Strategija

TURINYS

ĮVADAS 1STRATEGIJA KAIP KONCEPCIJA 1STRATEGIJA KAIP PROCESAS 2STRATEGINIS PLANAS 2STRATEGINIS VALDYMAS 3STRATEGINIO VALDYMO ATSIRADIMAS 3STRATEGINIO VALDYMO PROCESAS 4KORPORACIJOS LYGIO STRATEGIJA 4VERSLO VIENETO STRATEGIJA 4FUNKCINIO LYGIO STRATEGIJA 5STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS 5A.D.CHANDLERIO TEZĖ 5SEPTYNIU „S“ MODELIS 6IŠVADOS 7NAUDOTA LITERATŪRA 8

Be strategijos organizacija (bendruomenė)panaši į laivą be vairo, kuriam lemta be tiksloklaidžioti, priklausant nuo vėjų, srovių ir išorinių įvykių.

Joel Ross ir Michal Kami

Strategija, tai labai sena sąvoka. Žodis yra kilęs iš graikų kabos žodžio strategija, reiškiančio meną ar mokslą būti generolu. Efektingi graikų generolai turėjo vadovauti armijai, laimėti ir išlaikyti teritoriją, apsaugoti miestą nuo užpolikų, išvyti priešą ir t.t. Graikai taip pat žinojo, kad strategija – tai daugiau negu mūšiai. Generolai turėjo nustatyti teisingas kirtimo linijas, nuspręsti, kada kovoti ir kada ne, tvarkyti armijos santykius su gyventojais, politikais, diplomatais. Generolai privalėjo ne tik planuoti, bet ir veikti. Taigi Senovės Graikijoje strategijos sąvoka apėmė ir planavimo, ir sprendimų priėmimo, ir veikimo elementus.XX a. 3-ajame dešimtmetyje strategijos svarbą pripažino užsakymo paštu giganto „Sears, Roebuck and Co“ prezidentas generolas R.Wood. Jis suprato, kad dėl augančio automobilių populiarumo vis daugiau žmonių galės patekti į miestus. Gyventojai ilgiau nebus atsiriboję kaime, svarstė R.Wood, jie atsisakys užsakymo pagal katalogą ir važiuos į mažmenines parduotuves. Todėl „Sears“ kompanija ėmėsi plačiai persiorganizavimo į tipines mažmenines parduotuves strategijos. Anot R.Wood, iš pradžių jie „darė visas vadovėlių klaidas“, tačiau atidžiai sudaryti planai galiausiai atnešė sėkmę. „Verslas – tai tam tikra prasme ir karas, – rašė generolas. – Jei jo „didžioji“ Strategija tinkama, galima daryti šiek tiek taktinių klaidų, ir vis tiek Žmonės dirbs sėkmingai.“

Šiandien pasaulyje verslas neatsiejamas nuo strategijos. Šis referatas skirtas susipažinti su šiuolaikine strategijos sąvoka, išsiaiškinti jos įtaką, naudą bei atskleisti ypatingus strategijos įgyvendinimo aspektus.

Apibrėžiant, kas tai yra strategija, svarbu skirti du dalykus. Strategija gali būti suprantama kaip koncepcija ir kaip procesas.

STRATEGIJA KAIP KONCEPCIJAStrategiją kaip koncepcija gali būti nusakoma penkiomis sąvokomis (angl. plan, ploy, pattern, position, perspective).

Pirmiausia, strategija gali būti suprantama kaip planas (ang. plan). Kaip planas strategija yra sudaroma prieš veiksmo pradžią ir atsiranda ją aptariant bei turint aiškius tikslus.

Antra, strategija gali būti suprantama kaip gudrybė (ang. ploy). Kitaip tariant, stengiamasi pergudrautis varžovus ar konkurentus.

Trečia, strategija suprantama kaip tam tikras veiklos modelis (ang. pattern). Šiuo požiūriu strategija gali būti norima ir reali. Kitaip tariant, sumanymas gali skirtis nuo realios strategijos. Strategija kaip planas, gudrybė ar modelis įvertina vidinę organizacijos aplinką.

Ketvirta, strategija gali būti suprantama kaip pozicija (ang. position), kuri atspindi organizacijos vietą išorinėje aplinkoje (konkurentų atžvilgiu rinkoje). Kitaip tariant, strategija priklauso nuo to, kokią vietą organizacija šiandien užima rinkoje ar kitų analogiškų organizacijų atžvilgiu.

