Socialinių garantijų ypatumai privačiose ir valstybinėseorganizacijose lyginamoji analizė

TURINYS

ĮVADAS 3
1.SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMA 5
1.1. Socialinės apsaugos sistemos samprata, struktūra ir jos taikymas 5
1.2. Socialinės apsaugos teisiniai pagrindai 7
1.3. Socialinės apsaugos sistemos reformos Lietuvai įstojus į Europos sąjungą 10
2.SOCIALINIŲ GARANTIJŲ SISTEMOS YPATUMAI VALSTYBINĖSE IR PRIVAČIOSE ORGANIZACIJOSE 14
2.1. Socialinis draudimas 14
2.1.1. Pensijų draudimas 21
2.1.2. Ligos ir motinystės draudimas 27
2.1.3. Sveikatos draudimas 32
2.1.4. Nedarbo draudimas 40
2.2. Socialinė parama 42
2.2.1. Šalpos išmokos 43
2.2.2. Šeimos išmokos 46
2.2.3. Socialinė pašalpa 48
2.2.4. Šildymo išlaidų ir kitos kompensacijos 50
3.SOCIALINIŲ GARANTIJŲ YPATUMŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 53
3.1. Veiksniai, įtakojantys socialines garantijas 58
3.2. Socialinių garantijų tobulinimo galimybės 60
IŠVADOS IR SIŪLYMAI 64
LITERATŪRA 65
PRIEDAI 68ĮVADAS
Konstitucija užtikrina kiekvienam piliečiui lygias teises, tačiau valstybė ne visada yra pajėgi užtikrinti sąlygas pasinaudoti šiomis teisėmis. Valstybė paprastai yra pagrindinė institucija, nuo kurios didžia dalimi priklauso suuteikiamos žmogui socialinės garantijos. Ilgą laiką socialinės paramos sričiai buvo skiriama nepakankamai dėmesio, tačiau jos svarba nuolat didėja, nes susiduriama su skurdo, spartaus visuomenės senėjimo bei nedarbo procesais.
Darbo aktualumas: suteikiamų socialinių garantijų skirtumas tarp privataus ir valstybinio sektorių paskatino išanalizuoti jas smulkiau, nes būtent jos vaidina didelį vaidmenį, renkantis darbo vietą viename iš šių paminėtų sektorių. Socialinių garantijų skirtumai atskleidė tas socialinės ekonomikos sritis, kurias dar galima tobulinti ir plėtoti, kad kiekvienas pilietis turėtų lygias teises į suteikiamą socialinę apsaugą.

Darbo tikslas: išštirti valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, suteikiamų socialinių garantijų ypatumus, įvertinti esamos socialinių paslaugų sistemos bei atskirų jos posistemių funkcionavimo principus, paslaugų teikimo sąlygas, jų atitikimą klientų poreikiams.

Darbo uždaviniai:
1) Nustatyti suteikiamas socialines garantijas;
2) Išanalizuoti suteikiamas socialines garantijas;
3) Nustatyti socialinių ga

arantijų suteikimo prioritetus;
4) Nustatyti tobulinimo galimybes socialinių garantijų srityje.
Tyrimo dalykas: socialinių garantijų sistema.

Tyrimo objektas: darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai.
Tyrimo periodas: 2004 metų liepos – 2005 gegužės mėnesiai.
Tyrimo metodai: socialines garantijas užtikrinančių Lietuvos Respublikos įstatymų lyginamoji analizė.
Informacijos šaltiniai: Lietuvos Respublikos teisinė bazė, Socialinės Apsaugos ir Darbo ministerija bei „SODROS“ tinklalapiai, moksliniai straipsniai bei pranešimai.
Tyrimo rezultatai: socialinių garantijų analizė padės lengviau nustatyti socialinių garantijų sistemos trūkumus, tobulinimo galimybes bei klientų poreikius.

Šį bakalauro baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, trys dalys, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas bei priedai. Pirmojoje dalyje bendrais bruožais apibūdinama socialinės apsaugos sistema, jos reikalingumas, funkcionavimas, struktūra, teisiniai pagrindai; Europos sąjungos įtaka socialinės ekonomikos srityje; socialinės plėtros problemos ir jų sprendimo būdai. Antra dalis nagrinėja suteikiamų socialinių garantijų ypatumus valstybinėse ir privačiose organizacijose; pateikiamos soocialinių garantijų rūšys ir jų analizė. Trečiojoje dalyje pateikiama socialinių garantijų sistemos privačiame ir valstybiniame sektoriuose lyginamoji analizė, teigiami ir neigiami veiksniai, įtakojantys socialinių garantijų sritį, socialinių garantijų tobulinimo galimybės bei plėtros sritys, kas tenkintų klientų poreikius.1. SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMA
1.1. Socialinės apsaugos sistemos samprata, struktūra ir jos taikymas
Lietuvos socialinė apsauga buvo reformuota 1990 – 1991 metais. Tada buvo įteisinti pagrindiniai dabar galiojantys jos principai ir sukurtos pagrindinės vykdomosios institucijos. Šiek tiek vėlavo pensijų reforma – ji buvo užbaigta tik 1994 m., ir naujoji pensijų sistema pradėjo veikti nu
uo 1995-ųjų. Šiuo metu šalies socialinės apsaugos sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: socialinis draudimas ir socialinė parama. Socialinės apsaugos sistemos struktūra pateikta 1 lentelėje. [27, 8]
Lietuvoje sukurtas socialinės gerovės modelis, būdingas kontinentinės Europos šalims, įmokomis finansuojamas socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima kone visus Lietuvos gyventojus, o daugiau nei ketvirtadaliui jų kas mėnesį išmokamos išmokos. [25]
Didžiausią socialinės apsaugos dalį sudaro socialinis draudimas. Pagal galiojančius įstatymus juo privalomai draudžiami beveik visi ekonomiškai aktyvūs gyventojai taip pat ir tie, kuriems numatytos specialios socialinės išmokos (kariai ir pareigūnai, mokslininkai ir pan.) Taip siekiama įgyvendinti socialinio draudimo universalumo principą, kad jokia gyventojų grupė neliktų nuošalyje nuo socialinio draudimo suteikiamų teisių ir kiek galima vienodai vykdytų jame numatytas pareigas. Socialinis draudimas taip pat apima ir nedarbo socialinę riziką. [10]
Socialinės paramos teisės taip pat pripažįstamos visiems šalies gyventojams, tačiau priešingai negu socialinio draudimo teisės, jos suteikiamos nepriklausomai nuo tikslinių įmokų mokėjimų toms gyventojų grupėms, kurios laikomos reikalingos tokios paramos. Socialinę paramą sudaro piniginė socialinė parama ir socialinės paslaugos. [27, 39]
Specialios socialinės išmokos daugiausia mokamos kaip papildomos (kartu su socialiniu draudimu) pensijos nusipelniusiems šaliai asmenims, taip pat nukentėjusiems nuo okupacinių režimų asmenims, karo dalyviams ir pan. Jos taip pat mokamos tam tikroms profesijų grupėms (k
kariams ir pareigūnams, mokslininkams, artistams ir pan.). [27, 43]
2003 metais socialinė apsauga buvo plėtojama veikiant trims reikšmingiems veiksniams. Pirma, tai buvo paskutinieji pasirengimo stoti į Europos Sąjungą metai. Antra, sparčiai augo Lietuvos ūkis, toliau mažėjo nedarbas, gerėjo finansinės tiek visos valstybės, tiek socialinės apsaugos institucijų galimybės. Pagaliau svarbu ir tai, kad nuo 2001 metų šalyje stabiliai dirbo Vyriausybė, Seime nebuvo valdančiosios daugumos pasikeitimo. [10]

1 lentelė. Lietuvos socialinės apsaugos sistemos struktūra. [27, 39]
Socialinė apsauga Specialios socialinės išmokos
Socialinis draudimas Socialinė parama

Piniginė socialinė parama Socialinės paslaugos
Pensijų draudimas Šalpos (socialinė) pensija Socialinės globos įstaigos Prezidento pensija
Ligos ir motinystės draudimas Šeimos pašalpos Senelių, invalidų, našlaičių ir vaikų, netekusių tėvų globos, namai I ir II laipsnio pensijos
Sveikatos draudimas Socialinė pašalpa Dienos centrai Lietuvos Respublikos pensijos
Nedarbo draudimas Šildymo išlaidų ir kitos kompensacijos Nakvynės namai Karių ir pareigūnų pensijos
Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Pagalba namuose Nukentėjusių asmenų pensijos

Slauga namuose Artistų renta

Mokslininkų pensijos

Šios minėtos aplinkybės buvo palankios toliau tobulinti socialinės apsaugos sistemą, didinti kai kurias išmokas, įgyvendinti socialines programas, todėl apibendrintai galima teigti, kad metai socialinės apsaugos plėtros požiūriu buvo sėkmingi. [23, 17]
Nauja yra tai, kad ryšium su įstojimu į Europos Sąjungą ir jos iniciatyvomis labai išsiplėtė Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos (toliau – SADM) veikla žmogiškųjų išteklių srityje, įsteigtas specialus skyrius. [23, 18]
Pastaraisiais metais socialinių paslaugų srityje buvo svarbi infrastruktūros plėtra ir socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir atestavimas. Nemažai vietos skiriama nukentėjusiųjų .

.ir socialinės rizikos grupių asmenų socialinei apsaugai, SADM programoms. [27, 46]
Valstybinio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems, netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytais atvejais. Valstybinė socialinio draudimo sistema veikia einamojo ir finansavimo principu. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įmokos nėra kaupiamos jas investuojant, o jas surinkus, iš karto panaudojamos socialinio draudimo išmokoms padengti. [10]

Valstybinio socialinio draudimo sistema buvo kuriama kaip savarankiška. Tai pasireiškė socialinio draudimo biudžeto atskyrimu nuo valstybės biudžeto bei projektuojant trišalę socialinio draudimo valdymo sistemą. Socialinio draudimo biudžeto atskyrimas nuo valstybės biudžeto reiškia, kad jo lėšos naudojamos tik Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytoms išmokoms, nenaudojant jų kitiems, su socialiniu draudimu nesusijusiems tikslams. [25]1.2. Socialinės apsaugos teisiniai pagrindai
Pagrindines teises į socialinę apsaugą, tame tarpe ir socialinį draudimą, apibrėžia 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucija. 52 jos straipsnyje pasakyta, kad ,,Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.” 48 straipsnis nustato, kad ,,Kiekvienas žmogus . turi teisę gauti. socialinę apsaugą nedarbo atveju.” 39 straipsnis apibrėžia socialinę paramą dirbančioms motinoms: ,,Dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias daro sąlygas ir kitas lengvatas.” Konstitucijos nuostatos realizuojamos įstatymais, kuriuos priima Seimas. Pagrindiniai Lietuvos socialinio draudimo sistemą reglamentuojantys įstatymai yra šie:
• Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas (1990) apibrėžia Lietuvos socialinės apsaugos sistemos struktūrą. Juo nustatoma, kad valstybinio socialinio aprūpinimo sistema yra visuomenės socialinio aprūpinimo pagrindas. Įstatymas nurodo, kad valstybinio socialinio aprūpinimo sistema apima visus šalies gyventojus ir išvardina atvejus, kada taikomas socialinis aprūpinimas. Be to, šis įstatymas atskiria socialinio draudimo ir socialinės paramos sričių kompetenciją, finansavimo šaltinius ir administravimą.
• Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (1991) apibrėžia valstybinio socialinio draudimo rūšis, draudžiamus asmenis, finansavimo ir administravimo sistemą.
• Valstybinių socialinio draudimo pensijų, Valstybinių pensijų, Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis, Šalpos (socialinių) pensijų įstatymai (1994) sudaro pensijų įstatymų paketą, kuriuo buvo įgyvendinta pirmosios pakopos pensijų sistemos reforma. Įstatymai apibrėžia pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę gauti įvairių rūšių pensijas, pensijų dydžius ir jų mokėjimo šaltinius.
• Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2000) apibrėžia asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Apskaičiuojant, skiriant ir mokant šias draudimo pašalpas vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (1999) reglamentuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo santykius, nustato asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius įvykius. Nustatant draudiminius įvykius bei apskaičiuojant, skiriant ir mokant šias draudimo išmokas vadovaujamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarka bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 360 „Dėl socialinės paramos koncepcijos“ bei kitus teisės aktus savivaldybės atsako už socialinės paramos teikimą savo teritorijoje. Padaliniai, atsakingi už socialinių išmokų ir kompensacijų administravimą ir teikimą, įsteigti visų savivaldybių administracijose. Šiuo metu savivaldybės, atlikdamos socialines funkcijas, vadovaujasi socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo normatyvais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 38. Šie normatyvai savivaldybėms yra rekomendacinio pobūdžio. Savivaldybės juos taiko, atsižvelgdamos į savivaldybės, seniūnijos darbo org.anizavimo pobūdį, esamą pareigybių struktūrą, gyventojų socialinius poreikius ir kt.

Įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) nuostatas draudžiama tam pačiam subjektui (savivaldybės socialinės paramos ar kitam skyriui ) teikti ir kartu administruoti viešųjų paslaugų teikimą. Savivaldybės, kaip viešojo administravimo institucijos, pagrindinis uždavinys yra sudaryti galimybes žmonėms gauti socialinę paramą ir organizuoti jos teikimą savivaldybės teritorijoje gyvenantiems žmonėms, o ne pačiai jas teikti. Todėl savivaldybių administracijos socialinių išmokų ir kompensacijų administravimą bei teikimą perduoda savivaldybių socialinės paramos centrams, įsteigtoms tarnyboms ar kitoms įstaigoms, kurių pagrindinė funkcija yra viešųjų paslaugų teikimas. Tai sąlygojo savivaldybių darbo organizavimo bei darbuotojų darbo krūvių pokyčius tiek savivaldybių socialinės paramos skyriuose, administruojančiuose socialinę paramą, tiek ir socialinę paramą teikiančiose įstaigose. Pagal minėtą įsakymą nustatyti savivaldybės ir jos įstaigų darbuotojų normatyvai, savivaldybių teigimu, neatitinka esamų darbo apimčių, neleidžia efektyviai vykdyti nustatytų funkcijų. [10]

Siekiant kompleksiškai reformuoti valstybinių pašalpų šeimoms sistemą ir garantuoti socialinį saugumą visoms vaikus auginančioms šeimoms, 2004 m. gegužės 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 1 d.), kuriuo pertvarkyta šeimos pašalpa už vaikus iki 3 metų bei pašalpa šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų, numatant remti kiekvieną šeimoje auginamą vaiką iki pilnametystės.

