TURINYS
Įvadas 31. Įmonės charakteristika 42. Įmonės organizacinė valdymo struktūra 73. Darbo pasidalijimas ir kooperavimas 134. Organizacinė aplinka 174.1. Vidinė aplinka 174.2. Tiesioginio ir netiesioginio poveikio išorinės aplinkos veiksniai 205. Organizacijos socialinė atsakomybė 246. Planavimas ir strateginis valdymas 267. Įmonės misija ir vizija 288. Organizavimas 309. Kontrolė 3110. Vadovavimas 3311. Organizacijos kultūra 36Išvados 38Literatūros sąrašas 39
ĮVADAS
Santariškės – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, Verkių seniūnijoje. Garsėja viena iš didžiausių ligoninių Lietuvoje. Pirmasis naujosios Respublikinės klinikinės ligoninės skyrius pradėjo veikti 1980 metų lapkričio mėnesį Terapijos korpuse. 1990 metų gruodžio mėnesį ligoninė reorganizuota į Vilniaus universiteto ligoninės SANTARIŠKIŲ KLINIKAS.VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikos – viena didžiausių Lietuvos ligoninių, kurioje teikiamų paslaugų spektras labai platus – nuo pirminės asmens sveikatos priežiūros iki aukščiausio lygio specializuotų paslaugų. Ligoninės, kurios dalininkai yra Vilniaus universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija, veikla apima praktinę bei mokslo mediciną, studentų, rezidentų mokymą ir gydytojų tobulinimą. Tai ligoninė, teikianti efektyvias, saugias, šiuolaikinio medicinos mokslo ir etikos reikalavimus atitinkančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas visos šalies gyventojams, diegianti kokybės vadybos sistemą, nuolat gerinanti teikiamų paslaugų kokybę ir atsižvelgianti į ligonių poreikius ir pageidavimus.Atsižvelgus į šią mano pateiktą pirminę informaciją, galiu teigti, jog Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikas pasirinkau savo darbo tema, todėl, kad jos teikia visokeriopą pagalbą Lietuvos žmonėms skirdami visą savo dėmesį ir jėgas pacientams. Kadangi: „Sveikata yra pats brangiausias žmonių turtas“, todėl aš savo darbe bandysiu analizuoti pačią didžiausią Lietuvoje valstybinę įstaigą atliekančią svarbias mūsų šalies žmonėms funkcijas.Darbo tikslas: išanalizuoti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų esamą būklę, su ją susijusius veiksnius bei paramą teikiamą iš ES ir kitų valstybių.Darbo uždaviniai: 1. apibendrinti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų charakteristiką;2. išanalizuoti aplinkas supančias ją bei vykdomus strateginius planus;3. Panagrinėti VUL SK viziją ir misiją, neaplenkiant vykdomos kontrolės įstaigoje.
1. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA
Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba teikianti paslaugas techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema.Savivinkai įmonę naudoja savo tikslams, tačiau kartu jie vykdo ir visuomeninę funkciją. Interesų derinimą didele dalimi lemia nuosavybės forma. Nuosavybės formos sąlygoja ne tiek įmonės tisklų sistemą, kiek jų įgyvendinimo būdus. Nesvarbu kokia būtų nuosavybės forma, visur esama ir pelno siekiančių, ir nesiekiančių įmonių, darbe vadovaujamasi efektyvumo kriterijais.Įmonės gali būti grupuojamos pagal vieną ar kelis kriterijus. Vieno tipo įmonėse kur kas lengviau sprendžiamos kai kurios ekonominės ir organizacinės problemos: galimi tipiniai technikos, technologijos, gamybos, darbo organizavimo, finansavimo sprendimai. Kiekvieną įmonę galima priskirti tam tikrai grupei: maža, stambi ar vidutinė įmonė.Galima naudoti ir kur kas sudėtingesnėmis klasifikacijos schemomis, jungiančiomis kelis požymius. Iš dalies prie tokių galima priskirti juridinių įmonės tipų išssiskirstymą. Juridiniai įmonė tipai yra šie: individualiosios (personalinės) įmonės; tikrosios ū kinės bendrijos; akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės; komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos; valstybinės (vietos savivaldybės) įmonės, kurios gali būti valstybinės ir valstybinės akcinės.(1, psl. 8)Mano pasirinkta įmonė yra valstybinė, tai Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikos.Valstybinė įmonė – tai valstybės nuosavybės teise Lietuvos valstybei arba vietos savivaldybei priklausanti, turinti juridinio asmens teises, ribotos atsakomybės įmonė. Šio tipo įmonės skirstomos taip: valstybinės įmonės; valstybinės akcinės įmonės; savivaldybių valstybinės įmonės; savivaldybių valstybinės akcinės įmonės; specialios paskirties valstybinės įmonės; specialios paskirties savivaldybių valstybinės įmonės.(2, psl. 29)Valstybinė įmonė yra tokia, kuri steigia iš valstybės lėšų arba priklauso valstybei ir yra išleidusi akcijų, kurių nominalioji vertė ne didesnė kaip 1/5 įmonės įstatiminio kapitalo.Įstatiminis kapitalas – materialieji pinigai ištekliai, reikalingi įmonės veiklai pradėti, kurios sudaro valstybės skirtas turtas ir pinigai už parduotas akcijas.Valstybinė įmonė, išleidusi akcijas, kurių nominali vertė yra didesnė kaip 1/5 įstatinio įmonės kapitalo, vadinama valstybine akcine įmone. Jos akcijos platinamos viešai arba gali turėti ribotą apyvartos sritį.Dažniausiai valstybinės įmonės kuriamos tam, kad atliktų paslaugas, kurių individualios verslo įmonės, ūkinės bendrijos ar akcinės bendrovės negali arba nenori atlikti.VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikos – viena didžiausių Lietuvos ligoninių, kurioje teikiamų paslaugų spektras labai platus – nuo pirminės asmens sveikatos priežiūros iki aukščiausio lygio specializuotų paslaugų. Ligoninės, kurios dalininkai yra Vilniaus universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija, veikla apima praktinę bei mokslo mediciną, studentų, rezidentų mokymą ir gydytojų tobulinimą.Vilniaus universiteto ligoninė (toliau – VUL) “Santariškių klinikos” – Vilniaus universiteto (toliau – VU) dalinys – yra valstybinė gydymo įstaiga, padedanti VU rengti ir tobulinti medicinos specialistus bei vykdyti mokslo tyrimus.VUL yra juridinis asmuo, turįs savarankišką balansą, atsiskaitomąsias ir valiutines banko sąskaitas, antspaudą ir simboliką.VUL savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymais, VU statutu, VU ir Medicinos fakulteto tarybos nutarimais ir šiais nuostatais. VUL steigėjai bendrosios dalinės (jungtinės) nuosavybės teise yra Sveikatos apsaugos ministerija ir VU. VUL nuostatus tvirtina steigėjai.Kauno medicinos universitetinių klinikų charakteristika:Oficialus įstaigos pavadinimas – Vilniaus universiteto ligoninė “Santariškių klinikos” (VUL SK).Registravimo tvarka: VUL įregistruotas VŠĮ “Registrų centras”.Adresas:Vilniaus universiteto ligoninė “Santariškių klinikosSantariškių g. 2,2021 Vilnius, Įstaigos kodas:9133968Įmonės tipas:Valstybinė įmonė (VŠĮ)
Veiklos sritis:Vilniaus universiteto ligoninė “Santariškių klinikos atlieka šias veiklos sritis gerindamos ir užtikrindamos Lietuvos žmonių sveikatą: VUL Santariškių klinikos – tai daugiaprofilinė medicinos įstaiga, turinti 26 centrus, iš jų 17 – turintys stacionarus, kuriuose teikiamos planinės bei būtinosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos. CHIRURGIJOS PROFILIS: Akių ligų centras (direktorius M.Dr. Rimvydas Ašoklis ), Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras (direktorius Doc. Alis Baublys), Ausų, nosies, gerklės ligų centras (direktorius Doc. Romas Kašinskas), Krūtinės chirurgijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Ričardas Janilionis) , Moters fiziologijos ir patologijos centras (direktorius M.Dr., Doc. Jonas Ališauskas), Nefrologijos centras (direktorius Dr. Marius Miglinas), Urologijos centras (direktorius Habil. Dr., doc. Feliksas Jankevičius), Pilvo chirurgijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Kęstutis Strupas), Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Kęstutis Vitkus), Širdies chirurgijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof., Akad. Vytautas Sirvydis), Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centras (direktorius M. Dr. Gintaris Vilkevičius) TERAPIJOS PROFILIS: Dermatovenerologijos centras (direktorė Doc. Irena Ona Marčiukaitienė), Endokrinologijos centras (direktorius Doc. Vaidotas Urbanavičius), Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras (direktorius Doc. Laimonas Griškevičius), Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Jonas Valantinas), Kardiologijos ir angiologijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Aleksandras Laucevičius), Neurologijos centras (direktorius Doc. Valmantas Budrys), Pulmonologijos ir alergologijos centras (direktorius Doc. Remigijus Nargėla), Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centras (direktorius Doc. Alvydas Juocevičius), Reumatologijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Algirdas Venalis), Šeimos medicinos centras (direktorius M.Dr. Vytautas Kasiulevičius), Vidaus ligų centras (direktorius M.Dr., Doc. Virginijus Šapoka)
DIAGNOSTIKOS PROFILIS: Laboratorinės diagnostikos centras (direktorės Habil. Dr., Prof. Zita Aušrelė Kučinskienė), Medicininės genetikos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Vaidutis Kučinskas), Radiologijos centras (direktorius M.Dr. Algirdas Tamošiūnas) KITI: Informatikos ir plėtros centras (direktorius: Romualdas Jonas Kizlaitis), Konsultacijų poliklinika (vyriausioji specialistė ambulatorinei pagalbai: Jolita Jakutienė)Įmonės vadovai:Generalinis direktorius: Prof. Aleksandras LaucevičiusDirektorė valdymui: Jūratė KarvelienėDirektorius medicinai: Mindaugas PetrulionisDirektorius infrastruktūrai: Vaclovas JurkuvėnasDirektorius plėtrai: Pranas ŠerpytisDirektorė ekonomikai: Aldona GuobienėDirektorė slaugai: Regina NalivaikienėCentro filialo direktorius: Gediminas DegutisLigoninėje dirba: 727 gydytojai, 1102 slaugos specialistai, 694 kitų sričių specialistai. Medicinos pagalbą pacientams teikia 33 habilituoti medicinos daktarai ir 170 mokslo daktarų.
