Reklama – pagrindinis rėmimo politikos elementas

Reklama – pagrindinis rėmimo politikos elementas

Potencialus vartotojas gali nusipirkti prekę tik sukaupęs apie ją pakankamai žinių. Vartotojui butina pranešti apie parduodamą prekę, jos kainą, pateikimo vietą ir laiką, paskatinti prekę pirkti. Taip perduodama informacija taikant marketingo programos elementą – rėmimą.
Rėmimas – tai į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, darantys įtaką pirkimų sprendimams.
Rėmimu užmezgamas ryšys tarp įmonės (informacijos siuntėjo) ir klientų , pirkėjų, vartotojų (informacijos priėmėjų ). Šio ryšio tikslas – pasiekti, kad vartotojai reaguotų į pateikiamą informaciją. Būdingiausia atsakomosios reakcijos forma – įmonės prekių, paslaugų pirkimas. Siekiant šios paageidaujamos reakcijos, didelę reikšmę turi ne tik perduodamos informacijos turinys, bet ir jos perdavimo būdas bei pateikta forma, laikas.
Yra skiriamos keturios rėmimo veiksmų grupės.
• Pardavimo rėmimas
• Reklama
• Populiarinimas
• Asmeninis pardavimas
Šių grupių veiksmai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl jų visuma vadinama rėmimo kompleksu, o kiekviena atskira grupė – tos programos elementu. Rėmimo efektyvumas priklauso tiek nuo atskirų elementų, tiek ir nuo tinkamo jų suderinamumo bei įvairių aplinkos sąlygų.
Dauguma vartotojų mėgsta rinktis ir pirkti prekes savarankiškai. Tačiau prekių labai daug, visų neįmanoma nei pastebėti, nei įsiminti. Pardavėjai tiiesiog turi kovoti už pirkėjų dėmesį – jie nuolat stengiasi pirkėjams ką nors pranešti, aiškinti, raginti, priminti. Didžiają šio darbo dalį įprasta vadinti reklama.
Reklama – tai užsakovo apmokamos prekes, paslaugas ar idėjas pristatančios ir remiančios informacijos neasmeninis perdavimas.
Reklamą galima apibrėžti kaip trumpą, em

