Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje

Valstybės finansų ir biudžeto valdymo rašto darbasPRIVALOMAS SVEIKATOS DRAUDIMAS LIETUVOJE(praktika, problemos, perspektyvos)

Vilnius, 2003

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………..31. Privalomojo sveikatos draudimo sąvoka…………………………………………….42. Institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą……………………………4 2.1. Privalomojo sveikatos draudimo taryba…………………………………….4 2.2. Valstybinė ligonių kasa……………………………………………………..5 2.3. Teritorinės ligonių kasos……………………………………………………53. Draudimo finansinė sistema…………………………………………………………5 3.1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos…………………5 3.2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos………………….64. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos……………………………………………6 4.1. Individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų narių įmokos……………6 4.2. Įmokos už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis………………………..7 4.3. Ūkininkų, žemės naudotojų bei asmeninio ūkio naudotojų įmokos………..7 4.4. Fizinių asmenų, besiverčiančių individualia veikla, mokamos įmokos……7 4.5. Savanoriškai besidraudžiantys asmenys……………………………………8 4.6. Įmokos už draudžiamuosius valstybės lėšomis…………………………….85. Paslaugos ir išlaidų kompensavimas draudžiamiems asmenims……………………96. 2002 metų privalomojo sveikatos draudimo rezultatai…………………………….107. Pokyčiai privalomojo sveikatos draudimo sistemoje………………………………11 7.1. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai………………………………….11 7.2. Išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms didinimas………………12 7.3. Išlaidų kompensuojamiems vaistams didėjimo problema…………………13 7.4. Ligonių kasų reorganizavimas…………………………………………….13 7.5. Nauja lėšų paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms tvarka……….……..148. Alternatyva esamai sistemai……………………………………………………….15Išvados………………………………………………………………………………..16Literatūra……………………………………………………………………………..17

ĮVADAS

Lietuvos Sveikatos draudimo įstatymas numato dvi mūsų šalyje egzistuojančias sveikatos draudimo rūšis: privalomąjį ir papildomą (savanorišką). Šio darbo tikslas – aptarti Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo praktiką, problemas bei perspektyvas. Darbui naudoti teisės aktai, statistikos leidiniai, periodiniuose leidiniuose publikuoti ekspertų straipsniai. Taip pat pasitelkta informacija iš valstybinių institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, interneto puslapių.

1. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO SĄVOKA

Sveikatos draudimo įstatymas nustato sveikatos draudimo rūšis bei privalomojo sveikatos draudimo sistemą. Ši sistema apima tiek privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, tiek ir šį draudimą vykdančias institucijas. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymas taip apibrėžia privalomąjį sveikatos draudimą: “Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą”1.

2. INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ

1996 metų gegužės mėnesį Seimas priėmė Sveikatos draudimo įstatymą. Pagal šį įstatymą nuo 1997 metų sausio 1 dienos pradėta įgyvendinti įstatyminė sveikatos draudimo schema. Atsakomybė už sveikatos priežiūros įstaigų paprastąsias išlaidas, kuri iki tol gulė ant Sveikatos apsaugos ministerijos ir vietos savivaldybių, perėjo naujajai institucinei struktūrai.Įstatymu yra numatytos trys privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios institucijos:– Privalomojo sveikatos draudimo taryba; – Valstybinė ligonių kasa; – teritorinės ligonių kasos.

2.1. Privalomojo sveikatos draudimo tarybaTai yra kolegiali patariamoji institucija. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Taryba svarsto privalomojo sveikatos draudimo uždavinius; teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo; teikia siūlymus dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų; suderinusi su Finansų ministerija, tvirtina privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją; kontroliuoja ir analizuoja VLK finansinę ir ekonominę veiklą.