2. ĮMONĖS ORGANIZACINĖ VALDYMO STRUKTŪRA
Literatūroje vadybos ir organizacijų teorijos klausimais prie žodžio „struktūra“ dažnai pridedama daugybė pažyminių: socialinė, demografinė, kvalifikacinė, gamybinė, technologinė, organozacinė, valdymo. Struktūra – tai sistemos sandara ir vidinė aplinka. Organizacija – tai grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą, siekdami bendro tikslo ar tikslų. Organizacijos valdymo struktūra yra sudaroma sąmoningai tam, kad pelngvintų organizacijos narių, atliekančių darbo objekto vertimo darbo produktu proceso dalį, veiklos nukreipimą bendrų tikslų linkme. Organizacijos nariai, valdant jų veiklą, turi būti informuojami ne tik apie tai, ką jie turi padaryti, kokie reikalavimai keliami jų darbo produktui, kodėl jie turi tai daryti, kaip ir kokius jų poreikius tenkins organizacija, jei jie padarys tai, ko iš jų reikalauja vadovai (t.y. kaip jie bus skatinami arba motyvuojami dirbti). Tad organizavimo procesas apima: veiklos struktūrizavimą, funkcijų paskirstymą, atsakomybės ir valdžios suteikimą, taisyklių ir sistemų sukūrimą, priemonių, kurios koordinuotų įvairių darbuotojų grupių veiklą ir kitus išteklius, numatymą. Taigi kiekvienas organizacijo narys, imdamasis naujo darbo, turi gauti pakankamai daug ir įvairios informacijos, kurios parengimas ir paskleidimas reikalingai adresais yra organizacijos valdymu užsiimančių jos narių uždavinys. Yra skiriamos šios organizacinės valdymo struktūros:Tradicinės valdymo struktūros: patriarchalinis valdymo struktūra; linijinė valdymo struktūra; funkcinė valdymo struktūra; štabinė valdymo struktūra.(6, psl. 61)Naujoviška valdymo struktūra: funkcinė-linijinė valdymo struktūra; projektinė valdymo struktūra; matricinė valdymo struktūra; mišri valdymo struktūra; inovacinė struktūra; segmentinė struktūra; tikslinė valdymo struktūra.(12, psl.59)Taip pat yra skiriamos formalios ir neformalios organizacijos struktūros.Formalios organizacijos terminas pirmiausiai apibūdina iš anksto suplanuotą funkcijų struktūrą organizacijos viduje. Organizacija yra formali tuo požiūriu, kad joje viskas suplanuota ir griežtai paskirstytos pareigybės. Tačiau formali organizacija nebūtinai yra nelanksti.Neformali organizacija – tai asmeninių ir socialinių santykių tinklas. Jos veikla nėra griežtai suplanuota, o organizuojama darbuotojams tarpusavyje spontaniškai bendraujant. Grupės lyderio galia priklauso nuo jo asmeninio autoriteto, o ne nuo užimamų pareigų. Grupės narių elgsena remiasi nerašytomis normomis, o ne iš anksto nustatytomis taisyklėmis. Grupė nekontroliuoja savo narių elgsenos pasitelkusi finansines paskatas ar baudas, bet gali taikyti tam tikras sankcijas. Taip neformalioje organizacijoje tenkinami tam tikri individų poreikiai, kurių negali patenkinti formali organizacija.Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose veikiančios gydytojų organizacijos: Lietuvos parenterinės ir eterinės mitybos draugija – Vadovas Gintautas Kėkštas Lietuvos kardiologų draugija – Vadovas Aleksandras Laucevičius Lietuvos dietologų draugija – Vadovas Laisvūnė Petkevičienė Lietuvos laboratorinės medicinos draugija – Vadovas Zita Aušrelė Kučinskienė Lietuvos radiologų asociacija – Vadovas Romualdas Konstantinas Dobrovolskis Lietuvos gastroenterologų draugija – Vadovas Algimantas Irnius Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija – Vadovas Ričardas Janilionis Lietuvos hematologų draugija – Vadovas Artūras Slobinas Lietuvos insulto asociacija – Vadovas Dalius Jatužis Lietuvos endoskoputojų draugija – Vadovas Irena Čepulienė Lietuvos širdies asociacija – Vadovas Pranas Šerpytis, Julita Gladynaitė – Velderbeek Lietuvos dermatovenerologų draugija – Vadovas Genovaitė Stanislava LapinskaitėVilniaus universiteto ligoninės santariškių klinikose veikiančios pacientų organizacijos: Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba – Vadovas Vida Augustinienė Lietuvos artrito asociacija – Vadovas Ona Telyčėnienė Lietuvos astmos klubų asociacija – Vadovas Eglė Kvedaraitė Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“ – Vadovas Ugnė Šakūnienė Lietuvos Dž. Parkinsono draugija – VadovasAlgirdas Vaičiulis Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ – Vadovas Jolita Dvareckienė Nacionalinė glaukomos sąjunga – Vadovas Vytautas Gurauskas Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga – Vadovas Aldona Droseikienė Lietuvos žmonių, sirgusių insultu, jų globėjų ir gydytojų draugija „Šviesa“ – Vadovas Anatolijus Speičys Lietuvos žmonių su negalia sąjunga – Vadovas Rasa Kavaliauskaitė Lietuvos žmonių, sergančių hemofilija asociacija – Vadovas Jonas Pigulevičius Cerebrinio paralyžiaus asociacija – Vadovas Dangirė Dargienė Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių bendrija – Vadovas Dana Migaliova Žvyneline sergančiųjų asociacija – Vadovas Jūratė Balčiūnienė Lietuvos sergančiųjų nervų-raumenų ligomis asociacija – Vadovas Jurgita Goštautaitė „Vilties atgaiva“ sergančiųjų hepatitu „C“ asociacija – Vadovas Teresa Makarevič Nacionalinė donorų asociacija – Vadovas Vijolė Miškinienė Lietuvos invalidų draugija – Vadovas Zita Valaitytė Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija – Vadovas Gražina Jevgrafovienė Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija – Vadovas Daiva Andriulienė Santariškių radijas – Vadovas Vitalija Steponavičiūtė Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija – Vadovas Arminas BartkaitisLietuvoje veikiančios gydytojų organizacijos: Santariškių medicinos įstaigų asociacija – Vadovas Arvydas Laurinavičius Lietuvos perinatalinės medicinos asociacija – Vadovas Arūnas Liubšys Lietuvos spindulinės terapijos sąjunga – Vadovas Vydmantas Atkočius Lietuvos vaikų chirurgų draugija – Vadovas Benjaminas Siaurusaitis Lietuvos ftiziatrų ir pulmonologų draugija – Vadovas Vladislovas Vencevičius Lietuvos pediatrų draugija – Vadovas Vytautas Basys Lietuvos vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos gydytojų draugija – Vadovas Virginija Žilinskaitė Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija – Vadovas Vaidotas Urbonas Lietuvos ultragarsinės diagnostikos specialistų asociacija – Vadovas Narimantas Balčiūnas Lietuvos vaikų nefrologų draugija – Vadovas Vytautas Bačiulis Lietuvos periodontologų draugija – Vadovas Jūratė Žekonienė Lietuvos endodontologų draugija – Vadovas med. m. dr. Vytautė Pečiulienė Lietuvos vaikų odontologų draugija – Vadovas doc. Simona Milčiuvienė Veido ir žandikaulių chirurgų draugija – Vadovas doc. Pranas Tercijonas Lietuvos odontologų ortopedų-ortodontų draugija – Vadovas doc. Antanas Gleižnys Lietuvos bendros praktikos gydytojų stomatologų draugija – Vadovas dr. Edmundas Ratkus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugija – Vadovas Gintas Gražulis Lietuvos hospitalinių infekcijų tyrimų grupė – Vadovas Rolanda Valintėlienė Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos draugija – Vadovas prof. Kęstutis Strupas Lietuvos hipertenzijos specialistų lyga – Vadovas Gediminas Sakalnikas Lietuvos transfuziologų draugija – Vadovas Algimantas Birgiolas Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjunga – Vadovas Marius Urbonas Lietuvos neurochirurgų draugija – Vadovas Juozas Šidiškis Lietuvos akių gydytojų draugija – Vadovas Alvydas Paunksnis Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegija – Vadovas Šarūnas Mačinskas Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija – Vadovas prof. Kazys Ambrozaitis Lietuvos kineziterapeutų draugija – Vadovas Gražina Krutulytė Lietuvos psichiatrų asociacija – Vadovas Emilis Subata Lietuvos veido ir žandikaulių chirurgų draugija – Vadovas Pranas Tercijonas Lietuvos gerontologų ir geriatrų draugija – Vadovas Medardas Čiobotas Lietuvos grupinės psichoterapijos asociacija – Vadovas Eugenijus Laurinaitis Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugija – Vadovas Bernardas Eimaitis Lietuvos mikrobiologų draugija – Vadovas Albinas Lugauskas Lietuvos vaikų neurologų asociacija – Vadovas Nerija Vaičienė Lietuvos plaštakos chirurgijos ir reabilitacijos draugija „Manus Lithunica“ – Vadovas Mindaugas Minderis Lietuvos imunologų draugija – Vadovas Vytas Tamošiūnas Lietuvos psichoanalizės draugija – Vadovas Aurelija Markevičienė Lietuvos fitopatologų draugija – Vadovas Juozas Staniulis Lietuvos apiterapeutų asociacija – Vadovas Algirdas Mykolas Baltukevičius Lietuvos hipnozės asociacija – Vadovas Liudvikas Lazauskas
Lietuvos medicinos studentų asociacija – Vadovas Eimantas Frankonis Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugija – Vadovas Eduardas Razgauskas Lietuvos moterų medikių asociacija – Vadovas Birutė Grinbergienė Lietuvos moterų medikių asociacija – Vadovas Birutė Grinbergienė Lietuvos Respublikos astmos asociacija – Vadovas Algirdas Latauskas Lietuvos medicinos felčerių sąjunga – Vadovas Valerija Statulevičienė Lietuvos psichoterapijos draugija – Vadovas Eugenijus Laurinaitis Ir daugelis kitų.Žemiau pateikiu linijinę – funkcinę Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos vadovavimo struktūrą.