mocionaliai nuspalvintą informaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, kad paskatinti juos atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu. Reklama realizuojama remiantis reklamos davėjo, vartotojo ir visos visuomenės tarpusavio interesais. Ji palengvina vartotojui išsirinkti prekę, suteikia kryptingą poveikį atskiriems pirkėjams ir platiems vartotojų sluoksniams. Reklama taip pat padeda formuotis interesams, papročiams, požiūriams, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, politiniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklėjimui. Ji susijusi su visuomenės nuomonės formavimu. Reklama yra daugiafunkcijinė veikla ir daug tikslų gali būti siekiama jos pagalba.
Prekybinė reklama, taikydama įvairių būdų ir priemonių sistemą, siekia objektyviai informuoti gyventojus apie prekes, jų savybes, paskirtį, vartojimo būdus, apie prekybos firmas, parduotuves, pardavimo formas bei metodus, apie pirkėjams teikiamas paslaugas. Tačiau dažniausiai vien išsamia informacija neapsiribojama. Kartu reklama krreipiasi į vartotojus, ragindama nepraeiti pro šalį, o nusipirkti reklamuojamą prekę, ją vartoti ir savo pavyzdžiu užkrėsti aplinkinius, pažįstamus. Prekių reklama yra nukreipta į galutinį vartotoją ir apsiriboja individuolaus vartojimo prekių reklamavimu. Pagrindinis jos skirtumas nuo prekybinės reklamos yra tas, kad į pastarąją įeina ir prekių reklama (ne tik individuolaus vartojimo, bet ir pramoninės reikšmės prekių), ir informacija apie įmones, įstaigas, firmas, parduotuves bei įvairių organizacijų teikiamas paslaugas.
Ir prekybinės reklamos, ir prekių reklamos objektas iš esmės tas pats – prekė. Tačiau sąvoka “prekių reklama” yr
ra siauresnė nei “prekybinė reklama” .Ji apima tik pačios prekės charakteristiką, vartojomo būdus, savybes,o platesnę informaciją apie įmonę palieka nuošalyje.
Reklamuojant asmeninio ir gamybinio vartojimo prekes, skiriasi reklamos pobūdis. Pirmosios įgyjamos be kokios nors specialios konsultacijos su kitais žmonėmis, nebent su šeimos nariais, todėl reklama šiuo atveju turi būti suprantama eiliniam žmogui. Pramoninio pobūdžio prekės, atvirksčiai, įgyjamos be emocijų. Paprastai, priimant sprendimus pirkti prekę, dalyvauja didelis žmonių kolektyvas – vadovai, verslininkai ar pan. Todėl šios reklamos tikslas – pasiekti svarbiausius asmenis, sprendžiančius tokius klausimus. Pramoninės reikšmes prekes reklamuoja ne tik prekyba, bet taip pat ir pramonė. Pastaruoju metu, pramonės įmonių darbą pradėjus vertinti pagal realizuotą produkciją, padidėjo ir jos suinteresuotumas savo gaminių reklama. Pramonės organizuojama reklama dažniausiai reklamuoja tik savo produkciją iš dalie ir pačias pramonės įmones bei jų teikiamas gyventojams paslaugas ir patarnavimus. Svarbus pramonės uždavinys reklamos srityje yra tas, kad ji, išleisdama prekę, turi aprūpinti didmeninę ir mažmeninę prekybą reklamine medžiaga: prekės charakteristika, paskirtis, savybes, priežiūra. Pramonei daug lengviau reklamuoti savo gaminius nei prekybai, nes ji yra prekės gamintojas, žino jos gamybos technologijos įpatumus, žaliavų gaminio paskirtį ir gali geriau prekę apibūdinti. Pagaliau, pramonės reklama didina jos įmonių prestižą ir, reklamuodama įmonių firminius ženklus garantuoja pirkejams savo gaminių kokybę.
Prekyba skirtingai nuo pr
ramonės, reklamuoja ne vieną kurią prekę, o daugelio gamybos įmonių vienos gamybos šakos prekes (didmeninė prekyba) arba daugelio prekių grupių ir gamybos šakų prekes ( mažmeninė prekyba).
Reklama gali būti išreiškiama ir kaip komunikacijos ryšio tarp gamybos ir vartojimo forma, nes šis ryšys sutampa su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Reklama yra būtina prekinei gamybai, nes be jos negali įvykti visuomeniniai mainai “prekė – pinigai”. Per reklamą “gamyba – vartojimas” sistemos dalyviai siekia realizuoti savo interesus, kurie yra būtini, kad ši sistema normaliai funkcionuotų. Bet kadangi aktyvioji reklamos proceso pusė yra reklamos teikėjas, tai reklama, kaip socialinis reiškinys, daugiausiai išreiškia reklamos teikėjo interesus.
Iš aukščiau pasakyto, galima trumpai apibrėžti reklamos proceso esmę: reklama yra tam tikro pirkėjo įvaizdžio apie prekės vartojiškas savybes formavimas, vardan šios prekės gamintojo ekonominio intereso.
Reklama kaip procesas susideda iš keturių sudedamųjų dalių:

• Reklamos teikėjai;
• Reklamos agentūros;
• Reklamos nešėjai (reklamos priemonės);
• Vartotojai (auditorija, kuriai skirta reklama ).

Reklamos teikėjai – tai gamintojai, didmenininkai ir mažmenininkai, prekybininkai, paslaugų įmonės, profsajungos, asociacijos, mokyklos , bažnyčios, valstybiniai organai, politiniai veikėjai, privatūs asmenys ir kiti. Pagrindiniai reklamos davėjų tipai – tai bendranacionaliniai ir vietiniai reklamos davėjai.

Reklamos agentūros – tai nepriklausomos įmonės, kuriose dirba verslininkai ir kūrybininkai darbininkai, projektuojantys, kuriantys ir parengiantys reklamą tam tikrose reklamos priemonėse užsakovams, siekiantiems savo prekėms ir paslaugoms rasti pirkėjus. Ag

gentūros savo potencialiems klientams siūlo įvairių specialistų paslaugas. Tai ir tekstų kūrėjai, dailininkai, televizijos bei radio prodiuseriai, poligrafijos specialistai, visuomeninės nuomonės tyrinėtojai ir kiti. Reklamos teikėjai dažnai naudojasi agentūrų paslaugomis. Reklamos agentūros gali būti dvejopos:

• Savarankiškos;
• Priklausančios užsakovui.

