“Smiltynės perkėlos” strategija

AB “ SMILTYNĖS PERKĖLA” STRATEGIJA

KAUNAS, 2003

TURINYS

1. PEST ANALIZĖ
..........................
............. 3

2. MIKRO APLINKA
..........................
............. 3

3. SSGG (SWOT) ANALIZĖ
..........................
......... 6

4. MISIJA, VIZIJA, PAGRINDINIAI ĮMONĖS TIKSLAI
................... 7

5. STRATEGIJA

..........................

............... 7

1. PEST ANALIZĖ

Socialinė aplinka: socialiniai-demografiniai aplinkai dažniausiai
priskiriami

– Gyventojų skaičius;

– Gyventojų tankumas;

– Amžius;

– Lytis ir t.t

Šiuo atvejų bendrovės veiklai įtakos gali turėti gyventojų tankumas,
nes miesto šiaurinės dalies gyventojai retai naudojasi Smiltinės pliažų
paslaugomis ( važiuoja į Melnragę arba Girulių pliažus ), tačiau tokia
įtaka nežymi, nes tie patys gyventojai lanko Jūrų muziejų Akvariumą,
Delfinariumą, važiuoja į Nidą ar Kaliningradą. Kitų faktorių įtaka yra
nereikšminga.

Ekonominė aplinka: ji taip pat nestipriai įtakoja bendrovės veiklą,
nes Keltų paslaugos yra gyvybiškai svarbios, ypač Neringos miesto
gyventojams, darbuotojams, žuvininkystės ūūkių darbuotojams, todėl bet
kokiomis ekonominėmis sąlygomis paklausa paslaugoms išliks. Be to į
kurortus ir muziejus važiuoja ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir
užsieniečiai, kurių ekonominė gerovė nepriklauso nuo ekonominės padėties
Lietuvoje.

Technologinė aplinka: netiesioginio poveikio aplinkoje technologinė
aplinka labiausiai įtakuoja bendrovės veiklą. Būtent nuo keltų techninės
būklės priklauso bendrovės veiklos efektyvumas. Naujausi bendrovės keltai
yra “Nemunas” ir “Žalgiris” 1987 metų statybos, seniausias “Nida” 1971 metų
statybos (www.keltas.lt) , todėl reikia spręsti naujų arba naudotų, bet
našesnių keltų įsigijimo klausymą, kas reikalauja nemažų investicijų ir
turės didelės įtakos bendrovės veiklos pelningumui.

2. MIKRO APLINKA

Tiekėjai: AB “Smiltynės pperkėlos pagrindiniai tiekėjai yra įmonės
tiekiančios organizacijai kurą, ryšio paslaugas, atsargines medžiagas ir
dalis, spec. rūbus, taip pat atliekančios teritorijos priežiūrą. Kiekvienas
iš minėtų tiekėjų turi tam tikrą įtaką sklandžiam perkėlos darbui. Kuro
kainos kilimas gali įtakuoti perkilimo bilietų kainas, kas tuo pačiu turės
įtakos pa

aslaugos patrauklumui. Atsarginių detalių ar medžiagų nebuvimas
gresia įmonei veiklos nutraukimu dėl techninių gedimų, siekiant apsaugoti
vartotojus. Ryšio paslaugos užtikrina sklandžia visos sistemos veikimą,
veiksmų koordinaciją tarp techninio personalo ir administracijos.
Teritorijos priežiūra ir spec. rūbų buvimas suteikia paslaugai papildomą
patrauklumą.

Tarpininkai: Tai organizacijos atliekančios keltų remonto darbus.
Darbų įkainiai tiesiogiai veikia įmonės sąnaudas, kurios atsispindi įmonės
balanse ir apsprendžia pelno buvimą ar nebuvimą.

Konkurentai: AB “Smiltynės perkėla” ūkinės veiklos zona yra Lietuvos
Respublikos teritorija. Užsienio rinkose bendrovė interesų neturi – reiškia
ir konkurentų kovoje dėl užsienio rinkos nėra. Panaikinus keleivių ir
transporto priemonių neatlygintiną perkėlimą per kuršių marias
pagrindiniais konkurentais tapo smulkių laivelių savininkai, kurie už savo
paslaugas nustatė mažesnius tarifus, kas neigiamai atsiliepė keleivių
srauto atžvilgiu. Tačiau šie laiveliai plukdo tik sezono metu ir neturi
pastovaus grafiko bei pačių laiveliu skaičius taip pat pastoviai kinta.
Svarbu paaminėti, kad transporto priemonių perkėlimo sferoje bendrovė neturi
konkurentų visai.

