 m. mirė 175 žmonės, o gimė tik 116 naujagimių. Nuo 2000 m. mirusiųjų skaičius savivaldybėje išaugo beveik 36%.

Gimusiųjų skaičius

Mirusiųjų skaičius

Natūralus gyventojų sumažėjimas

Lietuvoje

8,9

11,9

-3

Tauragės apskrityje

9,8

13,1

-3,3

Jurbarko r. sav.

9,2

14,1

-4,9

Pagėgių savivaldybė

9,6

14,4

-4,8

Šilalės r. sav.

11,7

13,4

-1,7

Tauragės r. sav.

9,2

-2,8

6 lent. Gimusiųjų ir mirusiųjų gyventojų skaičius, tenkantis 1000-čiui gyventojų bei natūralus gyventojų sumažėjimas 2004 m. sausio 1 d.

Taigi pastoviai kintantis, tiksliau pasakius, mažejantis žmonių skaičius bei didėjantis mirtingumas, o gimstamumas mažas, turi įtakos mokinių skaičiui. Pagėgių savivaldybės mokinių skaičius , palyginus 2000/2001m.m.(2417mokinių) ir 2004/2005 m.m. (2072 mokiniai) , sumažėjo345 mokiniais ( 14,3%). Pastaruosius ketverius metus vidutiniškai per metus sumažėja 87 mokiniais.

2004/2005 m.m. savivaldybės mokyklose I – IV klasėse mokosi 625 mokiniai , 2007/2008 m. šiame koncentre ( jei mokiniai neišvyks iš savivaldybės ar neatvyks iš kitur) mokysis 595 mokiniai. Pagal pateiktus Civilinės metrikacijos tarnybos duomenis , prognozės artimiausiems septyneriems metamsnėra džiuginančios. 2011/2012 m. I-IV klasėse mokysis 518 mokinių t.y. 17 % mažiau negu mokosi dabar.

V- 10 klasėse per pastaruosius ketverius metus mokinių skaičius mažėjo nežymiai. (2000/2001 m. mokėsi 1294 mokiniai , 2004/2005 m. 1255 mokiniai) , tačiau mokyklos planuoja , kad 2007/2008 m. V -X klasėse mokysis 1129 mokiniai, t.y. 126 mokiniais mažiau (≈10%) negu 2004/2005 m.

Iš 2001 / 2002 m. savivaldybės dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose X klasėje besimokiusių mokinių XI klasėje mokymąsi šiose mokyklose tęsė 70% dešimtokų ( šalies vidurkis 75,9%) , 2002/2003 m. – 63,2% dešimtokų ( šalies vidurkis 75 ,9%) , 2003 / 2004 m. -55,6% dešimtokų ( šalies vidurkis 75,8%).

2004 /2005 m. savivaldybėje XI klasėje mokosi 97 mokiniai , jeigu išliks 2004 / 2005 m. lygis , tai tikėtina , kad 2008 / 2009 m. savivaldybės dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose XI klasėje mokysis apie 111 mokinių , o 2011 / 2012 m. – 92 mokiniai. Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai 50% baigusių pagrindinę mokyklą mokinių mokymąsi tęsia profesinėse mokyklose . Prognozuojama , kad šalyje profesinėse mokyklose besimokančių procentas turėtų didėti. Jeigu 2008 /2009 m. šalies ( ir savivaldybės) profesinėse mokyklose mokysis 40% baigusių pagrindinę mokyklą mokinių , tai dieninėse savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose XI klasėje mokysis apie 80 mokinių , jeigu 2011/2012 m. šalies ( ir savivaldybės) profesinėse mokyklose mokysis 50% baigusių pagrindinę mokyklą mokinių , tai savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose XI klasėje mokysis apie 82 mokinius.

Metai

Mokinių skaičius

Iš viso

I -IV kl.

V-VIII kl.

IX-X kl.

XI-XII kl.

2000/2001 m.

2001/2002 m.

2002/2003 m.

2004/2005m.

2005/2006 m.

2006/2007 m.

2007/2008 m.

2008/2009 m.

2009/2010 m.

2010/2011 m.

2011/2012 m.

518

542

304

187

1551

7 lent. Mokinių skaičiaus Pagėgių savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose nuo 2004-2005 m. m. prognozė iki 2012 m

Mokykla

I kl.

II kl.

III kl.

IV kl.

V kl.

VI kl.

VII kl.

VIII kl.

IX kl.

X kl.

XI kl.

XII kl.