Firmai, turint savo agentūrą, nauda yra ta, kad informacija apie firmos planus nepasklinda už jos ribų ir atskiroms reklamos priemonėms sunaudojama mažiau lėšų. Tuo tarpu, savarankiškų agentūrų veikla laikoma labiau kvalifikuota ir efektyvesnė. Agentūros gali teikti visas su reklama susijusias paslaugas arba specializuotis siauroje veiklos sferoje.
Reklamos nešėjai yra tos priemonės, kuriomis užsakovas stengiasi pasiekti ir užkariauti norimą auditoriją. Reklama visų pirma yra masinio įtikinėjimo formos, ir užmegzti kontaktą su auditorija jai padeda masinės informacijos priemonės. Pasirenkant reklamos priemones yra tiriamas rinkos taikinys, patikslinamas jo dydis ir svarbiausi vartotojų bruožai. Tai leidžia parinkti tokius informacijos perdavimo būdus, kuriais pasiekiama auditorija yra artima rinkos taikiniu. Galutinį pasirinkimą lemia išlaidų, reikalingų kiekvienam reklamos būdui, dydis.
Reklamos vartotojas – tai asmuo, kuriam skiriama ar kurį gali pasiekti reklamoje skelbiama informacija. Vartotojų reakcija į reklaminį skelbimą gali būti įvairi:
• Susijaudinimas,
• Pasitenkinimas,
• Pyktis,
• Draugiškumas,
• Pergyvenimas,
• Pasimetikas,
• Vertingas supratimas,
• Prieraišumas prekės markei.
Žodžiu, reklamą šiuolaikiniai vartotojai priima kaip dalį savo kasdieninės kultūros.
Reklaminiai skelbimai, kuriuos galime pamatyti ar išgirsti dažniausiai pateikia tik nežymią dalį informacijos, kuri gali būti pateikta tik nežymią dalį informacijos, kuri gali būti pateikta kituose skelbimuose, kitais tikslais, kitu laiku ir kitomis vartotojų auditorijoms. Tai skatina reklamos specialistus domėtis kaip dar kitaip galima pateikti savo informaciją. Formuojanr realų požiūrį į reklamą, o taip pat norint suklasifikuoti jos pateikiamas formas, pirmiausiai turime iškelti tokius klausimus:

• Kas naudojasi reklama?
• Kokia auditorijos apimtis?
• Kokių reklamos priemonių pagalba?
• Kokių tikslų siekiama?
Tokiu požiūriu nagrinėjant reklamą, galima išskirti šiuos pagrindinius jos tipus:
• Reklama, pateikiama gamintojų vardu;
• Reklama, pateikta mažmeninės ar didmeninės prekybos vardu;
• Reklama, pateikta individualių asmenų vardu;
• Reklama, pateikta vyriausybės ir visuomenės organizacijų vardu.
Reklama, pateikta gamintojų vardu, gali būti skirta individualiam vartotojui, prekybos sferai, specialistams. Tai gali būti prestižinė reklama, tarptautinė reklama.

