Socialinė parama, teikiama šeimoms ir vaikams

Socialinių paslaugų administravimo rašto darbas
SOCIALINĖ PARAMA, TEIKIAMA ŠEIMOMS IR VAIKAMS

Vilnius, 2003

TURINYS

Įvadas..............................3
1. Socialinės paramos šeimai politika iki 2001 metų...............4
1.1. Piniginė socialinė parama....................4
1.2. Socialinių paslaugų sistemos plėtra...............6
2. Socialinės paramos šeimai sistema 2001 – 2002 metais............7

2.1. Nepriklausomai nuo šeimos pajamų teikiama parama.........8

2.2. Mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama parama........9

2.3. Socialinių paslaugų šeimoms plėtra 2001 – 2002 metais......11
Išvados..............................13
Literatūra..............................14

ĮVADAS

Pastarojo laikmečio Lietuvos situacija, joje vykstančios socialinės – ekonominės permainos sąlygoja valstybės vykdomos socialinės bei šeimos politikos pagrindinius tikslus. Svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis yra socialinė parama. Jos pagrindinis tikslas – sudaryti būtiniausias gyvenimo sąlygas šeimoms, kurių gaunamos pajamos dėl objektyvių prriežasčių yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti patiems savimi – ribotas.
Šio darbo tikslas – supažindinti su pagrindine socialine parama, kuri teikiama Lietuvoje gyvenančioms šeimoms bei jų nariams. Aptariamos dvi sudėtinės socialinės paramos dalys – piniginė parama, įvairios garantijos, lengvatos bei socialinės paslaugos. Darbe analizuojama esama socialinės paramos sistema, jos plėtra bei pokyčiai.
Rašant darbą remtasi Vyriausybės nutarimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 – 2001 metų Socialiniais pranešimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto tinklapiu.

SOCIALINĖS PARAMOS ŠEIMAI POLITIKA IKI 2001 METŲ

XX amžiaus paskutinio dešimtmečio ekonominės bei socialinės permainos palietė neemažą dalį Lietuvos gyventojų. Rinkos santykių formavimasis, nedarbo augimas, gyvenimo lygio smukimas, didėjanti socialinė nelygybė vertė peržiūrėti ir keisti šalyje vykdomą socialinę bei šeimos politiką.
Nedarbas, turtinė Lietuvos gyventojų diferenciacija atsispindėjo šeimose: mažėjo gimstamumas, daugėjo skurstančių, socialiai silpnų šeimų, auginančių va

aikus. Tokioms šeimoms bei jų vaikams, siekiant padėti tenkinti jų būtiniausius poreikius, buvo mokamos piniginės išmokos ir teikiamos socialinės garantijos bei lengvatos.
Dėl palyginti aukšto nedarbo lygio nereta šeima pretendavo į socialinės paramos sistemą. “Žemiau santykinės skurdo ribos 1999 m. gyveno truputį daugiau kaip ketvirtadalis kaimo gyventojų ir kas keturioliktas didžiųjų miestų gyventojas”1.
Socialinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, politika daugiausia buvo nukreipta į piniginių išmokų ir kai kurių lengvatų teikimą. Skurstančios šeimos gaudavo dvi pagrindines socialinės paramos pašalpas: šeimos pašalpą ir pašalpą šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų; taip pat – nemokamą vaikų maitinimą mokyklose. Be to, šioms šeimoms skiriama socialinė pašalpa ir komunalinių paslaugų išlaidų kompensacijos.

Piniginė socialinė parama
1999 metais piniginę socialinę paramą sudarė trys dalys:
– parama šeimoms, auginančioms vaikus, nepriklausomai nuo šeimos pajamų;
– mažas paajamas turinčioms šeimoms teikiama parama, įvertinus jų pajamas;
– tiesioginė socialinė parama, atskiroms gyventojų grupėms taikant paslaugų nuolaidas ar lengvatas.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas paramos didinimui likusiems be tėvų vaikams. 1998 metais buvo priimtas Vaiko globos įstatymas, sudaręs palankesnes sąlygas vaikų globai šeimoje. 1999 metais prioritetas buvo teikiamas beglobių vaikų rėmimui. Buvo padidinta vaiko globos pašalpa, taip pat ir našlaičio stipendija. Nuo 2000 metų padidinta pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti. Ji yra tikslinė ir skiriama gyvenamajam namui, butui įsigyti.
1999 metais priimtas Vyriausybės nu

