AB “ SMILTYNĖS PERKĖLA” STRATEGIJA
KAUNAS, 2003
……………………………………… 7
1. Pest analizė
Socialinė aplinka: socialiniai-demografiniai aplinkai dažniausiai priskiriami
– Gyventojų skaičius;
– Gyventojų tankumas;
– Amžius;
– Lytis ir t.t
Šiuo atvejų bendrovės veiklai įtakos gali turėti gyventojų tankumas, nes miesto šiaurinės dalies gyventojai retai naudojasi Smiltinės pliažų paslaugomis ( važiuoja į Melnragę arba Girulių pliažus ), tačiau tokia įtaka nežymi, nes tie patys gyventojai lanko Jūrų muziejų Akvariumą,
Delfinariumą, važiuoja į Nidą ar Kaliningradą. Kitų faktorių įtaka yra nereikšminga.
Ekonominė aplinka: ji taip pat nestipriai įtakoja bendrovės veiklą, nes Keltų paslaugos yra gyvybiškai svarbios, ypač Neringos miesto gyventojams, darbuotojams, žuvininkystės ūkių darbuotojams, todėl bet kokiomis ekonominėmis sąlygomis paklausa paslaugoms išliks. Be to į kurortus ir muziejus važiuoja ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir užsieniečiai, kurių ekonominė gerovė nepriklauso nuo ekonominės padėties
Lietuvoje.
Technologinė aplinka: netiesioginio poveikio aplinkoje technologinė aplinka labiausiai įtakuoja bendrovės veiklą. Būtent nuo keltų techninės būklės priklauso bendrovės veiklos efektyvumas. Naujausi bendrovės keltai yra “Nemunas” ir “Žalgiris” 1987 metų statybos, seniausias “Nida” 1971 metų statybos (www.keltas.lt) , todėl reikia spręsti naujų arba naudotų, bet našesnių keltų įsigijimo klausymą, kas reikalauja nemažų investicijų ir turės didelės įtakos bendrovės veiklos pelningumui.
2. Mikro aplinka
Tiekėjai: AB “Smiltynės perkėlos pagrindiniai tiekėjai yra įmonės tiekiančios organizacijai kurą, ryšio paslaugas, atsargines medžiagas ir dalis, spec. rūbus, taip pat atliekančios teritorijos priežiūrą. Kiekvienas iš minėtų tiekėjų turi tam tikrą įtaką sklandžiam perkėlos darbui. Kuro kainos kilimas gali įtakuoti perkilimo bilietų kainas, kas tuo pačiu turės įtakos paslaugos patrauklumui. Atsarginių detalių ar medžiagų nebuvimas gresia įmonei veiklos nutraukimu dėl techninių gedimų, siekiant apsaugoti vartotojus. Ryšio paslaugos užtikrina sklandžia visos sistemos veikimą, veiksmų koordinaciją tarp techninio personalo ir administracijos.
Teritorijos priežiūra ir spec. rūbų buvimas suteikia paslaugai papildomą patrauklumą.
Tarpininkai: Tai organizacijos atliekančios keltų remonto darbus.
Darbų įkainiai tiesiogiai veikia įmonės sąnaudas, kurios atsispindi įmonės balanse ir apsprendžia pelno buvimą ar nebuvimą.
Konkurentai: AB “Smiltynės perkėla” ūkinės veiklos zona yra Lietuvos
Respublikos teritorija. Užsienio rinkose bendrovė interesų neturi – reiškia ir konkurentų kovoje dėl užsienio rinkos nėra. Panaikinus keleivių ir transporto priemonių neatlygintiną perkėlimą per kuršių marias pagrindiniais konkurentais tapo smulkių laivelių savininkai, kurie už savo paslaugas nustatė mažesnius tarifus, kas neigiamai atsiliepė keleivių srauto atžvilgiu. Tačiau šie laiveliai plukdo tik sezono metu ir neturi pastovaus grafiko bei pačių laiveliu skaičius taip pat pastoviai kinta.