Gamintojai naudojasi reklama, kad priversti ar įkalbėti vartotoją nupirkti būtent jų pagamintas prekes ar paslaugas. Jos siekia vartotojo dėmesio ir geros nuomonės apie savo įmonę. Prekybos sferos reklama yra adresuota didmeniniams ir mažmeniniams prekybininkams. Gamintojai čia siekia įmonių, parduotuvių, bazių, vadovų, pardavėjų, kioskų savininkų ir kitų verslo žmonių dėmesio. Siekdami pelno, prekybininkai vertina tokias gamybininkų alternatyvas ir reikalauja iš reklamos to paties – kuo didesnio prekių pirkimo.
Reklama, skirta specialistams, yra kitokia. Čia gamintojai siekia dviejų tikslų:
• Skatinti reklamuojamų prekių ar paslaugų pirkimą savam betarpiškam vartojimui;
• Skatinti kitas firmas rekomenduoti savo klientams pirkti šias prekes ar paslaugas.
Abiem atvejais gamintojai adresuoja savo reklamą atskiriems asmenims.
Prestižine reklama siekiama palaikyti įmonės ryšius su įvairiomis visuomenės grupėmis, formuoti visuomenės nuomonę. Tai savotiškas menas ir visuomeninis mokslas, analizuojantis ryšių su visuomene vystimosi tendencijas, numatantis ryšių su visuomene vystimosi tendencijas, nustatantis jų pasekmes, teikiantis rekomendacijas ir rengiantis programų įgyvendinimo priemones, atitinkančias tiek įmonių, tiek ir visuomenės interesus.
Tarptautinės reklamos apimtis didėja visame pasaulyje. Vis daugiau galime sutikti reklaminių skelbimų, pateiktų kitų šalių gamintojų vardu. Daugelis firmų ieško savo prekėms rinkos užsienyje ir, dažniausiai, reklamos pagalba.
Reklama, pateikta prekybininkų, jie geriausiai pazįstami eiliniam vartotojui. Didmeniniai prekybininkai reklamuoja savo prekes mažmenininkams, o šie, savo ruožtu, reklamą skiria vartotojams, formuodami jų elgesį.
Reklama, pateikiama individualių asmenų vardu, yra tik besivystantis reklamos tipas mūsų respublikoje, nes iki šiol atskiri piliečiai buvo laikomi tik potencialiais reklamos vartotojais. Ši reklama – tai mokami skelbimai, redijo eteryje, skelbimų lentose ar kitose priemonėse, kurių pagalba vienas privatus asmuo siekia kažkuo įtikinti kitus privačius asmenis. Jos pagalba pastaruoju metu visuomenėje įvyksta daugelis abi puses tenkinančių mainų.
Reklamos, pateiktos vyriausybės ir visuomeninių organizacijų vardu, apimtis taip pat turi tendenciją didėti. Tokių reklaminių skelbimų skiriamasis bruožas yra tas, kad jie duodami ne atskirų verslininkų,o įvairių organizacijų, asociacijų, grupių ar komitetų vardu.Be to, jie skirti ne konkrečios prekės, paslaugų pardavimo skatinimui ar pelno gavimui, o svarbių klausimų išryškinimui, įvairių nuomonių bei požiūrių atsispindėjimui teisėtam įstatymuų įtvirtinimui, visuomenės elgesio nukreipimui į norimą pusę , politiniam, ekonominiam, iš dalies ir komerciniams tikslams siekti. Tokios rūšies reklama – tai bandymas padaryti įtaką tiek atskiriems piliečiams, tiek ir kitoms visuomenės organizacijoms ir bendrai visuomenei.

Reklama apibrėžiama įvairiai, tačiau paprastai akcentuojamos trys jos specifinės savybės.
Pirma, tai yra apmokamas informacijos perdavimo būdas.
Antra, reklama yra neasmeninis arba netiesioginis informacijos perdavimo būdas (šskyrus reklamą paštu, kuri turi tikslius adresatus).

