Reklama ir firmos įvaizdis

TURINYS

ĮVADAS 3
1 REKLAMA 4
1.1 REKLAMOS SAMPRATA 4
1.2 REKLAMOS SAVYBĖS 5
1.3 REKLAMOS PRIEMONIŲ PARINKIMAS 6
2 FIRMOS ĮVAIZDIS 8
IŠVADOS 11
LITERATŪRA 12ĮVADAS
Tarp daugybės naujovių audringai besiveržiančių į mūsų gyvenimą, ypatinga vieta priklauso reklamai. Reklama įsitvirtino spausdintuose leidiniuose, radijuje, televizijoje, tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi.
Profesionaliai parengta reklamos produkcija, reklamos tekstai, videoklipai ir pan. atvėrė naujas galimybes prekių gamintojams bei pirkėjams. Kartu paaiškėjo, kad reklamos tekstų ir skelbimų rengimu turi užsiimti specialistai. Dėl to ir Lietuvoje steigiasi ir dirba daug reklamos agentūrų.
Pastaruoju metu kova rinkoje vyksta ne tiek tarp prekių ir firmų, o tarp prekių ir firmų įvaizdžių. Todėl kiiekvienai firmai labai svarbu formuoti tokį savo firmos įvaizdį, kad jis būtų visapusiškai palankus firmai. Tarp gausybės ir panašios kokybės prekių svarbų vaidmenį vaidina firmos ar verslininko įvaizdis, o jo formavimui pasitelkiamos visos reklamos rūšys bei priemonės.
Mes, būdami reklamos vartotojais, suprantame, kad daugybe savo esminių ypatybių ji skiriasi nuo kitų žinomų komunikacijos priemonių. Reklama – tai konkurencinės kovos terpės dalis. Vieni reklamuojantieji skatina išlaidauti, kiti – taupyti, vieni – rūkyti, kiti – mesti rūkyti. Ir, be abejo, didesnioji jų dalis nori, kad imtumėmės kokių noors veiksmų konkretaus objekto atžvilgiu – nusipirktumėme konkrečios rūšies prekę, apsilankytumėme konkrečioje parduotuvėje.
Reklama suvokiama ir kaip kasdieninės kultūros reiškinys. Daug ką, kas pasakojama reklamos siužetuose mes laikome savaime suprantamais reiškiniais ir idėjomis, nors kitose komunikacijos rūšyse visa tai laikytume keistenybėmis ar ne

et išsišokimu.
OBJEKTAS. Reklama ir jos daroma įtaka firmos įvaizdžiui.
TIKSLAS. Išanalizuoti literatūrą ir pateikti reklamos sampratą bei jos įtaką firmos įvaizdžiui.
UŽDAVINIAI:
1. Suformuluoti reklamos apibrėžimą.
2. Paanalizuoti ir atskleisti reklamos savybes.
3. Charakterizuoti firmos įvaizdžio svarbą.1 REKLAMA
1.1 REKLAMOS SAMPRATA
Apibūdinti reklamą gana keblu, nes šioje sąvokoje persipina ekonomikos, sociologijos, psichologijos, kultūros, meno ir kiti klausimai. Todėl skirtingi autoriai siūlo skirtingus reklamos apibrėžimus. Pateiksime keletą iš jų:
Reklama (pranc. reclame, lot. reclamo – rėkiu) – kaip objektas yra emociškai nuspalvinta informacija, skirta paveikti potencialius pirkėjus (vartotojus, tikslinę grupę) atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekes ar paslaugos pirkimu ir vartojimu.
Kaip procesas reklama yra žinių, duomenų apie ką nors skleidimas, norint išpopuliarinti, išgarsinti ką nors, padidinti paklausą.
Reklama – tai apmokamos informacijos apie prekės ir paslaugos, skleidimas.
Reklama – tai veiklos rūšis arba kaip tos veiklos rezultatas pagaminta produkcija, kurios tiikslas yra pramonės įmonių, paslaugų firmų, visuomeninių organizacijų produkcijos pardavimas arba įmonės uždavinių sprendimas, platinant apie įmones pačių įmonių pateiktą ir apmokėtą informaciją.
Reklama – tai verslas, ir reklama – tai verslo dalis.