utarimas “Dėl paramos pilnamečiams našlaičiams ir likusiems be tėvų globos asmenims”, kuriuo savivaldybėms rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį, padėsiantį šiems asmenims spręsti jų įsidarbinimo, apgyvendinimo, įsikūrimo ir kitus klausimus.
Kita piniginės socialinės paramos kryptis 1999 metais buvo parama, teikiama dėl objektyvių priežasčių mažas pajamas turinčioms šeimoms. Tai – bedarbių, invalidų, pensininkų, moksleivių šeimos, minimalų darbo užmokestį gaunantys gausesnių šeimų tėvai ir kt. Vienas iš paramos nepasiturinčioms šeimoms būdų – priklausomai nuo šeimos turimų pajamų padengti tam tikrą išlaidų dalį už būtiniausias paslaugas – vandenį ir gyvenamųjų patalpų šildymą. Tuo tikslu 1999 metais buvo priimtas buto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymas.
“Tiesioginės socialinės paramos pagrindinės kryptys yra mokesčio nuolaidos už labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimų vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose bei šių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose”2. 1999 metais buvo patvirtinta mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka. Nemokamas maitinimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Jų panaudojimo efektyvumas gali būti užtikrintas tik didinant savivaldos institucijų atsakomybę, įsigilinant į kiekvienos šeimos problemas, analizuojant konkrečias jų sunkios padėties priežastis.
Pokyčių pasiekta ir paramos teikimo šeimoms, auginančioms vaikus invalidus, srityje, taip pat – šeimoms, slaugančioms visiškos negalios invalidus. 1998 metais priėmus Invalidų socialinės integracijos įstatymo bei kitų su invalidumu susijusių įstatymų pataisas, su
udarytos geresnės materialinės sąlygos slaugyti namuose visiškos negalios invalidus – sunkiausius I grupės invalidus ir vaikus invalidus iki 16 metų. Nuo 1999 m. labiau diferencijuoti I ir II grupių invalidumo pensijų dydžiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė naują gyventojų aprūpinimo ortopedijos technika kompensavimo tvarką.
1999 metais buvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys piniginės paramos teikimą nukentėjusių asmenų grupėms – politiniams kaliniams, tremtiniams, rezistentams, nukentėjusiems 1991 m. sausio 11 – 13 d. įvykių metu. Buvo priimta valstybinių pensijų nukentėjusiems asmenims diferencijavimo koncepcija, pagal kurią pensijai apskaičiuoti buvo numatyta taikyti lanksčią sistemą, įvertinant politinių kalinių ir tremtinių laisvės atėmimo laikotarpį, laisvės atėmimo trukmę tremtyje, lageryje ar kalėjime, klimatines sąlygas, invalidumą, susijusį su laisvės atėmimu.
1999 metais didesnę socialinės paramos išlaidų dalį sudarė pašalpos vaikus auginančioms šeimoms, nepriklausomai nuo jų pajamų, – 55% visos piniginės socialinės paramos. Paramos išlaidos mažas pajamas turintiems paremti sudarė 45%. “.didžiausios lėšų sumos yra skirtos šeimos pašalpoms (21,4 proc.), pašalpoms šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų (17,6 proc.), socialinėms pašalpoms (16 proc.) mokėti bei išlaidų šildymui, karštam ir šaltam vandeniui kompensuoti (14,8 proc.)”3. Lyginant su 1998 metais, išlaidos pašalpoms 1999 metais didėjo 1,1 mln. litų.

Socialinių paslaugų sistemos plėtra
1999 metais socialinių paslaugų sistema buvo plėtojama šiomis kryptimis:
– socialinių paslaugų decentralizavimas;
– socialinių paslaugų teikimo deinstitucionalizavimas;
– nevyriausybinių organizacijų įtraukimas į socialinių paslaugų sistemą;
– teikiamų socialinių paslaugų kokybės gerinimas ir efektyvumo didinimas.
Plėtojant socialinių paslaugų sistemą, pradėtas teikti prioritetas nestacionarių socialinių pa