Trečia, visada yra reklamos iniciatorius, kuris paprastai moka už jos išlaidas, todėl dar yra vadinamas rėmėju arba užsakovu.
Reklama yra mokama ir yra žinoma mokėtojo asmenybė.Perskaitę skelbimo turinį, iš karto sužinome, kas nori parduoti prekę ar paslaugą.
Reklama pasižymi ir teigiamomis, ir neigiamomis savybėmis.
Teigiamos – tai reklamos prieinamumas.Ji gali pasiekti didžiulę ir įvairiai geografiškai išsidėsčiusią rinką. Informacija sklinda nuo vieno vartotojo prie kito. Tik reikia žinoti, kokią auditoriją pasieks konkretaus pobūdžio reklama. Didesnį efektą gali sukelti tai, kad vienu metu galima panaudoti daugelį reklamos rūšių. Rėmėjas ar suinteresuotas tuo asmuo gali kontroliuoti naudojamą reklamos priemonę, jos grafinį atlikimą, vaizdą, dydį, dažnumą, trukmę, auditorijos apimtį. Be to, didelei auditorijai kartais užtenka perduoti tik vieną kreipinį. O spausdintos reklamos vartotojai jos turinį gali perskaityti pakartotinai. Reklama yra pagalbinė grandis asmeniško pardavimo proceso metu.
Neigiamos savybės yra tos, kad reklamos priemonės dažnai standartizuotos.Taip pat jos nėra nukreiptos konkrečiai pirkėjų grupei, kuriai turėtų būti skirta atitinkama reklama.Kartais tiesiog užteriamas laikraštis ar ekranas nereikalinga informacija, kai užtektų ją pateikti specialioje ar laidoje.Blogai, kad dažnai įvairių rūšių reklama reikalauja didelių išlaidų, nors vienam vartotojui skaičiuojant jos yra labai mažos.Tai trukdo nedidelėms firmoms naudoti kai kurias reklamos priemones.Aukštos kainos tiesiog trumpina reklaminius skelbimus ir dauguma jų nesukelia reikiamo poveikio auditorijai.Ypač tai būdinga televizijai, kur reklama itin trumpa ir brangi.Ir, pagaliau, reklamai būdingas neasmeninis charakteris, todėl sunku sulaukti grįžtamojo poveikio rezultatų.Skaitytojas gali sąmoningai praversti reklamos puslapius, o žiūrovas – perjungti televizijos programą reklaminės laidos metu.
Reklamos naudojimo formos bei metodai yra labai įvairūs. Jai apibūdinti naudojami keturi anksčiau paminėti bruožai, tačiau galima išskirti ir kai kuriuos kitus jos bruožus.
Masiškumas. Reklama yra ne individuali, o masinė komunikacija, ji orientuota daugeliui žmonių. Reklama kaip tarpininkas tarp prekės ir potencialių jos pirkėjų, turi atitinkamomis priemonėmis užmegzti tarp jų ryšį.Gyventojai, kaip potencialūs pirkėjai, yra labai įvairūs ir sudėtingi, todėl reklamos uždavinys yra rasti su šia įvairialype visuma kuo daugiau bendrų sąlyčio taškų.
Viešumas. Reklama yra viešojo gyvenimo dalis, ji dažniausiai skiriama ne kuriam nors konkrečiam asmeniui,o atvira visiems, kurie ja suinteresuoti, kurie sugeba ją suvokti ir priimti. Reklama gali paveikti ir viešąją nuomonę.
Vienakryptingumas. Reklama gali būti tik monologu, bet ne dialogu su auditorija. Reklama yra vienos krypties komunikacija, joje nėra tiesioginio grįžtamojo ryšio grįžtamosios informacijos, iškart nustatančios kreipinio efektyvumą.
Tarpininkavimas informacijos perdavime. Reklamoje informacija yra perduodama per tarpininkus, o ne tiesiogiai. Svarbu parinkti tinkamus tarpininkus, priklausomai nuo jų individualių galimybių perduoti reklamos idėją.
Reklamos tikslų slėpimas. Neretai reklamoje tikslai būna užmaskuoti. Komunikatorius negali pasiekti norimo tikslo, jei jis to siekia atvirai. Ypač tai pasakytina apie žmonių auklėjimą. Tokiu atveju reikia elgtis apdairiai.
Idėjiškumas . Konkrečiame reklamos objekte (prek4je ar paslaugoje) reklama atspindi žmogaus darbo rezultatą, pasiektą ekonomokoje ar kultūros lygį.Taigi, be komercinių tikslų reklama pasižymi ir idėjiškumu.
Reklamos teisingumas. Jis išreiškiamas visų žinių, pateiktų reklaminiame skelbime,tikrumu. Neturi būti klaidingos reklamos. Kai kuriu prekių reklama iš viso yra draudžiama, ypač tų, kuriu vartojimas kenksmingas žmogaus sveikatai.
Konkretumas. Dažniausiai reklama nėra ilgas prekės charakterizavimas, o trumpa, paprasta bei įtakinga kalba, realus reklaminių priemonių realizavimas, suprantamas platiems ryventojų sluoksniams.
Planingumas. Tai reiškia, kad visa reklaminė veikla yra planuojama.Tikslus priemonių bei reklaminių kompanijų kompanijų planavimas sumažina neracionalias išlaidas, palengvina efektyvumo įvertinimą.
Taigi matome, kad reklama yra sąmoningas, kryptingas ir planingas poveikis žmonėms, siekiant tam tikrų tikslų. Ji nėra tik pasyvus tarpininkas ir informatorius, bet aktyvus marketingo politikos elementas.