Svarbu paminėti, kad transporto priemonių perkėlimo sferoje bendrovė neturi konkurentų visai.
Klientai: pagrindiniai klientai yra iš Klaipėdos į Kuršių Nerijos pusiasalį ir atgal vykstantys keleiviai ir transporto priemonės. Klientų-
keleivių įtaka organizacijai yra nežymi ir abipusė, tačiau ji egzistuoja.
Būtent tai, kad dauguma keleivių vasaros sezono metu pasirinko smulkių laivelių paslaugas keliantis į Smiltynės pusę dėl mažesnių kainų, o atgal plaukė keltu nemokamai, paskatino bendrovę sugriežtinti bilietų tikrinimo sistemą, kas pareikalavo t.t investicijų. Taip bendrovė privertė klientus pasirinkti: arba naudotis visomis kelto paslaugomis, arba tik jų dalimi ir mokėti už tai brangiau. Nemažai nesusipratimų su klientais bendrovei kilo ir dėl renkamų mokesčių už transporto priemonių kėlimą į Smiltinės pusę, kai klientai (t.y transporto priemonių savininkai) reikalavo panaikinti neteisėtai renkamus mokesčius. Tačiau tai reikėtų vertinti kaip valstybės (šiuo atveju savivaldybės) įtaka bendrovei.
Vyriausybė: didžiausiais bendrovės akcininkas yra valstybė, kuriai priklauso 97,03% akcijų, be to pagrindinė bendrovės veikla paremta valstybinių apmokėjimų. Todėl valstybė turi labai didelę įtaką bendrovės veiklos politikai. Būtent LR Vyriausybės 2002 metų vasario 25 d. nutarimų kėlimasis per Kuršių marias tapo neatlygintinas. Už kėlimo paslaugas bendrovei buvo apmokama daugiausia 6 mln. lt, tačiau dėl žymiai padidėjusio keleivių srauto (ypač vasaros sezono metu) šitų lėšų neužtekdavo ir bendrovė patirdavo nuostolius. Vėliau neatlygintino kėlimo buvo atsisakyta.
Jau minėtas savivaldybės sprendimas rinkti mokesčius iš transporto priemonių įvažiuojančių į Smiltynės teritoriją buvo sukėlęs nemažai debatų ir skandalų, todėl galima pasakyti kad valstybės įtaka bendrovei yra šiuo atveju stipriausia.
Įmonė. Perkėla įkurta 1945 metais (gegužės 20 d.) kaip karinio upių laivyno padalinys, turėjęs vykdyti strateginę užduotį – garantuoti susisiekimą tarp dviejų krantų. Palaipsniui, grįžtant civiliams gyventojams ir atsigaunant pramonei, Senosios prieplaukos vietoje susikūrė stipri upių transporto įmonė, kurios paskirtis buvo žymiai platesnė: gabenti baržomis maisto prekes iš Kauno, plukdyti Nemunu sielius į Danės upės pakrantėse įsikūrusias medienos apdirbimo įmones, pervežti keleivius. Upių transporto reikšmė sumenko ir Senoji Perkėla, įgijusi savarankiško ūkiskaitinio administravimo statusą, palaipsniui sugrįžo prie pradinės, svarbiausiosios Perkėlos funkcijos – užtikrinti susisiekimą per Kuršių marias.
Augo pramonė, sparčiai vystėsi turizmas. Lietuvoje, ypač
Kuršių nerijoje, ėmė steigtis naujos poilsio bazės, suaktyvėjo statybos darbai. Natūralu, jog šie procesai žymiai padidino besikeliančio transporto, krovinių ir keleivių kiekį. Senosios perkėlos darbas ėmė strigti. Todėl specialiai transporto ir krovinių perkėlimui 1986 metais buvo atidaryta Naujoji Perkėla.
Smiltynės perkėla” – vienintelė Lietuvos bendrovė, turinti daugiau nei pusės amžiaus patirtį keleivinio vidaus vandens transporto sferoje.
