STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMO PRAKTIKA IR JOS GERINIMO SPRENDIMAI

574 0

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

VALSTYBĖS ĮMONĖS „ORO NAVIGACIJA“ ORO NAVIGACIJOS INFORMACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO VEIKLOS

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMO PRAKTIKA IR JOS GERINIMO SPRENDIMAI

Kursinis darbas

Vadovė doc.

Vilnius, 2017

TURINYS

1.Savokos ir sutrumpinimai 3

2.Įvadas 4

3.TEORINĖ DALIS 5

4.ORGANIZACIJOS PRISTATYMAS 7

5.TYRIMŲ DALIS 10

6.PROJEKTINĖ DALIS 13

7.APIBENDRINIMAI 14

8.LITERATŪROs SĄRAŠAS 15

Savokos ir sutrumpinimai

AIP pakeitimas. Nuolatiniai Oro navigacijos informaciniame rinkinyje (toliau – AIP) pateiktos informacijos pakeitimai.

AIRAC. Oro navigacijos informacijos tvarkos ir kontrolės santrumpa, reiškianti išankstinio pranešimo sistemą, kuria siekiama pagal atitinkamai galiojančias datas informuoti apie aplinkybes, dėl kurių būtina padaryti svarbius veiklos pakeitimus.

ASHTAM. Specialiosios serijos NOTTAM, tam tikra forma pranešantis apie vulkaninės veiklos, ugnikalnio išsiveržimo ir / ar vulkaninių pelenų debesų pakitimus, kurie yra svarbūs orlaivių skrydžiams.

Duomenų bazė. Viena ar kelios duomenų rinkmenos, kurios susistemintos taip, kad prireikus taikomomis programomis jas būtų galima gauti ir atnaujinti.

Pastaba. Paprastai tai yra elektroniniu būdu kompiuteryje kaupiamos rinkmenoms, o ne popieriniai bylų aplankai.

Gairių tarpai. Kampinis ar linijinis atstumas tarp dviejų gretutinių aukštumos taškų.

Geodezinis atstumas. Trumpiausias atstumas tarp dviejų matematiškai apibrėžtų taškų elipsoido paviršiuje.

Keli duomenų rinkiniai. Duomenų rinkinių grupė su ta pačia produkto specifikacija (ISO 191115*).

Kliūtis. Visi stacionarūs (laikinai ar nuolat) ir mobilūs objektai arba jų dalys, kurie:

yra orlaivių judėjimo lauke; arba

iškilę virš nustatytos plokštumos, skirtos orlaivių skrydžių saugai; arba

yra už nustatytosios plokštumos ribų, bet kelia grėsmę oro navigacijai.

Kokybės sistema. Organizacijos struktūra, procedūros, procesai ir resursai, būtini užt

tikrinti kokybės vadybą (ISO 9000*).

Kokybės vadyba. Visi bendrosios vadybos funkcijos veiksmai, kurie nulemia kokybės politiką, tikslus ir atsakomybę; ir jų įgyvendinimas tokiomis priemonėmis, kaip kokybės planavimas, kokybės kontrolė, kokybės užtikrinimas ir kokybės gerinimas kokybės sistemoje (ISO 9000*).

Metaduomenys. Duomenys, kurie atitinkamus duomenis apibūdina ir patvirtina dokumentais.

(Oro navigacijos duomenų) integralumas. Užtikrinimas, kad gauti arba atitinkamai papildyti oro navigacijos duomenys ir jų reikšmės nebus prarasti ar pakeisti.

Oro navigacijos informacinis rinkinys / AIP. Valstybės arba jos įgaliojimu išleistas oro navigacijos informacinis leidinys, kuriame yra ilgalaikė svarbios reikšmės oro navigacijos informacija.

Duomenų skaidrumas. Gebėjimas atsekti subjekto istoriją, panaudojimą ar vietą iš nustatytų duomenų (ISO 9000*).