2.2. Valstybinė ligonių kasaValstybinė ligonių kasa administruoja privalomojo sveikatos draudimo sistemą. Valstybinė ligonių kasa atsako už visos sveikatos draudimo sistemos veiklą, vykdo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Ji rengia metodikas, paskirsto pinigus ir kontroliuoja teritorines ligonių kasas, vykdo užpirkimus ir sprendžia dėl rezervo fondo nenumatytiems atvejams panaudojimo. Taip pat kontroliuoja sveikatos priežiūra ar farmacine veikla besiverčiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, kiekį ir kokybę, atlieka finansinę privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę.

2.3. Teritorinės ligonių kasosTeritorines ligonių kasas steigia ir jų nuostatus tvirtina Valstybinė ligonių kasa. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su paslaugų teikėjais atitinkamoje apskrityje; apmoka už suteiktas paslaugas; kontroliuoja paslaugų teikėjų darbą; savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir paslaugų kokybės analizę. Teritorinė ligonių kasa išlaikoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

3. DRAUDIMO FINANSINĖ SISTEMA

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas (neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus) privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kurį kasmet tvirtina Vyriausybė Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu.Sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tvarką nustato Sveikatos draudimo įstatymas.

3.1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamosPrivalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos; valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis; institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos; savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos; kitos lėšos (pav., išieškotos lėšos).Be to Seimas gali skirti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jei dėl fondo biudžeto tvirtinimo metu nenumatytų priežasčių padidėja jo išlaidos arba sumažėja pajamos ir dėl to fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio įstatymo nustatytų įpareigojimų.

3.2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos “Didžiąją privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dalį sudaro sveikatos priežiūros įstaigoms, su kuriomis TLK yra sudariusios sutartis, mokamos draudėjų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos bei išlaidų, susijusių su vaistų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimu, kompensavimas draudžiamiesiems”2. Kitas biudžeto išlaidas sudaro sanatorinis-kurortinis gydymas, protezavimas, sveikatos programų finansavimas, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių įstaigų išlaikymas, kompensacijos donorams.

4. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKOS

4.1. Individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų narių įmokosIki 2003 metų sausio 1 dienos individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų nariai mokėdavo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudarydavo 30 procentų apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčių sumos, bet ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais. Nuo 2002 metų sausio 1 dienos tai buvo 15,60 Lt.

Nuo 2003 metų sausio 1 dienos “Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus kas mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio”3.4.2. Įmokos už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartisĮmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka trijų procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis ar narystės pagrindais renkamose institucijose. Priėmus naują Sveikatos draudimo įstatymo redakciją, ši nuostata nepasikeitė.

4.3. Ūkininkai, žemės naudotojai bei asmeninio ūkio naudotojų įmokosTokio pat dydžio įmokos išliko ir ūkininkams bei žemės naudotojams. Jie už save ir už dirbančius ūkyje narius moka po 3,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmeninio ūkio naudotojai už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius šeimos narius moka po 1,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

4.4. Fizinių asmenų, besiverčiančių individualia veikla, mokamos įmokosIki šių metų sausio 1 dienos pagal patentus dirbantys asmenys mokėdavo 30 proecentų tam tikros veiklos patento mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 procentus minimalios mėnesio algos. Advokatai (jų padėjėjai) bei notarai mokėdavo 10 procentų Statistikos departamento skelbiamo praėjusio ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 2002 m. I ketvirtį jis buvo 106,80 Lt., II ketvirtį – 108,70 Lt. Naujoje Sveikatos draudimo įstatymo redakcijoje šie asmenys įvardinti kaip fiziniai asmenys, besiverčiantys individualia veikla. “Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, įskaitant asmenis, gaunančius pajamų už honorarus ir (ar) pagal autorines sutartis, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, sudarančias 30 procentų apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar įstatymų nustatyta tvarka yra sumažintas pajamų (verslo liudijimo) mokestis, ar konkretus fizinis asmuo nuo šio mokesčio atleistas”4.

4.5. Savanoriškai besidraudžiantys asmenysAsmenys, nepriskiriami nė vienai iš šių grupių, “…kas mėnesį moka už save 10 procentų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas”5.