aslaugų organizavimui. Savivaldybėse steigiami dienos centrai, kompleksinės pagalbos namuose tarnybos. Naujų nestacionarių socialinių paslaugų teikimo kaštai žymiai mažesni nei stacionarių įstaigų.
Tačiau, teikiant socialines paslaugas namuose, dar iškyla nemažai problemų. Nepakankamai gera organizacinė struktūra, nėra platus paslaugų gavėjų ratas bei paslaugų įvairovė, nėra darbuotojų mokymo programos, nepakankamai bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis. Todėl ypač didelis dėmesys skiriamas socialinių paslaugų kokybės gerinimui bei efektyvumo didinimui.
1999 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinės politikos grupė ir Vilniaus Universiteto Socialinio darbo katedra atliko tyrimą “Socialinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, ekonominio efektyvumo įvertinimas”. Tyrimas parodė, jog šioje srityje būtinos reformos, kurios apimtų ne tik socialinę apsaugą, bet ir kitas sritis – sveikatos, švietimo. Buvo numatyta parengti Vaikus auginančių šeimų rėmimo programą, o nuo 2000 metų pradėti vykdyti ES PHARE paramos socialiniam sektoriui Lietuvoje Concensus projektą “Parama piniginės socialinės paramos ir lengvatų vystymui ir administravimo stiprinimui”. Šio projekto tikslas – parengti socialinių paslaugų vystymo strategiją, atsižvelgiant į pokyčius Lietuvos socialinės paramos sistemoje.
1999 metų Socialiniame pranešime buvo pateikta išvada, kad “Siekiant kuo efektyviau paskirstyti socialinei paramai skiriamas lėšas bei užtikrinti, kad ši parama būtų suteikiama toms asmenų grupėms ar šeimoms, kurioms ji labiausiai reikalinga, socialinių pašalpų skyrimui būtina naudoti šeimų ar asmenų turto ir pajamų įvertinimo principą”4.
SOCIALINĖS PARAMOS ŠEIMAI SISTEMA 2001 – 2002 METAIS

2001 – 2002 metais Lietuvoje toliau buvo vykdoma socialinės paramos šeimai bei vaikams plėtra.
“Galiojančią valstybinę šeimų ir vaikų rėmimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos pašalpos bei mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama parama, įvertinus jų pajamas”5.
Socialinės paramos šeimoms ir vaikams klasifikacija bei paramos rūšys
Socialinė parama šeimoms ir vaikams

Nepriklausomai nuo šeimos turtoir pajamų Įvertinus šeimos pajamas

Socialinė pašalpa
Išlaidų būstui šildyti ir išlaidų

vandeniui kompensacijos
Nemokamas moksleivių
maitinimas
Vienkartinė pašalpa
Pašalpa šeimoms,
Auginančioms 3 vaikus
Vaikusauginančiomsšeimoms Likusiems be tėvųglobos vaikams išlaikyti ir įsikurti Paramamirties atveju

Šeimos pašalpa Vaiko globos pašalpa Laidojimo pašalpa
Pašalpa šeimoms, Našlaičio stipendija
auginančioms 4
vaikus Pašalpa našlaičiams ir

likusiems be tėvų globos
Pašalpa tikrosios vaikams įsikurti
krašto apsaugos
tarnybos karių
(prievolininkų)
vaikams
Nėštumo pašalpa
besimokančioms
moterims

Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui
Šaltinis. Socialinis pranešimas 2001. – P.102