Įvadas

Viena iš teikiamų valstybės įmonės „Oro navigacija“ paslaugų yra oro navigacijos informacijos paslaugos. Tai paslaugos, susijusios su informacijos apie galiojančius valstybėje teisės aktus, skrydžių organizavimą ir vykdymą bei proocedūras aerodromuose, reikalingos oro erdvės naudotojų veiklai užtikrinti surinkimu, atnaujinimu ir platinimu. Taip publikuojamas pastovios ir besikeičiančios aeronautikos informacijos rinkinys, kuris yra nuolat atnaujinamas pagal besikeičiančią aktualią informaciją, kurią teikia duomenų rengėjai ir teikėjai. Pagal aviacijos įstatymo 17 straipsnį  „Asmenys, turintys oro navigacijos informacijos, privalo ją nemokamai teikti CAA arba jos įgaliotam juridiniam asmeniui“. Šiuo metu VĮ „Oro navigacija“ yra įgaliota teikti šias paslaugas. Oro navigacijos informacijos paslaugų arba aeronautikos informacijos paslaugų (angl. Aeronautical Information Services, AIS) teikimas yra valstybės, kaip Tar

rptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narės, įsipareigojimas.

21-as amžius – tai informacijos amžius, tokį jo pavadinimą galime išgirsti žiniasklaidoje, pranešimuose ir suprasti apsižvalgę aplink. Pas kiekvieną sumanūs telefonai, kurie padeda ne tik susikalbėti, bet ir susiorientuoti nežinomoje vietovėje, juose galime gauti labai įvairios informacijos, planšetės, kurias jau naudoja pilotai vietoje dideles apimties popierinių oro navigacijos informacijos rinkinių. Tačiau toks didelis informacijos srautas ne tik yra pagalbininkas, bet reikalauja ją tinkamai apdoroti, tvarkyti ir pateikti, nes be informacijos vadybos joje galima nesunkiai pasiklysti arba tiesiog dėl jos gausos nesugebėti apdoroti. Su pertekline informacijos gausa susiduriama ir teikiant oro navigacijos informacijos paslaugas arba aeronautikos informacijos paslaugas (AIS). Vien tik NOTAM (NOTAM – Notice To Air Man, tai telegramos dydžio pranešimai apie pasikeitusią situaciją skrydžio atkarpoje), pranešimų likus valandai iki skrydžio, vidutinio nuotolio skrydžiui lakūnai turi perskaityti apie 80-100 puslapių, o kur dar visi kiti pasiruošimo skrydžiui darbai, keleiviai, krovinys, pakilimo charakteristikos, meteorologinių sąlygų vertinimas, atsarginių aerodromų analizė ir t.t. Žinoma, daug parametrų skaičiuoja kompiuterinės orlaivio skrydžio sistemos. Tačiau ar toks didelis kiekis informacijos per trumpą laiką gali būti apdorojamas be klaidų, ar galima visa tai įsiminti, ar tai nekelia pavojaus skydžių saugai? Galbūt patogiau būtų, jei NOTAM informacija būtų teikiama reikiamame skrydžio etape pagal jos aktualumą, t.y

y. ta informacija, kuri svarbi būtent tam skrydžio etapui.

Atsižvelgiant į Global Air Traffic Management Operational Concept (ICAO Doc 9854), ICAO išleido Aeronautikos informacijos paslaugų teikimo plėtros planavimo gaires (Road map for the transition from AIS to AIM). Šis planas buvo sukurtas tam, kad detalizuotų (ICAO Doc 9750) nurodytą kryptį aeronautikos informacijos paslaugų teikimo ateities plėtrai. Numatyti pokyčiai yra vadinami perėjimu nuo aeronautikos informacijos teikimo paslaugų (AIS) prie aeronautikos informacijos vadybos (AIM). Šis planas buvo perkeltas į Lietuvos teisės aktus ir tokiu būdu buvo iškeltos užduotys kaip paslaugų teikėjui, taip ir duomenų rengėjams.

Informacijos ir žinių vadyba, kaip atskira teorinė koncepcija, išsirutuliojo neseniai, tai – viena naujausių vadybos paradigmų ir tyrimo objektų. Ji ypač aktuali vis labiau įsivyraujančiai ir naujas taisykles organizacijoms diktuojančiai žinių ekonomikai. Siekiant įgyti ilgalaikį konkurencinį pranašumą organizacijoms jau nepakanka valdyti vidinius ir išorinius informacijos srautus. Organizacijos mokymasis ir žinių vadyba – tai svarbiausi veiksniai, kuriant efektyvias verslo organizacijų vadybines strategijas. Informacijos vadybos ir žinių vadybos koncepcijų santykis yra nauja teorinių diskusijų sritis (Zenona Ona Atkočiūnienė 2006).