1 pav. Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų linijinė –funkcinė organizacinės valdymo struktūros schema
3. DARBO PASIDALIJIMAS IR KOOPERAVIMAS
Įmonėse ir kitose organizacijose yra dvi pagrindinės darbo pasidalijimo formos: funkcinis ir technologinis pasidalijimas.Funkcinis darbo pasidalijimas suskirsto darbus pagal atliekamų gamybinių funkcijų pobūdį. Funkcija yra darbuotojų veiklos sritis, laikoma savarankiška darbo rūšimi.Pagrindinės funkcijos (pvz., pagrindinės gamybos) gali būti skaidomos dar smulkiau į funkcijas, kurias atlieka atskirų profesijų darbininkai, pavyzdžiui, mašinų gamybos pramonės įmonėse įrengimus prižiūri derintojai, budintys šatkalviai ir elektrikai ir kt.Technologinis darbo pasidalijimas – tai darbų išskyrimas priklausomai nuo jų atlikimo technologijos (pvz., tekinimas, frezavimas, šatkalvystė ir kt.).Darbo pasidalijimas ir kooperavimas yra viena svarbiausių darbo organizavimo sudedamųjų dalių, nes kitos dalys tiesiogiai priklauso nuo darbo pasidalijimo formų. Pavyzdžiui, detalus darbo pasidalijimas nulemia siaurą darbuotojų specializaciją, darbininkų ruošimo principus, darbo vietų įrengimą, darbo metodus ir kt. Nuo funkcinio darbo pasidalijimo formos priklauso darbininkų ruošimo profilis ir kvalifikacija, darbo normavimas, darbo užmokesčio forma ir kt.Žinoma daug pavyzdžių įrodančių, kad darbo pasidalijimas yra viena svarbiausių organizacinių darbo našumo didinimo veiksnių. Didelio darbo pasidalijimo sąlygomis darbininkai greičiau įgauna įgūdžius, atsiranda darbo ritmas, darbo procese naudojamos pastovios darbo priemonės. Be to, didelis darbo pasidalijimas sudaro sąlygas gamybos procesui automatizuoti. Dabar trumapai apie šiuos veiksnius.Esant aukštam darbo pasidalijimui, vartojamos pastovios darbo priemonės. Todėl nereikia dažnai keisti įrankių. Be to, aukšto darbo pasidalijimo sąlygomis vartojami specializuoti įrankiai, kuriais pašalinami kai kurie veiksmai ir sutrumpėja operacija.Vartodamas vis tuos pačius įrankius, darbininkas labai įgunda. Irankius derėtų pritaikyti kiekvienam darbininkui, atsižvelgiant į antripometrinius duomenis, įvertinant jo individuolias savybes. Esant nedaugeliui pastovių įrankių, galima geriau organizuoti darbo vietą, geriau išnaudojamas darbo laikas ir įrengimai.Darbo pasidalijimas yra būtinas gamybos proceso automatizavimo sąlyga, nes sudėtingas operacijas automatizuoti sunku, be to, tai dažnai ir ekonomiškai neapsimoka. Tik paskutiniuoju metu, sukūrus visiškai naujo tipo programinio valdymo įrengimus, ESM, atsiranda galimybė automatizuoti ir sudėtingas mechaninio apdirbimo operacijas, atliekamas gaminant detales nedidelėmis partijomis. Tačiau sudėtingos surinkimo operacijos, reikia manyti, greitai dar nebus automatizuotos. Mechanizuojamos ir automatizuojamos tik nesidėtingos masinės gamybos surinkimo operacijos (pvz., guolių gamyklose).Tačiau detalus darbo pasidalijimas turi nemažų trūkumų ir, peržengus deramas ribas, pasidaro žalingas.Fiziologinė darbo pasidalijimo riba yra tokia darbo pasidalijimo operacijos trukmė, kurią sumažinus, apkraunamos tik kai kurios nedidelės raumenų grupės. Darbas pasidaro labai monotoniškas ir žmogui fiziologiškai kenksmingas. Darbo monotoniškumas matuojamas vienodų operacijų trukme ir pasikartojamo dažnumu. Dirbadamas labai monotonišką darbą, žmogus greitai pavargsta, mažėja jo darbo našumas.Socialoginė darbo pasidalijimo riba yra toks operacijų turtingumas, kurį dėl darbo pasidalijimo sumažinus, darbas praranda kūrybos elementus, pasidaro neįdomus, nepatrauklus.Darbo pasidalijimo socialoginė riba dabar svarbi, ir jos reikšmė vis didės. Į pramonės įmones įsilieja jauni darbininkai, Jų nepatenkina neturtingas, neįdomus, gilesnio mąstymo nereikalaujantis darbas. Populiaresnės tos specialybės, kur darbininkui reikia parodyti daugiau iniciatyvos ir savarankiškumo.Reikia pasirinkti optimalų darbo pasidalijimo variantą.Darbo pasidalijimo optimizavimas – tai darbo turinio optimizavimas. Optimalus darbo pasidalijimas pagal socialinį (asmenybės) kriterijų yra toks, kai darbo turinys atitinka kiekvieno asmens poreikį, kuris savo ruožtu priklauso nuo lyties, amžiaus, psichofiziologinių savybių, išsilavinimo.Darbo pasidalijimą įmonėse optimizuoti pirmiausia padeda profesinis orientavimas.Profesinis orientavimas yra moksliškai pagrįsta poveikio besimokantiems ir įsidarbinantiems formų, metodų ir priemonių sistema, padedanti laiku juos nukreipti į atskiras veiklos sritis ir racionaliai paskirstyti darbi vietas, įvertinant žmonių polinkius, sugebėjimus ir kitas įgimtas individuolias savybes.(1, psl. 322)Darbo pasidalijimas tiesiogiai susijęs su darbo kooperavimu, t.y. įvairių specialybių ir skirtingos kvalifikacijos darbuotojų organizacijose sąveika. Darbo kooperavimo optimizavimas yra atskirų darbuotojų tikslų suderinimas su padalinio ir visos organizacijos tikslais. Optimaliu galima laikyti tikį darbo kooperavimą, kai subjektų tikslai visiškai sutampa. Esant optimaliai pagal asmenybės kriterijų darbo kooperacijai, įmonės tikslai pasiekiami, siekiant individuolių tikslų. Tai būtina tačiau sunkiai pasiekiama įmonės efektyvios veiklos sąlyga.Priartėjus prie optimalaus darbo pasidalijimo pagal socialinį (asmenybės) kriterijų, toliau darbo pasidalijimas ir kooperavimas optimizuojamas pagal ekonominius kriterijus.Skirstant kadrus, svarbu taip konkretizuoti kiekvieno darbuotojo funkcijas, kad kiekvienas jų aiškai žinotų savo pareigas – ką daryti ir kaip atlikti darbą.Tinkamai pasirinkus ir paskirsčius darbuotojus, kiekvienas jų atlieka darbą, atitinkantį žinių ir praktinių įgūdžių lygį: kvalifikuoti darbininkai nedirba nekvalifikuotų darbų. Taip pat darbų sudėtingumas neturi viršyti paties darbininko kvalifikacijos, nes gali pablogėti jų kokybė, darbininkai gali neįvykdyti užduočių, arba gali pasireikšti kiti neigiami reiškiniai.Tinkamų kadrų paskirstymas susijęs su racionaliu darbuotojų skaičiumi kiekviename įmonės padalinyje, nes vienuose padaliniuose gali būti darbuotojų perteklius, o kitose – trūkumas, kai darbuotojų trūksta, darbas gali būti pernelyg intensyvus, tenka dirbti viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis ir kt.Kadrų paskirstymas pramonės įmonėse, pagrįstas optimaliu darbo pasidalijimu ir kooperavimu, yra vienas svarbiausių efektyvios įmonės veiklos rinkos sąlygomis vidinių rezervų.Vilniaus universiteto ligoninė “Santariškių klinikos valdymo struktūros schemoje (1 pav.) galime pastebėti, kad darbas yra padalintas pagal užduotis ir į tris pagrindines kategorijas:1. Darbas su individualiais klientais – ligoninėje per metus vidutiniškai gydoma apie 43 tūkst. pacientų, atliekama per 22 tūkst. įvairaus sudėtingumo operacijų: sudėtingiausios širdies, ragenos, inkstų, kepenų bei giminingų ir negiminingų donorų kaulų čiulpų persodinimo operacijos. VUL Santariškių klinikos – vienintelė Lietuvos gydymo įstaiga, kurioje atliekamos sudėtingiausios vaikų ir naujagimių širdies operacijos. Ligoninė bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio šalių universitetų ligoninėmis, įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis, medicininėmis asociacijomis. Svarbus ligoninės darbo aspektas – aktyvus dalyvavimas Europos struktūrinių fondų remiamuose projektuose. VUL Santariškių klinikos yra daugelio projektų pareiškėjas.2. Darbas su verslo klientais – sulaukia ir tarptautinio pripažinimo bei įvertinimo dėl naujų diagnostinių ir gydymo galimybių, mokslo pasiekimų ir kvalifikuotų specialistų. Vilniaus universiteto ligoninė “Santariškių klinikos profilinės klinikos tampa lygiaverčiais partneriais įgyvendinant tarptautines programas ir bendrus projektus.3. Darbas su informacija ir technologijomis – VUL Santariškių klinikų pasiekimai nebūtų įgyvendinti be mokslo, mokymo ir gydymo praktikos vienovės. VUL Santariškių klinikose diegiamos naujausios informacinės technologijos: skaitmeninė vaizdinė radiologija, elektroninė pacientų ligos istorija, internetinė paciento kortelė, išankstinės elektroninės registracijos sistema ir kt.2004 m. sausio mėn. Vilniaus universitetinė Centro ligoninė buvo prijungta prie VUL SK ir tapo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialu. Taip po 24 metų įvykdytas pirmasis projektas, kuriame buvo numatyta visą Respublikinę Vilniaus klinikinę ligoninę Raudonasis Kryžius perkelti į naujas patalpas.
VUL Santariškių klinikos kartu su kitomis Santariškių medicinos miestelio įstaigomis įsteigė Santariškių medicinos įstaigų asociaciją (SMĮA), kurios tikslas – sukurti ir plėtoti Santariškių medicinos miestelį – pažangių ir lyderiaujančių Lietuvoje sveikatos priežiūros, mokymo ir mokslo įstaigų, tarnaujančių, Vilniaus ir Lietuvos gyventojams kompleksą.Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centrai: akių ligų centras; anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras; ausų, nosies, gerklės ligų centras; šeimos medicinos centras; dermatovenerologijos centras; endokrinologijos centras; reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centras; hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras; hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras; informatikos ir plėtros centras; kardiologijos ir angiologijos centras; kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centras; krūtinės chirurgijos centras; laboratorinės diagnostikos centras; medicininės genetikos centras; nefrologijos centras; neurologijos centras; plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras; pilvo chirurgijos centras; pulmonologijos ir alergologijos centras; reumatologijos centras; radiologijos centras; širdies chirurgijos centras; urologijos centras; vidaus ligų centras. Šių visų išvardintų įstaigų pagrindiniai veiklos tikslai – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas.Bei pagrindinės įstaigų veiklos sritys: organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikti teisę suteikia įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija; dalyvauti rengiant ir tobulinant medicinos ir kitus specialistus; dirbti mokslinį darbą, aprobuoti ir taikyti mokslo laimėjimus medicinos praktikoje; dalyvauti rengiant sveikatos priežiūros teisės aktus ir standartus visiems sveikatos priežiūros lygiams pagal kompetenciją; dalyvauti rengiant, rengti ir vadovauti sveikatos priežiūros programoms pagal savo kompetenciją; vykdyti visuomenės sveikatos priežiūros programas gyventojų sveikatos stiprinimo, sveikatos mokymo ir saugos tikslais pagal sutartis su šios veiklos ir paslaugų užsakovais; vykdyti kitą, įstatymais neuždraustą veiklą.4. ORGANIZACIJOS APLINKA
Skiriamos dvi organizacijos aplinkos – tai išorinė ir vidinė aplinka.Bet kuri įmonė savo veikloje taip pat atsižvelgia tiek į vidinė, tiek į išorinę aplinkas. Organizacijoje svarbus kiekvienas dirbantysis ir kiekvienas pacientas.Tam, kad organizacijos vadovų ir darbuotojų tikslai sutaptų, pirmiausiai yra sukuriamos geros, saugios ir patogios darbo sąlygos t.y. įkuriami modernūs ir erdvūs darbo ir poilsio kabinetai, garantuojamas darbo užmokestis, rūpinamasi darbuotojų sveikata ir poilsiu – organizuojamos įvairios organizacijos darbuotojų šventės bei šventės darbuotojų šeimoms. Tokiais būdais yra pabrėžiamas ne tik dėmesys organizacijos nariams, bet ir sukuriamos palankios sąlygos darbuotojų tarpasmenių santykių vystymuisi. Šiuo metu organizacija yra iš pagrindų sveika ir gerai sutvarkyta ir tai yra didelis privalumas ne tik konkurentų atžvilgiu, bet ir didelė paskata ir palengvinimas darbuotojams bei didesnis klientų pasitikėjimas.