Klientai: pagrindiniai klientai yra iš Klaipėdos į Kuršių Nerijos
pusiasalį ir atgal vykstantys keleiviai ir transporto priemonės. Klientų-
keleivių įtaka organizacijai yra nežymi ir abipusė, tačiau ji egzistuoja.
Būtent tai, kad dauguma keleivių vasaros sezono metu pasirinko smulkių
laivelių paslaugas keliantis į Smiltynės pusę dėl mažesnių kainų, o atgal
plaukė keltu nemokamai, paskatino bendrovę sugriežtinti bilietų tikrinimo
sistemą, kas pareikalavo t.t investicijų. Taip bendrovė privertė klientus
pasirinkti: arba naudotis visomis kelto paslaugomis, arba tik jų dalimi ir
mokėti už tai brangiau. Nemažai ne

esusipratimų su klientais bendrovei kilo
ir dėl renkamų mokesčių už transporto priemonių kėlimą į Smiltinės pusę,
kai klientai (t.y transporto priemonių savininkai) reikalavo panaikinti
neteisėtai renkamus mokesčius. Tačiau tai reikėtų vertinti kaip valstybės
(šiuo atveju savivaldybės) įtaka bendrovei.

Vyriausybė: didžiausiais bendrovės akcininkas yra valstybė, kuriai
priklauso 97,03% akcijų, be to pagrindinė bendrovės veikla paremta
valstybinių apmokėjimų. Todėl valstybė turi labai didelę įtaką bendrovės
veiklos politikai. Būtent LR Vyriausybės 2002 metų vasario 25 d. nutarimų
kėlimasis per Kuršių marias tapo neatlygintinas. Už kėlimo paslaugas
bendrovei buvo apmokama daugiausia 6 mln. lt, tačiau dėl žymiai padidėjusio
keleivių srauto (ypač vasaros sezono metu) šitų lėšų neužtekdavo ir
bendrovė patirdavo nuostolius. Vėliau neatlygintino kėlimo buvo atsisakyta.
Jau minėtas savivaldybės sprendimas rinkti mokesčius iš transporto
priemonių įvažiuojančių į Smiltynės teritoriją buvo sukėlęs nemažai debatų
ir skandalų, todėl galima pasakyti kad valstybės įtaka bendrovei yra šiuo
atveju stipriausia.

Įmonė. Perkėla įkurta 1945 metais (gegužės 20 d.) kaip karinio upių
laivyno padalinys, turėjęs vykdyti strateginę užduotį – garantuoti
susisiekimą tarp dviejų krantų. Palaipsniui, grįžtant
civiliams gyventojams ir atsigaunant pramonei, Senosios prieplaukos vietoje
susikūrė stipri upių transporto įmonė, kurios paskirtis buvo žymiai
platesnė: gabenti baržomis maisto prekes iš Kauno, plukdyti Nemunu sielius
į Danės upės pakrantėse įsikūrusias medienos apdirbimo įmones, pervežti
keleivius. Upių transporto reikšmė
sumenko ir Senoji Perkėla, įgijusi savarankiško ūkiskaitinio administravimo
statusą, palaipsniui sugrįžo prie pradinės, svarbiausiosios Perkėlos
funkcijos – užtikrinti susisiekimą per Kuršių marias.

Augo pramonė, sparčiai vystėsi turizmas. Lietuvoje, ypač
Kuršių nerijoje, ėmė steigtis n

naujos poilsio bazės, suaktyvėjo statybos
darbai. Natūralu, jog šie procesai žymiai padidino besikeliančio
transporto, krovinių ir keleivių kiekį. Senosios perkėlos darbas ėmė
strigti. Todėl specialiai transporto ir krovinių perkėlimui 1986 metais
buvo atidaryta Naujoji Perkėla.

Smiltynės perkėla” – vienintelė Lietuvos bendrovė, turinti daugiau
nei pusės amžiaus patirtį keleivinio vidaus vandens transporto sferoje.