Perėjimas nuo įprastinių informacijos surinkimo būdų (faksu, elektroniniu paštu) prie tiesioginio duomenų ir informacijos vadybos vieningu formatu yra didelis iššūkis visoms ICAO valstybėms kaip aeronautikos informacijos paslaugų teikėjoms, taip ir pramonei, reguliuojančioms institucijomis bei paslaugų naudotojams. Kuriuo keliu eiti? Kok

kius pasirinkti technologinius sprendimus? Kaip sureguliuoti informacijos vadybos procesus tarp institucijų? Kaip paslaugos naudotojams priderinti jų naudojamą įrangą naujam formatui bei kaip apmokyti žmones darbui su naujomis technologijomis ir pakeisti jų mąstyseną? Tai yra pagrindinės užduotys, kurias reikia išspręsti, norint ir toliau sėkmingai teikti aeronautikos informacijos vadybos paslaugas visiems LR oro erdvės naudotojams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. Šiandien vieningo atsakymo į aukščiau minėtus klausimus nėra ir skirtingos šalys dėl įvairių priežasčių renkasi skirtingus sprendimus. Pagal nacionalinį perėjimo nuo AIS prie AIM planą VĮ „Oro navigacija“ paskirta atsakinga institucija, įgyvendinant šį planą.

TEORINĖ DALIS

Oro navigacijos informacijos paslaugų produktas yra intelektinio darbo produktas ir yra įmonės intelektinis kapitalas, kuris rengiamas naudojant įmonės struktūrinį kapitalą. Žinios, egzistuojančios visos organizacijos neapčiuopiamose mechanizmuose, struktūrose, procedūrose, kurios padeda organizacijos darbuotojų kapitalą paversti intelektiniu kapitalu, bei pasiekti optimalų visos organizacijos veiklos rezultatą. (Mikulėnienė ir Jucevičius 2000). Šis produktas yra licencijuojamas ir VĮ „Oro navigacija“ priklauso visos licencijuojamo produkto intelektinės nuosavybės teisės, kurios yra saugomos Lietuvos Respublikos įstatymų, įskaitant, bet neapsiribojant, autorių teisių, komercinių paslapčių ir prekių ženklų įstatymus, taip pat kitų įstatymus ir tarptautines sutartis.

 

Paveikslėlis 1. Žinių vadybos dėmenys (Jashapara, 2011, p. 14)

 

Kaip matosi iš paveikslėlio, žinių vadyba įtakoja socialines, materialines, kultūrines, ir kitas įmonės strateginio valdymo sferas. Norint įgyvendinti žinių vadybą, reikia įvertinti strateginio valdymo, žinių strateginio valdymo, strateginių kompetencijų, mokymosi, informacinių technologijų, žmogiškųjų išteklių valdymo dėmenis (Inkinen et al., 2015). Kadangi oro navigacijos informacijos paslaugų naudotojai yra oro bendrovės, orlaivių pilotai, skrydžių vadovai, įrangos gamintojai, kariuomenė, pasieniečiai, mokymo organizacijos, rengiančios pilotus, tai yra norint įgyvendinti paveikslėlyje nurodytą schemą, organizacija turi orientuotis į vartotojo poreikius ir lūkesčius bei nuolat palaikyti ryšius (santykius) su jais, kad būtų galima nuspėti ir patenkinti besikeičiančius tikslinio rinkos segmento (t.y. vartotojo) poreikius (Kučinskienė, 2017).

Moksliniuose tyrimuose pažymima, kad organizacijos intelektinė bazė sudaro apie 85 procentus visos ekonominės vertės ir kiekvienas stra­teginis organizacijos sprendimas, susijęs su technologijomis, produktais, paslaugomis, rinkomis, procesais, yra veikiamas tam tikrų intelektinių išteklių bei efektyvaus kompetencijų ir gebėjimų panaudojimo, kad būtų galima siekti strateginių tikslų (Teece, 2002). Mokslininkai taip pat pabrėžia iškylančią nematerialiųjų išteklių vertinimo problemą, kurią sprendžiant svarbu vadovautis tam tikrais principais: nematerialiųjų išteklių sukuriama vertė yra netiesioginė; jų vertė kontekstinė – priklauso nuo to, ar derinama su strategija; jų vertė potenciali – ji gali būti išmatuojama vertinant klientų pasitenkinimą ir finansinę naudą; jų vertė yra siejama su kitais organizacijos materialiaisiais ir nematerialiaisiais ištekliais (Kaplan, Norton, 2004). Taip ir oro navigacijos informacijos paslaugų produkto vertė yra kontekstinė, nuo jo priklauso kitų įmonės ir kitų organizacijų teikiamų paslaugų kokybė įvairovė bei efektyvumas.