4. 1. Vidinė aplinka
Organizacijos vidinę aplinką sudaro vidiniai kintamieji, garantuojantys sistemos funkcionavimą ir tikslų įgyvendinimą. Pagrindiniai operacinių sistemų vidinės aplinkos kintamieji, kurie turėtų būti nuolatinio organizacijos vadovų dėmesio centre, yra šie: organizacijos tikslai; uždaviniai; technologija; žmonės; struktūra.(5, psl. 33)Joks gaminys nebus pradėtas gaminti, jokia paslauga nebus teikiama, jeigu nebus siekiama kokių nors konkrečių tikslų. Taip elgiasi visos operacinės sitemos (valstybinės institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, įmonės ir kt.). Jos visos kuriamos siekinat konkrečių tikslų ir konkrečioms funkcijoms atlikti. Taigi galima suformuluoti tikslo apibrėžimą:Tikslas – tai rezulatai, kuriuo siekiame: pagaminti gaminį, suteikti paslaugą, įgyti pripažinimą, garantuoti apsaugą ir t.t.Tikslai būna pagrindiniai ir daliniai. Visų gamybinių ir daugelio paslaugas teikiančių organizacijų pagrindinis tikslas – pelnas. Tačiau norint jį pasiekti būtina įgyvendinti dalinius tikslus: pagaminti konkurencingą gaminį, užkariauti dalį rinkos, padidinti darbo našumą ir pan.Be organizacijos tikslų, yra ir jose dirbančių žmonių asmeniniai tikslai, kurie dažnai nesutampa. Šių tikslų nesutapimas yra viena iš svarbiausių organizacijų ar įmonių vadovų sprendžiamų problemų. Nuo jos išsprendimo didele dalimi priklauso organizacijos ar įmonės veiklos efektyvumas, todėl svarbiausieji vadovų uždaviniai yra: tiksliai suformuluoti organizacijos ir jos padalinių tikslus; suderinti padalinių tikslus ir nukreipti juos svarbiausiems organizacijos tikslams realizuoti; suprasti asmeninius organizacijos darbuotojų tikslus ir sudaryti sąlygas jiems įgyvendinti; didinti darbuotojų motyvaciją organizacijos uždaviniams įgyvendinti.(5, psl. 34)Neįmanoma įgyvendinti tiklso, neatlikus nors mažiausio darbo, t.y. neišsprendus vieno ar keletos paprasčiausių uždavinių. Juos didesnių tisklų organizacija siekia, juo daugiau ir įvairaus sudėtingumo uždavinių tenka spręsti. Taigi uždavinį galima paibrėžti taip:Uždavinys – tai darbas, jo dalis ar net keletas darbų (procesų), kuriuos privalo atlikti atitinkamos profesijos ir kvalifikacijos darbuotojas (-jai) arba organizacijos padalinys (-iai) tam tikru būdu ir iš anksto apibrėžtu arba kuo greičiausiu laiku.Šis uždavinio apibrėžimas atskleidžia keturias pagrindines uždavinio charakteristikas: uždavinio atlikimas susijęs su darbo procesu; uždaviniui atlikti reikalinga atitinkama kvalifikacija; uždavinys gali būti atliktas tam tikru būdu ar būdais; uždaviniui atlikti reikia tam tikro laiko.Visus darbus, kuriuos reikia atlikti organizacijoje sprendžiant iškilusius uždavinius, galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: darbus, susijusius su informacija; darbus, susijusius su žaliavomis, medžiagomis, įrankiais, įrenginiais, mašinomis ir pan.; darbus, susijusius su žmonėmis.Apibendrinant galima teigti, kad vadovo pareiga vadovaujantis organizacijos tikslais: išsiaisškinti svarbiausius organizacijos uždavinius; aiškiai juos suformuoti; paskirti jų vykdytojus; kontroliuoti ir reguliuoti jų vykdymą.(5, psl. 35)Daugumai sąvoka technologija asocijuojasi su mokslo pasiekimais, naujais įrengimais, medžiagomis. Vieni tai vadina tik technologijos komponentais, o pačią technologiją supranta kaip procesą, kurio išdavoje žaliava ir medžiagos paverčiamos gaminiu. Antrieji technologiją vadina priemone žaliavai ir medžiagomis paversti norimu gaminiu.Taigi tecnologija galima apibrėžti ,kaip būdas žaliavoms, ar medžiagoms ar informacijai paversti pageidaujamu rezultatu: gaminiu, paslauga, sprendimu.Aiškiai suvokti tikslai, tinkamai suformuluoti uždaviniai ir pasirinktos moderniausios technologijos neužtikrins organizacijos veiklos sėkmės, jeigu nebus sukurti kavlifikuoti darbuotojai. Žmonės – tai grandis, jungianti anksčiau minėtus ir aptartus organizacijos vidaus elementus. Svarbiausias kriterijus, kuriuo vadovaujamasi parenkant žmones, yta jų gebėjimas pagal atitinkamą technologiją atlikti tas ar kitas funkcijas, spręsti organizacijai iškilusius uždavinius.Organizacijos struktūra – logiškai vadybos lygių grandžių, jų tarpusavio ryšių (pavaldumo ir bendravimo), vadovo kontrolės sferos ribų pavaizdavimas grafiškai suprantama forma. Kontrolės sfera – tai labai svarbi organizacinės struktūros charakteristika. Jeigu vadovui pavaldus didelis žmonių skaičius, sakome, kad pasirinkta plati kontrolės sfera ir tai pavaizduojama ploksčia vadybos struktūra. Esant nedideliam vadovo pavaldinių skaičiui, išryškėja vertikalaus darbo pasidalijimo tendencija su daugiakope vadybos struktūra.Organizacinę struktūrą nulemia šie veiksniai: veiklos pobūdis; gamybos ir paslaugų teikimo apimtys; atliekamos funkcijos ir sprendžiamų uždavinių skaičius; gamybos ir paslaugų teikimo technologija; darbo pasidalijimo ir specializacijos lygis; vadybos organizacinis lygis.(5, psl. 40)Organizacinė struktūra bus veiksminga, jeigu visiems struktūroje nurodytiems padaliniams ir pareigoms bus parengti padalinių ir pareiginiai nuostatai. Šie nuostatai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis skirstomas darbas vykdytojams, atliekamas jo vertinimas. Tenka apgailestauti, kad mūsų šalyje dauguma organizacijų vadovų neįvertina dokumentų, kuriuose apibrėžiama padalinio ar pareigybės funkcijos, darbas, teisės, atsiskaitomybė ir atsakomybė, reikšmės.
Išskiriu šiuos Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorių pareigas:Generalinis direktorius: Prof. Aleksandras Laucevičius vadovauja sveikatinimo ir ūkinei veiklai, užtikrina vyriausybės įstatymų nutarimus ir kt. reglamentuotus teisės aktus. Vadovauja įstaigos administracijai ir kitiems išvardintiems direktoriams.Direktorė valdymui: Jūratė Karvelienė vadovauja darbo organizavimui ir organizacijos valdyme. Organizuoja koknkursus padalinių vadovams priimti, darbuotojų pareigybėms nustatyti ir jų vykdymą.Direktorius medicinai: Mindaugas Petrulionis organizuoja organizacijos darbą medicinos reikalais, vykdo medicinos priemonių organizavimą t.y. medicinos pirkimą, pardavimą jos panaudojimą ir kontroliavimą.Direktorius infrastruktūrai: Vaclovas Jurkuvėnas organizuoja projektavimo ir statybos remonto veiklą bei uždavinius. Juos kontroliuoja ir koordinuoja.Direktorius plėtrai: Pranas Šerpytis organizuoja, kontroliuoja vykdo organizacijos institucijų struktūros veiksnius, steigimo plėtros klausymus, ryšius su kitomis organizacijomis.Direktorė ekonomikai: Aldona Guobienė organizuoja gydymo tarnybos, lokalaus audito grupės veiklą. Taip pat gydytojų kontrolės komisijos veiklą.Direktorė slaugai: Regina Nalivaikienė organizuoja darba slaugos darbuotojams, nustato etatus, vykdo ir nustato darbuotojų darbo sutartis.Centro filialo direktorius: Gediminas Degutis organizuoja ir administruoja centro filialo veiklą. Atlieka jų darbo koordinavimą ir kontrolę. Atsakingas už ryšius tarp filialų.4. 2. Tiesioginio ir netiesioginio poveikio išorinės aplinkos veiksniai
Dabartiniu metu neskirti dėmesio organizacijos išorinei aplinkai yra didžiulė vadovo klaida, nes organizacijai tenka prisitaikyti prie pasikeitimų, į juos reaguoti atliekant pakeitimus organizacijos viduje. Daugelis vadybos teoretikų ir praktikų teigia, kad organizacijos išorinė aplinka tampa pagrindiniu vadovams iškylančių problemų šaltiniu. Išorinę verslo aplinką galima apibrėžti, kaip įvykius, aplinkybes ir veiksnius, esančius už verslo įmonės veiklos ribų, tačiau darnačius jai poveikį. Prie išorinės aplinkos priskiriami visi veiksniai, turintys verslo įmonei įtakos. Tai: vartotojai; konkurentai; mokslo ir technikos plėtra; tiekėjai; ekonominė, kutūrinė ir socialinė šalies padėtis; politinė šalies padėtis; tarptautiniai šalies santykiai; įstatymai ir valstybinis treguliavimas.(5, psl. 46)Skiriamos tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinka.Tiesioginio poveikio aplinkai priskiriama vartotojai, tiekėjai, konkurentai, technologinės naujovės, pofsajungos, įstatymai ir valstybinis reguliavimas.Vartotojai.Kiekvieno verslo tikslas – gauti pelną, tenkinant vartotojų poreikius. Tačiau verslas klestės tik tokiu atveju, jeigu atsiras vartotojų, kuriems reikalinga įmonėje gaminama produkcija ar jos teikiama paslauga. Todėl organizacijos ryšys su išorine aplinka pirmiausia pasireiškia nuolatine paieška vartotojų, kurių poreikiai ir galimybės, deje, yra labai įvairūs.Tiekėjai. Tiekėjai būdami išorinės aplinkos elementai, tiekia gamybos išteklius, reikalingus organizacijos uždaviniams spręsti: medžiaginius, techninius, finansinius, darbo. Bendravimas su didesniu tiekėjų skaičiumi organizacijai gali būti naudingesnis dėl didesnių išteklių pasirinkimo galimybių jų kokybės, kiekybės ar kainos atžvilgiu.Konkurentai. Dabartiniu metu konkurentai – tai vienas svarbiausių organizacijos išorinės aplinkos veiksnių. Jo poveikio negalima nevertinti. Jeigu organizacija nepatenkins vartotojo poreikių geriau nei konkurentai – ji žlugs. Be to, dažnai ne vartotojai, o konkurentai nulemia, kokią produkciją reikia gaminti ir kokia kainą ją parduoti.Technologinės naujovės. Technologija yra svarbus organizacijos vidinis aplinkos kintamasis, todėl technologinių naujovių pasirodymas išorinėje aplinkoje tampa l;abai svarbiu veiksniu, sąlygojančių organizacijos veiklą. Naujos technologijos suteikia galimybę gaminti geresnės kokybės gaminius, laimėti konkurencinėje kovoje. Todėl visos organizacijos, ypač mokslui imlios įmonės, turi siekti naujų technologijų kūrimą, būti pasirengusios greitai reaguoti į jų pasirodymą.Profsąjungos. Išsivysčiusiose šalyse profesinės sąjungos vaidina nemažą vaidmenį. Organizacija, pasirašydama kolektyvinę sutartį su profesine sąjunga, iš esmės pasirašo susitarimą su darbo jėgos tiekėju. Stiprios profesinės sąjungos užsienyje, aktyvi jų veikla – tai patvirtinimas būtinumo įvertinti šį faktorių, sprend-iant organizacijos vidaus reikalus. Deje, nadaug ką teigiamo apie tokią įtaką galima pasakyti vertinant mūsų šalies profesinių sąjungų veiklą.Įstatymai ir valstybinis reguliavimas. Bet kuri veikla yra reguliuojama įstatymais ir poįstatiminiais aktais. Kasmet jų nuolat daugėja. Organizacijų veiklos reguliavimo įstatymų ir pįstatiminių aktų svarbiausieji objektai yra: teisė į nuosavybę ir jos apsauga; teisė užsiimti verslu; darbo santykiai ir sauga; drauda; sveikatos apsauga; vartotojų teisių apsauga; santykiai su tiekėjais ir konkurentais; santykiai su valstybės ir savivaldybės institucijomis.