Nuo 2004 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymui, šalyje pradėta įgyvendinti vieninga pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistema, pagal kurią socialinė parama skiriama ne tik atsižvelgiant į šeimos pajamas, bet ir į turimą turtą.

Įgyvendinant Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemones, Socialinės apsaugo ir darbo ministerija 2004 m. parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos patvirtinimo“ projektą, kuriuo siekiama sukurti palankesnes sąlygas gyventojų demografinei elgsenai ir jų gerovei, mažinti depopuliacijos lygą, gerinti šalies sociodemografinę raidą.

Šiuo metu socialinės apsaugos srityje galioja 10 dvišalių sutarčių (susitarimų):
1) Susitarimas dėl pensijų mokėjimo (perdavimo) asmenims, turintiems į jas teisę ir gyvenantiems Lenkijoje arba Lietuvoje, sudarytas 1992 m. birželio 2 d. (įsigaliojo 1992-06-02);
2) Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams, sudarytas 1993 m. lapkričio 18 d. (įsigaliojo 1993-11-18);
3) Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje, sudarytas 1993 m. gruodžio 17 d. (įsigaliojo 1995-01-31);
4) Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos sutartis dėl socialinio aprūpinimo, pasirašyta
1996 m. gegužės 28 d. (įsigaliojo 1997-02-10);
5) Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos, sudaryta 1999 m. vasario 4 d. (įsigaliojo 1999-12-15);
6) Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos, sudaryta
1999 m. gegužės 27 d. (įsigaliojo 2000-08-01);
7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl pensinio aprūpinimo, pasirašytas 1999 m. birželio 29 d. (įsigaliojo 2001-05-29);
8) Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos, pasirašyta
2000 m. rugsėjo 12 d. (įsigaliojo 2001-08-01);
9) Lietuvos Respub.likos ir Ukrainos sutartis dėl socialinės apsaugos, pasirašyta 2001 m.
balandžio 23 d. (įsigaliojo 2002-02-08);
10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas
2004 m. rugpjūčio 1 d. 2002 m. gruodžio 12 d. pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės sutartis dėl socialinės apsaugos išmokų išmokėjimo užsienyje. [10]

2002-2003 metais parengtas ir suderintas Lietuvos Respublikos ir Kanados sutarties dėl socialinės apsaugos projektas. 2004 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 354 įgaliojo socialinės apsaugos ir darbo ministrę V. Blinkevičiūtę pasirašyti šią Sutartį. Sutartimi bus sureguliuotas pensijų skyrimas ir mokėjimas asmenims, kurie iš vienos valstybės persikelia gyventi ar dirbti į kitą valstybę. Sutartis grindžiama įgytų ir įgyjamų teisių išsaugojimu. Ši sutartis labai perspektyvi ir naudinga Lietuvai, nes Kanados darbo rinka yra patraukli Lietuvos gyventojams. [26]1.3. Socialinės apsaugos sistemos reformos Lietuvai įstojus į Europos sąjungą
2003 – 2004 metai labai svarbūs Lietuvai ir europinei jos užsienio bei vidaus politikai. 2003 m. balandžio 16 d. pasirašyta Lietuvos Stojimo į Europos Sąjungą (toliau ES) sutartis, 2004 m. gegužės 1 d. mūsų valstybė tapo pilnateise ES nare. Integracija ir narystė ES neabejotinai yra bene vienas didžiausių dabartinio laikotarpio veiksnių, kuris sąlygoja ir sąlygos įvairius socialinius, struktūrinius ir ekonominius pokyčius Lietuvoje ir visoje Europoje. Integruojantis į ES jau atlikti darbai padarė didžiulę įtaką mūsų šalies darbo rinkai, socialinei sferai. Integracijos proceso metu Lietuva aktyviai įsitraukė į ES vykdomas programas socialinės politikos koordinavimo, pensijų reformos, užimtumo strategijos rengimo ir kitais klausimais. [10]

Bendradarbiaujant su kitomis ES valstybėmis ir įgyvendinant įvairias užimtumo bei socialinės politikos priemones, taip pat naudojantis struktūrinių fondų lėšomis, tikimasi plėtoti mūsų socialinę politiką, artinant ją prie ES valstybėms narėms įprastų socialinės apsaugos standartų. Norint deramai ginti Lietuvos interesus, SADM tarnautojams tenka labai didelė atsakomybė, nes nuo pasirengimo atstovauti savo valstybei priklausys narystės Europos Sąjungoje sėkmė. [25]

Integracija, kaip procesas, vyksta jau daugiau nei dešimt metų ir jau kurį laiką jaučiame teigiamus šio proceso padarinius. Integruojantis į ES atlikti darbai padarė didžiulę įtaką mūsų šalies darbo rinkai, socialinei sferai. Atitinkamai buvo pertvarkyta įstatyminė bazė, sustiprėjo mūsų srities institucijos, pagerėjo jų darbo kokybė.

Lietuvai iš valstybės kandidatės tapus ES nare, atitinkamai pakito ir Lietuvos europinės politikos pobūdis, o valstybės institucijų veikla ES reikalų srityje įgavo naują dimensiją. Derybų dėl narystės metu Lietuvos integracijos į ES darbotvarkėje dominavo administracinių gebėjimų stiprinimo, ES teisės aktų perkėlimo, institucinės plėtros, Lietuvos teisyno derinimo su ES teise klausimai. Tapus ES nare, politika europiniais klausimais tampa vis labiau neatsiejama vidaus politikos dalimi. [10]

Pagrindinis dokumentas, kuriuo reglamentuojamas Lietuvos pozicijos dėl ES institucijose svarstomų klausimų rengimas ir pristatymas yra 2004 m. sausio 9 d Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimo, derinimo, pristatymo ir Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo“.

Siekiant tinkamai įgyvendinti laisvo darbuotojų judėjimo ES teisę, labai svarbu užtikrinti darbuotojų migrantų socialinę apsaugą. Tad žemiau pateikiami pagrindiniai ES dokumentai, užtikrinantys jų apsaugą.
Pagrindiniai ES dokumentai:
1) Tarybos reglamentas 1408/71/EEB dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems bendrijoje.
2) Tarybos reglamentas 574/72/EEB, nustatantis Tarybos reglamento 1408/71/EEB įgyvendinimo tvarką, įtvirtina socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatas, kurios nuo 2004 m. gegužės 1 d. tiesiogiai taikomos ir Lietuvoje.

Šių nuostatų praktinis įgyvendinimas – tai gana sudėtingas procesas. Pirmiausia todėl, kad jis apima beveik visą Lietuvos socialinę apsaugą: pensijų, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, nedarbo draudimo, sveikatos draudimo išmokas, taip pat ir išmokas šeimai bei laidojimo pašalpas. Antra, išryškėja bendro centralizuoto organo nebuvimo problema. [10]

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai priskirti klausimai svarstomi Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų, Konkurencingumo bei Švietimo, jaunimo ir kultūros ministrų tarybose. 2003 m. gruodžio 1 d. Užimtumo, sociali.nės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų ministrų tarybos posėdžio metu buvo priimti šie svarbūs užimtumo ir socialinės politikos srities dokumentai:
1) Dalinis susitarimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (Reglamento 1408/71/EEB modernizavimas);
2) Tarybos išvados dėl Europos neįgaliųjų metų bei lygių galimybių neįgaliesiems užtikrinimo
tolesnio plėtojimo;
3) Tarybos išvados dėl imigracijos, integracijos ir užimtumo;
4) Tarybos išvados dėl Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo valstybėse narėse ir ES institucijose. [14]

Nuo 2003 m. gruodžio mėnesio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja ES abipusio informavimo apie socialinę apsaugą sistemos (MISSOC) veikloje. Ši informacinė sistema teikia pagrindinę informaciją apie socialinę apsaugą ES narėse ir šalyse, kurios priklauso Europos ekonominei erdvei. [10]

MISSOC lyginamąsias lenteles sudaro dvylika dalių:
I Finansavimas;
II Sveikatos priežiūra;
III Ligos išmoka;
IV Motinystė;
V Invalidumas;
VI Senatvė;
VII Našliai ir našlaičiai;
VIII Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos;
IX Šeimos išmokos;
X Nedarbas;
XI Pakankamų lėšų garantavimas;
XII Ilgalaikė priežiūra.

Šiuo metu rengiamas autentiškas Europos socialinės apsaugos kodekso vertimas į lietuvių kalbą. Parengus vertimą, bus pakartotinai atlikta detali analizė, siekiant nustatyti, ar Lietuvos teisės aktai atitinka Europos socialinės apsaugos kodekso reikalavimus. Šiai užduočiai atlikti, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu, yra sudaryta darbo grupė. [27]

2003 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.143 , be kitų strateginių planų, ruošiasi tapti ECOSOC nare. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pagal savo kompetenciją nustatė šiuos veiklos prioritetus:
 Moterų teisių pažanga visose JT sistemos programose ir veiklose;
 Žmonių su negalia galimybių plėtra;
 Vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo ekonominiuose-socialiniuose procesuose skatinimas;
 Skurdo mažinimas mažiausiai išsivysčiusiose šalyse;
 Vaiko teisių apsaugos skatinimas;
 Pagrindinių darbo teisių ir principų skatinimas ir įgyvendinimas;
 Didesnių ir lygių galimybių vyrams ir moterims sudarymas užimtumo srityje ir gaunant pajamas;
 Visų gyventojų socialinės apsaugos veiksmingumo didinimas;
 Trišalio bendradarbiavimo ir socialinio dialogo stiprinimas. [10]

Lietuvos įstatymus suderinus su ES teisynu, pagerėjo Lietuvos Respublikos darbo teisė, kartu susidarė palankesnės sąlygos dirbančiųjų teisėms apsaugoti, darbo sąlygoms gerinti, darbdavių ir darbuotojų interesams derinti, moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti, socialinei partnerystei plėtoti. Šios nuostatos įtvirtintos įvairiuose Lietuvos teisės aktuose. Jau integracijos proceso metu Lietuva aktyviai įsitraukė į ES vykdomas programas socialinės politikos koordinavimo, pensijų reformos, užimtumo strategijos rengimo ir kt. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. šiuose procesuose dalyvaujame kaip lygiateisiai nariai. Bendradarbiaudami su kitomis ES valstybėmis ir įgyvendindami įvairias užimtumo bei socialinės politikos priemones, taip pat pasinaudodami struktūrinių fondų lėšomis, plėtosime Lietuvos socialinę politiką, artindami ją prie ES valstybėms narėms įprastų socialinės apsaugos standartų, t. y. įsitrauksime į Europos socialiniu modeliu vadinamą ES valstybių narių socialinės apsaugos politikų junginį, grindžiamą gerais ekonominiais rodikliais, aukštu socialinės apsaugos lygiu ir rūpesčiu kiekvienu visuomenės nariu. Veikiant Europos socialiniu modeliu vadinamai sistemai, ES valstybių gyventojai turi galimybę naudotis viena stipriausių pasaulio socialinės apsaugos sistemų, o valstybės siekia skatinti visuotinę tinkamą gyvenimo kokybę ir reikiamą gyvenimo lygmenį, užtikrindamos galimybę gyventi aktyvioje, integruotoje, sveikoje visuomenėje. [25].2. SOCIALINIŲ GARANTIJŲ SISTEMOS YPATUMAI VALSTYBINĖSE IR PRIVAČIOSE ORGANIZACIJOSE
2.1. Socialinis draudimas
Socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima kone visus Lietuvos gyventojus, o daugiau nei ketvirtadalis gauna jo mokamas išmokas.

Visi dirbantieji moka socialinio draudimo mokesčius (įmokas), kurios yra perskirstomos pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms. Šiuo metu 34 proc. darbuotojo atlyginimo yra pervedama į SoDros fondus – 25,9 proc. skiriama pensijoms, o 8,1 proc. – kitoms socialinėms išmokoms. [39]

Socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinytės, senatvės, invalidumo ar kitais Valstybinio socialinio draudimo (1 pav.) įstatyme numatytais atvejais. [39]

1 pav. Socialinio draudimo rūšys (autorė, 2005)

1) pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;

2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės, motinystės (tėvystės) išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme;

3) nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme;

4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme;

5) sveikatos draudimas, kai draudėjas nuo darbo užmokesčio draudžia sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme. [12, 3 str.]

Nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu
renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys;

2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai , taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys. [12, 4 str.]

Kuriant socialinio draudimo sistemą buvo siekiama pereiti nuo valstybės teikiamo „aprūpinimo” negalintiems dirbti ir neturintiems pastovių pajamų gyventojams prie jų įmokomis įgyjamų teisių į išmokas, numatytas įstatymo. Socialinio draudimo sistemoje nėra jokių išskirtinių privilegijų ir teisių atskiroms socialinėms grupėms ar tam tikrų profesijų atstovams. Socialinis draudimas, kaip ir visa socialinė apsauga, remiasi fundamentaliais universalumo, solidarumo ir kitais principais. Socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo (pay-as-you-go) principu. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įteisintas socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas, taip padėtas pagrindas kaupiamajam pensijų draudimui. Nuo 1991 iki 1995 metų pradžios valstybiniu socialiniu draudimu buvo draudžiami asmenys, kurie dirbo pagal darbo sutartis ir savarankiškai. Priėmus naują Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, nuo 1995 metų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradėta drausti ir valstybės karinių struktūrų darbuotojus. Tai buvo padaryta siekiant laipsniškai panaikinti šių asmenų turimas privilegijas ir įtraukti juos į bendrąją socialinio draudimo sistemą. [23]

Pagal mokėjimo laiką socialinio draudimo išmokos gali būti suskirstytos į trumpalaikes ir ilgalaikes (2 pav.). Taip pat per socialinio draudimo sistemą yra mokamos ir kitos išmokos. Išlaidas pensijoms bei pašalpoms lemia įstatymų apibrėžti socialinės apsaugos įsipareigojimai.

