Turizmo sektoriaus vystymas Lietuvoje

TURINYS

SANTRAUKA
TURINYS
ĮVADAS 4
1.PAGRINDINĖ DALIS 4
1.2. Turizmo sektoriaus statistinių duomenų analizė 6
2.IŠVADOS 19
LITERATŪRA 20

ĮVADAS

Turizmo bei rekreacijos paklausa auga labai sparčiais tempais, lyginant su visu pasaulio vystymųsi. Tokį staigų augimą įtakojo iki minimumo sumažėjusios transportavimo (mobilizacijos) problemos, padidėjusios turistinių produktų vartotojų pajamos bei pailgėjęs laisvas laikas.2000 metais tarptautinis turizmas išaugo 7,4%, tai pats didžiausias pokytis analizuojant pastaruosius metus ir beveik dvigubai didesnis nei 1999 metais. Remiantis Tarptautinės Turizmo Organizacijos (World Tourism Organisation) duomenimis, 2000 metais buvo 698 milijonai tarptautinių kelionių, o tai yra beveik 50 milijonų daugiau nei 1999 metais.Pastaraisiais metais turizmas išaugo daug daaugiau nei to buvo tikimasi optimistiškiausiose prognozėse. Ilgalaikėje Tarptautinės Turizmo Organizacijos vizijoje iki 2020 metų numanoma, kad iki 2010 metų turistų skaičius pasieks vieną milijardą, o 2020 metais – net 1,56 milijardo. Taigi, šio sektoriaus pokyčių bei poreikių analizė darosi vis aktualesnė ir svarbesnė.
Turizmas yra daugiamatė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti stiprų socialinį aspektą. 1991 metais Tarptautinė turizmo organizacija (WTO) parengė turizmo apibrėžimą, kur turizmas apibrėžiamas, kaip visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietą ilgiau nei parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kaai išvykos tikslas nėra samdoma apmokama veikla.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, turizmo įtaka šalies ekonominiams ir socialiniams rodikliams vis didėja. Statistiniai turizmo industrijos rodikliai lemia tai, kad ši verslo šaka Lietuvoje turi tendenciją sparčiai vystytis, juolab, kad Lietuva yra pilnateisė Eu

uropos Sąjungos valstybė, kur ekonominis šalies lygis sparčiai vystosi. Kalbant apie Lietuvą, kiekvieno regiono ar atskirų regiono miestų turizmo poreikio analizė ne tik padėtų sėkmingam analizuojamos turizmo sferos vystymuisi, bet ir visos šalies gerovei, nes šis sektorius susijęs su kitais verslais ir paslaugomis.Minėti aspektai pagrindžia tyrimo aktualumą.

Pagrindinis kursinio darbo tikslas – išanalizavus statistinius duomenis, įvertinti turizmo sektoriaus vystymosi tendencijas Lietuvoje.

Darbo eigoje buvo siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1. Išanalizuoti statistinius turizmo rodiklius
2. Suformuluoti išvadas.
Tyrimo objektas – Lietuvos turizmo rinkos statistiniai rodikliai.
Tyrimo pagrindas. Darbe naudotasi moksline literatūra lietuvių kalba, straipsniais bei publikacijomis mokslinėje bei periodinėje spaudoje, mokomąja statistine medžiaga, internetu.
Darbo rezultatai. Remiantis statistine analize, išanalizuoti pateiktus statistinius duomenis
Pagrindinė hipotezė – sparčiai auganti Lietuvos ekonomika, didėjanti turizmo paslaugų įvairovė ir apimtys, gerėjanti paslaugų kokybė, skiriamas dėmesys turizmo rinkodarai, suudaro geras sąlygas ir vietinio, ir atvykstamojo turizmo plėtrai.
Darbo rezultatais galės naudotis kiti tyrėjai, studentai ar verslininkai.