Iš viso

Pagėgių vidurinė mokykla

2008/2009 m.

568

2009/2010 m.

515

2010/2011 m.

479

2011/2012 m.

446

8 lent.Prognozuojamas mokinių skaičius Pagėgių vidurinėje mokykloje 2008/2009 – 2011/2012 m.

Jei ir toliau taip mažės mokinių skaičius, mokyklos rugsėjo pirmąją pasitiks pustuštėmis klasėmis. Todėl reikalingas Pagėgių savivaldybėje mokyklų tinklo pertvarkymas.Kas ir yra daroma. Yra paruoštas mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, vidaus struktūros pertvarkos iki 2012 metų, kuriame planuojama daugtelį pagrindinių mokyklų reorganizuoti į pradines mokyklas ir prijungti prie didesnių pagrindinių mokyklų. Taip pat siekiama Pagėgių vidurinę mokyklą pervadinti A. Mackaus gimnazija.

Technologiniai veiksniai

Dinamiška šiuolaikinio gyvenimo kaita visą švietimo sistemą orientuoja į nuolatinį atsinaujinimą, į tokią sistemą, kuri pajėgtų parengti išsilavinusią asmenybę ir lanksčią darbo jėgą, galinčią sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkoje. Vienas iš rodiklių – bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka. 1999 metais buvo patvirtintos Bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų veiklos programa bei 2003 metais Seimo priimtas švietimo įstatymas ir Valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatos. Pastarosiose numatyta Valstybės ir visuomenės pastangomis sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, o Švietimo įstatymas įpareigoja savivaldybes turėti pakankamą ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų teikėjų tinklą, sudarantį sąlygas visiems vietos bendruomenės nariams ugdytis bei užtikrinti jų teisę įgyti išsilavinimą pagal nustatytus valstybinio išsilavinimo standartus.

Mokyklų tobulinimo programa – didžiausias Lietuvos švietimo investicinis projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Jo biudžetas siekia 180 mln. Litų, iš kurių per 100 mln. litų sudaro Pasaulio banko paskola, kuri buvo paimta 2004m. ir kuri bus pradėta atiduoti 2007m., obaigta – 2019 m.

Jau 2004m. rudenį Lietuvos mokyklas pasiekė už Lietuvos respublikos Vyriausybės pasiskolintus pinigus šalies mokykloms šiuolaikiškos mokymo priemones, programinė įrangą, mokykliniai autobusai, buvo finansuojama pagrindinių mokyklų atnaujinimas bei užsienio konsultantų pagalba. Pagėgių savivaldybės mokyklos taip pat neliko užmiršta ir gavo dalį šių lėšų. Buvo nupirktas vienas autobusiukas, kuris parveždavo mokinius į namus. Taip pat mokykloje buvo įsteigta nuotolinio mokymosi klasė. Pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą pateiktus rezultatus, Lietuvos vaikų ir jaunimo mokymosi bendrojo lavinimo įstaigose rodikliai yra labai geri ir gerėjantys, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis: daugiau nei vidutiniškai ES 18-24 m. amžiaus Lietuvos jaunuolių yra baigę vidurinį išsilavinimą ir mažiau nei vidutiniškai ES šios amžiaus grupės jaunuolių nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir nesimoko. Tačiau turi būti didelis dėmesys skiriamas gamtos mokslams, mokyklų kompiuterizavimui, mokyklų rekonstrukcijai, higienos sąlygų gerinimui bei mokyklos baldų ir priemonių pakeitimui.

2005 m. lapkričio 16 d. A. Brazauskas ir R. Motuzas pasirašė nutarimą dėl bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006-2008 metų programos patvirtinimo, kuria siekiama įgyvendinti Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatas ir rekonstruoti 100 mokyklų, 50000 bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklose pagerinti mokymosi ir higienos sąlygas, ne mažiau kai 200 mokyklų aprūpinti baldais, šiuolaikinėmis mokymosi priemonėmis aprūpinti mokyklas. Tarp šių atnaujinamų mokyklų yra ir Pagėgių vidurinė mokykla.

Vidinė organizacijos analizė

Atliekant vidinę Pagėgėgių vidurinės mokyklos analizę naudosiu M. Arimavičiūtės pateiktą 7 – S modelį.

Įgūdžiai.