AB „Smiltynės perkėla”, kaip visiškai savarankiška įmonė dirba tik nuo 1992 metų. Dabartinės AB „Smiltynės perkėla” paskirtis išliko ta pati – garantuoti susisiekimą tarp dviejų krantų per Kuršių marias. Žymiai išaugo besinaudojančių šia paslauga kiekis, tranzitinio transporto srautai.
Keleivių pervežimas Kuršių Mariomis – išskirtinė
„Smiltynės perkėlos” veikla, kurios profesionaliam lygmenyje daugiau nevykdo niekas. Visos bendrovės teritorijos, o ypatingai patys keltai, yra padidinto pavojingumo žmonių gyvybei zona, todėl keltų įguloms keliami ypatingai griežti reikalavimai, atliekant savo pareigas darbe. Kiekviena klaida ar aplaidumas gali kainuoti žmonių sveikatą ar net gyvybę.
Šiuo metu plaukiojantys keltai Naujojoje perkėloje:
1. „Nemunas” – pastatytas 1987 m. (gali gabenti 1215 (76 sėdimos vietos)
keleivių).
2. „Žalgiris” – pastatytas 1987 m. (gali gabenti 1215 (76 sėdimos vietos)
keleivių).
3. „Baltija” – pastatytas 1986 m. (gali gabenti 1215 (76 sėdimos vietos)
keleivių). Senojoje perkėloje:
1.”Nida” – pastatytas 1971 m. (gali gabenti 470 (85 sėdimos vietos)
keleivių).
2. „Kintai” – pastatytas 1977 m. (gali gabenti 477 (85 sėdimos vietos)
keleivių.
3. Ssgg (swot) analizė
|Stipriosios pusės |Silpnosios pusės |
|AB „Smiltynės perkėla” – vienintelė |AB „Smiltynės perkėla” savo ūkiniai |
|Lietuvos bendrovė, turinti daugiau nei|veiklai naudoja mobilius taršos |
|pusė amžiaus patirtį keleivinio vidaus|šaltinius ir dėl to tenka mokėti |
|transporto priemonių sferoje; |aplinkos taršos mokestį; |
|Keltų paslaugos gyvybiškai svarbios |Prasti techninė keltų būklė: keltai |
|Neringos miesto gyventojams, |seni, dažnai genda, didėja |
|vykstantiems į Klaipėdą, |atsarginių dalių išlaidos, ir tai |
|klaipėdiečiams, besikeliantiems į |reikalauja nuolatinių investicijų |
|Smiltynę tiek dirbti, tiek pramogauti,|keltų remontui; |
|žuvininkystės ūkių darbuotojams; | |
|AB „Smiltynės perkėla yra pagrindinis | |
|rinkos dalyvis. Konkurentų šioje |Veiklos apyvartumui didelę įtaką |
|sferoje beveik nėra: |turi sezoniškumas; |
|teikdama transporto priemonių |Veiklos priklausomumas nuo oro |
|perkėlimo paslaugas, konkurentų neturi|sąlygų; |
|absoliučiai; | |
| |Nuo valstybės finansinių galimybių |
|po bilietų sistemos tikrinimo |ir valstybės įgaliotų institucijų |
|modernizavimo teikiant keleivių |sprendimo priklauso darbų ir |
|perkėlimo paslaugas, smulkių laivelių |paslaugų pokyčiai. |
|savininkų dalyvavimas konkurencinėje | |
|kovoje sumažėjo; | |
|moderni bilietų tikrinimo sistema | |
|leidžia efektyviau kontroliuoti | |
|keleivių srautą; | |
|valstybė kaip pagrindinis bendrovės | |
|akcininkas užtikrina savalaikį darbų | |
|finansavimą; | |
|kurortų susikoncentravimas užtikrina | |
|pastovų turistų srautą sezono metu. | |
|Galimybės |Grėsmės |
|Investicijos į našesnių keltų |Tilto pastatymas į Kuršių Neriją |
|įsigyjimą sumažintų eksploatacines |gali sąlygoti rinkos sumažėjimą; |
|išlaidas: sumažėtų vieno reiso trukmė,| |
|padidėtų pervežamų automobilių ir |Galimas lėšų trūkumas modernizuojant|
|keleivių skaičius; |bei atnaujinant keltus; |
|Galimybė išplėsti teikiamų paslaugų |Didėjant paslaugų paklausai ir esant|
|paketą (maršrutas iki delfinariumo, |minimaliam finansavimui yra tikimybė|
|iškylos į atvirą jūrą); |neaprūpinti visų vartotojų; |
|Prieplaukos Smiltynės pusėje |Kuro, medžiagų kainų, darbo |
|rekonstrukcija leistų švartuotis |užmokesčių augimas sąlygoja veiklos|
|keliems keltams vienu metu, kas |kaštų augimą; |
|palengvintų keltų darbą piko | |
|valandomis. | |
4. Misija, vizija, pagrindiniai įmonės tikslai
Misija: AB “Smiltynės perkėla” įsteigta Lietuvos Respublikos
Susisiekimo ministerijos užtikrinti saugų ir savalaikį transporto priemonių ir keleivių perkėlimą per Kuršių marias.