(5, psl. 48)Organizacijoms privalu ne tik laikytis įstatymų, bet ir vykdyti valstybinį reguliavimą atliekančių institucijų, įstaigų reikalavimus, pavuzdžiui, įvairių inspekcijų.Netiesioginio poveikio aplinkai priskiriama ekonominė šalies padėtis, visuomenės ir mokslo išsivystymo lygis, tarptautiniai santykiai, santykiai su vietos savivalda.Netiesiuoginio poveikio įtaka organizacijai yra sudėtingesnė, o jos veiksnių poveikis dėl informacijos stygiuas labiau nesuvokiamas, negu tiesioginių poveikių įtaka. Vadovai apie jų poveikį organizacijai paprastai sprendžia tik prognozuodami galimas pasekmes.Ekonominė šalies padėtis. Vadovai privalo sigebėti įvertinti, kokį poveikį šalies ekonominės padėties pokyčiai turės organizacijos atliekamoms operacijoms. Pavuzdžiui, jei prognozuojamas infliacijos didėjimas, galo būti priimami sprendimai didinti medžiaginių išteklių, reikalingų gamybai, atsargas arba didinti iš bankų imamus kreditus; jei tikimasi nuosmukio, gali būti priimami sprendimai mažinti gatavos produkcijos apimtį, neplėsti gamybos ir pan.Politinė šalies padėtis. Šalies politinę padėtį galima vertinti įvairiais aspektais. Visų pirma politinis stabilumas ir vykdomos politikos nuoseklumas. Antras svarbus veiksnys – vyriausybės, įstatymų leidėjų ir teismų požiūris į verslą, pasireiškiantis per taikomas mokesčių ir valstybinio reguliavimo sistemas. Mūsų šalyje dabartiniu metu šiais aspektais teigiamai vertinti politinę padėtį, deje, negalime.Visuomenės išsivystimo lygis. Visuomenės išsivystimas – tai visų pirma jos narių išsilavinimas, kultūra, socialinio apsirūpinimo lygis. Tai vienu ar kitu aspektu gali nulemti verslo pasirinkimą, gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų asortimentą.Mokslo išsivystimo lygis. Atlikti tyrimai rodo, kad technologijų gyvybiingumo ciklas, ypač gamyboje, trumpėja. Priežastis – fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslų vystymosi mastai ir su tuo susijęs žmonių, dirbančių šioje srityje, daugėjimas. Visa tai priimta vadinti mokslo potencialu, kurio poveikiu verslui dabar niekas neabejoja. Vietinio mokslo potencialo panaudojimnas versle yra vienas aktualiausių uždavinių, iškilusių valstybių ir organizacijų vadovams.Santykiai su vietos savivalda. Kiekvienoje savivaldžioje teritorijoje susiformuoja bendruomenės požiūris į verslo plėtrą: vienos skatina pramonės ar kitų verslų plėtrą, kitos tam preišinasi, nors dėl to nukenčia vietinis biudžetas. Mūsų šalyje taip pat galima rasti pavyzdžių, kaip sunkiai įveikiamas atskirų regioninių grupių pasipriešinimas priimant valstybei, regionui ar visuomenei svarbius sprendimus, pavyzdžiui, naftos terminalo statyba pajūryje.Tarptautiniai santykiai. Tai veiksnys, sąlygojantis organizacijos veiklą, kartu darantis įtaką kitiems išoriniams aplinkos poveikio veiksniams, pavyzdžiui, šalies politinei ir ekonominei padėčiai, tiekėjams, vartotojams, konkurentams.Rytų ir pietryčių Lietuvos (Elektrėnų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonai, įskaitant ir Visagino bei Druskininkų savivaldybes) gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo koncepcija yra integralus sektorinis tarpinstitucinis projektas, apimantis tris Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos lygius, kuriuose veikla bus vykdoma pagrindinėse trijose srityse: 1. regiono sveikatos priežiūros infrastruktūros modernizavimas, regione teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų racionalizavimas;
2. teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei prieinamumo pagerinimas, atsižvelgiant į šio probleminio rytų; 3. pietryčių Lietuvos regiono gyventojų poreikius. Projekte pateikta regiono epidemiologinė ir atlikta paslaugų prieinamumo analizės parodė, kad šioje Lietuvos dalyje specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos yra ženkliai mažiau prieinamos nei didžiuosiuose miestuose ir sveikatos rodikliai yra prastesni nei bendrai Lietuvoje ir gerokai blogesni nei Europos Sąjungos šalyse, o rytų ir pietryčių Lietuvos regiono rajonuose sveikatos rodikliai ženkliai blogesni nei didžiuosiuose miestuose. Sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas rytų ir pietryčių Lietuvos regiono rajonų sveikatos problemų sprendimui, tame tarpe išplėtojant ir įdiegiant informacines technologijas, sumažins sergamumą, mirtingumą bei mirštamumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Projektas sukuria prielaidas visoms sveikatos priežiūros įstaigoms tolygiai didinti savo veiklos efektyvumą vykdant širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, diagnostiką, gydymą bei reabilitaciją. Projekte įgyvendinamos veiklos suplanuotos ir įgyvendinamos bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, esant visų savivaldybių (sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų) pritarimui.Įgyvendinus projektą ambulatorines paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos yra aprūpintos reikiama įranga ankstyvai širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai ir klinikinei prevencijai. Visų lygių stacionarines paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos aprūpintos būtina įranga efektyviai širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai ir gydymui. Netgi yra sukurtos mobilios brigados, kurios užtikrins specializuotos skubios pagalbos suteikimą rytų ir pietryčių Lietuvos regiono rajonuose bei saugų grėsmingos būklės pacientų transportavimą į VUL SK – specializuotos pagalbos centrą. Taip pat įdiegtos informacinės technologijos bei sistemos, užtikrinsiančios savalaikius duomenų apie paciento sveikatą ir gydymą mainus bei sudarysiančios sąlygas teikti telemedicinines paslaugas.Koordinacinis centras užtikrina projekte vykdomų veiklų planavimą, įgyvendinimą ir koordinavimą. Projekto koordinacinis centras yra III lygio sveikatos priežiūros įstaiga – VUL SK. Aprūpinus reikalinga įranga, įstaiga užtikrina reikiamą skubią, intervencinę, ir kitą specializuotą pagalbą gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Projektas reikšmingai prisidėjo prie socialinio kapitalo didinimo ir socialinės infrastruktūros tobulinimo, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.Įgyvendinus projektą, pagerėjo teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, įvairovė, išaugo teikiamų paslaugų apimtis, padidėjo paslaugų teikimo operatyvumas bei kompleksiškumas.5. ORGANIZACIJOS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ
Bendroji aplinka yra vienoda tam tikro laikotarpio ir tam tikros vietovės organizacijoms ir analizuojant šiais aspektais: socialiniu – kultūriniu, ekonominiu, politiniu – įstatiminiu, technologiniu, tarptautiniu ir kt.Organizacijos atsakas bendrajai aplinkai yra socialinė atsakomybė, kuria pabrėžiami organizacijos įsipareigojimai prisidėti prie visuomenės gyvenimo pagerinimo, drauge siekiant ir savų interesų. Tai kartu ir etikos klausimas: etišku laikomas elgesys, kuris atitinka tos šalies socialines ir kultūrines normas. Tarkim, neetiška duoti kyšius (nors kai kur tai visai priimtina), užsiimti pramoniniu spionažu, duoti ir priimti dovanas. Vakarų šalių organizacijos atsakomybės supratimas dabar yra ketvirtame raidos etape.Pirmame etape – organizacijai svarbiausia – pelnas: kas gerai mano firmai, gerai ir šaliai;Antrame etape – biznis ir visuomenė yra partneriai: vadovais tapo tūkstančiai akcininkų patikėtinių;Trečiame etape – visuomenė ir biznis – ne partneriai: tai visuomenės nuovargio, iliuzijų žlugimo, nepasitikėjimo rezultatas;Ketvirtame etape – kas gerai visuomenei, gerai ir bizniui: visuomenė, politinė, įstatiminė aplinka taip sutvarkyta, kad šis sudėtingas teiginys realiame gyvenime visiškai priimtinas.(6, psl. 41)Pateiktieji keturi raidos etapai akivaizdžiai rodo, kad pastarasis etapas – tai ilgalaikio vystymosi rezultatas; jis negali būti pasiektas be atitinkamų prielaidų. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose būtinąją ir planinę pagalbą teikia aukščiausios kvalifikacijos gydytojai ir slaugytojos, konsultacijų poliklinikoje dirba patyrę specialistai – konsultantai. Savo darbe pateiksiu, darbus, kuriais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kvalifikuoti gydytojai papildė 2005 – uosius metus.1. VUL SK plėtojama kaulų čiulpų transplantacijos programa: 2005 m. atlikta beveik du kartus daugiau kaulų čiulpų transplantacijų palyginus su 2004 m. Vykdomos negiminingų donorų kaulų čiulpų transplatacijos (jau atlikta 14). Aktyviai plečiamas Lietuvos negiminingų donorų kaulų čiulpų registras. Kaulų čiulpų transplantacijoms atvyksta pirmieji užsienio piliečiai – VUL SK pretenduoja tapti Baltijos šalių alogeninės transplantacijos centru. Plačiai taikoma imuninė terapija kraujo vežio gydymui. Pradėta informacinė – reklaminė kampanija „BE GOOD“, kurios tikslas – pristatyti visuomenei problemą dėl kaulų čiulpų donorystės ir informuoti, kaip ją spręsti bei, kaip pakeisti vyraujančius mitus.Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose 2006 m. spalio 20 d. (penktadienį) atliktos dar dvi inkstų transplantacijos.Nacionalinio organų transplantacijos biuro duomenimis, mirusi jauna moteris neturėjo Donoro kortelės, todėl sprendimą dovanoti organus transplantacijai priėmė mirusiosios artimieji. Gavus šį sutikimą, į Klaipėdos miesto ligoninę atvyko VUL SK inkstų transplantologų brigada. Prieš tai į VUL SK jau buvo nugabentos tos pačios donorės kepenys. Inkstai iš Klaipėdos į VUL SK buvo atvežti greitosios pagalbos automobiliu.Organai buvo transplantuoti dviems recipientams, kėkvienam po inkstą. Pasak VUL SK Nefrologijos centro vadovo dr. Mariaus Miglino, prieš inkstų transplantacijas visada potencialūs recipientai yra kruopščiai ištiriami, ar jie tinkami transplantacijai (imunologinis suderinamumas su donoro organais, širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, uždegiminiai rodmenys, infekcijos židinių paieška, virškinimo sistemos būklė ir kt.). Šiems dviems pacientams ištyrimą atliko nefrologų brigada, vadovaujama dr. Mariaus Miglino: gydytojos nefrologės Rasa Dobrovolskienė, Eglė Ašakienė ir Ingrida Pūkienė; sudėtingiausius imunologinius tyrimus atliko gydytoja klinikinė imunologė Tatjana Rainienė.Po patikros, tyrimų rezultatams nekeliant abejonių, inkstų transplantacijas atliko VUL SK Urologijos centro medikai Genadijus Kučinskis ir Audrius Rimas. Stabilizavusis chirurginei pacientų būklei, po inkstų persodinimo operacijos praėjus keletui dienų, pacientai toliau bus gydomi nefrologų.Pirmosios inkstų persodinimo operacijos Lietuvoje pradėtos nuo 1970 m. vasario 18d. tuometinėje Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Per beveik 36 – erius metus Vilniuje atlikta 1339 inkstų transplantacijos. Šiais metais VUL SK – 38 tokios operacijos.Lietuvoje šiuo metu inkstų persodinimo operacijos laukia 254 pacientai.