Sparčiai auganti Lietuvos ekonomika, didėjanti turizmo paslaugų įvairovė ir apimtys, gerėjanti paslaugų kokybė, skiriamas dėmesys turizmo rinkodarai, sudaro geras sąlygas ir vietinio, ir atvykstamojo turizmo plėtrai. Šiuo metu Lietuvos turizmas yra kaimyninės šalys, atvykstamojo turizmo apimtis labiausiai įtakoja regiono šalių ekonomikos augimas bei tarpusavio politiniai santykiai. Iš kitos pusės, spartėjant integraciniams procesams, plečiasi ir Lietuvos turizmo geografija, tuo būdu, įvykiai, įtakojantys turizmo plėtrą pasaulyje, no

ors ir ne tokiais mastais, veikia ir Lietuvos turizmo plėtrą

1 lentelė

BVP rodikliai 2000–2004 m.

BVP rodikliai 2000–2004 m. 2000 2001 2002 2003 2004
Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, veikusiomis kaino¬mis, Lt 12303 13009 13897 14887 16264
Bendrojo vidaus produkto pokyčiai pa¬lyginamosiomis 2000 m. kainomis, % tenkantis vienam gyventojui ( )

5,73 12,96 21,00 32,20
Šaltinis: www.std.lt

Iš pateiktos lentelės matome, kaip kinta BVP vienam gyventojui per metus. Analizuojant 2000 – 2004 m., matome, kad vienam gyventojui BVP padidėjo 32,20 procento.
Plečiantis turizmo geografijai atsiranda ir naujų problemų, viena iš tokių – Lietuvos pasiekiamumas. Su pagrindinėmis turizmo – kaimyninėmis šalimis susisiekimas yra neblogas. Bet, augant turistų srautams, nebetenkina susisiekimas su kitomis šalimis. Dėl didelių atstumų ir automagistralių trūkumo, nepakankamai išvystyto geležinkelių ir jūrų transporto, taip pat pigių skrydžių kompanijoms revoliucingai keičiant rinką, reikia daugiau pastangų bei išradingumo, pristatant Lietuvą tolimesnėse rinkose.

2 lentelė
Turizmo įmonių ir jose dirbančiųjų pokytis per analizuojamą laikotarpį

Turizmo įmonių ir jose dirbančiųjų pokytis per analizuojamą laikotarpį 2000 2001 2002 2003 2004
Turizmo įmonių skaičius 295 272 244 269 253
Dirbančiųjų skaičius 1140 851 1132 1462 1227
Šaltinis: www.std.lt

Vidutinis lygis:

;

Iš paskaičiavimų matome, kad vidutiniškai Lietuvoje veikia 266 turizmo įmonių ir jose vidutiniškai dirba 1162 turizmo įmonių specialistų.

Absoliutinis turizmo įmonių padidėjimas (sumažėjimas):

∆x =xn – xn-1

∆x00=272-295=-23
∆x01=244-272=-28
∆x02=269-244=25
∆x03=253-269=-16

Didžiausias turizmo įmonių padidėjimas nustatytas 2003 metais, kuomet palyginus su 2002 metais reikšmė išaugo 25 turizmo įmonėmis. Didžiausias sumažėjimas nustatytas 2002metais (-28 turizmo įmonės).

Absoliutinis turizmo įmonėse dirbančiųjų padidėjimas (sumažėjimas):

∆x =xn – xn-1

∆x00= 851-1140=-289
∆x01= 1132-851=281
∆x02= 1462-1132=330
∆x03= 1227 -1462=-235

Per visą analizuojamą laikotarpį didžiausias padidėjimas turizmo įmonėse dirbančiųjų nustatytas 2002 metais, didžiausias sumažėjimas nustatytas 2000 metais, kuomet reikšmė sumažėjo 289 darbuotojais. Analizuojant 20

000 – 2004 metus nustatyta (∆x=xn–x1), kad dirbančiųjų per visą laikotarpį reikšmė padidėjo 81dirbančiųjų.

Vidutinis absoliutinis padidėjimas:

Vidutiniškai kasmet turizmo įmonių sumažėdavo po 10,5 įmones ir dirbančiųjų jose skaičius išaugdavo po 22 darbuotojus analizuojant 2000 – 2004 metus. Galima teigti, kad nors ir įmonių Lietuvoje per šį laikotarpį sumažėjo, darbuotojų skaičius ne tik kad nepakito, bet jis išaugo iki 22 darbuotojų per metus. Galima hipotezė, kad turizmo sektoriaus įmonės susivienijo, tapo galingesnės ir tuo tarpu įdarbino daugiau turizmo specialistų
Apgyvendinimo įmonių veikla ir suteiktų nakvynių skaičius ypač reikšmingas vertinant turistų išlaidas, jų buvimo trukmę šalyje.