Kaip reakcija į pasikeitusias verslo sąlygas, atsirado organizacijos intelektinio kapitalo valdymo poreikis. Intelektinio kapitalo valdymas yra viena naujausių vadybos mokslo sričių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys, nes verslo pasaulis pereina į žinių amžių, kur veikti reikia atsižvelgiant į naują verslo aplinką. Efektyvus intelektinio kapitalo valdymas gali padėti užtikrinti organizacijos išlikimą ir klestėjimą naujos ekonomikos sąlygomis (Mikulėnienė, Jucevičius, 2000).

Žinių vadybos koncepciją būtų galima išryškinti kaip svarbiausią pastarųjų metų vadybos fenomeną, kai žinių valdymas yra suvokiamas kaip pagrindinis organizacijos efektyvumo ir rezultatyvumo didinimo instrumentas (Zack ir kt., 2009). Vis dažniau intelektinis kapitalas ir žinių valdymas yra analizuojami kaip du susiję komponentai, kurie tik tobulinami kartu sukuria organizacijai pridėtinę vertę. Naujausi žinių vadybos tyrimai kaip tik ryškina jų slinktį link intelektinio kapitalo trijų dimensijų struktūros: žmogiškasis kapitalas apima organizacijos darbuotojų turimas žinias bei gebėjimus kurti naujas žinias, kurios strategiškai svarbios organizacijai; struktūrinis kapitalas – tai darbuotojų žinių, patirties rinkimas, sisteminimas, išsaugojimas ir sklaida naudojant informacines technologijas; santykių kapitalas – tai organizacijos žinios už jos ribų apie produktus, paslaugas (Tomčiuk, 2012).

ORGANIZACIJOS PRISTATYMAS

VĮ „Oro navigacija – tai nebiudžetinė formali organizacija. Steigėjas – LR susisiekimo ministerija. Pagal veiklos orientaciją ir organizavimo principą – tai strategiškai valdoma organizacija. Tikslai keliami teisės aktų. Įgyvendinimas tikrinamas išorės auditų. Pagrindinis įmonės tikslas – teikti saugias ir kokybiškas oro navigacijos ir kitas viešąsias paslaugas. Tai – ne pelno siekianti organizacija ir strateginę reikšmę valstybei turinti įmonė. Įmonės veikla yra sertifikuojama pagal reikalavimus, vieningus Europos oro navigacijos paslaugų teikėjams ir turi išduotą Civilinės aviacijos administracijos oro navigacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą teikti oro eismo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojams. Įmonė taip pat vykdo Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro funkcijas, užtikrinant paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimą ir koordinavimą įvykus orlaivio avarijai (valstybės įmonės „Oro navigacija“ 2018–2022 metų strateginio veiklos plano projektas).

Paveikslėlis 2. Įmonėje teikiamų oro navigacijos paslaugų schema.

Oro navigacijos informacijos paslaugos – tai nustatytos atsakomybės ribose oro navigacijos duomenų ir informacijos paslaugų teikimas, būtinas oro navigacijos saugai, reguliarumui ir efektyvumui užtikrinti. VĮ „Oro navigacija“ surenka, apdoroja ir platina naudotojams Vilniaus skrydžių informacijos regiono (žiūr. Pav.2) oro navigacijos informaciją ir duomenis.

Paveikslėlis 3. Vilniaus skrydžių informacijos rajonas (paveikslėlis iš Lietuvos AIP).

Oro navigacijos informaciją ir duomenis sudaro statiniai duomenys ir informacija – teisės aktai, taisyklės, procedūros ir aviacijos žemėlapiai, bei dinaminiai duomenys ir informacija – NOTAM, trumpalaikiai (iki 3 mėnesių) pranešimai apie pakitimus, susijusius su skrydžių sauga.