Penktoji strategijos sąvoka – tai perspektyva (ang. perspective). Kaip perspektyva strategija leidžia suvokti, kaip vadovai supranta juos supančią aplinką, ką mano keisti, kaip jų idėjas palaiko žemesnio rango vadovai ir darbuotojai.

STRATEGIJA KAIP PROCESASStrategijos kaip proceso samprata apima organizacijos vizijos ir ateities uždavinių apibrėžimą, dabartinės situacijos įvertinimą,strateginių alternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei jo įgyvendinimą. Yra teigiama, kad yra net dešimt mokyklų, kurios skirtingai supranta strategijos procesus.

Strategija – tai detalus, visapusiškas planas, skirtas tam, kad padėtų įgyvendinti organizacijos misiją ir užsibrėžtus tikslus. Staregija turi būti kuriama aukščiausiame valdymo lygmenyje ir apibrėžti pagrindiniai organizacijos tikslai bei misija turi būti visiškai įsisąmoninti, į strategijos realizavimą turi būti įtraukiami visi valdymo lygiai.

STRATEGINIS PLANAS Strateginis planas – terminas, kuriuo paprastai vadinama protinė veikla. Į jį įeina ir tikslų nustatymas, ir strategijos formulavimas.

Strateginis planas – tai veiksmų generalinė programa, nurodanti prioritetus ir išteklius globaliniams tikslams pasiekti. Strategija orientuoja įmonės veiklos planavimą į apibendrintą galutinį tikslą ilgam veiklos periodui. Ji detaliau nenurodo, kaip įmonė turi pasiekti savo tikslus. Tam skirti taktiniai ir operatyviniai planai.

Apibendrinant strateginio planavimo kalusimą galima teigti, kad strateginis planas yra organizacijos ilgalaikis pastovus planas.

Tagi pagrindiniai strateginio plano komponentai yra įmonės politikos tikslų ir uždavinių, procedūrų ir taisyklių visuma.

STRATEGINIS VALDYMASStrategijos valdymas susijęs su valdymo sprendimais ir veiksniais, kurie per tam tikrą laiką pakeičia organizavimo pobūdį. Tai apima strateginio plano formulavimą, įgyvendinimą ir įvertinimą strateginis planas yra atsakymas į tris pagrindinius klausimus:• Kas mes esame?• Kokių mes tiklų norime pasiekti?• Ką ir kokiomis priemonėmis mes privalome tai padaryti, kad pasiektume pagrindinį tikslą?

Strategiją galima apibūdinti ir kaip konkurencijos metodą. Apskritai strateginio valdymo nauda apibūdinama tokiais bruožais:• Didina organizacijos veiklos rezultatyvumą;• Išmoko organizacijos narius palankiai žiūrėti į pokyčius;• Sprendžiant strateginio valdymo problemas, suartėja įvairių lygių ir veiklos sferų vadovai;• Leidžia aptikti problemas prieš joms pasireiškiant;• Padeda suformuoti objektyvų požiūrį į įmonės problemas;• Padeda efektyviai pakeisti veiklos kryptį ar perpozicionuoti esamąją;• Mažina neigiamą išorinių bei vidinių procesų įtaką;• Sukuria vidinės komunikacijos sistemą;• Formuoja kūrybinį ir į ateitį nukreiptą mąstymą;• Sujungia visus minėtuosius veiksnius į sistemą, leidžiančią įgyti konkurencinį pranašumą.

STRATEGINIO VALDYMO ATSIRADIMASRyšys, kuriuo šiandien vadovai sieja verslą ir strategiją – palyginti naujas. Tik po antrojo pasaulinio karo iškilo idėja, jog strateginis planavimas bei veikimas pagal tuos planus sudaro atskirą valdymo procesą, kurį vadiname strateginiu valdymu. Toks požiūris į strategiją gimė ne per naktį. Jis atsirado ilgainiui.

1962m. verslo istorikas Alfredas D. Chandleris pasiūlė „strategiją“ apibrėžti taip: „Įmonės pagrindinių ilagalaikių tikslų ir uždavinių suformulavimas, veiksmų kurso parinkimasir išteklių, reikalingų šiems tikslams įgyvendinti, paskirstymas“.

A.D.Chandleris išskyrė tris esminius elementus:• Veiksmų seką tikslams pasiekti;• Pagrindinių idėjų siekimo procesas (o ne rutininis esamos politikos įgyvendinimas);• Kaip strategija formuluota, o ne vien kokia ta strategija pasirodo esanti.A.D.Chandleris atsisakė visuotinai priimtinos sampratos, jog verslo ir aplinkos santykiai daugiau ar mažiau stabilūs bei prognozuojami. Jis savo idėjas suformulavo naudodamasistorinius metodus bei analizuodamas tokių kompanijų kaip „DuPont“, „General Motors“, „Sears“, augimą bei plėtimąsi.