Reklamos kaip komunikacijos reikšmę ir svarbą rodo atliekamos funkcijos, kurios yra socialinės ir ekonominėmis.
Socialinės reklamos funkcijos.
• Reklama plečia gyventojų akiratį, turtina jų žinias,
Supažindina su mokslo ir technikos pasiekimais,
Informuoja, auklėja, šviečia pirkėjus.
• Reklama padeda lavinti gyventojų estetinį skonį, propaguodama skoningas ir dailias prekes, naudodama meniškai apipavidalintas priemones
• Reklama turi įtakos šiuolaikinio,sveiko, kultūringo gyvenimo būdo propagavimui, padeda įtvirtinti racionalius poreikius, atsikratyti pasenusių ir žalingų vartojimo įpročių.
Reklama padeda saugoti aplinką, kovoti su netinkamais reiškiniais, skatina gyventojus užimti visuomenei naudinga veikla.
Ekonominės reklamos funkcijos.
• Reklama padeda subalansuoti rinkoje prekiu pasiūlą ir paklausą.
• Padeda formuoti ir keisti prekių paklausą norima kryptimi, nuo vienųprekių į kitas.
• Padeda formuoti ir skatinti naujus gyventojų poreikius,modifikuoti senus.Dažnai vienas poreikis skatina kitus ir taip dideja vartojimas.
• Reklama palengvina gyventojams geriau pažvelgti rinką ir orientuotis joje, greičiau joje apsispręsti, kuri prekė gali patenkinti jų poreikius.
• Susiedama pasiūlą su paklausa, reklama padeda tobulinti gamybą, padeda pramonei prisiderinti prie rinkos, gerinti savo gaminių kokybę bei asortimentą, atsisakyti gaminti nepaklausias prekes.
• Reklama veikia prekių realizavimo kanalus, turi įtaką gaminamų prekių rinkos paruošimui, nes iš anksto supažindina su prekių charakteristikomis.
• Reklama susijusi su rinkos tyrimu, ir turi nemažą reikšmę rinkos reguliavimui. Reklama veikia, formuoja rinką, padeda aiškintis potencialius pirkėjus.
• Reklama padeda racionalizuoti prekių cirkuliaciją, spartina cirkuliaciją ir mažina prekių atsargas, padeda išvengti jų susikaupimo rinkos kanaluose.
• Reklama padeda mažinti sezoniskumo įtaką, ragindama gyventojus įsigyti prekes gerokai prieš atitinkamo sezono pradžią.
• Reklama padeda kelti prekybos, aptarnavimo kultūrą, taupyti laiką prekėms įsigyti, propaguoja pažangius prekių pardavimo metodus.
• Reklama padeda formuoti gyventojų nuomonę apie prekybos įmonę bei atsitiktinius pirkėjus padaryti nuolatiniais savo klientais.
Ir socialinės, ir ekonominės reklamos funkcijos veikia kartu. Jei reklama yra kryptinga ir įtikinanti, visapusiškai atskleidžia prekių vartojamąsias savybes, praneša gyventojams reikalingą ir naudingą informaciją, reiškia tuo pat metu ji daro įtaką pirkėjui paklausos formavimui, o taip pat prekių apyvartos augimui ir su ja susijusių ekonominių gamybos ir cirkuliacijos rodiklių gerinimui.Reklama padeda vystyti gamybos ir prekybos planus, padeda tenkinti gyventojų poreikius, ugdo vartojiškus įpročius, skatinančius įsigyti reklamuojamas prekes. Reklama populiarina buities, mados kultūrą, padeda gyventojams tikslingai organizuoti laisvalaikį.