Reklama – tai specifinių įgūdžių ir profesinių žinių samplaika, kurioje esama daug konceptualių idėjų: ir tokių, kurių šaltinis yra mokslas, bei matematinis mąstymas, strategijos ar būdai problemoms spręsti, ir tokių, kurias derėtų kildinti iš meno ar estetikos.
Apibendrinant pateiktus apibrėžimus, galima teigti, kad reklama – tai sąmoningas ir planingas informacijos skleidimas orientuotas į vartotoją, įmonei si
iekiant tam tikrų tikslų (ekonominio intereso).
Reklamą galime įvertinti ir kaip komunikacijos formą: čia bandoma kalbėti apie prekių ir paslaugų sumanymus, savybes bei kokybę vartotojų poreikių ir reikmių kalba..
Reklama kaip procesas susideda iš keturių sudedamųjų dalių:
• reklamos teikėjai – tai gamintojai, didmeninės ir mažmeninės prekybos agentai, paslaugų firmos, asociacijos, politiniai veikėjai, privatūs asmenys ir kt. Gali būti nacionaliniai ir vietiniai reklamos davėjai.
• reklamos agentūros – tai nepriklausomos įmonės, kuriose dirba kūrybingi darbuotojai ir kurie paruošia, pritaiko ir pagamina reklamą tam tikrose reklamos priemonėse užsakovams, siekiantiems savo prekėms ir paslaugoms rasti pirkėjus.
• reklamos priemonės – tai priemonės, kuriomis užsakovas stengiasi pasiekti ir užkariauti norimą auditoriją.
• vartotojai (erdvė, kuriai skirta reklama) – tai vertybė, kurią kiekvienas reklamos teikėjas tikisi turėti savo rankose. Vartotojų auditorija yra suprantama kaip daugybė nuomonių, charakterių, įpročių, daugybė veidų ir asmenybių. Auditorija yra asmenų grupė, į kurią kreipiasi reklamos teikėjas savo pranešimu.1.2 REKLAMOS SAVYBĖS
Remiantis amerikiečių mokslininko F. Kotlerio reklamos apibrėžimu, būtų galima akcentuoti tokias reklamos savybes:
• reklama yra neasmeninis informacijos perdavimo būdas;
• reklama yra apmokamas informacijos perdavimo būdas;
• yra konkretus reklamos užsakovas, kuris apmoka visas reklamos išlaidas.
Visuomenė apie reklamą susiformavusi labai skirtingus požiūrius: nuo neigiamų iki džiugaus susižavėjimo.
Reklamos tyrimai parodė, kad:
• lengviau pakeisti elgseną nei požiūrį;
• vienas reklamos skelbimas gali taip stipriai paveikti, jog labai greitai atpažįstame prekybos ženklą;
• intensyviai reklamuojant galima sparčiau pagerinti ma
ažai žinomos prekės vertinimą;
• reklamos efektyvumas padidėja per ilgalaikes reklamos kampanijas.
Amerikiečių tyrinėtojai Dž. Evansas ir B. Bermanas išskiria tokias teigiamas ir neigiamas reklamos savybes (žr. 1 lentelę )
1 lentelė
Teigiamos ir neigiamos reklamos savybės
Teigiamos savybės Neigiamos savybės
Pritraukia didelę, geografiškai išsklaidytą rinką Negalima išvengti nenaudingos auditorijos, t.y. tų, kam ji nėra skirta
Vartotojai turi galimybę palyginti ją su konkurentų reklama Reikalauja didelių išlaidų
Tiesia kelią kitiems rėmimo būdams Nėra dialogo su auditorija
Ilgainiui gali keistis Nepriderinta kiekvienam atskiram vartotojui, nes kreipinio tekstas standartizuotas
Pateikia ryškų ir efektyvų įmonės ir jos prekių vaidą
Kontroliuojama rėmėjo
Gali būti daug kartų pakartojama tai pačiai auditorijai

Greta aptartų teigiamų ir neigiamų reklamos savybių, galima paminėti ir keletą kitų reklamos bruožų:
• masiškumas. Reklama skirta daugeliui žmonių ir yra kaip tarpininkas tarp prekės, paslaugos ir potencialių pirkėjų;