AB “Smiltynės perkėla”, kaip visiškai
savarankiška įmonė dirba tik nuo 1992 metų. Dabartinės AB “Smiltynės
perkėla” paskirtis išliko ta pati – garantuoti susisiekimą tarp dviejų
krantų per Kuršių marias. Žymiai išaugo besinaudojančių šia paslauga
kiekis, tranzitinio transporto srautai.

Keleivių pervežimas Kuršių Mariomis – išskirtinė
“Smiltynės perkėlos” veikla, kurios profesionaliam lygmenyje daugiau
nevykdo niekas. Visos bendrovės
teritorijos, o ypatingai patys keltai, yra padidinto pavojingumo žmonių
gyvybei zona, todėl keltų įguloms keliami ypatingai griežti reikalavimai,
atliekant savo pareigas darbe. Kiekviena klaida ar aplaidumas gali kainuoti
žmonių sveikatą ar net gyvybę.

Šiuo metu plaukiojantys keltai Naujojoje perkėloje:

1. “Nemunas” – pastatytas 1987 m. (gali gabenti 1215 (76 sėdimos vietos)
keleivių).

2. “Žalgiris” – pastatytas 1987 m. (gali gabenti 1215 (76 sėdimos vietos)
keleivių).

3. “Baltija” – pastatytas 1986 m. (gali gabenti 1215 (76 sėdimos vietos)
keleivių). Senojoje perkėloje:

1.”Nida” – pastatytas 1971 m. (gali gabenti 470 (85 sėdimos vietos)
keleivių).

2. “Kintai” – pastatytas 1977 m. (gali gabenti 477 (85 sėdimos vietos)
keleivių.

3. SSGG (SWOT) ANALIZĖ

|Stipriosios pusės |Silpnosios pusės |
| | |
|AB „Smiltynės perkėla” – vienintelė |AB „Smiltynės perkėla” savo ūkiniai |
|Lietuvos bendrovė, turinti daugiau nei|veiklai naudoja mobilius taršos |
|pusė amžiaus patirtį keleivinio vidaus|šaltinius ir dėl to tenka mokėti |
|transporto priemonių sferoje; |aplinkos taršos mokestį; |
| | |
|Keltų paslaugos gyvybiškai svarbios |Prasti techninė keltų būklė: ke

eltai |
|Neringos miesto gyventojams, |seni, dažnai genda, didėja |
|vykstantiems į Klaipėdą, |atsarginių dalių išlaidos, ir tai |
|klaipėdiečiams, besikeliantiems į |reikalauja nuolatinių investicijų |
|Smiltynę tiek dirbti, tiek pramogauti,|keltų remontui; |
|žuvininkystės ūkių darbuotojams; | |
| | |
|AB „Smiltynės perkėla yra pagrindinis | |
|rinkos dalyvis. Konkurentų šioje |Veiklos apyvartumui didelę įtaką |
|sferoje beveik nėra: |turi sezoniškumas; |
| | |
|teikdama transporto priemonių |Veiklos priklausomumas nuo oro |
|perkėlimo paslaugas, konkurentų neturi|sąlygų; |
|absoliučiai; | |
| |Nuo valstybės finansinių galimybių |
|po bilietų sistemos tikrinimo |ir valstybės įgaliotų institucijų |
|modernizavimo teikiant keleivių |sprendimo priklauso darbų ir |
|perkėlimo paslaugas, smulkių laivelių |paslaugų pokyčiai. |
|savininkų dalyvavimas konkurencinėje | |
|kovoje sumažėjo; | |
| | |
| | |
|moderni bilietų tikrinimo sistema | |
|leidžia efektyviau kontroliuoti | |
|keleivių srautą; | |
| | |
|valstybė kaip pagrindinis bendrovės | |
|akcininkas užtikrina savalaikį darbų | |
|finansavimą; | |
| | |
|kurortų susikoncentravimas užtikrina | |
|pastovų turistų srautą sezono metu. | |
|Galimybės |Grėsmės |
| | |
|Investicijos į našesnių keltų |Tilto pastatymas į Kuršių Neriją |
|įsigyjimą sumažintų eksploatacines |gali sąlygoti rinkos sumažėjimą; |
|išlaidas: sumažėtų vieno reiso trukmė,| |
|padidėtų pervežamų automobilių ir |Galimas lėšų trūkumas modernizuojant|
|keleivių skaičius; |bei atnaujinant keltus; |
| | |
| | |
|Galimybė išplėsti teikiamų paslaugų |Didėjant paslaugų paklausai ir esant|
|paketą (maršrutas iki delfinariumo, |minimaliam finansavimui yra tikimybė|
|iškylos į atvirą jūrą); |neaprūpinti visų vartotojų; |
| | |
|Prieplaukos Smiltynės pusėje |Kuro, medžiagų kainų, darbo |
|rekonstrukcija leistų švartuotis |užmokesčių augimas sąlygoja veiklos|
|keliems keltams vienu metu, kas |kaštų augimą; |
|palengvintų keltų darbą piko | |
|valandomis. | |
| | |