Jie paprastai numato išmokų gavėjus, kvalifikacines sąlygas, kurias turi tenkinti šie asmenys, išmokos dydžio apskaičiavimo formulę ir tos išmokos didinim.ą vykstant infliacijai ir kylant gyvenimo lygiui. Tačiau išlaidas sąlygojantys veiksniai skiriasi trumpalaikėms ir ilgalaikėms išmokoms. Todėl tikslinga jas atskirai ir aptarti. [39]

Ligos ir motinystės Senatvės pensija
Motinystės (tėvystės) Invalidumo pensija
Nelaimingų atsitikimų Našlių ir našlaičių pensijos

darbe išmokos Išankstinės senatvės pensijos

Laidojimo ir Pensijos netekus maitintojo
transporto išlaidų Už ištarnautą laiką pensija

kompensacijos

Reabilitacijos pašalpos

2 pav. Socialinio draudimo išmokų skirstymas pagal laiką (autorė, 2005)

Trumpalaikėms pašalpoms finansuoti tinka einamojo finansavimo sistema. Jos esmė ta, kad išlaidos pašalpoms padengiamos iš tais pačiais metais gautų įmokų. Tik nenumatytiems atvejams gali būti laikomas nedidelis rezervas, skirtas kasmetiniams išlaidų pasikeitimams sušvelninti bei pastoviai įmokų normai palaikyti. Išlaidos trumpalaikėms pašalpoms priklauso nuo pašalpų gavėjų skaičiaus, pašalpų dydžio. Jeigu teisės į pašalpas nekeičiamos, tai pašalpų skyrimo dažnumas ir vidutinė pašalpų mokėjimų trukmė yra santykinai pastovūs dydžiai. [23]
Nuo 1991 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, pagal patvirtintą įmokų tarifą kai kurioms draudimo rūšims, surenka įmokas ir perveda jas į atskirus tam tikras išmokas administruojančius fondus. Pavyzdžiui, tokios lėšos yra pervedamos į Užimtumo fondą, kuris išmoka bedarbio pašalpas ir finansuoja aktyvios darbo rinkos politikos programas. [10]
Nuo 1991 metų Valstybinio socialinio draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas ir atskiras valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Metinio valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą ir jo vykdymo metinę ataskaitą iki 1999 metų rengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir tvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 1999 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ataskaita ir 2000 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas jau patvirtinti Seime. [39]
Pagrindinis ir lemiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų šaltinis yra draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jos sudaro apie 98 proc. visų pajamų. Likusią dalį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos pajamos (delspinigiai, baudos ir kt.) bei savanoriškai apsidraudusių asmenų įmokos. [39]
Darbdavio ir darbuotojo įmokos apskaičiuojamos kaip darbuotojui mokamo atlyginimo procentas. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas (2 lentelė) buvo patvirtintas 1991 metais ir iki 2000 metų nesikeitė. Jo dydis buvo 31 proc. nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio, iš kurio 30 proc. mokėjo darbdavys ir 1 proc. – darbuotojas. Nuo 2000 metų sausio 1 d. Seimas nustatė 34 proc. įmokų tarifą (31 proc. moka darbdavys, o 3 proc. – darbuotojas). [39]

2 lentelė. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo pasiskirstymas pagal draudimo

rūšis [39]

Metai Bendras tarifas (%) Pensijų socialiniam draudimui (%) Ligos ir motinystės socialiniam draudimui (%) Nedarbo socialiniam draudimui (%) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui (%) Sveikatos draudimui (%)

Socialinio draudimo pensijai gauti Pensijų kaupi.mui
2000 34 25 — 3,5 1,5 1 3
2001 34 25 — 3,5 1,5 1 3
2002 34 25 — 3,5 1,5 1 3
2003 34 25,9 — 3,3 1,5 0,3 3
2004 34 23,4 (+2,5)* 2,5 3,3 1,5 0,3 3
2005 Projektas 34 22,5 (+3,5)* 3,5 3,3 1,4 0,3 3
* ši įmokos pensijų draudimui tarifo dalis lieka Valstybinio socialinio draudimo sistemoje, jei asmuo nedalyvauja pensijų kaupime

Valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato galimybę skirti asignavimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš valstybės biudžeto, jeigu dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų valstybinio socialinio draudimo biudžeto išlaidos viršija gaunamas pajamas. 1994 metais iš valstybės biudžeto buvo skirta 11,9 mln. Lt asignavimų, 2000 metais – 200 mln. Lt asignavimų, 2004 metais dėl pensijų sistemos reformos iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo kaupiamųjų įmokų dengimui skirta 89,45 mln. Lt. [39]
Savarankiškai dirbantys asmenys į socialinį draudimą buvo įtraukti vėliau negu samdomi darbuotojai, dėl to jų draudimas yra šiek tiek kitoks. Šiems asmenims iki 1995 metų įmokų bazė buvo nustatoma remiantis jų deklaruotomis profesinės veiklos pajamomis. 1994 metais 21699 personalinių įmonių savininkai buvo užsiregistravę kaip privalomojo socialinio draudimo dalyviai, bet jie deklaravo tik 45 Lt vidutines mėnesio pajamas. Tuo tarpu namų ūkių tyrimų duomenimis, personalinių įmonių savininkų mėnesio pajamos šalyje 1994 metais sudarė apie 460 Lt. [39]
Pajamų nustatymas šiai apdraustųjų kategorijai buvo labai sudėtingas, dėl to nuo 1995 metų savarankiškai dirbantiems asmenims įvestas fiksuoto dydžio įmokų mokėjimo tarifas. Jis sudaro 50 proc. bazinės pensijos dydžio. Šių asmenų socialinio draudimo tvarka nuo 1999 metų buvo ne kartą keista ir šiuo metu atskiros savarankiškai dirbančių asmenų kategorijos yra draudžiamos privalomuoju socialiniu draudimu bazinei pensijai ir/ar papildomai pensijos daliai. [25]
1992-1994 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas buvo subalansuotas, dėl to buvo švelnesni pereinamojo laikotarpio sukrėtimų (ekonomikos smukimo, infliacijos, bedarbystės) padariniai. Mažėjantis apdraustųjų skaičius ir augantis socialinio draudimo pensijų gavėjų skaičius buvo vienas iš nesubalansuoto biudžeto atsiradimo pagrindinių priežasčių. Jei 1991 metais vieno pensininko pensiją buvo galima prilyginti 2,1 apdraustojo (dirbančiojo) sumokėtoms įmokoms, tai 1997 metais šis rodiklis jau sumažėjo iki 1,41, o 2001 metais jis siekė tik 1,19. Tačiau 2002 metais šis rodiklis pradėjo gerėti ir 2003 metais sudarė – 1,24. [39]
Svarbu paminėti, kad nuo 1991 metų buvo labai svarbus ilgalaikes pasekmes turintis sprendimas – prisiimti tarybinio socialinio aprūpinimo duotus įsipareigojimus esamiems ir būsimiems pensininkams. Tai pasireiškė darbo stažo, iš dalies ir uždarbio, sukaupto tarybiniu laikotarpiu, pripažinimu, suteikiant teisę į socialinio draudimo pensijas. [39]
Tokio sprendimo pagrįstumas niekam nesukėlė abejonių. Tačiau tik 1991 metais, įkūrus einamojo finansavimo metodu paremtą socialinio draudimo sistemą, buvo pradėtos rinkti įmokos (3 lentelė) ir tiktai jos ateityje turėtų suteikti teisę į išmokas. [10]

3 lentelė. Privalomos socialinio draudimo įmokos (autorė, 2005)
Asmenys, draudžiami socialiniu draudimu Socialinio draudimo rūšis Socialinių draudimo įmokų mokėtojas Pajamos, nuo kurių skaičiuojamas soc . draudimo įmokos
1. Dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis * Visų rūšių soc . draudimu Apdraustieji ir draudėjai Darbo užmokesčio sumos, įskaitant priedus ir išmokas
2. Valstybės politikai, teisėjai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, Seimo nariai * Visų rūšių soc. draudimu Apdraustieji ir draudėjai Darbo užmokesčio sumos, įskaitant priedus ir išmokas
3. Kurie vykdo individualią veiklą, turėdami verslo liudijimą Pagrindinei pensijos daliai Patys Draudžiamųjų pajamų
4. Savarankiškai dirbantys Pagrindinei pensijos daliai Patys arba jų draudėjai Draudžiamųjų pajamų
5. Šeimos pasirinkimu motina, tėvas, auginantys vaiką iki trejų m.etų Pagrindinei pensijos daliai Valstybės lėšomis Darbo užmokesčio sumos
6. Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių vienuoliai Pagrindinei pensijos daliai Valstybės lėšomis Darbo užmokesčio sumos
7. Vienas iš visiškos negalios, invalido tėvų, paskirtas globėju Pagrindinei pensijos daliai Valstybės lėšomis Darbo užmokesčio sumos
8. Profesinių mokyklų moksleiviai, studentai * Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų Įstaigos ar įmonės, kuriose atliekama praktika Darbo užmokesčio sumos
9. Esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose * Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų Įstaigos Darbo užmokesčio sumos
10. Nuteistieji * Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų Bausmių vykdymo institucijos Darbo užmokesčio sumos
* Gaunantys darbo užmokestį arba jų darbo laiku

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti:
1) Draudėjai – visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie privalo apskaičiuoti, išskaityti ir įmokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat fiziniai asmenys, kurie patys privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. .
2) Individualių įmonių savininkai; asmenys užsiimantys individualia veikla, tame tarpe – advokatai, advokatų padėjėjai, antstoliai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; verslo liudijimus įsigiję asmenys;

3) ūkininkai ir dirbantys ūkyje pilnamečiai jų ūkių nariai (iki 2003 m.balandžio1 d.). [41]
Į socialinio draudimo stažą įeina šie laikotarpiai:
1. Priskaičiuotų soc. draudimo įmokų į fondą;
2. Ligos pašalpos gavimo;
3. Motinystės pašalpos gavimo;
4. Motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo;
5. Ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe pašalpos gavimo;
6. Nedarbo socialinių išmokų gavimo. [46]

Savarankiškai dirbančių asmenų soc. draudimo stažas nustatomas pagal laikotarpius, už kuriuos buvo sumokėtos soc. draudimo įmokos. Jie gali nemokėti soc. draudimo įmokų, jei jų pajamų metinė suma mažesnė nei 12 MMA (tas laikotarpis nebus įskaitytas į soc. draudimo stažą). Pajamos nuo kurių neskaičiuojamos soc. draudimo įmokos parodytos 4 lentelėje. [16, 6 str.]

4 lentelė. Pajamos ir atvejai, kada socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos (autorė, 2005)
Pašalpos, gavus už mirusį sutuoktinį, vaikus, tėvus (ne didesnės už 5 MMA) Draudėjo lėšų, sumokėtų už darbuotojų skiepijimą, sveikatos patikrinimą
Pašalpos, kurią išmoka mirus apdraustajam Teismų priteistos ir išieškotos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti
Išmokas už buto nuomą, elektrą, karštą vandenį, asmeninio transporto naudojimą Studentų, taip pat doktorantų, rezidentų ir moksleivių stipendijų, pašalpų ir kompensacijų, skirtų atlyginti kelionės ir mokslo studijų užsienyje išlaidas
Išmokos komandiruočių išlaidoms atlyginti Kompensacijų, mokamų priimant arba perkeliant į kitoje vietovėje esantį darbą
Išmokų turtinei žalai atlyginti Kompensacijų už darbuotojams priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą
Mokamų sumų už darbuotojų mokymą Kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojų sutuoktinių ir vaikų (įvaikių), išvykusių į užsienį kartu su paskirtais valstybės tarnautojais, išlaikymui
Ligos pašalpų mokamų už pirmas dvi dienas Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų
Delspinigių už pavėluotą mokėjimą Kompensacijų ir kitokių išmokų, gautų iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų
Autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį kompensacijų, mokamų darbuotojams už muzikos instrumentų naudojimą.2.1.1. Pensijų draudimas
3 pav. Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys (autorė, 2005)

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi
valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (5 lentelė). [12, 1 str.]

5 lentelė.Asmenys , privalomai apdrausti soc. pensijų draudimu (autorė, 2005)
Dirbantys pagal darbo sutartis Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai
Valstybės politikai, teisėjai, Seimo nariai Dvasininkai, vienuoliai
Individualių įmonių savininkai Invalido ar visiškos negalios asmens globėjas
Motina (tėvas) – vaiko iki trejų metų auginimo laikotarpiu Asmenys, turintys verslo liudijimą

Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti senatvės ir invalidumo valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Našlių arba našlaičių pensijos mokamos kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis. Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti našlių ir našlaičių valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. [12, 5 str.]

Valstybiniu savanoriškuoju socialiniu pensijų draudimu draudžiami ne jaunesni kaip 16 metų asmenys tuo laiku, kai jie
1) Nedraudžiami privalomuoju pensijų draudimu, pagrindinei pensijos daliai gauti arba pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti;
2) Draudžiami privalomuoju pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti papildomai pensijos daliai gauti. [40]

Valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gali gauti asmenys (6 lentelė), kai jie tenkina nustatytus amžiaus ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus, tai yra:
1) yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių (60 metų moterims, 62 metai ir 6 mėnesiai vyrams) (žiūr. – priedas 1).

2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai (minimalus pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų). [12, 17 str.]

6 lentelė. Asmenys, turintys teisę į valstybinę soc. draudimo senatvės pensiją (autorė, 2005)
Senatvės pensijos dalis Asmenys
Pagrindinė ir papildoma 1. Savarankiškai dirbantys ir mokantys soc. draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti
2. Valstybės politikai, Seimo nariai, teisėjai, prokuratūros pareigūnai
3. Vidaus reikalų ministerijos, policijos pareigūnai
Pagrindinė 1. Verslo liudijimus įgiję
2. Motina (tėvas), auginantis vaiką iki 3 metų
3. Religinių bendruomenių dvasininkai ir vienuoliai
4. Visiškos negalios invalido globėjas
5. Individualių įmonių savininkai
Papildoma Drausti valstybinių socialinių pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti
Išankstinė 1. Kuriems iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 metai
2. Turi ne mažesnį kaip 30 metų valstybinių soc. pensijų draudimo stažą
3. Paskutinius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos įstatymų nustatyta tvarka buvo registruotas bedarbiu Lietuvos darbo biržos teritorinėje darbo biržoje
4. Negauna kitų valstybinių socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų
5. Nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą
6. Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų septynis ir daugiau vaikų

Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas (7 lentelė) valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1 dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų. [42]

7 lentelė. Būtinojo stažo senatvės pensijai skirti lentelė [42]

Metai Moterims Vyrams
1995 21 26
1996 22 27
1997 23 28
1998 24 29
1999 25 30
2000 26 30
2001 27 30
2002 28 30
2003 29 30
2004 30 30

Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, pagrindinė valstybinės socialinio draud.imo senatvės pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant bazinę pensiją iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo.

Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, gali savanoriškai draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms tuo laiku, kai jie nėra privalomai draudžiami šių rūšių socialiniu draudimu, arba įstatymų nustatyta tvarka privalomai draudžiami (draudžiasi) pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. [40]

Valstybinę soc. draudimo pensiją sudaro dvi dalys: pagrindinė ir papildoma.