Oro navigacijos informacijos paslaugų teikimas organizuotas įmonėje, įsteigus Oro navigacijos informacijos skyrių, kuris turi ARO poskyrius (žiniavietes). Skyrius rengia ir publikuoja AIP ir NOTAM. Pagrindinis oro navigacijos informacijos paslaugų produktas yra bendras oro navigacijos informacijos paketas, kurį sudaro:

oro navigacijos informacinis rinkinys (angl. Aeronautical Information Publication, toliau AIP);

AIP pakeitimai (AIP AMDT);

AIP papildymai(AIP SUP);

informaciniai pranešimai pilotams (NOTAM) ir jų patikrinimo sąrašai bei suvestinės;

Priešskrydinės informacijos biuleteniai (PIB);

Oro navigacijos informacijos aplinkraščiai (AIC) ir jų patikrinimo sąrašai bei suvestinės;

AIP vizualiems skrydžiams, jo papildymai, pakeitimai;

vietinės aerodromų instrukcijos (savininko prašymu);

vizualiųjų skrydžių oro navigacijos žemėlapis ICAO 1:500 000.

Visi šie produktai kuriami, naudojant įmonės intelektinį ir struktūrinį kapitalą, pasitelkiant naujausias informacijos ir duomenų apdorojimo technologijas ir kompiuterines sistemas. Taip pat naudojami ir kitų institucijų kuriami ir tvarkomi informacinių sistemų duomenys, tokie kaip geografinės informacijos sistemos GIS, teisės aktų registro TAR, Registrų centro, aerodromų ir oro erdvės tvarkybos duomenys.

VĮ „Oro navigacija“ kolegialus valdymo organas yra valdyba ir vienasmeninis valdymo organas yra įmonės generalinis direktorius. Generalinis direktorius savo tiesioginiame pavaldume turi funkcinius direktorius, o funkciniai direktoriai turi skyriaus viršininkus. Skyriaus viršininkai yra tiesioginiai viršininkai kitiems darbuotojams.

Įmonė valdoma centralizuotai, visi strateginiai sprendimai priimami valdyboje. Generalinis direktorius valdybos sprendimus įgyvendina per funkcinių direktorių susirinkimą, direktoratą. Direktorate priimti sprendimai platinami tik į tiesiogiai liečiančius skyrius. Įmonėje vyksta ketvirtiniai pasitarimai, kuriuose dalyvauja ir skyrių viršininkai, tačiau šiuose susirinkimuose dažniausiai pristatoma tik vykdomų projektų įgyvendinimo eiga. Skyrių viršininkams deleguota sprendimų teisė susijusi su skyriaus veikla. Sprendimai, reikalingi kelių skyrių veiklai, dažniausiai priimami bendru skyriaus viršininkų sutarimu, todėl yra labai svarbus asmeninis ryšys tarp skyriaus viršininkų. Užduotys gaunamos per DocLogix dokumentų valdymo sistemą.

Darbuotojai tarpusavyje bendrauja daugiausiai pagal veiklos sferas. Skrydžių vadovai su skrydžių vadovais, inžinieriai su inžinieriais ir t.t. Pakankamai uždaros grupės, kurios neįsileidžia į savo sritį kitos srities atstovų. Bendravimo kultūroje vyrauja pasidalinimo pagal socialines grupes santykiai. Tarp grupių atstovų kartas nuo karto vyksta „iečių laužymai“. Įmonėje yra profesinė sąjunga, kuri bando pakeisti bendravimo kultūrą ir apjungti visus darbuotojus į vieningą kolektyvą.

Darbuotojai dažniausiai motyvuojami finansiškai, per priedus prie algos. Įmonėje yra Mokymo centras, kuris užtikrina darbuotojų kvalifikacijos palaikymą ir naujų kompetencijų įgijimą, mokymas irgi naudojamas kaip skatinimo priemonė.

Vadovai vertina darbuotojus tiek, kiek jie sugeba atlikti užduotis ar darbus. Būdus ir priemones leidžia susirasti patiems. Darbo rezultatai kontroliuojami per ataskaitas, tačiau yra ir neoficialus vertinimas. Trūksta funkcinių vadovų bendravimo santykių su pavaldiniais. Bendravimas yra ribotas. Vadovavimo stilius daugiau autokratiškas, pasitarimai vyksta, tik jei trūksta informacijos priimti sprendimą, bet dažnai priima vienašališkus sprendimus.

Oro navigacijos informacijos skyrius vykdo oro navigacijos informacijos paslaugų teikimo funkcijas ir yra pavaldus oro eismo teikimo paslaugų funkciniam direktoriui, t.y. kitos srities paslaugų teikimo vadovui, todėl dauguma sprendimų, susijusių su oro navigacijos informacijos paslaugų teikimu, priimami skyriaus lygmenyje.