4.6. Įmokos už draudžiamuosius valstybės lėšomisSeimas, kiekvienais metais priimdamas valstybės biudžetą, Vyriausybės teikimu tvirtina į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydį. Iki 2003 metų tai buvo 187,20 Lt.2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas numatė: “Nustatyti, kad 2003 metais valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą yra po 198,2 lito už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį”6.Šios kategorijos įmokų dydžio klausimas sukėlė nemažai diskusijų.Praėjusių metų liepos mėnesį Seimo Sveikatos komitetas inicijavo Sveikatos draudimo įstatymo pataisą, pagal kurią įmoka už valstybės draudžiamus asmenis padidėtų nuo 187 litų iki 310 litų. Sveikatos komitetas motyvavo tuo, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo laukia bankrotas. Komiteto pirmininkė D. Mikutienė teigė: “1998-1999 metais PSDF negavo 120 mln. Lt. Planuotų asignavimų. Ligonių kasų įsiskolinimai už kompensuojamus vaistus siekia 200 mln. Lt. Padidinus neapmokestinamąjį minimumą, fondas praras 115 mln., o įgyvendinus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą – dar 60 mln. Viena sritis gelbėjama kitų sąskaita”7. Komiteto pirmininkė mano, kad Vyriausybė turėtų parengti metodiką, pagal kurią būtų nustatomas įmokos dydis. “D. Mikutienė: Vien tik šiais metais atsirado 200 tūkst. naujų asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis. Tuo tarpu įmoka už vieną asmenį per kelerius metus mažėjo nuo 242 iki 187 litų”8. “Verslo žinių” korespondento V. Žeimanto straipsnyje sakoma, kad tokia pataisa 0,5 procento padidintų fiskalinį deficitą. Finansų ekspertai pabrėžia, kad šį deficitą taip pat didina ir PSDF skolos, kuriam gelbėti būtų skirtos šios lėšos. “… šiai nuostatai įgyvendinti arba turėtų būti mažinamas kitų sričių finansavimas, arba reikėtų skolintis, tuomet fiskalinis deficitas 2003 m. padidėtų 0,5 % BVP, – finansų ministrė D. Grybauskaitė. – vadinasi, nebūtų įvykdyti įsipareigojimai Europos Sąjungai”9. Dėl to gali būti sumažinti valstybės skolinimosi reitingai. Tuo tarpu suteikti geresni reitingai leido gerokai sumažinti valstybės skolinimosi sąnaudą.

5. PASLAUGOS IR IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS DRAUDŽAMIEMS ASMENIMS

Asmenys, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas, laikomi apdraustaisiais nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie pradėjo mokėti šias įmokas. Šie asmenys apdraustaisiais laikomi dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti ar kai jie nustojo mokėti nustatyto dydžio įmokas, jeigu šios įmokos prieš tai be pertraukos buvo mokėtos paskutinius 3 mėnesius.Sveikatos draudimo įstatymas numato, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims kompensuojamos išlaidos kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiesiems asmenims išduodami kompensuojamųjų vaistų pasai. Pagrindinė nuostata skiriant gydymą: jeigu vaistai būtini pacientui – jis privalo juos gauti.Pacientai turi teisę pasirinkti gydytoją bei sveikatos priežiūros įstaigą. Jie turi gauti visą informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, apie savo sveikatą, tyrimo duomenis ir pan. Tiems apdraustiems asmenims, kuriems konsultacijos Lietuvoje bei taikyti gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis gali būti organizuojamas konsultavimas, ištyrimas bei gydymas užsienyje. Sprendimą dėl siuntimo į užsienį gali priimti tik sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija. Siunčiamų pacientų kelionės išlaidas apmoka Valstybinė ligonių kasa. 6. 2002 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO REZULTATAI