• viešumas. Reklama yra atvira visiems, kurie ja suinteresuoti, kurie nori, sugeba ją priimti ir suvokti;
• tarpininkavimas perduodant reklamą. Reklamoje informacija perduodama per tarpininkus, todėl svarbu parinkti tinkamus tarpininkus reklamos idėjai perduoti;
• idėjiškumas. Konkrečiame reklamos objekte (prekėje, paslaugoje) reklama atspindi darbo rezultatus, pasiektą šalies ekonomikos lygį, kultūros lygį. Taigi be komercinių tikslų reklama pasižymi ir idėjiškumu;
• reklamos teisingumas. Pasireiškia visų žinių, pateiktų reklaminiame skelbime, tikrumu. Klaidinančios reklamos neturi būti;
• konkretumas. Reklama yra trumpa, aiški, konkreti, paprasta ir suprantama visiems gyventojų sluoksniams;
• planingumas. Tai reiškia, kad visa reklaminė veikla yra planuojama, vertinamas reklaminės veiklos efektyvumas.1.3 REKLAMOS PR

RIEMONIŲ PARINKIMAS
Šiandien rinkos sąlygomis sunkiausia yra ne pagaminti prekę, bet ją realizuoti. Reklama kaip tik ir skiriama prekių ir paslaugų realizavimo galimybėms didinti. Efektyvios reklamos įgyvendinimui būtina gerai žinoti vartotojų, kuriems siūlomos prekės ir paslaugos, interesus ir poreikius, problemas, su kuriomis jie susiduria vartodami analogiškas prekes ar paslaugas, siūlomas kitų gamintojų, prekybininkų. Reklama turi atitinkamai parodyti siūlomų prekių ar paslaugų kokybinį išskirtinumą, vartojimo privalumus, naujoviškumą.
Reklamos priemonių arsenalas yra didelis. Kiekviena iš priemonių pasižymi savitomis savybėmis, skirtingai veikiančius suinteresuotuosius. Skiriamos tokios reklamos priemonės: spaudos reklama, spausdintos reklamos priemonės, radijo, televizijos, kino, pašto, vitrinų, lauko reklama, reklama ant transporto priemonių, įpakavimo, foto, šviesos, demonstracinė reklama, reklaminiai suvenyrai. Vienos reklamos priemonės gali pasiekti potencialius pirkėjus ir vartotojus platesniu mastu (radijas, reklama per spaudą), kitos siauresniu (katalogai, reklaminiai laiškai) ir t.t. Svarbu iš šio reklamos priemonių arsenalo parinkti tinkamiausias priemones, t.y. tokias, kurios atitiktų reklamos tikslus, reklamos metodikos ir psichologijos reikalavimus. Nuo to priklauso kaip ir kam bus pateiktas firmos reklaminis kreipinys, kaip jis bus suprastas bei kokia galėtu būti atsakomoji reakcija. Tinkamu priemonių parinkimą iš dalies galima laikyti reklamos strategija ir taktika.
Rengiant reklamą, rekomenduotina vadovautis reklamos psichologų parengta AIDA taisykle, kurioje reklamos priemonių uždaviniai išdėstyti tokia seka:
A (Attention) – dėmesys;
I (Interest) – interesas;
D (Desire) – troškimas;
A (Action) – veiksmas.
Reklamos pranešimo tikslas yra įtikinti arba priminti grupei asmenų apie jų poreikių patenkinimo būdus. Tam, kad žmogus patenkintų savo poreikius, t.y. naudotųsi jam reikalinga paslauga, pirmiausia jis turi atkreipti dėmesį arba kitaip tariant sužinoti apie esamą rinkoje paslaugą, prekę. Sekantis etapas, susidomėjimas.Toliau reklaminio pranešimo kūrėjas skiria dėmesį tam, kad klientui atsirastų noras naudotis paslauga ar turėti prekę, ir galiausiai, jis įsigytų tą prekę, pasinaudotų paslauga. Iš esmės šie elementai turi egzistuoti kiekviename skelbime.