3 lentelė

Apgyvendinimo įmonių veikla

Apgyvendinimo įmonių veikla 2000 2001 2002 2003 2004
Įmonių skaičius, iš viso 542 552 561 548 574
Didėjimo, mažėjimo (-) tempas palyginus su baziniais 2000 metais,(%):

101,84 101,63 101,11 105,90
Viešbučiai ir moteliai 221 227 231 247 270
Kitos apgyvendinimo įmonės 285 267 262 235 224
Specializuotos įmonės 36 54 64 57 55
Privatus apgyvendinimo sektorius – 4 4 9 25
Apgyvendinta svečių, iš viso, tūkst. 677,7 631,7 703,9 752,1 847,5
Didėjimo, mažėjimo (-) tempas palyginus su baziniais 2000 metais,(%):

93,21 103,87 110,98 125,05
Viešbučiuose ir moteliuose 398,7 400,9 447,2 498,8 559,8
Kitose apgyvendinimo įmonėse 157,5 117,0 124,8 135,4 157,1
Specializuotose įmonėse 121,5 113,5 131,6 115,7 125,6
Privačiame apgyvendinimo sektoriuje – 0,4 0,3 2,2 5,1
Šaltinis: www.std.lt

Analizuojant turizmo įmonių skaičių per analizuojamą 2000 – 2004 metų laikotarpį (žr. 3 lent.) nustatyta, turizmo įmonių skaičiaus išaugo 5,90 procento.

Analizuojant svečių apgyvendinimo reikšmes su bazinių metų reikšmėmis, nustatyta, kad per 2000 – 2004 metus svečių apgyvendinimas išaugo 25,05 procento.

Vidutiniškai per analizuojamą laikotarpį apgyvendinta viešbučiuose ir moteliuose ( ) buvo – 461 tūkst. svečių, kitose apgyvendinimo įmonėse – 138 tūkst. svečių, specializuotose įmonėse – 122 tūkst. svečių ir privačiame apgyvendinimo sektoriuje – 16 tūkst. svečių.

1 paveikslas

Remiantis 1 paveikslo pateiktais duomenimis matome, kad šių rodiklių pokytis atskirais metais nėra žymus. Buvimo šalyje ir apgyvendinimo įmonėse trukmės apsprendžia keletas priežasčių:

• atvykstantys ve

erslo ar kitais dalykiniais tikslais turistai dažniausiai apsistoja 1-2 parom;
• nemaža dalis atvykusiųjų turistų iš Vakarų ir Rytų Europos šalių nakvoja pas draugus, pažįstamus arba privačius asmenis, teikiančius apgyvendinimo paslaugas (remiantis Lietuvos turizmo departamento vykdomų atrankinių apklausų duomenimis);
• atvykstantys į Lietuvą poilsio, pažintiniais tikslais, Lietuvą priskiria Baltijos regionui ir vyksta į gretimas šalis Latvija, Estija, NVS šalis;
• turizmo paslaugų ypač tokių kaip poilsio ir pramogų asortimento siaurumas.
Be to, šiuolaikinis turistas pagal pasaulio ir ES turistų elgsenos tyrimus, yra lankstesnis, neapsistojantis ilgai vienoje, siekiantis įvairovės paslaugų pasiūlos ir kelionės tikslo vietų atžvilgiu.
2 paveikslo duomenys rodo (žr. 2 pav., psl. 11), kad didėjant Lietuvoje europinio lygio viešbučių, motelių skaičiui, yra tikimybė, kad dar didesnė užsienio turistų dalis pasirinks šias apgyvendinimo įstaigas, nes dėl menkai išvystytos specializuotos apgyvendinimo materialinės bazės (kempingų, poilsio įstaigų) tiek kiekybiniu, tiek ir kokybiniu požiūriu, atvykstantieji vis rečiau renkasi šias įmones.