Šių metų balandžio 10 dienos Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje buvo konstatuota, kad po ilgokos pertraukos pernai pavyko užtikrinti teigiamus sveikatos apsaugos sistemos finansinės veiklos rodiklius. “2002 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų gauta 19,2 mln. litų daugiau nei buvo planuota. Valstybinė ligonių kasa įvykdė ir praėjusiųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų planą”10. “Pasak Valstybinės ligonių kasos direktoriaus Sauliaus Janonio, po ketverių metų pertraukos pernai pagaliau pavyko užtikrinti teigiamus, visą sveikatos apsaugos sistemą palankiai veikiančius finansinės veiklos rodiklius. Pavyzdžiui, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos priemones vaistinėms pernai buvo numatyta skirti 326 mln. litų, bet faktiškai joms pervesti 409 mln. litų, tai yra – kreditoriniam įsiskolinimui sumažinti iš PSDF biudžeto pajamų papildomai skirta 11 mln. litų ir 72 mln. litų paskolos lėšų. Nuo praėjusiųjų metų gegužės stabilizavosi išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir jos neviršija kiekvienam mėnesiui planuojamų išleisti lėšų”11.

Šimtu procentų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros bei medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos. Pagal pateiktas paraiškas pilnai apmokėtos išlaidos sveikatos programoms. „Tai pasiekti buvo privalu, nors išties nelengva, nes sveikatos apsaugos sistemoje buvo prisikaupę sudėtingų problemų. Teko imtis ryžtingų sprendimų bei priemonių, užtikrinančių tikslingą ir efektyvų finansinių išteklių panaudojimą. Tačiau dėl to visiškai nenukentėjo svarbiausi gyventojų medicininio aptarnavimo interesai. Matome, kad įdėtas triūsas atsipirko, jau galime konstatuoti sveikatos apsaugos finansinę sistemą įgyjant daugiau stabilumo, tuo labiau, kad ir patvirtintas 2003 m. PSDF biudžetas po eilės metų ne mažėja, bet netgi šiek tiek didėja, – teigia VLK direktorius Saulius Janonis”12.

7. POKYČIAI PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO SISTEMOJE

7.1. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimaiNuo 2003 metų sausio 1 dienos pasikeitė kai kurios Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos dėl asmenų, draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu. “Naujojoje Sveikatos draudimo įstatymo redakcijoje numatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis draudžiami ir tie nedirbantys darbingo amžiaus žmonės, kurie turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti. Būtinasis pensijų draudimo stažas – 30 metų”13.Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą draudžiamajam apskaičiuoja ir pažymą nemokamai išduoda Socialinio valstybinio draudimo teritorinis skyrius. Jeigu draudimo stažas mažesnis negu būtinasis, pažyma neišduodama. Turėdamas šią pažymą, asmuo gali atvykti į teritorinę ligonių kasą ar pas jos atstovą savivaldybėje, kad būtų patvirtintas jo draustumas privalomuoju sveikatos draudimu.Nuo šių metų pradžios privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami ir laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų valstybių piliečiai bei asmenys, neturintys mūsų šalies pilietybės, bet teisėtai čia dirbantys. Teisėtai dirbančiais laikomi asmenys, legaliai dirbantys pagal darbo sutartis įmonėse, įstaigose, organizacijose ar užsiimantys savarankiška veikla. Jiems, kaip ir kitiems apdraustiesiems, išduodami Socialinio draudimo pažymėjimai. Draudžiamaisiais valstybės lėšomis laikomi ir nepilnamečiai jų šeimų vaikai.