Mokykloje yra įsteigtas valstybinių egzaminų centras, ji yra savivaldybės bazinė mokykla. Joje veikia mokyklos istorijos muziejus, kuriame sukaupta medžiaga apie mokyklą, jos veiklą, surinkta nemažai istorinių faktų apie Pagėgių miestelį ir jo apylinkes. Nuo 2002 m. Pagėgių vidurinėje mokykloje pradėjo veikti pagėgiškio poeto Algimanto Mackaus muziejus. 2002 m. įkurtos neakivaizdinio suaugusiųjų mokymo klasės, šiuo metu 10-12 klasėse mokosi 42 suaugusieji. Pagėgių vidurinės mokyklos mokinių mokymosi rezultatai yra geri, aukšti valstybinių egzaminų įvertinimai. Daug moksleivių mokosi universitetuose, kolegijose. Mokykla garsėja sportine veikla, puikiais pasiekimais savivaldybės ir respublikinėse olimpiadose, konkursuose.

Struktūra.

Mokykla, kaip ir visos kitos vadovaujasi funkcinio tipo struktūra.

Bendros vertybės.

Pagėgių vidurinės mokyklos bendruomenė dirba susitelkusi ir siekia Algimanto Mackaus vardo gimnazijos statuso. Tai ir yra bendra mokyklos personalo ir mokinių bei jų tėvų vertybė.

Personalas.

Šiuo metu mokykloje mokosi 566 mokiniai 5 – 12 klasėse. Vidutinis moksleivių skaičius klasėje yra 24,6 mokinio. Profilinėse klasėse mokosi 135 mokiniai, yra daug mobilių grupių. Pagėgių vidurinėje mokykloje nuo vienuoliktos klasės mokslus tęsia Šilgalių,Stoniškių, Natkiškių Zosės Petraitienės, Piktupėnų ir Lumpėnų pagrindinių mokyklų mokiniai. Mokykloje dirba 52 pedagogai.

Stilius.

“Energingas ir kūrybingas mokyklos vadovas Vaclovas Navickas.” Šis sakinys yra net įtrauktas į SWOT analizės privalumų skiltį. Tai galime daryti išvadą, kad Pagėgių vidurinės mokyklos direktorius yra mėgiamas ir mokyklos personalo, ir mokinių.

Strategija.

Mokyklos strategija – augimo – vystymo strategija (Mokyklos augimas – nevienareikšmis: mokyklos augimas reiškia ir mokyklos vystymą – kokybinę kaitą – tapti modernia, nuolat besimokančia, atvira pozityviai kaitai Pagėgių savivaldybės A.Mackaus vardo gimnazija.Bendroji vystymo strategija (aukščiausiojo lygmens) , kuri susieta su mokyklos vystymo strategija ir su mokyklos veiklos vystymo strategija).

SSGG (SWOT) analizė

PRIVALUMAI:

TRŪKUMAI:

1.

Naujai susibūrusi aktyvi mokyklos komanda.

1.

Technologijų kabinetų įranga neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

2.

Energingas ir kūrybingas mokyklos vadovas Vaclovas Navickas.

2.

Dalies mokinių bei mokytojų abejingumas ir pasyvumas mokyklos problemoms.

3.

Platus popamokinių būrelių pasirinkimas.

3.

Abejingas dalies mokytojų požiūris į savo bei kitų ateitį.

4.

Renovuota mokykla ir gimnastikos salė.

4.

Prastas pamokų lankymas.

5.

Popamokiniai renginiai mokykloje.

5.

Techninių būrelių trūkumas.

6.

Mokyklos biblioteka, jos fondai, skaitykla

6.

Kai kurių mokinių bei mokytojų tarpusavio nepasitikėjimas.

7.

Mokyklos kompiuterių klasės.

7.

Sudėtingi dalies mokytojų tarpusavio santykiai.

8.

Geri mokytojų – mokinių tarpusavio santykiai.

8.

Pastovaus bendradarbiavimo su tėvais stoka.

9.

Geltonasis mokyklos autobusas.

9.

Lėšų trūkumas materialinės bazės kūrimui.

10.

Mokykloje dirba socialinis pedagogas, turintis savo kabinetą.

11.

Mokykloje dirba kompetetingi dalykų specialistai.

12.

Bazinė mokykla, egzaminų centras.

13.

Dalyvavimo įvairiuose projektuose patirtis.

14.

Yra apsaugos darbuotojas.

15.

Veikia nuotolinio mokymosi klasė.

16.

Įkurtas savivaldybės profesinio informavimo taškas.

17.

Suaugusiųjų neakivaizdinio mokymo klasės.

GALIMYBĖS:

PAVOJAI:

1.