Įvertinant tai, kad vartotojai siekdami didesnio vartojimo efekto, paprastai renkasi pigesnes prekes, jų reklamoje būtina pabrėžti siūlomų prekių santykinį pigumą. Tai labai svarbu, nes dauguma potencialių pirkėjų negali nesiskaityti su prekių įsigijimo išlaidomis.2 FIRMOS ĮVAIZDIS
Šiuolaikinės rinkos sąlygomis, kai yra didelė pasirinkimo galimybė, o pagrindinė problema – ne pagaminti prekes, o jas parduoti, išryškėja įvaizdžio svarba. Įvaizdis yra dinamiškai suprantama, prasminga, daugiau ar mažiau struktūruota idėjų, jausmų, suvokimų ir įsivaizdavimų, kuriuos asmuo ar asmenų grupė turi tam tikro realaus reiškinio ar daikto atžvilgiu, visuma.
Žodis įvaizdis – tai tiesioginis vertimas iš anglų kalbos, kuris reiškia paveikslą, vaizdą, atspindį, vaizdinį, parodymą, panašumą, pavidalą, nors visa tai negali iš esmės atskleisti visų šios sąvokos reikšmės atspalvių. Paprastai įvaizdis aprėpia tokius savarankiškus požymius – atributus, kurie būdingi konkrečiam objektui. Šie požymiai gali egzistuoti objektyviai arba juos paprasčiausiai objektui gali priskirti žmonės. Pavyzdžiui, gali būti suformuluotas patikimas objekto (banko, fondo ir kt.) įvaizdis, nors iš tikrųjų tas objektas nėra toks patikimas.
Skirtingi vadybos ir marketingo specialistai pateikia skirtingus įvaizdžio apibrėžimus (žr. 2 lentelę). Nevienodas autorių požiūris ir į organizacijos aktyvumą kuriant įvaizdį. Vieni mano, kad įvaizdis nebūtinai turi būti tikslingai kuriamas, jis gali atsirasti stichiškai, tarsi savaime.
2 lentelė
Įvairių autorių įvaizdžio samprata
Įvaizdis – 2.1.1.1 Autorius
tai tikslingai sukurta arba stichiškai atsiradusi forma, kuri atspindi tam tikrą objektą žmonių sąmonėje M. Čeikauskienė
nekonstruojamas, tai yra visuomenėje susiklostęs įspūdis arba organizacinė komunikacija Siniajeva
turi būti suplanuotas ir kontroliuojamas taip pat, kaip ir kiti jos strateginiai veiksmai Howard
tai tam tikras modelis, išreiškiantis mūsų lūkesčius ir suvokimą apie atitinkamą reiškinį R. Norman

Galima išskirti tokias įvaizdžio savybes:
• Įvaizdis nėra kieno nors vieną kartą suformuotas ir nekintantis. Jis yra dinamiškas, jo atributai persitvarko, keičiasi priklausomai nuo pokyčių pačiame nešiklyje arba žmonių grupės sąmonėje. Tačiau įvaizdis turi ir statinių bruožų. Tai reiškia, kad negalima kalbėti apie įvaizdį visuomenėje apskritai, nes egzistuoja įvairių visuomenės grupių (sluoksnių) atstovų, kurių charakteristikos gali būti labai skirtingos (pavyzdžiui, pagal išsilavinimo, pajamų lygį ir kt.).
• Įvaizdis turi būti pritaikytas prie konkrečios organizacijos veiklos pobūdžio ir atitikti tikrovę.
• Įvaizdis pagal savo esmę gali būti aktyvus. Jis gali veikti tiek atskirų žmonių, tiek tikslinių gyventojų grupių sąmonę, emocijas, veiklą ir poelgius. To pasėkoje žmonės teikia pirmenybę tik toms ir ne kitoms prekėms, bankams, paslaugų įmonėms ir pan.
• Įvaizdis neatsiranda savaime. Tai nuolatinė, planinga, nuosekli ir tikslinga veikla, reikalaujanti pastangų ir materialinių resursų. Įvaizdžio kūrimas ir įtvirtinimas – tai veikla, kurios rezultatai nepasirodo iš karto, ir ne visada gautas rezultatas būna adekvatus įdėtam darbui. Tačiau neretai tai gali būti puiki investicija į institucijos ateitį.
• Įmonės įvaizdis formuojasi nepriklausomai nuo to, nori ji to ar ne nori.. Tam tikru požiūriu įvaizdis yra kaip oras – mes jį pastebime tik tada, kai jis yra ypatingai geras arba ypatingai blogas. Visais kitais atvejais jis tiesiog yra. Abu jie gali keistis dėl daugelio priežasčių.