STRATEGINIO VALDYMO PROSESASStrateginis valdymas vadovams suteikia galimybę „drausmingai“ suvokti aplinką, kurioje jų organizacija veikia, ir po to imtis veiksmų. Kalbant apibendrintai, yra išskiriami du etapai:• Strateginis planavimas – terminas, kuriuo paprastai vadinama protinė veikla. Į jį įeina ir tikslų nustatymas, ir strategijos formulavimas.• Strategijos įgyvendinimas – terminas, kuriuo paprastai vadinami veiksmai, pagrįsti tokiu planavimu.

Kalbant apie strategiją, naudinga išskirti tris strategijos lygius: korporacijos, verslo vieneto ir funkcinio lygio strategiją.

KORPORACIJOS LYGIO STRATEGIJAKorporacijos lygio strategiją suformuoja aukščiausio lygio vadovai daugiau nei vieno verslo vienetų interesams ir veiklai prižiūrėti. Svarbesni klausimai šiame lygyje būtų: Kokio pobūdžio verslo veiklų turėtų imtis organizacija? Kokie kiekvieno verslo tikslai ir ateities norai? Kaip reikėtų paskirstyti išteklius šiems tikslams pasiekti?

VERSLO VIENETO STRATEGIJAVerslo vieneto strategija (dar vadinama verslo linijos strategija) susijusi su atskiro verslo interesų ir veiklos valdymu. Ji aprėpia šiuos klausimus: Kaip verslas konkuruos savoje rinkoje? Kokius gaminius ar paslaugas jis turėtų siūlyti? Kokius klientus jis siekia aptarnauti? Kaip bus paskirstyti ištekliai verslo viduje? Verslo vieneto strategija mėgina nustatyti, kokio požiūrio reikėtų laikytis šiai veiklai savo rinkos atžvilgiu, kaip jis turi veikti, atsižvelgiant į turimus išteklius ir turimas sąlygas.

FUNKCINIO LYGIO STRATEGIJAFunkcinio lygio strategija sudaro vadovams rėmą atliekant tokias valdymo funkcijas kaip pvz., marketingas ar gamyba, siekiant įgyvendinti verslo vieneto ir korporacijos strategijas. Taigi funkcinio lygio strategijos užbaigia strategijų hierarchiją.

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMASStrategijos įgyvendinimo sėkmė iš dalies priklauso nuo to, kaip suskirstyta, organizuota ir kordinuojama organizacijos veikla, trumpiau – nuo organizacijos struktūros. Visiškai akivaizdu, jog organizacijos strategijos sėkmės tikimybė didesnė, kada jos struktūra dera su strategija. Besikeičiant organizacijos pagrindinei strategijai, kartu turi kisti ir jos struktūra.

A.D.CHANDLERIO TEZĖTirdamas didžiųjų korporacijų istoriją, Alfredas Chandleris išnagrinėjo 70 didžiausių JAV kompanijų augimą ir plėtimąsi. Jis pastebėjo bendrus jų plėtimosi bruožus. Nors organizacijos keitė augimo strategiją, kad prisitaikytų prie technologinių , ekonominių ir demografinių pokyčių, tačiau naujos strategijos sukėlė administracinių problemų ir nedavė ekonominio efekto. Šioms problemoms spręsti ir organizacijų ekonominei veiklai pagerinti reikėjo struktūros pokyčių. Taigi A.Chandleris padarė išvadą, kad organizacijos augimo strategiją atspindi organizacinė struktūra.Pagal A.Chandlerį, organizacijos praeina tris raidos etapus: nuo „vieneto“ į funkcinę, po to į multidivizinę struktūrą. (lentelė). Iš pradžių organizacijos būna mažos. Paprastai būna vienintelė patalpa, vienas gaminys ir vienas verslininkas, priimantis sprendimus. Organizacijai plečiantis, padidėjusios apimtys bei naujos geografinės vietovės iškelia naujų problemų. Organizacija tampa vieneto firma su keliais vienetais bei administracija, tvarkančia koordinavimą, specializavimą bei standartizavimą tarp vienetų. Firmai plečiantis ir atsiradus vertikaliajai integracijai, organizacija perauga i funkcinę organizaciją su finansų, marketingo, gamybos ir kitais skyriais bei formalizuota sąmatų sudarymo ir planavimo sistemomis. Galiausiai, trečiajame etape organizacija diversifikuojasi ir tampa firma su daugeliu padalinių (divizijų), kuri veikia beveik kaip grupė smulkesnių savarankiškų verslų.