Bendradarbiavimas su Vokietijos Bad Iburgo gimnazija.

1.

Bendradarbiavimas su Vokietijos Bad Iburgo gimnazija (neigiama vakarų civilizacijos įtaka),

2.

Geografinė padėtis (geras susisiekimas, savivaldybės centras).

2.

Geografinė padėtis (Kaliningrado sritis, kontrabanda, narkotikai, prostitucija).

3.

Dalyvavimas įv. Fondų projektuose.

3.

Profesionalios pagalbos stoka.

4.

Papildomojo ugdymo mokykla.

4.

Neigiama televizijos bei spaudos įtaka.

5.

Bendradarbiavimas su savivaldybės tarnybomis bei skyriais.

5.

Visuomenės abejingumas ir pakantumas žalingiems įpročiams.

6.

Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.

6.

Nėra tvirto, sistemingo, organizuoto ir bendro įv. organizacijų bei įstaigų darbo bei veiklos.

7.

Bendradarbiavimas su Švedijos Pilangskolon mokykla.

7.

Nepalanki socialinė aplinka (girtaujantys tėvai, kaimynai ir panašiai).

8.

Bendradarbiavimas su savivaldybės kultūros centru.

8.

Dalies visuomenės abejingumas paauglių problemoms.

9.

Bendradarbiavimas su darbo birža.

9.

Didėjantis vaikų iš asocialių šeimų skaicius.

Strateginės alternatyvos

Teikiant mokyklos tobulinimo ir gerinimo planus, reikia išskirti kelias alternatyvas. Mano manymu, teikiant alternatyvas reikia atsižvelgti į mokyklos grėsmes ir pavojus. Tokiu būdu galima pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Kadangi mokyklos mokymosi rezultatai yra geri, mokykla gavo lėšų jos renovacijai, daugiau dėmesio reikia skirti mokinių sudominimui mokytis.

Pirma alternatyva galėtų būti materialinės bazės tobulinimas, siekiant pagerinti ir patobulinti kabinetų įrangą, pačių kabinetų būklę bei mokymosi priemonių atnaujinimui.

Antra alternatyva – pastovus seminarų bei pranešimų ir „dienų“ organizavimas mokykloje, siekiant sustabdyti mokinių nusikalstamumą, pamokų praleidinėjimą, konfliktus su mokytojais.

Ir trečia alternatyva – įdarbinti daugiau socialinių darbuotojų, kurie galėtų dažniau bendrauti su tėvais, mokytojais ir mokiniais.

Alternatyvų įvertinimas

Remdamasis A.Vasiliausku, nusistačiau tokius alternatyvų vertinimo kriterijus:

tinkamumas;

įvykdomumas;

kaštai;

rizika.

Materialinės bazės tobulinimas.

Tinkamumas. Ši startegija tinkama Pagėgių vidurinei mokyklai, nes norint mokinius labiau sudominti mokymosi, juos atitraukti nuo chuliganavimo, reikia modernių mokymosi priemonių, siekiant, kad jie suvoktų, kad jais mokykla rūpinasi.

Įvykdomumas. Šios strategijos įvykdymui didelės reikšmės turi pinigai, nes reikalinga didelės pinigų sumos.

Kaštai. Reikalinga tikrai didelė pinigų suma. Todėl reikalingas dalyvavimas įvairių fondų projektuose, kuriuose ir dalyvauja Pagėgiųmokykla. Taip pat galima ES fondų bei savivaldybės ir švietimo ministerijos parama.

Rizika. Rizika gan didelė, nes neaišku ar mokykla gali gauti pakankamai lėšų.

Prevenciniai ir informaciniai renginiai.

Tinkamumas. Tinkama, nes orientuota į mokinių, tėvų ir mokytojų informavimą, ugdymą, diskutavimą bei bendrų projektų rengimą.

Įvykdomumas. Lengvai įvykdome, tik reikia mosleivius sudominti, kad jie dalyvautų. Organizuoti šiuos renginius galima į pagalbą pasitelkiant mokytojus, psichologus, pedagoginius darbuotojus.

Kaštai. Daug lėšų nereikia. Gali užtekti ir mokyklos fondo.

Rizika. Nedidelė. Rizika gali kelti tik mokinių pasyvumas.

Etatų didinimas socialiniams darbuotojams.

Tinkamumas. Tinkama tuom, kad vienas darbuotojas negali suspėti aptarnauti tiek asmenų.