Vizija: tobulėti ir išlikti lyderiu trransporto priemonių ir kelivių perkelime per Kuršių marias.
Tikslai:
▪ Laiku vykdyti transporto priemonių bei keleivių perkilimą;
▪ Tinkamai paruošti keltus bei ekipažus, kad galima būtų per metus atlikti maksimalų reisų skaičių;
▪ Atlikti keltų pertvarkymo darbus, siekiant užtikrinti saugų keleivių ir transporto priemonių perkilimą keltais:
▪ Įsigyti našesnius keltus.
5. Strategija
AB “ SMILTINĖS PERKĖLA” ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
Įmonėje uždaviniai ir veikla yra grupuojami į atskirus vienetus (padalinius), kiekvienam iš jų yra priskiriama tam tikra funkcija.
AB “Smiltinės perkėla” organizacinė struktūra parodyta schemoje:
[pic]
Tokios organizacinės struktūros pasirinkimas sąlygotas nedideliu bendrovės teikiamų paslaugų asortimentu. Specifinis bendrovės požymis yra tai, kad viena padalinių dalis orientuota į centrinės būstinės sklandžios veiklos užtikrinimą: buhalterija, personalo inspektorė-referentė, darbo ir civilinės saugos inžinierius. Kita dalis orientuota į paslaugos tiekimo organizavimą ir vykdymą: pervežimų tarnyba, laivynas ir energetinis-
mechaninis ūkis.
Kiekvienas iš išvardintų padalinių atlieka tam tikrą funkciją:
1. Buhalterija veda buhalterinę apskaitą, apskaičiuoja ir išmoka darbuotojų atlyginimus, rengia bendrovės metines finansinės veiklos ataskaitas.
2. Personalo inspektorė-referentė atlieka personalo skyriaus funkcijas, t.y. kas susiję su darbuotojų įdarbinimu, atleidimu, paaukštinimu ir pan.
3. Darbo ir civilinės saugos inžinierius atsakingas už darbuotojų supažindinimą su darbo saugos instrukcijomis, išduoda darbo saugos pažymėjimus.
4. Energetinis-mechaninis ūkis: į jo funkcijas įeina techninė keltų priežiūra, keltų smulkių remonto darbų vykdymas, keltų aprūpinimas energetiniais ištekliais.
5. Laivynas: jį sudaro laivyno valdymo skyrius (kuriam vadovauja laivyno kapitonas) ir inžinerinis skyrius (kuriam vadovauja laivyno inžinierius). Šių skyrių pagrindinė paskirtis – užtikrinti saugų ir savalaikį keleivių ir transporto pervežimą.
6. Pervežimų tarnyba susideda iš klientų aptarnavimo ir dispečerių skyrių. Klientų aptarnavimo skyrius atsako už bilietų pardavimą ir kontrolę, bendro pobūdžio informacijos teikimą klientams, teritorijos tvarkymą. Dispečerių skyrius atsakingas už ryšio palaikimą tarp kelto kapitono ir uosto tarnybų, teikia informaciją apie laivų judėjimą uoste ir pan.