Nepriklausomai nuo šeimos pajamų teikiama parama

“Nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų būtiniausiais šeimos gyvenimo atvejais mokamos pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus, ir likusiems be tėvų globos vaikams išlaikyti bei įsikurti, taip pat laidojimo pašalpa”6.
Visoms nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamoms pašalpoms 2001 metais buvo išleista 289,4 milijonų litų. Didžiausią šių išlaidų dalį – 69 proc. – sudarė išlaidos pašalpoms, kurios mokamos vaikus auginančioms šeimoms. Likusiems be tėvų globos vaikams teikiamai paramai išleista 21 proc., laidojimo pašalpai – 10 proc. visų minėtų išlaidų pašalpoms.
Sistemos pokyčiai
Ši parama iki 2002 metų buvo teikiama iš savivaldybių biudžetų lėšų, išskyrus našlaičių stipendiją ir nėštumo pašalpą besimokančioms moterims, kurios mokamos iš valstybės biudžeto. Nuo 2002 metų lėšos šioms pašalpoms skiriamos ne iš savivaldybių, o iš valstybės biudžeto. Jos pervedamos savivaldybėms kaip specialioji dotacija.
Iki 2001 metų liepos 1 dienos pirmumo teisę atsiimti už vaikus priklausančias pašalpas turėjo vaiko motina. Teisę į jas prarasdavo šeimos, jei motina būdavo užsienietė, neturinti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Dabar gi pašalpos mokamos abiejų tėvų pareiškimu, nurodant pašalpos gavėją. Lietuvoje kartu su vaikais gyvenančios šeimos, jeigu tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o motina – užsienio šalies pilietė, neturinti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat turi teisę gauti įstatymo nustatytas pašalpas.
Naujajame Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad neturintiems 14 metų netekusiems tėvų globos vaikams nustatoma globa, o vaikams nuo 14 iki 18 metų – rūpyba. Taigi, su naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimu panaikintas Vaiko globos įstatymas, pagal kurį netekusiam tėvų globos vaikui globa buvo steigiama, iki jis sulaukia 18 metų. Įstatymai numato, kad fiziniam asmeniui, šeimynai arba nevyriausybinei globos institucijai, paskirtai vaiko globėju ar rūpintoju, šiam vaikui išlaikyti kiekvieną mėnesį skiriama vaiko globos ar rūpybos pašalpa.
Padaryti našlaičio stipendijos skyrimo tvarkos pakeitimai. Iki 24 metų apribotas našlaičio stipendijos gavėjų amžius. Numatyta, kad našlaičio stipendija neskiriama pakartotinai į tos pačios pakopos mokymosi įstaigą įstojusiems asmenims. Šie pakeitimai padaryti siekiant panaikinti galimybę piktnaudžiauti mokama našlaičio stipendija, kai našlaičiai, nebaigę mokymo įstaigos, kitais metais vėl stodavo į kitą mokymosi įstaigą, norėdami kuo ilgiau gauti našlaičio stipendiją.
Sistemos plėtra
Galiojanti sistema nėra pakankamai efektyvi. Dažniausiai vertinama tik pašalpomis gaunama parama. Tačiau “.būtina ją derinti su kitomis socialinės ir ekonominės paramos šeimai kryptimis, apimančiomis opiausias šeimų gyvenimo sritis. Tai tėvų užimtumas, apsirūpinimas būstu, mokesčių lengvatos, valstybės parama, vaiko saugumas ir ugdymas, šeimos sveikata bei jos planavimas, socialinių paslaugų šeimai plėtra ir kt.”7.
Vyriausybės numatytos 2001 –2004 metų programos vienas iš uždavinių buvo 2003 metais parengti valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, pertvarkymo koncepciją. “Jos tikslas – reformuoti valstybinių pašalpų šeimoms sistemą, užtikrinant vaikus auginančių šeimų rėmimo suderinamumą su kitomis paramos formomis (neapmokestinamojo minimumo didinimu, pinigine socialine parama nepasiturinčioms šeimoms, paslaugų plėtra); sugriežtinti tėvų atsakomybę už skiriamų pašalpų panaudojimą; prireikus pašalpas pakeisti natūrine parama ar socialinėmis paslaugomis”8.