Įvykdomumas. Sunkiai įvykdoma, nes papildomų etatų suteikimas yra ilgas ir abejotinas procesas.

Kaštai. Reikia skirti papildomas išlaidas papildomam darbuotojui.

Rizika. Dideli, nes gali napatvirtinti dar vieno etato.

Strategijos parinkimas

Prieš parenkant strategiją, reikia išanalizuoti alternatyvas pagal kriterijus ir susumavus rezultatus pasirinkti geriausią.

Vertinimo kriterijus

Alternatyvos

I

II

III

Tinkamumas

+

+

+

Įvykdomumas

+/ –

+

+

Kaštai

+

Rizika

+

Kaip matome iš lentelėje pateiktų duomenų, priimtiniausia alternatyva yra antroji – prevenciniai ir informaciniai renginiai. Ji atitiko visus kriterijus teigiamai, nereikalauja daug finansų. Reikalingas tik tarpusavis mokinių bei jų tėvelių ir mokytojų supratimas.

III. Projektinė dalis – strateginės alternatyvos įgyvendinimas.

1.Organizacijos vizija, misija ir strateginiai tikslai.

Vizija – moderni, nuolat besimokanti, atvira pozityviai kaitai Pagėgių savivaldybėsA. Mackaus vardo gimnazija, atitinkanti visų bendruomenės narių poreikius.

Misija

ugdyti laisvą, dorą, iniciatyvų demokratinės visuomenės pilietį;

ugdyti visapusiškai išprususią ir išsilavinusią, nuolat besimokančią, gebančią save realizuoti kasdieniniame gyvenime asmenybę;

būti mokykla – bendruomenės švietimo, mokslo ir kultūros centru.

Strateginiai tikslai:

Prioritetas 1

Siekti tapti A.Mackaus vardo gimnazija

4 gimnazijos klasės su pagrindinės mokyklos klasėmis

Tikslas 1

Materialinės, techninės bazės sukūrimas.

Tikslas 2

Tėvų ir socialinių partnerių įtraukimas į gimnazijos kūrimą.

Tikslas 3

Skatinti mokyklos bendruomenės narius dalyvauti projektuose, pritraukiant ES ir kitų fondų lėšas.

Prioritetas 2

Siekti mokyklos ir švietimo teikiamų paslaugų kokybės

Įdiegti mokinių gyvenimo karjeros planavimo, orientuoto į aukštojo mokslo įgijimo, sistemą gimnazijoje.

Tikslas 1

Individualizuoti ugdymo programas, orientuotas į mokinių motyvaciją.

Tikslas 2

Suformuoti aukštos dalykinės ir pedagoginės kvalifikacijos mokytojų kolektyvą.

Tikslas 3

Įdiegti efektyvią ugdymo proceso kontrolės sistemą.

Prioritetas 3

Tapti sociokultūriniu bendruomenės centru

Meninis estetinis auklėjimas

Tikslas 1

Mokyti bendravimo ir bendradarbiavimo tarp bendruomenės narių.

Tikslas 2

Siekti, kad kiekvienas bendruomenės narys gimnazijoje jaustųsi svarbus ir saugus.

Tikslas 3

Stiprinti ir puoselėti kultūrinę, estetinę veiklą.

Pasirinktosios strategijos aprašymas

Išnagrinėjęs Pagėgių vidurinės mokyklos plėtros strateginį planą, atlikęs Pagėgių vidurinės mokyklos strateginę analizę apžvelgęs tris galimas mokyklos plėtros alternatyvas ir remdamasis III Pagėgių pagrindinės mokyklos plėtros prioritetu „Tapti sociokultūriniu bendruomenės centru“ , sukūriau rajono plėtros strategijos dalį.

Iš mano pasiūlytų alternatyvų atlikus įvertinimą tinkamiausia II alternatyva t.y. Mažeikių kolegijos įkūrimas. Todėl šioje kursinio darbo dalyje aptarsiu galimą Mažeikių kolegijos įkūrimo strategiją.

Literatūra:

Lietuvos Respublikos nutarimas dėl strateginio plano metodikos patvirtinimo. 2002m. Vilnius.

F. S. Butkus „Organizacijos ir vadyba“ , 3 psl.

S. Stoškus, D. Beržinskienė „Vadyba“ 75 psl.

F. S. Butkus „Organizacijos ir vadyba“ , 69 psl.

B. Martinkus, S. Žičkienė „Verslo organizavimas“ 76 psl.

B. Martinkus, S. Žičkienė „Verslo organizavimas“ 77 psl.

S. Stoškus, D. Beržinskienė „Vadyba“ 116 psl.

S. Stoškus, D. Beržinskienė„Vadyba“ 116 – 117 psl.

S. Stoškus, D. Beržinskienė „Vadyba“ 117 psl.

Vasiliauskas A. Strateginis valdymas, VILNIUS, 2002, p-60.