Pagrindinė pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (jo neturintiems ji proporcingai mažinama). Bazinė pensija negali būti mažesnė už 110 proc. minimalaus gyvenimo lygio (toliau MGL). Šiuo metu bazinė pensija yra 172 Lt. Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant bazinę pensiją iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo. [42]

Papildoma pensijos dalis – tai su draudžiamosiomis pajamomis susijusi išmoka (papildoma pensijos dalis), kuri atspindi individualaus teisingumo principą, tai yra pensijų išmokos, proporcingos asmens mokėtoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms. [12, 6 str.]

Toliau bus aptartos valstybinio soc. draudimo pensijų rūšys

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis.

Pensijų draudimo stažas, tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos (8 lentelė). [15, 3 str.]

8 lentelė. Valstybinių soc. draudimo pensijų įmokos [15, 3 str.]
Metai Įmoka (procentais)*
2004 2,5
2005 3,5
2006 4,5
2007 5,5
* Bendrasis valstybinio soc. draudimo įmokos tarifas nedidinamas

Senatvės pensija apskaičiuojama pagal formulę:
B + 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D,
B – pagrindinė (bazinė) pensija;
s – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d.;
k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal bet kurių 5 paeiliui einančių kalendorinių metų pajamas, gautas 1984-1993 m. laikotarpiu;
S – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994 m. sausio 1 d.
K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas nuo 1994 m. sausio 1 d.
D – einamųjų metų draudžiamosios pajamos. [42]

1995 metais perskaičiavus socialinio draudimo pensijas pagal naująjį Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą ir išlaidoms viršijus pajamas 3 mln. Lt asignavimų iš valstybės biudžeto negauta. Taip pat 1997 metais priėmus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas dėl našlių pensijų skyrimo už mirusiuosius iki 1995 metų tik antrajame 1997 metų pusmetyje šioms pensijoms išmokėti papildomai prireikė daugiau nei 15 mln. Lt. Šios sumos valstybės biudžetas nepadengė, nors Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas 1997 metus baigė, turėdamas apie 81 mln. Lt skolą. Nuo 1998 iki 2002 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas buvo deficitinis. Didėjančiam deficitui daug įtakos turėjo 1998 metais Rusijoje įvykusi ekonominė krizė. [27]

Nuo 1999 m. lapkričio 1 d. Užsienio reikalų ministerija moka už diplomatų sutuoktinius, kurie gyvena kartu su diplomatu dirbančiu užsienyje, pensijų draudimo įmokas nuo pusės diplomato pareiginės algos. Nuo 2003 metų pradžios valstybės institucijos tokia pat tvarka draudžia valstybės tarnauto.jų sutuoktinius, tuo laikotarpiu kai pastarieji gyvena su valstybės tarnautoju dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Išvardintieji asmenys įgys teisę gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo arba našlių ir našlaičių pensiją. [27]

Asmenys, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą ir Pensijų kaupimo įstatymą. [40]

Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, bet pensijos neima ir
kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą. [12, 24 str.]

Dar viena iš valstybinių soc. draudimo pensijų rūšių yra invalidumo pensija.

Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jeigu invalidumo nustatymo dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai. Minimalus ir būtinas stažas invalidumo pensijai gauti nurodyti 9 lentelėje. [12, 27 str.]

9 lentelė. Draudimo stažas invalidumo pensijai gauti (autorė, 2005)
Minimalus Būtinasis
Apdraustojo metai Draudimo stažas (metais) Apdraustojo metai Draudimo stažas (metais)
Iki 26 1 Iki 24 1
26 2 24 2
29 3 25 3
32 4 26 4
35 ir daugiau 5 26 ir daugiau Po 1 metus kas pusė metų *
* Bendra suma negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai gauti

Nesukakusiems 23 metų asmenims, kuriems pirmą kartą invalidumas arba sunkesnio invalidumo grupė nustatomi valstybinio socialinio pensijų draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, laikant, kad jie atitinka minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo invalidumo pensijai reikalavimus. [16, 28 str.]

Valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją invalidams apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą invalidumo pensijos dalis. Jų dydis bei apskaičiavimas parodytas 10 lentelėje. [43]

10 lentelė. Valstybinės soc. draudimo invalidumo pensijos dydis bei apskaičiavimas (autorė, 2005)
I grupė II grupė III grupė
Turint būtinąjį stažą Neturint būtinojo stažo Turint būtinąjį stažą Neturint būtinojo stažo 50 procentų II grupės invalidumo pensijos dydžio (pagrindinės ir papildomos)
Pagrindinė invalidumo pensijos dalis
1,5 bazinės pensijos 1,5 bazinės pensijos x turimo stažo/ iš būtinojo stažo 1 bazinė pensija 1 bazinė pensija x turimo stažo/ iš būtinojo stažo
Papildoma invalidumo pensijos dalis
0,005 x S x K x D,

Paaiškinimai:
S – asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;
K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas ;
D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija.

Sukakusiam senatvės pensijos amžių asmeniui, kuris buvo gavęs išankstinę senatvės pensiją, įgijusiam teisę į valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, nustatyta tvarka apskaičiuotos invalidumo pensijos dydis mažinamas dydžiu, kurį sudaro apskaičiuotos pensijos 0,4 procento, padauginto iš pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus. [16, 29-1 str.]

Toliau bus aptartos našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) valstybinės soc. pensijos.

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar. nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo buvo įgijęs teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. [44]

11 lentelėje išvardinti visi asmenys, kurie gali gauti našlių ar našlaičių (maitintojo netekimo) pensiją.

11 lentelė. Asmenys, turintys teisę gauti našlių ar našlaičių (maitintojo netekimo) pensiją (autorė, 2005)
Pensijos rūšis Asmenys
Našlių 1. Našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų
2. Našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų
3. Našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties
4. Faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina iki 18 metų
Našlaičių 1. Mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų
2. Vyresni nei 18 metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų
3. Mirusiojo posūniai ir podukros, kurie iki jo mirties neturėjo teisės gauti našlaičių pensijos
4. Įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai
Pastabos:

– Našlei ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus

– Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių pensiją, ši teisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors įvaikina.

Toliau yra pateikta našlių ir našlaičių pensijų dydis (12 lentelė).

12 lentelė. Našlių ir našlaičių pensijų dydis [43]
Pensijos rūšis Dydis
Našlių 20 proc. II grupės invalidumo pensijos dydžio (mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti)
Našlaičių 1. Jei turi teisę gauti 1 vaikas, tai skiriama 25 proc. II grupės invalidumo pensijos dydžio

2. Jei daugiau nei 1 vaikas, tai skiriama kiekvienam po 25 proc. II grupės invalidumo pensijos dydžio, bet ne daugiau kaip 80 proc. viso pensijos dydžio

3. Netekus abiejų tėvų skiriama suma apskaičiuotų našlaičių pensijos iš mirusių tėvų atskirai

4. Jei nėra kam gauti našlių pensijos, tai našlaičiams skiriama po 25 proc. II grupės invalidumo pensijos dydžio, bet ne daugiau kaip 100 proc. viso pensijos dydžio

Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio už du mėnesius. [16, 36 str.]

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. [16, 36 str.]2.1.2. Ligos ir motinystės draudimas
Nuo 2003 m. vasario mėnesio įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatos, pagal kurias moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto ir turinčiai reikalingą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, mokama motinystės pašalpa. Taip pat nustatyta, kad vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, išleistam vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų bei gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, motinystės (tėvystės) mokama pašalpa, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo. Nuo 2004 m. lapkričio mėnesio pašalpų mokėjimas nustatytas ir asmenims, kuriems nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas. [39]

Ligos pašalpa yra mokama asmeniui, tapus laikinai nedarbingu dėl ligos, slaugančiam ligonį ar kitais įstatymo numatytais atvejais, siekiant kompensuoti jo prarastas darbo pajamas. Susirgus teisė į ligos pašalpą įgyjama nuo pirmosios darbo dienos be laukimo periodo. Nuo 1995 metų už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas apmoka darbdavys, išskyrus slaugos atvejus, o už likusias – Valstybinio socialinio draudimo fondas iš savo biudžeto lėšų. Iki 2001 m. sausio 1 d. ligos pašalpa buvo mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos 80 proc., o nuo trisdešimt pirmosios nedarbingumo dienos 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. [39]

Nuo 2001 metų sausio 1 dienos, įsigaliojus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymui, ligos pašalpa už pirmas dvi dienas negali būti mažesnė nei 80 proc. ir didesnė nei 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos ligos pašalpa sudaro 85 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. [39]

Didėjant skaičiui įmonių, dirbančių nepilnu pajėgumu bei išaiškėjant tam tikriems piktnaudžiavimo atvejams gaunant ligos pašalpas, buvo sustiprinta laikinojo nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumo kontrolė. Be to, 2001 m. sausio 1 d. buvo įvestas draudimosi stažo reikalavimas ligos ir motinystės pašalpoms gauti. Teisę gauti ligos pašalpą turi tik tas apdraustas asmuo, kuris per paskutiniuosius metus turėjo 3 mėnesių draudimo stažą arba per paskutiniuosius dvejus metus – 6 mėnesių draudimo stažą. [39]

Nuo 1996 metų valstybės lėšomis pradėtos drausti motinos, auginančios vaikus nuo 1 iki 3 metų, ir būtinosios tarnybos kariai, o nuo 2000 metų valstybės lėšomis draudžiami tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai bei vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą. Šiuo metu šie asmenys draudžiami tik valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti. [39]

Teisę gauti ligos pašalpą turi asmenys, kurie yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
Pašalpa skiriama, jeigu laikinasis nedarbingumas atsiranda dėl:
1) Ligos arba traumos, išskyrus ligos pašalpų skyrimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, pripažintų draudiminiais įvykiais, atvejus;
2) Užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų;
3) Vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas; – šeimos nario ligos, jeigu jį būtina slaugyti;
4) Gydymosi proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare ir dėl to prarandama dalis darbo pajamų;
5) Apdraustasis prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. [45]

Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, n.es prieš tai jis buvo išleistas vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas. [39]

Savanoriškuoju socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms gali draustis nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų amžiaus, kurie:
– nedraudžiami pašalpoms privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu;
– nesukakę senatvės pensijos amžiaus;
– nepripažinti invalidais. [43]

Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam
mirusiojo asmens mirties liudijimą. [13, 7 str.]

Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio asmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui. Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į paveldimą turtą neįtraukiamos. [13, 7 str.]

Žemiau pateiktoje lentelėje (13 lentelė) yra nurodyti asmenys, turintys teisę į ligos ir motinystės soc. draudimo pašalpas bei jų dydis ir mokėjimo trukmė.

Pašalpa skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu (įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną). Jeigu asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo laikinai nedarbingu iki atleidimo iš darbo. [45]

13 lentelė. Asmenys, turintys teisę gauti ligos ir motinystės soc. draudimo pašalpas bei jų dydis ir mokėjimo trukmė (autorė, 2005)
Soc. draudimo rūšis Asmenys Mokėtojas Dydis * Mokėjimo trukmė
Ligos Tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos ar traumos

2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio
draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos 2 pirmąsias kalendorines
nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo
uždarbio. Iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas
invalidumas.

Sergantiems šeimos nariams slaugyti

Valstybinio socialinio draudimo
fondas 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo
uždarbio. Nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

Dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;

2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos 2 pirmąsias kalendorines
nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo
užmokesčio mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo
uždarbio. Visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.

Kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas

2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos 2 pirmąsias kalendorines
nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo
užmokesčio mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo
uždarbio. Iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas
invalidumas.

Kurie savanoriškai gydosi nuo
alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose
stacionaruose Valstybinio socialinio draudimo
fondas 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo
uždarbio. 14 kalendorinių dienų .vieną kartą
per kalendorinius metus.

Motinystės ir motinystės (tėvystės) Moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu

Valstybinio socialinio draudimo
fondas 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už 56
kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai
gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų po
gimdymo)

Vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku. Valstybinio socialinio draudimo
fondas 70 procentų pašalpos
gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.
* Išmokamos pašalpos dydis priklauso nuo įmokų dydžio. Įmokų dydį pasirenka pats asmuo, sudarydamas sutartį ligos, motinystės pašalpoms gauti.

Šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat slaugančiam stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. [13, 10 str.]

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį prieš ligą turėtas draudžiamąsias pajamas, t.y. pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomosios ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, apdraustojo gauta ligos (įskaitant darbdavio apmokėtas 2 ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pašalpas, bedarbio pašalpas. [43]

Ligos pašalpa iš socialinio draudimo lėšų skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš darbdavio lėšų už dvi pirmąsias ligos dienas. [13, 14 str.]

Pašalpos skiriamos, jeigu dėl jų į pašalpos mokėtoją buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos. [43]
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro:

– laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui;

– ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikas;

– ligos pašalpų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga gavimo laikas;

– bedarbio pašalpų gavimo laikas. [39]

Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas. [13, 9 str.]

Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko priežiūros atostogų.
Ligos pašalpa nemokama laikinai nedarbingiems asmenims, jeigu:
1. traumą gavo darant nusikaltimus;
2. sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;
3. laikino nedarbingumo priežastis – piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis;
4. pažeidus gydytojo nustatytą gydymo ar slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvyko pas gydytoją ar pasitikrinti darbingumo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjo (pavaduotojo) sprendimu pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgesniam negu 14 kalendorinių dienų laikotarpiui. [43]

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomos.ios valstybinio socialinio draudimo įmokos,
delspinigiai ir baudos. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo. [43]

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis. [39]2.1.3. Sveikatos draudimas
Sveikatos draudimo rūšys pavaizduotos 4 paveikslėlyje.

4 pav. Sveikatos draudimo rūšys (autorė, 2005)

Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą. [30, 2 str.]

Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas – papildomojo sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis
po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio įvykio. [30, 2 str.]

Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje (toliau – draudžiamieji). [30, 4 str.]

Asmenys, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas, laikomi apdraustaisiais nuo to momento, kai už juos buvo pradėtos mokėti arba jie pradėjo mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. [30, 5 str.]

Asmenys, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurie moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, apdraustaisiais laikomi dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti ar kai jie nustoja mokėti nustatyto dydžio įmokas, jeigu šios įmokos prieš tai be pertraukos buvo mokėtos ne mažiau kaip tris mėnesius. [30, 7 str.]

Apdraustaisiais laikomi praėjus trims mėnesiams nuo to momento, kai jie pradėjo mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo to momento, kai jie įmokėjo į privalomojo sveikatos draudimo fondą sveikatos draudimo įmokas už praėjusius tris mėnesius. [30, 7 str.]