Mažas pajams turinčioms šeimoms teikiama parama

Socialinė parama mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama įvertinus jų gaunamas pajamas. Negalėjimas užsimokėti už komunalines paslaugas (vandenį, šildymą) – viena opiausių nepasiturinčių šeimų problemų. Joms mokamos socialinės pašalpos, vienkartinės pašalpos, skiriamos kompensacijos būsto šildymui, šaltam ir karštam vandeniui. Kai šeimos skiriamas pašalpas naudoja ne pagal paskirtį, gali būti skiriama natūrinė socialinė parama, t. y. perkami būtiniausi produktai ar vartojamosios prekės.
Valstybės biudžete kiekvienais metais numatomos tikslinės lėšos mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų nemokamam maitinimui bendrojo lavinimo mokyklose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet šias lėšas paskirsto bendrojo lavinimo mokyklų steigėjams, atsakingiems už moksleivių nemokamo maitinimo organizavimą mokyklose. Moksleivių nemokamam maitinimui skirti nustatytas vienintelis kriterijus – šeimos pajamų dydis.
Skurdo, ligos, benamystės, stichinės nelaimės atvejais savivaldybės pagal galimybes gali skirti vienkartines pašalpas. Jų skyrimo tvarką ir dydžius savo teritorijos gyventojams nustato pačios savivaldybės.
“Mažas pajamas turinčioms šeimoms, įvertinus jų gaunamas pajamas, teikiamai paramai 2001 metais buvo išleista 250,1 mln. litų. Didžiausia šių lėšų dalis buvo skirta būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms(39 proc.) bei socialinei pašalpai mokėti (35 proc.). Lėšos nemokamam moksleivių maitinimui bendrojo lavinimo mokyklose organizuoti sudarė 24 proc., vienkartinei paramai – 2 proc. visų minėtųjų išlaidų”9.
Nuo 2002 metų socialinės pašalpos bei kompensacijos už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį skiriamos ne iš savivaldybių, o iš valstybės biudžeto lėšų, kurios pervedamos savivaldybėms kaip speciali dotacija.
Sistemos plėtra
Socialinės paramos sistemoje dar galima įžvelgti nemažai trūkumų.
Socialinės paramos teikimas gyventojams ribojamas, nes trūksta lėšų. Teisę į socialinę pašalpą turi tik gaunančių bedarbio ar mokymo pašalpą bei dirbančių viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus šeimos. Neremiamos ilgalaikių bedarbių šeimos. Tik 3 % gyventojų gauna socialinę pašalpą.
Skiriant socialinę pašalpą įvertinamos tik gaunamos šeimos pajamos. Bet neatsižvelgiama į turimą turtą, kas trukdo realiai įvertinti esamą šeimos materialinę padėtį. Tai yra svarbi problema. Esant nelegaliam užimtumui, dalis paramos tenka ne toms šeimoms, kurioms jos labiausiai reiktų. Tuo tikslu Vyriausybė 2001 – 2004 metų programoje numatė parengti naują Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektą. Įstatymas turėtų įsigalioti jau nuo šių metų liepos 1 dienos. Jam įsigaliojus, parama būtų teikiama visoms dėl objektyvių priežasčių mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Tarp jų – ir ne mažiau kaip 6 mėnesius darbo biržoje įsiregistravusių bedarbių šeimoms, jeigu tokių šeimų turtas neviršija įstatymo nustatyto turto vertės normatyvo.
Kadangi didėjo bedarbių skaičius, pagausėjo ir moksleivių, kuriems reikalingas nemokamas maitinimas. “Tačiau iš valstybės biudžeto teikiamos lėšos yra ribotos: nuo 1998 metų kasmet šiam tikslui paskiriama tokia pati suma – 60 mln. litų”10.
2002 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas “Valstybės biudžeto lėšų moksleivių nemokamam maitinimui organizuoti paskirstymo savivaldybėms rodiklių identifikavimas bei šių lėšų panaudojimo tikslingumas” parodė, kad būtina toliau tobulinti nemokamo maitinimo organizavimą. Jo efektyvumas priklauso nuo savivaldybių požiūrio ir gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, o taip pat – jų atsakomybės panaudojant lėšas, skirtas nemokamam moksleivių maitinimui.
2001 – 2002 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos vyriausybėmis vykdė EU PHARE Dvynių projektą “Socialinės paramos reforma ir “Acquis” reikalavimų įgyvendinimas – Consensus III”. Pagrindinis šio projekto tikslas – padėti Lietuvai pasirengti narystei Europos Sąjungoje, tobulinant socialinės paramos politiką.