TYRIMŲ DALIS

Atliekant oro navigacijos informacijos paslaugų teikimo organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizę pasinaudosime vienu labiausiai tokiuose vertinimuose taikomu įrankiu “PESTLE“ (angl. Political, Economic, Social, Technological, Legal and Environmental) – politinės, ekonominės, socialinės, technologinės, teisinės ir aplinkosauginės aplinkos įvertinimas. Politiniai veiksniai apibrėžia šalies vyriausybės sprendimų įtakos ekonomikai ar konkrečiam ekonomikos sektoriui mastą. Svarbią įtaką turi ir geopolitiniai veiksniai. Ekonominiai veiksniai apibrėžia šalies makroekonominius veiksnius, kurie tiesiogiai veikia organizaciją tiek trumpu, tiek ir ilgu laikotarpiu. Socialiniai veiksniai apibrėžia rinkos socialinę aplinką. Technologiniai veiksniai yra susiję su technologinėmis inovacijomis, kurios gali paveikti konkretų ekonomikos sektorių. Teisiniai veiksniai apibrėžia verslo aplinkos teisinį reguliavimą valstybėje ir organizacijos vidaus veiklos reglamentavimą. Aplinkosaugos veiksniai apima visus organizaciją supančios aplinkos veiksnius.

Politiniai veiksniai. Vertinant tai, kad Lietuva neturi nacionalinio oro vežėjo ir negali tiesiogiai politiškai reguliuoti šios veiklos, didžiausi Lietuvos oro erdvės naudotojai yra užsienio oro bendrovės, todėl geopolitiniai veiksniai turi ne mažesnę, nei politiniai veiksniai, įtaką paslaugų naudotojams. Konfliktas Ukrainoje ir Krymo pusiasalio aneksija, pilietinis karas Sirijoje ir kova prieš „Islamo valstybę“ Irake, Astravo branduolinės elektrinės statyba Baltarusijoje – tai tik esamojo laiko veiksniai, turintys tiesioginę įtaką oro bendrovių pasirenkamiems skrydžių maršrutams. Du pirmi veiksniai stipriai pakoregavo skrydžių srautus pietinėje dalyje ir manoma, kad Lietuvai tai kainavo 1.2% skrydžių sumažėjimą, kuris kompensavosi bendra skrydžių didėjimo tendencija Europoje.

Ekonominiai veiksniai. 2017 m. pasaulio ekonominis aktyvumas didėjo, pasiekti didesni pasitikėjimo rodikliai, suintensyvėjo tarptautinė prekyba, augo pasaulinės pramonės produkcijos mastai, kas siejama su pagerėjusia padėtimi visuose regionuose. Centriniams bankams vykdant ekonomikos skatinamo politiką ir plėtojant infrastruktūros vystymo projektus, Europos ekonomika pradėjo augti. Kinijoje sustiprėjo importuojamų prekių paklausa. Atsigavus didesniam vidaus vartojimui, ūkio . . .

4. Integralus intelektinio kapitalo, žinių valdymo ir strateginių sprendimų modelis (Kučinskienė, 2017)

APIBENDRINIMAI

Apibendrinant viso darbo medžiagą galima teigti, kad jau šiandien atsiranda poreikis gauti tik aktualią informaciją ir nešvaistyti laiko naršant įvairius žinynus ar duomenų bazes. Kaip informacijos srautų vadybos pavyzdį norėčiau paminėti profesoriaus Liudo Mažylio atrastą LR Nepriklausomybės aktą beveik po šimto metų. Profesoriaus tinkamai pasirinkta kryptis ir Vokietijos archyvuose tinkamai sutvarkyta informacija leido jam greitai rasti ieškomą aktą.

Žinių ir informacijos vadyba tampa aktuali beveik jau visose gyvenimo srityse ir informacinės komunikacinės sistemos vis plačiau naudojamos šioms užduotims spręsti. Didžiausias iššūkis oro navigacijos informacijos vadyboje – tai vieningo duomenų ir informacijos formato įgyvendinimas visose skrydžių valdymo ir skraidančiose platformose. Toks žingsnis reikalauja vieningų sprendimų tarp daugelio žaidėjų ir ypač svarbu rasti bendrą sprendimą tarp skirtingos įrangos gamintojų, kurie nenori prarasti savo įtakos sferų ir pereiti prie vieningo formato.

Informacijos perdavimo būdai ir greitis yra kitas svarbus technologinis procesas, kuris reikalauja standartizacijos tarp skirtingų sistemų, taip pat turi būti užtikrintas kibernetinis saugumas visuose informacinių technologijų lygiuose ir perdavimo linijose.