Kaip jau minėjau, pakeista advokatų, notarų bei dirbančiųjų pagal autorines sutartis sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka. Anksčiau jie, kaip fiziniai asmenys, kiekvieną mėnesį mokėjo 10 procentų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio įmokas. Dabar ši kategorija asmenų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įvardijami kaip fiziniai asmenys, besiverčiantys savarankiška profesine veikla, ir moka 30 procentų apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Pritarta Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įteisinti laikinai gyvenančių ir dirbančių kitų valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės privalomąjį sveikatos draudimą, jei jie turi teisę dirbti Lietuvoje. Taip pat patikslinti kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo lygiai, principai bei tvarka, įvestas 90 proc. kompensavimo lygis. Nustatyta, jog vaistai ir medicinos priemonės 100 procentų bus kompensuojami vaikams ne iki 3 metų, kaip buvo iki šiol, bet iki 7 metų. Be to, 100 proc. bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos ambulatoriniam gydymui bus kompensuojamos vaikams ir I grupės invalidams. Įteisinta nuostata, kad Vyriausybė turės patvirtinti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydžio apmokėjimo tvarką. Patikslintos privalomojo sveikatos draudimo tarybos funkcijos bei teritorinių ligonių kasų stebėtojų tarybų sudarymo principai. Naujai reglamentuota Valstybinės ligonių kasos atskaitomybė, teritorinių ligonių kasų atsiskaitymo su sveikatos priežiūros įstaigomis tvarka ir terminai. Nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa veiks pagal šį įstatymą, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą bei Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinamus nuostatus. Valstybinės ligonių kasos direktorių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skirs ir atleis iš pareigų sveikatos apsaugos ministras.
Už savo veiklą Valstybinė ligonių bus kasa atskaitinga Sveikatos apsaugos ministerijai. Įstatymas numato, kad teritorines ligonių kasas steigs ir jų nuostatus tvirtins Valstybinė ligonių kasa. Teritorinių ligonių kasų skaičių bei jų teritorinės veiklos zonas nustatys Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. Steigiama ne daugiau 5 teritorinių ligonių kasų, vietoj dabar esančių dešimties.

7.2. Išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms didinimas Dėl ekonominių sunkumų išlaidos sveikatos priežiūrai neturi būti mažinamos. “Atsižvelgiant į šalies gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, paslaugų prioritetus bei siekiant efektyviau ir racionaliau naudoti PSDF biudžeto lėšas sveikatos priežiūrai ir už šias lėšas suteikti daugiau ir geresnių paslaugų, 2003 metais planuojama papildomas lėšas skirti ambulatorinei sveikatos priežiūros grandžiai ir skatinti pigesnių ambulatorinių paslaugų teikimą gyventojams”14. Lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms poreikio didėjimui didžiausią įtaką daro naujų brangių technologijų diegimas. Šį procesą lemia Lietuvos rinkos integravimasis į pasaulio rinkas, labai greita medicinos technologijų raida, didėjantis Lietuvos gydytojų profesinių organizacijų aktyvumas, naujausios medicininės literatūros prieinamumo didėjimas dėl besiplečiančio interneto tinklo ir diegiamos telemedicinos praktikos. “Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti 2003 m. skiriama 1331980 tūkst. litų”15.

7.3. Išlaidų kompensuojamiems vaistams didėjimo problemaIšlaidų kompensuojamiesiems vaistams didėjimas – bendra tendencija visose šalyse. Lietuvos gyventojų poreikis gydytis moderniais vaistais nuolatos auga ir iš esmės nenusileidžia Vakarų Europos šalių gyventojų poreikiams. Tai lemia iš Vakarų Europos bei JAV ateinančioms naujoms technologijoms atvira Lietuvos vaistų rinka bei augantis informacijos, skirtos tiek gydytojams, tiek pacientams, srautas. “Lietuvoje šiuo metu įgyvendinta nemažai priemonių, kurios leido sustabdyti išlaidų kompensuojamiesiems vaistams didėjimą ir pradėti grąžinti skolas vaistų tiekėjams: nustatyti lėšų limitai kompensuojamiesiems vaistams, iš kompensuojamų vaistų sąrašų išbraukti nereceptiniai vaistai, šių metų kovą patvirtintas naujas ligų, kurių gydymas kompensuojamas 100 proc., sąrašas, nuo gegužės mėnesio įsigaliojo nauji vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainiai, įvesti ir nuo rugpjūčio 1 dienos kompensuojamieji vaistai išduodami tik pateikus kompensuojamųjų vaistų pasą, kovo mėnesį pradėta derėtis su vaistų gamintojais dėl vaistų kainų sumažinimo (į naująjį kainyną įrašyta nemažai vaistų sumažintomis kainomis). …Visų šių priemonių įgyvendinimo tikslas – padidinti vaistų kompensavimo sistemos efektyvumą, kas leistų augančius gyventojų poreikius tenkinti ribotomis lėšomis. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti 2003 m. skiriama 330000 tūkst. Lt, t.y., palyginti su 2002 m. biudžetu, papildomai skiriama 3631 tūkst. litų ”16.