Socialinių paslaugų šeimoms plėtra 2001 – 2002 metais

Viena iš sudėtinių socialinės paramos sistemos dalių yra teikiamos socialinės paslaugos. Pagrindinis socialinių paslaugų sistemos uždavinys – teikti socialinę pagalbą įvairiomis nepiniginėmis formomis ir globos pinigais.
Socialinių paslaugų sistemoje dar yra nemažai problemų. Joms išspręsti nepakanka esamos socialinių paslaugų infrastruktūros. Didėja naujų socialinių paslaugų rūšių poreikis. Pastoviai jaučiamas išteklių trūkumas. Todėl būtina ieškoti efektyvesnių paslaugų organizavimo ir teikimo būdų. Būtina plėsti socialinių paslaugų rinką, didinti jų įvairovę, užtikrinti aukštą jų kokybę.
Socialinių paslaugų efektyvumo didinimui nuo 2002 metų pradėta vykdyti socialinių paslaugų teikimo reforma. Parengta ir socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcija. “Reformos tikslas – sudaryti teisines, administracines, finansines prielaidas veiksmingiau planuoti, teikti ir organizuoti socialines paslaugas, užtikrinant būtinuosius poreikius bei skatinant patį žmogų aktyviai ieškoti savipagalbos būdų”11.
Gana svarbi vieta socialinių paslaugų sistemoje tenka vaikų globos ir įvaikinimo problemoms. Lietuvoje kasmet didėja asocialių šeimų skaičius. Socialinė parama šeimai šiuo metu labiau orientuota į piniginės paramos teikimą ir lengvatų taikymą skurdžiai gyvenančioms šeimoms. “Vaiko globa paprastai suprantama kaip “vaiko atskyrimas nuo asocialių tėvų”, todėl trūksta bendruomeninio tipo socialinių paslaugų vaikus auginančioms rizikos grupių šeimoms”12.
Apie pusė vaikų, likusių be tėvų globos, įkurdinami šeimynose ar globėjų šeimose, likusieji apgyvendinami atitinkamose institucijose. “1999 m. labai suaktyvėjęs globos šeimoje steigimas 2000 – 2001 m. stabilizavosi ir sudarė apie 45 proc. visų per metus įsteigtų naujų globos vietų. 1999 m. globos šeimoje skaičiaus padidėjimą nulėmė įstatymų nustatyta tvarka padidinta vaiko globos pašalpa (4 MGL per mėn.), mokėta iš valstybės biudžeto kaip tikslinė dotacija savivaldybėms. Nuo 2000 m. vaiko globos pašalpa buvo pradėta mokėti iš savivaldybės biudžeto. Dėl šios priežasties globojamų vaikų skaičius per metus sumažėjo daugiau nei 700, nors nedarnių šeimų padaugėjo”13.
2001 metais įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui, iš dalies pasikeitė įvaikinimo sąlygos. Keliami griežtesni reikalavimai biologiniams tėvams dėl atsisakymo patiems auginti vaikus, labiau apsaugotos turtinės ir asmeninės įvaikio teisės. Keliami atitinkami reikalavimai būsimiesiems Lietuvoje gyvenantiems įtėviams, nustatoma įsivaikinimo motyvacija.
Socialinės paramos šeimai politika nėra pakankamai efektyvi. Ji daugiausiai orientuota į vaikų “gebėjimą”, o ne į pagrindinių priežasčių, kurios skatina šeimų socialinę atskirtį, šalinimą.
Todėl, siekiant sustiprinti šeimų stabilumą ir gebėjimą patiems tėvams auginti savo vaikus, būtina socialinę pagalbą šeimai orientuoti į bendruomeninio tipo socialinių paslaugų plėtojimą. Tokios paslaugos turėtų būti teikiamos ypač tiems vaikams, kurie sulaukę paauglystės amžiaus ir turi elgesio problemų. Turėtų būti skatinamas įvaikinimas – kaip alternatyva vaikų globai institucijose.

IŠVADOS

1. Socialinė parama šeimoms bei vaikams – viena iš pagrindinių šalies socialinės apsaugos sistemos dalių.
2. Socialinės paramos tikslas – sudaryti būtiniausias gyvenimo sąlygas šeimoms, kurių gaunamos pajamos dėl objektyvių priežasčių nėra pakankamos, kad jos galėtų pasirūpinti savimi.
3. Per keletą praėjusiųjų metų įvyko nemažai pokyčių socialinės paramos sistemoje: vykdomos reformos, kuriami projektai.
4. Socialinės paramos šeimoms srityje būtinos reformos, kurios apimtų ne tik socialinę apsaugą, bet ir kitas sritis – sveikatą, švietimą, tėvų užimtumą, apsirūpinimą būstu, mokesčių sistemą.
5. Teikiant socialinę paramą, būtina įvertinti ne tik šeimos gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą. Tuo tikslu bus priimtas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms įstatymas.
6. Socialinė parama šeimai šiuo metu labiau orientuota į piniginės paramos teikimą ir lengvatų taikymą skurdžiai gyvenančioms šeimoms. Socialinė parama tik tuomet efektyvi, kai piniginės išmokos derinamos su socialinių paslaugų teikimu.
7. Būtina didinti socialinių paslaugų efektyvumą. Tuo tikslu pradėta vykdyti socialinių paslaugų teikimo reforma.
8. Didelis dėmesys turi būti skiriamas socialinių paslaugų rinkos plėtimui, jų įvairovės didinimui, kokybės užtikrinimui. Prioritetą teikti nestacionarioms paslaugoms.
9. Būtina ir toliau tobulinti bei plėtoti šeimoms ir vaikams teikiamos socialinės paramos sistemą.

LITERATŪRA

Teisės aktai
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimas NR. 1196 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”//Žin., 2001, Nr. 86-3015.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 171 “Dėl Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcijos patvirtinimo”//Žin., 2002, Nr. 15-564.
Kita literatūra
1. Socialinis pranešimas 1999. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. – Vilnius, 2000. – P. 176.
2. Socialinis pranešimas 2000. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. – Vilnius, 2001. – P. 176.
3. Socialinis pranešimas 2001. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. – Vilnius, 2002. – P. 176.
4. http://www.socmin.lt/Default.asp?DL=L&TopicID=101

Leave a Comment