Kiekvienam reiškiniui visuomenėje atsirasti reikalingos prielaidos.Taip pat ir reklamai, kaip vienai iš komunikacijos formų organizuoti, reikalingos įvairios , teigiamos ir neigiamos prielaidos. Teigiamai reklamą veikia tokios prielaidos, kaip rinka, reklamos teikėjas, reklaminės veiklos reguliavimas ir panašiai. Ir atvirkščiai, reklamos įstatymų nebuvimas, infliacija, sunkios gyvenimo sąlygos- veikia neigiamai ir neskatina, netgi trukdo reklamos priemonių organizavimui.
Nagrinėjant reklamą, galima išskirti šias reklamos organizavimo prielaidas:

• Visuomenė;
• Materialinių gėrybių gamyba;
• Prekyba;
• Reklamos užsakovas (suinteresuotas asmuo);
• Vartotojas, kuriam skiriama reklama;
• Rinka;
• Konkurencija;
• Reklamos reikalingumas;
• Reklaminės veiklos reguliavimas;
• Gyvenimo sąlygos;
• Kainų lygis;
• Reklamos įstatymų nebuvimas.

Visuomenė. Materialinių gėrybių gamyba. Visuomenė – svarbiausias kriterijus reklamai atsirasti, nes visi mus supantys reiškiniai atsiranda tarp žmonių, jie išplaukia iš žmogaus sąmonės ir sukuriami jo rankų darbu. Reklama – taip pat žmogaus sukurtas reiškinys, galintis egzistuoti tik esant kai kurioms sąlygoms, iš kurių svarbiausia yra ta, kad visuomenėje turi būti materialinių gėrybių gamyba. Objektai, apie kuriuos teikiama informacija, visų pirma turi būti pagaminti.
Šiuolaikinė reklama atsiranda šių idėjų pagrindu:
• Žmogus iš prigimties egoistiškas.Jis viską kuria savo gerovės labui, atsižvelgia į savo asmeninius interesus. O pelno gavimo motyvas – vienas pagrindinių reklamos komponentų.
• Žmogus iš prigimties apdairus ir taupus. Tenkindamas savo interesus, jis priverstas atsižvelgti ir i kitus žmones. Šią problemą sureguliuoti jis siekia protingiausiomis ir naudingiausiomis idėjomis.
Reklama siekia sumažinti chaosą ekonomikoje, priversdama ir gamintojus, ir vartotojus daryti protingus sprendimus. Gamyba, savo ruožtu, taip pat skatina reklamos egzistavimą.

Prekyba. Vystantis prekybai, didėjant prekių ir paslaugų apimčiai, daugeliui įmonių pradėjo stigti informacijos apie atskirų rūšių prekių paklausą. Didejant pajamoms ir pelnui, atsiradus daugiau laisvų lėšų, dalį jų buvo galima skirti įvairiems ekonominiams tyrimams.Tada ypač išryškėja reklamos svarba.

Reklamos užsakovas ( suinteresuotas asmuo). Kad reklaminis skelbimas išvystų šviesą, pirmiausia turi būti asmuo, kurio interesais jis kuriamas. Reklamos teikėjas mato savo įmonės esamą reklaminę situaciją, jis nusprendžia ar reklama reikalinga, parenka jos priemones bei variantus.
Užsakovas – lyg ir neesminė reklaminės veiklos detalė,bet nuo jo praktiškai priklauso reklaminės veiklos organizavimas, reklamos kryptys ir etapai.Nuo jo turimo biudžeto dydžio priklauso, kokios bus naudojamos reklamos priemonės, kokia bus jų apimtis. Nuo užsakovo išprusimo, išsilavinimo priklauso reklamos lygis. Reklamos teikėjai, užsakovai dažnai naudojasi reklamos agentūrų paslaugomis.

Vartotojas, kuriam skiriama reklama. Vartotojas yra reklamos poveikio objektas. Svarbiausio reklamos užsakovo tikslo – prekių realizavimo ir pelno gavimo – įgyvendinimas priklauso tik nuo vartotojo, nuo jo atsakomosios reakcijos, elgesio, veiksmų, mastysenos. Todėl svarbu gerai pažinti vartotojus, mokėti juos segmentuoti.