Žemiau pateiktoje lentelėje (14 lentelė) nurodyti asmenys, kurie laikomi apdraustaisiais ir kurie draudžiami valstybės lėšomis.

14 lentelė. Asmenys, laikomi apdraustaisiais (autorė, 2005)
Asmenys, draudžiami valstybės lėšomis Asmenys, laikomi apdraustaisiais
asmenys, turintys teisę gauti bet kurios rūšies pensiją valstybės remiami asmenys, turintys teisę gauti socialinę pašalpą

Už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos
darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios
vietos darbo biržoje I ir II grupės invalidai bei nedirbantys III grupės invalidai;

Kurie moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas
nėščiosios, turinčios teisės aktų nustatytas motinystės
atostogas; asmenys, sergantys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo ligomis
motinos (tėvai, jeigu motinos nėra), iki jų vaikams sukaks 8 metai, taip pat motinos (tėvai, jeigu motinos nėra),auginančios du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai
asmenys iki 18 metų asmenys, kurių sveikatai pakenkė nusikaltimai
pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai karių bei asmenų, sulaikytų policijos,
esančių kardomojo kalinimo vietose
asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės
avarijos padarinių likvidavimo buvusieji geto ir mažamečiai fašistinių prievartinio
įkalinimo vietų kaliniai

Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama ši atstatomoji medicinos pagalba:

1) pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

2) nustatyta parama draudžiamiesiems, kuriems protezuojama galūnės, sąnariai ir organai, bei parama įsigyti protezus;

3) nustatyta parama Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytų kategorijų draudžiamiesiems įsigyti akinius ir klausos aparatus;

4) nustatytas draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, įsigytoms ambulatoriniam gydymui, kompensavimas. [39]

Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavim.ai, priskiriami asmens sveikatos priežiūrai, apima:

1) slaugos ir socialines paslaugas bei patarnavimus palaikomojo gydymo ligoninėse ne ilgiau kaip 4 mėnesius per kalendorinius metus;

2) medicininę reabilitaciją, įskaitant sanatorinį-kurortinį gydymą.

Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos ekspertizės paslaugos:

1) draudžiamojo laikinojo nedarbingumo ekspertizė;

2) ilgalaikio ir visiško nedarbingumo ekspertizė vaikams iki 16 metų;

3) patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus. [30, 8 str.]

Žemiau pateiktoje lentelėje (15 lentelė) pateikta apdraustiesiems kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.

15 lentelė. Asmenys, kuriems kompensuojamos išlaidos kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (autorė, 2005)
Ambulatoriniam gydymui Medicininės reabilitacijos
Kompensacija (proc.) Asmenys Kompensacija (proc.) Asmenys
100 1. Vaikams iki 3 metų
2. I grupės invalidams
3. Vaikams invalidams iki 16 metų
4. Vaikams, nukentėjusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos metu;
5. Asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius
6. Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams
7. Asmenims, kurie nukentėjo 1991 m. sausio 11-13 dienomis 100 Vaikams iki 16 metų, jei vaikai vyksta gydytis pagal atskirą kelialapį, taip pat I grupės invalidams, asmenims, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos, kuri
įrašyta į Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintą sąrašą.

80 1.Vaikams nuo 3 iki 16 metų
2. II ir III grupės invalidams bei kitiems nedirbantiems
asmenims, gaunantiems arba turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją;
3. Nedirbantiems pensinio amžiaus asmenims 90 Kompensuojama vaikams iki 7 metų ir vaikams invalidams iki 16 metų, jeigu jie vyksta gydytis pagal bendrą kelialapį kartu su kitais apdraustaisiais.

50 Apdraustiesiems, kuriems
diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Sveikatos
apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą. 80 Apdraustiesiems, gaunantiems arba turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją.

50 Apdraustiesiems, Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta tvarka siunčiamiems į medicininės reabilitacijos ir
sanatorinio gydymo įstaigas.

16 lentelėje yra išvardinti asmenys, kurie moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir jų dydis.

16 lentelė. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (autorė, 2005)
Įmokų mokėtojai Įmokos dydis
1. Įmonės, įstaigos ir organizacijos moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis 3 procentai darbo užmokesčio dydžio
2. Įmonės, įstaigos ir organizacijos iš asmenų, gaunančių pajamų, susijusių su darbo santykiais, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos ne mažesnes kaip 30 procentų.
3. Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei
individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas 30 procentų apskaičiuotos fizinių
asmenų pajamų mokesčio sumos
4. Fiziniai asmenys, įsigiję tam tikros veiklos rūšies patentus, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas 30 procentų patento tam tikrai veiklos rūšiai savivaldybės patvirtintos mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 procentus
minimalios mėnesinės algos
5. Įregistruoti ūkininkai bei žemės naudotojai (3 ha ir daugiau žemės naudmenų) už save ir už pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas Po 3,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio
6. Asmeninio ūkio naudotojai (iki 3 ha žemės naudmenų) už save ir už pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Po 1,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio

Toliau bus aptartas Nelaiming.ų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimas.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami (jeigu jiems už darbą ar tarnybą mokamas darbo užmokestis) ir jiems pripažinti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai (17 lentelė).

Namudininkams, dirbantiems pagal darbo sutartį, draudiminiais įvykiais pripažįstami tik tie nelaimingi atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos, dirbant darbdavio naudai, lėmė ar sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip pat pats gamybos procesas. [14, 6 str.]

Sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į
darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. [46]

17 lentelė. Asmenys, privalomai draudžiami Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimu bei draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai (autorė, 2005)
Asmenys Draudiminiai įvykiai Draudiminiai įvykiai Nedraudiminiai įvykiai

1) Dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai 1) Dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;

2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus
draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;

3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio
mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe. 1) papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;

2) pakeliui į darbą ar iš darbo;

3) kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbuotojas ieško
naujo darbo;
4) apdraustiesiems atliekant įstatymų nustatytas valstybines,
visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba
turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo
įmokos.

Atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos esant bent vienai iš šių aplinkybių:

1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis;

2) apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio
tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius

3) apdraustasis sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų
nelaimingas atsitikimas;

4) apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu;

5) apdraustasis savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau
(savo interesais);

6) prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu.
2) valstybės politikai, teisėjai
3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu apdraustajam darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti
laiku;

2) dirbant draudėjo pavestus darbus (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą);

3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

4) Esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose – jų darbo laiku

5) nuteistieji laisvės atėm.imu – jų darbo laiku.

Draudimo išmokų rūšys pavaizduotos 5 paveikslėlyje.

5 pav. Draudimo išmokų rūšys

* ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa

Ligos pašalpa:

1. Ligos pašalpa skiriama asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais.

2. Ligos pašalpa skiriama, jei teisė ją gauti atsirado draudimo laikotarpiu.

3. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir draudiminį įvykį patvirtinantys dokumentai. [46]

Laisvės atėmimu nuteistiems asmenims išmokos mokamos paleidus juos iš bausmės atlikimo įstaigos. [14, 11str.]
18 lentelėje parodyta draudimo išmokų dydis ir mokėjimo trukmė pagal rūšis.

18 lentelė. Draudimo išmokų dydžiai ir mokėjimo trukmė (autorė, 2005)
Draudimo išmokos rūšis Dydis Mokėjimo trukmė *
Ligos pašalpa 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti. Pašalpa mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

už visą laikotarpį, patvirtintą nustatyta tvarka išduotu nedarbingumo pažymėjimu
Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija 1. terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo – 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio.
2. terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo –

20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio.
3. neterminuotas darbingumo netekimas, vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai 1 ar 2 dalyje.
Netekto darbingumo periodinė kompensacija ( netenka 30 ir daugiau procentų darbingumo)

0,5 x d x k x D

iki VMSEK nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos
(mokama kas mėnesį).
Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus 0,5 x d x k x D

(d = 100) →
Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus

100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų
pajamų
Paaiškinimai: žiūrėti priedas 2
* Išmoka mokama, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos.
→ Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, teisę į periodinę ar vienkartinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie jo mirties dieną buvo mirusiojo išlaikomi arba turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. [46]

Išlaikomais arba turėjusiais teisę į išlaikymą laikomi:
– vaikai (įvaikiai) – iki jiems sukaks 18 metų;
– vaikai (įvaikiai), sukakę 18 metų ir vyresni, besimokantys nustatytąja tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, iki jiems sukaks 24 metai;
– mirusiojo sutuoktinis ar tėvas (motina), įtėvis (įmotė), neatsižvelgiant į amžių ir darbingumą, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius, seseris, iki šiems sukaks 8 metai;
– mirusiojo sutuoktinis, sukakęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, iki gyvos galvos;
– mirusiojo sutuoktinis, pripažintas invalidu, jo invalidumo laikotarpiu;
– mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų, jų invalidumo laikotarpiu;
– kiti nedarbingi asmenys, kurių nedarbingumo faktas nustatytas Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos arba teismo sprendimu, teismo tvarka įrodę išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktą, jų nedarbingumo laikotarpiu. [14, 26 str.]

Apdraustojo vaikai, gimę po jo mirties, turi teisę į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, jeigu jie gimė praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties. [14, 27 str.]

Mėnesio kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka pagal nukentėj.usio asmens draudžiamąsias pajamas per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio iki nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo, pabaigos. [22]

Nukentėjusiajam dėl kelių draudiminių įvykių Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija nustato bendrą darbingumo netekimo procentą ir nurodo dėl kiekvieno įvykio atskirai netektą darbingumo dalį. Dėl kiekvieno draudiminio įvykio skiriamos atskiros netekto darbingumo kompensacijos. [47]

Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio iki nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos nustatymo mėnesio, pabaigos. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas nurodytu laikotarpiu, dalijant iš 12. [47]

Jeigu Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija iš naujo nustato, kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, neteko mažiau kaip 30 procentų darbingumo jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, o netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos. [47]2.1.4. Nedarbo draudimas
Nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas arba jų dalį. [34, 2 str.]

Nedarbo socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys:
1) gaunantys atlyginimą už darbą: dirbantys pagal darbo sutartis įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose
2) valstybės tarnautojai;
3) valstybės politikai, teisėjai, įsteigtų komisijų ar tarybų, fondų valdybų pirmininkai ir nariai. Jeigu išvardyti asmenys atlyginimo už darbą negauna, nedarbo draudimu jie nedraudžiami. [34, 4 str.]

2004 metais Seimas įteisino naują draudimo nuo nedarbo sistemą, pagal kurią nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis priklausys nuo darbo stažo. Nuo 2005 metų pradėsiantis veikti Nedarbo socialinio draudimo įstatymas numato padidinti nedarbo draudimo išmokas ir susieti jas su buvusiu uždarbiu bei nuo 24 mėnesių iki 18 mėnesių sumažinti paskutinių trejų metų būtinojo darbo stažo reikalavimus nedarbo draudimo išmokai gauti. [48]

Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių. [34, 5 str.]

19 lentelėje pateikti asmenys, kurie turi teisę į nedarbo draudimo išmokas skyrimo laikotarpis.
Asmenys Išmokos skyrimo laikotarpis
1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius; nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos,
3) Bedarbiams, atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės

praėjus 3 mėnesiams nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.
4) Bedarbiams, atleistiems iš darbo su teise pagal įstatymus gauti išeitinę išmoką praėjus vienam kalendoriniam mėnesiui po darbo sutarties nutraukimo.
19 lentelė. Asmenys, turintys teisę į Nedarbo draudimo išmokas ir skyrimo laikotarpis (autorė, 2005)

Bedarbiams, buvusiems vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogose, 36 mėnesių laikotarpis ir nedarbo draudimo stažas skaičiuojamas neįskaitant šių atostogų laikotarpio. [34, 8 ]

Bedarbiams, gaunantiems socialinio draudimo ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą, paskirtą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau, negu baigiasi šių pašalpų mokėjimo laikas. [25]

Nedarbo draudimo išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (20 lentelė). [34, 7 str.]

20 lentelė: Nedarbo draudimo stažas ir išmokos mokėjimo trukmė (autorė, 2005)
Nedarbo draudimo stažas (metais) Išmokos mokėjimo trukmė (mėnesiais)
Mažiau nei 25 6
25-30 7
30-35 8
35 ir daugiau 9

Į nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo sustabdytas.
Pirmus 3 mėnesius mokama visa nedarbo draudimo išmoka, likusį nustatytą (20 lentelė ) nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį – pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo išmokos dalies. [34, 8 str.]

Asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių ir našlaičių bei maitintojo netekimo pensijas), kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų ar kompensacijų sumą. [10]
Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma (6 pav.).

6 pav. Nedarbo draudimo išmokos apskaičiavimas (autorė, 2005)2.2. Socialinė parama
Valstybinis socialinis aprūpinimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų Respublikos gyventojams, kurie negali dėl įstatymų numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti. [49]

Socialinis aprūpinimas įstatymų numatytais atvejais yra taikomas:

a) asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus arba jaunesniems, jeigu jie dėl amžiaus negali dirbti pagal savo profesiją;

b) invalidams ir asmenims, laikinai netekusiems darbingumo;

c) maitintojo netekusioms šeimoms;

d) asmenims, kuriems reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija;

e) šeimoms, turinčioms vaikų;

f) asmenims, laikinai netekusiems darbo;

g) asmenims, kuriems būtina valstybės parama. [19, 2 str.]

Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemą sudaro:

a) privalomas (valstybinis) socialinis draudimas;

b) socialinis aprūpinimas ir socialinė šalpa (parama) iš valstybės lėšų.

Vienas pagrindinių socialinės paramos tikslų – tai padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Todėl ir šeimoms bei vaikams yra mokamos socialinės išmokos ir teikiamos socialinės garantijos bei lengvatos. [49]

Valstybinę šeimų ir vaikų rėmimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos pašalpos bei mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama parama įvertinus jų pajamas. [19, 4 str.]