M. Arimavičiūtė „Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas“ 120 psl.

Lietuvos Respublikos nutarimas dėl strateginio plano metodikos patvirtinimo. 2002m. Vilnius.

S. Stoškus, D. Beržinskienė „Vadyba“ 100 psl.

J. Ridderstrale, K. Nordstrom „Karaoke kapitalizmas. Valdymą – žmonijai!” 222 psl.

F. S. Butkus „Organizacijos ir vadyba“ , 31 psl.

Vasiliauskas A. Strateginis valdymas, VILNIUS, 2002, 59 psl

M. Arimavičiūtė „Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas“ 120 – 147 psl.

Lietuvos Respublikos nutarimas dėl strateginio plano metodikos patvirtinimo. 2002m. Vilnius.

M. Arimavičiūtė „Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas“ 121 psl.

Vasiliauskas A. Strateginis valdymas, VILNIUS, 2002, 63 psl.

J. Ridderstrale, K. Nordstrom „Karaoke kapitalizmas. Valdymą – žmonijai!” 148 psl.

M. Arimavičiūtė „Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas“ 130 psl.

F. S. Butkus „Organizacijos ir vadyba“ , 52 psl.

Vasiliauskas A. Strateginis valdymas, VILNIUS, 2002, 204 psl.

S. Stoškus, D. Beržinskienė „Vadyba“ 99 psl.

F. S. Butkus „Organizacijos ir vadyba“ , 55 psl.

S. Stoškus, D. Beržinskienė „Vadyba“ 100 psl.

Vasiliauskas A. Strateginisvaldymas, VILNIUS, 2002, 207 psl.

Vasiliauskas A. Strateginis valdymas, VILNIUS, 2002, 208-209 psl.

S. Stoškus, D. Beržinskienė „Vadyba“ 100 psl.

M. Arimavičiūtė „Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas“ 154 psl.

M. Arimavičiūtė „Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas“ 155 psl.

B. Martinkus S. Žičkienė „Verslo organizavimas“ 42 psl.

Vasiliauskas A. Strateginis valdymas, VILNIUS, 2002,

Vasiliauskas A. Strateginis valdymas, VILNIUS, 2002, 232 psl.

Vasiliauskas A. Strateginis valdymas, VILNIUS, 2002,

Vasiliauskas A. Strateginis valdymas, VILNIUS, 2002, 264 psl.

Vasiliauskas A. Strateginis valdymas, VILNIUS, 2002, 264 psl.

Lietuvos Respublikos nutarimas dėl strateginio plano metodikos patvirtinimo. 2002m. Vilnius.

Pgėgių vidurinės mokyklos strateginis planas 2007-2009 m.

Pgėgių vidurinės mokyklos strateginis planas 2007-2009 m.

Rezultatų įvertinimas

Taktiniai ir operatyviniai planai

Veikimo kursas

Kryptys:programos,projektai,biudžetas

Strateginio plano sudarymas

Alternatyvių strategijų įvertinimas

Išorinė aplinka

Galimybės ir grėsmės

Vidinė aplinka

Silpnosios ir stipriosios savybės

Strateginis tikslas

Savininkų požiūris

Akcininkų požiūris

Sutarti:

ką darysime?

ko nedarysime?

Tikslo suformulavimas

Misija

Tikslo suformulavimas

Misija

Sutarti:

ką darysime?

ko nedarysime?

Savininkų požiūris

Akcininkų požiūris

Strateginis tikslas

Vidinė aplinka

Silpnosios ir stipriosios savybės

Išorinė aplinka

Galimybės ir grėsmės

Alternatyvių strategijų įvertinimas

Strateginio plano sudarymas

Veikimo kursas

Kryptys:programos,projektai,biudžetas

Taktiniai ir operatyviniai planai

Rezultatų įvertinimas

Strateginių sprendimų alternatyvos

Ištekliais pagrįstos alternatyvos

Rinka pagrįstos alternatyvos

Žmonių išteklių strategija

Finansinių išteklių strategija

Operacijų strategija

Kokybės strategija

Technologijų strategija

Išlaidų mažinimo strategija

Bazinių kompetencijų strategija

Leave a Comment