Taigi, įvaizdis gali būti (jei teisingai naudojamas) gana efektyvi priemonė potencialių paslaugos klientų elgsenai įtakoti. Nuo to, kokį asmeninį “modelį” jie susikurs, priklausys tolesni jų veiksmai. Keisdami (ar kurdami) įmonės ar atskiros paslaugos įvaizdį, paslaugų įmonės vadovai gali priversti klientus elgtis taip, kaip yra naudingiau pačiai įmonei. Žemiau pateiktas paveikslas pavaizduoja, kas yra tas įvaizdžio “modelis”, kaip jis susikuriamas bei kokie yra pagrindiniai įvaizdį įtakojantys veiksniai.

Pav. Įvaizdį įtakojantys veiksniai

Įspūdis apie įmonę formuojasi asmeninio žmogaus susidūrimo su ja metu, klausantis visuomenėje sklandančių gandų bei iš įvairių žiniasklaidos pranešimų. Tam didelę įtaką turi reklama arba antireklama. Firmų va.dovai, žinoma, nori, kad būtų sukurtas palankus, teigiamas jų kompanijų įvaizdis, siekiant sužadinti vartotojų norą pirkti kompanijos produkciją, pasinaudoti teikiama paslauga. Tai padaryti galima, jeigu bus atsižvelgta į tokias charakteristikas:
• adekvatumą – kuriamas įvaizdis turi atitikti visa tai, kas iš tikrųjų egzistuoja;
• aiškiai išreikštą ir apibrėžtą neatitikimo laipsnį;
• originalumą – įmonės įvaizdis turi būti lengvai atpažįstamas tarp kitų įmonių įvaizdžių (ypač siūlančių tokią pačią prekę, paslaugą) ir lengvai įsimenamas;
• plastiškumą – įvaizdis vartotojų pasaulėžiūroje turi būti nekintamai atpažįstamas; tačiau kartu ir operatyviai modifikuotas, reaguoti į besikeičiančius ekonominius ir psichologinius reikalavimus, madas, socialines sąlygas;
• adreso tikslumą – įvaizdis turi turėti tikslų adresą, t.y. pritraukti tam tikrus rinkos segmentus, vartotojų grupes [2; 54 – 55].
Tačiau patirtis rodo, kad palankaus įmonės įvaizdžio formavimas ne visada pateisina vadovybės lūkesčius ir padarytas išlaidas.
Ypatingai sunku sukurti universalųjį įvaizdį, kuris būtų palankus visoms vartotojų grupėms, turinčioms reikalų su organizacija. Juo tikslesnis ir konkretesnis įvaizdis, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus tinkamas tik tam tikroms vartotojų grupėms ir tuo pat metu gali sukelti kitų grupių vartotojų atmetimo reakciją.. Siekiant to išvengti, formuojamas neutralus organizacijos įvaizdis. Kuris atsijoja tik nedaugelį kraštutinumus mėgstančių vartotojų. Jo pranašumas tas, kad žmogui neprimetamas kompanijų požiūris ar prisirišimas prie kompanijos. Jeigu organizacijos įvaizdis kažkam ir nesukelia teigiamų emocijų, tai toks įvaizdis bent jau neturėtų sukelti neigiamo požiūrio.
Neutralųjį įvaizdį galima apibūdinti tokiomis charakteristikomis:
• Įvaizdis turėtų būti kompleksiškas darinys. Tai ne paprastas prekybos ženklas, dizainas, devizas arba lengvai įsimenantis paveikslėlis. Tai kruopščiai parengta įmonės biografija ar istorija. Vartydamas įmonės katalogą, vartotojas kreipia dėmesį ne tik į tekstą ar iliustracijas. Vartotojas sąmoningai domisi tomis įmonės savybėmis, kurios rodo jos individualybę.
• Įvaizdis turi atitikti tiesą. Jeigu žmonės juo netiki, jis nepasiekia iškelto tikslo. Hiperbolės reklamoje vartojamos dažnai ir duoda efektą. Bet jokiu būdu įvaizdis negali išeiti už sveikos nuovokos ribų;
• Įvaizdis turi būti aiškus ir konkretus. Jame pateiktos objekto savybės turi būti gerai apgalvotos ir suprantamos;
• Įvaizdis turi būti paprastesnis už objektą, kurį jis pristato. Tačiau pernelyg didelis paprastumas arba dažnas vartojimas gali padaryti įvaizdį banaliu ir neišvaizdžiu;
• Įvaizdis turi būti neišbaigtas. Jo vieta – kažkur tarp vaizduotės ir jausmų, tarp pageidaujamo ir realaus. Nevienareikšmiškumas tinka žmonėms, turintiems skirtingus skonius, palieka erdvės jų pačių fantazijai [2; 55 – 56].