2 paveikslas

Didėjimo mažėjimo tempas:

Remiantis atliktais skaičiavimais, galima teigti, kad per analizuojamą laikotarpį apgyvendinimo įmonių skaičius padidėjo 25,05 procento. Analizuojant atskiras turizmo įmones, matome, kad per analizuojamą laikotarpį viešbučių ir motelių rodikliai išaugo 22 procento, kitų apgyvendinimo įmonių reikšmė sumažėjo 21 procento ir labiausiai išaugo specializuotos apgyvendinimo įmonės rodiklis – 53 procento.

Vidutinis didėjimo (mažėjimo) tempas:

Vidutiniškai kasmet apgyvendinimo įstaigų didėdavo po 2%, o vidutiniškai svečių apgyvendinimas kasmet padidėdavo po 7 %, analizuojant 2000 – 2004 m. laikotarpį.

4 lentelė
Atvykusių užsieniečių skaičiaus rodikliai

2000 2001 2002 2003 2004
Atvykusių užsieniečių skaičius iš viso, tūkst.. 4453,8 4092,1 4195,2 3999,4 3635,2
Šaltinis: www.std.lt

Vidutinis atvykusių užsieniečių skaičius:

Remiantis statistiniais duomenimis, vidutiniškai per metus Lietuvą aplanko 4075 užsieniečiai.
Lankytojų srautas iki 2000 metų nuolat augęs, 2004 metais palyginti su 2000 sumažėjo 818,6 tūkst.žmonių. Tokį turistinių srautų sumažėjimą lėmė 38 procentais sumažėjęs turistų srautas iš NVS šalių (žr. 3 pav. psl., 13). Preliminariais statistiniais duomenimis 2004 metais atvykstančių užsieniečių į Lietuvą atvyko 3,6 milijono, tai yra 18 procento mažiau nei 2000 metais.
Analizuojant atvykusių užsieniečių skaičių pagal šalis (žr. 3 pav., psl. 13) , galima teigti, kad nuo 2000 iki 2004 metų atvykstamasis turizmas turėjo tendenciją mažėti.
Šį sumažėjimą lėmė žymiai kritęs lankytojų iš NVS, Latvijos, Estijos skaičius. Lankytojų iš NVS skaičiaus mažėjimui įtakos galėjo turėti bevizio režimo tarp Lietuvos respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities panaikinimas bei muito mokesčių fizinių asmenų įvežamiems į Rusijos Federaciją seniems automobiliams padidinimas.

3 paveikslas

Iš 1 paveikslo galime matyti, kaip kinta atskirų šalių lankytojų srautai. Analizuojant 2000 – 2004 metus ( ), matome, kad išskyrus lankytojų srauto sumažėjimą iš Latvijos (12 procento), NVS šalių (38 procento) ir Estijos (22 procento), iš kitų svarbių rinkos lankytojų skaičius žymiai padidėjo : Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Albanijos, Bulgarijos, Rumunijos – 52 procento, Vokietijos – 84 procento, JAV – 2 procento, kitų šalių – 3 procento. Labai padaugėjo lankytojų iš kaimyninės Lenkijos – 110 procento, tai daugiau nei dvigubai.

5 lentelė
Atvykstamasis turizmas, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia turizmo įmonės

Atvykstamasis turizmas, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia turizmo įmonė 2000 2001 2002 2003 2004
Turistų skaičius, tūkst. 65,7 71,8 73,3 96,0 102,8
Turistų skaičiaus,( tūkst.) didėjimo
mažėjimo tempas, lyginant su praėjusiais metais,(%):
– 9,28 2,09 30,96 7,08
Turistų skaičiaus,( tūkst.) didėjimo
mažėjimo tempas, lyginant su baziniais 2000 metais, (%):
0 9,28 11,56 46,12 56,47
Išbūta dienų, tūkst. 206,1 225,2 247,3 324,4 347,0
Išbūta dienų, tūkst. didėjimo mažėjimo tempas, lyginant su praėjusiais metais,(%):

– 9,27 9,81 31,18 6,97
Išbūta dienų, tūkst. didėjimo mažėjimo tempas, lyginant su baziniais metais, (%)

0 9,27 20,00 57,40 68,36
Šaltinis: www.std.lt

Analizuojant 5 lentelės duomenis, matome, kad didžiausias turistų srauto padidėjimas nustatytas 2003 metais (30,96 procento), o didžiausias išbūtų dienų skaičiaus padidėjimas nustatytas 2003 metais, kurį sudarė 31,18 procento. Lyginant su baziniais metais gauname tokius rodiklius: Turistų skaičius analizuojant 2000 – 2004 metus išaugo 56,47 procento, o išbūtų dienų skaičius išaugo 68,36 procento.