4. MISIJA, VIZIJA, PAGRINDINIAI ĮMONĖS TIKSLAI

Misija: AB “Smiltynės perkėla” įsteigta Lietuvos Respublikos
Susisiekimo ministerijos užtikrinti saugų ir savalaikį transporto priemonių
ir keleivių perkėlimą per Kuršių marias.

Vizija: tobulėti ir išlikti lyderiu trransporto priemonių ir kelivių
perkelime per Kuršių marias.

Tikslai:

▪ Laiku vykdyti transporto priemonių bei keleivių perkilimą;

▪ Tinkamai paruošti keltus bei ekipažus, kad galima būtų per metus atlikti

maksimalų reisų skaičių;

▪ Atlikti keltų pertvarkymo darbus, siekiant užtikrinti saugų keleivių ir

transporto priemonių perkilimą keltais:

▪ Įsigyti našesnius keltus.

5. STRATEGIJA

AB “ SMILTINĖS PERKĖLA” ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Įmonėje uždaviniai ir veikla yra grupuojami į atskirus vienetus
(padalinius), kiekvienam iš jų yra priskiriama tam tikra funkcija.

AB “Smiltinės perkėla” organizacinė struktūra parodyta schemoje:
[pic]

Tokios organizacinės struktūros pasirinkimas sąlygotas nedideliu
bendrovės teikiamų paslaugų asortimentu. Specifinis bendrovės požymis yra
tai, kad viena padalinių dalis orientuota į centrinės būstinės sklandžios
veiklos užtikrinimą: buhalterija, personalo inspektorė-referentė, darbo ir
civilinės saugos inžinierius. Kita dalis orientuota į paslaugos tiekimo
organizavimą ir vykdymą: pervežimų tarnyba, laivynas ir energetinis-
mechaninis ūkis.

Kiekvienas iš išvardintų padalinių atlieka tam tikrą funkciją:

1. Buhalterija veda buhalterinę apskaitą, apskaičiuoja ir išmoka

darbuotojų atlyginimus, rengia bendrovės metines finansinės veiklos

ataskaitas.

2. Personalo inspektorė-referentė atlieka personalo skyriaus funkcijas,

t.y. kas susiję su darbuotojų įdarbinimu, atleidimu, paaukštinimu ir

pan.

3. Darbo ir civilinės saugos inžinierius atsakingas už darbuotojų

supažindinimą su darbo saugos instrukcijomis, išduoda darbo saugos

pažymėjimus.

4. Energetinis-mechaninis ūkis: į jo funkcijas įeina techninė keltų

priežiūra, keltų smulkių remonto darbų vykdymas, keltų aprūpinimas

energetiniais ištekliais.

5. Laivynas: jį sudaro laivyno valdymo skyrius (kuriam vadovauja laivyno

kapitonas) ir inžinerinis skyrius (kuriam vadovauja laivyno

inžinierius). Šių skyrių pagrindinė paskirtis – užtikrinti saugų ir

savalaikį keleivių ir transporto pervežimą.

6. Pervežimų tarnyba susideda iš klientų aptarnavimo ir dispečerių

skyrių. Klientų aptarnavimo skyrius atsako už bilietų pardavimą ir

kontrolę, bendro pobūdžio informacijos teikimą klientams, teritorijos

tvarkymą. Dispečerių skyrius atsakingas už ryšio palaikimą tarp kelto

kapitono ir uosto tarnybų, teikia informaciją apie laivų judėjimą

uoste ir pan.