6. PLANAVIMAS IR STRATEGINIS VALDYMAS
Planavimas – viena svarbiausių vadybos funkcijų. Jos tikslas – parengti veiksmų planus organizacijos misijai įvykdyti ir tikslams įgyvendinti. Priklausomai nuo to, kokiu tikslu ir kokiam laikotarpiui veiksmų planai sudaromi, jie vadinami verslo, starteginiais ar einamaisiais.Planavimas yra būsimosios veiklos sumanymas, pagrįstas racionalumo principu. Pagrindiniai planavimo bruožai: orientavimasis į ateitį ir racionalumas. Su planais glaudžiai susijusios prognozės; jos rodo orientacinę situacijos plėtotę. Planuose numatoma, ko ir kaip sieksime. Ateities neapibrėžtumas tik patvirtina planavimo naudą. Kaip tik planavimo metu parengiami įgyvendinamieji sprendimai. Tačiau negalima griežtai teigti, kad po planavimo būtinas sprendimo priėmimas, nes įmanomas ir atvirkščias arba integruotas sprendimo priėmimo ir planavimo procesas. Viskas priklauso nuo atsakomybės delegavimo laipsnio. Autokratinėje sistemoje sprendimo priėmimas ir planavimas aiškiai atskirti (sprendimą priima aukščiausiojo lygio vadovai, planuoja specialistai), demokratinėje sistemoje aiškias ribas nubrėžti sunku.Strategijos sąvoka plačiai naudojama kariniuose moksluose, sudarant išankstinių veiksmų planus. Tačiau strategiją nustatyti ne mažiau svarbu pasirenkant ir formuojant verslą. Žinodami verslo tikslus, galime parinkti šių tikslų įgyvendinimo taktikas.Verslo įmonės strategijos kūrimas ir įgyvendinimas priklauso nuo jos vadovų, vadovaujančių specialistų ir pačios idėjos pagrindimo.Strategija – tai veiksmų programa, numatanti, kaip naudojant turimus išteklius pasiekti įmonės tikslus. Kenneth Andrews teigia, kad‚startegija – tai sprendimų, nustatančių įmonės tikslus ir siekius bei sukuriančių būdus ir planus jiems pasiekti, visuma“. Kitaip tariant, strategija apima, „didelius“ dalykus, tokius kaip įmonės siekiai, jai svarbios rinkos, kokį prekių asortimentą nori turėti bei ką ketina pasiekti ilguoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu.
Taigi nustatant strategiją svarbu: apibrėžti tikslus; nurodyti aiškų sprendimų priėmimo pagrindą; garantuoti sprendimų tarpusavio ryšį; nustatyti įmonės rinkas (arba konkurencijos ribas); įvardyti, kas suteiktų įmonei konkurencinį pranašumą; paskirstyti vaidmenis vadovams.(4, psl. 473)Kadangi startegija siejama su pagrindiniais įmonės veiklos klausimais, natūralu, kad strateginius sprendimus priima auksčiausiojo lygmens vadovai. Strateginis valdymas – tai procesas, kurio metu nustatomi įmonės tikslai ir sukuriamos startegijos, kaip juos pasiekti, apibrėžiami, kaip šias startegijas įgyvendinti bei kaip bus matuojamas įmonės veiklos rezultatas.VUL SK strateginiai planai susiję su vykdomomis programomis: visą parą teikti audinių tipo nustatymo paslaugas, laiku pateikti teisingus ir tikslius imunologinius audinių ir organų donorų bei recipientų duomenis, numatytus Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registre (toliau – registras), atitinkamos registro duomenų bazės tvarkytojui; nustatyti naujų audinių ir organų recipientų bei organų donorų HLA A, B, DR antigenus; tirti ir dokumentuoti limfocitotoksinų kiekį audinių ir organų recipientų serume, nustatyti ir stebėti sensibilizuotų recipientų antikūnus; užtikrinti donoro ir recipiento poros parinkimą atliekant kryžminį dermės mėginį; sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių transplantacijų operacijų paslaugas, konsultacinių poliklinikų specialistams – laiku pateikti VUL SK naujų audinių ir organų recipientų kraujo mėginius su NOTB nustatytos formos lydraščiu; hemodializės paslaugas teikiančioms įstaigoms, kuriose dializuojami inkstų recipientai ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių transplantacijos paslaugas, konsultacinių poliklinikų specialistams – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius (pirmą mėnesio dešimtadienį) ir kiekvieną kartą po kraujo perpylimo praėjus šešioms savaitėms pristatyti recipiento kraujo mėginius su nustatytos formos lydraščiu VUL SK. Už pateikiamų duomenų teisingumą ir tikslumą atsako pasirašantis lydraštį gydytojas; hemodializės paslaugas teikiančioms įstaigoms ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių transplantacijų operacijų paslaugas, konsultacinių poliklinikų specialistams – informuoti atitinkamos registro duomenų bazės tvarkytoją apie recipientų sveikatos pakitimus, dėl kurių jie laikinai arba visiškai pasitraukia iš laukiančiųjų sąrašo. NOTB koordinatoriui – pristatyti audinių ir organų donoro kraujo, blužnies, limfmazgių bandinius su NOTB nustatytos formos lydraščiu. 2006 m. gruodžio 9d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje buvo rengiamas Sveikos gyvensenos kultūros ugdymo forumas „Sveika tauta – Lietuvos vertybė“. Jo pagrindiniai organizatoriai – Sveikatos apsaugos ministerija ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Renginio dalyviai apžvelgė visuomenės sveikatos plėtrą Lietuvoje, sveikos gyvensenos kultūros ugdymo tradicijas ir perspektyvas, įvairių visuomenės gyvenimo sričių įtaką gyventojų dvasinės sveikatos formavimui bei kitus aktualius klausimus. Forumo metu 11.30 val. Filharmonijos mažojoje salėje buvo rengiama spaudos konferencija žiniasklaidos atstovams. Spaudos konferencijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Dangutė Mikutienė, prof. habil. dr. Jonas Čepinskis, rašytojas Vytautas V. Landsbergis ir kunigas doc. dr. Arvydas Ramonas. Sveikos gyvensenos kultūros ugdymo forumas organizuojamas, remiantis LR Vyriausybės nacionalinės demografinės gyventojų politikos nuostatomis ir įgyvendinant šalies visuomenės sveikatos stiprinimo strategiją, kurioje reiškiamas susirūpinimas žmonių sveikatai keliamais iššūkiais bei siekiama tausoti dabartinių bei būsimųjų Lietuvos kartų sveikatą. Pasak renginio organizatorių: „Sveikos gyvensenos kultūros ugdymo forumo paskirtis – sveikos gyvenimo būdo kultūros ugdymas visuomenėje, sutelkiant bendras jėgas visuminės – fizinės, psichikos, socialinės, dvasinės – sveikatos priežiūros, stiprinimui ir saugojimui“.7. ĮMONĖS MISIJA IR VIZIJA
Vizija ir misija yra neatsiejamos viena nuo kitos įmonės strateginio valdymo dalys.Vizija – tai visuminis būsimas įmonės įvaizdis, jos veiklos pradžios ir atspirties taškas, sąmoningai apibendrintas supratimas ir suvokimas, kur, kaip ir kodėl įmonė gyvuos. Vizija gali būti aprašyta išsamiai arba kaip reklaminis moto. Vizija turi atspindėti kuriančio įmonę vadovo svajones, troškimus, interesus, norus, poreikius ir jų patenkinimo rinkoje galimybes, tai yra turi būti transformuota į pasirinktą verslą.Vizija kaip reklaminis moto atspindi esminį verslo sėkmės tašką.Misija – tai įmonės veiklos loginis pagrindas, įmonės egzistavimo prasmė, aprašyta atsakant į klausimus: „Kas mes esame, ką darome ir ką darysime ateityje?“ Šiuos aprašymus siekiama patikrinti, ar numatyta vizija turi realius įsikūnijimo šansus.Misijos argumentacija atliekama nagrinėjant, kaip vizija dera su atskirų rinkos dalyvių mintimis, visuomenės nuostatomis, valstybės interesais ir panašiai.Galimos tokios orientacijos: orientacija į kliento norus, lūkesčius, poreikius, sukuriant teigiamą įmonės įvaizdį tarp klientų; orientacija į socialinę valstybės politiką ir atsakomybę, gerinant įvaizdį visuomenėje; orientacija į įmonės darbuotojų paslaugas leidžia panaudoti darbuotojų potencialą; orientacija į išteklių naudojimą leidžia lengviau paskirstyti ribotus materialinius, finansinius, informacinius ir darbo jėgos išteklius.Misijos formuluotė turi būti visuotinai suprantama, aiški, įtaigi, išskirtinė, reali, įgyvendinama ir lanksti. Ji turi atsakyti į tokius pagrindinius klausimus: kokie vartotojų poreikiai bus patenkinti? kokia prekė tuos poreikius patenkins? kokius vartotojus norime patenkinti? kokius turime konkrečius pranašumus?(8, psl. 7)Ligoninės misija:VšĮ VUL Santariškių klinikos – ligoninė, teikianti efektyvias, saugias, šiuolaikinio medicinos mokslo ir etikos reikalavimus atitinkančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas visos šalies gyventojams, diegianti kokybės vadybos sistemą, nuolat gerinanti teikiamų paslaugų kokybę ir atsižvelgianti į ligonių poreikius ir pageidavimus.Ligoninės vizija:Pavyzdinė multiprofilinė, finansiškai stabili universitetinė ligoninė, teikianti aukščiausio lygio moksliškai pagrįstas, į žmogaus gerbūvį nukreiptas medicinos paslaugas atsižvelgiant į Europos rinkos reikalavimus.Ligoninė siekia teikti kokybiškas paslaugas ligoniams ir kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, atlikdami tikslią, patikimą ir savalaikę diagnostiką ir skirdami šiuolaikinio mokslo reikalavimus atitinkantį gydymą, optimaliai išnaudodami savo galimybes, profesinius, techninius ir finansinius resursus. Taip pat nuolat plęčia savo galimybes. Bando išlikti lyderiais teikdami kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje ir tikimės tarptautinio pripažinimo. Kuria tikrovišką ligoninės įvaizdį visuomenėje. Aktyviai dalyvauja sveikatos apsaugos sistemos reformoje kuriant palankias ir stabilias sąlygas veiklos vystymui. Siekia ligonio, visuomenės ir įstaigos personalo interesų harmonijos. Stengiasi kūrybiškai bendradarbiauti su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, propaguodami pažangias medicinos technologijas, vystydami informacines sistemas bei kokybės vadybą. Stengiasi, kad įstaigoje dirbtų kvalifikuoti ir patyrę specialistai, siekiantys tobulėti profesinėje srityje, nuolat atnaujinantys ir tobulinantys savo profesines žinias bei asmenybę. Siekia, kad ligoninės darbuotojai galėtų visapusiškai realizuoti savo galimybes. Bando darbuotojams sukurti geras darbo sąlygas ir atmosferą bei užtikrinti socialinį saugumą.