Gerinant socialinės paramos šeimoms ir vaikams sistemą įgyvendinamos svarbios kryptys: ekonominės socialinės aplinkos kūrimas mažinant nedarbą; profesinio aktyvumo skatinimas; paramos šeimoms ir vaikams sistemos tobulinimas; šeimų atsakomybės už šeimos gerovę didinimas; palankių sąlygų šeimoms kūrimas sprendžiant būsto problemas; pašalpų šeimoms derinimas su kitomis paramos formomis bei kitos priemonės, skatinančios žmones aktyviau integruotis į darbo rinką, įgyjant išsilavinimą. [49]

Siekiant kompleksiškai reformuoti valstybinių pašalpų šeimoms sistemą bei garantuoti socialinį saugumą visoms vaikus auginančioms šeimoms, 2004 m. gegužės 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 1 d.), kuriuo pertvarkyta šeimos pašalpa už vaikus iki 3 metų bei pašalpa šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų, numatant remti kiekvieną šeimoje auginamą vaiką iki pilnametystės. [49]

Nuo 2004 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymui, šalyje pradėta įgyvendinti vieninga pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistema, pagal kurią socialinė parama skiriama ne tik atsižvelgiant į šeimos pajamas, bet ir į turimą turtą. [10]

Įgyvendinant Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2004 m. parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos patvirtinimo” projektą, kuriuo siekiama sukurti palankesnes sąlygas gyventojų demografinei elgsenai ir jų gerovei, mažinti depopuliacijos lygį, gerinti šalies sociodemografinę raidą. [25]

Siekiant tobulinti nemokamo maitinimo teikimą mokiniams, augantiems mažas pajamas gaunančiose šeimose, bei plėsti jiems reikalingą socialinę paramą bendrojo lavinimo mokyklose Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Socialinės paramos bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems mokiniams įstatymo projektą, kuriame numatoma reglamentuoti socialinę paramą mokiniams: nemokamą maitinimą bei aprūpinimą būtiniausiais mokinio reikmenimis. [49]

Socialinis aprūpinimas ir socialinė šalpa (parama) iš valstybės lėšų taikomi, kai vykdant valstybės demografinę, gynybinę, ekologinę ir . kitokią politiką būtina garantuoti arba pagerinti kai kurių gyventojų grupių aprūpinimą.2.2.1. Šalpos išmokos
Šalpos išmokų įstatymo paskirtis – nustatyti valstybines šalpos išmokas šiame Įstatyme nurodytiems asmenims, kuriems dėl jų invalidumo, amžiaus ar dėl kitų šiame Įstatyme nustatytų priežasčių teikiama valstybės šalpa. [19, 1 str.]

Šalpos išmokos (7 pav.)- mėnesinės piniginės išmokos, skiriamos ir mokamos Šalpos išmokų Įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka vaikams invalidams, invalidams, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) sukakusiems asmenims, vaikams našlaičiams, kitiems šiame Įstatyme nurodytiems asmenims. [19, 2 str.]

7 pav. Šalpos išmokų rūšys (autorė, 2005)

Šalpos išmokos skiriamos ir mokamos asmenims (21 lentelė), kurie turi teisę gauti šias išmokas, išskyrus šiuos atvejus:

1) šalpos išmokos, paskirtos asmenims iki 18 metų, mokamos vienam iš vaiko (įvaikio) invalido tėvų (įtėvių), globėjui arba rūpintojui;

2) šalpos našlaičių pensijos, paskirtos mirusiojo vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, gali būti mokamos vienam iš vaiko (įvaikio) tėvų (įtėvių), globėjui arba rūpintojui;

3) šalpos išmokos, paskirtos sukakusiems 18 metų asmenims, kuriems įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra paskirti globėjai ar rūpintojai, mokamos jų globėjui arba rūpintojui. [18, 5 str.]

21 lentelė: Šalpos išmokų dydžiai bei jų gavėjai (autorė, 2005).
Šalpos išmokos rūšis Šalpos išmokų gavėjai Išmokos dydis
Šalpos pensijos 1. Vaikai invalidai. 1) sunki negalia – 2 valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų (toliau – bazinė pensija) dydžio,

2) vidutinė negalia – 1,5 bazinės pensijos dydžio,

3) lengva negalia – bazinės pensijos dydžio.

2. Invalidai, pripažinti invalidais iki tos dienos (įskaitytinai), kai jiems sukanka 24 metai. I grupės invalidams – 2 bazinių pensijų dydžio,
II grupės invalidams – 1,5 bazinės pensijos dydžio,
III grupės invalidams – 0,75 bazinės pensijos dydžio.

3. Tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti I ar II grupės invalidais, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose vaikus invalidus. I grupės invalidais – 1,5 bazinės pensijos dydžio, sukakusiems senatvės pensijos amžių ar pripažintiems II grupės invalidais – bazinės pensijos dydžio.

4. Motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 metų septynis ar daugiau vaikų ir sukakusios senatvės pensijos amžių arba pripažintos I ar II grupės invalidėmis.
Šalpos našlaičių pensijos Mirusių asmens vaikai (įvaikiai):

1) nesukakę 18 metų;

2) sukakę 18 metų, kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų
dieniniuose skyriuose, tačiau ne vyresni negu 24 metų;

3) sukakę 18 metų, kurie pripažinti invalidais iki tos dienos (įskaitytinai), kai jiems sukako 18 metų. Mokama 0,5 bazinės
pensijos dydžio kiekvienam vaikui. Kai teisę gauti šią pensiją turi 4 ar daugiau mirusiojo vaikų (įvaikių), 1,5 bazinės pensijos skiriama ir mokama visiems mirusiojo vaikams (įvaikiams) lygiomis dalimis.

Tikslinė kompensacija slaugos išlaidoms + 1) vaikai invalidai, kuriems nustatyta sunki ar vidutinė negalia bazinės pensijos dydžio

2) I ir II grupių invalidai, tapę invalidais iki tos dienos (įskaitytinai), kai jiems sukanka 24 metai 0,5 bazinės pensijos dydžio
Slaugos pašalpos Visiškos negalios invalidai, kai jie yra slaugomi namuose arba apgyvendinami ar slaugomi globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose 1,5 bazinės pensijos dydžio
Šalpos kompensacijos*

Tėvai (įtėviai), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų. 1,5 bazinės pensijos dydžio.

Motinos, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė penkis ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų.

Paaiškinimai:
* Šalp.os kompensacijos mokamos nepaisant to, ar asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, ar negauna.
+ Tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms bei slaugos pašalpos skiriamos ir mokamos nepaisant šių šalpos išmokų gavėjų gaunamų pensijų ir (ar) pensijų išmokų, šalpos išmokų, taip pat nepaisant kitų pajamų.

Teisės gauti šalpos išmoką atsiradimo diena laikoma ta diena, kai:

1) asmuo pirmą kartą pripažįstamas vaiku invalidu ir jam nustatoma sunki, vidutinė arba lengva negalia;

2) pripažintam invalidu vaikui nustatoma sunki, vidutinė arba lengva negalia;

3) asmuo pripažįstamas I, II ar III grupės invalidu;

4) asmuo pripažįstamas visiškos negalios invalidu;

5) asmeniui sukanka senatvės pensijos amžius arba amžius, 5 metais mažesnis už senatvės pensijos amžių;

6) miršta asmuo, kurio vaikai (įvaikiai) turi teisę gauti šalpos našlaičių pensiją;

7) invalidui nustatomas nuolatinės slaugos būtinumas. [18, 8 str.]2.2.2. Šeimos išmokos
Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai ir įvaikiai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, neįskaitomi. [17, 3 str.]

Išmokas (8 pav.), išskyrus globos (rūpybos) išmoką asmenims, kurie mokosi profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, deklaruoja gyvenamąją vietą, administracija, o jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracija. [10]

8 pav. Šeimos išmokų rūšys (autorė, 2005)

Globos (rūpybos) išmoką asmenims, kurie mokosi profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, skiria ir moka savivaldybės, kurioje yra mokykla, administracija. [10]

Šeimynai ir nevyriausybinei vaikų globos institucijai išmokas moka tos savivaldybės, kurios teritorijoje šeimyna ar nevyriausybinė vaikų globos institucija yra įregistruota, administracija. [21]
Toliau bus aptartos išmokos auginantiems vaikus šeimose (22 lentelė).

22 lentelė. Išmokos auginantiems vaikus šeimose (autorė, 2005)
Vaikų skaičius šeimoje Išmokos dydis Vaiko (-ų) amžius Pastabos
1-2 0,75 MGL Iki 3 metų
3 ir daugiau 1,1 MGL Iki 3 metų
1-2 0,4 MGL 3 – 18 Kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje
3 ir daugiau 0,4 MGL 3 – 24 Besimokančiam dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje

Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 8 MGL dydžio vienkartinė išmoka.

Išmoka vaikui neskiriama, jei jis:

1) nuolat arba darbo dienomis išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;

2) yra globojamas;

3) susituokia;

4) yra emancipuotas (išskyrus tuo atveju, kai teismas nusprendžia emancipaciją panaikinti). [50]

Globos (rūpybos) išmoka skiriama:

1. Vaikui, globojamam šeimoje, šeimynoje ar nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje (įstaigoje), jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

2. Jei pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jis toliau nenutrūkstamai mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje ar mokosi profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir nedirba, taip pat tuo atveju, kai mokymosi šiose mokyklose laikotarpiu miršta nedirbančio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) (įtėvių), jam, kol mokosi, bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai, skiriama ir mokama 4 MGL dydžio per mėnesį išmoka. Ši išmoka neskiriama ir nemokama daugiau kaip du kartus įstojusiems į tos pačios pakopos mokyklą ar įstojusiems į žemesnės pakopos mokyklą. [21]

Asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama vienkartinė 50 MGL dydžio išmoka būstui įsigyti arba įsikurti. [38, 9 str.]

Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti neskiriama, jei asmuo yra išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje. [38, 9 str.]

Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama. Ji gali būti panaudota:

1) būstui pirkti;

2) sumokėti daliai paskolos būstui (gyvenamajam namui, butui) statyti arba pirkti;

3) būsto nuomai;

4) mokesčiams už nuomojamojo būsto komunalines paslaugas;

5) būstui remontuoti arba rekonstruoti;

6) baldams ir buitinei technikai įsigyti. [21]

Nėšči.ai moteriai, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms), skiriama 2 MGL dydžio vienkartinė išmoka. [38, 10 str.]

Kreipimosi dėl išmokų ir jų mokėjimo terminai parodyti 23 lentelėje.

23 lentelė: Kreipimosi dėl išmokų ir jų mokėjimo terminai (autorė, 2005).
Išmoka Terminas
Vienkartinė išmoka gimus vaikui Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos
Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti Iki asmeniui sukako 25 metai
Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sveikatos priežiūros įstaigos pažymos išdavimo dienos.2.2.3. Socialinė pašalpa
Socialinė pašalpą turi teisę gauti mažas pajamas gaunančios šeimos (vieni gyvenantys asmenys), kurios atitinka šias sąlygas:
1) nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo ( žiūrėti priedas3 ).
2) vidutinės 3 praėjusių mėnesių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) t.y. 135 lt.;
3) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo): mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai;
4) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar rūpintojas) augina namuose: nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų; bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai yra tinkamai prižiūrimi; ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį kaip 8 metų, nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų joje; [18, 2 str.]

Nutraukusių santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų, šeimoms, socialinė pašalpa skiriama, jeigu šie asmenys yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba jei vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas. [19, 4 str.]

Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus iki 18 metų, šeimoms, socialinė pašalpa skiriama:

1) jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams);

2) jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko išlaikymo; [49]

3) tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

Socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) ir vidutinių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų per mėnesį. Socialinė pašalpa kiekvienam vaikui sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį. [21]

Socialinė pašalpa teikiama vienu iš šių būdų:

1) piniginėmis lėšomis;

2) paslaugomis (perkant maistą ir kitas reikalingas prekes, organizuojant suaugusiųjų bei vaikų maitinimą ir kita). [18, 18 str.]

Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikė prašymą-paraišką, pirmos dienos. [19, 17 str.]

Vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas (žiūrėti priedas 4). [51]

Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, stipendijos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.

Vienkartinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos buvo išmokėtos. [51]2.2.4. Šildymo išlaidų ir kitos kompensacijos
Šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į kompensacijas (9 pav. ), jeigu ji (jis) atitinka nurodytas sąlygas:

1) nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo ( žiūrėti priedas3 )

2) išlaidos už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas viršija 25 procentus skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio (žiūrėti priedas 5);

3) išlaidos už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, kuris viršija 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų;

4) išlaidos už faktinį karšto vandens bei nuotekų kiekį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba išlaidos nustatytam normatyviniam karšto vandens kiekiui paruošti suvartotą kitą energiją ar kurą viršija 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų. [17, 6 str.]

9 pav. Kompensacijų rūšys (autorė, 2005)

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

1) būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių (vienam gyvenančiam asmeniui) – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal
kadastrinių matavimų duomenis;

2) karšto vandens ir nuotekų – 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį;

3) šalto vandens ir nuotekų – 2 kubiniai metrai vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys. [52]

Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Šeimoms (vienam gyvenančiam asmeniui), taikant šilumos
(elektros energijos) vienanarę kainą, kompensuojama:

1) šildymo sezono metu – išlaidų už būsto naudingojo ploto šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 25 procentus skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio;

2) išlaidų už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų;

3) išlaidų už faktiniam karšto vandens kiekiui paruošti dalis, viršijanti 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų. [18, 6 str.]

Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio. [52]

Kompensacijos apskaičiuojamos pagal šeimos (vieno gyvenančio asmens) vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams (vienam gyvenančiam asmeniui). [32, 14 str.]

Vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos, pajamas.

Kompensacijos teikiamos savivaldybių nustatyta tvarka vienu iš šių būdų:

1) piniginėmis lėšomis;

2) apskaičiuotų kompensacijų suma pervedama į energetines ir komunalines paslaugas tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose. [32, 18 str.]

Laidojimo išlaidų kompensacijos dydis sudarė 3 MGL už apdraustąjį asmenį. Mirus valstybinio socialinio draudimo pensiją gaunančiam asmeniui, jo artimiesiems buvo ir šiuo metu išmokama dviejų mėnesinių pensijų dydžio vienkartinė išmoka. Šioms pašalpoms kasmet vidutiniškai buvo skiriama 0,5-0,6 proc. valstybinio so.cialinio draudimo išlaidų. Nuo 2001 m. sausio 1 d. laidojimo pašalpų mokėjimą perėmė savivaldybės. [53]

Vienkartinė 6 MGL dydžio pašalpa skiriama šeimos nariui ar kitam faktiškai mirusįjį laidojančiam asmeniui, kai miręs:
• Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
• Lietuvoje – užsienietis (užsienio valstybės pilietybę turintis asmuo arba asmuo be pilietybės), turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Lietuvoje – asmuo, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turintis pabėgėlio statusą. [35, 4 str.]