7.4. Ligonių kasų reorganizavimasNuo šių metų sausio 1 dienos sumažėjo teritorinių ligonių kasų skaičius. Iš veikusių dešimties liko tik penkios: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Taip pertvarkius ligonių kasas pavyks padidinti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų administravimo kokybę, įvedus tarpkasinį atsiskaitymą išvengti problemų, kurios galėjo kilti tarp veikusių dešimties teritorinių ligonių kasų, dar labiau padidinti galimybes pacientams savo noru rinktis gydymo įstaigas, sumažinti valdymo išlaidas. Be to, padidės sveika konkurencija tarp ligonių kasų ir tarp gydymo paslaugas siūlančių bei ilgalaikių finansavimo sutarčių siekiančių gydymo įstaigų. Atsiranda galimybė lengviau ir objektyviau vertinti teritorinių ligonių kasų veiklą, kadangi supanašės jų aptarnaujamų gyventojų skaičius.

7.5. Nauja lėšų paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms tvarkaĮgyvendinama nauja lėšų paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms tvarka. “Nuo šių metų liepos 1 d. teritorinėms ligonių kasoms lėšos stacionarinėms paslaugoms bus skirstomos pagal jų aptarnaujamų regionų gyventojų skaičių.Tokiu būdu bus įgyvendintas vienas pagrindinių sveikatos draudimo principų – „pinigai paskui ligonį“17. Taip pat nustatyti nauji principai, pagal kuriuos teritorinės ligonių kasos disponuos stacionarinėms paslaugoms skirtomis lėšomis. Nuo šiol teritorinės ligonių kasos sudarys sutartis ne tik su savo aptarnaujamo regiono, bet ir kitų regionų ligoninėmis. Už kito regiono gydymo įstaigoje suteiktas paslaugas mokės ligonių kasa, kurios aptarnaujamoje teritorijoje pacientas nuolat gyvena. Tokiu būdu ne tik realizuojama paciento teisė pasirinkti gydymo įstaigą, bet ir skatinama įstaigų konkurencija, atsiranda stimulas kokybiškesnes paslaugas teikti vietoje.Siekiant tolygiai finansuoti šalies gyventojų sveikatos priežiūrą, bus atsižvelgta ne tik į atskirų regionų gyventojų skaičių, bet ir įvertintos stacionarinių paslaugų, suteiktų skirtingo amžiaus (nustatyta 13 amžiaus grupių) bei lyties gyventojams, išlaidos.Pacientų poreikius atitinkantis lėšų paskirstymas ligonių kasoms, nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliosianti naujoji stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarka, spartėjantis ligoninių restruktūrizavimo procesas užtikrins kokybišką stacionarinių paslaugų sektoriaus veiklą.