6 lentelė
Išvykstamasis turizmas, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia turizmo įmonės

Išvykstamasis turizmas, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia turizmo įmonės 2000 2001 2002 2003 2004
Išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius, tūkst. 166,8 151,1 132,2 141,7 123,8
Išvykusių Lietuvos gyventojų skaičiaus padidėjimas, sumažėjimas (-) palyginus su ankstesniais metais,(%): (%):
– -9,41 -12,51 7,19 -12,63
Išbūta dienų, tūkst. 895,1 997,0 938,7 914,3 823,5
Išbūtų dienų skaičiaus padidėjimas, sumažėjimas (-) palyginus su ankstesniais metais (%):
– 11,38 -5,85 -2,6 -9,93
Šaltinis: www.std.lt

Analizuojant 6 lentelės duomenis matome, kad didžiausias išvykusių Lietuvos gyventojų skaičiaus padidėjimas nustatytas 2003 metais (7,19 %), sumažėjimas nustatytas 2004 metais, kuomet reikšmė sumažėjo 12,63%. Didžiausias išbūtų dienų skaičiaus padidėjimas nustatytas 2001 metais, kurį sudarė 11,38 %, sumažėjimas nustatytas 2004 metais – 9,93%.
Analizuojant nuo 2000 – 2004 metų išvykusių iš Lietuvos turistų skaičius sumažėjo 25,78 %,( ) o išbūtų dienų skaičius sumažėjo 8,00% ( ).
Vidutiniškai kasmet išvykusių Lietuvos turistų mažėjo po 1% ( ), o išbūtų dienų skaičius analizuojant 2000 – 2004 metus mažėjo taip pat po 1% ( ).

7 lentelė
Tarptautinio turizmo pajamos ir išlaidos, mln. Lt

Tarptautinio turizmo pajamos ir išlaidos, mln. Lt 2000 2001 2002 2003 2004
Pajamos, mln.Lt 1438 1838 2202 1565 1575
Dinamika, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, (%):

127,81
120,00
71,10

100,60
Vidutinės pajamos:

27,81 20,00 28,90 0,60
Išlaidos, mln. Lt 1110 1169 1364 1012 950
Dinamika, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, (%):

105,00
117,00

74,20

93,90
Vidutinės pajamos:

5,00 17,00 -25,80 -6,10
Balansas 328 669 838 553 625
Dinamika, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, (%):

203,96
125,26

65,99

113,02
Vidutinės pajamos:

103,96 25,26 -34,01 13,02
Šaltinis: www.std.lt
Lietuvos banko duomenimis mokėjimų balanse kelionių paslaugų eksportas ir importas skaičiuojamas, remiantis Valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenimis apie laikinai iš Lietuvos išvykusių gyventojų skaičiumi.
Analizuodami 7 lentelėje (žr. 7lent., psl. 16) pateiktus duomenis, galime teigti, kad tarp lankytojų skaičiaus ir tarptautinio turizmo pajamų kitimo yra tiesioginė priklausomybė. Balanse matome, kad didžiausias padidėjimas paskaičiuotas 2001 metais, kuomet reikšmė išaugo daugiau nei dvigubai 104 procento ir didžiausias sumažėjimas paskaičiuotas 2003 metai kuomet lyginant su praėjusiais metais reikšmė sumažėjo 34 procento. Šių dviejų rodiklių pokyčiams turi įtakos ir turistų buvimo trukmė šalyje, kuri kiekvienais metais turi tendenciją mažėti.

