Interjeras (pranc. Interieur – vidinis) – architektūriškai ir meniškai apipavidalinta vidinė pastato erdvė. Kitaip tariant interjeras – tai vizualiai apribota, žmogaus sukurta dirbtinė erdvė, sudaranti sąlygas gyventi ir įvairiems fiziniams bei dvasiniams poreikiams patenkinti.
Architektūrinis projektavimas – tai kompleksinis išorinio tūrio ir jo vidinės erdvės organizavimas. Kai žvelgiame į kokį nors pastatą, jį suvokiame kaip išorinės formos ir vidinio turinio – interjero erdvių –
darną. Interjeras yra sistema, priklausanti nuo tokių veiksnių kaip funkcionalumas, klimatinės statybos vietos sąlygos,pastato orientacija pagal pasaulio šalis, regiono kultūrinės ir statybinės tradicijos, aplinkos sąlygos (miestas, užmiestis, reljefas).
Taigi interjeras – plati ir nevienareikšmiška sąvoka. Interjeras gali sukelti žmogui nepaprastai stiprias ir įvairias reakcijas. Jos gali būti teigiamos, ir neigiamos. Suprantama, jei pusvalandį pabūsime kokioje nemaloniai nuteikiančioje aplinkoje, nieko blogo nenutiks, – gal tik trumpam suges nuotaika, tačiau ilgalaikis tokio interjero poveikis akivaizdus.
Sistema – planingas, taisyklingas išdėstymas, sutvarkymas, organizacija.
Kaip ir bet kuri sistema, tinkamai suprojektuotas interjeras pasižymi tam tikromis savybėmis:
• Vientisumu, kuriuo pagrįstas visų sudedamųjų daliu funkcionavimas;
• Dideliu elementų, turinčių skirtingas funkcijas, skaičiumi;
• Hierarchiška struktūra;
• Organiškais elementų tarpusavio ryšiais.
Bet kurį interjerą galima nagrinėti kaip sudėtingą, valdomą sistemą todėl, kad jį sudarantys elementai tarpusavyje susiję ir hierarchiškai priklauso vienas nuo kito.
Interjero elementais laikoma:
• Erdvę ribojančios plokštumos;
• Įėjimo angos;
• Dirbtinės ir natūralios šviesos šaltiniai;
• Baldai ir įrengimai;
• Taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai;
• Gyvosios gamtos elementai (želdiniai, gėlės ir kt.)
Visus interjero elementus žmogus suvokia ne atskirai, o kaip vieną visuma. Tuo pasireiškia interjero sistemiškumas.
Pagrindinė interjero funkcija – tenkinti įvairias žmogaus reikmes.
Todėl architekto ir interjero dizainerio darbas labai svarbus.
Projektuojant interjerą reikia atkreipti dėmesį į gamtines, klimatines sąlygas, žmogaus antropometrinius duomenis, jo veiklos ergonominius dėsningumus.
Dar skiriamas visuomeninis ir individualus interjeras.
Visuomeniniai interjerai gali būti labai įvairūs. Juk visuomeninių įstaigų yra labai įvairių (bankai, poliklinikos, kirpyklos, paštas, parduotuvės, stotys, kavinės, teatrai ir t.t.). Kiekvienas visuomeninis interjeras skirtas daugybei žmonių. Dažnai visuomeninis interjeras nėra kaip nors ypatingai projektuojamas. Įspūdingesni būna atskirų pastatų bei tų įstaigų interjerai, kur žmonės ateina praleisti laisvalaikio.
Individualus interjeras yra projektuojamas pagal žmogų ar žmones, kurie tam būste gyvens. Tai jau įspūdingesnis interjeras nei visuomeninis.
Jis yra pagal konkrečiai kokio nors žmogaus poreikius ir norus, nes jis tam savo būste gyvens ir nuo interjero daug kas priklauso.