Šiuos du požiūrius jungia kompanijos tikslas sukurti pageidaujamą įvaizdį: ar jis bus palankus, ar neutralus. Žinoma, kiekvienu konkrečiu atveju organizacijai iškyla savi tikslai ir pagal juos ji pasirenka būdus, kaip juos pasiekti, įgyvendinti.IŠVADOS
1. Išanalizavus mokslinę literatūrą, paaiškėjo, kad apibūdinti reklamą nėra taip paprasta, nes šioje sąvokoje persipina ekonomikos, sociologijos, psichologijos, kultūros, meno ir kiti klausimai. Todėl apibendrinant visus apibrėžimus galima teigti, kad reklama – tai sąmoningas ir planingas informacijos skleidimas orientuotas į vartotoją, įmonei siekiant tam tikrų tikslų (ekonominio intereso).
2. Paanalizavus mokslinės literatūros šaltinius, galima daryti išvadą, kad skirtingi autoriai skirtingai išskiria reklamos savybes. Amerikiečių mokslininkas F. Kotleris akcentuoja tokias reklamos savybes: reklama yra neasmeninis informacijos perdavimo būdas; reklama yra apmokamas informacijos perdavimo būdas; yra konkretus reklamos užsakovas, kuris apmoka visas reklamos išlaidas. O Dž. Evansas ir B. Bermanas teigia, kad yra teigiamos (pritraukia didelę rinką; kontroliuojama rėmėjo; gali būti daug kartų pakartojama tai pačiai auditorijai; tiesia kelią kitiems rėmimo būdams; galimybė palyginti ją su konkurentų reklama; pateikia ryškų įmonės ir jos prekių vaizdą; gali keistis ) ir neigiamos (nėra dialogo su auditorija; nepriderinta kiekvienam atskiram vartotojui; negalima išvengti nenaudingos auditorijos; reikalauja didelių išlaidų) reklamos savybės.
3. Šiuolaikinės firmos įvaizdis – pagrindinė jos vertybė. Įvaizdis apibūdina, ją įvertina ir apsprendžia kiekvieno žmogaus elgesį jos atžvilgiu. Bet kokį pasirinkimą (produkto, paslaugos pirkimą, akcijų įsigijimą ir kt.) įtakoja firmos įvaizdis. Todėl kiekvienai firmai svarbu sukurti sąžiningos ir stabilios organizacijos įspūdį. Keisdami (ar kurdami) įmonės ar atskiros paslaugos įvaizdį, paslaugų įmonės vadovai gali priversti klientus elgtis taip, kaip yra naudingiau pačiai įmonei. Todėl reklama, pasitelkiant tinkamas reklamavimosi priemones ir būdus duotų didelę naudą. Per reklamą suformuotas pasitikėjimas firmos vardu gali tapti didžiuliu turtu, kurio firma stengsis neprarasti.LITERATŪRA
1. Dubinas V. Vadybos sprendimų realizavimas šiuolaikinėmis sąlygomis. – Šiauliai, 2001. – 101-121 p.
2. Čeikauskienė M. Reklama ir firmos įvaizdis. – Vilnius, 1997. – 39-61 p.
3. Mažeikaitė R. Reklamos pradmenys. – Vilnius, 2001. – 4-17 p.
4. Kindurys V. Paslaugų marketingas//Vadovo pasaulis, 2002, Nr. 5, p. 123-125
5. Organizacijos įvaizdžio kūrimas, 2004 lapkričio 22 d.//www.google.lt
6. Komunikacijų raktas, 2004 lapkričio 23d. http://www.google.lt//cv-online.lt
7. http://66.102.9.104/search?q=cache:FHm8U6bdbjIJ:lt.wikipedia.org/wiki/Reklama+reklama%2Bivaizdis&hl=lt&lr=lang_lt

Leave a Comment