Apskaičiuojant trendo funkciją ir pagal ją 2005 metų tarptautinio turizmo pajamų ir išlaidų prognozę, apskaičiuosime tiesės funkciją pritaikius sąlyginės atskaitos nuo 0 metodą .

8 lentelė
Tarptautinio turizmo pajamų 2005 m. prognozės skaičiavimas
Metai Mln., Lt t t2 ty
2000 1438 -2 4 -2876
2001 1838 -1 1 -1838
2002 2202 0 0 0
2003 1565 1 1 1565
2004 1575 2 4 3150
Viso 8618 10 1

Vidutiniškai tarptautinio turizmo pajamos kasmet padidėdavo po 0,1 mlj. Lt
yt =1723.6 +0.1t
y2005 =1723.6+0.1*3=1723.9

Remiantis nustatyta tendencija 2005 metams, turizmo pajamos siektų 1723,9 mlj., Lt, Apskaičiuojant aplygintas reikšmes, į Trendo funkciją iš eilės įstatant atitinkamus t parametrus.
Aplygintos tarptautinio turizmo išlaidos:

4 pav. Tarptautinio turizmo pajamų prognozė 2005 metams

9 lentelė
Tarptautinio turizmo išlaidų 2005 m. prognozės skaičiavimas

Metai Mln., Lt t t2 ty
2000 1110 -2 -4 -2220
2001 1169 -1 1 -1169
2002 1364 0 0 0
2003 1012 1 1 1012
2004 950 2 4 1900
Viso 5605 10 -477

Vidutiniškai tarptautinio turizmo išlaidos kasmet sumažėdavo 47,7 mlj. Lt
yt =1121 +(-47.7)t
y2005 =1121+(-47.7)*3=977.9
Remiantis nustatyta tendencija 2005 metams, turizmo išlaidos siektų 977,9mlj., Lt.

Aplygintos tarptautinio turizmo išlaidos:

5 pav. Tarptautinio turizmo išlaidų prognozė 2005 metams

Eksponentinis dinaminės eilutės išlyginimas.

10 lentelė
Tarptautinio turizmo balanso prognozė sekančiam laikotarpiui
Laik. Mln., Lt

(W= 0.6)

1 328 328
2 669 532.6
3 838 715.84
4 553 618.14
5 625 622.26

6 pav. Tarptautinio turizmo balanso prognozė 2005 metams

Analizuodami gautus tarptautinio turizmo balanso duomenis galima teigti, kad 2005 metais prognozuojamas tarptautinio turizmo balansas – 622,26 mlj.Lt.

IŠVADOS

Gerėjanti ekonominė situacija bei augantis pragyvenimo lygis Lietuvoje sudaro palankias sąlygas turizmo plėtrai, ypač tai įtakoja vidaus turizmo apimčių augimą. Santykinai žemesnis bendras kainų lygis kol kas yra vienas iš Lietuvos patrauklumo veiksnių – ne tik turistams iš Rytų, bet ir iš Vakarų.

Turizmo ištekliai – architektūros ir istorijos paminklai, kultūros įstaigų organizuojami renginiai, vaizdingas kraštovaizdis didina Lietuvos turistinį aktyvumą, tačiau šis potencialas yra nepakankamai išnaudojamas. Kultūros paveldo objektai, siekiant išsaugoti jų vertę, turėtų tapti turizmo paslaugų objektais, o miestų senamiesčiai – turizmo verslo ir turistų traukos zonoms.
Nors apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičius nuolat auga, tačiau išlieka struktūrinės apgyvendinimo bazės problemos. Lietuvos didžiuosiuose miestuose viešbučių užimtumas yra beveik 10% didesnis nei kitose šalies vietose, tačiau čia trūksta vidutinės klasės viešbučių, nes tokių viešbučių paklausa ypatingai didelė atvykusių iš Vakarų ir Šiaurės Europos šalių svečių tarpe. Kol kas menka apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų įvairovė – ypač mažai kempingų, motelių, kaimo turizmo sodybų, jaunimo nakvynės namų, turistinės klasės viešbučių.

LITERATŪRA

1. www.std.lt
2. www.tourism.lt
3. www.lrinka.lt

Leave a Comment