Pašalpa taip pat mokama, kai Lietuvos Respublikos piliečio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečio, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčio pabėgėlio statusą asmens vaikas gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis).
Pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis. [ 53 ]3. SOCIALINIŲ GARANTIJŲ YPATUMŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ
Nagrinėjant socialinių garantijų ypatumų lyginamąją analizę, visų pirma reikia aptarti socialinio draudimo įmokas, kurias moka visi dirbantys ir gaunantys atlyginimą asmenys.

10 pav. Socialinio draudimo įmokų pasiskirtsymas (proc).(autorė, 2005).

Pastaba: visų įmokų bendras tarifas yra 34 proc.

Už valstybinių organizacijų tarnautojus visas šias įmoka moka įstaigos ir jie draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu. Asmenys, dirbantys privačiose įmonėse, patys renkasi, kokiu socialiniu draudimu draustis ir jie draudžiasi patys nuo jiems palankios draudžiamųjų pajamų sumos.

Didžiausiais skirtumas jaučiamas sentavės pensijų socialiniame draudime. Valstybinių organizacijų tarnautojai yra privalomai draudžiami ir pagrindinei, ir papildomai sentavės pensijos daliai gauti, todėl jie negali dalyvauti savanoriškame pensijų soc. draudime. Kitaip yra privačių įstaigų darbuotojams, kuriems yra teisė pasirinkti savanorišką pensijų draudimo fondą, kuriame gali kaupti senatvės pensiją. Įmokas jie moka nuo jiems patiems pasirinktos draudžiamųjų pajamų sumos.

Norint dalyvauti savanoriškame pensijų draudime nereikia papildomų įmokų, nes jis skaičiuojamas nuo socialinio draudimo pensijų tarifo – šiuo metu galioja 2,5 proc.

Senatvės pensijos dydis priklauso nuo kokios draudžiamųjų pajamų sumos draudžiasi asmuo. Čia didesnį pranašumą turi valstybinių organizacijų, nes jų darbo atlygis yra daug didesnis, nei privačių įmonių dabuotojų, tad jų ir draudžiamosios pajamos yra didesnės, kas sentavėje garantuoja didesnį senatvės pensijos dydį.

Tarkim, privačios įmonės darbuotojas uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau MMA), kuris šiuo metu yra 500lt, o vidutinis valstybinės organizacijos tarnautojo atlygis, įskaitant priedus ir papildomas išmokas (nes soc. draudimo įmokos skaičiuojamos nuo pareiginės algos, priedų ir papildomų išmokų sumos – aut.past.) yra 1200lt. Tai beveik dvigubai daugiau, nei paprasto darbuotojo. Žemiau pateiktame paveikslėlyje (11 pav.) pavaizduoti senatvės pensijos dydžių skirtumas tarp privačių įmonių darbuotojų ir valstybinių įstaigų tarnautojų, turint būtinąjį draudimo stažą (30 metų – aut. past.) ir suėjus senatvės pensijos gavimo amžiui.

11 pav. Pensijos dydžio skirtumas (autorė, 2005)

Sprendžiant iš šio grafiko, puikiai matosi, kad privačių įmonių darbuotojai gauna nepakankamą senatvės pensiją, tad yra priversti prašyti valstybės paramos t.y. įvairių kompensacijų ar socialinių pašalpų. Čia apskaičiuota tik kintamoji senatvės pensijos dalis, tad prie šios pridedant dar bazinę pensiją (172 lt. – aut. past.) gausis visas senatvės pensijos dydis.

Invalidumo bei našlių ir našlaičių soc. draudimo pensija tiesiogiai proporcinga nuo draudžiamųjų pajamų, t.y. nuo kokios sumos yra mokamos įmokos į soc. draudimo fondą. Žemiau pateiktame grafike (12 pav.) parodyta invalidumo bei našlių ir našlaičių soc. draudimo pensijos dydžio priklausomybė nuo draudžiamųjų pajamų.

12 pav. Invalidumo bei našlių ir našlaičių soc. draudimo pensijų dydžio priklausomybė nuo draudžiamųjų pajamų (autorė, 2005)
Paaiškinimai: 1 – 500 lt., 2 – 600 lt., 3 – 700lt., 4 – 800 lt., 5 – 900lt., 6 – 1000lt., 7 – 1100lt.

Iš šio grafiko aiškiai matyti, jog kuo didesnės draudžiamosios pajamos, tuo didesnės pensijų išmokos. Čia didesnį pranašumą turi valstybinių organizacijų tarnautojai, nes jų darbo užmokestis didesnis nei privačių įmonių darbuotojų.

Ligos ir motinystės soc. draudimas priklauso taip pat nuo šios išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU).

Žemiau pateiktoje lentelėje (24 lentelė) parodyta, kaip šmokamos pašalpos dydis priklauso nuo įmokų dydžio. Įmokų dydį pasirenka pats asmuo, sudarydamas sutartį ligos, motinystės pašalpoms gauti.

24 lentelė. Įmokų ir pašalpų dydžių santykis

Įmokų dydis per
mėnesį (Lt) Pašalpa už ligos dieną (Lt)
10 8, 6
20 17, 1
30 25, 7
40 34, .3
50 42, 9
60 51, 4
70 60, 0
80 68, 6
90 77, 1
100 85, 7
110 94, .3
120 102, 9
130 11.1, 4
140 120, 0
150 128, 6
160 137, 1
170 145, 7
180 154, 3
190 162, 9
200 171, 4

Pastaba: keičiantis įmokų dydžiui, proporcingai keičiamas ir pašalpos dydis.

Čia atsiskleidžia toks nuansas, kad privačių įmonių darbuotojai, uždirbdami tik MMA, negali sau leisti mokėti didelių įmokų, tad atitinkamai skiriasi ir išmokų dydis.

Darbo užmokesčio dydis daro nemažą įtaką ir sveikatos soc. draudimo išmokoms. Žemiau pateiktame grafike (13 pav.) pavaizduota ligos pašalpos ir netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos išmokų dydžių skirtumas. Be to, valstybinių organizacijų tarnautojams yra garantuojamas nemokamas gydymasis, o privačių įmonių darbuotojams būtina draustis savanoriškai, kad galėtų kreiptis į viešąją gydymosi įstaigą nemokamai.

13 pav. Pašalpų išmokų skirtumai
Paaiškinimai: 1 – ligos pašalpos dydis, 2 – netekto darbingumo vienkartinė kompensacija.

Iš šio grafiko aiškiai matyti, jog pašalpų išmokų dydis tiesiogiai priklauso nuo darbo užmokesčio. Pašalpų mokėjimo terminai nesiskiria.

Nedarbo soc. draudimo išmokos pastovi dalis nesiskiria ir yra lygi 135 lt. Skirtumas pastebimas kintamojoje dalyje, kuri tiesiogiai priklauso nuo draudžiamųjų pajamų t.y. nuo darbo užmokesčio. Šiuo draudimu privalomai draudžiami tik valstybinių organizacijų tarnautojai. Privačių įmonių darbuotojai juo draudžiasi patys. Nedarbo soc. draudimo išmokos pirmus 3 mėnesius mokama pastovios ir kintamosios dalių suma, o likusius 3 mėnesius mokama pastovi išmokos dalis ir 50 proc. kintamosios dalies. Priklausomai nuo draudimosi šiuo soc. draudimu nedarbo soc. draudimo išmokos ilginamos. Žemiau pateiktame grafike (14 pav.) pavaizduoti nedarbo soc. draudimo išmokų skirtumas.

14 pav. Nedarbo soc. draudimo išmokų skirtumas (autorė, 2005)

Iš šio grafiko matyti, jog nedarbo soc. draudimo išmokos dydis priklauso nuo draudžiamųjų pajamų.

Skirtumai matyti socialinio draudimo srityje, nes išmokų dydis tiesiogiai proporcingas nuo kokios sumos buvo mokėtos įmokos. Skirtumo nesijaučia socialinio aprūpinimo srityje, nes socialinė parama skiriama tiems, kurie gauna mažas pajamas, kurie augina vaikus ir invalidams.

Taigi, padarius socialinių garantijų lyginamąją analizę, prieita prie vienos išvados, jog visos valstybės skiriamos išmokos dydis priklauso nuo įmokėtų įmokų ir nuo kokios sumos yra mokamos soc. draudimas. Norint gauti valstybės skiriamą socialinę pašalpą nereikia mokėti jokių įmokų, tad skirtumo nėra ir jos lygios visiems darbuotojams. Tik galima daryti prielaidą, jog privačių įmonių darbuotojai dažniau kreipiasi valstybės paramos išmokoms gauti, nes jų atlyginimas nepakankamas, kad būtų įmanoma gyventi normaliomis sąlygomis.3.1. Veiksniai, įtakojantys socialines garantijas
1. Visuomenės senėjimas. Šis procesas vyksta daugelyje šalių, nes išsivyščiusi medicina, įvairios paslaugos prailgina gyvenimo metus. Kuo toliau, tuo labiau didės pagyvenusių žmonių, o tuo pačiu ir padaugės žmonių, kuriems bus reikalinga socialinė parama kaip senatvės pensijos ir kt. Šis visuomenės senėjimas gali padidinti socialines įmokas ir sumažinti išmokas, nes kuo daugiau vienam dirbančiajam tenka pensijinio amžiaus žmonių, tuo didesnė mokesčių našta tenka dirbantiesiems.
2. Maža parama jaunoms šeimoms. Nėra skatinama kurti šeimas, nes joms nėra pakankamos paramos. Ypatingai toms šeimoms, kuriose auginami vaikai. Nedidelė motinystės (tėvystės) pašalpa neleidžia moteriai išeiti iš darbo, nes bus nepakankamos šeimos pajamos. Darbdaviai nėra suinteresuoti priimti į darbą moterų, kurios artimojoje ateityje planuoją šeimos padidėjimą, nes atsiranda pakaitinių darbuotojų apmokymo būtinybė, jų įtraukimo į personalą ir visą organizaciją procesas, kuris, kaip parodė praktika, atima daug laiko.
3. Laisvas asmenų judėjimas. Įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrė sienos, tad jaunimas masiškai pradėjo važiuoti į svetimas šalis dirbti. Taip Lietuva netenka žmogiškųjų išteklių ir tuo pačių socialinio draudimo įmokų. Prognozuojama, kad ir toliau daugės jaunimo , pasitraukiančio iš Lietuvos.

4. Nedarbas. Šiuo metu Lietuvos ekonominė situacija yra gerinama, bet šis procesas neaplenkia ir kito reiškinio – nedarbo, kuris pasiekė jau kritinį lygį t.y. daugiau nei 10 proc. Lietuvos gyventojų yra bedarbiai. Ypatingai tai jaučiasi jaunimo tarpe – baigę aukštąsias ar aukštesniąsias mokyklas, jie yra priversti įsiregistruoti į teritorines darbo biržas ir laukti, kol bus pasiūlytas darbas, arba migruoti į užsienio šalis, nes mokamos bedarbio pašalpos (135lt. – aut.past.) neužtenka, kad būtų galima išgyventi. Dabartinėje piniginės socialinės paramos sistemoje trūksta paskatų aktyviai ieškoti darbo ar sutikti dirbti mažai apmokamą darbą. Sudėjus visas įmanomas gauti socialines išmokas, jas galima prilyginti į mažai apmokamo darbo pajamomis, tad nėra motyvacijos dirbti, investuoti į mokslą ar kvalifikacijos kėlimą, nes nesitikima uždirbti daugiau ar konkuruoti darbo rinkoje.
5. Informacijos trūkumas. Daugelis Lietuvos gyventojų nežino ir net nenutuokia, kokias socialines išmokas ar kompensacijos jie turi teisę gauti, tad socialinės paramos teikėjai nežino realaus poreikio. Kasmet vis daugėja asmenų, gaunančių socialines išmokas ar paslaugas, tačiau šių paslaugų gavėjai neturi pasluagų pasirinkimo galimybės, o tarp socialinių paslaugų teikėjų nėra konkurencijos. Be to, socialinių paslaugų ir išmokų teikėjai nėra suinteresuoti informuoti asmenis, kad jie turi teisę į socialines išmokas.
6. Regioninė diferenciacija. Vertinant šalies socialinę apsaugą dažniausiai yra analizuojami vidutiniai socialinės apsaugos rodikliai. Tačiau socialinės išmokos ir paslaugos skiriasi atskiruose Lietuvos miestuose. Socialinės apsaugos skirtumus lemia kiekvieno miesto ekonominės priežastys. Juose sunku įgyvendinti užimtumo politiką, tad susidaro socialinės atskirties grupės, kurioms reikia ne tik didesnių socialinių paslaugų poreikio, bet ir didesnių socialinių išmokų.
7. Mažos socialinės išmokos. Esant nedarbo, ligos, motinystės ar suėjus pensijiniam amžiui, neužtenka gaunamos soc. draudimo išmokos, kad kompensuotų prieš tai gautą darbo užmokestį. To pasekoje labai daug pensininkų dirba, kas įtakoja jaunimo migravimą į užsienio šalis. Ypatingai sunki situacija našlaičiams, kurie netekę maitintojo, yra priversti persikleti į našlaičių namus ir augti socialinės atskirties grupėje, nes didžiausia problema yra ta, kad socialiniai darbuotojų nuolat trūksta ir jų kvalifikacijos nėra pakankamai aukštos, ypač dirbant su vaikais, su neįgaliais žmonėmis.3.2. Socialinių garantijų tobulinimo galimybės
1. Jau yra pradėta įdiegti nauja pensijų kaupimo reforma, kurios esmė yra perėjimas nuo dabartinės pensijų sistemos, kai surinktos lėšos tik perskirstomos, prie sistemos, grindžiamos kaupimu. Nuo 2004 m. sausio 1 d. kiekvienas žmogus, kuris privalomai draudžiamas socialiniu valstybiniu draudimu, galės dalį pensijos kaupti asmeninėje sąskaitoje, esančioje jo pasirinktame pensijų fonde. Pensijų sistemos reforma yra savanoriška, t.y. kiekvienas galės nuspręsti ar jam pervesti dalį lėšų į pasirinktą pensijų fondą ar ne. Ši pensijų reforma garantuos:
1) Pensiją iš dviejų šaltinių – asmenys dalyvaujantys pensijų kaupime, sulaukę pensinio amžiaus gaus pensijas iš dviejų šaltinių – iš SoDros ir iš pasirinkto pensijų fondo.
2) Išlieks visos kitos socialinės garantijos – dalyvaujant pensijų kaupime, išlieka visos kitos socialinės garantijos – nedarbingumo, motinystės ar ligos atvejais mokamos išmokos.
3) Jokių papildomų įmokų – dalyvaujant pensijų kaupime, nereikia mokėti jokių papildomų įmokų – bendra nuo atlyginimo atskaitomų lėšų dalis nepadidės. Darbdaviai kaip ir iki šiol pervedinės tas pačias įmokas SoDrai, o SoDra perves reikiamas lėšas į asmenines sąskaitas pensijų kaupimo bendrovėse.
4) Lėšų saugumą – visos įmokos į pensijų fondą yra paveldimos – nelaimės atveju sukauptas lėšas paveldi artimieji.