SEPTYNIŲ „S“ MODELISSeptynių „S“ modelis eina dar toliau už Chandlerio tezę.Jis teigia, kad strategijos įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo struktūros, strategijos, sistemos, stiliaus, personalo, kvalifikacijos ir nepaprastųjų tikslų tarpusavio sąveikos. Bent vieno iš septynių veiksnių ignoravimas gali paversti visas pastangas lėtu, skausmingu, net pasmerktu procese. Taip yra todėl, kad labai įvairios aplinkybės skirtingais atvejais gali lemti kuris iš veiksnių taps varomąja strategijos įgyvendinimo jėga.

STRUKTŪRA (STRUCTURE). Šių dienų sudėtingoje ir nuolatos besikeičiančioje aplinkoje sėkmingai dirbanti organizacija, kad susidorotų su konkrečiomis strateginėmis užduotimis, gali atlikti laikinus struktūros pakeitimus, neatsisakydama pagrindinių struktūrinių organizacijos padalinių (divizijų).STRATEGIJA (STRATEGY). Septynių „S“ modelis pabrėžia, kad praktiškai strategijų kūrimas sukelia mažiau problemų nei jų įgyvendinimas.SISTEMOS (SYSTEMS). Ši kategorija apima visus formalias ir neformalias procedūras, įskaitant investicijų planavimą, apmokymą ir apskaitos sistemas, kurios leidžia organizacijai dirbti.STILIUS (STYLE). „Stilius“ labiau taikytinas ne asmenybei, o aukščiausio lygio vadovų realiems ir simboliniams veiksmams. Jie žymiai aiškiau perteikia prioritetus negu vien žodžiai ir gali žymiai paveikti darbo rezultatus.PERSONALAS (STAFF). Sėkmingos organizacijos žmones vertina kaip išteklius, kuriuos reikia rūpestingai auklėti, tobulinti, saugoti ir telkti.ĮGŪDŽIAI (SKILLS). Terminas „įgūdžiai“ siejamas su tomis veiklomis, kurias organizacijos atlieka geriausiai ir kurios išskiria jas iš kitų. Strateginiai pokyčiai gali pareikalauti iš organizacijos įsisavinti dar vieną ar kelis naujus įgūdžius.NEPAPRASTIEJI TIKSLAI (SHARED VALUES). Tai vyraujantys požiūriai, vertybės ir siekiai, kurie vienija organizaciją bendriems tikslams. Nepaprastieji tikslai dažnai išreiškiami misijoje, bet jie gali būti formuluojami ir kaip paprastas šūkis.

IŠVADOSVakarų šalys yra sukaupusios didžiulę ilgametę strateginio valdymo skirtingo dydžio ir įvairaus profilio įmonėse patirtį. Ši patirtis plačiai skleidžiama periodiniuose profesiniuose žurnaluose, monografijose ir publikacijose, masinės žiniasklaidos priemonėse. Lietuvos įmonės, kurios išgyvena perėjimo stadiją iš planinės į rinkos ekonomiką, dar tik pradeda strateginio valdymo funkcijos pagal vakarietišką sampratą įgyvendinimą.Dinamiškai kintančioje aplinkoje bei aštrioje konkurencinėje kovoje įmonės sugeba aktyviau veikti, jeigu jos moka apsibrėžti sau tikslinę orientaciją didesnei perspektyvai, parengti veiksmų ir priemonių programas nustatytiems tikslams ir priemonėms įgyvendinti, valdyti strateginius pokyčius. Visa tai apima ir sujungia įmonės starteginio valdymo sistema arba funkcija.

Įmonės strategijos formavimo ir įgyvendinimo procesas yra sudėtingas. Jau vien tam, kad būtų parengtas ir priimtas atskiras strateginis sprendimas, būtinas dažnai netrumpas laiko tarpas. Nemažai užtrunka, kol šis strateginis sprendimas tampa įgyvendintas. Visgi šiuolaikiniame versle strategija būtina norint vystytis toliau ir neatsilikti konkurencinėje kovoje.

Naudota literatūra:

1. www.google.lt2. Aleksandras Vasiliauskas „ Strateginis valdymas“3. James A.F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert “Vadyba”4. Stasys Stoškus „Bendrieji vadybos aspektai:mokomoji knyga“