AB “ SMILTINĖS PERKĖLA” VALDYMO STRUKTŪRA.

Valdymo struktūrą bendrovėje reglamentuoja Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII-1835 (2000metų liepos 13 d.).
Pagrindiniai valdymo organai pavaizduoti schemoje:

Visuotinis akcininkų susirinkimas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo
organas. Bendrovės specifinis bruožas yra tai, kad 97,03% akcijų priklauso
valstybei, todėl lemiamą įtaką priimamiems sprendimams turi valstybė.
Eiliniai akcininkų susirinkimai yra šaukiami valdybos kasmet per 4 mėn. nuo
finansinių metų pabaigos. Bet akcininkų nutarimu gali būti sušaukiami ir
neeiliniai susirinkimai.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:

✓ rinkti ir atšaukti valdybos narius;

✓ tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir valdybos pateiktą

bendrovės veiklos ataskaitą;

✓ nustatyti atlyginimo sąlygas valdybos nariams;

✓ priimti nutarimus didinti/mažinti įstatinį kapitalą;

✓ priimti nutarymus dėl rezervų sudarymo, pelno skirstymo;

✓ priima nutarimus ilgalaikio turto disponavimo klausymais.
Valdyba.

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį renka
visuotinis akcininkų susirinkimas 4 metų kadencijai. Valdyba iš savo narių
renka valdybos pirmininką, kuris šiuo metu yra LR Susisiekimo ministerijos,
Kelių ir kelių transporto departamento vyriausias specialistas. Kiti
valdybos nariai yra LR susisiekimo ministerijos įvairių departamentų
nariai. Valdybos pagrindinė funkcija yra kontroliuoti bendrovės ūkinę
veiklą.
Valdyba svarsto ir tvirtina:

✓ bendrovės valdymo struktūrą ir pareigybes;

✓ pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

✓ renka ir atšaukia administracijos vadovą (direktorių);

✓ administracijos vadovo ir jo pavaduotojų atlyginimus, pareiginius

nuostatus;

✓ administracijos vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės ūkinės

veiklos strategiją, finansinę padėtį, valdymo organizavimą;

✓ pritaria administracijos vadovo pasiūlymams, susijusiems su kitų

darbuotojų priėmimu konkurso tvarka;

✓ analizuoja administracijos vadovo pateiktus bendrovės metinės

finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projektus, šiems

projektams pritarus, teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Administracijos vadovas (direktorius).

Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija.
Administracijai vadovauja administracijos vadovas ir jam pavaldus
pavaduotojas.

Administracijos vadovas:

✓ priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro

su jais darbo sutartis;

✓ tvirtina administracijos darbo reglamentą;

✓ valdybos posėdžiuose dalyvauja tik patariamojo balso teise;

✓ atstovauja bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis bei

teisme;

Pagal LR AB įstatymą visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės
pavesti kitiems valdymo organams spręsti jo kompetencijai priklausančių
klausimų. Tačiau turi teisę įpareigoti spręsti bendrovės valdybos ar
administracijos kompetencijai priklausančius klausimus kitiems funkciniams
skyriams.
Funkciniai vadovai.

Padaliniai, kurie yra orientuoti į pačios įmonės aptarnavimą
(buhalterija, personalo inspektorė-referentė, darbo ir civilinės saugos
inžinierius) yra labiau centralizuoti, nes tokių padalinių sprendimai
reikalauja aukščiausios valdžios pritarimo. Kitiems padaliniams suteikiama
daugiau savarankiškumo. Tų padalinių vadovams suteikiama teisė priimti
sprendimus, kurie neviršija jiems suteiktų įgaliojimų. Jie priima
sprendimus, kurie liečia jų kontroliuojamą sritį, taip bendrovėje
pasireiškia decentralizacija.

———————–

FUNKCINIAI VADOVAI

ADMINISTRACIJOS VADOVAS

Ir jo pavaduotojas

VALDYBA

VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

Tarpininkai

Konkurentai

Vyriausybė

Klientai

Technologinė aplinka

Socialinė aplinka

Ekonominė aplinka

AB “Smiltynės perkėla”

Tiekėjai

Leave a Comment