AB “ SMILTINĖS PERKĖLA” VALDYMO STRUKTŪRA.
Valdymo struktūrą bendrovėje reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII-1835 (2000metų liepos 13 d.).
Pagrindiniai valdymo organai pavaizduoti schemoje:
Visuotinis akcininkų susirinkimas.
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Bendrovės specifinis bruožas yra tai, kad 97,03% akcijų priklauso valstybei, todėl lemiamą įtaką priimamiems sprendimams turi valstybė.
Eiliniai akcininkų susirinkimai yra šaukiami valdybos kasmet per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Bet akcininkų nutarimu gali būti sušaukiami ir neeiliniai susirinkimai.
Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:
✓ rinkti ir atšaukti valdybos narius;
✓ tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir valdybos pateiktą bendrovės veiklos ataskaitą;
✓ nustatyti atlyginimo sąlygas valdybos nariams;
✓ priimti nutarimus didinti/mažinti įstatinį kapitalą;
✓ priimti nutarymus dėl rezervų sudarymo, pelno skirstymo;
✓ priima nutarimus ilgalaikio turto disponavimo klausymais.
Valdyba.
Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį renka visuotinis akcininkų susirinkimas 4 metų kadencijai. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką, kuris šiuo metu yra LR Susisiekimo ministerijos,
Kelių ir kelių transporto departamento vyriausias specialistas. Kiti valdybos nariai yra LR susisiekimo ministerijos įvairių departamentų nariai. Valdybos pagrindinė funkcija yra kontroliuoti bendrovės ūkinę veiklą.
Valdyba svarsto ir tvirtina:
✓ bendrovės valdymo struktūrą ir pareigybes;
✓ pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
✓ renka ir atšaukia administracijos vadovą (direktorių);
✓ administracijos vadovo ir jo pavaduotojų atlyginimus, pareiginius nuostatus;
✓ administracijos vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės ūkinės veiklos strategiją, finansinę padėtį, valdymo organizavimą;
✓ pritaria administracijos vadovo pasiūlymams, susijusiems su kitų darbuotojų priėmimu konkurso tvarka;
✓ analizuoja administracijos vadovo pateiktus bendrovės metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projektus, šiems projektams pritarus, teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Administracijos vadovas (direktorius).
Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija.
Administracijai vadovauja administracijos vadovas ir jam pavaldus pavaduotojas.
Administracijos vadovas:
✓ priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis;
✓ tvirtina administracijos darbo reglamentą;
✓ valdybos posėdžiuose dalyvauja tik patariamojo balso teise;
✓ atstovauja bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis bei teisme;
Pagal LR AB įstatymą visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems valdymo organams spręsti jo kompetencijai priklausančių klausimų. Tačiau turi teisę įpareigoti spręsti bendrovės valdybos ar administracijos kompetencijai priklausančius klausimus kitiems funkciniams skyriams.
Funkciniai vadovai.
Padaliniai, kurie yra orientuoti į pačios įmonės aptarnavimą (buhalterija, personalo inspektorė-referentė, darbo ir civilinės saugos inžinierius) yra labiau centralizuoti, nes tokių padalinių sprendimai reikalauja aukščiausios valdžios pritarimo. Kitiems padaliniams suteikiama daugiau savarankiškumo. Tų padalinių vadovams suteikiama teisė priimti sprendimus, kurie neviršija jiems suteiktų įgaliojimų. Jie priima sprendimus, kurie liečia jų kontroliuojamą sritį, taip bendrovėje pasireiškia decentralizacija.
FUNKCINIAI VADOVAI
ADMINISTRACIJOS VADOVAS
Ir jo pavaduotojas
VALDYBA
VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS
Tarpininkai
Konkurentai
Vyriausybė
Klientai
Technologinė aplinka
Socialinė aplinka
Ekonominė aplinka
AB “Smiltynės perkėla”
Tiekėjai