8. ORGANIZAVIMAS
Organizavimas – tai nustatytiems tikslams pasiekti reikalingos sistemos sukūrimas.Organizavimo funkcijos yra dvejopa paskirtis.Pirmoji – atlikti darbą, susijusį su verslo organizavimo pradžia, t.y. parengti verslo planą. Įvairių autorių nuomone, šį planą tikslingiau vadinti verslo organizavimo planu arba verslo organizavimo programa, nes juo siekiama: įrodyti tikslingumą užsiimti pasirinktu verslu, pritraukti partnerius ar investuotojus, pagrįsti verslo patikimumą, prašant iš banko kreditų.Antroji paskirtis – parengti sprendimus ir priemones, kurios garantuotų organizacijos planų įgyvendinimą. Tai įmanoma pasiekti tik gamybos ištekliams tinkamai sąveikaujant veiklos procese.Rengiant tokias priemones, tenka spręsti daug įvairių uždavinių, juos sąlyginai galima suskirstyti į keturias grupes: organizaciniai uždaviniai gamybiniai uždaviniai ekonominiai uždaviniai socialiniai uždaviniai.Vykdant organizavimo funkciją, būtina laikytis pagrindinių organizavimo principų:
nepertraukiamos veiklos proceso užtikrinimo, maksimaliai ir tolygiai naudojant pagrindines priemones; racionalaus operacijų specializavimo ir kooperavimo lygio; savalaikio paruošiamųjų darbų atlikimo; darbų kokybės užtikrinimo; darbų saugos garantavimo.(5, psl. 71)VUL SK yra Rytų Lietuvos kardiologijos projekto vykdytojos, kuriame dalyvauja 40 gydymo įstaigų iš 15 Lietuvos rajonų. Įgyvendinant projektą, rajonuose sukuriami ambulatoriniai kardiologiniai padaliniai (renovuojamos patalpos, perkama moderniausia medicininė aparatūra, kompiuterizuojamos gydytojų darbo vietos). Tai suteiks šių rajonų gyventojams galimybes gauti kardiologines konsultacijas jų gyvenamose vietose (nebereikės vykti į didžiuosius miestus – paslauga priartinama prie žmogaus). Visos įstaigos bus sujungtos į bendrą kompiuterinį tinklą: gydytojai galės konsultuotis ir keistis informacija apie pacientą telemedicininiu būdu.VUL SK įgyvendina ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis remiamą projektą „Rytų ir pietryčių Lietuvos gydymo įstaigose dirbančių gydytojų profesinės kvalifikacijos ugdymas ir tobulinimas“. Šio projekto tikslas – pakelti bendrosios praktikos gydytojų (šeimos gydytojų), I-m lygio įstaigose dirbančių vidaus ligų gydytojų bei gydytojų kardiologų profesinę kvalifikaciją, perkvalifikuoti vidaus ligų gydytojus į gydytojus kardiologus bei apmokyti projekto dalyvius kompiuterinio raštingumo pagrindų.Neseniai pradėtos ir sėkmingai atliekamos moters dubens dugno rekonstrukcinės operacijos kartu su chirurgais proktologais (tiesiosios žarnos specialistai). Tai naujas žingsnis moterų perineologijoje, pasinaudojant Europos pažangiausių klinicistų patirtimi.Taip pat VUL SK Bendradarbiaujant su VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutu atliekamos epidemiologinės reumatinių ligų studijos, amiloidozės, su reumatinėmis ligomis susijusių infekcijų patofiziologinių mechanizmų tyrimai, pradėti kurti kamieninių ląstelių eksperimentinio bandymo praktiniai pagrindai.9. KONTROLĖ
Bet kurio proceso valdymo sėkmė priklauso ir nuo laiku atliktos kontrolės. Reikia ne tik priimti optimalų sprendimą, tinkamai suorganizuoti jo vykdymą, bet ir kontroliuoti jo vykdymą ir laiku gauti informaciją reikalingoms korektūroms atlikti.Kontrolės funkcijos tikslas – nustatyti, kaip laikomasi sudarytų veiklos planų ir organizacinių sprendimų. Kontrolės metu nustatomi nukrypimai nuo pasirinkto organizacinio modelio: kokie jie, jų parametrai, atsiradimo priežastys.Kontrolė sėkminga tik tada, kai nustatomi konkretūs kontroliavimo rodikliai, kai ji yra kompleksinė (apimanti visas organizacijos veiklos kryptis ir etapus, reikalingus galutiniams rezultatui ar tikslui pasiekti), kai ji yra dokumentuojama (įforminant atitinkamus dokumentus) ir sėkminga tada, kai ji derinama su darbuotojų savarankiškumo ir individualumo siekiais.Kontrolė reikalinga visiems organizacijos procesams – pradedant finansine veikla ir baigiant elementarių operacijų atlikimu. Todėl įmonėje kuriama vientisa kontrolės sistema, kurios struktūra atitinka gamybos, apskaitos ir planavimo sistemą. Visa kontrolės kompleksinė sistema susideda iš daugybės posistemių pagal tam tikrą funkcinį pobūdįKontrolės sėkmė priklauso nuo informacijos, todėl labai svarbu, kad tiek įmonės veiklos procesai, tiek kontrolės normos būtų dokumentuojamos, o gautoji informacija pasiektų įvairaus lygio vadovus ir darbininkus.2005 m. VUL SK patobulinta internetinė paciento kortelė. Dabar pacientas, pasirašęs sutartį su VUL SK, gali įgalioti asmenį gyvenantį bet kurioje pasaulio šalyje patekti į jo elektroninę ligos istoriją ir peržiūrėti ne tik tekstinius dokumentus, bet nuotraukas ar vaizdus.Taip pat Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu sukurtas užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklas Europos Sąjungoje. Komisijos sprendime nustatyti SĮRS užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės kriterijai. Pagrindinis SĮRS vaidmuo yra pranešti apie daugiau nei vieną valstybę narę apėmusią užkrečiamąją ligą arba galimą jos plitimo daugiau nei vienoje valstybės narės riziką. Sprendime taip pat reikalaujama, kad valstybės narės praneštų apie priemones, kurių jos ėmėsi, ir konsultuotųsi tarpusavyje, palaikydamos ryšį su Komisija, siekiant koordinuoti užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės pastangas. Siekdama didžiausio veiksmingumo, Medicinos komisija siūlo tokią VUL SK darbo praktiką: Nustatyti tuos pačius pagrindinius nacionalinius centrus ir SĮRS, ir TST . Siekiant įgyvendinti abiejų sistemų reikalavimus, valstybėms narėms gali tekti atlikti kai kuriuos patikslinimus, tačiau dėl sutampančių funkcijų šie veiksmai pasiteisins, ypač jei apie kokią nors ligą, apie kurią reikia pranešti pagal TST, taip pat reikės pranešti ir per SĮRS. Taip pat, siekiant nustatyti geriausią būdą apdoroti TST pranešimus apie nežinomas priežastis arba pavojingas medžiagas, galima ištirti papildomumą su ES skubaus įspėjimo apie biologinius ir cheminius išpuolius bei pavojus sistema. Vienu metu informuoti SĮRS ir PSO apie įvykius jų teritorijoje, apie kuriuos reikia pranešti pagal TST, bet kurie nėra potencialūs TMVSK . Šia galimybe jau galima naudotis ir tai dažnai daroma, paprasčiausiai aktyvuojant SĮRS sąsajos funkciją siųsti kopiją PSO. Tai galėtų tapti įprasta praktika, nes visos suinteresuotosios šalys būtų informuotos vienu metu. Pateikiant oficialų TST pranešimą apie galimą TMVSK iš anksto informuoti ES ligų tinklą. Tai valstybėms narėms suteiktų galimybę koordinuoti pranešimus, jei, pavyzdžiui, ligos protrūkis atsirastų daugiau kaip vienoje valstybėje narėje (tarpvalstybinis protrūkis). Ypatingai tarpvalstybinių protrūkių atveju, prieš pranešant PSO naudotis SĮRS ir (arba) Sveikatos apsaugos komiteto pagalba koordinuojant pavojaus sveikatai valdymą ir reagavimą. Valstybės narės privalo konsultuotis tarpusavyje apie galimą reagavimo koordinavimą protrūkio atveju. Koordinuotas reagavimas į TMVSK pagal TST, priklausomai nuo pavojaus pobūdžio, galėtų būti parengtas pasitelkiant SĮRS ir (arba) Sveikatos apsaugos komitetą. Pirmininkaujanti valstybė narė arba Komisija ES lygmeniu apie šį reagavimą vėliau galėtų pranešti PSO ir kartu imtis koordinavimo veiksmų. Tokiu būdu ES pateiktų vieningą atsakymą, sumažintų nereikalingas pastangas ir užtikrintų veiksmingesnį politikos koordinavimą. Šį procesą galima būtų apibrėžti remiantis esamais mechanizmais.
10. VADOVAVIMAS
Vadovavimui būdingi asmeniniai valdymo aspektai, skatinantys bendradarbius deramai suvokti organizacijos tikslus, derinti juos su savais tikslais ir padėti efektyviai juos pasiekti. Realizavus planavimą, organizavimą ir kontrolę belieka bendradarbius motyvuoti, vykdyti tam tikrą procesą.Norėdamas nukreipti bendradarbių pastangas siekti įmonės tikslų, vadovas naudoja vadovavimo turinį sudarančias poveikio priemones: motyvavimą ir lyderiavimą.Motyvavimas – tai veiklos stimulų kūrimas ir naudojimas. Čia labai svarbus žmogaus poreikių ir jų sąlygojamų vertybių sprendimas. Tik tuo remiantis gali būti numatomos motyvavimo priemonės.Lyderiavimas – tai mokėjimas padaryti įtaką žmonėms arba žmonių grupėms, kad jie savo valia siektų organizacijos tikslų.Skiriami du pagrindiniai vadovavimo stiliai – autokratinis ir demokratinis.Demokratinio valdymo stiliaus išraiška – kolektyvinis – grupinis valdymas. Kolektyviai veikti – bendradarbiauti – vadinasi, visiems įmonės darbuotojams dirbti kartu ir siekti bendrų tikslų. Šis valdymo būdas paremtas glaudžiu savininkų – vadovų – ir darbuotojų bendradarbiavimu. Dvasinis jo pagrindas yra vadovo supratimas, kad vienas jis negali garantuoti organizacijos tikslų įgyvendinimo.Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių Klinikos stengiasi būti lyderiu diegdama įvairiausius e – sveikatos projektus. VUL Santariškių klinikų gydytojai ir informacinių technologijų specialistai aktyviai dalyvauja SAM darbo grupėse, skirtose informacinių technologijų plėtrai.Santariškių klinikose įdiegtas kompiuterinis tinklas, šiuo metu apjungiantis apie 400 kompiuterinių darbo vietų.Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos jau šiandien gali pasigirti tokiomis informacinėmis sistemomis kaip laboratorijos informacinė sistema, PACS (radiologijos vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistema), finansinės apskaitos, darbuotojų apskaitos sistemos, dokumentų valdymo ir daug kitų sistemų, būtinų kokybiškam sveikatos priežiūros įstaigos darbui.