Teisinis paslaugų teikimo reguliavimas taip pat reikalaus peržiūrėjimo, bus reikalinga numatyti priemones autorinių teisių apsaugai, duomenų bazių priežiūros ir administravimo reguliuojančių teisės aktų bei duomenų integralumo ir saugojimo reglamentavimo.

Tačiau svarbiausias ir socialiai jautriausias klausimas – tai vis didesnį vaidmenį įgaunantis didesnių ir gilesnių darbuotojų kompetencijų poreikis, reikalingas darbuotojams diegiant naują mąstyseną, kuri skatintų pasitikėjimą, bendravimą ir naujovišką požiūrį į intelektinį kapitalą, kitais žodžiais tariant – tai naujos darbo kultūros įdiegimas, kuris būtų orientuotas į paslaugos vartotojus.

 

LITERATŪROs SĄRAŠAS

 

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F78DD13C8EA9/vLSRqICjjM aplankyta 20017 10 06

Kučinskienė, M. (2017). Intelektinis kapitalas ir strateginiai sprendimai: integralus požiūris, 53–65.

Atkočiūnienė, Z. O. (2006). Informacijos ir žinių vadyba informacijos ir komunikacijos mokslų sistemoje. Informacijos Mokslai, 37, 22–29.

Butkus, F. S. (2002). Viešojo administravimo organizacijų valdymo ypatybės, (1), 47–50.

EUROCONTROL, & FAA. (2013). AIXM Digital NOTAM Event Specification, 1–68.

ICAO. (2009). Roadmap for the Transition from AIS to AIM. Retrieved from http://www.icao.int/safety/information-management/Documents/ROADMAP First Edition.pdf

Nanevičiūtė, E., Tunčikienė, Ž. (2017). Viešojo ir privataus sektorių partnerystės principas – oro uostų veiklos atvejis. Proceedings of the 20th Conference for Junior Researchers „Business in XXI Century“, (2004), 1–6. https://doi.org/10.3846/vvf.2017.008

Tamošiūnaitė, R., Dementjeva, J., Reimeris, R. (2012). Intelektinio kapitalo koncepcija. Retrieved from https://www.researchgate.net/profile/Ruta_Tamosiunaite/publication/267392390_Intelektinio_kapitalo_koncepcija/links/544e657e0cf2bca5ce90b1cc.pdf

Oro navigacijos informacijos paslaugų teikimo taisyklės. 2012-04-05 CAA direktoriaus įsakymas Nr. 4R-89. Suvestinė redakcija nuo 2017 -01-01. (2017), (81), 1–18.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ įstatai, įsigaliojo 2017-07-18.pdf. (n.d.).

Kaplan, R. S., & Norton, D. P. (2004). Focusing Your Organization on Strategy – with the Balanced Scorecard, 2nd Edition. Harvard Business Review, HBR OnPoin, 21–33. https://doi.org/10.1007/978-3-7908-2762-0

Mikulėnienė R., Jucevičius R. Organizacijos intelektinis kapitalas: sandaros ir pagrindinių sąvokų interpretacijos. Socialiniai mokslai, 2000, Nr. 3(24).

Inkinen, H., Ritala, P., Vanhala, M., Kianto, A. (2015). Intellectual capital profiles and innovation performance in Finland. Baltic Journal of Management, vol. 10 (4), p. 432–455.

Teece, J. D., Pierce, J., & Boerner, C. (2002). Dynamic Capacilities, Competence, and the Behavioural Theory of the Firm. In The Economics of Change, Choice and Structure: Essays in the Memory of Richard M. Cyert (p. 15). Retrieved from https://apps.olin.wustl.edu/faculty/pierce/ch_4_dynamic_capabilities.pdf

Томчук, Д. А.(2012). Интеллектуалный капитал и инновации особености взаимосвязи. Экономика и управление, no. 8 (43), p. 142–146.

Jashapara, A. (2011). Knowledge management an integrated approach. England, Pearson Education Limited. 356 p.

International Civil Aviation Organization. (2013). Doc 9750. Global Air Navigation Plan Fourth Edition, 1–128. Retrieved from http://www.icao.int/publications/Documents/9750_4ed_en.pdf

ICAO. (2005). Doc 9854. Global Air Traffic Management Operational Concept. International Civil Aviation Organization, 82.

Join the Conversation