8. ALTERNATYVA ESAMAI SISTEMAI

Dažniausiai manoma, kad pigiausias yra biudžetinis finansavimas. Tokiu atveju reikia išlaikyti visas skurstančias struktūras ir gydymo įstaigoms įdėti daugybę papildomo darbo finansiniams reikalams tvarkyti. Šiuo metu didžiąją dalį savo laiko gydytojas skiria ne ligoniui apžiūrėti ir išklausyti, bet popieriams pildyti. Tai reiškia, jog bent pusę laiko jis neatlieka savo tiesioginio darbo. Grubiai skaičiuojant, lėšų pačiam gydymui būtų dvigubai daugiau, jei jų pačių administravimas nekainuotų. Ir svarbiausia – nėra kaip šio efektyvumo užfiksuoti. Juk paslaugų turinys ir kokybė su jų finansavimu susieti formaliai ir netiesiogiai, o ne per pacientą, kitaip sakant – pacientas pinigų neatsineša. Todėl biudžetinis finansavimas jam tampa labai brangus. “Plačiausiai pasaulyje paplitusi finansavimo sistema yra sveikatos draudimas. Ne mokesčio dalis pervedama į VLK biudžetą, kas šiandien yra Lietuvoje, bet tikras draudimas, kur draudimo įmonė sudaro su pacientu sutartį dėl paslaugų ir išmokų ribų”18. Pacientas pats moka įmokas savo sveikatos draudimui, o draudimo įmonės konkuruoja tarpusavyje subalansuodamos paslaugų kainą ir kokybę. Todėl draudimo įmonės suinteresuotos padėti gydymo įstaigoms tvarkyti finansinę sveikatos veiklos pusę ir ją laiku kontroliuoti. Kadangi visos grandinės paslaugų kaina atsispindi draudimo kainoje vartotojui, patys draudikai suinteresuoti atpiginti pinigų valdymą, o ne permesti naštą gydytojui.Dažnai nuogąstaujama, kad tik sveiki žmonės galės apsidrausti sveikatos draudimu, o ligotųjų niekas nedraus. Reikėtų svarstyti įvairius būdus, kaip spręsti šią problemą minimaliai įsikišant valstybiniam reguliavimui. Tačiau visada valstybės įsikišimas padarys daug mažiau žalos nei visas sistemos finansavimas remiantis nekonkurenciniais administraciniais principais.

IŠVADOS

Matomi esminiai pokyčiai privalomojo sveikatos draudimo sistemoje.

LITERATŪRA

Teisės aktai1. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios. 2002, Nr. 123 – 5512. .

2. Lietuvos Respublikos 2003 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas // Valstybės žinios. 2002, Nr. 123 – 5529. .3. Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas // Valstybės žinios. 2002, Nr. 124 – 5619.

Kita literatūra1. G. Budvytienė. Prezidentas raginamas vetuoti Sveikatos draudimo įstatymą // “Kauno diena”, 2002 m. liepos 11 d., Nr. 158 (16708). – ISSN 1392-7639.2. J. Čepinskis, D. Raškinis, R. Stankevičius, A. Šernius. Draudimas. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. – Kaunas, 1999. – P. 460. – ISBN 9986-418-12-7.3. Lietuvos statistikos metraštis 2001. Statistikos departamentas prie LRV. – Vilnius, 2001. – P. 636. – ISBN 9986-589-70-3.4. Lietuvos statistikos metraštis 2002. Statistikos departamentas prie LRV. – Vilnius, 2002. – P. 684. – ISBN 9986-589-78-9.5. A. Petrauskas. Sveikata rūpinkis būdamas sveikas // “Sąskaityba”, 2002 m. gegužės mėn., Nr. 5 (141). – ISSN 1392-4834.6. L. Perminienė. Savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos draudimas // “Esu”, 2002 m. birželio mėn., Nr. 12 (257). – ISSN 1392-4974.7. V. Žeimantas. Sveikatos draudimo skolos didina fiskalinį deficitą // “Verslo žinios”. 2002 liepos 8 d., nr. 131 (1275). – ISNN 1392-2807. 8. http://www.lrinka.lt 9. http://www.vlk.lt/MAIN/AKTUALIJOS.htm 10. http://www.vlk.lt/MAIN/INFgyvPAC.htm11. http://www.vlk.lt/MAIN/PRANESIMAI.htm