Rinka. Ji taip pat turi įtakos reklaminės veiklos organizavimui. Rinka yra ekonominė kategorija, išreiškianti santykius bei ryšius taro gamintojų, cirkuliacijos sferos bei vartotojų. Ji nagrinėjama kaip visuma atskirų rinkų, besiskiriančių viena nuo kitos, nes prekės visur vartojamos skirtingai. Reklamos teikėjo požiūriu rinkos gali būti “vaisingos”, kuriose galima dirbti, gaunant nemažą naudą, ir “bevaisės”, del kurių neverta dėti pastangų.
Organizuojant reklamą, svarbu išnagrinėti rinkos ypatybes, parametrus. Tokios analizės tikslas – apibrėžti “vaisingų” rinkų vietą , dydį, įvertinti jų potencialų imlumą savo prekėms. Disponuodamas tokiomis žiniomis, reklamos teikėjas galės paskirstyti savo pastangas tarp įvairių rinkos zonų proporcingai potencialiam imlumui ir pasiekti maksimalaus išlaidų reklamai atsipirkimo.

Dažniausiai sutinkamos rinkų rūšys:
• Pasaulinė tarptautinė rinka;
• Regioninė rinka;
• Valstybinė rinka;
• Vietinė rinka;
• Vienos rūšies ar grupės prekių arba paslaugų rinka.
Pastaroji gali būti tarptautinio ir nacionalinio masto.Reklamos organizatoriui svarbu tiksliai nustatyti konkrečią rinką, kurią jis ruošiasi įsisavinti, kad galėtų atskleisti potencialius ir veikiančius konkurentus, nustatyti realizavimo ir reklaminės veiklos galimybes.Potenciali realizavimo apimtis yra rinkos galimybių įvertinimo rodiklis, atsižvelgiant į konkrečios prekės pirkimą. Šis įvertinimas atspindi regiono ekonominius ištekliusir yra pradžios taškas nustatyti reklaminei strategijai, atitinkančiai realizacijos galimybes atskirose rinkos dalyse. Šis rodiklis naudingas sprendžiant reklaminių pastangų pasiskirstymo ir reklamos priemoniu pasirinkimo klausimus. Planuojant reklamos strategiją, būtina nustatyti į kokias rinkas nukreipti reklamą ir kiek lėšų kiekvienoje rinkoje galima išleisti. Reklamos teikėjas, klasifikuodamas rinkas, žinodamas, kurias labiau verta įsisavinti, turės didesnę tikimybę savo pastangas sukoncentruoti perspektyviose rinkose
Taigi, skirtingos rinkų rūšys įvairiai sąlygoja reklamą. Rinkos yra segmentuotos tuo tikslu tikslu, kad reklama, pateikia konkrečiam segmentui, atitiktų jam priklausančių vartotojų gyvenimo būdą, būtų jiems suprantama.
Konkurencija. Konkurencijos egzistavimas vienaip ar kitaip sąlygoja reklamą. Konkurencija – tai kova tarp įminių ir atskirų rinkos dalyvių dėl klientų, išteklių šaltinių ir rinkų, del užsakymų išlaidų bei kainų mažinimo ir panašiai. Reklaminės kompanijos organizuojamos paprastai, siekiant greičiau prasibrautiį konkrečią rinką, nei konkurentas. Konkurencija yra reklamos stimulas, nes tarp gamintojų, pardavėjų atsiranda baimė prarasti pirkėjus dėl nepagrįstai iškeltų kainų ar žemos prekių kokybės. Atskirais atvejais reklama yra savotiška apsaugos priemonė. Šiuo atveju ypač svarbu jos originalumas.
Reklamos reikalingumas.Reklama mūsų visuomenėje reikalinga dėl įvairiu priežasčių. Jei nuo jos atsiribotume, užkirstume kelią reklamos priemonių plitimui, pirmiausiai vartotojas pasigestų informacijos. Antra, prekių pardavėjai ir gamintojai netektų svarbaus padejejo siekti savo tikslams (gauti pelną, didinti realizaciją). Reikia atkreipti dėmesį, kad prekyba prasideda nuo reklamos, nes negalima įsigyti prekės, nieko nežinant apie ją, apie įmonę, jos klientus bei reputaciją. Vartotojui reklama sykiu ir malonumo, ir naudos teikėja.O verslininkui ji – būtinas sekmės laidas, biznio variklis ekonomikoje.
Taigi, reklama vaidina svarbų vaidmenį,o jos naudojimo reikalingumo laipsnis priklauso nuo prekių paklausos pobūdžio rinkoje. Marketinge prekių paklausa skirstoma į atskirus tipus ir atsižvelgiant į tai, reikalinga atitinkamo pobūdžio reklama.

Leave a Comment