Pensijų reforma Lietuvoje padės sudaryti sąlygas apdraustiesiems asmenims gauti didesnes pensijas, sumažinti gyventojų senėjimo poveikį pensijų sistemai, palaipsniui mažinti pensijų draudimui skirtą tarifą ir taip mažinti darbo jėgos kainą, sustiprinti kapitalo rinką ir tokiu būdu skatinti Lietuvos ūkio augimą.

Žemiau pateiktuose grafikuose (15 ir 16 pav.) pavaizduota soc. draudimo įmokų kaita, jei asmuo nedalyvauja ir dalyvauja pensijų kaupimo reformoje.

15 pav. Soc. draudimo įmokos, asmeniui nedalyvaujant pensijų kaupimo reformoje
(autorė, 2005)

16 pav. Soc. draudimo įmokos, asmeniui dalyvaujant pensijų kaupimo reformoje (autorė, 2005)

Pensijų fondui skiriamos lėšos bus didinamos nuo 2,5 proc. iki 5,5 proc. taip siekiant pritraukti kuo daugiau asmenų, kurie dalyvautų pensijų kaupimo reformoje.

Visos išmokos iš pensijų fondų bus mokamos tik sulaukus pensinio amžiaus. Išmokų mokėjimo pradžią galima atidėti. Išmokos bus mokamos anuitetu (periodinė išmoka iki gyvos galvos). Įstatymo nustatytais atvejais pensijų fondų dalyvis galės pasirinkti vienkartinę arba periodinę pensijų išmoką. Išmokų dydis priklausys nuo įmokos dydžio, pasirinkto pensijų fondo bei dalyvavimo pensijų fonde termino.

2. Norint padidinti soc. draudimo įmokas, nereikia apriboti valstybinių organizacijų tarnautojų darbo. Šiuo metu yra leidžiama jiems dirbti 1,5 etato, nors dauguma jaučia, jog gali dirbti ir 2 etatais. Tobulinant šį variantą, reiktų pirma pateikti tarnautojams sveikatos pažymėjimą ar žmogus sugebėtų dirbti 2 etatais ir tai nebūtų žalinga jų sveikatai. Socialinio draudimo įmokos automatiškai padidėtų, kas leistų išmokėti didesnes socialines išomokas kaip socialinė pašalpa, šalpos išmokos, padidinti kompensacijų skaičių. Žemiau pateiktame grafike (17 pav.) pavaizduota soc. draudimo įmokų priklausomybė nuo gaunamo darbo užmokesčio (draudžiamųjų pajamų).

3. Šiuo metu Lietuvoje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, mūsų valstybė susiduria su viena aktualiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Pasiekęs tam tikrą lygį, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Bedarbių rėmimo įstatymas numato socialines garantijas asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali dirbti, o turi teisę gauti atlyginimą. Valstybės funkcija teikiant socialinį aprūpinimą šiai asmenų kategorijai neturėtų apsiriboti vien nedarbo pašalpų skyrimu. Gyventojų užimtumo politika turėtų būti nukreipta į gyventojų aktyvumo skatinimą, kad būtų mažinamas santykis tarp dirbančiųjų ir visuomenės išlaikomų žmonių. Reikia numatyti ne tik pasyvias valstybines garantijas bedarbiams, bet ir aktyvias, kurios skatin.tų bedarbius tiesiogiai dalyvauti įdarbinimo procese. Valstybės funkcija turi užtikrinti socialinę nedirbančiųjų asmenų apsaugą šiomis priemonės:
1. nemokamų profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugomis (taip pat nemokama informacija apie laisvas darbo vietas);
2. nemokamų tarpininkavimo siekiant įdarbinti paslaugomis;
3. nemokamu profesiniu mokymu;
4. galimybe nedarbo atveju dirbti viešuosius darbus;
5. bedarbio pašalpa.

Dar viena socialinės paramos bedarbiams formų reiktų skatinti paskolas bedarbiams savo verslui organizuoti. Tai priemonė, kuri skatinantų gyventojų užimtumą. Valstybės vaidmuo apsiribotų tik verslo plano įvertinimu bei kontrole, susijusia su tam tikrų reikalavimų, nustatomų asmenims bei jų veiklai organizuojant verslą, įgyvendinimo kontrole.

Įstatymų leidėjas leidžia bedarbiams dirbti laikinuosius viešuosius darbus. Tokią teisę turi tiek gaunantys bedarbio pašalpą (asmenys, neturintys socialinio draudimo stažo, kai yra pasibaigęs pašalpos mokėjimo laikas arba pašalpos mokėjimas nutrauktas), tiek jos negaunantys (bedarbiai, nepasirengę darbo rinkai, kiti, gaunantys bedarbio pašalpą, jeigu jie pageidauja dirbti viešuosius darbus). Bedarbiams, dirbantiems šiuos darbus, mokamas valstybės nustatytas darbo užmokestis (pagal minimalų valandinį atlygį). Jei šis užmokestis viršija bedarbio pašalpos dydį, bedarbio pašalpa nemokama, jei neviršija – darbo birža moka darbo užmokesčio ir pašalpos skirtumą. Galėtų šiuo atveju nenuimti bedarbio pašalpos, o leistų užsidirbti daugiau, nes bedarbio pašalpa – laikina priemonė, užtikrinanti minimalų pragyvenimo šaltinį.

4. Mokant įvairias socialines išmokas būtų geriau, kad valstybė atsižvelgtų į asmens gyvenamąją vietą, nes skirtinguose Lietuvos miestuose yra skirtingas pragyvenimo lygis. Tarkim, gaunant bedarbio pašalpą vilniečiui ir plungiškiui, skirsis ir jos tikslas – plungiškis galės daugiau realizuoti bedarbio pašalpos, nei vilnietis. Čia didelę įtaką daro paslaugų ir prekių kaina. Ypatingai didelį dėmesį reiktų atkreipti mokant pašalpas motinoms ir šeimoms.

5. Sugriežtinti socialinių pašalpų skyrimą, nes pagal dabartinę situaciją, ji skiriama tiems, kurios jiems mažiausiai reikia. Geriausia padaryti įstatyme pataisą, kad socialinė pašalpa skiriama pagal poreikį esant vienoms ar kitoms aplinkybėms, nes dauguma asmenų turi teisę gauti, nors realiai jos nereikia, ypatingai su našlių ir našlaičių pensijomis.IŠVADOS IR SIŪLYMAI
Išvados:
1. Socialinio draudimo sistema nėra pakankamai orientuota į privačių įmonių darbuotojus.
2. Socialinio aprūpinimo sistema nėra organizuota, nes socialinių išmokų skyrėjai ir teikėjai yra tie patys asmenys, kurie dažniausiai nebūna suinteresuoti skirti išmokas.
3. Valstybinių organizacijų tarnautojai yra privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, skirtingai nei privačių įmonių tarnautojai, kurie turi patys savanoriškai draustis.
4. Visuomenės senėjimas tiesiogiai įtakos socialinio draudimo įmokas ir išmokas.
5. Naujoji pensijų kaupimo reforma leis užsitikrinti pakankamą aprūpinimą senatvėje be jokių papildumų įmokų.
6. Socialinio draudimo išmokos tiesiogiai proporcingos socialinio draudimo įmokoms.
7. Socialinio aprūpinimo sistema neaprūpina gyventojų pakankamomis pajamomis.
8. Įvairios kompensacijos padeda šeimai išlaikyti būstą.
9. Vaikų globos namų auklėtiniams yra suteikiamos lėšos įsikurti, kas skatina juos pradėti gyventi normalų gyvenimą.
Siūlymai:
1. Valstybinių organizacijų tarnautojams neapriboti darbo 1,5 etatu.
2. Leisti valstybinių organizacijų tarnautojams patiems pasirinkti, kokiu socialiniu draudimu draustis.
3. Patobulinti socialinių pašalpų, kompensacijų, našlių ir našlaičių pensijų skyrimo tvarką.
4. Skiriant socialinės pašalpas, kompensacijas, išmokas vaikui atsižvelgti į pašalpos gavėjo gyvenamosios vietos pragyvenimo lygį.
5. Padidinti paramą jaunoms šeimoms.
6. Skatinti bedarbių įdarbinimo procesą.
7. Skatinti smulkius ūkininkus jungtis į vieną ūkį taip juos įtraukiant į sveikos konkurencijos rinką.
8. Įtraukti ūkininkus į socialinio draudimo sistemą.
9. Mažinti privilegijuotas soc. draudimo pensijas.
10. Skatinti bedarbius pradėti savo verslą, suteikiant jiems pradinį įnašą.LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 2002m. birželio 4d. Nr.IX-926.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucija.- Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2002. ISBN 9986-452-96-1.
3. Dessler G. Personalo valdymo pagrindai. – Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2001. ISBN 9986-850-36-3.
4. Kolektyvinė monografija. Lietuvos ateitis pasaulio kontekste (specialistų žvilgsnis). –Vilnius: Mokslo aidai. 2003. ISBN 9986-479-96-7.
5. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija.–Vilnius: Aušra, 2003. ISBN 9955-563-26-5.
6. Held D., McGrew A., Goldblatt D., Perraton J. Globaliniai pokyčiai: politika, ekonomika ir kultūra. –Vilnius: Margi raštai, 2002. ISBN 9986-09-242-6.
7. Socialinės politikos grupė: Eurointegracijos poveikis žmogaus socialinei raidai: socialinio sektoriaus vystymo perspektyvos ir mokesčių politika.
8. Europos socialinė chartija (pataisyta).
9. Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarija. Europos sutarčių serija Nr. 48 „Europos socialinės apsaugos kodeksas“.
10. Socialinės Apsaugos ir Darbo ministerija: Pranešimas apie žmogaus socialinę apsaugos sistemą.- Vilnius 2003. www.
11. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas 2003 m. lapkričio 18 d. Nr. IX-1828.
12. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas 1994 m. liepos 18 d. Nr.I-549.
13. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas 2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110.
14. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas 2003 m. lapkričio 11 d. Nr. IX-1819.

15. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2005 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas 2004 m. lapkričio 11 d. Nr. IX-2580.
16. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535.
17. Lietuvos Respublikos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas 2003m. liepos 1d. Nr. IX-1675.
18. Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m. sausio 20 d. Nr. IX-1966.
19. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas 1990 M. SPALIO 23 D. NR. I-696.
20. Perminienė L. Išankstinių senatvės pensijų skyrimas ir mokėjimas // Personalo vadyba.- 2004 2 (60). ISSN 1392-5385.
21. Perminienė L. Išmokos šeimose auginamiems vaikams // Personalo vadyba. 2004 5 (63). ISSN 1392-5385.
22. Petrauskas A. Nelaimingas atsitikimas darbe: kada tikėtis draudimo išmokos // Personalo vadyba. 2004 4 (62). ISSN 1392-5385.
23. Perminienė L. SODROS aktualijos // Personalo vadyba. 2004 4 (62). ISSN 1392-5385.
24. Petrauskas A. Verslo liudijimas: mokami mokesčiai ir jų garantijos dirbančiajam // Personalo vadyba. 2004 5 (63). ISSN 1392-5385.
25. Socialinės Apsaugos ir Darbo ministerija: Socialinis pranešimas 2003. ISBN 9986-09-279-5.
26. Socialinės Apsaugos ir Darbo ministerija: Socialinis pranešimas 2002. ISBN 9986-794-22-6.
27. Socialinės Apsaugos ir Darbo ministerija: Socialinis pranešimas 2001. ISBN 9986-794-22-6.
28. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 2000m. spalio 17d. Nr. VIII-2063.
29. Lietuvos Respublikos Įstatymas 1999m. birželio 29d. Nr. VIII-1273 „ Dėl Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų ETS 12 ir ETS 13 bei jų protokolų ETS 12A ir ETS 13A ratifikavimo.
30. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas 1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343.
31. LLRI teisės ekspertas. Straipsnis: „Respublika “, 2002m. vasario 4d..
32. Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymas 2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1215.
33. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2003m. balandžio 23d, Nr. IX-855.
34. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas 2003 m. gruodžio16 d. Nr. IX-1904.
35. Lietuvos Respublikos įstatymas 2000 m. gegužės 23 d. Nr. VIII-1704 „ Dėl paramos mirties atveju“.
36. Lietuvos. Respublikos pensijų kaupimo įstatymas 2003m. liepos 4d. Nr. IX – 1691.
37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimo, derinimo, pristatymo ir Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo.
38. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas 2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-2237.
Tinklalapiai:
39. http://www.socmin.lt/index.php?-1353187224

40. http://www.socmin.lt/index.php?-845731399

41. http://www.socmin.lt/index.php?604276352

42. http://www.socmin.lt/index.php?-543628256

43. http://www.socmin.lt/index.php?46051144

44. http://www.socmin.lt/index.php?2132381855

45. http://www.socmin.lt/index.php?1649575923

46. http://www.socmin.lt/index.php?1122085459

47. http://www.socmin.lt/index.php?1049344162

48. http://www.socmin.lt/index.php?727482988

49. http://www.socmin.lt/index.php?659523701

50. http://www.socmin.lt/index.php?203200844

51. http://www.socmin.lt/index.php?-1016472134

52. http://www.socmin.lt/index.php?-1607714574

53. http://www.fiv.lt/pfondai/psistema.php

54. http://www.pensijusistema.lt/index.php?125040698

55. http://www.sodra.lt/lt.php/informacija_dirbantiesiems/savarankiskas_socialinis_draudimas/101

56. http://www.sodra.lt/lt.php/informacija_dirbantiesiems/savarankiskas_socialinis_draudimas/lt.php/sodros_vykdomos_ismokos/pasalpos/31
57. http://www.sodra.lt/lt.php/informacija_dirbantiesiems/savarankiskas_socialinis_draudimas/lt.php/sodros_vykdomos_ismokos/pasalpos/lt.php/sodros_vykdomos_ismokos/pensijos/senatves_pensija/157
58. http://www.socgarantijos.lt/draudimas.html

59. http://www.viltis.lt/naujas/index.php?id=15PRIEDAI
1. Senatvės pensijos amžiaus lentelė.
2. Formulės paaiškinimai.
3. Turto vertės normatyvai.
4. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos.
5. Rodikliai (2004 spalis).
6. Vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos.

Leave a Comment