Per pastaruosius 5 metus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo sukurta elektroninė ligos istorija, kurioje kaupiami laboratorinių ir instrumentinių tyrimų aprašymai, operacijų protokolai, epikrizės ir kiti elektroniniai klinikiniai dokumentai, vaizdai. Dauguma dokumentų kaupiami duomenų bazėje ir gali būti peržiūrimi kompiuteryje gerokai anksčiau, negu gydantį gydytoją pasiekia popierinė versija. Internetinė paciento kortelė – tai tokia sukurta sistema, kuri pirmą kartą mūsų šalies istorijoje leido patiems pacientams ar jų įgaliotiems gydytojams skaityti ligos istoriją namuose ar toli nuo Santariškių klinikų esančiame bendrosios praktikos gydytojo kabinete. Nors sistema jau veikia, projektas dar nebaigtas. Artimiausioje ateityje numatoma sukurti specialias priemones, kurios leistų patiems pacientams papildyti savo internetinę paciento kortelę: įvesti duomenis apie kūno temperatūrą, kraujospūdį, vartojamus vaistus, nusiskundimus sveikata, net nuotraukas ir kitas elektronines bylas. Sistema pretenduoja tapti nacionaline sistema, kurioje pacientai galėtų peržiūrėti ne tik Santariškių klinikose sukurtus klinikinius dokumentus, bet ir kitose šalies įstaigose atliekamų tyrimų atsakymus, išrašus ir kt. Internetinės paciento kortelės sukūrimas akivaizdžiai įrodo, kad VUL Santariškių klinikos rūpinasi savo klientais – pacientais ir nebijo viešumo, o priešingai, atskleidžia paciento ar jo įgalioto gydytojo kritikai daugumą diagnostinių ir gydymo dokumentų. 2006 m. rugsėjo 5 d. buvo pasirašyta trišalė sutartis, pagal kurią pirmą kartą Lietuvoje bus vykdomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamas projektas „Išankstinė pacientų registracijos sistema“, skirta informacinėms technologijoms diegti ir pritaikyti medicinoje. Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose išankstinė pacientų registracija vykdoma naudojant popierinius žurnalus arba pacientai atvyksta į gydymo įstaigas be išankstinės registracijos sudarydami gyvas eiles prie gydytojų kabinetų.Apibendrinant pacientų išankstinės registracijos gydymo įstaigose problemas, galima jas suskirstyti į kelias dalis: pacientai sugaišta daug asmeninio laiko registruodamiesi ir laukdami gydytojo priėmimo; ribotos pacientų pasirinkimo galimybės; neefektyviai naudojami gydymo įstaigų žmogiškieji ištekliai; neefektyvus gydymo įstaigų valdymas dėl nepakankamų informacijos srautų.Nors tokia registracijos sistema šiuo metu naudojama daugumoje šalies ligoninių, poliklinikų ir kitų gydymo institucijų, akivaizdu, kad tokios sistemos efektyvumas ir operatyvumas yra žemas ir netenkina tiek sveikatos apsaugos paslaugų vartotojo (paciento), tiek tiekėjo (gydytojų, registratūros darbuotojų ir įstaigos administracijos) poreikių. Dauguma registracijos sistemos grandžių yra neefektyvios, todėl sunaudojama pernelyg daug žmogiškųjų išteklių, pacientų ir darbuotojų laiko ir materialinių sąnaudų įprastoms operacijoms atlikti.Projektas bus įgyvendinamas kuriant elektroninę išankstinės pacientų registracijos sistemą, kuri sujungs atskirų gydymo įstaigų registracijos sistemas. Išankstinės pacientų registracijos sistema leis: rezervuoti laiką gydytojo priėmimui internetu; pacientams rinktis gydytojus iš skirtingų gydymo įstaigų; automatiškai (SMS arba el. paštu) informuoti pacientą apie būsimą apsilankymą, atšaukti apsilankymą, išsiųsti priminimą ir pan.; sistemoje užsiregistravusiam pacientui internete stebėti visus savo planuojamus bei įvykusius apsilankymus; gydytojui konsultantui iš anksto susipažinti su atvyksiančių pacientų duomenimis; siunčiančiam gydytojui parašyti siuntimą (kurį galima atspausdinti ir elektroniniu būdu pridėti prie planuojamo paciento apsilankymo duomenų) ir stebėti savo siųstų pacientų apsilankymus; įstaigos administratoriams matyti gydytojų planuojamą krūvį, pacientų pasiskirstymą, automatiškai gauti statistines ataskaitas ir kitą informaciją, analizuoti pacientų registracijos procesą (kokiu laiku, koks skaičius, kokie pacientai registruojasi ir pan.) ir remiantis informacija numatyti įstaigos valdymą.Projektas bus įgyvendinamas nacionaliniu mastu, nes tik bendra sistema leis efektyviai panaudoti skiriamas lėšas ir suteikti pacientui galimybę rinktis skirtingų gydymo įstaigų specialistų paslaugas. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi pareiškėjas ir partneriai įsipareigojo, kooperuodami savo turtą, darbą bei žinias, veikti kartu įgyvendinant projektą. Projekte dalyvauja pareiškėjas – Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir 19 partnerių. Pagrindinius projekte dalyvaujančių įstaigų pacientų srautus sudaro 49 Lietuvos savivaldybių – tiek miestų, tiek rajonų – gyventojai. Tačiau į projekte dalyvaujančias įstaigas III lygio medicinos paslaugų kreipiasi gyventojai ir iš likusių savivaldybių. Taigi projekto įgyvendinimo poveikį pajus visi Lietuvos gyventojai.Išankstinės pacientų registracijos projektas yra viena iš prioritetinių nacionalinės e. sveikatos plėtros dalių, labiausiai skirta pacientui. Projektą 100% remia Europos Sąjungos struktūriniai fondai pagal Lietuvos 2004 – 2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 3.3 priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“. Bendras projekto biudžetas – 7,4 mln. litų. Šiomis lėšomis bus ne tik sukurta ir įdiegta elektroninė sistema, bet ir sveikatos priežiūros įstaigose įrengta 580 naujų kompiuterinių darbo vietų, modernizuoti kompiuterinio ryšio tinklai, įrengtas interneto asistavimo centras tiems pacientams, kurie internetinę registraciją norės atlikti telefonu.Kai kuriuose regionuose išankstinę registracijos sistemą pacientai galės išbandyti jau po metų. Visą projektą planuojama įgyvendinti iki 2007 metų rugsėjo mėnesio.11. ORGANIZACIJOS KULTŪRA
Kiekviena organizacija susikuria savo tikslus, kurių siekia jos nariai. Organizacijos veiklos efektyvumas bei sėkmė priklauso ne vien tik nuo jos narių sugebėjimų ir motyvacijos. Kiekvienas organizacijos viduje esnati tam tikra sistema veikia jos naių elgesį. Tai – organizacijos kultūra. Organizacija turi tarsi nematomą kokybę – savo stilių, charakterį, veiklos būdą ir pan. Dvi organizacijos gali būti visiškai skirtingos, nors užsiima panašia veikla, įsukūrusios toje pačioje geografinėje teritorijoje.OK (organizacijos kultūros) įvairūs tyrinėtojai organizacijos kultūrą apibūdina įvairiai ir savaip. Sudeliojus jų nuomone galime išskirti, kad organizacijos kultūra – tai vertybių sistema, suprantama ir priimtina visiems organizacijos nariams, leidžianti organizacijai kryptingai veikti bei palaikoma organizacijos istorijos, tradicijų, ceremonijų ir t.t., taip pat padedanti išsiskirti iš kitų organizacijų.Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos сentriniame ligoninės pastate kardinolo Audrio Juozo Bačkio ir kitų dvasininkų, taip pat ligoninės administracijos pastangomis įrengta Dievo gailestingumo koplyčia. Joje pasimelsti, ieškoti dvasinės atgaivos ir prašyti malonių iš Gailestingojo Dievo gali ne tik ligoninės pacientai, bet ir gydytojai, darbuotojai, svečiai.Taip pat galima paminėti ir tai, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir viešoji įstaiga Kūrybinių galimybių centras įgyvendino specializuoto radijo projektą, skirtą ligoniams, medikams ir lankytojams.Žmogus, patekęs į ligoninę, patiria stresą. Išplėštas iš namų aplinkos, kamuojamas ligos, nerimo ir nežinios, jis jaučiasi nesaugus, sutrikęs. Kaip nuvyti jo nerimastingas mintis ir slogią nuotaiką? Psichologinis ligonių komfortas yra svarbi efektyvaus gydymo dalis, gydomas ne tik kūnas, bet ir siela. Ne kiekvienas, ištiktas negalios, gali skaityti ar žiūrėti televizorių. Medikai nemažą paros dalį praleidžia ligoninėje. Aplinka, kurioje daug skausmo ir kančios, atsakomybės ir rūpesčio, neišvengiamai juos veikia. Kaip ir ligoniai, medikai patiria įtampą, todėl ir jiems reikia palankios psichologinės aplinkos. Konsultacijų poliklinikoje, laukiant eilėje prie gydytojo kabineto, pacientams pravartu išgirsti aktualią Sveikatos ministerijos ir sveikatos tarnybų informaciją. Tuomet tinkamiausias radijas, netransliuojantis smurto, skandalų, žinių, kurios keltų neigiamas emocijas. Palatose per ausines, skyriuose, postuose, medikų kabinetuose ir koridoriuose galima klausytis svarbios klinikų informacijos, medicinos naujienų, medikų patarimų, nuotaikingos muzikos, vakarais – spektaklio ar laidos apie įdomius žmones. Taip sudaroma galimybė tenkinti informacijos poreikį, atsipalaiduoti ir geriau nusiteikti. Pradėjęs transliacijas kaip vietinis radijas, sulaukęs pritarimo ir palankumo Santariškių radijas sėkmingai tęsia projektą ir rūpinasi, kad jį girdėtų visos Santariškių ligoninės.
Kiekvienais metais VUL Santariškių klinikose vyksta atvirų durų dienos moksleiviams, mąstantiems ateityje apie mediciną.IŠVADOS
Taigi, kalbant apie Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas galiu apibendrinimui teigti, kad tai yra pavyzdinė multiprofilinė, finansiškai stabili universitetinė ligoninė, teikianti aukščiausio lygio moksliškai pagrįstas, į žmogaus gerbūvį nukreiptas medicinos paslaugas atsižvelgiant į Europos rinkos reikalavimus.Ligoninė siekia teikti kokybiškas paslaugas ligoniams ir kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, atlikdami tikslią, patikimą ir savalaikę diagnostiką ir skirdami šiuolaikinio mokslo reikalavimus atitinkantį gydymą, optimaliai išnaudodami savo galimybes, profesinius, techninius ir finansinius resursus. Taip pat nuolat plęčia savo galimybes. Bando išlikti lyderiais teikdami kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje ir tikimės tarptautinio pripažinimo. Kuria tikrovišką ligoninės įvaizdį visuomenėje. Aktyviai dalyvauja sveikatos apsaugos sistemos reformoje kuriant palankias ir stabilias sąlygas veiklos vystymui. Siekia ligonio, visuomenės ir įstaigos personalo interesų harmonijos. Stengiasi kūrybiškai bendradarbiauti su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, propaguodami pažangias medicinos technologijas, vystydami informacines sistemas bei kokybės vadybą. Stengiasi, kad įstaigoje dirbtų kvalifikuoti ir patyrę specialistai, siekiantys tobulėti profesinėje srityje, nuolat atnaujinantys ir tobulinantys savo profesines žinias bei asmenybę. Siekia, kad ligoninės darbuotojai galėtų visapusiškai realizuoti savo galimybes. Bando darbuotojams sukurti geras darbo sąlygas ir atmosferą bei užtikrinti socialinį saugumą. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų šūkis: „SVEIKAM KŪNE SVEIKA SIELA!”
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Sakalas A., Vanagas P., Martinkus B., Prokopčiukas B., Venskus R., Virvilaitė R., Ivaškienė A., Pramonės įmonių vadyba, KTU, 1996m., psl., 5-8 / 17-21 / 321-3232. Leonienė B., Verslo pradmenys, poligrafija ir informatika 1998 m., psl., 25-29 / 145-1473. Butkus F. S., Vadyba: organizacijos veiklos opratyvaus valdymo pagrindai, Vilnius Eugrimas, 2003 m., psl., 29-314. Bruce R. Jewell Integruotos verslo studijos, The Baltic Press 2002 m., psl., 47-54 / 97-104 / 471-4755. Jonaitis A., Vadybos ABC, Vilnius 1998 m., psl., 33-49 / 61-736. Vadyba: pagrindinės kategorijos ir veiklos sritys, KTU, 1994 m., psl., 58-677. Lukaševičius K., Bronislovas M., Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba, Kaunas 2000 m., psl., 7-10 / 47-488. Švelinė S. E., Valdymo sprendimai, Kaunas 2002 m., psl., 6-79. Guščinskienė J., Organizacijų sociologija, KTU, 2002 m., psl., 111-11410. Gudas S., Organizacijų veiklos modeliavimas, Kaunas 2000 m., psl.,114-12211. Aleknavičienė V., Veiklos kūrimas ir organizavimas, Kaunas 2004, psl., 4-612. Neverauskas B., Rastenis J., Vadybos pagrindai. KTU, 2000 m., psl., 7 / 59-6513. http://www.sam.lt/sam/naujienos/?idi=272614. http://www.sam.lt/sam/naujienos/?idi=423115. http://sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=174609